Muzikos pedagogikos labirintai: Sauliaus Sondeckio ir Sergejaus Nakariakovo fenomenas

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??Atrasti save
AUTORIUS: Leonidas Melnikas
DATA: 2013-10

Ai??

Muzikos pedagogika tradiciA?kai grindA?iama perimamumo ir nuoseklumo principais, kai kiekvienas naujas A?ingsnis A?engiamas A?tvirtinus prieA? tai gautas A?inias ir A?gAi??dA?ius. Toks gerai organizuotas ir grieA?tai valdomas mokymo procesas remiasi iA? anksto nustatytais aiA?kiais tikslais ir metodiA?kai patikrintomis priemonAi??mis. Visa tai uA?tikrina muzikos mokymo sistemos efektyvumAi?? ir rezultatyvumAi??.

TaA?iau kartais pasitaiko iA?imA?iA?, nestandartiniA? sprendimA?. Tada pedagogika eina ne nuosekliu, nuspAi??jamu keliu, bet A?uoliais, laisvai, o svarbiausia ai??i?? neigdama savo pagrindus ir principus. Ai??domiausia, kad tos iA?imtys nenuveda A? aklavietAi??, nepaliudija sistemos ai??zgedimoai???, o, atvirkA?A?iai, atspindi kAi??rybiA?kAi?? jos prigimtA? ir tai, kad ji turi savireguliacijos ir atsinaujinimo mechanizmus. Tokios muzikos pedagogikos iA?imtys leidA?ia kritiA?kai apmAi??styti sukauptAi?? patirtA?, o apmAi??sA?ius pasiekti iA? esmAi??s naujAi?? kokybAi??, kuri konkreA?iomis meninAi??mis ir istorinAi??mis aplinkybAi??mis atspindi poreikA? keisti pagrindinius meninius principus, atsikratyti stereotipA?, iA? esmAi??s atnaujinti kAi??rybinAi?? patirtA?.

Tokios iA?imties pavyzdys galAi??tA? bAi??ti Sauliaus Sondeckio ir Sergejaus Nakariakovo ai??i?? dviejA? puikiA? mAi??sA? laikA? muzikA? ai??i?? kAi??rybinis kelias. Kaip tik jA? meninis fenomenas leidA?ia iA?ryA?kinti slaptus nuolatinio muzikinAi??s veiklos aktualizavimo mechanizmus, parodyti, kaip ji A?gauna naujAi?? kokybAi??. Tai, kad A?ie muzikai yra skirtingA? kartA?, tik rodo tokiA? mechanizmA? universalumAi??.

Sauliaus Sondeckio fenomenas

order dapoxetine

KultAi??ros paveldas susidaro iA? didA?iA? menininkA? pasiekimA? ai??i?? juos matome, jais didA?iuojamAi??s. TaA?iau retai susimAi??stome, kad prieA? iA?kildami tie menininkai nuAi??jo ilgAi?? ieA?kojimA? keliAi??, kuris ir lAi??mAi?? jA? vietAi?? kultAi??ros olimpe. Ai??ia prasme kAi??rAi??jo kelias yra ne maA?iau A?domus nei jo pasiekimai, nes kAi??rybos procesas yra raktas A? jo A?edevrA? supratimAi??.

Sauliaus Sondeckio kAi??rybiniai pasiekimai gerai A?inomi ai??i?? jis iA?ugdAi?? kelis orkestrus, sukAi??rAi?? savitAi??, nepakartojamAi?? atlikimo stiliA?, bendradarbiavo su iA?kiliausiais savo epochos kompozitoriais ir atlikAi??jais, be kuriA? iA?tarto meninio A?odA?io XX a. pasaulio muzikos kultAi??ra bAi??tA? visai kitokia. DA?iaugdamiesi A?iais iA?kilaus lietuviA? menininko laimAi??jimais retai pagalvojame apie gyvenimo vingius, atvedusius jA? A? tokias aukA?tumas.

DidA?io dirigento pirmasis sAi??lytis su muzika ai??i?? A?eimoje. PradAi??ti mokytis muzikos S.Ai??SondeckA? vaikystAi??je paskatino tAi??vai, sAi??nui jie stengAi??si suteikti A?vairiapusA? humanitarinA? iA?silavinimAi??. PraAi??jusio amA?iaus treA?iajame deA?imtmetyje baigAi?? universitetus Vokietijoje ir grA?A?Ai?? A? LietuvAi??, jie vadovavosi tuomet vyravusiu poA?iAi??riu, kad inteligentiA?kam A?mogui privalu gebAi??ti muzikuoti namuose. Dukteriai buvo nupirktas pianinas, o sAi??nui ai??i?? smuikas, ir abu jaunieji Sondeckiai surado savo keliAi?? muzikoje: vienas tapo pripaA?intu dirigentu, kita ai??i?? muzikos mAi??gAi??ja.

TAi??vA? motyvacija didele dalimi lAi??mAi?? S.Ai??Sondeckio muzikinio lavinimo pobAi??dA?. Nors vaikystAi??je jo A?avAi??jimasis muzika buvo visapusiA?kai skatinamas, deja, pamokA? kryptingumas ir uA?mojis neperA?engAi?? mAi??gAi??jiA?kos veiklos ribA?. Kaip prisimena S.Ai??Sondeckis, tAi??vai nemanAi??, kad sAi??nus ateityje galAi??tA? tapti profesionaliu muzikantu, kur kas perspektyvesnAi?? jiems atrodAi?? gydytojo arba teisininko karjera. Taigi muzikines pratybas jie vertino tegul kaip privalomAi??, bet vis dAi??lto ne pagrindinAi?? veiklAi??.

TokA? poA?iAi??rA? liudijo, pavyzdA?iui, gana atsitiktinis mokytojA? parinkimas, jA? nuolatinAi?? kaita, jiems keliami nedideli reikalavimai. Kiekvienas naujas mokytojas dirbo vis kitu metodu ir, nespAi??jAi??s A?tvirtinti savo pirmtako formuotA? A?gAi??dA?iA?, bandydavo jau visai kAi?? kita, o po kurio laiko ir pats uA?leisdavo vietAi?? kolegai. Tarp mokytojA? buvo ir konservatorijos dar nebaigAi??s smuikininkas, ir choro dirigentas, pirmA?jA? lietuviA?kA? muzikos vadovAi??liA? autorius, netgi trimitininkas, truputA? mokantis grieA?ti violonA?ele (beje, bAi??tent jis, pasak S.Ai??Sondeckio, padarAi?? jam didA?iausiAi?? poveikA?). UA?pildyti spragas ir pasivyti, kiek atsilikta, S.Ai??Sondeckiui teko jau konservatorijoje, kur jis mokAi??si Aleksandro Livonto, vieno ryA?kiausiA? Lietuvos smuikininkA?, klasAi??je.

AtrodytA?, dAi??l tokio fragmentiA?ko pradinio muzikinio iA?silavinimo nAi??ra ko nAi?? svajoti apie sAi??kmingAi?? profesinAi?? karjerAi??, taA?iau ai??i?? paradoksas ai??i?? viskas susiklostAi?? kitaip.

erection pills that work.

Negenamas paA?Ai??lusio muzikos pamokA? ritmo ir visiA?kai nemuA?truojamas S.Ai??Sondeckis turAi??jo laiko geriau suvokti gautas A?inias. UA?uot vadovavAi??sis viena grieA?ta mokymosi strategija, jis judAi??jo iA?kart daugeliu muzikos paA?inimo trajektorijA?. Tai apsaugojo jA? nuo pavojaus atsidurti kartAi?? ir visiems laikams iA?artoje profesinAi??s karjeros vagoje, kuri daA?nai slegia muzikantus, neleidA?ia jiems iA?sivaduoti iA? inercijos.

S.Ai??Sondeckiui viskas klostAi??si kitaip. Skirtingai nei daugelis bAi??simA?jA? kolegA?, jis niekaip negalAi??jo apsisprAi??sti dAi??l profesijos, ieA?kojo savo kelio mene, bandAi?? vis naujas saviraiA?kos galimybes. Greta smuiko, savo pagrindinio instrumento, gerai A?valdAi?? fortepijonAi?? ir puikiai iA?moko skaityti iA? lapo. Tai leido jam, jau tapusiam diplomuotu smuikininku, dirbti konservatorijoje (dabar ai??i?? Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pianistu koncertmeisteriu. StudentA?, kuriems jam tekdavo akompanuoti, jis buvo mAi??gstamas kaip tik dAi??l to, kad pirmAi??kart atsivertAi??s natas neklysdamas ir nesustodamas galAi??davo pritarti solistui (skambindamas iA?traukas iA? operA? ir simfonijA?, buvo A?gudAi??s supaprastinti faktAi??rAi??, tad Ai??mAi??s akompanuoti jis sAi??kmingai apeidavo techninius sunkumus, nepamesdavo muzikinAi??s minties gijos).

S. Sondeckis susidomAi??jo kameriniu muzikavimu, sukAi??rAi?? styginiA? kvartetAi?? ir fortepijoninA? trio. Jis daug skaitAi??, nepraleisdavo nAi?? vieno koncerto, kuris bAi??tA? galAi??jAi??s atverti naujus atlikimo horizontus. Tapo puikiu pedagogu, gebanA?iu suprasti ir iA?ryA?kinti mokinio individualybAi??. Pagaliau jis surado savo gyvenimo keliAi?? ai??i?? A?kAi??rAi?? kamerinA? orkestrAi?? ir atvedAi?? jA? A? pasaulinAi?? A?lovAi??.

KarjerAi?? dirigentai paprastai pradeda ateidami A? jau veikiantA? kAi??rybinA? kolektyvAi??. S.Ai??Sondeckis pradAi??jo kitaip ai??i?? nuo nulio, sukAi??rAi?? tai, ko iki jo nebuvo. Jis pradAi??jo nuo pagrindA? pagrindo ai??i?? orkestro pedagogikos. Mokydamas kitus mokAi??si pats. Kol suformavo kompleksinAi?? metodinAi?? orkestro muzikantA? rengimo ir ai??i?? dar svarbiau ai??i?? puikiA? orkestrA? ugdymo sistemAi??, jam prireikAi?? keliA? deA?imtmeA?iA?.

1955 m. S.Ai??Sondeckis buvo pakviestas vadovauti Vilniaus deA?imtmetAi??s muzikos mokyklos (dabar ai??i?? NacionalinAi?? Mikalojaus Konstantino A?iurlionio menA? mokykla) orkestro klasei. Tuo metu jis neturAi??jo nei teoriniA? A?iniA?, kaip dirbti su vaikA? orkestru, nei praktinio patyrimo ai??i?? vaikA? kolektyvams, kuriuose kadaise jam paA?iam teko groti, buvo vadovaujama be jokios metodinAi??s sistemos, nes tuo metu Lietuvoje jos paprasA?iausiai nebuvo.

TurAi??damas nepaprastAi?? intuicijAi??, A?gimtAi?? muzikalumAi?? ir didA?iulA? pedagoginA? talentAi??, stebindamas aplinkinius darbA?tumu, drausme ir neiA?senkama energija, jis pasiekAi?? A?stabiA? rezultatA?. Jau 1964 m. jo vadovaujamas moksleiviA? orkestras triumfaliA?kai pasirodAi?? ISME (International Society for Music Education) kongrese ai??zAi??iuolaikinAi?? muzika ir A?iuolaikinAi?? pedagogikaai??? BudapeA?te. Ai??vairiA? A?aliA? muzikos mokytojai, susirinkAi?? A? A?A? autoritetingAi?? tarptautinA? forumAi??, deramai A?vertino ne tik puikA? moksleiviA? kolektyvo grojimAi??, bet, pirmiausia, jo vadovo pedagoginA? talentAi?? ir gebAi??jimAi?? sukurti tokA? puikA? ansamblA?.

Jau grA?A?Ai??s iA? A?ios kelionAi??s S.Ai??Sondeckis gavo Prahos konservatorijos direktoriaus profesoriaus Vaclavo Holzknechto laiA?kAi??, kuriame buvo praA?oma pasidalyti metodika, stebinanA?ia efektyvumu ir leidA?ianA?ia pasiekti tokiA? stulbinamA? rezultatA?. Ai??is S.Ai??Sondeckio pedagoginiA? nuopelnA? pripaA?inimas buvo juo svarbesnis, kad A?ekija dar nuo Mozarto laikA? garsAi??jo aukA?A?iausia orkestrA? kultAi??ra ir senomis orkestrinio muzikavimo tradicijomis. Jis atsiliepAi?? A? A?A? praA?ymAi??, paraA?Ai?? didelA? straipsnA? knygai, kuriAi?? 1969 m. iA?leido prestiA?iA?kiausia A?ekoslovakijos muzikos leidykla ai??zPantonai???.

Red Viagra without prescription

1976 m. Herberto von Karajano fondo jaunimo orkestrA? konkurse tuomeA?iame VakarA? Berlyne S.Ai??Sondeckio vadovaujamas moksleiviA? orkestras iA? Vilniaus laimAi??jo aukso medalA?. Po orkestro pasirodymo konkurso baigiamajame koncerte H.Ai??von Karajanas suA?uko: ai??zDas war fantastisch, das ist unmAi??glich…ai??? (Tai fantastiA?ka, tai tiesiog neA?manoma…), o per apdovanojimA? A?teikimo ceremonijAi??, kreipdamasis A? visus dalyvius, didysis muzikas pasakAi??: ai??zNeabejoju muzikos ateitimi, kol matau tokius orkestro ugdytojus.ai???

where to buy the best generic cilalis.

Per konkursAi?? Berlyne S.Ai??SondeckA? lydAi??jusi sAi??kmAi?? A?tikinamai A?rodAi??, kad remiantis jo metodine sistema moksleiviA? orkestrAi?? galima iA?ugdyti iki brandaus, aukA?to profesinio lygio kolektyvo.

ApA?velgdamas savo ilgametAi?? veiklAi?? S.Ai??Sondeckis mini keturis orkestrus, iA?ugdytus pagal visus savo pedagoginAi??s sistemos principus. Tai daug metA? jo vadovautas Vilniaus M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? mokyklos orkestras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kamerinis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras ir Sankt Peterburgo N.Ai??Rimskio-Korsakovo konservatorijos kamerinis orkestras, vAi??liau tapAi??s ErmitaA?o orkestru ai??zSankt Peterburg camerataai???.

S.Ai??Sondeckio pedagoginiai ieA?kojimai neapsiribojo tik minAi??tais keturiais kolektyvais. Jis trejus metus vadovavo Belgijos jaunimo filharmonijos orkestrui, dirbo su Davoso tarptautinio, Ai??lAi??zvigo-HolA?teino ir Brandenburgo festivaliA? jaunimo orkestrais, bendru Lietuvos ir Graco (Austrija) jaunimo orkestru. Su Maskvos konservatorijos orkestru buvo parengAi??s koncertA? ciklA?, su Kazachijos nacionalinAi??s muzikos akademijos orkestru gastroliavo Prahoje, BudapeA?te, pasirodAi?? Vienos ai??zMusikvereinai??? AuksinAi??je salAi??je, dirbo su daugeliu kitA? jaunimo kolektyvA?. Beje, prie jA? reikAi??tA? pridAi??ti ir 1997 m. Gidono Kremerio A?kurtAi?? dabar visame pasaulyje A?inomAi?? orkestrAi?? ai??zKremerata Balticaai???, kuris buvo steigiamas ir pirmuosius A?ingsnius A?engAi?? tiesiogiai ir aktyviai dalyvaujant S.Ai??Sondeckiui.

S. Sondeckis sukAi??rAi?? Lietuvoje visiA?kai naujo tipo orkestrAi??, atvAi??rAi?? naujus muzikos atlikimo horizontus, jo laimAi??jimai pelnAi?? tarptautinA? pripaA?inimAi??, buvo aukA?tai A?vertinti A?vairiose pasaulio A?alyse. TaA?iau paradoksas ai??i?? jo pasiekimai maA?ai siejasi su muzikos mokslais, kuriuos jis iA?Ai??jo, jis padarAi?? tai, ko jo niekas nemokAi??. Pats rinkosi, kas jam svarbu, ir darAi?? tai, kAi??, jo nuomone, reikAi??jo daryti. Visos A?vairiapusAi??s A?inios ir A?gAi??dA?iai, kuriuos kaupAi?? mokydamasis ir kurie ilgAi?? laikAi?? atrodAi?? pabiri, neturintys ryA?io vienas su kitu, jo kAi??ryboje susidAi??liojo A? vientisAi?? sistemAi??, A?gavo savo tikrAi??jAi?? prasmAi??. Jo kAi??rybos kelias prieA?tarauja stereotipams, nepaisydamas jA? jis pasiekAi?? meno aukA?tumas, tapo muzikos legenda.

cialis black india Sergejaus Nakariakovo fenomenas

Sergejaus Nakariakovo, vieno garsiausiA? A?iandienos pasaulio trimitininkA?, laimAi??jimai, regis, taip pat prieA?tarauja daugeliui A?prastA? nuostatA? apie tradicinA? profesinA? muzikanto rengimAi??. Jo kAi??rybinis kelias visiA?kai unikalus. VaikystAi??je, kai klojami profesiniai muziko karjeros pamatai, jis nesutiko jo lAi??kesA?ius galAi??jusio patenkinti mokytojo ir pats savarankiA?kai sukAi??rAi?? tai, kAi?? A?iandien daugelis svajoja iA? jo perimti.

S. Nakariakovo kelio pradA?ia buvo visai tradicinAi??. Muzikuoti jA? paskatino tAi??vas, fortepijono mokytojas. BAi??simasis trimitininkas A?stojo A? gimtojo A?emutinio Naugardo (tuomet ai??i?? Gorkio) muzikos mokyklos fortepijono klasAi??. TaA?iau 1985 m. automobilio avarijoje berniukas gavo sunkiAi?? stuburo traumAi?? ir toliau mokytis skambinti fortepijonu nebegalAi??jo.

AA?tuoneriA? metA? S. Nakariakovas atsidAi??rAi?? kryA?kelAi??je: tAi??vA? A?skiepyta meilAi?? muzikai neleido nutraukti to, kas buvo pradAi??ta, taA?iau aplinkybAi??s vertAi?? keisti muzikavimo profilA?. Atsakymas atAi??jo pats savaime ai??i?? bAi??simasis muzikas susiA?avAi??jo trimitu. IA?girstas puikaus rusA? trimitininko Timofejaus DokA?icerio (beje, ilgAi?? laikAi?? gyvenusio Lietuvoje) A?raA?as padarAi?? tokA? A?spAi??dA?, kad nulAi??mAi?? tolesnAi?? S.Ai??Nakariakovo karjerAi??.

Sergejus grA?A?o A? muzikos mokyklAi?? ir pradAi??jo mokytis groti trimitu. Deja, mokslai mokykloje ir vAi??l netruko ilgai. NusivylAi??s savo trimito mokytoju jis pasuko visiA?kai netikAi??tu keliu. Jo pedagogu tapo tAi??vas ai??i?? ne trimitininkas, o pianistas. SAi??nui Nakariakovas vyresnysis padAi??jo perprasti bendruosius muzikos dAi??snius, nubrAi??A?Ai?? teisingAi?? muzikinAi??s raidos vektoriA?, taA?iau pateikti tiksliA? profesiniA? patarimA?, kaip groti trimitu, jis, aiA?ku, negalAi??jo. Neeilinis mokinys visas kylanA?ias problemas turAi??jo sprAi??sti pats.

Muzikantas rado bAi??dAi?? uA?pildyti profesinio iA?silavinimo spragas ai??i?? jis atidA?iai klausAi??si jA? pakerAi??jusio T.Ai??DokA?icerio A?raA?A? ir ieA?kojo vienintelio jam priimtino ir tinkamo grojimo bAi??do. Toks neA?prastas mokymosi kelias pasirodAi?? esAi??s pats tiesiausias. S.Ai??Nakariakovui pavyko ai??i?? jis fenomenaliai A?valdAi?? savo instrumentAi??, tapo vienu ryA?kiausiA? trimitininkA?.

1990 m. S. Nakariakovas, kuriam tuo metu buvo trylika metA?, susipaA?ino su S.Ai??Sondeckiu ai??i?? muziku, turinA?iu retAi?? intuicijAi?? A?A?velgti talentAi?? ir anaiptol nedaA?nai pasitaikanA?iAi?? dovanAi?? nesavanaudiA?kai padAi??ti tiems, kuriems reikia paramos. S.Ai??Sondeckis apstulbo nuo to, kAi?? iA?girdo, ir padarAi?? viskAi??, kad apie atrastAi?? stebuklAi?? suA?inotA? visi. Jis nedvejodamas susisiekAi?? su pagrindiniA? Europos muzikos festivaliA? vadovais ir jau 1991 m. su S.Ai??Nakariakovu pasirodAi?? Zalcburgo, Ai??lAi??zvigo-HolA?teino ir Ivo PogoreliA?iaus (Bad Viorishofene, Vokietijoje) festivaliuose. Tuomet tai buvo bene prestiA?iA?kiausi muzikos forumai.

DidA?iulis pasisekimas, muzikos kritikA? pripaA?inimas per akimirksnA? atvAi??rAi?? S.Ai??Nakariakovui geriausiA? pasaulio koncertA? saliA? duris. Jis buvo apdovanotas prestiA?ine Davidovo premija, teikiama geriausiems metA? jauniesiems muzikantams (Davidoff Preis fA?r junge Instrumentalisten), tapo vienu paklausiausiA? ir mylimiausiA? atlikAi??jA?.

Sunku metodiA?kai paaiA?kinti S.Ai??Nakariakovo fenomenAi?? ai??i?? retas atlikAi??jas, neturAi??jAi??s atidA?ios ir kompetentingos pedagogA? prieA?iAi??ros, galAi??tA? pasigirti tokiais pasiekimais. Antra vertus, kaip tik A?io nuostabaus muzikanto pavyzdys leidA?ia iA?skirti pagrindinius mokymo prioritetus, kurie buvo svarbAi??s jam ir gali praversti kitiems.

Svarbiausias ai??i?? meninAi??s prigimties prioritetas. Jeigu yra talentas ir begalinis noras, geidA?iamas rezultatas galiausiai pasiekiamas. MeninAi?? idAi??ja padeda kAi??rAi??jui eiti ieA?kojimA? keliu ir rasti savAi??jA?. Ir visai nesvarbu, ar ta idAi??ja susiformuoja dalyvaujant pedagogui, ar be jo ai??i?? svarbu, kad pagrindiniai bAi??tA? ne techniniai, bet uA? jA? slypintys meniniai tikslai. Kaip tik tai liudija S.Ai??Nakariakovo pavyzdys. Klausantis jo akivaizdu, kad A?taigAi?? lemia ne techniA?kai preciziA?kas atlikimas, bet preciziA?kai A?prasminta meninAi?? interpretacija. Tai daro didA?iausiAi?? A?spAi??dA? ir A?avi klausytojus.

NAi??ra abejoniA? ir dAi??l to, kad muzikos lavinimas labai susijAi??s su menine aplinka, kuri supa jaunAi??jA? muzikAi??, ugdo jo mAi??stymAi?? ir meninAi?? savivokAi??. GebAi??jimas A?siklausyti A? egzistuojanA?iA? interpretacijA? polifonijAi?? ir pasirinkti teisingas gaires ai??i?? svarbiausia tolesnAi??s raidos inspiracija. BAi??tent tai padAi??jo S.Ai??Nakariakovui kompensuoti profesionaliA? trimito pamokA? trAi??kumAi??. Technines atlikimo problemas jis iA?moko A?veikti pats, o ieA?kodamas meniniA? sprendimA? rAi??mAi??si savo nuojauta ir bendravimu su puikiais muzikantais, su kuriais koncertavo nuo jaunA? dienA?.

Likimas taip susiklostAi??, kad tarp tokiA? neformaliA? S.Ai??Nakariakovo mokytojA? buvo ir S.Ai??Sondeckis. Pasak S.Ai??Nakariakovo, iA? maestro jis mokAi??si gilaus ir subtilaus atliekamos muzikos A?prasminimo bei gebAi??jimo be dirbtino patoso, natAi??raliai, A?taigiai ir aiA?kiai iA?reikA?ti savo muzikines mintis. Tai tos savybAi??s, kurios tvirtAi??jant jaunojo trimitininko kAi??rybinei individualybei darAi??si vis ryA?kesnAi??s.

Ai??simintina ir tai, kad S.Ai??Sondeckio dAi??ka S.Ai??Nakariakovas vienintelA? kartAi?? asmeniA?kai susitiko su T.Ai??DokA?iceriu, neakivaizdA?iai suvaidinusiu didA?iulA? vaidmenA? jo muzikinAi??je karjeroje. Susitikimas A?vyko Sondeckio namuose Vilniuje. PagarbAi?? A?iam muzikantui S.Ai??Nakariakovas parodAi?? ir dalyvaudamas S.Ai??Sondeckio Vilniuje 2011 m. surengtame festivalyje, skirtame didA?iojo artisto atminimui.

Ai??

* * *

Sauliaus Sondeckio ir Sergejaus Nakariakovo istorijos visiA?kai nereiA?kia, kad tik tokiu bAi??du formuojasi didis menininkas, ai??i?? jos greiA?iau liudija ne taisyklAi??, o iA?imtA?. TaA?iau bAi??tent pastangos bandyti atrasti save ir tarti savo A?odA?, o ne spraustis A? A?inomus rAi??mus A?prasmina menininko veiklAi??, yra vienintelis meninio atsinaujinimo A?altinis. Didis menininkas tuo ir skiriasi nuo gero amatininko, kad jis ne kartoja, o kuria iA? naujo. Ai??domAi??s ir reikA?mingi tie, kuriuos A?iame kelyje lydi sAi??kmAi??.