NacionalinAi?? muzika versus muzikinis nacionalizmas: sovietA? ideologijos spraga

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Vita GruodytAi??

DATA: 2013-10

NacionalinAi?? muzikaAi??versusAi??muzikinis nacionalizmas: sovietA? ideologijos spraga*Ai??

Vita GruodytAi??

A�

Takelis A? A?iuolaikiA?kumAi??

SovietmeA?iu egzistavAi?? leidimai ir draudimai kompozitoriams buvo ne tik neaiA?kAi??s, bet daA?nai ir dviprasmiA?ki. Viena iA? tokiA? dviprasmybiA? susijusi su liaudies muzika. LietuviA? muzikos tapatybei XX a. antrojoje pusAi??je ypaA? didelAi?? A?takAi?? padarAi?? Bronius KutaviA?ius ir Feliksas Bajoras, nuo 1970 m. pradAi??jo kurti muzikAi??, paremtAi?? seniausia lietuviA? liaudies muzikos tradicija, sutartinAi??mis. Kas lAi??mAi??, kad liaudies muzika tapo lietuviA? A?iuolaikinAi??s muzikos pagrindu? Ir kodAi??l A?ie kompozitoriai sovietmeA?iu buvo kritikuojami, nors rAi??mAi??si oficialiai ne tik leidA?iama, bet ir pageidautina liaudies muzika?

AtrodytA?, paradoksalu, kad KutaviA?iaus ir Bajoro kelias A? A?iuolaikiA?kumAi?? grA?stas liaudies tradicija. Bet sovietmeA?iu nebuvo kito pasirinkimo, ypaA? po 1948 m., kai priimtas agresyvus A?danovo nutarimas, smerkiantis muzikos ai??zformalizmAi??ai???. Net prasidAi??jus politiniam atA?ilimui, SSKP CK 1958Ai??m. nutarime iA?saugojo pagrindines idAi??jas, nukreiptas prieA? kAi??rybos novatoriA?kumAi??. Jame dar kartAi?? pabrAi??A?iama ai??zmeno ryA?io su tarybinAi??s liaudies gyvenimu, su geriausiomis demokratinAi??mis muzikinAi??s klasikos ir tarybinAi??s liaudies tradicijomis reikA?mAi??ai??? ir ai??zmuzikinio meno vystymo uA?daviniai, remiantis socialistinio realizmo principaisai???.1 Kompozitoriams liko tik dvi kAi??rybinAi??s iA?eitys: klasicizmas (A?inoma, akcentuojant rusA? klasikAi??) arba liaudies muzika.

Ideologiniu poA?iAi??riu SovietA? SAi??junga buvo darbininkA? valstybAi??, kurioje nAi??ra vietos miestietiA?kai, t. y. burA?ua, kultAi??rai. O tai reiA?kAi??, kad ir muzikAi?? privaloma raA?yti ai??zremiantis socialistinio realizmo principaisai???, kad ji bAi??tA? suprantama ai??zdarbo A?monAi??msai???. 1948 m. lietuviA? kompozitorius Juozas Tallat-KelpA?a iA? tribAi??nos klausAi??: ai??zKas tai yra socialistinis realizmas mene bendrai ir kaip jis pasireiA?kia muzikoje?ai??? Ir atsakAi??: ai??zRealistas menininkas savo kAi??rinyje atkuria gyvenimAi??, perleisdamas jA? per savo vaizduotAi??. Tuo realizmas skiriasi nuo romantizmo, kuris kuria fantazijoje gimusias vizijas [...]. Verizmas [turimas mintyje XIX a. italA? verizmas ai??i?? V. G.] egzistuoja muzikoje seniai, bet tai yra burA?uazinis realizmas [...]. Socialistinis realizmas muzikoje yra bAi??das teisingai vaizduoti garsA? pagalba realius A?moniA? pergyvenimus, iA?plaukianA?ius iA? socialistinAi??s galvosenos.ai???2

Ai??Buvo manoma, kad proletarinei visuomenei labiausiai tinka klasicizmo tradicijos, nes ai??znedarnus triukA?masai??? yra ai??zvisiA?kai svetimas normaliai A?mogaus klausai ir slegiamai veikia klausytojusai???.3 Ai?? ai??zliaudA?iai suprantamosai??? muzikos sAi??raA?Ai?? A?alia klasicizmo buvo A?traukta ir liaudies muzika, atseit jos savybAi??s yra ai??zpaprastumas ir prieinamumasai???.4

Regresija

Ai??

VakarA? Europa sovietinAi?? muzikAi?? vertino kaip akivaizdA?iAi?? regresijAi??. PrancAi??zA? muzikologas Jacquesai???as di Vanni savo knygoje ai??zTrisdeA?imt sovietinAi??s muzikos metA? (1953ai??i??1983)ai??? raA?Ai??: ai??zDauguma melomanA?, muzikos profesionalA?, Montesquieu pavyzdA?iu klausia: kaip galima bAi??ti kompozitoriumi SovietA? SAi??jungoje? Ar iA? tiesA? ten egzistuoja kompozitorius, naudojantis A?iuolaikines technikas, vadinantis save A?iuolaikiniu kompozitoriumi, ir A? kAi?? tai panaA?u?ai???5

A?iAi??rint iA? grynai ideologinAi??s pusAi??s, A?iAi?? muzikAi?? galima vadinti ne tik regresine, bet ir ai??ztaikomAi??jaai???, t. y. atliekanA?ia socialinAi?? funkcijAi??. ai??zMenas Rusijoje yra tik politinAi??s propagandos A?rankis, tarnaujantis komunistA? partijai ir valdA?iaiai???, ai??i?? per vienAi?? iA? savo paskaitA? Harvardo universitete pabrAi??A?Ai?? Igoris Stravinskis.6 Tai muzika, pritaikyta visuomenei, kuriAi?? norima formuoti idAi??jiniu pagrindu ir kuriai uA?drausta remtis ai??zdekadentineai??? miesto kultAi??ra. Tokio visuomenAi??s performavimo Ai??mAi??si visas politinis represinis aparatas, nes didA?ioji dauguma tA?, kurie iki okupacijos kAi??rAi?? miesto kultAi??rAi??, buvo arba iA?veA?ti A? SibirAi??, arba spAi??jo pabAi??gti A? Vakarus. Kitiems teko rinktis vienAi?? iA? dviejA? ai??i?? nustoti raA?yti arba prisitaikyti.

Kalbant apie prisitaikymAi??, visA? pirma, svarbu priminti, kad klasicizmas net rusA? kompozitoriams ai??i?? bent jau paA?angiausiems ai??i?? pokariu atrodAi?? pernelyg pasenAi??s. Dar nebuvo pamirA?tas amA?iaus pradA?ioje Rusijoje A?vykAi??s itin stiprus avangardinio meno (tiesa, daugiau dailAi??s negu muzikos) protrAi??kis. TodAi??l simptomiA?ka, kad po lietuviA? kAi??riniA? pristatymo Maskvoje 1947 m. kompozitorius Aramas ChaA?iaturianas ragino ieA?koti naujos kalbos, nes ai??zdabar negalima raA?yti kaip anksA?iauai???, o Stasiui VainiAi??nui, ryA?kiausiam pokario lietuviA? neoklasicistui, patarAi??: ai??zNevartokit sumaA?into septakordo, jis mAi??sA? laikais nedaro A?spAi??dA?io.ai???7 Tai rodo, kad pasiprieA?inimas A?iai stilistikai SovietA? SAi??jungoje buvo didesnis, negu manyta.

Antra, liaudies muzikos taikymo klausimas atrodAi?? dar sudAi??tingesnis. Klasikinis palikimas ai??i?? visiems suprantama kultAi??rinAi?? konvencija, o liaudies muzika visur yra labai skirtinga, be to, etninis uA?kariautA? A?aliA? pradas buvo labai stiprus.

Taigi, nusprAi??sti, kad nuo 1948 m. visi pradAi??s raA?yti bendra, privaloma stilistika, gal ir A?manoma, bet kaip pakeisti arba suvienodinti A?vairialypes skirtingA? tautA? liaudies muzikos tradicijas? Stravinskis A?iAi?? problemAi?? A?vardijo taip: ai??zVis dAi??lto atrodo keista, kad grynai politinis susidomAi??jimas liaudies muzika eina koja kojon, kaip visada Rusijoje, su painia ir komplikuota teorija, kuri, be kita ko, aiA?kina, esAi??, skirtingos regioninAi??s kultAi??ros transformuojasi ir iA?auga A? muzikinAi?? didA?iosios socialistinAi??s tAi??vynAi??s kultAi??rAi??ai???.ai???8 Pasak Stravinskio, ai??zsovietinAi??s muzikos vadovai tyA?ia arba iA? neA?inojimo etnografines problemas painioja su kAi??rybinAi??misai???.9

KolAi??kio traktoristo daina

Ai??

Rinkinyje ai??zMuzika 1940ai??i??1960ai???, A? kurA? sudAi??ti pagrindiniai dokumentai, atspindintys muzikos politikAi?? to meto Lietuvoje, esama tikrA? demagogijos perlA?. PavyzdA?iui, rengiantis 1958 m. DainA? A?ventei Lietuvos SSR ministrA? taryba priAi??mAi?? nutarimAi?? ai??zatgaivinti graA?iausius senuosius [sic!] liaudies paproA?ius ir apeigas, suteikiant joms naujAi?? socialistinA? turinA?ai???.10 Kokiu bAi??du? PerraA?ant tekstus ar muzikAi??? Arba, pavyzdA?iui, 1950 m. iA? Maskvos atAi??jo toks raA?tas: ai??zTSRS tarybiniA? kompozitoriA? sAi??jungos sekretoriatas skiria daug dAi??mesio organizavimui vasaros ekspedicijA?, renkanA?iA? tarybinio laikotarpio liaudies kAi??rybAi??: liaudies dainas apie vadus, apie DidA?jA? TAi??vynAi??s karAi??, konstitucijAi??, apie socialistinio darbo didvyrius, dainas kolAi??kio tema etc. [...] Atkreipiame dAi??mesA? A? bAi??tinumAi?? JAi??sA? kompozitoriA? sAi??jungos nariA? jAi??gomis plAi??toti analogiA?kAi?? darbAi?? respublikoje. [...] Pasiekite, kad jAi??sA? respublikoje bAi??tA? organizuotos tokios ekspedicijos.ai???11

Kokias liaudies dainas buvo galima iA?girsti okupuotos Lietuvos provincijoje, praAi??jus vos penkeriems metams po karo, po skausmingo privaA?iA? A?emiA? konfiskavimo, prievartinio varymo A? kolAi??kius ir vis dar vykstant ginkluotam partizanA? pasiprieA?inimui? Tikrai ne sovietinA? reA?imAi?? ir jo vadus A?lovinanA?ius posmus. Partizanai kAi??rAi?? antisovietines dainas, o senosios buvo visai nesusijusios su sovietine gyvensena. Taigi 1955 m. KultAi??ros ministerija suorganizavo KolektyvinAi??s kAi??rybos dainA? konkursAi??, kuriame dainas kolektyviai turAi??jo kurti fabrikai, kolAi??kiai, vidurinAi??s ir aukA?tosios mokyklos. PirmAi??jAi?? vietAi??, kaip ir galima buvo nuspAi??ti, uA?Ai??mAi?? ai??zKolAi??kio traktoristo dainaai???, kuriAi?? bendromis pastangomis paraA?Ai?? Kauno audimo fabriko choras.12

1950 m. Lietuvoje, kaip Maskvos reikalauta, prasidAi??jo folklorinAi??s ekspedicijos, bet jos rinko senAi??, autentiA?kAi?? lietuviA? folklorAi??. O 1954 m. Lietuvos SSR kompozitoriA? sAi??junga net pagyrAi?? autorius, kurie harmonizavo liaudies dainas, surinktas per A?ias ekspedicijas.13

Retorinis chaosas

Ai??

SimptomiA?ka tai, kad oficialiose kalbose terminas ai??zliaudiA?kumasai??? buvo vartojamas kaip ai??zpaprastumoai??? ir ai??zprieinamumoai??? sinonimas. O tai dvi labiausiai pageidautinos naujA?jA? dainA? liaudA?iai savybAi??s. A?ia tiktA? prisiminti Arnoldo Schoenbergo A?odA?ius: ai??zA?mogaus rankomis sukurtas pseudofolkloras, kurio populiarumas A?gautas vien apeliuojant A? masiA? vulgarumAi??, yra vertas tik paniekos.ai???14

Vadinamosiomis masinAi??mis dainomis tikAi??tasi palaipsniui iA?stumti senAi??sias vietines liaudies tradicijas. Tai matyti ir iA? Lietuvos SSR kompozitoriA? sAi??jungos sekretoriaus Abelio Klenickio kalbos, pasakytos 1954 m.: ai??zMasinAi??s dainos srityje mes vis dar sutinkame didelius sunkumus. [...] Pirmaisiais metais mes iA?sprendAi??me klausimAi?? kompromiso bAi??du: dauguma dainA? buvo tarybinio teksto bei liaudies dainA? (kartais archajiniA?) intonacijA? hibridas. Bet gyvenimas A?engAi?? pirmyn, liaudis reikalavo iA? mAi??sA? ne kompromisA?, o pilnaverA?iA? jaudinanA?iA? masiniA? dainA? ai??i?? giliai nacionaliniA? ir aukA?tai idAi??jiniA?ai???. KAi?? jis norAi??jo pasakyti terminu ai??znacionalinisai???, neaiA?ku, nes toliau samprotaujama vien apie sovietines dainas: ai??zMes dar daA?nai painiojamAi??s liaudiA?kumo, prieinamumo, originalumo, novatoriA?kumo klausimuose. Norint, kad mAi??sA? dainos bAi??tA? tarybinAi??s ir masinAi??s, mAi??sA? dainose turi bAi??ti kaA?kas, kas savo muzikiniu turiniu ir intonacijomis atskirtA? jas nuo senA?jA? dainA?.ai???15

LietuviA? kompozitoriai masiniA? dainA? beveik nekAi??rAi??, todAi??l buvo smarkiai barami. Dar 1948 m. Klenickis svarstAi??: ai??zMan atrodo, kad mes neraA?om masiniA? dainA? dAi??l to, kad nemokam jA? raA?yti, o nemokam dAi??l to, kad nestudijuojam tA? dainA? lobyno, kuris iA?augo TarybA? SAi??jungoj per 30 metA?. Nemokam ir dAi??l to, kad kai kuriuos baugina masinAi??s dainos paprastumas, prieinamumas, ir tie draugai bijo pasidaryti ai??zdainuA?kA?ai??? autoriais. Yra dar viena prieA?astis, kodAi??l mes neturime savosios lietuviA?kos masinAi??s dainos: iki A?iol nAi??ra iA?aiA?kinta nuodugniai mAi??sA? kompozitoriams, kokie yra masinAi??s dainos pagrindiniai elementai, kur glAi??di jos pasisekimo ir nepasisekimo prieA?astys, kaip jAi?? reikia raA?yti.ai???

Klenickis Maskvoje iA?leistAi?? dainA? rinkinA? parodAi?? kompozitoriui Konstantinui Galkauskui, bet A?is nesusidomAi??jo: ai??zMano supratimu, tai nAi??ra rimta muzika, tai kaA?kokia operetAi??.ai??? Ai?? tai Klenickis atsakAi??: ai??zMan atrodo, mes dar esam nepriaugAi?? iki geros masinAi??s dainos sukAi??rimo, ir mes jo niekad neprieisim, jei A?iAi??rAi??sim A? A?A? dAi??kingAi?? A?anrAi?? su ironija ir nepasitikAi??jimu.ai???16

A?ia reikAi??tA? pabrAi??A?ti, kad lietuviA? kompozitoriams sekretorius siAi??lAi?? studijuoti ne lietuviA? liaudies kAi??rybAi??, bet SovietA? SAi??jungos liaudies muzikAi??.

PasaulAi??jauta

Ai??

LietuviA? kompozitoriai labai nenoriai kAi??rAi?? masines dainas ne tik dAi??l politiniA? prieA?asA?iA?. JA? pasaulAi??jautai tai buvo visiA?kai svetimas A?anras. LietuviA? liaudies muzikai nebAi??dingas nei dramatiA?kumas, nei veiksmo pradas. Ji yra kamerinAi??, metaforiA?ka, taiki, statiA?ka ir veikiau liAi??dna negu optimistinAi??. Apie tai netiesiogiai uA?siminAi?? ir Lietuvos SSR komunistA? partijos CK pirmasis sekretorius Antanas SnieA?kus: ai??zDarbininkA? klasAi??s temos nepakankamas vertinimas yra savotiA?ka liekana burA?uazinAi??s-nacionalistinAi??s koncepcijos, kad lietuviA? tauta tariamai esanti ai??zgrynai valstietiA?kaai???, kad jai yra svetimos darbininkA? klasAi??s idAi??jos.ai???17

Lietuviams iA? tikrA?jA? bAi??dingesnAi?? valstietiA?ka pasaulAi??jauta, susijusi su individualumu, taikumu, kameriA?kumu, harmoningu pasaulio suvokimu, o darbininkA? klasAi?? apibAi??dina kolektyviA?kumas, klasiA? kova, revoliucinAi??s idAi??jos.

Reikalaujamas, bet aiA?kiai neA?vardijamas sovietinis ai??zliaudiA?kumasai??? buvo antimuzikinis ir antikultAi??rinis reiA?kinys. Nes muzika, o ypaA? liaudies dainos, iA? prigimties yra individuali, asmeniA?ka, transcendentinAi?? praktika. Tai kultAi??rinAi??s ir dvasinAi??s, asmeninAi??s ir tautinAi??s evoliucijos iA?raiA?ka, todAi??l negali ilgai iA?likti ideologiniu A?rankiu. Kad tuo A?sitikintume, pakanka vien pasiklausyti to meto kAi??riniA?, paraA?ytA? kaip duoklAi?? sistemai, ai??i?? ne tik dainA?, bet ir oratorijA?, simfonijA?, kantatA?, skirtA? partijai, jos vadams ir visai sistemai.

Paradoksai

Ai??

Paradoksalu A?ia tai, kad valdA?ia, skatindama kompozitorius remtis liaudies kAi??ryba, tarsi ragino laikytis etnocentrizmo, privilegijuojanA?io okupuotA? kraA?tA? liaudies kAi??rybAi??, kiekvienos tautos savitumAi??, iA?skirtinumAi??. O lygia greta primygtinis raginimas kurti sovietines masines dainas reiA?kAi??, kad norima suvienodinti A?vairiA? kraA?tA? muzikAi??, paversti jAi?? nacionalinAi??s tapatybAi??s neturinA?ia uniformuota sovietine kultAi??ra.

AutentiA?ka liaudies daina, kaip konkreA?ios tautos individuali raiA?ka, nebuvo laikoma vertybe. SovietA? ideologams tai buvo tik pretekstas, A?rankis, padedantis kurti paprastAi?? ir prieinamAi?? muzikAi?? liaudA?iai. Kita vertus, tai bAi??dinga visiems okupaciniams reA?imams, pavyzdA?iui, LietuvAi?? uA?Ai??mAi?? vokieA?iai, 1942 m. nurodAi??: ai??zPageidautina, kad A? repertuarAi?? bAi??tA? daugiau A?traukiama vokieA?iA? klasikA? ir naujA?jA? muzikA?, dramaturgA? veikalA?.ai???18 Bet visiA?kai neuA?simenama apie okupuotos tautos kultAi??rAi??.

Taigi, sovietmeA?iu kompozitoriai buvo skatinami rinkti savo A?alies liaudies folklorAi??, nors jis buvo ne visai toks, kokio pageidavo Maskva. Jie buvo skatinami naudotis A?iuo folkloru savo kAi??ryboje, bet ne taip, kaip patys norAi??jo. Be to, remdamiesi ne visuomet egzistuojanA?iomis liaudies muzikos savybAi??mis ai??i?? paprastumu ir prieinamumu ai??i?? kompozitoriai turAi??jo kurti masines dainas, kuriA? funkcija buvo palaipsniui iA?stumti vietines senAi??sias liaudies muzikos tradicijas. Kitaip tariant, galutinis tuometinioAi?? ai??zA?iuolaikinioai??? kompozitoriaus tikslas buvo kurti muzikAi?? liaudies masAi??ms pagal dirbtinA? paprastumo-liaudiA?kumo-klasicizmo modelA?. Kompozitorius A?ia traktuojamas kaip ai??zkolektyviniA? Ai??kiA? valstieA?ius pilnai aptarnaujantis ideologinio fronto karysai???19 (J. Banaitis), valdA?ios nustatyto muzikinio stiliaus amatininkas, raA?antis Ai??uA?konservuotos meninAi??s iA?raiA?kos masinAi?? pseudomuzikAi??.

ai??zJoks globalus konceptas negali evoliucionuoti, jeigu jis yra uA?daras ratas, ai??i?? sakAi?? Igoris Stravinskis. ai??i?? Galima tik likti jame uA?darytam arba iA? jo iA?eiti. Tai yra bAi??tent komunizmo koncepto atvejis.ai???20

ProverA?is

8-uoju deA?imtmeA?iu Lietuvoje A?vyko ryA?kus kultAi??rinAi??s savimonAi??s proverA?is, pradAi??jo burtis autentiA?ko folkloro ansambliai, susikAi??rAi?? tautines tradicijas gaivinantis MataiA?iA? teatras, kurio pagrindinAi?? nuostata buvo ai??znesekti Maskvos pAi??domisai???, beje, padAi??jAi??s Feliksui Bajorui ir Broniui KutaviA?iui atrasti sutartines. Kadangi tuo metu kompozitoriai negalAi??jo pasiA?valgyti plaA?iau, ieA?kodami naujA? iA?raiA?kos priemoniA?, jie pasinaudojo proga pasigilinti A? tAi?? sritA?, kuri nebuvo draudA?iama ai??i?? liaudies muzikAi??.Ai?? SutartinAi??s yra komplikuoA?iausias jos A?anras. Ai??iedu kompozitoriai atrado tAi?? liaudies muzikos sluoksnA?, kuris iA?liko nepakitAi??s, nebuvo supaprastintas ir suprastintas. Bajorui ir KutaviA?iui liaudies muzika nebuvo tik ai??zpaprasta ir prieinama statybinAi?? medA?iagaai???, naudojama kuriant jai svetimos ai??i?? neoklasikinAi??s ir neoromantinAi??s ai??i?? stilistikos muzikAi??. ai??zPo karo vyravo primityvus liaudiA?kumo supratimas, ai??i?? raA?Ai?? Feliksas Bajoras. ai??i?? Jis apsiribojo liaudies melodijos panaudojimu. Man gi nacionalinis muzikos charakteris visuomet siejosi su jos muzikavimo maniera. Yra atlikimo bAi??dA?, kuriA? neuA?raA?ysi, jie perduodami iA? kartos A? kartAi??. AkademinAi?? mokykla padarAi?? A?alAi?? tautA? tradicijoms suvienodindama nacionalinius kultAi??rA? skirtumus [...] panaikinti kultAi??rA? skirtumus yra tas pat, kaip neturAi??ti jokios kultAi??ros. [...] Kiekvienos tautos liaudies muzikoje yra specifiniA? bruoA?A?. Tai ne tik melodijos ar harmonijos skirtumai, o ir kaip ta melodija atliekama. Turime kurti savo stiliA?, iA?plaukiantA? iA? tA? nepanaudotA? liaudies muzikos charakterio ypatybiA?.ai???21

Bajoras savo kAi??rybAi?? suvokAi?? kaip tam tikrA? liaudies muzikos savybiA? iA?ryA?kinimAi??. Tai neturi nieko bendra su liaudies muzikos citatA? A?terpimu A? profesionaliosios muzikos kAi??rinA?. TokA? citavimAi?? 1947 m. kritikavo Arnoldas Schoenbergas, sakydamas, kad ai??zfolkloras ir profesionalioji muzika maiA?osi taip pat blogai kaip iar aliejus su vandeniuai???.22

KutaviA?ius yra sakAi??s: ai??zFeliksas Bajoras imponuoja tuo paA?iu, kas ir man rAi??pi ai??i?? liaudiA?kumo derinimu su A?iuolaikine muzika. Mane jaudina tai, kas yra liaudiA?ka, nacionalu ai??i?? aA? pastebiu tuos dalykus, niuansus visus. A?ia toks klodas, kuris turi bAi??ti ai??zuA?maiA?ytasai??? ten giliai, o ne dirbtinai primestas. BAi??ta daug perlenkimA?. Visi, atvaA?iavAi?? iA? Peterburgo arba Leipcigo bandAi?? lietuviA?kAi?? dainAi?? A?spraust A? vokiA?kAi?? formAi?? arba plAi??toti jAi?? klasikiniu principu.ai???23

Ir Bajoras, ir KutaviA?ius ieA?kojo ne tik autentiA?kA?, bet ir charakteringA?, esminiA? liaudies muzikos bruoA?A?, galinA?iA? tapti naujos individualios muzikinAi??s kalbos pagrindu. Bajoras A?A?velgAi??, kad ai??zliaudies daina labiau derinasi prie muzikos, paremtos A?iuolaikiniais reikalavimais, negu prie mAi??sA? klasikA? vartotos ai??i?? romantinAi??s. Minimalizmas tam tikra prasme iA?plaukia iA? liaudies tradicijA?. Kuo jos senesnAi??s, tuo giliau ir moderniau skamba A?iandienAi??.ai???24 Atlikimo manieroje Bajoras atrado ir iA?ryA?kino gaivaliA?kAi??jAi?? liaudies muzikos pusAi??, jos energijAi??, laisvAi?? laiko traktavimAi??, struktAi??ros nevarA?omus tempo pokyA?ius, laisvAi?? intonavimAi??.

KutaviA?ius, savo ruoA?tu, sutartinAi??se atrado ciklinAi?? muzikos sandarAi??, repetityvinA? polifoninA? minimalizmAi??. Ai?? savo muzikAi?? jis perkAi??lAi?? iA?grynintAi??, polifoninA? daugiasluoksniA?kumAi?? ir repetityvinA? kartojimAi??, sukuriantA? specifines autentiA?kai skambanA?ias garsines atmosferas. Liaudies muzikoje jis aptiko tokiAi?? pat primityvumo magijAi??, kokiAi?? Mauriceai??i??as Ravelis perteikAi?? kultiniame savo ai??zBoleroai???, ir sugebAi??jo iA?vengti pavirA?utiniA?kumo, bAi??dingo amerikieA?iA? neoprimityvizmui, kuriam, pasak FranAi??ois-Bernardai??i??o MA?cheai??i??o, ai??ztrAi??ksta mitinio autentiA?kumo, skleidA?iamo kai kuriA? tikrai primityviA? kultAi??rA? muzikosai??? ir kurio ostinatiA?kumAi?? prancAi??zA? kompozitorius pavadino ai??zgarsinAi??mis kiliminAi??mis dangomis, neperteikianA?iomis gilesnAi??s prasmAi??s A?vaizdA?iA?ai???.25

MinAi??ti lietuviA? kompozitoriai pirmieji atvAi??rAi?? tuos lietuviA? liaudies muzikos sluoksnius, kurie atspindAi??jo garsinAi?? tradicinAi??s lietuviA? kultAi??ros sanklodAi??, garsinA? jos individualumAi??. O tai reiA?kia, kad liaudies muzikAi?? jie pradAi??jo naudoti nacionalinAi??s tapatybAi??s, nacionalinio iA?skirtinumo ir individualizacijos tikslais.

Paradigminis lAi??A?is

Ai??

Kol liaudies kAi??ryba buvo naudojama kaip savotiA?ka programinAi?? medA?iaga dialektiniame sovietinAi??s realybAi??s A?odyne, kur supaprastintas liaudiA?kumas ai??i?? gerai, o formalizmas ai??i?? blogai (nes, kaip 1948 m. sakAi?? Juozas Tallat-KelpA?a, ai??zsu formalizmu reikia kovoti studijuojant liaudies kAi??rybAi??ai???26), tol liaudiA?kumas atliko jam skirtAi?? ribotAi?? funkcijAi??, t. y. buvo lengvai prieinama ir nesunkiai suvokiama garsinAi?? statybinAi?? medA?iaga. Bet kai tik prasilenkAi?? su oficialiosios kultAi??ros ideologA? numatytu vaidmeniu, kai tapo savitos muzikinAi??s kalbos pagrindu, suvirpino nacionalinio pasididA?iavimo, tautinAi??s nepriklausomybAi??s stygas, liaudies muzika tapo nebepageidaujama. Ir tai nebeturAi??jo nieko bendra su formalizmu, kurio taip bijota pokario metais.

Ai??Paradigminiu lAi??A?iu reikAi??tA? vadinti tai, kad KutaviA?ius ir Bajoras sugebAi??jo liaudies muzikAi?? atsieti nuo klasikinAi??s ir priA?lieti prie A?iuolaikinAi??s tradicijos. Seniausius lietuviA? muzikos klodus jie pavertAi?? A?iuolaikinAi??s muzikos pagrindu. BAi??tent A?ia atsirado A?trAi??kimas tarp oficialiojo ir neoficialiojo kultAi??ros sluoksniA?. Oficialiosios kultAi??ros A?spaudas buvo toks stiprus, kad net daugelis kolegA? kompozitoriA? visiA?kai nesuprato tokio poA?iAi??rio A? liaudies muzikAi??. PavyzdA?iui, KutaviA?ius savo atsiminimuose raA?o, kad apie 1970 m. sukurtAi?? ir uA?draustAi?? ai??zPanteistinAi?? oratorijAi??ai??? (atnaujinta 1982 m.) Eduardas Balsys sakAi??s: ai??zNereikia rodyti tokios muzikos. Tai vienas baisiausiA? kAi??riniA?, kokA? tik esu girdAi??jAi??s. A?emiau jau nAi??ra kur pult.ai???27 O Felikso Bajoro ai??zStalaktitusai???, paraA?ytus irgi 1970 m., kompozitorius Jurgis GaiA?auskas pavadino ai??zpsichiA?kai nesveiko A?mogaus muzikaai???ai??i??28

KutaviA?ius ir Bajoras buvo kritikuojami ne tik dAi??l tuo metu neA?prastai skambAi??jusios muzikinAi??s kalbos, bet ir todAi??l, kad tai buvo muzika, pirmAi?? kartAi?? XX a. atspindAi??jusi garsinAi?? lietuviA? tautos tapatybAi??. Ai??ioje garsinAi??je erdvAi??je suskambo tautinis sAi??moningumas, kultAi??riA?kai paA?enklinAi??s atsiribojimAi?? nuo regresinAi??s sovietinAi??s kultAi??ros.

Pasak Stravinsko, ai??zatsinaujinimas yra vaisingas tik tada, kai eina koja kojon su tradicija… TaA?iau Rusija matAi?? tik konservatizmAi?? be atsinaujinimo arba revoliucijAi?? be tradicijos.ai???29 KutaviA?ius ir Bajoras sAi??kmingai A?gyvendino A?iAi?? Stravinskio mintA?: jie atnaujino lietuviA? muzikAi?? tradicijos pagrindu, atmesdami konservatizmAi?? ir iA?vengdami revoliucijos.

Ai??1Ai??Ai??Ai?? Muzika 1940ai??i??1960. DokumentA? rinkinys, Vilnius, 1992, p. 64.

2Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 104ai??i??105.

3Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 31.

4Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 35.

5Ai??Ai??Ai?? Jacques di Vanni, Trente ans de musique soviAi??tique (1953-1983), Actes Sud, 1987, p. 12.

6Ai??Ai??Ai?? Igor Strawinsky, PoAi??tiqueAi??musicale, Paris, Plon, 1952, p. 70.

7Ai??Ai??Ai?? Muzika 1940ai??i??1960, op. cit., p. 95.

8Ai??Ai??Ai?? Igor Strawinsky, op. cit., p. 76.

9Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 77.

10Ai??Ai?? Muzika 1940ai??i??1960, op. cit., p. 59.

11Ai?? Ibid., p. 109ai??i??110.

12Ai?? Ibid., p. 50ai??i??51.

13Ai?? Ibid., p. 118.

14Ai?? Arnold Schoenberg, Le Style et lai??i??IdAi??e, Paris, Buchet/Chastel, 1977, p. 133.

15Ai?? Muzika 1940Ai??ai??i??1960, op. cit., p. 117ai??i??118.

16Ai?? Ibid., p. 85ai??i??86.

17Ai?? Ibid., p. 118.

18Ai?? Ibid., p. 21.

19Ai?? Ibid., p. 38.

20Ai?? Igor Strawinsky, op. cit., p. 79.

21Ai?? Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika (sud. G. DaunoraviA?ienAi??), Vilnius, ArtSeria, 2002, p. 55.

22Ai?? Arnold Schoenberg, op. cit., p. 132.

23Ai?? Broniaus KutaviA?iaus muzika. Praeinantis laikas, (sud. Inga JasinskaitAi??-JankauskienAi??), Vilnius, Versus aureus, 2008, p. 319.

24Ai?? Feliksas Bajoras, op. cit., p. 64.

25Ai??Ai?? FranAi??ois-Bernard MA?che, Musique, Mythe, Nature ou les dauphins dai??i??Arion, Paris, Klincksieck, 1991, p. 46.

26Ai?? Muzika 1940ai??i??1960, op cit., p. 106.

27Ai?? Broniaus KutaviA?iaus muzika, op. cit., p. 28.

28Ai?? Feliksas Bajoras, op. cit., p. 60.

29Ai?? Igor Strawinsky, op. cit., p. 81.


* Parengta pagal praneA?imAi??, skaitytAi?? LMTA konferencijoje ai??zSociokultAi??rinAi??s kryA?kelAi??s ir ribos: muzikinAi??s mikroistorijosai???, Vilniuje, 2013 m. rugsAi??jo 4ai??i??7 d.