NacionalinAi??s atminties aktualizavimas mene

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Menas ir istorija
AUTORIUS:Ai??Eric Schlosser
DATA: 2013-12

NuomoniA? forumasAi??

Pasidalyti nuomonAi??mis apie istorinAi??s atminties iA?saugojimAi?? ir aktualizavimAi?? mene pakvietAi??me menininkus, istorikus, kultAi??rologus, menotyrininkus, paveldo specialistus: Lietuvos istorijos instituto kultAi??ros istorikAi?? prof. dr. RasAi?? A?epaitienAi??, tapytojAi??, VDA Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros vedAi??jAi?? doc. GintarAi?? PalemonAi?? JanonA?, menotyrininkAi??, VDAAi??doktorantAi?? RasAi?? AntanaviA?iAi??tAi??, menininkAi??, VDA Fotografijos ir medijos meno katedros prof. ArtAi??rAi?? RailAi??, tapytojAi?? AloyzAi?? StasiuleviA?iA?, grafikAi??, VDA Grafikos katedros vedAi??jAi?? MarijAi?? MarcelionytAi??-PaliukAi??, tapytojAi??, BaA?nytinio meno paveldo muziejaus direktorAi?? dr. SigitAi?? MaslauskaitAi?? ir menotyrininkAi?? ErnestAi?? ParulskA?. ForumAi?? moderavo Vilniaus dailAi??s akademijos UNESCO kultAi??ros vadybos ir kultAi??ros politikos katedros doc. dr. Vaida Ai??A?iglienAi??.Ai??

Vaida Ai??A?iglienAi??: Lietuvos Respublikos VyriausybAi??, per jai pavaldA?ias institucijas formuojanti ir A?gyvendinanti valstybAi??s kultAi??ros politikAi??, svarbA? dAi??mesA? skiria paveldo, istorijos aktualizavimui. Tai daroma keliomis kryptimis: skiriant dAi??mesA? materialiems nekilnojamiesiems bei kilnojamiesiems objektams ir dvasinAi??s kultAi??ros paveldui, talpinantiems visAi?? vertybiA? sistemAi??.

Pastaraisiais metais statomi arba atkuriami statiniai, muziejai, parodA? salAi??s, paminklai, vieA?A?jA? erdviA? objektaiAi??ai??i?? A?enklai. Ai??tai tik keletas faktA? ir pavyzdA?iA?: 1998 m. Vilniaus DidA?iojoje gatvAi??je XV a. pradA?iAi?? menanA?iame gotikiniame pastate, buvusiuose MaA?osios gildijos ir Masalskio namuose, A?kurti Kazio Varnelio namai-muziejus (A?is pastatas Vilniaus miesto tarybos nutarimu skirtas dailininko sukauptai kolekcijai 1993 m.); 2000 m. priimtas Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s valdovA? rAi??mA? atkAi??rimo ir paskirties A?statymas (A?iais metais lankytojams atverta gausiai lankoma pirmoji rAi??mA? dalis); A?iAi?? vasarAi?? Vilniuje atidarytas naujas Lietuvos dailAi??s muziejaus padalinysAi??ai??i?? Vytauto Kasiulio dailAi??s muziejus, kuris A?sikAi??rAi?? rekonstruotame ir modernizuotame istoriniame neoklasicistiniame pastate Alberto GoA?tauto gatvAi??je.

VieA?osiose erdvAi??se atsirado reikA?mingi valstybei A?enklai: 2003Ai??m. Vilniuje atidengtas paminklas Karaliui Mindaugui (skulptorius Regimantas Midvikis, architektai: Algimantas Nasvytis, RiA?ardas KriA?topaviA?ius, Inesa AlistratovaitAi??); 2009 m. prie VyriausybAi??s rAi??mA?Ai??ai??i?? Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai (skulptorius ArAi??nas Sakalauskas, architektas RiA?ardas KriA?topaviA?ius); 2013Ai??m. birA?elA? KultAi??ros ministerija paskelbAi?? Lietuvos laisvAi??s kovotojA? atminimo A?amA?inimo Vilniaus LukiA?kiA? aikA?tAi??je meninAi??s idAi??jos projektA? konkurso rezultatus (ekspertA? grupAi?? atrinko projektAi?? ai??zTautos dvasiaai???, autoriaiAi??ai??i?? Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansellis, RamunAi?? Ai??vedaitAi??).

Tad negalima teigti, kad Lietuvos valstybAi?? nesirAi??pina istorinAi??s atminties iA?saugojimu bei A?prasminimu. Ir ne tik statant paminklus ar kuriant muziejus. Paveldo, istorijos aktualizavimas skatinamas ir vykdant specialias atminimui skirtas programas. KultAi??ros ministerija, formuluodama savo misijAi??, skelbia siekianti ai??zsudaryti sAi??lygas nacionalinAi??s kultAi??ros tAi??stinumuiai???. PavyzdA?iui, skelbiant kultAi??ros ir meno projektA? konkursus daliniam finansavimui valstybAi??s biudA?eto lAi??A?omis gauti, kasmet buvo nustatomi tam tikri prioritetai: 2012 m.Ai??ai??i?? Maironio 150-osios gimimo metinAi??s; 2013Ai??m.Ai??ai??i?? 1863 metA? sukilimo 150-metis, Stepono Dariaus ir Stasio GirAi??no skrydA?io per AtlantAi?? 80-metis, tarmiA? puoselAi??jimas, pasirengimas 2014 m. minAi??ti Kristijono DonelaiA?io 300-Ai??sias gimimo metines. Seimas 2013 metus paskelbAi?? Vilniaus geto atminimo metais.

MinAi??ti pavyzdA?iai ir su jais susijAi??s kontekstas liudija, kad paveldo, istorinAi??s atminties aktualizavimas taip pat svarbus kultAi??ros ir meno kAi??rAi??jamsAi??ai??i?? jie aktyviai dalyvauja paskelbtuose konkursuose, rengia parodas, kuria atminimo A?enklus. Istorija, kultAi??ros paveldas, jame iA?likusios prasminAi??s A?ymAi??s A?kvepia menininkus iA? naujo permAi??styti palikimAi?? ieA?kant naujo turinio ir estetinio jo A?prasminimo.

Visuomenei taip pat rAi??pi istorinAi?? atmintis. PavyzdA?iui, rengiant LukiA?kiA? aikA?tAi??s sutvarkymo konkursAi??, jo organizatoriai buvo atviri visuomenAi??s nuomonei, nors spaudoje nuskambAi??jo, kad ji nebuvo lemiama. VieA?as kalbAi??jimas apie naujus atminimo A?enklus niekada nelieka nepastebAi??tas, kartais jis sukelia audringA? reakcijA?, kaip tai nutiko ValdovA? rAi??mA? atkAi??rimo atveju. A?monAi??s suvokia, jog ateiA?iai kuriamA? istorijos A?enklA? tema yra opi, bet kartu svarbi. Ji aprAi??pia ir teisinius aspektus: teisAi?? A? kultAi??ros paveldAi??, kaip vienAi?? iA? prigimtiniA? A?mogaus teisiA?, taip pat teisAi?? nevarA?omai dalyvauti kultAi??riniame gyvenime.

Rengdami forumAi??, sudAi??tingAi?? nacionalinAi??s atminties aktualizavimo problemAi?? skyrAi??me A? dvi dalis. Pirma, ar mAi??sA? visuomenAi?? yra subrendusi suvokti savo tautos atmintA? ir jAi?? A?vaizdinti? Ar galime klysti? Antra, kas, jei ne kAi??rAi??jas, gali tAi?? atmintA? A?adinti ir A?prasminti kAi??riniuose? TaA?iau ar uA?tenka pastangA?, profesionalumo, A?sigilinimo A? tokio pobAi??dA?io kAi??rybAi??? Pirmuoju klausimu rAi??pAi??jo iA?siaA?kinti, ar nacionalinAi??s kultAi??ros tAi??stinumAi?? uA?tikrina epizodiniai atmintinA? datA? projektai; gal kartais bAi??na ir taip, kad mAi??ginama ai??zpritemptiai??? temas prie konkursiniA? prioritetA?? Ar projektai, skirti atminimui, sukuria vertAi??, jei taip, tai kokiAi??? Pagaliau ar valstybAi??s strategija tvari? Kokios turi bAi??ti istorijos ir atminties formos? Kas gali jas reglamentuoti? Ar gali? Antras klausimas, kaip reaguoja kAi??rAi??jai? Vienaip, kai menininko kAi??ryba tikslingai ir vientisai grindA?iama istorine medA?iaga, o idAi??jos daA?niausiai perteikiamos tradicine menine kalba. TaA?iau tai nereiA?kia, kad naujojo ar tarpdisciplininio meno kAi??rAi??jai bodisi atminimo tematikos. Neretai pastarieji, nepaisydami stilistinio grynumo, dAi??l turinio A?taigos atsisako tiesmukA? simboliA? ar formos sAi??sajA?. Istorija, kultAi??ros paveldas tampa idAi??jos aA?imi, o kAi??rybos, veiksmo, A?sijautimo procesas sureikA?minamas. Antra vertus, pastebima, jog vis dAi??lto konceptualiojo meno kAi??rAi??jai nesiverA?ia dalyvauti tokiuose konkursuose, kaip tai nutiko projekto LukiA?kiA? aikA?tAi??je atveju. Ai??iuokart akivaizdA?iai dominavo tradicinAi??s meninAi??s kalbos atstovai[1]. KodAi??l?

IA?ties ar nekilnojamieji ir kilnojamieji objektai, vizualioji kultAi??ra, kuriAi?? kuriame A?iandien, liks ateities kartA? savastimi? Ar paliks A?enklAi??? Kita vertus, ar reikia kurti grandiozinius objektus? Atrodo, jog materiali kAi??rinio forma kultAi??roje nebAi??ra svarbi, vis reikA?mingesnAi?? tampa apie jA? sukurta istorija, galinti kurti naujAi?? verA?iA? sistemAi??Ai??ai??i?? ne tik kultAi??rinAi??, bet ir socialinAi?? bei ekonominAi??. AtsiA?velgiant A? suformuluotas problemas, forumo dalyviai buvo papraA?yti segmentuoti savo apmAi??stymus A? dvi dalis: atminties, istorijos, kultAi??ros paveldo aktualizavimas nekilnojamojo paveldo objektais (rAi??mai, muziejai, paminklai, atminimo A?enklai vieA?ojoje erdvAi??je) ir nAi??dienos dailininkA? kAi??ryba (konkursai, parodos, skirtos atmintinoms datoms, etc.).

Rasa AntanaviA?iAi??tAi??: Kas yra atmintis ir istorija? TaiAi??ai??i?? sAi??vokos, kurias tam tikru metu tam tikru turiniu uA?pildo skirtingos A?moniA? grupAi??s (palyginkite, pvz., sovietmeA?iu ir dabar raA?omos istorijos turinA?). NacionalinAi??se valstybAi??se, o mes kaip tik tokioje ir gyvename, A?iA? sAi??vokA? nacionaliniu turiniu daA?niausiai rAi??pinasi politinAi?? valdA?ia. Tiesa, sociologai ir istorikai skiria dvi atminties rAi??A?is. Paminklais, gatviA? pavadinimais, istorijos vadovAi??liais, valstybinAi??mis A?ventAi??mis ir jubiliejais politinAi??s valdA?ios puoselAi??jama atmintis yra vadinama oficialiAi??ja, o paprastA? A?moniA? atmintyje vis dar gyva, jA? paA?iA? patirta nesena istorijaAi??ai??i?? populiariAi??ja[2]. DaA?nai A?ios dvi atmintys susipina, taA?iau paprasti A?monAi??s turi menkesnes teisines ir materialines galimybes savo atmintA? paversti apA?iuopiamais A?amA?inimo (ar aktualizavimo) A?enklais, ai??zpopuliarioji atmintisai??? uA?gAi??sta kartu su A?vykiA? liudininkais. Dar yra treA?iojiAi??ai??i?? mokslinAi?? atmintis, kuri, iA? principo bAi??dama neA?aliA?ka, sklaido privaA?ius bei oficialius mitus (arba paaiA?kina, iA? kur atsirado vienas ar kitas pasakojimas ar istorija). Ai??ios pastangos daA?nai lieka ai??zuA? bortoai???, nes neatitinka nei paprastA? A?moniA?, nei valdA?ios poreikiA?.

Norint atminties ir istorijos sAi??vokoms suteikti turinA? arba tAi?? turinA? pakeisti, reikia nemaA?ai energijos bei pastangA?. Tad kodAi??l valdA?ia tuo uA?siima? Kam jai reikia atminties ir istorijos? Istorikai ir sociologai teigia, kad valdA?iai taiAi??ai??i?? A?rankis, patvirtinantis jos teisAi??tumAi?? ir palaikantis valstybAi??s stabilumAi??[3]. Ai??is A?rankis VakarA? valstybAi??se imtas naudoti dar XIX a. pradA?ioje. Apie tai reikAi??tA? papasakoti A?iek tiek plaA?iau.

Anot istoriko Erico Hobsbawmo, po PrancAi??zijos ir Amerikos revoliucijA? iA? autoritetA? panteono dingus BaA?nyA?iai ir karaliui, reikAi??jo sukurti alternatyviAi?? ai??zpilietinAi?? religijAi??ai???, kuri A?rodytA? esamos valdA?ios teisAi??tumAi??. Ai??iam tikslui labiausiai tiko istorijaAi??ai??i?? pagal esamus poreikius konstruojamas pasakojimas, parodantis, kad esama santvarka ir valdA?ia yra ai??zistoriA?kai nulemtosai???. KeiA?iantis visuomeninei santvarkai, istorija padAi??davo kurti nacionaliniA? valstybiA? pagrindus ir nacionalinAi?? tapatybAi??, o A?ios savo ruoA?tu telkAi?? pilieA?ius A? vienAi?? esamai valdA?iai lojaliAi?? masAi??[4], t. y. padAi??davo vykdyti ai??zmasinAi?? politikAi??ai??? ir gauti daugiau balsA? per rinkimus. Ai??tvirtinant naujAi??jAi?? ai??zreligijAi??ai??? (arba naujAi??jAi?? istorijAi??), XIX a. svarbiausi buvo trys veiklos barai: A?vietimas, masiniai renginiai bei paminklA? vieA?osiose erdvAi??se statyba. Taip iA? esmAi??s buvo sukonstruotas uA?daras manipuliacijos ratas, kurA? mAi??ginama taikyti iki A?iol: lojalAi??s pilieA?iai sukuria mitAi?? apie valstybAi??s kultAi??rAi?? ir valdA?ios ai??zistorinA? teisAi??tumAi??ai???, valdA?ia skleidA?ia A?A? mitAi?? vadovAi??liuose, per A?ventes ir A?amA?inimo A?enklais, o A?tikinti pilieA?iai balsuoja uA? tAi?? paA?iAi?? valdA?iAi??, taip uA?tikrindami jos galios ilgaamA?iA?kumAi?? ir esamos tvarkos stabilumAi??.

cialis black difference

MAi??sA? valdA?ia savo ilgaamA?iA?kumAi?? ir valstybAi??s stabilumAi?? mAi??gina uA?tikrinti kurdama bei puoselAi??dama nacionalinAi?? atmintA? ir istorijAi??. Pagal apibrAi??A?tA? (kuri, beje, nuolat keiA?iama), nacija gali bAi??ti daugiau ar maA?iau nacionalistinAi??[5]. Stebint pastarojo dvideA?imtmeA?io Lietuvos valdA?ios laikysenAi??, atrodo, kad linkstama prie labiau nacionalistinio atminties ir istorijos turinio. DaA?nai tai pasireiA?kia nepatogios istorijos ignoravimu (kolektyvine amnezija, kai A?vairiA? kolaboravimA?, A?ydA?, lenkA? klausimais tiesiog labai maA?ai kalbama, visa tai paverA?iant svetima, o ne nacionaline atmintimi)[6]. Atrodo, kad nacionalinAi?? atmintis yra vien tai, kas kelia pasididA?iavimAi?? arba liAi??desA?. Net bendra A?mogaus teisiA? sAi??voka ai??zlaisvAi??ai???, numatyta A?amA?inti LukiA?kiA? aikA?tAi??s sutvarkymo 2006 m. konkurso sAi??lygose, vAi??liau buvo redukuota iki ai??zLaisvAi??s kovA?ai??? (2012Ai??m.), o A?ios savo ruoA?tu suprastos taip nekritiA?kai plaA?iai (nuo V a. iki 1991 m.), kad pati sumanymo koncepcija pasidarAi?? abejotina.

Trumpai tariant, nacionalinAi??s atminties ir istorijos aktualizavimas pagal valdA?ios uA?sakymAi?? yra ne kas kita kaip propaganda. Viena vertus, kyla klausimas, ar mums jos reikia? Kiek dabar aktualus nacionalinAi??s atminties ir nacionalinAi??s tapatybAi??s kAi??rimo vajus? Ar mes nepakankamai sAi??moningi ir lojalAi??s Lietuvos pilieA?iai, kad mums jAi?? nuolat primygtinai bruktA? (ir dar uA? mAi??sA? paA?iA? pinigus?). Ar ai??zoficialiosios atmintiesai??? A?amA?inimo A?enklai valdA?ios reitingus didina labiau nei, sakykim, sutvarkyti seneliA? namai ar ligoninAi??s? Taigi kiek efektyvus A?iandien ai??zmasinAi??s politikosai??? kAi??rimas nacionaliniu pagrindu? Kita vertus, kokio pobAi??dA?io ta propaganda? Kiek ji tolerantiA?ka? KAi?? ja norima pabrAi??A?ti? Tol, kol ji bus stereotipinAi??, cenzAi??ruota, susiaurinta iki nacionalinio mito, sunku bus rasti visuomenei priimtinAi?? ir ilgaamA?A? LukiA?kiA? aikA?tAi??s sutvarkymo sprendimAi??. Sunku bus tikAi??tis, kad geriausi menininkai (ir ne Lietuvos) norAi??s dalyvauti kuriant tokio pobAi??dA?io atminties A?enklus.

Rasa A?epaitienAi??: Kalbant apie istorijos A?amA?inimAi?? vieA?ojoje erdvAi??je, tai profesionalAi??s istorikai daA?niausiai sprendA?ia tik apie iniciatyvA? pagrA?stumAi?? ir svarbAi??, o patys gana retai tampa kultAi??rinAi??s atminties formavimo iniciatoriais, jie linkAi?? veikiau bAi??ti jos ekspertais arba kritikais. TaA?iau besiplAi??tojantis istorijos mokslas atveria naujA? galimybiA? mAi??sA? kultAi??ros paveldui paA?inti ir interpretuoti. Pirmiausia yra kokybiA?kai pakitAi??s senosios Lietuvos vaizdinys (ir taip yra ne vien dAi??l naujA?jA? medijA?). Tarpukariu Vytauto LietuvAi?? ai??znuo jAi??ros iki jAi??rosai??? A?monAi??s galAi??jo pamatyti tik A?emAi??lapyje arba jAi?? adoruoti vieA?uosiuose renginiuose prie tuomet atidengiamA? paminklA?. Ai??iais laikais tam gali pagelbAi??ti istoriografijos veikalai, pvz., albumas ai??zDidA?ioji Lietuvaai??? ir pagaliau pasirodAi??s itin svarbus ai??zVadovas po LDKai???, atskleidAi??s valstybAi??s palikimAi?? A?eA?iose A?alyse, dokumentiniai filmai apie A?ygA? arkliais iki Juodosios jAi??ros, gausAi??janA?ios tautieA?iA? ekskursijos A? BaltarusijAi?? ir UkrainAi?? etc. TaA?iau, A?avAi??damiesi, pasak sociologo Zenono Norkaus, ai??znepasiskelbusiosios imperijosai??? mastais, joje sukurtA? ir iki A?iA? dienA? iA?likusiA? architektAi??ros ir meno kAi??riniA? gausa, jA? unikaliu sinkretiniu pobAi??dA?iu, daA?nai pamirA?tame, kad A?ioms kultAi??ros vertybAi??ms paA?inti ir A?vertinti reikia ne tik specialios kompetencijos, bet ir adekvatumo. Neretai istorinis paveldas, dabar esantis kitos A?alies teritorijoje (pvz., RadvilA?Ai??ai??i?? NesvyA?iuje, LiubartoAi??ai??i?? Lucke ar KarijotaiA?iA?Ai??ai??i?? PodolAi??s Kamenece), suponuoja lietuviA? reakcijAi?? jA? savintis, taA?iau tai gali paskatinti ir siekA? A?A? naujai atsivAi??rusA? Lietuvos vaizdinA? susieti su lokaliais dabartinAi??je Lietuvoje esanA?iais LDK laikotarpio materialiaisiais ir simboliniais atributais. Dar tarpukariu ai??zkunigaikA?A?iA? Lietuvosai??? istorija buvo A?pinta A? didA?jA? istorinA? tautos pasakojimAi??, o kai kurie iA?likAi?? ar atkurti jos A?enklai panaudoti ir dabartinAi??je valstybAi??s simbolikoje (Vytis, VyA?io kryA?ius etc.). Taigi A?is siuA?etas kolektyvinAi??je sAi??monAi??je iA?lieka itin tvarus.

Kalbant apie poliublijinA? laikotarpA?, ai??zsavoai??? ir ai??zsvetimoai??? paveldo klausimas iA?lieka opus. TaA?iau bAi??tent A?ioje srityje, manyA?iau, mAi??sA? istorikA? buvo padaryta bene daugiausiaAi??ai??i?? plAi??tojant politinio LDK savarankiA?kumo jungtinAi??je AbiejA? TautA? Respublikoje ir pilietinio jos bajorA? tapatumo tyrimus. Tai leido gerokai pakoreguoti tarpukariu suformuotAi?? A?sitvirtinusiAi?? tezAi??, kad su Liublino unija baigiasi pati Lietuvos nepriklausomybAi?? ir prasideda ai??ztamsieji laikaiai???, pasibaigAi?? bajorijos nutautAi??jimu ir senosios valstybAi??s A?lugimu. PrieA?ingai, pavyko atsiriboti nuo anachronistiniA? ir tendencingA? moderniojo etnolingvistinio nacionalizmo primestA? lenkakalbiA? Lietuvos bajorA? vaidmens vertinimA?. Visa tai, be abejo, turAi??tA? atsispindAi??ti ir interpretuojant dvarA? paveldAi??, kuris tarpukariu laikytas ai??znudA?iAi??vusios tautos A?akosai??? palikimu, o sovietmeA?iu beatodairiA?kai niokotas ar apleistas. Ir nors tarp paA?iA? istorikA? lieka nesutarimA? dAi??l kai kuriA? A?io laikotarpio reiA?kiniA? vertinimA? (pvz., GeguA?Ai??s 3-iosios konstitucijos), esama ilgameA?io istorikA? bei vietos paveldo puoselAi??tojA? bendradarbiavimo pavyzdA?iA?Ai??ai??i?? deja, kol kas negausiA?. Turiu omenyje kasmetines Rietave, OginskiA? kultAi??ros istorijos muziejuje, vykstanA?ias konferencijas bei koncertus, gerai besitvarkanA?ius KurtuvAi??nA? regioninio parko ar UA?utrakio dvaro saugotojus, jau nekalbant apie svarbiausiAi?? ir didA?iausiAi?? tokio pobAi??dA?io projektAi??Ai??ai??i?? ValdovA? rAi??mA? A?vaizdA?io atkAi??rimAi??. Apskritai, vaA?inAi??jant po LietuvAi??, matyti vis daugiau uA? Europos SAi??jungos lAi??A?as atkurtA? dvarA? sodybA? ar rAi??mA?, taA?iau daA?nai sukirba abejonAi??, ar jA? tvarkytojai bus pajAi??gAi??s rasti novatoriA?kesnius ir kAi??rybiA?kesnius jA? panaudos bAi??dus, kuriais bAi??tA? perA?engtos A?prastinAi??s muziejinimo ar komercinimo strategijos.

IA? senosios Lietuvos mus daugiausia pasiekAi?? socialinio elito paliktos kultAi??ros vertybAi??sAi??ai??i?? dvarai, rAi??mai, baA?nyA?ios, o ne varguoliA? lAi??A?nos. MAi??sA? istoriografija, atrodo, A?iuo metu irgi labiau susitelkusi A? aukA?tuomenAi??s gyvenimo tyrinAi??jimus. Ir ne tik dAi??l A?altiniA? specifikos, bet ir dAi??l to, kad sovietmeA?iu, akivaizdu, tokie neA?aliA?ki tyrimai buvo ribojami ar net slopinami. Taigi tuo metu plAi??totai socialinei ir ekonominei ai??zplaA?iA?jA? liaudies masiA?ai??? istorijai nAi??nai irgi reikAi??tA? tam tikros revizijos bei atnaujinimo, o tai jau pradedama daryti.

Einant arA?iau A? dabartA?, reikia pasakyti, kad tradiciA?kai stiprAi??s XIX a. istorijos, kai neturAi??jome valstybAi??s, tyrinAi??jimai sAi??kmingai tAi??siami, o sovietmeA?io tyrimai A?iandien iA?gyvena tikrAi?? klestAi??jimo laikotarpA?. Ai??ioje srityje dirbantys kolegos daugiausia sprendA?ia iki A?iol aktualA? klausimAi??: kiek Lietuvos ir lietuviA? tapatumo iA?liko priklausomybAi??s sAi??lygomis, kokA? vaidmenA? atliko lietuviA?koji nomenklatAi??ra ir kultAi??ros bei meno elitas? TaA?iau paradoksas: kuo arA?iau A? dabartA?, tuo kultAi??ros paveldas (pagal tradicinAi?? sampratAi??) laikomas maA?iau vertingu dAi??l pernelyg trumpos chronologinAi??s ir psichologinAi??s distancijos su juo. Kita vertus, dabartiniame didA?iajame ai??znacionaliniame pasakojimeai??? pabrAi??A?iami istoriniai siuA?etai, pvz., pokario antisovietinis pasiprieA?inimas, stokoja iA?likusiA? autentiA?kA? materialiA? atributA?, tad juos keiA?ia rekonstrukcijos (bunkeriA?) ar A?amA?inimo praktika bei ritualai.

Kalbant apie A?io laikotarpio A?amA?inimo strategijas ir praktikas, A? akis krinta tai, kad joms, kaip ir kitur Vidurio rytA? Europoje, skirtingai nuo vakarinAi??s A?emyno dalies, iki A?iol skiriama itin daug dAi??mesio. ai??zAi??lovingA? praeities A?ygiA?ai???, ai??zkovA? ir kanA?iA?ai??? istorijos atminimas materialiomis formomis ir vieA?aisiais ritualais labai mAi??gstamas mAi??sA? politikA? bei dalies visuomenAi??s. TaA?iau nuolatinis grAi??A?iojimasis A? praeitA? galbAi??t reiA?kia negebAi??jimAi?? adekvaA?iai atsakyti A? dabarties iA?A?Ai??kius, sprAi??sti nAi??dienos problemas? Kartais net atrodo, jog visuomenAi??s dAi??mesys sAi??moningai nukreipiamas A? vienokius ar kitokius paveldo bei atminimo reikalus (tarkim, vis atsinaujinanA?ios diskusijos, kAi?? gi daryti su A?aliojo tilto skulptAi??romis Vilniuje), tuo tarpu politikams tyliai tvarkant savo reikalus. Taip atminimo politika gali virsti ir priedanga ai??zuodegai vizginti A?unA?ai???, o ne bAi??ti ilgalaike perspektyvAi?? bei tikslus turinA?ia strategija…

Ernestas Parulskis: Kokios akivaizdA?iausios atminties aktualizavimo bAi??dos? Jas keliu A? priekA?, nes su jomis susijAi?? ir visi A?ios veiklos spektre A?vykstantys pozityvAi??s dalykai. Tarkim, dvarai. 2013 metais dvarA? ai??zaktualizavimuiai??? (A?A? procesAi?? galima vadinti ir A?itaip, jei norima iA?vengti kartais klaidingo oficialaus termino ai??zpritaikymo turizmo reikmAi??msai???) A?kio ministerijos InvesticijA? ir eksporto departamentas skyrAi?? 114 mln. litA? ES struktAi??rinAi??s paramos lAi??A?A?. Galima numanyti, kad kaA?kiek nuosavA? lAi??A?A? investuoja ir dvarA? savininkai, tad suma yra didesnAi??. Ir visa tai skirta 42 projektams, kuriuos, kad bAi??tA? paprasA?iau, galima vadinti dvarais. Ai??is skaiA?ius vertintinas dvejopai: jis didelis, lyginant su praAi??jusiu deA?imtmeA?iu, ir maA?as, A?inant, kad ai??zaktualizuotiai??? (atstatyti, restauruoti, rekonstruoti) verta dar 450 dvarA?. AA? A?sitikinAi??sAi??ai??i?? visi jie anksA?iau ar vAi??liau bus reikiamai sutvarkyti. Tai yra pozityvioji A?inia. BAi??dos atsiranda vAi??liau, kai namas ar visas pastatA? kompleksas jau tviska nutinkuotomis sienomis, nudaA?ytomis terasA? baliustradomis ir A?vieA?iai apskardintu stogu. KAi?? su visu tuo veikti?

generic Lasix

Ai??tariu, kad turinio nekuriantiems specialistams (sprendA?iantiems ES struktAi??rinAi??s paramos lAi??A?A? likimAi??) paveldo objektai vertAi?? generuoja bAi??tent tik kaip nekilnojamasis turtas, kuris skirtas amorfiA?kai ateities turizmo funkcijai atlikti. Pastatams Ai??mus funkcionuoti, paaiA?kAi??ja, kad atnaujintas ar naujai pastatytas senas namas atminties neaktualizuoja. A?inoma, kruopA?A?iai atkurti fasadai, reA?iauAi??ai??i?? interjerai ir landA?aftai sutraukia tam tikrAi?? interesantA?: A?alia arba toliau gyvenanA?iA? smalsuoliA?, vestuvininkA? ir A?iaip A?ventAi??jA?Ai??ai??i?? srautAi??, bet tas srautas, iA?blAi??sus naujumo efektui, galA? gale nusilpsta iki atsitiktiniA? praA?alaiA?iA? vizitA? ir tuomet dvarA? valdytojams tenka kardinaliai keisti turimo turto naudojimo strategijAi??. Arba strategijas. JA?, stebint Lietuvos kontekstAi??, gali bAi??ti trys. PirmAi??jAi??, populiariausiAi??, pavadinA?iau savivaldybiniu tuA?tumos uA?pildymu. Tokia situacija susiformuoja, kai dvaro ai??zaktualizavimoai??? iniciatoriais tampa savivaldybAi??s. Rekonstravus joms priklausantA? dvarAi??, A?kurdinami turizmo informacijos centrai, pastate vykdantys kelias funkcijas: veikia mikroskopinis kraA?to istorijos muziejus (keli originalAi??s daiktai ir daug skaitmeniniA? kopijA?), vyksta edukaciniai renginiai ir vykdoma tiesioginAi??Ai??ai??i?? turistA? informavimo funkcija. Kartais A?alia turimo daugiafunkcio informacijos centro pastate veikia ir kitos savivaldybAi??s kultAi??ros A?monAi??s, daA?niausiai biblioteka arba jau egzistuojanA?iA? bibliotekA? filialas. Ai??i strategija pasiteisina, jei toks informacijos centras yra mieste arba miestelyjeAi??ai??i?? tai savaime garantuoja pastebimAi?? lankytojA? (moksleiviA?, vietos gyventojA?, na, ir turistA?) skaiA?iA?. Jei dvaro dislokacija nuoA?alesnAi??, tokia strategija beprasmiA?ka.

AntrojiAi??ai??i?? turinio panaudos strategija irgi susijusi su savivaldyAi??bAi??mis. Ai??iuo atveju savivaldybAi??s su tam tikromis sAi??lygomis (kuriA? grieA?tumas lemia kainAi??) iA?nuomoja arba, kai nuoma yra simbolinAi??, suteikia ilgalaikAi?? dvaro ir jo teritorijos panaudos teisAi?? iA?oriniams veiklos vykdytojams. SavivaldybAi??s atsikrato nemenkA? iA?laidA?, kurias tektA? skirti dvarui iA?laikyti, ir, galima sakyti, A?gyja turistinA? objektAi??. Be abejo, A?is tas prarandamaAi??ai??i?? dvaras nebevykdo edukaciniA? funkcijA? arba vykdo jas minimaliai, A?itaip prarasdamas atminties aktualizavimo misijAi??.

TreA?ioji strategija taikoma tik privaA?iai iniciatyvai. Pagal ES strateginiA? lAi??A?A? naudojimo nuostatas, finansavimAi?? gavAi??s projekto iniciatorius privalo penkerius metus vykdyti paraiA?koje nustatytas sAi??lygas, o vAi??liau jas gali keisti. Remiantis ekonomine logika, galima manyti, kad bAi??sima dvaro veikla greiA?iausiai nebus altruistinAi??, iA? jos dings visi atmintA? aktualizuojantys elementai, o jei ir liks, juos teks, kaip ir tais atvejais, kai taikomos kitos strategijos, papildomai dotuoti.

Ai??i trumpa ir pavirA?utiniA?ka niA?inAi??s (dvarA?) atminties aktualizavimo veiklos apA?valga rodo, jog visi jos dalyviai turi suprasti, kad pastatui prasmAi?? suteikia turinys; o turinio kAi??rimas, palaikymas, plAi??tojimas, tobulinimas, jo administravimas ir sklaida yra daugiausia kainuojantis bet kurio nekilnojamojo paveldo rekonstravimo ir funkcionavimo elementas. Jei atminties aktualizavimo projekto biudA?eto kalkuliacijoje nAi??ra adekvaA?ios (didelAi??s) turinio kainos, projektAi?? reikia sAi??A?iningai vadinti kaip nors kitaipAi??ai??i?? pramoginiu arba verslo. Bet tokios pozityvios transformacijos A? verslAi?? ar pramogas neA?manomos, jei atminties aktualizavimo objekto turinys yra izoliuotasAi??ai??i?? tai yra memorialiniai muziejai, specialiai temai skirti muziejai ir aktyviai dominuojantys paminklai.

Sigita MaslauskaitAi??: StatistiA?kai dauguma Lietuvos kultAi??ros paveldo vertybiA? yra religinAi??s prigimties. Europoje nykstanA?ios, besitraukianA?ios krikA?A?ionybAi??s kultAi??ros nureikA?minimas, marginalizavimas, drauge siekiant iA?saugoti jos daiktinius liudijimus, yra slidi briauna, kuria vaikA?A?ioti beveik neA?manoma. Kartais dAi??l to priimami keisA?iausi, nepaaiA?kinami architektAi??riniai-restauraciniai sprendimai, nors gal toje vietoje bAi??tA? uA?tekAi?? pasitelkti paA?ias paprasA?iausias, laisvamanybei visiA?kai nepavojingas A?inias apie katalikA? liturgijAi??, ir rezultatas bAi??tA? konceptualiai bei vizualiai geresnis, aiA?kesnis. Lygiai taip pat uA?sakovAi?? ar architektAi?? uA?valdAi??s ai??zreliginis jausmasai??? gali sukelti skaudA?iA? ikonoklastiniA? pasekmiA?, pvz., parenkant sieninAi??s tapybos restauravimo strategijAi??, jei staiga nusprendA?iama, kad atvaizdai ai??ztrukdo maldaiai???. Taigi religinio paveldo aktualizavimas susijAi??s su nelengvu klausimu: kAi?? rodyti? Kaip tai pristatyti A?iA? dienA? lankytojui? Kaip prodiusuoti?

BaA?nytinis materialusis paveldas A?iandien turAi??tA? atgimti naujai misijai. Juk baA?nytinAi?? architektAi??ra, dailAi??s paminklai reprezentuoja iA?kiliausius Lietuvos praeities meno kAi??rinius, intensyvius kultAi??rinius ryA?ius su VakarA? Europa, atskleidA?ia permainingAi??, dramatiA?kais A?vykiais paA?enklintAi?? visos Lietuvos valstybAi??s istorijAi??, religinio gyvenimo kaitAi??. BaA?nyA?iose sukauptos nuolat jA? turtAi?? naikinusiA? karA? bei okupacijA? metais iA?saugotos vertybAi??s turAi??tA? ne tik dA?iuginti akA? bei skatinti gAi??rAi??tis jA? kAi??rAi??jA? sugebAi??jimais, bet ir A?adinti klausimAi??: ai??zAr gebame prisiminti tuos statinius ir kAi??rinius uA?sakiusiA?jA? intencijas ir ar esame subrendAi?? religinA? paveldAi?? pristatyti A?iandienos visuomenei, jA? paversdami gyva istorinAi??s ir kultAi??rinAi??s savivokos dalimi?ai???

Kalbant apie sakralumAi?? ir jo ai??zaktualizavimAi??ai???, reikia paA?ymAi??ti, kad Lietuvoje atsiranda vienuolynA? ir parapijA?, kuriA? biA?iulystAi?? su A?iuolaikiniais menininkais duoda graA?iA? vaisiA?. Galima paminAi??ti skulptoriaus Rimanto Sakalausko altorius Vilniaus, Kretingos, KryA?iA? kalno pranciA?konA? baA?nyA?iose, Vlado UrbanaviA?iaus darbus Vilniaus palaimintojo Jurgio MatulaiA?io baA?nyA?ioje, bernardinA? vienuolyno koplyA?ioje, A?elvos baA?nyA?ioje, Ksenijos JaroA?evaitAi??s skulptAi??ras, kryA?ius ir tabernakulius Vilniaus bernardinA?, PaA?tuvos karmeliA?iA?, Vilniaus joanitA? vienuolynuose, Algirdo DovydAi??no ir NijolAi??s VilutytAi??s vitraA?us bei kryA?iaus kelio stotis A?vairiose Lietuvos baA?nyA?iose.

UA?siminus apie A?iandieninA? menAi??, negalima nutylAi??ti ir daA?nai girdimos kritikos dAi??l menkaverA?iA? kAi??riniA? gausos baA?nyA?iose. IA? tiesA?, yra pagrindo liAi??dAi??ti dAi??l pigumo ir blizgesio apraiA?kA? baA?nyA?iose, taA?iau riba tarp kiA?o ir ne kiA?o, kaip teigia religijotyrininkai, yra labai trapi.

Gintaras Palemonas Janonis: Gal reiktA? pakalbAi??ti apie savo asmeninAi?? atmintA?. Ar buvo tarpukariu Vilniuje dailAi??s muziejus, kur ir koks? Po karo visas menas, tiek naujas, tiek senas, tilpo DailAi??s muziejuje (anuomet rotuA?Ai??je). Kas buvo aktualizuojama ir kas trinama iA? atmintiesAi??ai??i?? aiA?ku. O koks ai??zvaizdelisai??? buvo prieA? 100 metA?? Pora cariniA? paminklA?, Arkikatedros rAi??siuose net karaliA? laidojimo vietA? nebuvo atrasta. PrieA? 50 metA? ir senosios sieninAi??s tapybos nebuvoAi??ai??i?? PaA?aislio, Vilniaus bernardinA?, Ai??v. Jono baA?nyA?iose ji buvo uA?daA?yta, Arkikatedros kriptoje dar neatrasta… Kitas klausimas, kiek kAi??riniA? sunyko ar sunaikinta (tyA?ia ar netyA?ia), stengiantis ai??ziA?tiesintiai??? istorijAi?? ar pakoreguoti atmintA??

Pats A?odis ai??zaktualizavimasai??? A?domus: vienA? reiA?kiniA? sureikA?minimas kitA? sAi??skaita? MenininkA? vaidmuo menkas, A?ia svarbiau moksliniaiAi??ai??i?? istoriniai, menotyriniai, archeologiniai tyrimai ar politinAi?? konjunktAi??ra. Atsiranda naujA? objektA? (pradedant archeologija ar archyvais) ir ateina laikas vaduotis iA? neA?inojimo ar neiA?prusimo. Ir tik tada ai??zateinaai??? menininkas, kurio gebAi??jimai lemia, ar A?odis taps kAi??nu, ar idAi??jos liks vizijomis, kurios jA? taps trumpalaikiais rezultatais, o kurios iA?liks ateinanA?ioms kartoms.

DAi??l praeities objektA? turAi??tA? bAi??ti aiA?kuAi??ai??i?? visuomenAi?? palankiai priima paveldo grA?A?imAi?? visais aspektais, iA?skyrus piniginA?. TodAi??l labai nemalonu, kai populistA? chore, verkianA?iame apie ne taip restauruojamus, atkuriamus paminklus, girdAi??ti ir A?ymiA? menininkA? balsas. VisuomenAi?? gana nesunkiai A?A?iAi??ri savanaudiA?kus jA? motyvus ir tada prarandamas moralinis autoritetas kalbAi??ti apie paramAi?? A?iuolaikiniam menui.

ArtAi??ras Raila: Teiginys, glAi??dintis klausime ai??zar esame subrendAi?? suvokti savo tautos atmintA? ir jAi?? A?vaizdintiai???, yra provokuojantis, nes galima pamanyti, jog A?manoma tokia bAi??sena, kai dar gyvi bAi??dami pagaliau tapsime neklystantys ir visi kaip vienas brandAi??s. Ar galime A?inoti apie menkaverA?ius kAi??rinius, nesusitarAi?? dAi??l to, kas yra vertinga? Juk tik lygindami galime sprAi??sti. NeA?manoma neklysti, todAi??l bAi??tina valia klaidoms taisyti.

VieA?ojoje erdvAi??je nepasiteisinAi?? kAi??riniai turAi??tA? bAi??ti perkelti A? tinkamesnAi?? vietAi??, o tokia galimybAi?? A?teisinta A?statymu. Vienas (bet ne vienintelis) tokiA? nepavykusio monumento pavyzdA?iA? yra paminklas Lietuvos didA?iajam kunigaikA?A?iui Gediminui, nes jam skelbto konkurso ekspertA? pasirinkimas buvo kompromisinis ir skubotas. Skulptoriai profesionalai akivaizdA?iai mato A?io objekto problemas, kurios iA?kraipo monumentalumo sampratAi?? (pjedestalo virA?uje yra du nesusijAi?? plastiniai elementai, o bendra kompozicija susmulkinta ir ai??zsubyrAi??jusiai???). Negana to, turinio prasme valdovo nukAi??limas nuo A?irgo yra A?eminantis veiksmas, todAi??l paminklo skleidA?iama A?inia yra negatyvi. Manau, kad A?A? paminklAi?? reikia perkelti A? muziejaus aplinkAi??, pvz., Vilniaus paveikslA? galerijos kiemAi??, ir grA?A?ti prie A?io monumento konkurso iA?takA?.

Kartais matyti, kaip vieni kAi??riniai praranda savo poveikA?, kiti A?gyja aktualumo, todAi??l kartais derAi??tA? grA?A?ti prie jau esamA? darbA? ir sumanymA?, kurie kitados nebuvo vertinami. Nors anuomet Gedimino paminklo konkurse dalyvavo tuo metu stipriausios Lietuvos skulptAi??ros pajAi??gos, galbAi??t ir A?iais laikais konceptualAi??s menininkA? siAi??lymai bAi??tA? pernelyg sudAi??tingi plaA?iajai visuomenei, norinA?iai matyti A?prastAi?? ikonografijAi??. TodAi??l vertAi??tA? prisiminti skulptoriaus Gedimino Karaliaus raitelio-valdovo vizijas, kurias jis plAi??tojo ilgus metus, ir, tinkamai pasirinkus iA? gausybAi??s variantA?, iA?sprAi??sti ir aikA?tAi??s, ir monumento klausimAi??.

Daugelio nAi??dienos konkursA? sAi??lygos nebeatitinka laiko poreikiA?, todAi??l derAi??tA? A?vertinti paA?iAi?? monumento sAi??vokAi??. Kartais geriau iA?laisvinti vieA?Ai??jAi?? erdvAi?? nuo buvusiA? ideologijA? ir neapkrauti jos naujomis. SusilaikymasAi??ai??i?? irgi sprendimas. PanaA?u, kad LukiA?kiA? aikA?tAi??s projektas taps dar viena naA?ta Vilniaus miestui. Manau, kad A?iuo metu uA?tektA? pakeisti aikA?tAi??s planAi?? ir paruoA?ti gerai priA?iAi??rimAi?? vejAi??, skirtAi?? A?vairioms nuomonAi??ms reikA?ti. Toks sprendimas ir be skulptAi??riniA? kompozicijA? veiktA? kaip monumentas Lietuvos laisvei.

Santykis su praeitimi visada konstruojamas tik iA? dabarties pozicijA?. Tai reiA?kia, kad istorijos suvokimas yra kintantis. Savojo laiko A?enklai ir vertybiA? sistemos A?sitvirtina daugybAi??s individA? pastangomis, todAi??l atrodo, kad jos kuriasi savaime ir neA?manoma nustatyti, kaip tai atsitinka. NesileidA?iant A? apmAi??stymus apie vertAi??, kuriAi?? sukuria meno kAi??riniai, uA?tektA? priminti keletAi?? klasikiniA? pavyzdA?iA?, tokiA? kaip Liongino Ai??epkos skulptAi??ros, ir pamatysime, jog intensyviausiai kAi??ryba pasireiA?kia be jokiA? uA?sakymA? ir reglamentA?. Nereikia tikAi??tis, kad, paskelbus Maironio metus, iA? karto atsiras jo vardo vertA? kAi??riniA?.

ValstybAi??s gyvybAi?? garantuoja A?monAi??s, o ne A?enklai, todAi??l valstybAi??s kultAi??ros strategija turi bAi??ti lanksti. Lietuvoje yra daug kAi??rybinAi??s energijos. Klausimas, kaip su ja elgiamasi, kaip ji nukreipiama ir panaudojama. DailAi??s sektoriui (dailAi??, fotografija, tarpdisciplininis menas) valstybAi?? skiria pakankamai lAi??A?A?, bet daA?nai jos eikvojamos netikslingai. Turi bAi??ti sustiprinta ekspertA? grandis (ekspertai uA? savo sprendimus turi bAi??ti teisiA?kai atsakingi), kad parama pasiektA? reikiamas sritis ir darytA? realA? poveikA? Lietuvos kultAi??rai. Neteisinga dAi??l nepavykusio kAi??rinio vieA?ojoje erdvAi??je kaltinti vien jo autoriA?, nes tuo uA?maskuojama komisijA? ir ekspertA?, kurie vienus pasiAi??lymus priAi??mAi??, kitus atmetAi??, atsakomybAi??. Ekspertai turAi??tA? vieA?ai argumentuoti savo pasirinkimus. VisuomenAi??s A?traukimas A? A?A? procesAi?? daA?nai tampa interesA? grupiA? manipuliacijomis ir dalyko neiA?mananA?ios liaudies mulkinimu, prisidengiant demokratija. TodAi??l kartu su atsakomybe privalomas ir didesnis pasitikAi??jimas profesionalais.

Gintaras Palemonas Janonis: PaminklA? konkursai visada buvo problemiA?ki. VertAi??tA? prisiminti tarpukaryje Vilniuje vykusius konkursA? Adomo MickeviA?iaus paminklui pastatyti, Katedros aikA?tei sutvarkyti arba tarybiniA? konkursA? peripetijas. Kolegos menininkai nAi??ra A?venti ir neretai bAi??tent jA? terpAi??je formuojamos negatyvios nuomonAi??s, kad toks paminklas visuomenei nepriimtinas. Tuomet atsiranda ekspertA?, kurie ai??ztikrai jauA?iaai??? tautos dvasiAi??, nes kitiems tokio pajautimo niekada nebus duota.

Kitas svarbus sandasAi??ai??i?? talentas, nes, kalbant apie praeitA?, pasakoma, kokie esame A?iandien (nederAi??tA? pamirA?ti, kad mes A? ai??zistorijasai??? A?iAi??rim vis dar romantikA?, tarpukario ar pokario dailininkA? akimis; ar tik taip A? mus neA?iAi??rAi??s ir bAi??simos kartos?). BAi??tA? puiku, kad istorijos aktualizavimo procese dalyvautA? kuo daugiau kAi??rAi??jA?. PavyzdA?iui, K. DonelaiA?iui skirtoms parodoms tapytojai, grafikai, skulptoriai per pastaruosius kelerius metus sukAi??rAi?? A?ymiai daugiau reikA?mingA? kAi??riniA? nei iki A?iol. Kiekvienoj parodoj buvo kAi??riniA?, pranokstanA?iA? ne vienAi?? ai??zreikA?mingAi??ai??? monumentAi??… Kita vertus, vertA? paminAi??ti datA? neturAi??tA? bAi??ti per daug, kad jos vienos kitA? neuA?goA?tA?. UA?tenka prisiminti, kaip projekto ai??zVilniusAi??ai??i?? Europos kultAi??ros sostinAi??ai??? A?eA?Ai??lyje sunyko A?algirio mAi??A?io 600-A?jA? metiniA? paminAi??jimas.

Ernestas Parulskis: Izoliuoto turinio atminimo objektai atsiranda organiA?kai nedemokratiniu bAi??duAi??ai??i?? maA?a suinteresuota grupAi?? nusprendA?ia, kad A?mogus ar reiA?kinys yra vertas memorializavimo. Savo sprendimui A?gyvendinti grupAi?? pasitelkia kitAi?? maA?umAi??Ai??ai??i?? politikus ir ekspertus, projektas patvirtinamas ir realizuojamas. VisuomenAi?? A? izoliuotA? projektA? svarstymAi?? A?traukiama tik tuomet, kai iniciatyvinei grupei nepavyksta gauti pirminio pritarimo. Aukodami visAi?? energijAi?? pradiniame memorialinAi??s idAi??jos realizavimo etape, iniciatoriai patenka A? dvigubusAi??ai??i?? kiekybAi??s ir kokybAi??s spAi??stus. KiekybiA?kumo pinklAi??s atsiranda, kai iniciatyvinAi?? grupAi?? neobjektyviai (o kitaip tokioje grupAi??je ir negali bAi??ti) A?vertina memorializavimo (arba atminties aktualizavimo) apimtis: vietoj bareljefo ant namo fasadoAi??ai??i?? paminklas aikA?tAi??je; vietoj straipsnioAi??ai??i?? knyga; vietoj internetinio puslapioAi??ai??i?? memorialinis butas; vietoj parodosAi??ai??i?? galerija; vietoj paminklo aikA?tAi??jeAi??ai??i?? memorialinis muziejus (ir paminklas aikA?tAi??je taip pat). KiekybiA?kumo spAi??stai yra labai A?prasti, neturintys nei chronologiniA?, nei geografiniA? ribA?,Ai??ai??i?? visame pasaulyje entuziastai siekia kuo grandioziA?kesnio savo pasirinkto objekto memorializavimo. KokybAi??s duobAi?? yra ta pati globalaus turinio bAi??da, taikytina jau minAi??tai su dvarais susijusiai atminties aktualizacijai. IA?varginti realizacinAi??s kovos, laimAi??jAi?? iniciatoriai tiki, kad jiems savaime suprantamas memorializuoto objekto aktualumas bus lygiai tiek pat aktualus ir publikai. Jiems atrodo, kad memorializuotoje vietoje lankysis arba ja A?avAi??sis turistai, vietos gyventojai ir, A?inoma, moksleiviai. Ta padAi??tis truks ilgai, be papildomo administravimo, koncepcinio ir mokslinio darbo, neorganizuojant nuolatiniA? A?vykiA? ir be tA? suorganizuotA? A?vykiA? reklamos bei postfaktinAi??s sklaidos. Blogai tai, kad izoliuotA? ir dedikuotA? atminties aktualizavimo objektA?, pvz., dvarA?, paskirties neA?manoma be dideliA? nuostoliA? transformuoti, tad pradinAi??s kiekybAi??s ir kokybAi??s klaidos tampa erzinanA?ia, ilgalaike naA?ta savivaldybAi??s biudA?etams. Ilgainiui erzelis virsta abejingumu, o objektai ai??i?? vietos kultAi??ros lauko diskreditacijos vietomis.

Diskreditavimo veiksnys galioja ir paminklams, kurie vieA?osiose erdvAi??se atsiranda taip pat spaudA?iant maA?umoms, atrankos nedemokratiA?kumAi?? slepiant siAi??lomA? paminklA? konkursais. Toks maA?umos spaudimo ir laisvo pasirinkimo imitavimo kokteilis duoda konformistinA? rezultatAi??, kuriuo A?iek tiek nepatenkinti visi: palaikytojaiAi??ai??i?? maA?iau, opozicijaAi??ai??i?? daugiau. Ir turbAi??t tik A?ioje situacijoje galima nebedejuoti dAi??l turinio biudA?eto, o pateikti harmonizuojantA? receptAi??. VienintelAi?? galimybAi?? iA?trAi??kti iA? pilkos konformistinAi??s zonos yra tokia: rengti ne anoniminius paminklA? kAi??riniA? konkursus, o rengti kAi??rAi??jA? konkursus. T. y. bAi??simo paminklo autoriumi iA?renkamas kAi??rAi??jas, suteikiant jam visiA?kAi?? veiksmA? laisvAi??. Atidengus tokA? paminklAi??, rezultatas bus kur kas linksmesnisAi??ai??i?? daug itin pasipiktinusiA?jA? ir A?iek tiekAi??ai??i?? nepaprastai laimingA?. Paminklai su tokia aura, kaip rodo patirtis, galA? gale tampa parinktos vietos simboliais. GeresnA? likimAi?? paminklui sunku sugalvoti.

Rasa A?epaitienAi??: Kaip istorikAi??, labiau gilinuosi A? paveldo ir istoriniA? A?vykiA? A?amA?inimo turinA? bei visuomenei siunA?iamus praneA?imus ir nesu itin kompetentinga sprAi??sti apie jA? A?vaizdinimo formas. Kiek teko analizuoti A?iuos procesus, iA?skirA?iau Gitenio Umbraso ir Tado Gutausko, kaip dviejA? itin skirtingai medA?iagAi?? ir vieA?osios erdvAi??s vietAi?? jauA?ianA?ius menininkA?, kAi??rybAi??. Umbrasas renkasi labai lakoniA?kas, subtilias, prie vietos itin prisitaikanA?ias, taA?iau didelA? emocinA? krAi??vA? talpinanA?ias praeities A?vykiA? A?amA?inimo formas (KGB rAi??mA? cokolis su iA?kaltais ten nukankintA? partizanA? vardais, TuskulAi??nA? rimties parko Kolumbariumo freska, ai??zAngeloai??? skulptAi??ra tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti ir pan.). Gutauskui artimesni erdvAi?? uA?valdantys ir iA? jos ryA?kiai iA?siskiriantys objektai (paminklai krepA?iniui, Lietuvos TAi??kstantmeA?iui). Ai??iA? dviejA? menininkA? kAi??rybinio braiA?o skirtumus itin atskleidA?ia skirtingos to paties jubiliejausAi??ai??i?? Baltijos kelio minAi??jimo interpretacijos. Ai??vykiui, kurio metu griuvo sienos, paminAi??ti Gutauskui prireikia statyti naujAi?? rAi??ksmingomis spalvomis dAi??mesA? patraukianA?iAi?? sienAi??, o Umbrasas visA? trijA? Baltijos valstybiA? sostiniA? centrus paA?ymi nedidelAi??mis plytelAi??mis su A?spaustomis basomis pAi??domis…

Marija MarcelionytAi??-PaliukAi??: Menininkui paveldo, istorijos, tautos temos patrauklios keliais aspektais. Pirma, jis A?gyja medA?iagos kAi??rybiniams apmAi??stymams ir interpretacijoms: asmenybAi??s biografija, istoriniai faktai, konkreti kAi??ryba, idAi??jA? tAi??stinumas ir aktualizavimas etc. KAi??rAi??jas laisvas rinktis, kuriuos sluoksnius naudoti. Antra, menininkas tampa socialesnis, jo kAi??ryba A?gyja aktualumo. TreA?ia, mezgasi tarpdalykiniai ryA?iai, nes paveldo temos aktualizuojamos A?vairiA? sriA?iA? mokslininkA?, tyrAi??jA?, kAi??rAi??jA?, galA? gale daugelio vastybiniA?Ai??institucijA?.

NAi??dienio meno raiA?kos A?vairovAi??s teikiama laisvAi?? leidA?ia paveldo temAi?? konceptualizuoti, turimas kultAi??rines nuostatas bei tradicijas ir iA?laikyti, ir (ar) iA?ardyti, ir (ar) perkurti. Tokiu bAi??du menas tampa kultAi??rine produkcija, veikia visuomenAi??s sAi??monAi??. TodAi??l paveldo aktualizacija A?iandien turi vertAi??s ir prasmAi??s edukaciniu aspektu. Ar daugelis atsiverA?ia, pvz., Maironio tekstus, jei nedirba LietuviA? literatAi??ros institute arba kartu su vaiku neruoA?ia pamokA?? Mano nuomone, daugelis autoriA?, A?vykiA?, aspektA? pagal mokyklinAi?? programAi?? analizuojama gerokai per anksti. Giliau suvokti pradedama tik turint tam tikrAi?? gyvenimo ar kAi??rybinAi?? patirtA?. Kitas dalykas, kai paveldo temos aktualizuojamos po 100 ar 300 metA?. Tai leidA?ia daryti prielaidAi??, kad praeitis bus permAi??styta A?iA? dienA? kontekste. Paveldas tampa A?iandienos kAi??rinio dalimi. Kalbant apie A?iuos galimus pokyA?ius su jaunu A?mogumi, dar studijuojanA?iu Vilniaus dailAi??s akademijoje, yra vilA?iA?, kad valstybAi??s siAi??lomos istoriniA? datA? A?prasminimo temos gali bAi??ti suvokiamos ne kaip ai??zpritemptasai??? dalykas ar pinigA? gavimo galimybAi??, o kaip erdvAi?? ugdyti savo talentAi??, atrasti dar nepanaudotas perspektyvas formuoti brandesnAi?? asmenybAi??. AiA?ku, kyla klausimas, kokia A?iA? kAi??riniA? vertAi??, kas iA?liks, ar taps paveldu?

Taip, galima teigti, kad valstybAi??s parama iA?sibarsto, susmulkAi??ja, kai remiami studentA? projektai ar vienadieniai renginiai (gaila, kad jie taip vadinami, nes tokiam renginiui reikia laiko, sutelkiamos nemaA?os pajAi??gos), kad gal reikAi??tA? remti tik vertingus, ilgai iA?liekanA?ius projektus. TaA?iau kas gali pasakyti, kas yra vertingiau? Objektas, kAi??rinys ar A?mogus, jo ugdymas? Politika, kai remiami tik labai brangAi??s, grandioziniai (amA?ini) projektai, man asocijuotA?si su vieno teisingo atsakymo, vieno galimo sprendimo konstatavimu, kai statomas monumentas, kuris pagal idAi??jAi?? turAi??tA? tikti visai tautai, bAi??tA? lyg raminamoji piliulAi??. TodAi??l Vlado UrbanaviA?iaus ai??zKrantinAi??s arkaai??? man yra tai, kas teikia viltA?. Manau, kad didA?iausia vertAi?? yra tai, kas vyksta kAi??rAi??jo, dalyvio, A?iAi??rovo, t. y. A?mogaus sAi??monAi??je, o ne vaizduojama konkreA?iame kAi??rinyje. KultAi??ros, istorijos, tautos tvarumAi?? pirmiausia uA?tikrina A?mogus, o ne objektas.

Aloyzas StasiuleviA?ius: Negaliu atsakyti A? klausimAi??, ar visuomenAi?? yra subrendusi suvokti savo tautos atmintA?. TaA?iau A?inau, kad yra dailininkA?, gebanA?iA? kurti tautos atmintA? apmAi??stanA?ius kAi??rinius, iA?saugojusiA? profesinA? meistriA?kumAi?? ir menininko tarnystAi??s etikAi??. Juk kAi??rybaAi??ai??i?? ne projektinAi?? veikla, atmintinA? datA? iliustravimas, o kasdieniu darbu ugdomas paA?aukimas ir asmeninis A?sipareigojimas TAi??vynei.

VyriausybAi?? paveldui, istorijai, nacionalinei kultAi??rai, A?vietimui skiria labiau deklaratyvA? dAi??mesA?. Tai akivaizdu atmintinA? istoriniA? datA? ir asmenybiA? minAi??jimuose. Vienas ciniA?kiausiA? pavyzdA?iA?Ai??ai??i?? respublikos ir tarptautiniu (UNESCO) mastu minimi tautinAi??s mokyklos koncepcijos kAi??rAi??jos MeilAi??s LukA?ienAi??s metai. Jos tautinAi??s mokyklos koncepcija visA? buvusiA? Lietuvos Respublikos vyriausybiA? pastangomis buvo numarinta. Kitas pavyzdysAi??ai??i?? ValdovA? rAi??mai. TurAi??jAi?? telkti visuomenAi??, padAi??ti ugdyti istorinAi?? savimonAi??, jie tam tikrais etapais prieA?ino visuomenAi??.

Pritariu minA?iai, kad greta kultAi??ros daiktiA?kumo svarbi apie jA? sukurta istorijaAi??ai??i?? pasakojimas. TaA?iau blogas pasakojimas kompromituoja istorijAi??. Neretai pasakojimas vis daA?niau naudojamas estetiniam neA?galumui pridengti. Tada lieka vien lAi??kA?tas pasakojimas be daiktiA?kumo (man nepriimtinas Ugniaus Gelgudos videoAi??instaliacijos ai??zA?algirisai??? premijavimas konkursinAi??je A?algirio mAi??A?io jubiliejinAi??je parodoje). Dailininkai tapo ir tapys paveikslus, taip pat ir istorine tema, nesvarbu, kokios bAi??tA? vyriausybiA?, kultAi??ros valdininkA? pastangos. Jautrumas savo tautos praeiA?iai, kartA? tAi??stinumo jausmas kAi??rAi??jui neatsiranda pamokAi??jus KultAi??ros rAi??mimo fondui ir neiA?nyksta nustojus mokAi??ti. Tai yra A?viesioji reikalo pusAi??, tamsiojiAi??ai??i?? dAi??l tokios valstybAi??s kultAi??ros politikos istorinAi??s dailAi??s turime maA?iau nei galAi??tume turAi??ti.

Rasa A?epaitienAi??: Kartais atrodo, kad tvari ir nuosekli atminimo politika Lietuvoje neegzistuoja, net nAi??ra A?manoma ir dAi??l ai??zatminimo bendruomeniA?ai??? gausos. Nors formaliai tai yra demokratijos A?enklas, iA? tiesA?, A?diegiant vienus ar kitus A?amA?inimo projektus bei idAi??jas, daA?niausiai nugali ne nuoseklumas ir atminimo politikos tradicijos, kurios dar tik formuojasi, o garsiausiai A?aukianA?iA? arba ai??zturinA?iA? priAi??jimAi??ai??? prie A?takos grupiA? balsai. Neretai tai sukuria paradoksalias situacijas, kai A?amA?inamas dar gyvas asmuo arba A?tvirtinami prieA?taringi dalykai. PavyzdA?iui, minint Lietuvos vardo paminAi??jimo TAi??kstantmetA?, Vilniaus gatvAi??vardA?iuose buvo A?amA?intas tiek A?v. Brunonas, tiek jo A?udikas Zebedenas (matyt, norint A?tikti ir katalikams, ir neopagonims)…

ArtAi??ras Raila: GirdAi??damas minint ai??ztradicinAi?? meno kalbAi??ai???, daA?nai pagalvoju, iA? kur visuomenAi?? suA?inojo, kad Mikalojaus Konstantino A?iurlionio paveikslai yra graA?Ai??s, o Kazio Ai??imonioAi??ai??i?? jau nebe. Kas taip pasakAi??? XIX a. akademikA? poA?iAi??riu, visas modernizmas yra tradicijA? lauA?ymas ir savamoksliA? invazija. XX a. meno akademikai pirmenybAi?? teikAi?? teorijai, o antimodernistinAi?? desperacijAi?? paliko kultAi??rinAi??ms periferijoms. Tradicija nAi??ra viena nuolatinAi?? duotybAi??. Visi neiA?vengiamai paliekame savo A?enklus, taA?iau kurie iA?liks, sprAi??sime nebe mes. Nei protekcionizmas, nei interesA? grupiA? korupcija neuA?tikrins vietos istorijoje. Ir ne menininkA? reikalas apie tai galvoti ir tuo rAi??pintis. A?moniA? pagarba bei dAi??kingumas yra svarbiau uA? akmenA? ir bronzAi??.

Gintaras Palemonas Janonis: Svarbu, ar gebame suvokti procesA? pasekmes ateiA?iai. Kol nAi??ra atminties mechanizmA? suvokimo, sunku konstruoti ateitA?, nes kiekvienas pavieniui spAi??lioja, kas dabar aktualu, ai??zko reikia tautaiai???. Kalbant apie istorijAi??, juntama iA?silavinimo ir geranoriA?kumo stoka. TodAi??l reikia pradAi??ti nuo valstybAi??s pilieA?iA? ugdymo ir A?vietimo.

Valorization of national memory in art

The round table on keeping historical memory and its valiorization in art included dr. Rasa A?epaitienAi??, culture historian; Gintaras Palemonas Janonis, painter, head of Monumental Painting and Scenography Department of VAA; Rasa AntanaviA?iAi??tAi??, art critic, doctoral student of VAA; ArtAi??ras Raila, artist, prof. at Photography and Media Art Department of VAA, painter Aloyzas StasiuleviA?ius; Marija MarcelionytAi??-PaliukAi??, graphic artist, head of Graphic Arts Department of VAA, dr. Sigita MaslauskaitAi??, painter, director of the Church Heritage Museum and art critic Ernestas Parulskis. This round table was moderated by Vaida Ai??A?iglienAi??, assoc. prof. at UNESCO Cultural Policy and Culture Management Department of VAA.

Vaida Ai??A?iglienAi??: In designing and implementing its culture policy the Government of Lithuania, through its institutions, puts considerable efforts to valorization of national heritage and history. It is done in several directions, by caring for material immovable and movable properties and the heritage of spiritual culture, which in totality embrace the entire system of values. These past years have seen construction and restoration of museums, of exhibition halls, of monuments and the erection of symbolical markers in public spaces. The significance of the national heritage and history is promoted through special commemorative programmes. Artists and other creators of culture are important players in this process: they take active part in competitions, arrange exhibitions and create memorial markers. Society at large is not indifferent to historical memory either. People understand that the subject of historical memorial markers is a sensitive one, but also of great importance. It embraces legal aspects as well: the right to cultural heritage, as one of natural human rights, and the right to unrestricted participation in cultural life. For the purpose of this forum we divided the complex problem into two parts. First, is our society mature enough to comprehend the memory of the nation and to visualize it? Can we afford to err? Second, who, besides a creator, can awaken this memory and capture it in a work of art? But are the efforts and professional level, and the dedication we see in this type of creative agency truly adequate to the cause?

mail order z pak.

Rasa AntanaviA?iAi??tAi??: What do memory and history represent? In national states, like us, the national content of these concepts is shaped by political governance. Sociologists and historians distinguish between two types of memory: official and popular. Often these two intermingle. There is also third, scholarly memory ai??i?? being in essence unbiased, it breaks private and official myths. Often these efforts remain ai???outboardai??i?? as they do not meet the expectations of either simple populace or the government. The position of the Lithuanian government during this past decade shows the tendency towards nationalistic memory and content of history. Uncomfortable history often tends to be ignored. It seems that our national memory represents only things sorrowful or the ones that are the source of pride. In short, valorization of national memory and history in the form of commissions from the government is nothing but propaganda.

Rasa A?epaitienAi??: Professional historians most often only make conclusions regarding the importance and substantiation of different initiatives, but seldom initiate activities with the purpose of shaping cultural history. They rather act as experts or critics. But the developing science of history opens new opportunities to know and interpret cultural heritage. First of all the image of the ancient Lithuania has essentially changed. The values that reached us from the old Lithuania (churches, estate manor houses, etc.) represent social elite in the current focus of our historiography. The 19th century period when we had no state is a traditionally strongly established field of research as well as the Soviet years of the country. It is notable that in contrast to Western Europe, the strategies and practices of immortalizing the current period are given strong attention.

Sigita MaslauskaitAi??: Statistically most of the cultural values of Lithuanian heritage are of religious nature. The material church heritage these days should be reborn for a new mission. Church architectural buildings and art monuments are not only acclaimed works of art from the past, they also illustrate pages from the history of the Church, the Lithuanian State and religious life in general. On the other hand, some convents and parishes set nice examples of friendship with contemporary artists of steeping the sacred heritage in a new significance. In regards to contemporary art, we should admit the fact of plentiful poor artwork in the church, on the boundary of kitsch, the problem admitted by researchers of religion.

Gintaras Palemonas Janonis: The very concept of valorization is interesting: does it imply added significance to some phenomena at the cost of dwarfing others? The role of the artist is little: what matters is historical, artistic, archeological research or political conjecture. New emerging materials, archeological and archival objects enlighten us, and at this point an artist steps in. It depends on individual talents whether oneai??i??s ideas take on a body, and which of them are soon to die or be handed down to the generations to come. When it comes to heritage, society at large is in favour of bringing it back, and in unison in all terms except monetary one.

Viagra Sublingual purchase

ArtAi??ras Raila: The question if our society is mature enough to appreciate the memory of the nation and visualize it strikes as provocation, because it implies the possibility of achieving infallibility while alive. Can we identify poor work without a previous agreement what is deemed as valuable? We can make decision only by comparison. It is impossible not to err, but we need a power of will to correct our work. If a piece of artwork installed in public places falls short of most expectations, it should be relocated to a more suitable location, this possibility is provided by the law. The relationship with the past is always structured from present positions. This implies that the perception of history is bound to change. The lifeline of the state is its people, not signs. Lithuania has plenty of creative energy. The way it is channelled and employed is a different question.

best depression medication.

Ernestas Parulskis: Memorial objects of isolated content emerge in an organically undemocratic way, by a small interested group decides that a person or phenomenon should be assigned a memorial symbol. In order to implement their decision, this group relies on another minority, politicians and experts. Public is included into deliberations on such isolated projects only in these cases when the initiating group fails to receive primary support.

The factor of discredit applies to monuments as well, the ones that are built in public spaces under pressure from minorities, when non-democratic principles of selection are camouflaged by calls for monument competitions. Such a mix of a pressure by a minority and the imitation of free selection yield a conformist outcome nobody is completely satisfied with. The only way to break away from this grey conformist area is to hold competitions for artists versus anonymous competitions of monument design.

Marija MarcelionytAi??-PaliukAi??: The diversity of expression in contemporary art provides for conceptualization of the theme of heritage, for continuation and (or) deconstruction and (or) reconstruction of tradition. This way art becomes cultural production and makes an impact on public consciousness. Therefore the valorization of heritage is meaningful for educational purposes. It is a different story when the theme of heritage is recovered after a period of a hundred or three hundred years. This implies revisiting past from present day context. Heritage becomes part of a contemporary piece of art. Surely, the question of value applies: which of the created works will stand the test of time, or become, in their own right, heritage?

Aloyzas StasiuleviA?ius: I cannot answer the question whether society has the maturity to be fully aware of the memory of the nation. But I know there are artists capable of creating works which express the memory of the nation, the artists who have preserved professional mastery and integrity of their profession. Dedication to art is not participation in projects or illustration of memorial dates: it is a calling lived out by daily work and personal commitment to oneai??i??s country. The state attention to heritage, to history, to national culture and education is more of a public image agenda. It is obvious at the memorial events dedicated to key historical dates or figures. I admit the importance of text next to material art objects, but it is increasingly often used to cover up aesthetic disability. Then we are left with a shallow narrative without a material cultural object. But painters are going to create paintings, also on the theme of history, regardless of the efforts of cultural bureaucrats.

Rasa A?epaitienAi??: Lithuania sometimes seems to have no consistent and sustainable memorial policy, which is impossible to attain due to legions of ai???memory communitiesai???. Though formally it is a sign of democracy, when it comes to the actual implementation of one or another project, it is not the tradition of memorial policy, but the loudest voices who are victorious, or the ones who have access to the groups of influence.

Gintaras Palemonas Janonis: It is important to be capable of appreciating future consequences of present processes. While there is no understanding of memory mechanisms, it is difficult to construct any kind of future as each is guessing in isolation what is of relevance today, what ai???the nation needsai??i??. Debates of history reveal shortage of knowledge and good will. Therefore we should start with education and enlightenment of civil society.



[1]Ai??Ai??Ai?? Ekspertai, vertindami minAi??to konkurso 1-Ai??jAi?? vietAi?? laimAi??jusA? projektAi??, pateikAi?? tokA? komentarAi??: ai??zAi??io konkurso tikslasAi??ai??i?? iA? konkursui pateiktA? projektA? atrinkti geriausiAi??, A?taigA?, lengvai identifikuojamAi??, visuotinai priimtAi??, tautos dvasiAi?? ir kovotojA? uA? Lietuvos laisvAi?? atminimAi?? A?prasminantA? skulptAi??rinAi??s kompozicijos projektAi?? LukiA?kiA? aikA?tei Vilniujeai???. In.: ai??zAtplAi??A?ti vokai Lietuvos laisvAi??s kovotojA? A?amA?inimo LukiA?kiA? aikA?tAi??je idAi??jos projektA? konkurseai???, prieiga per internetAi??: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Atplesti_vokai_Lietuvos_Laisves_kovotoju/3702 (A?r. 2013 m. rugsAi??jo 6 d.); A?iniasklaida, reaguodama A? paskelbtus rezultatus, kAi??lAi?? klausimAi??: ai??zkas yra tautos dvasia?ai??? In.: Skulptorius KAi??stutis Musteikis: ai??zPigiausia LukiA?kiA? aikA?tAi??je bAi??tA? pastatyti stulpAi??ai???, prieiga per internetAi??: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/skulptorius-kestutis-musteikis-pigiausia-lukiskiu-aiksteje-butu-pastatyti-stulpa-599-356956#ixzz2e5cp6bD1 (A?r. 2013 m. rugsAi??jo 6 d.)

[2]Ai??Ai??Ai?? Claudia Koonz. ai??zBetween Memory and Oblivion: concentration camps in German memoryai???, in.: Commemorations: the politics of national identity, 1994.

[3]Ai??Ai??Ai?? John R. Gillis. ai??zMemory and Identity: the history of a relationshipai???, in.: Commemorations: the politics of national identity, 1994.

[4]Ai??Ai??Ai?? Eric Hobsbawm. ai??zMass-Producing Traditions: Europe, 1870ai??i??1914ai???, in.: The Invention of Tradition, 1983.

[5]Ai??Ai??Ai?? Vienu atveju taiAi??ai??i?? A?moniA? grupAi??, kuri kalba ta paA?ia kalba, priklauso tai paA?iai etninei grupei, turi bendrAi?? kultAi??rAi?? ir istorijAi??, kituAi??ai??i?? A?moniA? grupAi??, kuriAi?? vienija bendra teritorija ir valdA?ia, nepaisant jA? etninAi??s kilmAi??s, o, pasak Ernersto Gellnerio, kuriAi?? vienija bendras noras geriau gyventi. In.: Ernest Gellner. Culture, Identity and Politics, 1987.

[6]Ai??Ai??Ai?? Dabartinio Genocido aukA? muziejaus pastate darbavosi ne tik sovietA?, bet ir naciA? represinAi??s institucijos, SSRS valstybinis saugumo komitetas pastate kalino ir kankino ne vien lietuviA? kilmAi??s asmenis. Tad kodAi??l ant muziejaus cokolio iA?raiA?ytos tik lietuviA?kai skambanA?ios pavardAi??s?