Nacionalizmas – tai A?iuolaikinis humanizmas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Romualdas Ozolas

DATA: 2013-06

Nacionalizmas – tai A?iuolaikinis humanizmas*

Romualdas Ozolas

Pasaulis kalba apie krizAi??. Ai??aliA? krizAi??, kapitalizmo krizAi??, humanizmo krizAi??.

TiesAi?? sakant, tai daugiau negu krizAi??. A?monija tiesiog priAi??jo ribAi??. Pasaulis visur pasiekAi?? plAi??tros ribas. Kalbos apie krizAi?? yra reakcija A? tas ribas.

Ai??iandieniniais tempais vykstanti demografinAi?? plAi??tra gali baigtis katastrofa dar A?iame A?imtmetyje.

A?monijos poveikio gamtinei aplinkai destruktyvumas akivaizdus jau A?iandien: klimato pokyA?iai, dykumAi??jimas, senkantys geriamojo vandens iA?tekliai ir pan.

Ekstensyviosios ekonomikos modelio A?lugimas prasidAi??jo praAi??jusio amA?iaus 10-ajame deA?imtmetyje, kai griuvo TarybA? SAi??junga, kurios valstybinis kapitalizmas neatlaikAi?? pirmas. Bet ir JAV su DidA?iAi??ja Britanija buvo priverstos mesti gelbAi??jimo ratAi?? privataus Ai??kio kapitalizmui ai??i?? A?mones iA?vadavo nuo socialinAi??s atsakomybAi??s ir pereita prie vadinamojo laukinio kapitalizmo pasauliniu mastu.

Vertindamas visas plAi??tros tendencijas, A?iuolaikinAi??s fizikos ir kosmologijos guru Stephenas Hawkingas mano, kad A?emAi??s tinkamumas A?moniA? giminei senka jau keletAi?? deA?imtmeA?iA?. O iki lemiamo momento A?monAi??s turAi??s iA?sikeldinti A? gyvenimui tinkamesnes planetas. Kitaip sakant, nudrengei A?emAi??s stebuklAi??, pavertei jA? kosminiu A?iukA?lynu, ai??i?? ir varyk ieA?koti kitA?, kad, perleidAi??s per savo humanizmAi??, danguje paliktum dar vienAi?? iA?grauA?Ai??.

Trumpiau tariant, su A?mogaus teisiA? humanizmo vAi??liava ai??i?? pirmyn A? A?mogaus, tapusio dievu, pergalAi?? visoje visatoje!

Tokia yra A?iandieninAi??s mAi??stysenos ontologija. VartotojA? ontologija.

Kas iA? to?

Jeigu ji priimtina, tada viskas gerai. Gyvenkime sau A?ia diena.

Jeigu ne ai??i?? reikia ieA?koti argumentA?, pagrindA?ianA?iA? alternatyvas.

Net ir A?ia paminAi??tas tokias skirtingas pasaulio plAi??tros linijas jungia viena labai aiA?ki aA?is. Jos pavadinimas taip pat paminAi??tas ai??i?? riba.

Tai rimta filosofinAi?? problema, nes A?iuolaikinAi?? sAi??monAi?? riba tebelaiko begalybAi??. Ir toji begalybAi?? nAi??ra vien matematinAi??, o netgi filosofinAi?? neapibrAi??A?tybAi??.

Filosofijos istorijoje ribos problemAi?? pagal visas europietiA?kojo mAi??stymo tradicijas ir liepinius universaliausiai akcentavo Immanuelis Kantas, genialiai nubrAi??A?damas A?mogaus paA?intiniA? galiA? ribas.

Jo skepsis neatitiko NaujA?jA? laikA? dvasinAi??s orientacijos, visA? pirma buvo nepriimtinas energijAi?? kaupiantiems vokieA?iams, todAi??l Hegelis suvAi??lAi?? Kanto apibrAi??A?tis A? panlogistinAi?? savo dialektikAi??, kuriAi?? Marxas pavertAi?? sociologiniu materializmu, revoliucingai dekonstruodamas patA? europinA? mAi??stymAi??. Naujoji realybAi?? teoriA?kai tapo visuotinai pageidautina ir patikima mentaline baze tarpti A?vairiausiA? pakraipA? pozityvizmui, pradedant loginiu, baigiant lingvistiniu, o praktiA?kai per antropologinius ir psichoanalitinius pasakojimus A?sismelkAi?? A? beribio vartojimo apsAi??stAi?? nihilistinAi?? A?iA? dienA? psichikAi??. Ai?? mus apAi??musA? egzistencinA? nerimAi?? ieA?koti atsako jau A?itos psichikos teoretizavimuose ai??i?? tai beveik tas pats, kas vaikA?A?ioti po Maximos prekiA? bazAi??.

Pozityvizmas gana patikimai atkirto mAi??stymAi?? nuo klasikinAi??s tradicijos mAi??styti apie bAi??tA?. TaA?iau prigimtinio A?mogaus poreikio apmAi??styti bAi??tA? nepanaikino.

Tai kAi?? daryti tiems, kurie nesutinka paklusti vartotojA? ontologijai?

Vis prisimenu marksistAi?? EugenijA? MeA?kauskAi??, nesutikusA? besAi??lygiA?kai pritarti nei Marxo su Engelsu dialektiniam ir istoriniam materializmui, nei Stalino determinizmui. Filosofas nuolat kartodavo vienAi?? tezAi??: jeigu problemos neA?manoma iA?sprAi??sti pasirinktu aspektu, reikia rinktis kitAi?? aspektAi??. Suprask: pasirinkimas bet kuriuo atveju yra, nes turime laisvAi?? valiAi??. Ji ir teikia ai??i?? bent jau galimybAi?? ai??i?? kad problema iA?sprendA?iama. Gal ir sukuriant kaA?kAi?? nauja.

Anais laikais tai buvo labai nemaA?ai.

KokA? pasirinkimAi?? turime mes? Tarp Miltono Friedmano idealistinio materializmo virA?uje ir A?mogaus, praradusio atsakomybAi??, teisiA? apaA?ioje? Ai??iems laikams maA?oka. Deja, kitkas yra tik komentarA? komentarai.

Jei atsakymA? neduoda filosofija, gal juos siAi??lo gyvenimas?

Nuolat prisimenu ir kitAi?? faktAi??, istorinA? ai??i?? TarybA? Rusijos ir Lietuvos Respublikos 1920 m. Taikos sutartA?. Ji leidA?ia teigti: vis dAi??lto pasaulyje bAi??na tiesos akimirkA?. Lietuvos istorijoje ji viena iA? labai nedaugelio. Tiesos valanda yra ir 1949Ai??m. netoli RadviliA?kio partizanA? vadA? bunkeryje pasiraA?yta Deklaracija, kokia turAi??s bAi??ti valstybingumAi?? atkAi??rusi Lietuva. Tiesos momentas yra 1990-A?jA? Kovo 11-oji.

Kas yra tie tiesos momentai, tiesos valandos, jei ne bAi??tA? mAi??stantis sveikas protas?

Tais momentais bAi??tis apsivalo nuo laikinybAi??s apnaA?A?, kad ir koks bAi??tA? jA? pavidalas ai??i?? pavergimas, epochos melas, autoritetA? sugestijos, interesA? pinklAi??s, niekA?ybAi??s ar koks kitas koA?maras. Tais momentais bAi??A?iai nesvarbAi??s vardai ir pavadinimai, ideologinAi??s ir politinAi??s orientacijos, galios ar negalios, jai svarbu viena ai??i?? pasaulio tiesa, pasaulis kaip visumos balansas. Tai ai??i?? bAi??ties sveikas protas, kurA? pasauliui lieka tik atpaA?inti ir pripaA?inti.Ai?? Taip prasideda epochos.

Ar krizAi??s dejonAi??se negirdAi??ti pasaulio tiesos balsA??

Ne vienas ir ne vienAi?? kartAi??. Bet jie atsiduria politikos paraA?tAi??se.

Kad nepaskAi??stume krizinAi??s savivokos atskirybAi??se, paklauskime savAi??s, kurgi yra A? begalybAi?? orientuoto A?mogaus dvasios bAi??tinAi??s ribos, priklausanA?ios ne nuo paties A?mogaus? Jos visiA?kai aiA?kios: po kojomis A?emAi??, o virA? galvos ai??i?? dangus. Tai ta erdvAi??, kurioje A?mogus yra ir gyvena, t. y. suvokia ir mAi??sto, kenA?ia ir dA?iaugiasi, liAi??di ir tikisi. Jo A?mogiA?kAi??jAi?? gyvastA? vieni vadina siela, kiti ai??i?? dvasia, bet visi nutuokia kaip nekAi??niA?kAi??jAi?? A?mogaus esmAi??, kurios atA?vilgiu kito tokio pat sutvAi??rimo priedermAi?? ai??i?? padaryti kuo maA?iau to, kAi?? vadiname blogiu. TA? pastangA? arba A?moniA?kumo, humanizmo riba yra kitas A?mogus. Humanizmas visada reiA?kia susitarimAi??. TaA?iau nei A?emAi??, nei dangus su savo fiziA?kumu negali bAi??ti susitarimo dalykas. Jie gali bAi??ti tik sutartinai aiA?kinami, nes vienas lemia A?mogaus gyvenimo bAi??dAi??, arba kultAi??rAi??, o kitas ai??i?? tikAi??jimAi??. Esminga A?ia tai, kad abu kyla iA? A?mogaus santykio su A?eme: kultAi??ra ai??i?? tai fizinis, tikAi??jimas ai??i?? dvasinis santykis. Jeigu sutiksime, kad kultAi??ros (arba kultAi??rA?) ir tikAi??jimo jungtis sukAi??rAi?? civilizacijAi??, nulAi??mAi?? jos pobAi??dA?, tapo jos produktyvumo varomAi??ja jAi??ga, turAi??sime pakankamai akivaizdA?ius argumentus, kodAi??l A?iandieninis globalaus pasaulio supratimas yra neadekvatus.

KultAi??ra visada buvo gyvenimo stabilizavimo, civilizacija ai??i?? jo intensyvinimo (imtinai iki imperializmo) bAi??das. VakarA?, arba krikA?A?ioniA?koji, civilizacija, kuriai iA?kilti padAi??jo racionalistinis jos radikalizmas, XX a. pabaigoje, manipuliuodama skaitmeninAi??mis technologijomis, sugebAi??jo visoms kitoms civilizacijoms primesti vienmatAi??s universalizacijos bAi??tinybAi??, prieA?ingu atveju grasindama paversti jas antraeilAi??mis, o jA? puoselAi??jamAi?? kultAi??rAi?? tiesiog marginalizuoti. Kova dAi??l civilizacinAi??s galios visada buvo kova dAi??l civilizacinAi??s erdvAi??s, ir beveik visada tai reiA?kAi?? kovAi?? dAi??l fizinAi??s A?emAi??s, dAi??l teritorijos. CivilizaciniA? karA? ryA?kiausi pavidalai A?iandien ai??i?? 2001-A?jA? rugsAi??jo 11-oji, niekaip neuA?gAi??stantis karo A?idinys Afganistane, A?tampa, rusenanti Pakistane. Naujausi pavyzdA?iai ai??i?? britA? ir prancAi??zA? kariA? A?udymas visA? akivaizdoje, vidury dienos jA? A?aliA? sostinAi??se.

KAi?? civilizacija, stiprindama galiAi??, daro savo viduje, akivaizdA?iausiai demonstruoja VakarA? Europa, pokariu tyliai kAi??rusi ai??zneatpaA?intAi?? politinA? objektAi??ai???, kuris dabar jau identifikuoja save kaip federacijAi?? su visomis iA? to iA?plaukianA?iomis pasekmAi??mis. Islamo civilizacija atvirai kalba apie dA?ihadAi??, o A?ia tikAi??jimas pakeiA?iamas ideologija, sankcionuojanA?ia politinius liberaliosios demokratijos sprendimus. Tai gana vaizdingai apibAi??dina vienas iA? Vokietijos politiniA? lyderiA?, beje, susijAi??s su buvusiu ai??zraudonA?jA? brigadA?ai??? judAi??jimu, Joschka Fischeris: Europa neturi teisAi??s elgtis kitaip, negu elgiasi, nes tai bAi??tA? kelias atgal ai??i?? A? konkurencijAi?? tarp tautA?, nepasitikAi??jimAi?? ir galios varA?ybas, kurios paprastai baigiasi karais. Anot jo, A?i tvarka baigAi??si 1945 m. geguA?Ai??s 8 d., ir konkurencijAi?? pakeitAi?? solidarumas, galios varA?ybas ai??i?? teisAi??s virA?enybAi??, A?tarumAi?? ai??i?? pasitikAi??jimas. Tai kelias A? EuropAi??, tvirtAi?? kaip kumA?tis, galingAi?? pasaulinAi??s arenos A?aidAi??jAi??.

Lietuva nuo pat valstybAi??s atkAi??rimo pasuko A? tAi?? vis kieA?iau susigniauA?iantA? kumA?tA?. Koks to proceso balansas bent jau bendriausiais bruoA?ais?

ValstybAi??s skola ai??i?? 46 milijardai litA?. Vien A?ekinis turto iA?valstybinimas atneA?Ai?? 400 milijardA? nuostolA?, Ignalinos AE uA?darymas ai??i?? daugiau kaip 100 milijardA?. Naujausi nuostoliai: Snoro bankas ai??i?? 4 milijardai, A?kio bankas ai??i?? beveik milijardas. Emigracija ai??i?? treA?dalis tautos. Atlyginimas ai??i?? 1 000 litA?. Pensija ai??i?? 630 litA?.

Per visAi?? savo istorijAi?? Lietuva buvo kam nors aukojama. Jeigu ir A?iandien jos paskirtis yra tokia pati, tai ar jos paaukojimas dAi??l Europos kumA?A?io bent jau prisidAi??s, kad bAi??tA? A?veiktas pasaulio plAi??tros ribA? visuotinumas?

Atsakymas A? A?A? klausimAi?? ai??i?? tai atsakymas A? klausimus, ar galima, o jeigu galima, tai kaip, sutramdyti tris globalizacijos stichijas: beribA? vartojimAi??, visuotinAi?? komercializacijAi?? ir korporacijA? savivalAi??.

Pirma: ar A?manoma sutramdyti vartojimAi??? BAi??tent nevarA?oma vartojimo plAi??tra radikaliausiai A?sirAi??A?ia A? A?emAi??, lauA?ydama visas jos savarankiA?kumo ribas. Atsakymas toks: globalizmo ideologija, deja, negali to net siAi??lyti, nes bAi??tent ekstensyvus augimas yra globalizmo ekonomikos variklis. Kai ryA?iA? nebeiA?auginama tiek, kiek reikia rinkos apyvartai (ne A?monAi??ms, o rinkai), jie gaminami iA? plastiko, bulvAi??s ai??i?? iA? parafino ir panaA?iai. Nekalbant apie aprangAi??, kvepalus ir kitkAi??. Tiek gamta, tiek A?mogus yra ne to pasaulio dimensijos.

Antra: kas galAi??tA? sustabdyti gyvenimo komercializacijAi??? BAi??tent gyvenimo (netgi bAi??tiA?kAi??ja jo prasme) komercializacija A?iauriausiu bAi??du A?sirAi??A?ia A? asmens buvimAi?? ir bAi??tA?, griaudama jo autonomijAi??, be atodairos traukydama socialinius ir psichinius ryA?ius. Atsakymas, deja, vAi??l toks pats: globalizmas to daryti negali iA? principo, nes bAi??tent komercializacija palaiko vartotojiA?kAi?? gyvenimo bAi??dAi??, diegia naujus jo pavidalus ir uA?tikrina savo tAi??stinumAi??, nepaisydama nei A?mogaus, nei gamtos kanA?iA?. Ar kas nors kada nors vieA?ojoje erdvAi??je yra girdAi??jAi??s apie vaiko, kurA? mokinio krepA?elis pavertAi?? preke, kanA?ias? Ar kas nors kada nors rimtai, iA? amA?inybAi??s horizonto yra aptarAi??s migracijos problemAi??, paverstAi?? komercine dvigubos pilietybAi??s nesAi??mone? Kur komercijos erdvAi??je galAi??tume A?A?velgti kokA? nors globalizmo humaniA?kumAi??, jau nekalbant apie humanizmAi?? apskritai?

TreA?ia: kas galAi??tA? sustabdyti korporacijA? vieA?patavimAi??? BAi??tent korporacija su savo kapitalu, kuris iA? principo gali bAi??ti, o daA?nai ir yra galingesnis uA? nacionalinA? biudA?etAi??, paklupdo valstybAi??, o kartu ir jAi?? A?kAi??rusiAi?? tautAi??. Globalizmas negali sustabdyti korporacinio kapitalizmo, nes korporacija ir yra tas anoniminis veiksnys, kuris anonimizuoja visAi?? globalistinAi??s ideologijos valdomAi?? universumAi?? ir sukuria prielaidas komerciniam vartojimo totalumui.

Netgi tarus, kad plAi??tros ribA? problemAi?? globalizmas A?veikia sukurdamas vienAi?? (vieningAi???) civilizacijAi??, o A?monija, kaip sako NASA teoretikai, pereina A? aukA?tesnA? ai??i?? kosminiA? ryA?iA? ai??i?? lygmenA? (Marse pirmuosius nuolatinius gyventojus JAV planuoja A?kurdinti jau 2050-aisiais), kokA? humanizmAi?? galAi??s puoselAi??ti A?monijos dalis, pasmerkta likti A?emAi??je?

Pati prielaida apie vienos civilizacijos galimybAi?? yra antihumaniA?ka ne tik A?emAi??s A?moniA?, bet ir galimA? kosminiA? civilizacijA? atA?vilgiu, nes civilizacinis ekspansionizmas visada yra agresyvus, net kosmose matydamas vien ai??zA?vaigA?dA?iA? karusai???. Globalizacija pagal VakarA? civilizacijos diegiamAi?? globalizmo ideologijAi?? tik nukelia problemas, o ne jas iA?sprendA?ia.

Ai?? bAi??tiA?kus klausimus, koks bus A?monijos likimas, ar pagal A?ias plAi??tros kryptis ji sugebAi??s iA?gyventi, globalizmas atsakymo neduoda.

A?ia reikAi??tA? pasakyti svarbiausia: bet kuri pasaulio civilizacija gali pretenduoti A? pasaulinA? vieA?patavimAi??, beje, tAi?? ir daro, taA?iau nAi?? viena, net pati stipriausia, pasaulio tauta tokios galimybAi??s iA? principo neturi ai??i?? tas jau A?rodyta istorijos. Tai pirmas ir pats svariausias argumentas prieA? globalizmAi??, kuris visais A?manomais ir neA?manomais bAi??dais, kaip anksA?iau komunizmas, A?rodinAi??ja savo perspektyvumAi??, o galiAi?? stiprina, be gailesA?io naikindamas kultAi??rinius pamatus ir juos ginantA? nacionalizmAi??.

Nacionalizmas ai??i?? taip pat ideologija, jis gali tapti agresyvus, imtinai iki imperializmo, ypaA? jeigu pradeda tapatintis su civilizacine misija. PavyzdA?iA? daugiau negu reikia: ir rudasis naciA?, ir raudonasis bolA?evikA?, ir maoistinis imperializmas ai??i?? visi jie tautinAi??s kilmAi??s.

TaA?iau ai??i?? ir tai yra antrasis argumentas prieA? globalizmAi??, bet jau uA? nacionalizmAi??, ai??i?? nacionalizmas gali tapti imperializmu tik tapAi??s valstybAi??s ideologija, o A?is procesas yra tautos rankose: demokratija numato partijA? spektrAi??, kuriame nacionalizmui atstovauja tik viena iA? jA?, todAi??l ji negali uA?goA?ti kitA? politiniA? grupiA?, jei nesama kokiA? nors iA?oriniA? aplinkybiA? ar paskatA?, daA?niausiai ai??i?? skriaudA?, padarytA? ar daromA? tautai ir valstybei, arba spaudimo iA? iA?orAi??s. Jeigu nebAi??tA? buvAi?? okupacijos, mes nAi?? nenutuoktume, koks lietuviA?kojo nacionalizmo mastas, ypaA? atsiskleidAi??s per iA?sivaduojamuosius 1988ai??i??1990 m. A?vykius.

Pagaliau treA?ias ai??i?? grynasis nacionalizmo konstruktyvumo argumentas: jeigu sutinkame, kad tauta (tautos) yra pasaulio faktas, nesvarbu, kaip tAi?? traktavo Stalinas, Hitleris, kokios nors A?iuolaikinAi??s raudonosios brigados ar globalistai, teks sutikti ir su tuo, kad jokia kita ideologija tautai kaip visumai neatstovauja adekvaA?iau negu nacionalizmas. Globaliame pasaulyje, kurio humanizmo atskaitos taA?kas yra netgi ne asmuo, o individas su tam tikromis juridiA?kai apibrAi??A?tomis jo teisAi??mis A? aplinkAi??, jokia kita ideologija geriau uA? nacionalizmAi?? nereprezentuoja A?mogaus prigimtinAi??s savasties. Trumpai tariant, nacionalizmas yra tautinAi??s kultAi??ros A?mogaus humanizmas.

HumanistinA? savo potencialAi?? nacionalizmas gali visavertiA?kai iA?skleisti tik tada, kai turi galimybAi?? nesusitapatinti su politine nacijos elgsena ir tikslais, t. y. iA?likdamas kultAi??ros kAi??rimo baze. Tai uA?tikrinti gali tik pilnutinAi?? demokratija. Nacionalizmas kultAi??roje reiA?kia tautos su gyvenamAi??ja jos teritorija (erdvAi??), istorija (laikas) ir kalba (atmintis) bendrumo jausmAi??, palaikomAi?? visomis kultAi??ros kAi??rybai prieinamomis materialinAi??s ir dvasinAi??s raiA?kos formomis, ir supratimAi??, kad A?sipareigojimas visumai yra vertybAi??. Tai ir pasaulinAi?? nacionalinAi??s kultAi??ros paskirtis, nes dvasinAi?? tautos nariA? konsolidacija yra substratas, leidA?iantis tarpti vienaprasmei ir atsakingai pilietybei, kuri uA?tikrina, kad valstybAi?? elgsis atsakingai ir pasaulio atA?vilgiu. Kur sveika, kAi??rybinga tauta, ten stiprus ir pasaulis.

Kad dabarties pasaulis sveikas, vargu ar kas drA?stA? labai entuziastingai tvirtinti. TaA?iau vargu ar labai noriai sutiktA?, kad plAi??tros ribA? suvokimas gana apA?iuopiamai kelia esminAi?? alternatyvAi??: tolesnAi??s raidos atskaitos taA?kas turAi??tA? bAi??ti ne besAi??lygiA?ka A?mogaus tvarka, o gamtos dAi??sniai. Ar bandymas tai suvokti nAi??ra pavAi??luotas, ar jo neuA?goA? praktiA?kesni ir maA?iau pastangA? reikalaujantys suvokiniai? Ai??ie klausimai tokie pat atviri kaip ir A?mogaus gyvenimas. VienAi?? iA?vadAi?? mums rAi??pimu klausimu padaryti vis dAi??lto galima: jeigu neturime noro (arba galimybiA?) tapti kosminiais bAi??gliais, turime, kaip sakydavo Sigitas Geda, eiti taisyti savo tvoros, net jeigu dangus griAi??va. Kad ir koks blogas dalykas yra ideologijos, kad ir kiek A?iauriA? ydA? turi tiek globalizmas, tiek nacionalizmas, gyvename ideologijA? pasaulyje, o jame arba tu turi ideologijAi??, arba ideologija ai??zturiai??? tave. Per politikAi??.

Kol kas mus valdo globalizmas. Kur ir kaip gamtos baigtinumas atvers bAi??ties tiesAi??, kad visiems taptA? akivaizdu: gamta nAi??ra begalinAi??, ji turi aiA?kias ribas ir metas A? jAi?? paA?velgti begalybAi??s neaptemdytu A?vilgsniu? Kada gamta vienareikA?miA?kai katastrofiA?kai apie tai praneA?, pasakyti negali niekas. Ne tik todAi??l, kad neA?ino, bet ir todAi??l, kad nenori pripaA?inti: globalizmAi?? sustabdyti ne tik reikia, bet ir galima.

Kas galAi??tA? ir turAi??tA? tai padaryti?

Kadangi liberaliosios demokratijos A?aliA? politiniai sprendimai generalinAi?? A?iandieninAi??s pasaulio plAi??tros kryptA? palaiko ne maA?iau sAi??kmingai negu vadinamA?jA? valdomos demokratijos A?aliA? politinAi?? linija, kyla klausimas, ar nacionalinAi?? valdA?ia yra pajAi??gi ieA?koti alternatyvA? tokiai politikai ir praktinei veiklai, kuri sekina gamtos ir A?mogaus resursus?

Ai??tampa, kilusi tarp poliarizuotA? Europos valstybiA? ai??i?? Vokietijos ir Vengrijos, rodo, kad vyriausybiA? galimybAi??s ribotos: globalizmas jau ir dabar uA?tektinai konsoliduotas, kad reguliuotA? pasaulio procesus. Vadinasi, iA?eiA?iA? reikAi??tA? ieA?koti, tariantis su tais, kurie pasaulio raidos keliAi?? apmAi??sto ne taip vienmatiA?kai, ai??i?? kalbu apie visuomenes, tautas. Ai??iandien raidos alternatyvAi?? jei kas ir gali pasiAi??lyti, tai ne partijos, bet visuomeniniai, tautiniai sAi??jAi??dA?iai.

GinA?ai dAi??l to, koks yra alternatyvA? globalizmo ir nacionalizmo ideologijoms humanistinis potencialas, daA?niausiai paslepia svarbiausiAi?? mintA?, kad pasaulis neabejotinai turi tapti kitoks.

KAi?? tos bAi??tinybAi??s akivaizdoje galiu padaryti aA? ai??i?? vienas iA? septyniA? milijardA?, norintis padAi??ti A?emei nors savo A?emAi??s pAi??doje?

Galiu kaip ir tada, devintajame deA?imtmetyje, kai Ai??jome A? laisvAi??, sakyti: esu nacionalistas.

TAi?? patA? galiu pakartoti ir A?iandien: taip, aA? ai??i?? nacionalistas.

Ir jausti, kaip smigdamas A? mane lAi??A?ta globalizmas.

A?inote, geras jausmas. Ne tik teorinis.


* Parengta pagal praneA?imAi?? apskritojo stalo diskusijoje ai??zTautiA?kumas ir ultranacionalizmas demokratinAi??je Lietuvojeai???, skaitytAi?? Lietuvos mokslA? akademijos MaA?ojoje konferencijA? salAi??je 2013 m. geguA?Ai??s 28 d.