Nacionalumo atgimimas, arba kuo stebinsime EuropAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: KultAi??ra
AUTORIUS:Ai??Rita RepA?ienAi??

DATA: 2013-07

Nacionalumo atgimimas, arbaAi??kuo stebinsime EuropAi??

Rita RepA?ienAi??

Man liAi??dna, kad A?monija taip kvailai A?aidA?ia kortomis, kurias turi, taA?iau A?inoti, kur mus veda kolektyvinAi?? beprotybAi??, vis tiek geriau negu neA?inoti.

Jorgen Randers

Per antinomijas nacionalizmas gali nuolat atsinaujinti ir prisitaikyti prie A?vairiA? situacijA?.

Anthony D. Smith

MaA?osios tautos XXI a. netikAi??tai vAi??l gavo galimybAi?? atsidurti dAi??mesio centre. Visai neseniai Europos SAi??jungos Tarybai pirmininkavo Airija, dabar to Ai??mAi??si Lietuva. Ai??alis, kurios A?vaizdis pasaulio A?iniasklaidoje nAi??ra itin patrauklus, pretenduoja nustebinti ne tik atvykstanA?ius aukA?A?iausius Europos pareigAi??nus, bet ir visus, kas A?A? pusmetA? apsilankys mAi??sA? sostinAi??je. Visi A?vykiai, kultAi??rinAi??s programos tiesiog privalo tapti begaline superlatyviniA? A?Ai??kiA? virtine, demonstruojanA?ia nacionalines vertybes ir privalumus. Gal net eilinis Europos pilietis pagaliau liausis Lietuvos sostine vadinti RygAi??, gal atgaus prarastAi?? populiarumAi?? net seniai nusivainikavusi ai??zantrojiai??? lietuviA? religija ai??i?? krepA?inis ai??i?? A?odA?iu, desperatiA?kai bandome, nes privalome, o gal ir galime, nustebinti EuropAi??. O kartais ir mus nustebina: antai Anglijos mokslininkA? atliktas tyrimas rodo, kad pagal gyvenimo kokybAi?? Lietuva uA?ima 23-iAi??jAi?? vietAi?? pasaulyje, aplenkusi paA?iAi?? AnglijAi??, kuri liko 25-oje. Gyvenimo kokybAi?? tAi??kart buvo vertinama pagal aA?tuonis kriterijus: pragyvenimo kainAi??, kultAi??rAi??, ekonomikos lygA?, laisvAi??, uA?tikrinamAi?? A?alyje, sveikatAi??, A?alies infrastruktAi??rAi??, saugumAi?? ir klimatAi??. O pagal bendrAi?? A?mogaus socialinAi??s raidos indeksAi??Ai??(Human Development Index,Ai??HDI), kuriuo matuojama vidutinAi?? gyvenimo trukmAi??, raA?tingumas, A?vietimo ir pragyvenimo lygis visose pasaulio valstybAi??se, Lietuva 2013Ai??m. uA?Ai??mAi?? 41-Ai??jAi?? vietAi?? tarp 187 valstybiA? ir priskiriama valstybAi??ms, kuriose socialinis lygis itin aukA?tas, aplenkusi BaltarusijAi?? ir LatvijAi??, tiesa, nusileidusi Estijai ir Lenkijai. Nors pagal kitus skaiA?iavimus pragyvenimo lygisAi??Lietuvoje A?emesnis negu Turkijoje, Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rusijojeai??i?? Vis dAi??lto visAi?? pusmetA? nersimAi??s iA? kailio ir gal pavyks A?rodyti, kad daA?nai bAi??name nepagrA?stai nuvertinami.

ReikAi??tA? pabrAi??A?ti: lietuviai, kaip ir visa civilizuotoji Europa, vis labiau stengiasi atskleisti kultAi??rinA? savo tapatumAi??. Ai?? NacionalinAi??s paA?angos programAi?? A?is fenomenas A?trauktas tarp ilgalaikiA? valstybAi??s prioritetA?, kuriems A?gyvendinti 2014ai??i??2020 m. bus naudojama ES finansinAi?? parama. KultAi??ra laikoma horizontaliu nacionaliniu prioritetu, tad siekiama uA?tikrinti jos prieinamumAi??, A?vairovAi?? ir sklaidAi??, aukA?tAi?? A?ios srities paslaugA? kokybAi??, plAi??toti vieA?Ai??jAi?? infrastruktAi??rAi??. Tiesa, nacionalinio tapatumo plAi??tra A? ateities ir gerovAi??s strategijAi?? ai??zLietuva 2030ai??? buvo A?raA?yta tik paskutinAi?? minutAi??, bet vis tiek turime kuo didA?iuotis, ir mAi??sA? pirmininkavimas ES Tarybai, tikAi??kimAi??s, dar kartAi?? tai patvirtins.

ai??zMes pasiruoA?Ai??ai???

Nacionalinis tapatumas A?iandien jau nAi??ra maA?A?jA? valstybiA? kryA?ius, prieA?ingai ai??i?? tai galimybAi?? iA?likti globaliame pasaulyje, iA?saugoti savitumAi??, kad galAi??tume esminius jo bruoA?us perduoti ateinanA?ioms kartoms. TaA?iau kodAi??l LietuvAi?? pristatantis vaizdo klipas ai??zYpatinga dienaai???, paA?ymintis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradA?iAi?? ir kukliai paskelbtas oficialioje socialinio tinklo paskyroje Eu2013.lt, plaA?iA?jA? sluoksniA? buvo visiA?kai nesuprastas, neA?vertintas, negailestingai sukritikuotas? Dar nAi?? neradus atsakymo, A?is klipas buvo nedelsiant paA?alintas ir saugiai paslAi??ptas, gal kad tautinio tapatumo kliA?iA?, kuriomis A?ia remiamasi, prieA?ai nepanaudotA? nedorais tikslais? O juk buvo planuota A?iniAi?? skleisti plaA?iai, rodyti per televizijAi??, net vieA?ajame transporte A?rengtuose monitoriuose ir lauko ekranuose Vilniuje, KlaipAi??doje, Kaune, kad visi A?inotA?: ai??zpirmininkavimo laukAi??me ir esame jam pasiruoA?Ai??ai???, kaip skelbia vaizdo klipo prieraA?as.1

Ai??alies pristatymo autoriai, matyt, jauA?iasi puikiai iA?manantys lietuviA? tapatumo kismAi??, todAi??l skelbia tokA? praneA?imAi??: ai??zKlipo Ypatinga diena tikslas ai??i?? priminimas apie Lietuvos pirmininkavimo Europos sAi??jungai pradA?iAi??. Klipu taip pat siekiama parodyti lietuviA?kos tapatybAi??s, lietuviA?kA? tradicijA? jungtis su miesto kultAi??raAi??ir jos sterilumu. Klipo idAi??ja ai??i?? skirtingA? specialybiA? A?monAi??s darbo metu. TradiciniaiAi??reprezentaciniai personaA?ai atsiduria kompiuteriu apdorotoje aplinkoje: ritmiA?kai tikslus montaA?as, grieA?ta mechanika, sAi??moningas dirbtinumas. Lietuva po truputA?Ai??virsta urbanistine valstybe. Mechanikos aA?is ai??i?? fonas, kuris pasikeiA?ia anksA?iau uA? personaA?Ai??, todAi??l kuriam laikui personaA?as atsiduria ne savo aplinkoje. Tai sukelia netikAi??tA? asociacijA? ir A?iAi??rovAi?? A?traukia A?Ai??vizualinA? asociacijA? A?aidimAi??ai???2 [kalba netaisyta ai??i?? R. R.].

Kad ai??zpersonaA?as kuriam laikuiai??? (gal pusmeA?iui?) ai??zatsiduria ne savo aplinkojeai??? galAi??tA? bAi??ti A?maikA?ti uA?uomina, kad, pavyzdA?iui, Seimo vicepirmininkui Vytautui GapA?iui, nuteistam uA? sukA?iavimAi??, labiau tiktA? aplinka su visais kitais personaA?ais. Na, bet A?ia bAi??tA? jau pernelyg ai??znetikAi??tas asociacijA? A?aidimasai???ai??i??

UA?sienio reikalA? ministerijos uA?sakytas videopristatymas stulbina anaiptol ne asociatyvumu, bet primityvumu, neprofesionalumu. PaA?ertA? kliA?iA? gausa, pavyzdA?iui, ai??ztradiciniai reprezentaciniai personaA?aiai??? ai??i?? dviratininkas, dirigentas, biuro tarnautoja, duonos minkytoja, puodA? lipdytojas ar mergina su skAi??A?iu ir kompiuteriu3 ai??i?? atskleidA?ia kAi??rybinio poA?iAi??rio seklumAi??.

Klipo devizas ai??zMes pasiruoA?Ai??ai??? ragina suklusti, kas tie mes? Nejau praradome net minimalA? kultAi??rinA? iA?prusimAi??, kad organizuodami vieA?Ai??sias A?vietimo akcijas nAi?? kiek nesistengiame ai??zparuoA?tiai??? ir tautos bAi??simiems A?vykiams, galimoms permainoms. ai??zMatosi, jog krizAi?? dar nesibaigAi??ai???, ai??zPanaA?u, kad dar nesame pasiruoA?Ai??ai???, ai??zBravo! Ai??tai A?ia menas ai??i?? A?tai A?ia forma! Klausimas tik ai??i?? ar jAi??s kvaili, ar mes A?ia atsilikAi???ai??? ai??i?? socialinio tinklo Facebook vartotojai nedelsdami A?vertino oficialA? Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vaizdo klipAi??.4 Ar mes pasiruoA?Ai???!

Tradicijoms irgi reikia novacijA?

Ai??alis, kuri pirmininkauja ES Tarybai, turi A?rengti reprezentacinAi?? instaliacijAi?? Briuselyje, ES Tarybos bAi??stinAi??je. Ai??A?kart pagal bendrAi?? simbolinAi?? koncepcijAi?? buvo pasirinkti lietuviA?kieji ai??zsodaiai??? kaip nacionalinio originalumo kodas. Ar pavyko lokaliAi?? tautinio tapatumo tradicijAi?? tinkamai pristatyti europiniame kontekste?

ai??zSekant susiklosA?iusia tradicija, ES Tarybai pirmininkaujanti A?alis apipavidalina ES Tarybos bAi??stinAi??Ai??Justus LipsiusAi??pastatAi??. Lietuvos menininkai (UAB ai??zEkspobaltaai???, vadovas ai??i?? Saulius Valius) sukAi??rAi?? dekoravimo projektAi?? ai??zEuropos sodai.ai???5

IA? A?iaudeliA? ar nendriA? pinti reketukai, vadinami sodais, itin populiarAi??s buvo AuA?taitijoje. Iki XX a. pradA?ios gyvavo apeiginis sodo pirkimas per vestuves: kadagio ar eglAi??s A?akAi??, pakabintAi?? virA? stalo ar A?alia durA? ir vadinamAi?? jaunosios sodu, iA?pirkdavo pirA?lys. Pasakojama, kad sodai laimindavo namus, saugodavo nuo piktA?jA? dvasiA?. Sodus dovanodavo jaunavedA?iams, kad jA? gyvenimas bAi??tA? turtingas, kad jie sutartA?, kad namus aplenktA? nelaimAi??s.

Lietuvos menininkai sukAi??rAi?? dekoracijAi??, kurioje, pasak jA?, ai??zatspindAi??tos lietuviA?kos tapatybAi??s sudAi??tinAi??s dalys ai??i?? tradiciniai amatai, modernusis menas ir A?iuolaikinis dizainas. Pastato atriume iA? lengvA? aliuminio vamzdeliA? A?rengta instaliacija ai??zEuropos sodaiai??? yra prasminAi?? ir vaizdinAi?? dekoravimo aA?is. Joje A?iuolaikinAi??mis priemonAi??mis atkartojamas lietuviA?kA? A?iaudiniA? sodA? motyvas. IA? A?iaudA? veriami sodai simbolizuoja pasaulio medA?, kosmoso tvarkAi??ai???.6

Semantinis ai??zpamuA?alasai??? lyg ir pakankamas, taA?iau ES Tarybos bAi??stinAi??s erdvAi?? iA?dabinAi?? devyniomis galybAi??mis metaliniA? sodA?, nieko nenustebinome, nes multiplikuojant paveldAi?? (dvideA?imt aA?tuoni sodai ai??i?? tarsi dvideA?imt aA?tuonios ES valstybAi??s narAi??s, ai??ztaip A?prasminant santarvAi?? ir stabilumo siekA?ai???), bAi??tina suteikti jam ir naujA? prasmiA?, kad atsirastA? komunikacinAi?? erdvAi?? ir neliktA? vietos vertybinei tuA?tumai.

Ar bendru pirmininkavimo kodu tapAi??s ai??zsodasai??? liudija naujos komunikacijos pradA?iAi?? ar senojo paveldo atrofijAi??? Ar gebama A?prasminti nacionalinio savitumo bruoA?us? Ar atsiskleidA?ia mAi??stymo originalumas?

Vienas garsiausiA? ir skandalingiausiA? prisistatymA? ES Tarybos bAi??stinAi??je buvo A?ekA? menininko Davido A?ernyai??i??o instaliacija ai??zEntropaai???, skirta A?ekijos pirmininkavimui ES Tarybai nuo 2009 m. sausio 1 d. Simboliniame Europos A?emAi??lapyje pavaizduotos A?alys narAi??s ir su jomis siejami stereotipai. Instaliacija 16 kv. m plote vaizdavo plaA?iAi?? Europos panoramAi??: Nyderlandus, uA?lietus vandens, su kyA?anA?iais meA?eA?iA? minaretais, PrancAi??zijAi??, iA?kAi??lusiAi?? amA?ino streiko plakatAi??, ItalijAi??, panaA?iAi?? A? didA?iulAi?? futbolo aikA?tAi??. Vokietijos kontAi??rai priminAi?? svastikAi??, Rumunija ai??i?? Drakulos parkAi??, sklidinAi?? A?iurpiA? garsA?, Liuksemburgas buvo pavaizduotas iA?parduodamas, Lenkijos kunigai mojavo gAi??jA? vAi??liava, o Bulgarija virto viena didele tupyklaai??i?? DidA?iosios Britanijos, kuri laikoma euroskeptiA?ka valstybe, A?ioje menininko vizijoje iA?vis nebuvo. PirmAi??jAi?? ekspozicijos naktA? dalis prieA?taringai vertinamo kAi??rinio buvo uA?dengta juodu audeklu. A?ekijos prezidentas VA?clavas Klausas praA?Ai?? A?ekA? ai??zvieA?ai iA?siA?adAi??tiai??? ginA?ytinos, A?A?eidA?iamo turinio instaliacijos. Pats A?erny atsipraA?Ai?? Bulgarijos ir A?ekijos, bet sakAi?? tiesiog norAi??jAi??s iA?siaiA?kinti, ai??zar Europa gali pasijuokti iA? savAi??sai???: ai??zJei ir norAi??jau kAi?? nors A?A?eisti, tai VA?clavAi?? KlausAi??. Nes Klausas A?A?eidinAi??ja A?ekusai???, a?i?? pareiA?kAi?? jis. PateikAi??s nacionaliniA? kliA?iniA? A?vaizdA?iA? kolekcijAi??, menininkas, pasitelkdamas ironijAi??, rimtus dalykus pavertAi?? nerimtais.7

VAi??liau instaliacija buvo perkelta A? Ai??iuolaikinio meno DOX centrAi?? Prahoje Holesovice, atidaryme 2009 m. birA?elio 11 d. dalyvavo ir A?ekijos eksprezidentas VA?clavas Havelas. ai??zEntropaai??? buvo eksponuojama ir Techmanios mokslo centre Pilzene kaip ES parodos dalis.

Ai??domu, kur mes eksponuosime ai??zEuropos sodusai???? Ir kAi?? pasakAi??me Europai savAi??ja instaliacija? Netvirtinu, kad reikia eiti kuo A?A?Ai??lesniA? provokacijA? keliu, taA?iau visai atsisakAi?? A?io ai??zingredientoai???, pabrAi??A?tinai stengdamiesi bAi??ti visada ir visais atA?vilgiais politiA?kai korektiA?ki, liksime bebalsiai ir beveidA?iai.

AtspindAi??ti esminius tapatumo sandus a?i?? tradicinius amatus, modernA?jA? menAi?? ir A?iuolaikinA? dizainAi?? ai??i?? sumanymas puikus, bet mintis monotoniA?kai iA?kabinti vienodus kaip du vandens laA?ai reketukus primityvoka, nes nieko nesakanti bendro pobAi??dA?io dAi??lionAi?? tikrai neatskleis savitA? tapatumo bruoA?A?, tam bAi??tinas dialogas, o jis, kaip sakAi?? Zygmuntas Baumanas, ai??zreikalauja laiko, apmAi??stymA?, refleksijos ai??i?? to, nuo ko modernusis nekasdieniA?kumas A?ada mus visiA?kai iA?vaduoti, teigdamas, esAi?? visa tai (laiko sAi??naudos, pastangos mAi??styti, reflektuoti) mus tik apsunkina. Niekam nekyla abejoniA?, kad A?iandien tai pernelyg daug kainuoja ai??i?? juk refleksija, susimAi??stymas reiA?kia delsimAi??, lAi??tesnA? tempAi??, o A?iandieniniame pasaulyje uA? tai reikia brangiai mokAi??ti. Taigi dialogas reikalauja geros valios, tvirto ryA?to ir auksinAi??s kantrybAi??sai???.8

Dialogas tarp tradicijA? ir dabarties, tarp mAi??sA? ir kitA?, tarp to, kas asmeniA?ka ir kas universalu, yra bAi??tinas, nes tai vienas iA? primityvumo prieA?nuodA?iA?.

KultAi??rinAi??s programos: keliai ir klystkeliai

Viena A?domiausiA? kultAi??rinAi??s pusmeA?io programos daliA? yra projektai, pristatantys LietuvAi?? uA?sienyje. Europoje ir pasaulyje A?vyks daugiau kaip pusantro A?imto kultAi??riniA? renginiA? ai??i?? koncertA?, parodA?, spektakliA?, kino perA?iAi??rA?.

ai??zLietuvos pristatymas iA?siskiria savo vieninga komunikacine pristatymo linija, kurios tikslas ai??i?? iA?ryA?kinti svarbiausius mAi??sA? pasiekimus, parodyti, jog Lietuva turi ypatingAi?? istorinA? paveldAi?? bei vertingas kultAi??rines sAi??sajas su kitomis valstybAi??mis. LietuvAi?? pristatantys projektai, kurie keliaus po diplomatines atstovybes, supaA?indina su Lietuvos fotografijos mokykla, dokumentiniu kinu, A?iuolaikiniu menu, gamta ir architektAi??ra. Ai??ie specialiai Lietuvos pristatymui per pirmininkavimAi?? ES Tarybai sukurti projektai pristato LietuvAi?? kaip kAi??rybingAi??, turinA?iAi?? gilias tradicijas ir turtingAi?? paveldAi??, A?alA?.ai???9

Skleisti A?iniAi?? apie LietuvAi?? padAi??s interaktyvi UNESCO paroda ai??zLietuva paA?to siuntojeai??? ai??i?? tai keliaujantis A?domybiA? kambarys (Wunderkammer), pristatantis Lietuvos gamtos, architektAi??ros ir kultAi??ros objektus, A?trauktus A? UNESCO registrus ir sAi??raA?us. Kiekvienas objektas paslAi??ptas iA? paA?iAi??ros paprastoje dAi??A?Ai??je, A? kokias pakuojamos paA?to siuntos, todAi??l visos paslaptys atsivers tik jAi?? atidarius. Pasak parodos kAi??rAi??jA?, pasitelkdami A?iuolaikines garso ir vaizdo technologijas, jie pristato 10 temA?, atskleidA?ianA?iA?, koks savitas Lietuvos paveldas: UNESCO Pasaulio paveldo sAi??raA?e esantys Vilniaus istorinis centras, KernavAi??s archeologinAi?? vietovAi??, KurA?iA? nerija, StruvAi??s geodezinio lanko punktai; A? ReprezentatyvA?jA? A?monijos nematerialaus kultAi??ros paveldo sAi??raA?Ai?? A?raA?yta kryA?dirbystAi?? ir kryA?iA? simbolika Lietuvoje, dainA? ir A?okiA? A?venA?iA? tradicija Baltijos valstybAi??se, lietuviA? polifoninAi??s dainos sutartinAi??s; programos ai??zA?mogus ir biosferaai??? tarptautiniam biosferos rezervatA? tinklui priklausantis A?uvinto biosferos rezervatas ir A? programos ai??zPasaulio atmintisai??? tarptautinA? registrAi?? A?traukti Baltijos kelio dokumentai, RadvilA? archyvai, NesvyA?iaus bibliotekos kolekcijaai??i?? Planuojama, kad A?i paroda 2013-aisiais aplankys daugelA? Europos ir pasaulio valstybiA?, o rugsAi??jA? bus pristatyta UNESCO bAi??stinAi??je ParyA?iuje.

TaA?iau kyla klausimas, kodAi??l interaktyvi UNESCO paroda ai??zLietuva paA?to siuntojeai???, kaip ir dauguma kultAi??rinAi??s programos projektA?, a?i?? interaktyvi paroda ai??zLietuva Europai ir Europa Lietuvaiai???, kurioje mAi??sA? A?alis pristatoma per A?domias, netikAi??tas istorines, kultAi??rines, ekonomines sAi??sajas su kitomis ES narAi??mis, fotografijos paroda ai??zPoetiniai dokumentaiai???, Lietuvos A?iuolaikinio meno paroda ai??zDidesnio dalisai??? ir ai??zKino inkliuzaiai???, a?i?? visuomenei yra A?inomi tik iA? informaciniA? praneA?imA? ir lokaliA? pristatymA?? Deja, projektai nAi??ra iA?samiau iA?skleisti virtualioje erdvAi??je, nors tada jie neabejotinai sulauktA? kur kas didesnio susidomAi??jimo, plaA?iau pasklistA? ne tik po LietuvAi??, bet ir po EuropAi??. Tiesa, bendrAi?? Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo TamoA?aiA?io knygAi?? ai??zLietuvos istorijaai???, pirmininkavimo proga iA?leistAi?? A?eA?iomis kalbomis ai??i?? anglA?, vokieA?iA?, prancAi??zA?, ispanA?, rusA? ir lenkA?, galima atsisiA?sti internetu nemokamai, bet pirmiausia norAi??tA?si iA?siaiA?kinti, ar verta tai daryti.

Apskritai, perA?iAi??rAi??jusi Lietuvos kultAi??riniA? renginiA? programAi?? uA?sienyje, pasijutau vAi??l persikAi??lusi A? VEKSai??i??o laikus, kai riba tarp geidA?iamo ir esamo buvo visiA?kai iA?sitrynusi, o visi renginiai, projektai, pasirodymai mikliai ai??zprichvatizuojamiai???, regis, tai ir atskleidA?ia nepaprastAi?? mAi??sA? organizuotumAi??ai??i??

ai??zRojaus sodaiai??? Lietuvoje

Vytauto Kasiulio muziejaus atidarymas Vilniuje oficialiai irgi siejamas su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. DidA?iulAi?? 950 tapybos darbA? kolekcija, dailininko archyvas (daugiau kaip 1500 fotografijA?, laiA?kA?, A?vairiA? dokumentA?), eskizai, asmeniniai A?rankiaiai??i?? Vienoje iA? muziejaus saliA? ai??zpamAi??ginta atkurti paryA?ietiA?kos dailininko dirbtuvAi??s interjerAi??. Ai?? VilniA? persikAi??lAi?? jo teptukai, daA?ai ir knygos. Kabo netgi V. Kasiulio chalatas, kuriuo pasipuoA?Ai??s, kaip liudija archyvinAi??s nuotraukos, jis mAi??gdavo tapyti.ai???10

XX a. pradA?ios neoklasicistinA? pastatAi?? A?alia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro stengtasi pritaikyti A?iuolaikiniams poreikiams, taA?iau A?iuolaikiniams muziejams keliami uA?daviniai ai??i?? nustebinti, paveikti, suA?avAi??ti ai??i?? taip ir liko uA? slenksA?io. Jei pasidairytume po A?iemet Europoje duris iA? naujo atvAi??rusius muziejus, pavyzdA?iui, Amsterdamo nacionalinA? (Rijksmuseum) ar birA?elio pradA?ioje inauguruotAi?? Europos civilizacijA? ir VidurA?emio jAi??ros muziejA? (MusAi??e des civilisations de lai??i??Europe et MAi??diterranAi??e, sutrumpintai MUCEM), tektA? pripaA?inti, kad negalime nAi?? iA? tolo lygintis su jais nei pagal lAi??A?as, panaudotas rekonstrukcijoms, nei pagal fondA? turtingumAi??. Bet moderniau rengti ekspozicijas vis dAi??lto derAi??tA?, nes dar viena salAi??, kur kaA?kas kabo ant sienA?, traukos centru tikrai netaps. Ai??iais laikais privalu sukurti ypatingAi?? erdvAi??, atskleidA?ianA?iAi?? rengAi??jA? originalumAi?? ir novatoriA?kAi?? poA?iAi??rA? A? asmenybAi??, jo laikAi?? ir kAi??rybAi??. Vytauto Kasiulio muziejuje to, deja, pasigendame, nAi??ra kas paskatintA? pasinerti A? anAi?? laikAi??, kad geriau suvoktume dailininko likimAi?? ir vis norAi??tume grA?A?ti prie vaizduotAi?? uA?burianA?iA? jo paveikslA?.

Pasigirti, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradA?ioje atidarAi??me vienAi?? kitAi?? naujAi?? muziejA?, gal ir verta, bet uA?tikrinti, kad juose virs A?domus gyvenimas, kupinas kAi??rybiniA? idAi??jA?, yra kur kas sudAi??tingesnis uA?davinys. Ne veltui A?iniasklaida vadina mAi??sA? muziejus mieguistais net turistinio sezono metu ai??i?? antai ValdovA? rAi??mai, kurie, atrodytA?, turAi??tA? dA?iaugtis, kad lankytojA? antplAi??dis neslAi??gsta, kaA?kodAi??l savaitgaliais uA?trenkia jiems prieA? nosA? duris jau 15 valandAi??, o A?venA?iA? dienomis apskritai neA?sileidA?iaai??i??

Tas pavojingas nacionalinis bruoA?as

Kalbant apie Lietuvos pirmininkavimAi??, reikAi??tA? paminAi??ti ir dovanas atvykstantiems sveA?iams, visko maA?iusiems ir pakankamai turintiems. Buvo surengtas net nacionalinis ai??zdovanA? tapatumo formavimoai??? konkursas, kurA?, kaip plaA?iai skelbAi?? lietuviA? spauda, kaA?kodAi??l ignoravo verslininkai (matyt, jiems pasirodAi??, kad 4 milijonai litA?, skirti ai??zkukliomsai??? dovanoms, per menkas uA?darbis). Pasak VyriausybAi??s atstovA?, buvo itin sunku rasti, kas turAi??tA? originaliA? idAi??jA?. Konkurse dalyvavo daugiausia menininkai ir neA?galieji, laimAi??jAi?? teisAi?? kurti ir gaminti suvenyrus aukA?A?iausio rango delegacijA? dalyviams.

URM praneA?Ai??, kad oficialA? pirmininkavimo dovanA? paketAi?? sudaro specialios dovanos delegacijA? nariams ir kanceliariniA? priemoniA? rinkiniai ai??i?? bloknotai, raA?ikliai, dAi??klai dokumentams, kaklaraiA?tis vyrams, A?alikAi??lis moterims. Visi A?ie suvenyrai paA?ymAi??ti oficialia pirmininkavimo simbolika.

DovanA? koncepcija buvo sukurta, atsiA?velgiant A? europinA? Lietuvos tapatumAi??, orientacijAi?? A? Ai??iaurAi??s Europos regionAi?? ir siekA? A?tvirtinti mAi??sA? A?alies kaip patikimos partnerAi??s A?vaizdA? Bendrijoje. Dovanos turAi??jo bAi??ti reprezentatyvios, praktiA?kos, subtilios, estetiA?kos, asmeniA?kos, originalios, tinkamos neA?ioti/ryA?Ai??ti ir transportuoti. Dovana ar jA? linija privalAi??jo atitikti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pagrindinius A?odA?ius: ai??zModerni. Kurianti. Jauki.ai???11

Ministrams ir kitiems aukA?A?iausio rango pareigAi??nams bus dovanojami lietuviA? grafikos kAi??riniai, kuriuose A?amA?inti Lietuvos miestA? architektAi??riniai akcentai, arba Lietuvos banko iA?leistos proginAi??s sidabrinAi??s 50 litA? nominalo monetos, skirtos Lietuvos pirmininkavimuiAi??ESAi??Tarybai. A?emesnio rango delegacijA? nariai dovanA? krepA?elyje ras tris skirtingas nedideles, taA?iau praktiA?kas dovanas: inovatyvA? atA?vaitAi??, universalA? mobiliojo telefono A?kroviklA? su keturiais skirtingais antgaliais ir maA?ytAi?? juodA?jA? slyvA? sAi??rio dAi??A?utAi??, pristatanA?iAi?? Lietuvos kulinarinA? paveldAi??, A?iltuoju metA? laiku arba megztas kumA?tines pirA?tines vAi??lyvAi?? rudenA? ir A?iemAi??.

TradicinAi??s protokolinAi??s pirmininkavimo dovanos svarbiausiems asmenims ai??i?? kaklaraiA?tis vyrams (16 500 vienetA?), A?alikAi??lis moterims (7500 vienetA?) ai??i?? yra klasikinAi??s mAi??lynos spalvos su tradiciniais lietuviA?ko sodo motyvais, kanceliarinAi??s prekAi??s irgi perteikia A?alies pasirinktAi?? pirmininkavimo stilistikAi??.

KodAi??l A? oficialias dovanas, kurios yra privalomas etiketo atributas, mAi??sA? A?iniasklaida A?velgAi?? taip A?tariai, nors suma, skirta vienai dovanai (250 litA?), yra maA?esnAi??, negu paprastai skiria ES pirmininkaujanA?ios valstybAi??s? NemokAi??jimas tinkamai argumentuoti nei tA? dovanA? bAi??tinybAi??s, nei pasirinkimo motyvA? sukAi??lAi?? visuotinA? erzelA?, sklidinAi?? nuodingo nepasitikAi??jimo, neleidusio pasidA?iaugti net taupumu, tokiu nebAi??dingu mAi??sA? valdininkams. Gal lietuviA?kasis vaiA?ingumas, paslaugumas sveA?iams irgi yra tik dar vienas nacionalinis mitas? Kaip mums pakeisti poA?iAi??rA? A? privalomus dalykus, kaip keistis patiems? Gal tiesiog mokytis A? viskAi?? A?velgti paprasA?iau, kad nesuteiktume iA?skirtinAi??s svarbos net menkniekiams, kaskart apokaliptiA?kai A?iurpdami, esAi?? dangus griAi??va.

Europa ir platus poA?iAi??ris A? kultAi??rAi??

KultAi??ra nAi??ra vienadienis reiA?kinys, ji apima daugybAi?? sferA?, bet kartais yra nuA?eminama iki A?aligatviA? nulio, o kartais iA?keliama A? tariamas lietuviA?ko elito padanges. Jos puoselAi??jimas turAi??tA? bAi??ti nuolatinis, o ne proginis procesas, jei norime iA?sivaduoti iA? provincialumo ir A?velgti plaA?iau, aprAi??pdami naujus jos horizontus.

Lietuvos kultAi??ros ministras Ai??arAi??nas Birutis neseniai Europos Parlamento KultAi??ros ir A?vietimo komitete pristatAi?? pirmininkavimo prioritetus kultAi??ros srityje. Pasak jo, didA?iausias ir sunkiausias uA?davinys ai??i?? keisti tiek politikA?, tiek visuomenAi??s poA?iAi??rA? A? kultAi??rAi??, kad ji pagaliau uA?imtA? deramAi?? vietAi??: ai??zTik kAi??rybinga ir kurianti Europa gali konkuruoti su pasaulio rinkomis, o siauras poA?iAi??ris A? kultAi??rAi??, tik kaip A? atskiras meno sritis, lemia ir ateityje dar labiau lems neigiamus veiksnius visai Europos SAi??jungai.ai???

PabrAi??A?Ai??s bAi??tinybAi?? iA?saugoti europietiA?kos kultAi??ros tapatumAi?? ir kultAi??ros plaA?iAi??ja prasme svarbAi??, ministras konstatavo, kad kultAi??ra A?iandien sukuria apie 7 proc. Europos SAi??jungos bendrojo vidaus produkto. Siekiant uA?tikrinti glaudesnAi?? kultAi??ros politikos sAi??veikAi?? su kitomis ES politikos sritimis, svarbu prisidAi??ti prie integruoto poA?iAi??rio, sumanaus ir tvaraus augimo. Komiteto nariai palaikAi?? ministro pasiAi??lytAi?? kultAi??ros politikos kryptA?, padrAi??sino ryA?tingai siekti uA?sibrAi??A?to tikslo, kad ES biudA?etas kultAi??rai bAi??tA? padidintas.

Kita svarbi veiklos kryptis ai??i?? Europos kultAi??ros tapatumo iA?saugojimas, iA?keliant naujAi?? strateginAi?? europietiA?kumo dimensijAi??. Tai siejasi su plaA?iai vykdoma interkultAi??rinAi??s Europos programa ai??i?? ieA?koma bendrA? sAi??sajA?, pabrAi??A?iamas kosmopolitinAi??s Europos atgimimas, o kartu skatinama kultAi??rA? A?vairovAi?? ir jA? tarpusavio dialogas.12

Nacionalumo atgimimas glaudA?iai susijAi??s su kultAi??ros A?vairovAi??s iA?saugojimu, pripaA?A?stant, kad Europos kultAi??ra tapatumo atA?vilgiu gana efemeriA?ka. Svarbu sutelkti dAi??mesA? A? nacionalines vertybes ir prioritetus, kurti naujas A?A?valgas, ieA?kant savitumo sAi??lyA?iA? su bendrumu, skatinant tarpkultAi??rinAi?? komunikacijAi??, ai??i?? tai turAi??tA? suteikti impulsA? europiniam dialogui.

O svarbiausia ai??i?? mAi??styti globaliai, bet veikti lokaliai, kad ai??zKultAi??ros naktisai???, kuria pradAi??jome Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultAi??rinAi?? programAi??, netaptA? apgailAi??tina metafora, atskleidA?ianA?ia, kokia yra tikroji nacionalinAi??s kultAi??ros bAi??klAi??ai??i??

1Ai?? http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/skandala-sukeles-lietuvos-pirmininkavimo-es-vaizdo-klipas-paslaptingai-dingo-atnaujinta.htm [A?iAi??rAi??ta 2013-07-11].

2Ai?? (LT) PraneA?imas apie klipAi?? ai??zYpatinga dienaai???, http://www.nmformos.lt/en/ [A?iAi??rAi??ta 2013-07-11].

3Ai?? http://tv.lrytas.lt/?id=13728370731370998337 [A?iAi??rAi??ta 2013-07-11].

4Ai?? http://tv.lrytas.lt/?id=13728370731370998337 [A?iAi??rAi??ta 2013-07-14].

5Ai?? http://www.eu2013.lt/lt/video/europos-sodai [A?iAi??rAi??ta 2013-07-11].

6Ai?? http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/es-tarybos-bustine-justus-lipsius-lietuva-papuose-europos-sodais.htm [A?iAi??rAi??ta 2013-07-13].

7Ai?? Europe Instalation 14 01 2009, http://www.origin.ie/blog/?p=150

Ai??Ai?? [2010-02-03].

8Ai?? Zygmunt Bauman, Apie dialogo nekasdieniA?kumAi?? ir nekasdienA? dialogAi??, KultAi??ros barai, 2012, nr. 1, p. 27.

9Ai?? http://www.eu2013.lt/lt/pirmininkavimas-ir-es/kulturine-programa [A?iAi??rAi??ta 2013-07-13].

10Ai??Ai?? http://www.veidas.lt/rojaus-sodai-%E2%80%93-po-nauja-pastoge [A?iAi??rAi??ta 2013-07-15].

11Ai?? http://dev.lzinios.lt/Lietuvoje/Lietuvos-sveciams-ir-silkines-dovanosAi??Ai??Ai??Ai?? [A?iAi??rAi??ta 2013-07-15].

12Ai?? http://www.intercultural-europe.org/site/content/newsbulletin/1327 [A?iAi??rAi??ta 2013-07-15].