LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGA

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos (toliau LTKA) partneriai Lietuvoje yra Lietuvos tautodailininkų sąjunga ir jos skyriai Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje, Telšiuose, LATGA-A, Lietuvių etninės kultūros draugija. Taip pat: Šiaulių dailės parodų rūmai, Panevėžio dailės galerija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos galerija Vilniuje, tautodailės galerijos: „Saulutė“ Kaune, „Marginiai“ Klaipėdoje, „Dzyvai“ Alytuje, Tautodailės dirbtuvės Alytuje, Alytaus kultūros ir komunikacijos centras, FNTT patalpos parodinei veiklai, Rašytojų klubas Vilniuje,  LR Seimo parodinės patalpos, Etninės kultūros globos taryba prie LR Seimo, „Aušros vartų“ meno galerija Vilniuje, „Antano galerija“ Naujasodėje, Druskininkų sav., Varėnos parodų rūmai.  Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Kretingos krašto muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Raseinių krašto istorijos muziejus, Pasvalio krašto muziejus, Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose (Utenos r.),  Jonavos krašto muziejus, Biržų „Selos“ muziejus, Kauno miesto muziejus, Kauno pilis, Medininkų pilis (Trakų istorijos muziejaus padalinys), M. ir J. Šlapelių namas-muziejus, Skuodo muziejus, Gargždų muziejus, Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, Pasvalio krašto muziejus.  Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla, Alytaus dailiųjų amatų mokykla. Užvenčio malūnas (Kelmės r.), Zyplių dvaras (Šakių r.),  Kauno kultūros centras „Tautos namai“, Pakiršinio dvaras (Radviliškio r.), Liaudies kultūros centras Vilniuje, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras (Šiaulių r.), Plungės kultūros centras, Pakruojo kultūros centras, Telšių Žemaitės dramos teatras, Telšių kultūros centras, Mažeikių kultūros centras, Palūšės turizmo centras Salų k. (Ignalinos r.), Vilkaviškio kultūros centras, Ukmergės kultūros rūmai, Zarasų kultūros namai, Kupiškio kultūros rūmai, Šiaulių universiteto biblioteka, Lietuvos technikos biblioteka Vilniuje, Joniškio kultūros namai. Vilniaus apsk. A. Mickevičiaus viešoji biblioteka, Šiaulių miesto savivaldybės biblioteka, Šiaulių miesto universiteto biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka Vilniuje ir Šiauliuose ir kt.

 

TARPTAUTINIAI RYŠIAI

LTKA yra narė European  Council of Artists (ECA). LTKA bendradarbiauja su Lenkijos tautodailininkų draugija (Stowarzyszenie tworcow ludowych – STL), Latvijos tautodailininkų sąjunga, Vasario 16-sios gimnazija Hiutenfelde (Vokietijoje), Bialystoko aps. amatų centru (Lenkija), Punsko lietuvių kultūros namais (Lenkija), Suaugusiųjų švietimo sistema „Vuxenskolan“ Stokholme (Švedija), Kaliningrado moterų sąjunga, Saint-Egreve (Prancūzija) miesto akvarelistų klubas, Karbeno (Vokietija) miesto savivaldybė, Boxolmo (Švedija) organizacija „Draugas draugui“.

LTKA turi saitus ir norėtų bendradarbiauti su Erfurto (Vokietija) tautodailininkų sąjunga; Lithuania Link (Kultūrinių ryšių su Lietuva organizacija) Cambria reg. Anglijoje; Husflidslag (tautodailininkų sąjunga) Osle, Norvegijoje; Liaudies kultūros muziejus Wegorzewe (Lenkijoje); Dailiosios keramikos centras „Wiza“ Osiecznica (Lenkijoje), Lenkų tautodailininkų draugija (STL) Liubline.

 

INFRASTRUKTŪRA

LTKA naudojasi tomis pačiomis patalpomis kartu su Lietuvos tautodailininkų sąjunga (toliau LTS) (pirmininkas, darbuotojai – tie patys). LTKA veikla vykdoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje LTS skyrių patalpose bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Kiekvienas šių centrų veikia apibrėžto etnografinio regiono ribose. Vykdant meno kūrėjų veiklą, esanti struktūra sudaro sąlygas kultūrinei veiklai regionuose. Šiuo metu turimos patalpos nėra pritaikytos menininko poreikiams atitinkančioms rezidencijoms. Poreikis pritaikyti patalpas kūrybiniam rezidavimui kiekviename regione yra individualus. Problematika yra skirtinga. Turimomis patalpomis naudojasi meno kūrėjai kaip jų veiklos organizavimo bazėmis. Dėl pastaruoju metu esančios bendros ekonominės krizės dalis patalpų nuomojama tam, kad kompensuotų reikalingas lėšų kvotas meno kūrėjų projektams. Kompleksiniame Stiklių g. Vilniuje 8-tojo dešimtmečio  restauravimo plane buvo numatytos tikslinės patalpos kūrybiniam darbui ir rezidencijoms. Dabar esančiose patalpose įmanoma atkurti sąlygas meno kūrėjo būtinoms funkcijomis. Visos ūkinės problemos rezidavime susijusios su žmogaus-kūrėjo būtimi. Šiuo metu turimose veikiančiose patalpose (Stiklių g. 16 Vilniuje, S. Daukanto g. 15 Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno g. Alytuje, Sukilėlių g. 4 Klaipėdoje, Žemaitės g. 43, Šiauliuose) nėra sudarytos sąlygos kūrybai. Patalpose reikia atlikti remonto darbus: laikinų pertvarų, durų įrengimas, grindų šiltinimas, šiltinimo sistemos sutvarkymas, langų pakeitimas, elektros instaliacijos pertvarkymas, sanitarinių mazgų perplanavimas ir įrengimas.

REZIDENCIJŲ VEIKLA

Lietuvos meno kūrėjų organizacijos tarpusavyje pastoviai bendradarbiauja spręsdamos meno kūrėjų egzistencijos klausimus. Valstybėje skelbiami kultūros prioritetai apjungia atskirų kūrybinės veiklos sričių pastangas bendriems renginiams. Tautodailės meno kūrėjai rezidencinius projektus su kitomis meno kūrėjų organizacijomis vykdo įvairiose bazėse, kur yra sąlygos atskirų žanrų kūrybai. Nacionalinio lygmens renginiai vykdomi tautodailininkų V. Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose (Utenos r.), A. Juškevičiaus kūrybinėje studijoje-dirbtuvėje Varėnoje, Zyplių dvare (Šakių r.), Rokiškio krašto muziejuje, Užvenčio malūne (Kelmės r.), tautodailininkės I. Daujotaitės kūrybinėje bazėje Kernavėje, V. ir B. Šeškauskų kūrybinėje bazėje Molėtų r.,  Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bazėje, Palūšės turizmo centre Salų k. (Ignalinos r.), Bialystoko aps. amatų centre (Lenkija). Esamos kūrėjų rezidencijos yra dalies kultūrinių ryšių pagrindas. Rezidencijų tobulumas sąlygoja pilnaverčius meno kūrėjų kultūrinius ryšius.

Rezidencijos sudaro sąlygas spręsti kūrėjų kvalifikacijos kėlimo klausimus, veiklos metodikos tobulinimo, menininkų rezidavimo, mainų aktyvumo klausimus. Rezidencijos padeda spręsti Lietuvos etnografinių regionų kūrybinius ryšius. Kultūros proceso užtikrinimui rezidencijose numatomi vykdyti įprasto formato renginiai: seminarai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, parodos, konkursai, edukaciniai renginiai. Rezidencijų dėka įprastose kūrėjų grupėse atsirandantys nauji dalyviai taps pagrindu inovacinėms kūrybos formoms ir metodams.  Rezidencijos užtikrins galimybę vykdyti visų minėtų formatų projektus įvairaus amžiaus grupėms: jaunimui, vidutinei amžiaus grupei, senjorams. Tokio darbo metodą stebime Švedijos „Wuxenskolan“, Lenkijos tautodailininkų draugijos, Norvegijos „Husflidslag“ veikloje.

Interneto svetainė: www.lietuvostautodaile.lt

Pirmininkas: Jonas Rudzinskas