NarkotinAi??s miniatiAi??ros, arba Gyvenimo simfonija

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Patirtys
AUTORIUS:Ai??Tomas Rekys

DATA: 2013-05

NarkotinAi??s miniatiAi??ros, arba Gyvenimo simfonija

Tomas Rekys

Ai??A? tekstAi?? mintyse pavadinau trumpai ai??i?? simonija. Tai religinis terminas, reiA?kiantis Ai??ventosios Dvasios nusipirkimAi?? uA? pinigus. Ai??domus bAi??tA? toks A?mogiA?kA?jA? problemA? sprendimas. Reikia A?monAi??ms tos Dvasios, o ten, kur atsiranda poreikis, bus ir pasiAi??la. Simonija ai??i?? geriausias A?io reiA?kinio apibAi??dinimas, bet gal ne vienintelis. Pagaliau ir mane tarsi nuA?vietAi?? Ai??ventoji Dvasia ir pavadinimui pasiAi??lAi?? asociatyvA? A?odA? ai??i?? simfonija! Tai jau gerokai platesnis terminas. Simfonija ai??i?? kaip gyvenimas, kuris apima viskAi??, aprAi??pia ir dvasios, ir simonijos dalykus. Tai gyvenimas, kuriame viskas suderinta ir viskas susijAi??.

RAi??kalA? saugotojai

Dirbu vienoje A?ikagos apsaugos kompanijoje. Saugau objektus. TAi?? naktA? mAi??sA? buvo daug, budAi??jome vienoje didelAi??je spaustuvAi??je. Spausdino vertybinius popierius ai??i?? kuponus cigaretAi??ms gauti. SiunA?ia A?mogui viena ar kita cigareA?iA? kompanija kuponAi?? dovanA? ai??i?? porai, keliems pakeliams cigareA?iA? gauti arba ir visam blokui (dvideA?imA?iai pakeliA?). Tokios dovanos paprastai teikiamos tiems, apie kuriuos suA?inota, kad jie metAi?? rAi??kyti, bet kartais jas kaip paskatinimAi?? gauna ir A?iaip pastovAi??s klientai ir net atsitiktiniai adresatai. Tikslas aiA?kus ai??i?? reklama su gundymo elementu. Tai viena iA? kovos uA? rAi??kymAi?? formA?, kuriomis susirAi??pinusios rAi??kalA? gaminimo A?monAi??s. Tokiai reklamai iA?leidA?iama milijonai doleriA?, bet juk viskas atsiperka, ir su kaupu.

Visi darbininkai ten meksikieA?iai, tai pigi darbo jAi??ga. Jiems uA?mokesA?io daug nereikia, ir visiems gerai. Toliau viskas kyla subordinaciniais laipteliais aukA?A?iau. Apsauginiai gauname jau A?iek tiek daugiau, A?monAi??s inA?inieriai dar daugiau, vadovybAi??s uA?darbA? galima kelti kvadratu ir t. t. Ir spaustuvAi?? tik dAi??zgia. MAi??sA?, apsauginiA?, funkcija yra saugoti, kad tie meksikieA?iai nepasisavintA? tokiA? svarbiA? kuponA?.

VaikA?tome tarp darbininkA?, pasiA?nekame su kitais apsaugininkais, paA?indinamAi??s ai??i?? esame surinkti iA? dviejA? skirtingA? kompanijA?, A?iek tiek skiriasi ir mAi??sA? uniformos, A?iaip panaA?ios A? policininkA?. Dauguma apsauginiA?, kaip ir aA?, irgi imigrantai ai??i?? iA? Rusijos, Ukrainos, Lietuvos. TodAi??l visiems mums bAi??dingas senas ai??zsovietinis uA?grAi??dinimasai???. A?inome, kAi?? reiA?kia nuA?vilpti iA? valstybAi??s, ir A?iAi??rime A? tai abejingai. A?ia mes greiA?iau solidarizuojamAi??s su darbininkais nei su darbdaviais. Tad vaikA?tinAi??dami dairomAi??s daugiau A? padanges arba A? mergas ai??i?? yra visai neblogai atrodanA?iA? tA? meksikiA?, kaip kad lietuviai jas pavadiname. O kuponA? reikalai mus jaudina maA?iausiai.

Pasitaiko tarp apsauginiA? ir grynA? amerikieA?iA?. DaA?niausiai tokioje tarnyboje dirba studentai ir pensininkai. Nes algos A?ia palyginti maA?os, galinA?ios tenkinti tik imigrantus.

Ai??sikalbAi??jau su vienu tokiu pensininku. Ar maA?a pensija? ai??i?? klausiu. Ne, uA?tenka, sako jis, bet gyvenAi??s vienas, nusibosta fotely kiurksoti ir A? televizoriA? spoksoti. Norisi tarp A?moniA? pabAi??ti, tai ir dirba ai??i?? stumia laikAi?? savo malonumui. Bet ir jis, pastebAi??jau, A? tuos meksikonus A?iAi??ri formaliai. Kai A?mogus senas, kai jau gyvenimo matAi??s, A? daug kAi?? numoja ranka, mato dalykus aiA?kiai ir pagaliau atsigrAi??A?ia A? A?mogA?. Ai??iuo atveju tai reikA?tA? nusigrAi??A?ti, kai pamatai, kad kaA?kas taikosi kaA?kAi?? nugvelbti…

IA? tikrA?jA? situacija kiek kitokia. Tikrai nemaA?iau, kad kaA?kas A?ia bandytA? vogti tuos kuponus. StebAi??jau A?mones, bet ne kaip potencialius vagis. Tiesiog A?domu, man tai svetima, nepaA?A?stama kultAi??ra. MeksikieA?iai A?iaip draugiA?ki, paprasti A?monAi??s, visada paslaugAi??s. Absoliuti dauguma jA? praktikuojantys katalikai ir tas pozityvusis religinis A?spaudas gana ryA?kus: jie iA? tikrA?jA? siekia ir elgtis, ir gyventi dorai. TaA?iau spaustuvAi?? ai??i?? ne baA?nyA?ia, A?ia A?mones reikia vertinti kitaip ai??i?? pagal primestas aplinkybes. JA? ganytojai A?ia esame mes ai??i?? apsauginiai. Saugome meksikieA?ius nuo pagundos, taA?iau iA? tikrA?jA? saugome kur kas didesnAi?? vertybAi?? uA? A?mogA? ai??i?? finansinA? kapitalAi??, jeigu taip galima pavadinti visAi?? A?A? reikalAi??.

Mes turime elgtis pagal instrukcijAi??, kuri moko, kad su darbininkais bendrauti reikia mandagiai, bet A?altai ir formaliai, o vertinti visus budriai!.. IA?eina, kad turime A?velgti A? A?mones kaip A? potencialius nusikaltAi??lius. Bet A?mogA? vertinti pagal instrukcijAi?? nAi??ra taip paprasta. Tiesa, su meksikieA?iais nebendravome visai (pirmiausia trukdo kalbos barjeras ai??i?? retas kuris jA? supranta angliA?kai). TaA?iau buvo nesmagu jaustis cerberio kailyje. PaA?velgia A? tave meksikietis, ir kaA?kodAi??l jautiesi kaltas…

Bet vienas toks tikslus instrukcijA? vykdytojas tarp mAi??sA? vis dAi??lto buvo. Toks senas amerikietis iA? kitos kompanijos. Visi sutikome, kad jis kuoktelAi??jAi??s, bet uA?tat idealus apsauginis. Jis turAi??jo ypatingAi?? aukA?tesnA? laipsnA? ai??i?? galAi??jo kontroliuoti kitus, eilinius apsauginius. Jis pats jautAi??si kaip kare: visi jam A?ia vagys, visi prieA?ai, reikia bAi??ti akylam, skaiA?iuoti tuos kuponus ai??i?? vis iA? naujo, ir nuolatos zylioti apie meksikieA?ius (vietoj kavuA?iA? ir rAi??kymo pertraukAi??liA?). Kolegas, maA?iau, tai gerokai slAi??gAi??, bet mano kompanijai galios jis neturAi??jo. Jo mAi??gstamiausia frazAi?? buvo double checking (dvigubas patikrinimas), o mAi??gstamiausias uA?siAi??mimas ai??i?? raA?yti skundus valdA?iai. SkundAi?? savus apsauginius dAi??l jA? neva aplaidumo, nors kuponA? trAi??kumo niekada taip ir nebuvo nustatyta. TaA?iau vagys jam vis viena vaidenosi. Visa laimAi??, kad pati apsaugos kompanijos valdA?ia A?inojo tAi?? tipAi??, jo skundus ignoravo, bet vis tiek nemalonu.

Tos kompanijos apsauginiA? svajonAi?? buvo atsikratyti karAi?? A?aidA?ianA?io puskvailio senio. Gal A?is tikAi??josi kokio ordino, bet valdA?iai, laimAi??, rAi??pAi??jo tiesiog jA? atleisti. Tik nAi??ra paprasta atleisti iA? darbo A?mogA?, kai jis taip stropiai vykdo savo pareigas. Sovietai tokias problemas sprAi??sdavo tinkamu A?kyraus darbA?tuolio A?vertinimu: paaukA?tindavo jA? pareigose ir pasodindavo A? kokA? beprasmA? biurokratinA? kabinetAi?? ai??i?? tegul ten sau spokso A? savo ordinAi??… Kaip A?A? reikalAi?? iA?sprendAi?? amerikieA?iai ai??i?? neA?inau, man tai buvo tik laikinas darbas, epizodiA?kas pabendravimas su kolegomis iA? panaA?ios kompanijos.

Narkotikai

Kukli mano patirtis cigareA?iA? kuponA? spaustuvAi??je nebuvo vienintelis susidAi??rimas su kvaiA?alA? imperija. Kur kas A?spAi??dingiau buvo pasidairyti po realaus narkotikA? verslo uA?kaborius.

Teko kartAi?? padirbAi??ti viename iA? A?ikagos rajonA?, aprAi??pinanA?iA? miestAi?? narkotikais. Eiliniai A?monAi??s ten kojos paprastai nekelia, A?ikagoje gal tai pats baisiausias rajonas, uA?tat A?domiausias. Mano darbas ten ai??i?? voniA? restauravimas viename daugiaaukA?A?iame name, kuris visas buvo restauruojamas pagal bendrAi?? narkomanA? reabilitacijos programAi??. NamAi?? valdA?ia paskyrAi?? gyventi tiems, kurie sieks gyventi be narkotikA?, bandys bristi iA? liAi??no. TodAi??l bus bent jau pradA?ioje A?kurdinti padoriai atrodanA?iame, sutvarkytame name.

TaA?iau socialinAi?? aplinka ai??i?? ta pati, vien narkotikA? prekeiviai. BAi??tA? baisoka, bet darbininkai ten nelieA?iami, tad galAi??jau jaustis saugiai. Ai??tai stovi prieA? mane toks tipas ai??i?? dyleris (narkotikA? prekeivis). Vienoje rankoje maiA?elis baltA? milteliA?, kitoje ai??i?? A?Ai??snis doleriA? (A?simenantis, specifinis vaizdas). Galima spAi??ti, kad jam uA? striukAi??s atlapA? ar kur uA? dirA?o slypi ir pistoletas. Mano rankos irgi uA?imtos visokiais A?rankiais, net ant sprando apsivijAi??s ilgiausiAi?? A?arnAi??. Kaip gyvenimas? ai??i?? klausia dyleris, mums prasilenkiant to namo pusrAi??syje, kur jis laiko savo turtAi??. GAi??A?telAi??jau peA?iais: nieko gero, bet viskas OK! Jis netikAi??tai irgi atsiduso: visi mes A?ia vargstame, suknistas gyvenimas… Ai??tai viskAi?? turAi??siu atiduoti tiems, ai??i?? mostelAi??jo galva aukA?tyn, ai??i?? o man kas belieka?.. Kaip ir man, ai??i?? pritariau. Abu solidariai pakeiksnojome savo valdA?ias…

UA?vaA?iuoja A? tAi?? rajonAi?? automobiliai ar A?iaip koks A?mogAi??nas atsAi??lina, savo maA?inAi?? kur atokiau palikAi??s. Greiti sandAi??riai pakampiuose ir kaip nieko nebAi??ta. NarkotikA? prekeiviai visi tipiA?ki ai??i?? tamsiai apsirengAi??, apskretAi??. Bet apie savo prekes A?Ai??kalioja drAi??siai, nors gal ne taip, kaip turguje. Tiesiog stypinAi??ja susigAi??A?Ai?? ratais arba stovi koks kaip stulpas vietoje ir niAi??niuoja garsiai tarsi giesmAi?? narkotiko pavadinimAi??. Jei kas ai??i?? dainuoju! Kas neleis? ai??i?? demokratija… Dyleriai iA? tA? vietA? iA?nyksta tik tada, kai pasirodo policijos maA?ina. Ai??i paprastai ilgai neuA?sibAi??na, kelias minutes pasisukinAi??jusi dingsta, ir vAi??l valandAi?? kitAi?? bAi??na ramu. Viskas A?ia vyksta ramiai, tvarkingai, kaip gerai sureguliuotas mechanizmas.

Kolegos amerikieA?iai darbininkai tikino mane, kad viskam diriguoja bosai, kurie sAi??di perAi?? daug aukA?tai, kad bAi??tA? galima kAi?? nors pakeisti. Prie jA? neprieisi, o bandysi ai??i?? praA?Ai??si. Taip, ko gero, yra visame pasaulyje, ir nebAi??tinai tai reiA?kia, kad valdA?ioje sAi??di nusikaltAi??liai. Pati valdA?ia yra valdoma sistemos, kurios esmAi?? ai??i?? teikti pasiAi??lAi?? bet kokiai paklausai. Nes tik taip daromi pinigai, tik taip stiprAi??ja valstybAi??s finansinAi?? galia.

O A?monAi??s laisvi rinktis, ko jiems reikia. Ai??tai vienam mano kolegai iA? tos voniA? restauravimo kompanijos ai??i?? jaunam vyrukui amerikieA?iui su lietuviA?kai skambanA?ia pavarde, nors pagal tAi??vus save laikanA?iu lenkA? kilmAi??s, ai??i?? vis dAi??lto prireikAi?? narkotikA?. Buvo toks saikingas vartotojas, iA? iA?vaizdos net nepasakysi, kad narkomanas. Amerikoje tokiA? nemaA?ai. Dauguma tenkinasi vadinamosios A?olAi??s rAi??kymu. Ji ypaA? populiari mokyklose. Kai kas jos net narkotiku nelaiko, bet legaliai jos irgi negausi. Tenka baladotis neA?inia kur. Ai??tai tas kolega ir nusibaladojo. Ne A? A?A?, A? kitAi?? panaA?A? rajonAi?? ai??i?? ir dingo. Paliko verkianA?iAi?? A?monAi?? (kAi?? tik vedAi??s buvo) ir tAi??vus. AiA?ku, kad A?uvo, tik jo kAi??no tada surasti nepavyko. TAi??vams tai jau antras A?uvAi??s sAi??nus (ir paskutinis). Pirmasis nukautas kaA?kur kare…

Ai??ioje istorijoje A?stabu tai, kad to jaunuolio tAi??vai ilgai gyveno viltimi. O telefono skambutis, praneA?Ai??s apie sAi??naus lavono atradimAi??, suskambo po keleriA? metA? per sAi??naus gimimo dienAi??. Kai ant stalo degAi?? A?vakAi??, kai motina mAi??stAi?? apie savo keistAi??, labai sukrAi??tusA? praeitos nakties sapnAi?? (apie kurA? raA?Ai?? to meto A?i-kagos dienraA?A?iai): kaA?kas pabeldA?ia A? duris, motina jas atidaro ai??i?? ir stovi prieA? jAi?? sAi??nus… TAi?? vakarAi?? tAi??vai ir sulaukAi?? policijos skambuA?io.

JA? sAi??nA? nuA?ovAi?? kaA?koks narkotikA? verslo veikAi??jas ir uA?kasAi?? statomo namo pamatuose. A?udiko net areA?tuoti nereikAi??jo ai??i?? jis jau eilinA? kartAi?? sAi??dAi??jo dAi??l savo verslo. A?mogA?udystAi??s iA?aiA?kinimas ilgesniam laikui pertraukAi?? jo veiklAi??, bet ta pertrauka ne amA?ina. IA? esmAi??s juk niekas nesikeiA?ia. NarkotikA? gauti ne problema, ko gero, jokioje pasaulio A?alyje, o ypaA? toje, kur klesti kapitalizmas. VienintelAi?? problema gali bAi??ti tik pinigai. Doru darbu narkotikams neuA?dirbsi, tad pats tinkamiausias narkomanams lieka kriminalinis pinigA? prasimanymo kelias…

Galima tikAi??tis, kad ateityje visuomenAi?? atsisakys kvaiA?alA?. Vis dAi??lto jie naikina A?mogaus sveikatAi??, trumpina gyvenimAi??, A?udo A?mones ne vien kulkomis, kurios A?ia taip pat daA?nai skraido. IeA?koma pakaitalA?, bandomi nestiprAi??s narkotikai, tabakas be nikotino, alkoholis be laipsniA?. Vyrams sugalvoti net parsiduodanA?iA? moterA? pakaitalai ai??i?? pripuA?iamos ar sintetinAi??s lAi??lAi??s… Svarbiausia, kad nebAi??tA? fiziologinAi??s kAi??no destrukcijos.

Bet, deja, dvasinAi?? ir moralinAi?? asmens A?udymo ar A?udymosi problema iA?lieka ta pati. Kad ir A?vertinus reklamAi?? ai??i?? masiA? sAi??monAi?? labiausiai veikianA?iAi?? ekonominAi?? priemonAi??. Juk reklama funkcionuoja ne kaip informacijos veiksnys, kad jos turinA? bAi??tA? galima apmAi??styti blaiviu praktiniu protu. Tai stipri manipuliacijos priemonAi??, tikslingas iracionaliA? motyvA? infiltravimas A? A?mogaus sAi??monAi??. Tarkime, renkasi vaikinas motociklAi?? ai??i?? kokA? pasirinkti iA? visos A?vairovAi??s, kai trAi??ksta praktiniA? A?iniA? ir blaivaus proto? A?inoma, jo akys nukryps A? tAi?? modelA?, kurA? reklaminiame skyde apA?ergusi pusnuogAi?? graA?uolAi??. Tai toks klastingas laimAi??s paA?adas, nedidelAi?? narkotikA? dozAi??, pateikta efektingu vizualiniu pavidalu. Arba galima vartotojui kirsti ir per kitas jusles: naujo automobilio reklama pradedama nuo A?okolado vaizdiniA? ai??i?? paragauk, koks jis saldus! Reikia, nereikia to naujo automobilio ai??i?? tas klausimas blAi??sta ar net visai neiA?kyla, nes viskAi?? nustelbia stiprus pojAi??tis ai??i?? saldu! O daikto naujumas ir net jo kaina ai??i?? jAi??ga!

Kaip uA?drausi narkotikus, jeigu jA? poveikis jau A?keltas A? A?mogaus sAi??monAi?? ar net pasAi??monAi??. Nelabai net svarbu ai??i?? kokie tie narkotikai, kokia jA? A?udymo galia, svarbu, kad veikia.

Ir taip veikia visa sistema ai??i?? nuo aukA?A?iausiA? finansiniA? struktAi??rA? iki gatvAi??se besiA?laistanA?iA? narkodyleriA?, sistemos vargetA?.

Sektantas

Buvo ir dar viena A?domi asmenybAi?? toje rAi??kalA? kuponus spausdinanA?ioje spaustuvAi??je. Toks jaunas vyrukas ukrainietis, kolega apsauginis. Ai??ventas kaA?koks ai??i?? nerAi??ko su kitais, net kavos negeria nustatytA? pertraukA? metu. O kai kalbiesi su juo, jis A?tai klausosi, bet staiga jo akys ima ir pastyra, ir A?velgia kaA?kur A? tolA? blizgAi??damos. Tada supranti, kad jis kaA?kur kitame pasaulyje, o tavAi??s paprasA?iausiai negirdi. Po kurio laiko atsipeikAi??ja: taip taip, aA? klausau…

Vartoji narkotikus? ai??i?? pasitaikius progai tiesiai A?viesiai paklausiau. Taip, anksA?iau vartojau. Dabar ne, ai??i?? prisipaA?ino atvirai. Dabar jau metAi??s ir priklauso sekmininkA? sektai. Dabar jis kupinas Ai??ventosios Dvasios!

Pasakiau jam, kad esu susipaA?inAi??s su jA? sekta, tai jA? sujaudino ir toliau jis jau noriai pasakojo man savo istorijAi??. Pasirodo, gimtojoje Ukrainoje jis augo vienas pas mamAi??, be tAi??vo. Atitinkamai auklAi??ti padAi??jo ir gatvAi?? ai??i?? negeri draugai. Buvo A?trauktas A? narkomanijos liAi??nAi??. Motina ilgai vargo su juo ai??i?? A?vairAi??s gydymo kursai, reabilitacijos. PadAi??davo, bet laikinai. SAi??nus vis atkrisdavo, grA?A?davo A? savo palaimingAi??jAi?? bAi??klAi??. Ir pagaliau kaA?kas patarAi?? motinai ai??zapiformintiai??? sAi??nA? A? sekmininkA? sektAi?? ai??i?? joje nustojama bAi??ti narkomanais. Ir geriausia tai padaryti bAi??tA? Amerikoje, nes ten tos sektos klestAi??te klesti. Kaip tik tokiu tikslu jie ir emigravo A? JAV. SAi??nus A?sijungAi?? A? sektAi?? ir visos narkomanijos problemos baigAi??si. SAi??nus tapo A?ventas.

A?inojau terapinAi?? tos sektos ypatybAi?? (ten taip pat galima sAi??kmingai atsikratyti ir alkoholizmo, ir rAi??kymo). Bet mane nustebino, kad tas jaunuolis savo sektAi?? atvirai vertino medicininiu poA?iAi??riu, ne vien religiniu. Ai??iaip jau sektantams tai neA?prasta. Jis man net nepirA?o savo tikAi??jimo, sutikdamas, kad sveiki A?monAi??s gali apsieiti ir be jA? baA?nyA?ios. Vadinasi, jis iA? esmAi??s liko pasaulieA?iu. Bet tokia praktiniu motyvu grindA?iama bAi??sena jam buvo pavojinga, netvari, todAi??l kaip galAi??damas gyriau jA? sektAi??, linkAi??jau laikytis joje iki galo. Kol kas jis ir neA?adAi??jo iA? jos dingti, buvo tarsi apA?avAi??tas naujA? patyrimA?. Ir kai susimAi??stydavo A?velgdamas kaA?kur A? tolA?, kartais jam ilgesingai iA?sprAi??sdavo: o, kad tu A?inotum, kaip nuostabu bAi??ti apimtam Ai??ventosios Dvasios!.. Taip, taip, ai??i?? sutikdavau, ai??i?? gero niekada nebAi??na per daug…

Jo patirtis liudijo, kad narkomanijos problema slypi pirmiausia A?mogaus psichikoje. FizinAi?? priklausomybAi?? ai??i?? jau antrinis reiA?kinys. Narkomanas ai??i?? tai A?mogus, kuris pirmiausia susirAi??pinAi??s savo vidine bAi??sena, jam labai svarbu, kaip jis ir kAi?? valgys ar nevalgys, kAi?? tAi?? ar anAi?? darydamas pajaus, o ko ai??i?? ne. Tai gali bAi??ti malonumA? siekimas, bet nebAi??tinai. Svarbiausia A?ia ai??i?? uA?aA?trintas dAi??mesys savo jausenoms. Tai egocentriA?ko tipo asmenys, ir nors jie gali sudaryti geruA?io, mielo A?mogaus A?vaizdA?, iA? tikrA?jA? jA? gerumas susipynAi??s su abejingumu, nes tos asmeninAi??s vidinAi??s problemos uA?goA?ia jiems absoliuA?iai viskAi??, jos tampa svarbiausiu dalyku gyvenime. Kol tokio A?mogaus narkotikas susideda iA? milteliA? ai??i?? jis tik jais ir rAi??pinsis. Pakeitus tuos miltelius A? kaA?kAi?? kitAi?? ai??i?? atitinkamai pakreipiama ir rAi??pesA?io kryptis. TaA?iau visada tai bus individo kryptis A? save, A? savo vidaus kaA?in kokius reikalus, kaA?in kokias painias jausenas…

IA? vienos pusAi??s, tai kaip ir krikA?A?ioniA?kosios askezAi??s prieA?ingybAi??, iA? kitos, ai??i?? narkomanu galima laikyti ir patA? rimA?iausiAi?? asketAi??. Juk A?is irgi tariasi esAi??s arA?iau dangaus, itin susirAi??pinAi??s tAi?? dangA? pajausti jau dabar, bet kokiomis priemonAi??mis. Badavimai, savAi??s plakimas ar kitoks kankinimasis, tiesiog pasaulio iA?siA?adAi??jimas ai??i?? visa tai leidA?ia pasiekti aukA?A?iausiAi?? geidA?iamAi?? tikslAi?? ai??i?? dangiA?kAi?? ekstazAi??. Sektos siAi??lo lengvesnA? keliAi??: geidA?iamAi?? ekstazAi??s bAi??senAi?? galima pasiekti ir A?vairiais A?amaniA?kais veiksmais. GiesmAi??mis, A?okiais, A?Ai??kaliojimais iki pasiutimo ai??i?? A?tai jums ir transas!..

Modernus pasaulis siAi??lo dar paprastesnAi?? priemonAi??. Tai tiesiog narkotikai. Bet uA? tokA? dangA? ai??i?? be dvasiniA? pastangA? ir vargA?, tenka skaudA?iai sumokAi??ti. Narkomano kAi??nas ilgai ir netraukia, suyra nuo tA? dangiA?kA? malonumA?. O jeigu nenori alinti savo kAi??no ai??i?? A?tai tau dangiA?kasis ai??zvaistasai??? ai??i?? religinAi??s praktikos, kurios ir padAi??s kompensuoti gyvenimo dA?iaugsmo trAi??kumAi??.

DvasinAi?? religinio tipo narkomanija neabejotinai maA?iau A?alinga nei cheminiai narkotikai, tai A?mogui bent jau leidA?ia iA?likti aukA?tesniame kultAi??ros lygmenyje. FundamentaliA? religijA? atstovai remiasi tradicija, moderniA? ai??i?? naujomis religinAi??mis teorijomis, net filosofijomis. Bet tikslas vis vien tas pats ai??i?? tempti dangA? A?emAi??n, uA?pildyti apA?avais A?mogaus gyvenimo tuA?tumAi??…

Sekmininkai

Su ta sekta man teko susipaA?inti dar kaA?in kada sovietA? laikais Vilniuje. Tada ji buvo uA?drausta kaip A?alojanti A?moniA? psichikAi??. Ir iA? tikrA?jA?: sveiki A?monAi??s ten kiek pakvaiA?ta, ima ai??zkalbAi??ti kalbomisai???, ai??i?? t. y. vapalioti kaA?kAi??, ko nei jie patys supranta, nei Dievui tai reikalinga. Ta ypatybAi?? vadinama glosolalija ai??i?? gebAi??jimu kalbAi??ti visomis pasaulio kalbomis, nors tA? kalbanA?iA?jA? niekas nesupranta. TaA?iau tikima, kad kas Ai??ventosios Dvasios apA?viestas, tas supras. Ir supratAi??s jau ims kartu kalbAi??ti bendra kalba ai??i?? t. y. savaip, sekmininkiA?kai garbinti DievAi??.

Dar juos vadina penkiasdeA?imtininkais, nes Ai??v. Dvasia iA?siliejo susirinkusiems apaA?talams ant galvA? penkiasdeA?imtAi??jAi?? dienAi?? po JAi??zaus iA?keliavimo. Katalikams tai SekminiA? A?ventAi??. Laikoma, kad tai BaA?nyA?ios, kaip institucijos, gimimo diena. ApaA?talai tada ir pajutAi?? tAi?? Ai??v. Dvasios poveikA?. NepaA?vAi??stoji publika apaA?talus A?vertino kaip saldaus vyno apsigAi??rusius, bet A?ie patikino: jie esAi?? Ai??v. Dvasios kupini.

Gerai pamenu tAi?? A?spAi??dingAi?? gruodA?io vakarAi??. Tada dar studentas su draugu kursioku dviese leidomAi??s A? sekmininkA? pamaldas. TurAi??jome adresAi?? ai??i?? kaA?koks privatus namas tarp Vilniaus ir Naujosios Vilnios, lyg S. Batoro gatvAi??je. Vykome miesto autobusu, dairAi??mAi??s pro langus, nelabai A?inodami, kur iA?lipti. Buvo jau tamsu, nematyti nei namA?, nei tuo labiau jA? numeriA?. Vien miA?kai aplinkui.

MAi??sA? dAi??mesA? patraukAi?? kartu vaA?iavusi grupelAi?? autobuso keleiviA?. Negalima sakyti, kad jie tarp savAi??s paA?A?stami, bet kaA?kas juos lyg vienijo. Tuo labiau kad ir iA?lipo jie visi kartu vienoje tokioje nykioje stotelAi??je. Pasidalijome su draugu A?spAi??dA?iu ai??i?? keisti A?monAi??s, jA? visA? akys kaA?kaip keistai blizga. Ir iA?lipo visi kartu… Taigi A?ia ir bus tie sektantai ai??i?? susiprotAi??jome! O mes tAi?? stotelAi?? kaip tik pravaA?iavome. Ne bAi??da, iA?lipome kitoje ir sugrA?A?ome pAi??stute. NuoA?aliau nuo kelio, arA?iau miA?kingo A?laito matAi??si vieniA?a troba, pro kurios langus skverbAi??si A?viesa. Kai atAi??jome, pamaldos jau buvo prasidAi??jusios. Ai??leido mus laisvai, be jokiA? teiravimA?si. Jeigu jau A?ia atAi??jai, vadinasi, esi savas.

Pirkios viduje dideliame kambaryje buvo susigrAi??dAi??, suskaiA?iavau, apie aA?tuoniasdeA?imt A?moniA?. Ai??vairaus amA?iaus, taip pat keletas A?eimA? su maA?ais vaikais. Bet visi susirAi??pinAi?? tokie, prislAi??gti, lyg nelaimingi. Tik blizganA?ios akys teikAi?? vilties, kad tie rAi??pesA?iai gal tuoj nuslinks. Vienas kitas ten pagrojo gitara, padainavo ai??i?? graA?iai, jausmingai. Bet jA? dainos labai jau paprastos, primityvios, uA?stalAi??s lygmens, keliA? elementariA? akordA?. Na, svarbu, svajingos. Ir visos, aiA?ku, apie meilAi?? JAi??zui.

PagrindinAi?? jA? apeigos dalis ai??i?? iA?paA?intis. Ji bendra, visuotinAi?? ir vieA?a. Paskelbus A?ios apeigos pradA?iAi??, salAi?? sujudo, sukruto visi klauptis. Tyliai, pusbalsiu kiekvienas ima sakyti savo nuodAi??mes su maldavimu pasigailAi??ti. Kai nuodAi??mes iA?paA?A?sta visi kartu, tai ir nesuprasi, kas kAi?? murma, o ir niekas kitA? nesiklauso, visi savimi uA?siAi??mAi?? ai??i?? kreipiasi A? JAi??zA?. Tas visuotinAi??s iA?paA?inties intensyvumas palaipsniui auga, stiprAi??ja. Atgailaujantieji kalba vis garsiau ir garsiau, su vis stipriau reiA?kiamomis emocijomis. KumA?A?iais muA?amasi A? krAi??tines, paskui rankos pradeda kilti aukA?tyn, akys stipriai uA?merktos arba, prieA?ingai, smarkiai iA?plAi??stos, kai kurie balsu rauda. Tas jA? kalbAi??jimas, nors ir taip nesuprantamas, ima virsti kaA?kokiu neaiA?kiu, neriA?liu garsA? srautu. Pagaliau viskas iA?silieja A? bendrAi?? klyksmAi?? ai??i?? tikra masinAi?? isterija. Kaip baisiai visi nuodAi??mingi! Jau Ai??miau bijoti ai??i?? dar kiek, ir pats pradAi??siu kaukti. Bet staiga ai??i?? galingas pamaldas vedanA?iojo pastoriaus mostas nuo scenos, ai??i?? specialiai A?rengto paaukA?tinimo pirkios gale. Jo balsas visus perrAi??kia: jums atleista! Ai??tai nuA?engia Ai??ventoji Dvasia!.. Publika akimirkai nuA?A?iAi??va, ir tada A?vyksta staigus visuotinis atsipalaidavimas, visuotinAi?? euforija. Toks pat, bet jau dA?iaugsmingas mosikavimas rankomis, tos paA?ios, bet jau laimingos aA?aros, balsai jau nebe atgailAi?? rAi??kiantys, bet padAi??kAi?? Dievui A?aukiantys ir t. t. Akys visai apspangusios nuo palaimos, ir jau galima suprasti, kad Ai??ventosios Dvasios energijos jie pasikrovAi?? ilgam…

IA?gyvenimai panaA?Ai??s A? kolektyvinA? lytinA? aktAi??, tikras dvasinis orgazmas. Bet paskui vis dAi??lto A?monAi??s susikaupAi??. Pastorius sakAi?? pamokslAi??. KlausAi??si visi jo A?dAi??miai, taA?iau su savotiA?kais maldos pobAi??dA?io protrAi??kiais. KiekvienAi?? kartAi??, kai tik iA?girsta tariant JAi??zaus vardAi??, daugelis instinktyviai, kaip kokio sAi??lyginio reflekso veikiami, iA?rAi??kia specialiAi?? liaupsAi?? ai??i?? JAi??zaus vardo pagarbinimAi??. Koks reikA?mingas tas vardas! Tuo labiau ai??i?? JAi??zaus misija.

Ai??stabu tame pamoksle buvo tai, kad kalbAi??ta apie JAi??zaus nukryA?iavimAi?? ir sustota ties reikA?mingu klausimu: kAi?? mes dabar darome, matydami nukryA?iuotAi?? JAi??zA?? Ir visa pirkia po eilinio JAi??zaus pagarbinimo, rodAi??si, tarsi tikrai mato prieA? save NukryA?iuotAi??jA? ai??i?? visi susirAi??pinAi?? laukia atsakymo. KAi?? mes darysime, ai??i?? primygtinai kartoja klausimAi?? pastorius, ai??i?? mieli broliai ir seserys, matydami prieA? save kruvinAi??, sumuA?tAi??, kenA?iantA? ir mirA?tantA? JAi??zA??! Ai??tai jis ir mirA?ta! ai??i?? ar imsime dabar verkti, raudoti?

Ir A?ia pat pastorius paneigia A?A? netikusA? sprendimAi?? jau garsiai A?aukdamas: mes matome NukryA?iuotAi??jA? ir mes dA?iaugiamAi??s!.. Mes verkiame ne liAi??desio, bet dA?iaugsmo ir padAi??kos aA?aromis, nes jo mirtis atneA?Ai?? mums iA?gelbAi??jimAi?? ir suteikia mums Ai??ventosios Dvasios… Ir t. t., ir pan. Svarbiausia ai??i?? dA?iaugtis! O visokie A?mogaus liAi??desiai ir gyvenimo rAi??pesA?iai yra tiesiog nuodAi??mAi??s, netikusi dvasinAi?? bAi??klAi??, kuri A?tai atitaisoma per tas reikA?mingas pamaldas. Ir visa pirkia vAi??l pratrAi??ksta dA?iaugsmo ovacijomis, vAi??l laimAi?? patiriama kone iki ekstazAi??s.

Taigi, stebuklA? pasaulyje nebAi??na. Ir apie narkomanus, deja, ko gero teisingai sakoma: buvusiA? narkomanA? nebAi??na… TaA?iau religinis cheminio narkotiko pakaitalas, be abejo, pozityvus veiksnys. Bent jau kAi??nAi?? turime sveikAi??, nyksta ir paprastA? narkomanA? keliamos kriminalinAi??s problemos.

Po tA? pamaldA? dar kiek pabendravome su publika. Paprasti, draugiA?ki, nuoA?irdAi??s A?monAi??s. Tikros Kristaus avelAi??s, kaip ir visi pasaulio sektantai. Nors A?iaip jA? religinis mokymas A?pareigoja visus ne jA? bendruomenAi??s A?mones vertinti kaip praA?uvusius. Manau, tai ne vien religinis fanatizmas, gal labiau psichologinis poreikis. Kad ir kaip ten bAi??tA?, sektos vis dAi??lto susideda iA? daugiau ar maA?iau asocialiA? sluoksniA?, iA? gyvenimo autsaideriA?, maA?amoksliA? ir panaA?iA? nuskriaustA?jA?. Ir tokiems nelaimingiesiems dovanojama tikra psichologinAi?? kompensacija: jie priklauso sektai, kuri stovi visa galva aukA?A?iau uA? visus kitus A?mones, kuri aukA?tesnAi?? uA? visAi?? nuodAi??mingAi??jA? pasaulA?. UA?guitas A?mogus pagaliau pasijauA?ia visavertis, iA?kilAi??s virA? savo buvusios aplinkos, kurioje jis anksA?iau tebuvo nulis. UA?tai dabar jis yra viskas! Ir svarbiausia ai??i?? jis yra reikA?mingas pats sau.

Kad ir kokie keisti mums atrodytA? tie sekmininkai, bet reikia sutikti, jog jie kone idealiai atitinka ai??zApaA?talA? darbA?ai??? knygoje apraA?ytAi?? Ai??ventosios Dvasios atAi??jimAi??. Atitinkamai jie turAi??tA? bAi??ti laikomi nuosekliausiais krikA?A?ionimis (save jie tokiais, be abejo, ir laiko). Kitas klausimas, kiek toje JAi??zaus istorijoje dieviA?kos pompastikos ir kiek tikros A?mogiA?kos patirties? Bet kaip tik su tokiais klausimais atsidurtume arA?iau erezijA? pavojaus, kurio visai nebijo palaiminti dangaus vaikai sekmininkai.

AmerikoniA?kieji ganytojai

IA? tikrA?jA? sekmininkus sieti su pirmA?jA? krikA?A?ioniA? bendruomeniA? dvasia nelabai galima. Ai??ios sektos religinAi??s praktikos iA?takos siekia tik XVIII amA?iA?, o konkreA?iai ai??i?? sekmininkA? sekta susikAi??rAi?? tik praeito A?imtmeA?io pradA?ioje JAV. Atitinkamai jos vietAi?? ir statusAi?? bendrame sociume geriausiai A?vertinti galima stebint bAi??tent JAV sekmininkus.

Amerikoje nAi??ra populiaru kAi?? nors A?vardinti sektos sAi??voka. SektA? A?ia daug, ir visos viena kitai nenusileidA?ia skaitlingumu. A?ia visi lygAi??s, visi vienodai traktuojami. Bet kuri sekta tiesiog pristatoma kaip baA?nyA?ia ar denominacija, kuri irgi nieko nesako. PavyzdA?iui, JAi??zaus Kristaus baA?nyA?ia… Arba ai??i?? esame Evangelijos skelbAi??jai…

Kaip tik katalikus A?iuo poA?iAi??riu galima vertinti kaip esanA?ius arA?iau sektantA?, nes jA? baA?nyA?ios iA?siskiria iA? bendro religinio JAV konteksto. PavyzdA?iui, kokio A?v. Antano ar A?v. Juozapo baA?nyA?ia ai??i?? ar tai nAi??ra ypatingumo ir atskirumo A?enklai?.. Na, argumentuojama, kad jie krikA?A?ionybAi??s A?ventieji, bet kaip tik tai ir yra specifinAi?? katalikybAi??s A?ymAi??, iA?skirianti jAi?? A?ia iA? visA? kitA? krikA?A?ionybAi??s formA?…

Kiek konkreA?iai sekmininkA? yra Amerikoje? Klausimas paprastas, bet tikslaus atsakymo nAi??ra. Sekmininkai susiskaldAi?? tarpusavyje dAi??l kai kuriA? apeigA? ir teologiniA? niuansA?, atitinkamai skiriasi jA? denominacijos. Yra sektA?, dAi??l kuriA? abejojama, ar jos tikrai sekmininkiA?kos pakraipos. TodAi??l JAV priskaiA?iuojamA? sekmininkA? diapazonas platus: nuo trijA? iki trisdeA?imties milijonA?. AmerikietiA?kais mastais tai nAi??ra itin A?spAi??dinga, A?iek tiek atsigriebiama pateikiant pasaulinAi?? sekmininkA? statistikAi??. Manipuliavimas statistika slepia tendencijAi?? parodyti, kiek mAi??sA? daug! O kur daug ai??i?? ten jau tiesa…

Ai??vairAi??s statistiniai A?altiniai nurodo pasaulyje esant nuo maA?daug 300 mln. iki 500 mln. sekmininkA?. Rekordinis sekmininkA? skaiA?ius vis dAi??lto priklausytA? lietuviA?kajai Vikipedijai ai??i?? joje konstatuojama, kad sekmininkA? pasaulyje yra apie 700 milijonA?! Dar kiek, A?iAi??rAi??k, ir bus visas milijardas…

Apie sekmininkus teko A?sikalbAi??ti kartAi?? A?ia, A?ikagoje, su vienu A?iek tiek paA?A?stamu advokatu, senu A?ydu. Jis tvarkAi?? mano mokesA?iA? dokumentus. Darbo buvo nedaug, bet senis lAi??tA? apsisukimA?, kartu radosi laiko ir paplepAi??ti. Jis uA?vedAi?? kalbAi?? apie religijas, konkreA?iai domAi??josi kabala (toks A?ydA? mistinis mokslas, bet tiksliau pseudomokslas), siAi??lAi?? man uA?siprenumeruoti kaA?kokA? jA? A?urnalAi??. Mandagiai atsisakiau, pasiteisinau daugybe darbA?. Magija, okultizmas ai??i?? man visa tai dvelkia tuo paA?iu narkotiku… Bandymas A?sikinkyti dvasias.

Kitas reikalas ai??i?? socialinis religijA? vertinimas. Pakreipiau kalbAi?? apie sekmininkus. Pasirodo, jam tai nebuvo terra incognita. Ir jis turAi??jo savo ruoA?tu man A?A? tAi?? papasakoti. Apie vienAi?? savo paA?A?stamAi?? psichiatrAi??. Tai garsus psichiatras, uA?siimantis net moksline veikla. Bet turintis ir tokA? slaptAi?? hobA?. Sekmadieniais jis pamokslauja sekmininkA? bendruomenei! Gydytoju ten nesiskelbia ai??i?? yra apsiforminAi??s pastoriumi, o psichiatro etiketAi?? A?emintA? jo reitingAi??.

Kam jam to reikia? ai??i?? paklausiau, ai??i?? ar ligoniA? trAi??ksta? Klausimas Amerikoje normalus. Tik A?A? kartAi?? jis netiko. Tas gydytojas, anot pasakotojo, tikrai sAi??A?iningas, suinteresuotas A?mones gydyti, o nepagydomus ai??i?? stebAi??ti. Kaip tik tokiais nepagydomais jis laikAi?? visAi?? savo parapijAi??. Be abejo, A?monAi??s ten skirtingi, nevienodas ir jA? ligos intensyvumas. Kai kuriems net slapta uA?vedAi??s ligos istorijAi??, pagaliau jam tai moksliniA? studijA? terpAi??, medA?iaga knygoms. Geriausi rezultatai pasiekiami stebint gyvenimAi??, o ne vien vizituojant ligoniA? palatas… Svarbiausia, jis susirAi??pinAi??s tuos sektantus iA?laikyti bendruomenAi??je, kitaip jie bus lengvai paA?eidA?iami ai??i?? normalus gyvenimas jiems per kietas (mat nuodAi??miA? pilnas ai??i?? jame nAi??ra Ai??ventosios Dvasios).

Deja, ne visi pastoriai tokie ypatingi ir sAi??A?iningi. JAV gausu A?ios sektos pakraipA? pastoriA?, kuriuos tiksliau bAi??tA? galima A?vardyti netgi nusikaltAi??liais. Jie ne gydo A?mones, bet atvirkA?A?iai: piktnaudA?iaudami hipnoze gilina jA? dvasios ligas. Mases uA?hipnotizuoti paprastai bAi??na netgi lengviau nei atskirAi?? individAi??. Tuo labiau kad sektose visi kaip tik to ir trokA?ta. Masinei hipnozei padeda prieA? seansus sakomi pamokslai, kurie dar dAi??l jA? savotiA?ko isterinio pobAi??dA?io atlieka paruoA?iamosios procedAi??ros vaidmenA?. UA?hipnotizuotieji krenta A?emAi??n, rAi??kia, blaA?kosi, tAi??somi konvulsijA?. Laikoma, kad taip iA?varomi velniai. Pasitaiko, kad ir liga kokia kuriam nors praeina, bet visada tik afekto principu ai??i?? laikinai, tam kartui. Ligos po to sugrA?A?ta, ir net paAi??mAi??jusios. Pastoriai tai aiA?kina A?moniA? nuodAi??mingumu, jie nuolat kalti prieA? DievAi?? ai??i?? todAi??l ligos ir atsinaujina… Kartu su jomis kyla ir poreikis bAi??ti uA?hipnotizuotam, tai jau tikra narkotinAi?? priklausomybAi?? nuo savo ai??zdaktaroai???. Taip tos bendruomenAi??s klesti, plinta…

Patys pseudopastoriai savo veiklAi?? vertina, suprantama, ne mediciniA?kai. Tai esAi?? stebuklai, o jie ai??i?? A?venti Dievo tarnai. JA? apeigos ai??i?? jokia hipnozAi??, o pats tikriausias Ai??ventosios Dvasios veikimas per A?ventAi?? pastoriaus asmenA?, ai??i?? skelbia vienas toks apie save vieA?ai per televizijAi??. Ai??ventA? pastoriA? A?ia tikrai pakanka, yra ir itin pasiA?ymAi??jusiA?, o labiausiai A?ymAi??s tie, kurie tituluojami milijonieriais.

Internete galima rasti vaizdo medA?iagos, kaip tokie pastoriai varA?osi tarpusavyje ai??i?? kuris vienu kartu uA?hipnotizuos daugiau A?moniA?. HipnozAi??s (t. y. Ai??v. Dvasios) seanso metu pastorius staiga kaA?kAi?? garsiai suA?unka, kad velniai iA?silakstytA?, ir pusAi?? salAi??s apalpAi?? krenta ant grindA?. Kuo daugiau A?moniA? vienu kartu iA?verA?iama iA? koto ai??i?? tuo A?ventesnis pastorius.

Vienas toks jA? A?ia yra itin arA?us, net vieA?ai grasinAi??s per televizijAi?? savo kritikams: tokiAi?? jo veiklAi?? kritikuoti leistina, tegul, A?ia laisva A?alis. Bet dar yra ir teisAi??! Tad kritikuokite, bet be vardA?! ai??i?? reikA?mingai A?spAi??jo.

Reikia pasakyti, jo bauginimas turi prasmAi??. Vardo paminAi??jimas gali diskredituoti asmenA? ir pakenkti jo A?ventam verslui. O A?io pastoriaus advokatai jo kritikus tiesiog gyvus suAi??stA?, nes jis bene pats turtingiausias iA? visA? JAV pastoriA?. Savo bendruomenei jis yra tikras dievas, bet, keista, ne savo A?monai… Ai??i jA? pasiuntAi?? po velniA? ai??i?? iA?siskyrAi??. Tai istorija jau iA? laikraA?tiniA? blevyzgA? srities, bet vis tiek daug kAi?? leidA?ia suprasti.

Taigi iA?vyko tas dievas su savo jaunute sekretore misijoms A? EuropAi??. Gerokai joje uA?truko, o A?mona sugebAi??jo iA?A?nipinAi??ti marA?rutAi??. Pasirodo, tos misijos vyko kaA?kodAi??l vien kurortinAi??se vietose, ir vieA?buA?iuose pamokslaujanti porelAi?? A?sikurdavo viename kambaryje, o ne dviejuose, nors pastorius milijonais aptekAi??s… NeA?inau, kaip jis savo bendruomenAi??ms nuA?vietAi?? A?monos pyktA?, gal kad jAi?? velnias apsAi??do… Bet oficialiai jis tai paaiA?kino A?monos maA?atikyste. Dievais reikia tikAi??ti bet kokiu atveju ai??i?? juk jie A?venti.

JAV parlamente yra ir viskAi?? suprantanA?iA? A?moniA?, kurie reikalauja uA?drausti tuos piktybinius hipnozAi??s seansus, nes sekmininkA? praktika ne gydomoji, bet destruktyvi, nors ir labai pelninga. TaA?iau JAV TemidAi?? taip jau surAi??dyta, kad, norint susilaukti teisingumo, pirmiausia reikia nurungti oponentAi?? savo milijonais. O kas nurungs tuos pastorius? YpaA? jeigu jiems uA? nugaros yra ne tik milijonai, bet dar ir pati Ai??ventoji Dvasia…