Nauja tiesa apie KolumbAi???

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Henryk SkwarczyAi??ski

DATA: 2012-04

Nauja tiesa apie KolumbAi???

Henryk SkwarczyAi??ski

Neseniai Ispanijoje buvo iA?leista Manuelio da Silva Rosos knyga ai??zKolumbas: niekada nepapasakota istorijaai???. Su jos autoriumi kalbasi JAV gyvenantis lenkA? raA?ytojas Henrykas Skwarczynskis.

Henryk Skwarczynski: Garsiausi Naujojo pasaulio uA?kariautojai buvo ispanai: Hernanas Cortesas, Hernandas de Soto, Franciscas Pizzaras. TaA?iau vandenynai tais laikais priklausAi?? portugalams. Jie buvo besibaigianA?iA? ViduramA?iA? finikieA?iai ir iliuminatai. Be to, jie pirmieji iA? europieA?iA? kirto pusiaujAi??. Portugalai apiplaukAi?? Afrikos A?emynAi??, atrado BrazilijAi?? ir, be abejo, AustralijAi??. Tarp kelioniA? aistros apimtA? portugalA? buvo Vaskas da Gama, nukeliavAi??s A? IndijAi??, Fernandas Magelanas, pirmasis perplaukAi??s RamA?jA? vandenynAi??. O jAi??s jau ir KolumbAi?? ai??i?? jo vardAi?? pataisysime vAi??liau ai??i?? priskiriate genA?iai tA?, kurie iA?drA?so plaukti toliau, negu leidA?iasi saulAi??. GimAi??te Azoruose, vAi??liau persikAi??lAi??te gyventi A? Jungtines Amerikos Valstijas. Kada ir kur prasidAi??jo jAi??sA? atradimA? istorija?

Manuel da Silva Rosa: Gyvendamas Azoruose suA?inojau, kad portugalai, vedami princo Henriko JAi??rininko su jo Kristaus ordinu, uA?kariavo atA?iauriuosius vandenynus ir pradAi??jo AtradimA? amA?iA?. IA?vaA?iavau iA? Portugalijos, baigAi??s penkias klases ir nieko negirdAi??jAi??s apie KolumbAi??. Apie jA? suA?inojau mokydamasis Amerikoje: gimAi?? Genujoje, nekilmingoje A?eimoje, svajojo A?rodyti, kad A?emAi?? apvali, turAi??jo dideliA? rAi??pesA?iA? dAi??l pinigA?, leidosi A? pavojingAi?? kelionAi?? ir pergalingai grA?A?o A? EuropAi??, atradAi??s tai, kAi?? manAi?? esant Indija. Nuostabi istorija apie greitAi?? jo praturtAi??jimAi?? man, kaip ir daugeliui, padarAi?? didA?iulA? A?spAi??dA?.

Ai??is Kolumbo paveikslas apsivertAi?? prieA? dvideA?imt metA?, kai iA? portugalA? A? anglA? kalbAi?? verA?iau knygAi??, kurioje perskaiA?iau, kad Amerikos atradAi??jas gyveno Portugalijoje, ten mokAi??si jAi??reivystAi??s, vedAi?? portugalA? didikAi??, ir visa tai A?vyko keletu deA?imtmeA?iA? anksA?iau, negu jis leidosi A? didingAi?? pirmAi??jAi?? savo kelionAi??. Buvau pritrenktas suA?inojAi??s apie portugaliA?kus Kolumbo saitus. Toji knyga suA?adino smalsumAi?? toliau gilintis A? jo gyvenimAi?? Portugalijoje ir tai tapo apsAi??dimu ai??i?? uA?sidegiau iA?siaiA?kinti visAi?? tiesAi?? apie KolumbAi??.

Ai??2010 m. lapkriA?io 28 d. britA? dienraA?tis Daily Telegraph iA?spausdino sensacingAi?? straipsnA?, skelbiantA?, kad Kolumbo kilmAi??s mA?slAi?? po penkiA? A?imtmeA?iA? pagaliau A?minta. Vis daugiau mokslininkA? pritaria jAi??sA? pateiktiems A?rodymams, kad Kristupas Kolumbas (tikrasis jo vardas ai??i?? CristA?balas ColA?nas ir toliau vadinsiu jA? bAi??tent taip) nebuvo italas iA? Genujos. Nebuvo jis ir vilnos audAi??jo sAi??nus, netgi turAi??jo karaliA?ko kraujo. Kada ir kuo remdamasis padarAi??te iA?vadAi??, kad ColA?nas nebuvo italas?

Pasaulis sutarAi??, kad admirolas CristA?balas ColA?nas (Kristupas Kolumbas ai??i?? tai iA?kraipytas ispaniA?kas vardas) buvo ai??zitalas Colombas, vilnos audAi??jas iA? Genujosai???, nors dAi??l jo tapatybAi??s visada ginA?ytasi. Istorikai A?ino, kad atradAi??jo sAi??nus, apie 1538 m. raA?ydamas admirolo biografijAi??, nenurodAi??, kur gimAi?? jo tAi??vas. PerskaiA?iau daugybAi?? dokumentA?, laiA?kA?, kronikA?, istorijos knygA? ir biografijA?, mAi??gindamas A?sitikinti, kad admirolas ColA?nas buvo genujietis Colombas. TaA?iau uA?plAi??do dar daugiau abejoniA?.

Istorikams pateikdavau klausimAi??: ai??zKodAi??l esate tokie tikri, kad jis kilAi??s iA? Genujos?ai??? Atsakymas visada bAi??davo vienodas: ai??zNa, jis pats labai aiA?kiai tAi?? patvirtino 1498 m. iA?dAi??stAi??s savo paskutinAi?? valiAi??!ai??? Istorikus A?tikino vienas vienintelis dokumentas, kuriame paraA?yta: ai??zAA?, gimAi??s Genujoje, atvykau tarnauti jiems A?ia, Kastilijojeai??? (que siendo yo nacido en Genoba les bine a servir aqui en Castillia). Sakinys labai aiA?kus. TaA?iau A?mogaus, kuris, gyvendamas Ispanijoje, visAi?? laikAi?? kruopA?A?iai slAi??pAi?? savo tapatybAi?? ir gimimo vietAi??, toks prisipaA?inimas testamente atrodo keistas. Jeigu tai tiesa, kodAi??l ir po atradAi??jo mirties kilo tiek prieA?taravimA? dAi??l jo gimimo vietos?

Tada pagalvojau: CristA?balas ColA?nas tarnauti Kastilijoje atvyko ne iA? Genujos, nes kiekvienas istorikas A?ino, kad A? KastilijAi?? jis atvyko iA? Portugalijos. Taigi tvirtindamas, kad tas sakinys slepia tiesAi??, savo knygos skyriuje ai??zTestamentas be pagrindoai??? (Un Testamento sin Fundamento) atskleidA?iu visAi?? A?iame dokumente suraA?ytAi?? melAi??.

Ai??rodA?ius vienAi?? klastotAi??, lengviau susieti kitas dalis. Dokumentai iA? Genujos, jei visi jie autentiA?ki, o tas abejotina, nurodo audAi??jAi?? ColombAi??, audAi??jo Colombo sAi??nA? ir audAi??jo Colombo vaikaitA? ai??i?? tai sena kaimo darbininkA? A?eima. Kaip galAi??jo kaimietis Kolumbas 1479 m. vesti portugalA? didikAi??? O atradAi??jas ColA?nas tikrai galAi??jo tAi?? padaryti. Matome, kad istorikai bandAi?? susieti gabalAi??lius iA? dviejA? skirtingA? dAi??lioniA?, todAi??l jA? papasakota istorija virsta pasaka.

Ai??jimas per dA?iungles, uA?goA?usias ColA?no kilmAi??, primena Heinricho Schliemanno, ieA?kojusio senovAi??s Trojos, pastangas pagauti vaiduoklA?. 1874 m. iA?spausdintAi?? jo straipsnA? ai??zTrojos pAi??dsakaiai??? (Trojanische AltertA?mer) daugelis sutiko skeptiA?kai, o kai kas net iA?juokAi??. TaA?iau ilgainiui jo atradimas buvo pripaA?intas vienu svarbiausiA? A?vykiA? A?monijos istorijoje.

Ispanijoje neseniai iA?leista jAi??sA? knyga ai??zColA?nas. Niekada nepapasakota istorijaai??? (ColA?n. La Historia Nunca Contada) sukAi??lAi?? tarptautinAi?? reakcijAi??, bet daugelis komentatoriA? rAi??mAi??si ne tuo, kAi?? pateikAi??te knygoje, o sensacingais spaudos reportaA?ais apie jAi??sA? tyrinAi??jimus, sumenkindami surinktA? faktA? svorA?. Jei paA?velgsime iA? pranciA?konA? vienuolyno La RA?bida, kur prieA? iA?plaukdamas gyveno ColA?nas, perspektyvos, krypstama labiau A? vakarus negu A? rytus. Ar galAi??tumAi??te pasakyti svarbiausiAi?? A?rodymAi?? to, kad Amerikos atradAi??jas, nors prieA? jA? bAi??ta ir kitA?, yra portugalas?

Tiesa ta, kad mano knygos ai??zKolumbas portugalas ai??i?? nauji atradimaiai??? (Colombo PortuguA?s ai??i?? Novas RevelaAi??Ai??es), iA?leistos Portugalijoje 2009 m., beveik niekas nepastebAi??jo, kol 2010 m. pasirodAi?? ispaniA?kas jos vertimas (ColA?n. La Historia Nunca Contada). A?urnalistai ypaA? pabrAi??A?davo, kad gal jis buvo pusiau lenkas. Maniau, pasauliui turAi??tA? bAi??ti A?domiau, kad 1498 m. paraA?ytas keliautojo testamentas yra klastotAi??, be to, A?rodA?iau dar keletAi?? ypaA? svarbiA? dalykA?: jo A?mona buvo pernelyg kilminga, kad tekAi??tA? uA? prasA?ioko; kelionAi??je jis nAi?? dienos nebuvo pasiklydAi??s, visada A?inojo, kad plaukia ne A? IndijAi??, nes Kolumbas buvo portugalA? A?nipas Ispanijojeai??i?? Laivas ai??zSanta Mariaai??? nenuskendo, jis buvo nutemptas A? krantAi??, nes siekta atsikratyti ispanA?, kurie buvo rAi??mA? siA?sti A?nipai. TikAi??jausi, kad straipsniA? antraA?tAi??s skambAi??s maA?daug taip: ai??zKolumbas ai??i?? genijus, penkis A?imtus metA? mulkinAi??s visus, versdamas laikyti jA? nemokA?a!ai??? TaA?iau A?iniasklaida susitelkAi?? A? lenkiA?kAi?? jo kilmAi??, maA?ai dAi??mesio kreipdama A? visa kita, net A? portugaliA?kas A?aknis, nors jas tvirtai pagrindA?ia mano pateikti A?rodymai. Juk ColA?nas nAi?? vieno laiA?ko neparaA?Ai?? italiA?kai ar genujietiA?kai, visi paraA?yti ispaniA?kai su portugaliA?ka nuokrypa. Jei pritrAi??kdavo ispanA? kalbos A?iniA?, A? jo raA?tus prasiskverbdavo portugaliA?ki A?odA?iai. MaiA?yta ispanA? ir portugalA? kalba jis raA?Ai?? savo broliams, net savo draugui italA? vienuoliui Gasparui Gorricio.

Visuose savo raA?tuose jis kalba apie PortugalijAi??, jos karalius ir laivybAi??. KelionAi??je aplankytas vietas ir tenykA?A?ius A?vykius daA?nai lygina su Portugalija, o apie kitas karalystes beveik nekalba.

Beveik visas Naujojo pasaulio vietas jis pavadino Portugalijos ar jos uA?kariautA? A?emiA? Afrikoje vietovardA?iais, tokiais kaip Cabo Talhado ar Cabo Agulhas ai??i?? taip Bartolomeus Diasas pavadino atrastAi?? Gerosios Vilties ragAi??.

ColA?nas buvo vedAi??s portugalAi??, gyveno Portugalijoje, galAi??jo laisvai bendrauti su Portugalijos karaliumi, jam leista plaukti A? tokias slaptas vietas kaip SA?o Jorge da Mina A?iandieninAi??je Ganoje, nors plaukti A? ten svetimA?aliams karalius Jonas II buvo uA?draudAi??s.

1493 m. kovo 4 d. laiA?ke Ispanijos monarchams Kolumbas raA?Ai??: ai??zJAi??sA? Didenybe, atminkite, kad aA? palikau A?monAi??, vaikus ir atvykau iA? savo tAi??vynAi??s Jums tarnauti.ai??? Taigi blaivus protas byloja, kad jis turAi??jo bAi??ti iA? Portugalijos.

Jei jis bAi??tA? buvAi??s italas, tai savo broliams ir draugams italams bAi??tA? raA?Ai??s italiA?kai, net jeigu raA?ytA? svetima kalba, vietomis A?siterptA? gimtosios italA? kalbos A?odA?iai. Tai, kad A? jo raA?tus prasiskverbia portugalA? kalba, liudija jAi?? buvus gimtAi??ja. Tuos kraA?tus jis pavadino portugaliA?kais vardais, taip pat ir KubAi?? ai??i?? tai seno Portugalijos miesto, esanA?io AlenteA?o rajone, vardas. PortugalijAi?? jis vadino savo tAi??vyne.

Vieninteliame iA?likusiame dokumente, kurA? 1487 m. iA?davAi?? Ispanijos karaliaus dvaras, jis irgi vadinamas ai??zportugaluai???. Taigi remdamasis A?iais A?rodymais aA? negaliu pritarti, kad jo kilmAi?? italiA?ka.

Kastilijos rajone, ant Duero upAi??s kranto, yra miestelis, kurA? aplankiau, keliaudamas po IspanijAi??. Ten, viename niekuo neiA?siskirianA?iame vienuolyne, 1494 m. buvo sutarta dAi??l vieno VakarA? civilizacijos istorijai labai svarbaus dalyko ai??i?? vadinamoji Tordesiljaso sutartis A?tvirtino naujai atrastA? valdA? ir bAi??simo pelno, kurA? jos duos, pasidalijimAi?? tarp Ispanijos ir Portugalijos. To susitarimo rezultatas yra ir iki A?iol iA?likAi??s PietA? Amerikos padalijimas. Tuo metu ColA?nas jau antrAi??kart plaukAi?? A? AmerikAi??. Sutartis turAi??jo A?takos jam asmeniA?kai, nes pagaliau baigAi??si gilAi??jantis konfliktas tarp dviejA? galingA? jAi??riniA? valstybiA?. TreA?iAi?? kartAi?? kirsdamas AtlantAi?? jis nutarAi?? stabtelAi??ti Portugalijai priklausanA?ioje saloje Porto Santo, o iA? ten nuplaukAi?? A? MadeirAi??, nors ji buvo visai nepakeliui.

Ai??Tiek ColA?no kelionAi?? A? portugalA? Madeiros salAi?? 1498 m. birA?elio 10 d., tiek jo apsilankymas Lisabonoje grA?A?tant, kaip ir 1493 m. kovo 4 d. bei vAi??lesnAi??, 1502 m. geguA?Ai??s 13 d., kelionAi?? A? Portugalijos ArzilAi??Ai?? buvo iA? anksto slapta suplanuotos ir ColA?nas melavo Ispanijos rAi??mams apie A?ias keliones. Istorikams nAi?? A? galvAi?? neA?ovAi??, kad apsilankymas Madeiroje buvo slaptas, todAi??l jie neA?vertino A?ventAi??s, kuri buvo surengta ColA?nui atvykus A? FunA?alA?, svarbos. IA? tikrA?jA? jo kruopA?A?iai suplanuota ir nuslAi??pta kelionAi?? A? salAi??, jo garbei surengtos iA?kilmAi??s liudija, kad ne tik jis buvo svarbus asmuo Madeiros gyventojams, bet ir jam A?i sala buvo svarbi.

Tordesiljaso sutartA? parengAi?? Portugalijos karalius Jonas II. Jei jis bAi??tA? paklusAi??s popieA?iaus Aleksandro VI nurodymui, iA?dAi??stytam 1493 m. geguA?Ai??s 4 d. laiA?ke, ir visas A?emes uA? 100 myliA? A? vakarus nuo AzorA? salA? atidavAi??s ispanams, tokia sutartis niekada nebAi??tA? buvusi pasiraA?yta. Jonas II atmetAi?? tendencingAi?? ispanA? popieA?iaus pasiAi??lymAi?? ir pradAi??jo tiesiogiai derAi??tis su Ispanijos monarchais. Jonas II darAi?? nuolatinA? spaudimAi?? ispanams, kad A?ie pasiraA?ytA? sutartA? su Portugalija, grasindamas karu ir pasitelkdamas A?takingus savo agentus, tarp jA? CristA?balAi?? ColA?nAi?? su Medinos Sidonijos kunigaikA?A?iu. Jiedu abu ai??zpatvirtinoai??? karalienei Izabelei, kad Portugalijos laivynas niekada neplaukAi?? A? vakarus.

Karalius Jonas II sumaniai pergudravo Ispanijos monarchus ir privertAi?? juos pasiraA?yti savo parengtAi?? sutartA?. Padalijimo linija buvo nubrAi??A?ta lygiai ten, kur norAi??jo Portugalijos karalius ai??i?? 370 laipsniA? A? vakarus nuo A?aliojo Rago salA?, ir tai uA?tikrino, kad Brazilija atiteks portugalams. PrieA?ingai nei A?prasta manyti, Jono II pasiraA?yta Tordesiljaso sutartis turAi??jo ne palengvinti ispanams priAi??jimAi?? prie A?emiA? vakaruose, o buvo gerai suplanuota kliAi??tis patekti jiems A? tikrAi??jAi?? IndijAi?? rytuose. TAi?? 1494 m. liepos 2 d., kai ispanai patvirtino A?iAi?? sutartA?, ColA?nas plaukAi?? A? antrAi??jAi?? savo kelionAi?? kaip ispanA? monarchA? patarAi??jas, taA?iau suteikAi?? jiems netiksliAi?? informacijAi?? ir nuslAi??pAi?? svarbius duomenis. Tai buvo naudinga Portugalijos karaliui. Ne daug kas stebAi??josi, kodAi??l pasiraA?yti A?iAi?? sutartA? Portugalija privertAi?? IspanijAi??, o ne kuriAi?? nors kitAi?? Europos karalystAi??. Atsakymas A? A?A? svarbA? klausimAi?? atskleidA?ia, kodAi??l ColA?nas septynerius metus pAi??tAi?? ispanams miglas apie savo projektAi??. Tai rodo didingos pirmosios jo kelionAi??s slaptus motyvus ir paaiA?kina, kodAi??l naujAi??jAi?? A?emAi?? ColA?nas pavadino ai??zIndijaai???, nors puikiai A?inojo, kad tai ne Indija.

PrieA? daugiau nei trisdeA?imt penkerius metus FunA?alyje sutikau LeopoldAi?? KielanowskA?, Lenkijos raA?ytojAi?? emigrantAi??, apsigyvenusA? Londone, kadaise garsAi??jusA? savo laidomis per Laisvosios Europos radijAi??. Jis visAi?? gyvenimAi?? vaikAi??si ypatingos A?mAi??klos ai??i?? ieA?kojo Lenkijos karaliaus pAi??dsakA? Madeiroje. Kielanowskio knyga ai??zVladislovo VarnieA?io odisAi??jaai??? (Odyseja Wladislawa Warnenczyka) buvo iA?leista Anglijoje 1991 m., jau po raA?ytojo mirties. Jis A?rodAi??, kad Lenkijos karalius ilgus metus gyveno A?ioje Portugalijos saloje. Kielanowskio knyga nebuvo iA?leista jo gimtinAi??je, nors oficialioji istoriografija pripaA?A?sta, kad jaunojo karaliaus likimas yra neA?inomas. NAi?? vienas mokslininkas nebandAi?? A?eiti pro Kielanowskio pravertus vartus, kad patikrintA? jo atradimus.

Leopoldo Kielanowskio A?A?valgos mano turimas Lenkijos istorijos A?inias apvertAi?? aukA?tyn kojom. Jo nuomone, o ji pagrA?sta tyrimais visuose prieinamuose archyvuose nuo Lisabonos iki Vatikano, nuo Getingeno iki Bodliano bibliotekos Oksforde, Lenkijos karalius Vladislovas III, priklausAi??s lietuviA? JogailaiA?iA? dinastijai, neA?uvo mAi??A?yje su turkais Varnoje 1444 m. Jis ne tik liko gyvas per skerdynes vietovAi??je, kuri yra dabartinAi??je Bulgarijoje, bet ilgus metus klajojAi??s po daugelA? vietA?, tarp jA? pabuvojAi??s ir Ai??v. Kotrynos vienuolyne Sinajuje, apsistojo ir ilgai gyveno Madeiroje, kolonizuotoje prieA? keletAi?? deA?imtmeA?iA?. Tas A?inias atveA?iau A? anuometinAi?? komunistA? valdomAi?? LenkijAi??, bet dienraA?tyje iA?spausdintas mano straipsnis liko nepastebAi??tas. Kai tapau politiniu pabAi??gAi??liu, nuolat visiems primindavau Kielanowskio istorinA? tyrimAi??, taA?iau niekam tai irgi neatrodAi?? A?domu.

Kielanowskio tyrimas patvirtina, kad paslaptingasis riteris, Portugalijoje A?inomas kaip Henrique AlemA?o, buvo karalius Vladislovas III. Lygiai taip pat, kaip ColA?nas Ispanijoje, AlemA?o kruopA?A?iai slAi??pAi?? tikrAi??jAi?? savo tapatybAi??. Net po to, kai vienuoliai pranciA?konai atpaA?ino, kad jis yra praA?uvAi??s Lenkijos karalius, atsisakAi?? prisipaA?inti, kas esAi??s. Henrique vadino save, kaip teigiama, ai??zpaprastu keliaujanA?iu riteriuai???, bet jA? sutuokAi?? pats Portugalijos karalius! Dar daugiau ai??i?? per vestuves Jonas II tapo vyriausiuoju pabroliu, o karalystAi??s diduomenAi?? rodAi?? AlemA?o ypatingAi?? pagarbAi??. Taigi tektA? pripaA?inti, kad Portugalijos karaliaus dvaras iA?protAi??jo, jei neA?inia iA? kur atsiradusA? keliautojAi?? svetimA?alA? apsupo tokiu iA?skirtiniu dAi??mesiu. MaA?a to, kad karalius buvo vyriausiasis jo pabrolys, dar ir TamplieriA? Kristaus ordino magistras princas Henrikas JAi??rininkas suteikAi?? AlemA?o plaA?ias teritorijas savojoje Madeiros saloje, o FunA?alio kapitonas ne tik surengAi?? ypatingAi?? puotAi?? paslaptingam ai??zkeliautojuiai???, bet ir pats jA? aptarnavo. Portugalijos karalius reguliariai siuntAi?? jam laivus su atsargomis. Ar visa tai jie bAi??tA? darAi?? neturAi??dami tikrA? A?rodymA?, kas yra A?is asmuo? Tokio dAi??mesio jis nusipelnAi?? tik todAi??l, kad Portugalijos karalius puikiai A?inojo karaliA?kAi??jAi?? jo kilmAi??.

Leopoldo Kielanowskio tyrimA? rezultatai yra svarbAi??s jAi??sA? darbams, nes A?monAi??s, kai iA?girsta, kad CristA?balo ColA?no tAi??vas ai??i?? Lenkijos karalius, laiko tai prasimanymu. JA? poA?iAi??ris suprantamas, taA?iau iA? mokslininkA? privalome reikalauti daugiau. Bet kol kas atrodo, kad istorikai nepasirengAi?? priimti A?io iA?A?Ai??kio. Jie vis dar tvirtai laikosi savo versijA? apie karaliaus Vladislovo III likimAi??. Kielanowskis visAi?? gyvenimAi?? rinko medA?iagAi?? knygai, kuri buvo iA?leista jau po jo mirties. KodAi??l niekas nepasidomAi??jo AndrAi?? de Palatio susiraA?inAi??jimu su popieA?iumi? KodAi??l niekas nepatikrino Krokuvos pranciA?konA? archyvA?? KodAi??l portugalA? istorikai, kurie turAi??tA? bAi??ti labiausiai suinteresuoti, neiA?siaiA?kina Henriqueai??i??s AlemA?o paslapties? Ir kodAi??l dauguma tos epochos ekspertA? iki A?iol nepaiso, kad NicolaA? Floris laiA?kAi?? DidA?iajam TeutonA? ordino magistrui paraA?Ai?? 1472, o ne 1452 metais, kaip klaidingai nustatAi?? rumunA? profesorius Jorga ir lenkA? profesorius DAi??browskis? Kur tie mokslininkai, kurie atskleistA?, kas buvo Mikalojus ChrzAi??stowskis ir kokia buvo jo uA?duotis 1444ai??i??1453 m., kai istoriniuose A?altiniuose jis pasirodo kaip vyskupo OleAi??nickio pasiuntinys? O juk NicolaA? Florio laiA?kas, 1472 m. paraA?ytas Ludwigui von Erlichshausenui A? GetingenAi??, yra pakankamas A?rodymas, kad karalius Vladislovas per Varnos mAi??A?A? liko gyvas ir ilgus metus gyveno Portugalijoje. Tarkime, Floris neteisus, taA?iau esama ir kitA? liudijimA?. KoptA? vienuoliai taip pat teigAi?? VladislovAi??, AndriA? SienietA?, MikoAi??ajA? ChrzAi??stowskA? ir NicolaA? FlorA? gabenAi?? iA? Ai??ventosios A?emAi??s A? Portugalijos karaliaus valdas. Kielanowskis surado pakankamai pAi??dsakA? ir pateikAi?? uA?uominA?. TaA?iau jAi??sA? iA?eities taA?kas ai??i?? ne vien jo atradimai.

Visada bAi??na skeptikA?, kurie nori pamatyti kokA? nors neginA?ijamAi?? dokumentAi??, nes A?i istorija atrodo tokia neA?tikAi??tina. TaA?iau kai per grynAi?? atsitiktinumAi?? toks dokumentas atrandamas, kaip, tarkime, NicolaA? Florio laiA?kas, skeptikai, kaip ir liepia jA? prigimtis, pareiA?kia, esAi?? tai klastotAi??. Kam klastoti laiA?kAi??, kuris nepavieA?inamas, kol po 500 metA? atsitiktinai surandamas?

Kaip matome, tai tiesiog iA?sisukinAi??jimai: ne tik Florio laiA?kas atmetamas kaip klastotAi??, klaida laikomas ir vienintelis IzabelAi??s dvaro dokumentas, kuriuo Ispanijos dvaras suteikAi?? CristA?balui ColA?nui tautybAi??, 1487 m. pavadindamas jA? ai??zportugaluai???.

Savo teorijAi??, kad A?mogus, A? pasaulinAi?? scenAi?? A?siverA?Ai??s kaip CristA?balas ColA?nas, buvo Vladislovo III sAi??nus, pagrindA?iau suderinAi??s daugybAi?? A?rodymA?, o Kielanowskio tyrimas patvirtino mano A?tarimus.

JAi??s A?rodAi??te, kad CristA?balas ColA?nas buvo portugalas ir visos tos ai??zA?iniosai??? apie italiA?kAi?? jo kilmAi?? yra nieko vertos. Ar italai tam pasirengAi??? O kAi?? mano amerikieA?iai?

Kai po daugelio metA? tyrimo Gdansko teismas 2010 m. rugpjAi??A?io 31 d. paskelbAi??, kad Lechas WalAi??sa, Lenkijos SolidarnoAi??Ai?? vadovas, 8-ajame deA?imtmetyje buvo komunistA? saugumo tarnybA? informatorius, maA?ai kas A?stengAi?? priimti A?A? faktAi??. Mitas buvo stipresnis uA? teismo nustatytAi?? tiesAi??. Kai Robinas Waterfieldas 2009 m. iA?leido knygAi?? ai??zKodAi??l mirAi?? Sokratas?ai??? (Why Socrates Died), reakcija buvo panaA?i. Autoriaus teigimu, Sokratas palaikAi?? tuos, kuriA? veiksmai A?stAi??mAi?? AtAi??nus A? didA?iausiAi?? nuosmukA?. TaA?iau jo mokiniai, tarp jA? ir Platonas, ir iA?tisos intelektualA? kartos iA?saugojo mitAi??, iki A?iol maitinantA? A?monijos protus, apie iA?mintingAi??, geraA?irdA? senolA?, minios pastAi??mAi??tAi?? nusiA?udyti. TaA?iau A?iA? A?vykiA? tiesa yra A?vairiaspalvAi??, viena spalva nusidaA?o tik mAi??sA? asmeninAi?? vizija apie ai??znemirtingAi?? iA?mintA?ai???, nuA?udytAi?? neiA?manAi??liA?.

JAi??sA? atskleista CristA?balo ColA?no kilmAi?? ir tikrieji jo motyvai ieA?koti Indijos, plaukiant A? vakarus, o ne A? rytus, prieA?tarauja tam, kAi?? visi laikAi??me tiesa. PripaA?inti jAi??sA? pateiktAi?? praeities versijAi?? reikA?tA? perraA?yti mokyklinius vadovAi??lius.

Mano pateikti nauji A?rodymai A?tikino daugelA? istorikA?, taA?iau kol kas A?is klausimas labai sudAi??tingas ir didA?iosios tyrimA? dalies negalAi??jau A?traukti A? knygAi??, nes tada ji bAi??tA? iA?pampusi iki tAi??kstanA?io lapA?.

NeparaA?iau, kaip A?sitvirtino italA? melas, o tai galAi??tA? bAi??ti pagrindas knygai ai??zUA?mirA?ta Kolumbo istorijaai??? (Forging Columbus History), ai??i?? trisdeA?imt metA? (1580ai??i??1609) genujietis Baltazaras Colombo rezgAi?? ir skleidAi?? prasimanymus, siekdamas gauti ColA?no palikimAi??, ir toji apgaulAi?? pasiekAi?? mus istorijos pavidalu.

Dauguma istorijA? yra susijusios su mitais, nes A?vykiai apraA?omi vienpusiA?kai. TaA?iau oficialusis pasakojimas apie KolumbAi?? yra prieA?taravimA? kupinas mitas. Savo knygoje pateikiu daug nepatogiA? tiesA?, kurios apverA?ia aukA?tyn kojom viskAi??, kAi?? A?inojome apie Amerikos atradAi??jAi??, o, pavyzdA?iai, apie kuriuos jAi??s kalbate, verA?ia klausti, kuo turAi??tume tikAi??ti skaitydami prieA?taringus tA? paA?iA? A?vykiA? apraA?ymus. IA?tisus amA?ius pasaulis manAi??, kad ColA?nas ai??i?? susipainiojAi??s ir pasiklydAi??s jAi??reivis, bet, pasirodo, bAi??tent mes visi buvome ColA?no sumaniai suklaidintiai??i??

IA? anglA? k. vertAi?? Inga TULIAi??EVSKAITAi??

A�