„Jauna muzika 2012“ gręžiasi į vietines muzikos tradicijas

Balandžio 11-15 dienomis duris lankytojams atversianti festivalio „Jauna muzika” Garso galerija šįkart pasiūlys ne vien jau įprastą teminių „parodų” seriją, kurioje kasmet pristatomos naujausios elektroninės ir elektroakustinės muzikos tendencijos bei garso meno aktualijos. Šiemet festivalio programą papildė ankstyvosios lietuvių eksperimentinės muzikos retrospektyvos ir keliaujančio projekto „Sound Exchange” renginiai, supažindinantys su eksperimentinės muzikos ištakomis ir šiuolaikine kultūra Centrinėje ir Rytų Europoje. Festivaliui „Jauna muzika” šiemet sukanka 20 metų. Per šį laikotarpį jis radikaliai pakeitė savo repertuarinę kryptį ir formatą, – nuo 1992 m. buvo rengiamas kaip šiuolaikinės kamerinės ir eksperimentinės muzikos festivalis, o pastaruoju dešimtmečiu ėmėsi nuodugniau tyrinėti elektroninės ir elektroakustinės muzikos teritorijas, – tačiau programose išliko gyva jaunatviška atradimų dvasia ir nenumalšinamas laisvo eksperimentavimo alkis. Tai, be abejo, būdinga ne vien jaunųjų kompozitorių kūrybai. Tad kalendorinio dvidešimtmečio proga festivalio rengėjai šalia nūdienos garso meno apžvalgų nusprendė atsigręžti ir į vyresnės kompozitorių kartos jaunystės kūrybinius eksperimentus, pristatydami ankstyvosios lietuvių elektroninės ir elektroakustinės muzikos retrospektyvas bei XX a. 8-9 dešimtmečiais Lietuvoje gamintus elektroninius instrumentus. Pirmoje retrospektyvoje „Juostinės invencijos” (balandžio 13 d. 18 val.) pristatomi ankstyvieji lietuvių kompozitorių eksperimentai su magnetofono juosta bei fonogramos sąveika su gyvai grojančiais atlikėjais. Skambės tokie embleminiai XX a. 8-9 deš. opusai, kaip Mindaugo Urbaičio „Invencijos” (1976), Algirdo Martinaičio „Rojaus paukščiai” (1981) ir Fausto Latėno „Albinoso judėjimai” (1987). M. Urbaičio „Invencijos” 3-5 obojams buvo bene pirmasis lietuvių muzikos istorijoje kūrinys, kuriame realizuota idėja gretinti iš fonogramos skambančius „virtualius” ansamblius su gyvais atlikėjais. Nemaža dalimi ji buvo nulemta ne tiek estetinių, kiek praktinių aplinkybių: kūrinio premjerą atlikęs Juozas Rimas tuomet buvo vienintelis obojininkas Lietuvoje, grojęs daug šiuolaikinės muzikos. Beje, šiame koncerte įvyks istorinė dviejų obojininkų akistata – su Juozo Rimo įgrota fonograma dialogą gyvai megs jaunesnės kartos obojininkas Robertas Beinaris. Tuo tarpu psichodeliniam rokui artimą A. Martinaičio „Rojaus paukščių” skambesį nulėmė kito tuo metu aktyvaus atlikėjo – violončelininko Imino Kučinsko – eksperimentai, mėginant praplėsti griežimo violončele tembrines, dinamines ir ekspresyvias galimybes. Jis pirmasis Lietuvoje nuo 8-to deš. pradžios į savo koncertų programas įtraukė elektrinę violončelę, amplifikuotą kontaktiniu mikrofonu ir gitaros efektų procesoriais. „Jaunoje muzikoje” ekstatiškus „Rojaus paukščių” garsovaizdžius įveiksmins charizmatiškasis violončelininkas Mindaugas Bačkus. 9-tame dešimtmetyje rengtų „Laisvojo garso sesijų” bei Alternatyviosios muzikos festivalių atgarsių kupina F. Latėno kompozicija „Albinoso judėjimai”, kurioje ties beprotybės riba balansuojantį instrumentinį teatrą kuria iš fonogramos sklindančių sintezatoriaus tonų ir saksofonisto Petro Vyšniausko įrašytų bei gaivališkai atliekamų džiazo improvizacijų kontrapunktai. Atgal į XXI amžių koncerte trumpam sugrąžins kito aktyvaus anų laikų hepeningų, akcijų, performansų organizatoriaus ir dalyvio Gintaro Sodeikos naujas kūrinys „Apparatus Exarchia” penkiems, trims arba vienam gitaristui, įkvėptas viešnagės anarchistinio siautulio apimtuose Atėnuose. Fonogramą kaip papildomą savo kūrinių elementą nuosekliai savo kūryboje naudoja ir kompozitorius Šarūnas Nakas. Tačiau įvairialypės jo muzikos inspiracijos ir daugiasluoksnės koncepcijos kuo toliau, tuo dažniau pareikalauja tarpdisciplininės raiškos. Tuo bus galima įsitikinti „Zikurato garso galerijoje” (balandžio 12 d. 18.30 val.), kurioje eksponuojami du Šarūno Nako „suprojektuoti” lietuvių eksperimentinės muzikos „paveldo objektai”: karjeros pradžioje į daugiakanalę juosta įrašytas „Merz-Machine” (1985) virtualiam 33 instrumentų orkestrui – ironiška džeržgiančios ir stringančios totalitarinės mašinos metafora, tapusi vienu iš naujos kompozitorių kartos (paskui dar ilgai pravardžiuotos „mašinistais”) manifestų, ir 1998 m. pradėto montuoti elektroakustinio garsoraižio „Ziqquratu” naujausia versija multimedijos kvintetui. Elektroniką ir vaizdo projekcijas valdančiam kompozitoriui koncerte talkins performeris Benas Šarka, multiperkusininkas Arkadijus Gotesmanas, videomenininkė Aurelija Maknytė (VJ makaura) ir gyvosios elektronikos partiją atliksianti kompozitorė Alla Zahaikevič. Antra retrospektyvinė festivalio tema išsirutuliojo iš sentimentų dabar jau antikvariniam elektroninės muzikos instrumentarijui, anuomet žavėjusiam kompozitorius naujomis techninėmis garso galimybėmis ir netradiciniu skambesiu. Lietuvoje vienus pirmųjų tokių instrumentų sukonstravo mikroschemų gamyklos „Venta” inžinieriai: 1970 m. gavusi nurodymą plėsti buitinės produkcijos asortimentą, įmonė nusprendė pradėti gaminti elektroninius muzikos instrumentus, pavadintus „Vilniaus” vardu (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į sovietams labiau priimtiną „Elektroniką”). Dviejų manualų elektrinius vargonus „Vilnius-5″ savo pasirodymuose ir įrašuose naudojo 1980 m. kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus Kaune įkurta elektroninės muzikos grupė „Argo”. Šių instrumentų „vintažinį” skambesį padės prisiminti programa „Fonozaurai” (balandžio 14 d. 18 val.), kurią kaip tik ir pradės G. Kuprevičiaus „Fonozauro sugrįžimas” – autoriaus reminiscencija apie įmantrių akustinių ieškojimų laikus. Koncerte taip pat skambės rekonstruota Osvaldo Balakausko „Auletika-3″ (1984), sukurta Juknaičių sveikatingumo komplekse vykdomiems šviesų ir kvapų terapijos seansams, tačiau taip ir likusi neatlikta, nes pasirodė pernelyg emociškai intensyvi. Seniems instrumentams naujas kompozicijas sukūrė Antanas Kučinskas, Linas Paulauskis, Zita Bružaitė ir Rytis Mažulis. Išskirtinis dėmesys ikiskaitmeninėms technologijoms bus juntamas nuo pat pirmos festivalio dienos. „Ventos garso galerijoje” (balandžio 11 d. 18 val.) į pažintinę ekskursiją po lietuviško analoginio sintezatoriaus schemą pakvies Arno Stasiulevičiaus ir Rolando Venckio duetas, o Tobias Faar sceniniu pseudonimu pasivadinęs Žydrūnas Mačiulis „Ventos” vargonus pasitelks kaip istorinį garsinį objektą savo „lauko įrašų” kompozicijai. Panašiai, t.y. kaip atminties ir istorijos fenomeną, šį instrumentą savo kompozicijoje traktuos ir Artūras Bumšteinas („Aplinkos garso galerijoje” balandžio 12 d. 20 val.), tik atjungtą nuo elektros maitinimo – tarsi vaikas, kuriam smalsu pamaigyti instrumento klavišus ir mygtukus, pabelsti į korpusą, bet nedrąsu pačiam įjungti elektros prietaisą. Analoginių aparatų skleidžiamų garsų skaitmeninėmis transformacijomis bus grįsta ir kvarteto „Diissc Orchestra” kompozicija, kaip visada atliekama realiu laiku (balandžio 14 d. 20 val.). Svečių programas ir kitus renginius „Jaunoje muzikoje” šiemet pristatys tarpregioninio bendradarbiavimo projektas „Sound Exchange”. Tai sudėtinis (arba modulinis projektas), prasidėjęs kaip tyrimas, kuriuo buvo siekiama surinkti visą išlikusią informaciją apie šiuolaikines eksperimentinės muzikos kultūras ir jų tradicijas septyniose Centrinės ir Rytų Europos šalyse ir tokiu būdu užtikrinti, kad jos išliktų ir būtų girdimos ne vien tų šalių, bet ir viso regiono kontekste. 2010 m. vokiečių muzikologas Golo Föllmeris Goethe‘s instituto kvietimu lankėsi Budapešte, Bratislavoje, Prahoje, Krokuvoje, Rygoje, Vilniuje ir Taline, rinkdamas medžiagą ir megzdamas ryšius su šiuose miestuose gyvenančiais eksperimentinės kultūros atstovais – menininkais, festivalių rengėjais, tyrinėtojais. Tyrimo dokumentacija bus išleista atskira antologija (straipsnį apie Lietuvos eksperimentinės muzikos kultūrą joje publikuoja Tautvydas Bajarkevičius), o rezultatai nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 lapkričio viešinami „Sound Exchange dienose” – koncertuose, instaliacijose, „keliaujančiose” parodose ir kūrybinėse dirbtuvėse, kuriuose vyksta dvišaliai mainai glaudžiai bendradarbiaujant su vietos festivalių kuratoriais ir kitomis institucijomis. „Jaunoje muzikoje” bus pristatomi trys projekto moduliai: keliaujanti paroda (balandžio 11-15 d. Šiuolaikinio meno centre), kurioje per aštuonių skirtingų šalių eksperimentinės muzikos „pionierių” biografijas pasakojama XX a. II pusės eksperimentinės muzikos istorija Centrinėje ir Rytų Europoje; kūrybinės dirbtuvės „Vilniaus garso vietos” (balandžio 10-14 d.), kurių metu dalyviai nagrinės erdvinės atminties fenomeną, rinkdami „lauko įrašus” uždarose urbanistinėse erdvėse ir „Sound Exchange diena Vilniuje” (balandžio 14 d.). Dviejose „Svečių garso galerijose” klausytojai išgirs garso menininkų iš Estijos – Raulio Kellerio ir Hello Upan radijo šou „Lokaal raadio – Symbolistica” ir gerai eksperimentinės muzikos mėgėjams žinomos leidybinės kompanijos „Rastermusik” įkūrėjo Franko Bretschneiderio (jau dalyvavusio 2008 m. „Jaunoje muzikoje” su projektu „Ritmas”) naują dar neišleistą darbą „Kippschwingungen”, kuriame menininkas naudoja garsus, išgaunamus 1969 m.sukurtu subharchordu – pirmuoju Vokietijos Demokratinėje Respublikoje pagamintu analoginiu sintezatoriumi. Festivalio programą savo pasirodymais užbaigs svečių teisėmis dalyvaujantys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros studentai („Akademijos garso galerija” balandžio 15 d. 16 val.). Dauguma festivalio renginių vyks Šiuolaikinio meno centre (balandžio 12, 13, 14 d.), taip pat po vieną Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose (balandžio 11d.) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II rūmuose (balandžio 15 d.). Bilietai parduodami koncertų vietose, valandą prieš renginių pradžią. Studentams, pateikusiems galiojantį pažymėjimą, bilietai parduodami su 50% nuolaida. Festivalio PROGRAMA Festivalio informacija.