2014 M. ŠV. JERONIMO PREMIJŲ LAUREATAI

LIETUVOS LITERATŪROS VERTĖJŲ SĄJUNGA

2014 m. rugsėjo 30 d. Taikomosios dailės muziejuje surengė

Tarptautinės vertėjų dienos šventę ir Šv. Jeronimo premijų įteikimo ceremoniją

Dešimtoji  Šv. Jeronimo premija už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą skirta

Daliai Dilytei

už unikalų indėlį į lotyniškosios antikos vertimus, ypač už Lucijaus Anėjaus Senekos veikalų korpusą, atskleidusį lietuvių skaitytojui Romos kultūros gelmę ir įvairovę.

 Vertinimo komisija –  kultūros istorikas Vytautas Ališauskas, kalbininkė Rita Urnėžiūtė, vertėjai Daiva Daugirdienė, Paulius Garbačiauskas, Gediminas Pulokas.

 

Humanitarinių mokslų daktarė, docentė Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė gimė 1944 m. Anykščių raj. Vilniaus universitete baigė klasikinės filologijos studijas, dėstytojavo Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedroje. 2011 m. apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija.

D. Dilytė-Staškevičienė, be abejonės, viena iš talentingiausių ir produktyviausių vertėjų iš lotynų bei graikų kalbų. Gerai mokėdama abi antikines kalbas – senąją graikų ir lotynų – D. Dilytė specializuojasi versti romėnų autorius. Vertėja imasi labai stambių veikalų ir kalbos bei stiliaus požiūriu pačių sudėtingiausių romėnų autorių. Pirmiausia tai Publijus Kornelijus Tacitas (c. 56 – c. 117) ir Lucijus Anėjus Seneka (4 m. pr. Kr. – 65 m. po Kr.). D. Dilytė yra išvertusi didžiąją Senekos kūrybos dalį: Laiškus Lucilijui, Diatribes, Gamtos klausimus. Iš tiesų ne kiekviena Europos tauta, net įskaitant didžiąsias, pvz., rusų, gali pasigirti turinti visą Senekos – vieno iš visame pasaulyje skaitomiausių Antikos autorių – traktatų korpusą. Tai didžiulis indėlis į lietuviškų vertimų istoriją, liudijantis ir tautos kultūrinę brandą. Senekos vertimai ne kartą sulaukė pakartotinių leidimų. Pvz., Laiškai Lucilijui, daugiau negu 500 puslapių veikalas, išleisti net keturis kartus: 1986 m. („Mintis“), 1999 m. („Pradai“), 2005 m. („Tyto Alba“), 2011 m. („Metodika“), o po Diatribių korpuso pasirodymo 1997 m. pavieniai šio rinkinio traktatai išėjo atskirais leidimais dar keturis kartus. Ne mažiau įspūdingas vertėjos meno laimėjimas – istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito Analų vertimas. Kaip ir Seneka, Tacitas rašė vadinamuoju „naujuoju stiliumi“, pasižyminčiu visomis vertėją į neviltį varančiomis savybėmis: kraštutiniu lakoniškumu, nepaprastai koncentruota mintimi, sentencijų gausa ir pan. Romėnų literatūros tyrinėtojai neabejoja, kad šis autorius yra vienas sudėtingiausių romėnų literatūros prozininkų, sunkiausiai išverčiamas į kitas kalbas, ir tik didžiausi vertimo virtuozai, kokia neabejotinai laikome Dalią Dilytę, drįsta jo imtis.
Ne kartą pačios D. Dilytės išsakytas įsitikinimas, jog versti reikia ne žodžius, o sakinius ir net ne tekstus, o stilius ir autorius, kiekviename jos vertime įgyvendinamas nepaprastai gyvai ir aktualiai: vertėja puikiai jaučia ne tik prozos, bet ir eiliuoto teksto vertimo subtilybes. Tai liudija poeto Albijaus Tibulo (55 m. pr. Kr. – 19 m. po Kr.) elegijų korpusas (Vilnius: Mokslas, 1993) bei pavieniai Ovidijaus, Sulpicijos, LDK barokinės poezijos eilėraščių vertimai įvairiuose rinkiniuose. Atkreiptinas dėmesys, jog visa Tibulo poezija parašyta eleginiu dvieiliu – ypač sudėtingu ir verčiant sunkiai perteikiamu metru, kuris vertėjai paklūsta pavydėtinai tobulai.

Laudaciją skaitė doc. Audronė Kučinskienė: http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/laudacija-sv-jeronimo-premijos-laureatei-daliai-dilytei/188352

Devintoji Šv. Jeronimo premija lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą

Vertinimo komisija –  Kultūros ministerijos atstovė Vilija Motiekienė, LLVS atstovai vertėjai Vladas Braziūnas, Paulius Garbačiauskas, Austėja Merkevičiūtė, Vilija Gerulaitienė – 2014 m. Šv. Jeronimo premiją skyrė

Claudijai Sinnig

už nepriekaištingus lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą, ypač turint galvoje, jog šie vertimai paremti puikiu lietuvių literatūros ir jos kontekstų išmanymu, taip pat už profesionalų atstovavimą lietuvių literatūrai vokiečiakalbės literatūros leidybos bei sklaidos institucijose.

 

Lietuvių literatūros vertėja į vokiečių kalbą Claudia Sinnig gyvena Vokietijoje. 1992 m. baigė doktorantūros studijas Vilniaus universitete. Claudia Sinnig – puiki lietuvių literatūros istorijos ir jos šiuolaikinių autorių, temų, apraiškų žinovė, talentinga poezijos vertėja, keletą dešimtmečių palaikanti ir puoselėjanti ryšius su Lietuva ir jos rašytojais. Vertėja ne vienerius metus yra gyvenusi Vilniuje – 1990 metais vertėjavo Vytauto Landsbergio spaudos biure, – tačiau ir grįžusi į Vokietiją ji liko artima Lietuvai.

Claudijos Sinnig  dėka vokiškai prabilo kelios dešimtys lietuvių poetų, tarp jų Jonas Mekas, Tomas Venclova, Marcelijus Martinaitis, Algimantas Mackus, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Sigitas Parulskis, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Dovilė Zelčiūtė, Daiva Čepauskaitė ir daug kitų. Jos dėmesio sulaukė Mariaus Ivaškevičiaus, Sigito Parulskio pjesės, Giedros Radvilavičiūtės, Eugenijaus Ališankos, Sigito Parulskio, Tomo Venclovos proza.

Claudia Sinnig – ne tik gausybės vertimų, publikuojamų ir atskiromis knygomis, ir periodikoje, autorė, bet ir entuziastinga bei profesionali lietuvių literatūros žinovė, su kuria konsultuojasi ne viena Vokietijos leidykla ar kultūros įstaiga. Nuo 2007-ųjų kaip lietuvių literatūros referentė ir straipsnių apie Lietuvos rašytojus autorė vertėja bendradarbiauja su plačiausios ir išsamiausios vokiečių kalba leidžiamos pasaulio literatūros enciklopedijos, Kindlers Literatur Lexikon, redakcija. 2002 metais Claudia Sinnig išleido literatūrinį vadovą po Lietuvą Litauen. Ein literarischer Reisebegleiter. Vertėja inicijuoja, rengia ir veda Vokietijos skaitytojų susitikimus su žymiais Lietuvos autoriais, kultūros veikėjais ir politikais.

* * *

Koncertavo

kamerinis  keturių atlikėjų ansamblis SUBTILU-Z

Povilas Velikis ir Dmitrijs Mihailovs (du akordeonai), Vytautas Švažas (perkusija) ir Laurynas Vaitkus (tenorinė birbynė)