NaujA? vardA? beieA?kant…

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS: Vytautas BikulA?ius
DATA: 2012-12

NaujA? vardA? beieA?kant…

Vytautas BikulA?ius

Apie pagrindines PrancAi??zijos literatAi??ros ai??i?? broliA? Goncourtai??i??A?, ThAi??ophrasteai??i??o Renaudot, MAi??dicis, ai??zFeminaai???, ai??zInteralliAi??ai??? ai??i?? premijas leidyklos (bent jau stambiosios ai??i?? Gallimardai??i??o, Grasset, ai??zSeuilai???, Flammariono) pradeda galvoti dar pavasarA?, suvokdamos, kad jos paA?ios nekrenta iA? dangaus ir reikalingas tam tikras parengiamasis darbas, kad lapkriA?io mAi??nesA? nudA?iugintA? geidA?iamas rezultatas ai??i?? vienokia ar kitokia premija. Mat ji romanui garantuoja didesnA? ar maA?esnA? tiraA?Ai??, o tuo paA?iu ir didesnA? pelnAi?? leidAi??jui. Suprantama, didesnA? honorarAi?? ir premijuotam raA?ytojui. A?inoma, tos pastangos neuA?tikrina premijos, bet, neparodAi??s jA?, vAi??liau gali gailAi??tis, kad iA?naudojai ne visas galimybes. A?odA?iu, jau maA?daug geguA?Ai??s mAi??nesA? leidAi??jai kvieA?iasi knygynA? savininkus ir literatAi??ros kritikus, norAi??dami atkreipti jA? dAi??mesA? A? leidyklos naujienas, A?, jA? nuomone, ypaA? vertus romanus. Ai??itaip leidAi??jai puoselAi??ja dvi viltis: viena, kad knygynA? savininkai pasirinks bAi??tent jA? siAi??lomus kAi??rinius, nes kaip tik rudenA? A? rinkAi?? iA?metama begalAi?? romanA? (A?iais metais ai??i?? 646, iA? kuriA? 426 buvo prancAi??zA? raA?ytojA? ir 220 verstiniai, pernai atitinkamai buvo 435 ir 219 romanA?, o 2010 m. prancAi??zA? autoriai buvo pateikAi?? 467 romanus ir 234 papildAi?? verstinAi??s literatAi??ros aruodAi??) ir nAi?? vienas knygynas negali fiziA?kai rasti tiek vietos, kad sutalpintA? visus leidAi??jA? siAi??lomus kAi??rinius. O kai tik prasideda atranka, svarbu, kad knygyno savininkas kAi?? nors jau A?inotA? apie vienAi?? ar kitAi?? romanAi??, nes taip pastarasis gali rasti vietAi?? knygyno lentynoje; antra, paakinti literatAi??ros kritikus, kad A?ie literatAi??rinAi??je spaudoje iA?keltA? vieno ar kito romano privalumus ir atkreiptA? literatAi??ros premijA? A?iuri dAi??mesA?. Tiesa, kartais pasitaiko, kad tais metais tarp raA?ytojA? bAi??na aiA?kus lyderis, ir tada leidAi??jA? A?tikinAi??jimai maA?ai padeda. Taip nutiko 2010 m., kai broliA? Goncourtai??i??A? premijAi?? praktiA?kai be konkurencijos pelnAi?? Michelis Houellebecqas uA? romanAi?? ai??zA?emAi??lapis ir teritorijaai???. (Beje, kaip neseniai paskelbAi?? PrancAi??zijos nacionalinis knygos centras, A?iuo metu M. Houellebecqas yra pats A?takingiausias prancAi??zA? raA?ytojas pasaulyje. Jis atlieka tarsi orakulo vaidmenA?, kuris anksA?iau buvo siejamas su J.-P. Sartreai??i??o ir A. Camus vardais. Tik, A?inia, lygmuo yra ne tas pats.)
Ai??A? rudenA? romanus iA?leido keletas irgi garsiA? autoriA?, iA? kuriA? paminAi??tini Christine Angot, Olivier Adamas, Philippeai??i??as Delermas (kuris mus dA?iugino romanu ai??zPirmas gurkA?nis alaus ir kiti maA?i malonumaiai???, leidykla ai??zTyto albaai???), Philippeai??i??as Claudelis (mums paA?A?stamas iA? romano ai??zPilkosios sielosai???, leidykla ai??zVagaai???), Pascalis Quignardai??i??as (lietuviA?kai galime skaityti jo romanus ai??zNAi?? vienas pasaulio rytasai??? ir ai??zTerasa Romojeai???, abu iA?leido leidykla ai??zAlma litteraai???), Aminas Maaloufas (lietuviA?kai turime jo romanAi?? ai??zTanijo uolaai???, leidykla ai??zAlma litteraai???), bet pastarieji du jau yra gavAi?? paA?iAi?? garsiausiAi?? ai??i?? broliA? Goncourtai??i??A? ai??i?? premijAi??. SavotiA?kAi?? A?ygdarbA? A?vykdAi?? raA?ytoja AmAi??lie Nothomb, kuri jau dvideA?imt metA? iA? eilAi??s naujam literatAi??ros sezonui pateikia savo romanAi??, ai??i?? A?A?syk jis vadinasi ai??zMAi??lynbarzdisai???. UA?bAi??gdami uA? akiA?, galime pasakyti, kad ir A?ygdarbiai ne visada yra deramai A?vertinami, nes A?is kAi??rinys nepelnAi?? jokios premijos.
TeisybAi?? sakant, reikia pripaA?inti, kad keiA?iasi ir paA?iA? literatAi??ros premijA? A?iuri poA?iAi??ris. IlgAi?? laikAi?? A?ios A?iuri buvo linksniuojamos uA? tai, kad jA? nariai premijas daA?niausiai skirdavo autoriams, kuriA? romanus iA?leido tos leidyklos, su kuriomis ir jie patys buvo susijAi?? kaip autoriai ar rankraA?A?iA? skaitymo komitetA? atstovai. KritikA? nuomone, buvo netgi susiformavAi??s vadinamasis Galligraseuil trikampis, kuriame figAi??ravo trys garsiausios ai??i?? Gallimardai??i??o, Grasset ir ai??zSeuilai??? ai??i?? leidyklos; mat joms daA?niausiai ir atitekdavo garbingiausios literatAi??ros premijos. Ir iA?ties buvo net tokie laikai, kai A?ios A?iuri narys raA?ytojas Raymondai??i??as Queneau klausdavo leidAi??jo Gallimardai??i??o, uA? kAi?? balsuoti. 2008 m. Goncourtai??i??A? akademijos nariams buvo A?vestas 80 metA? limitas (jis nebuvo taikomas tik jau esamiems nariams), kurA? pasiekus tenka uA?leisti A?iuri nario vietAi?? kitam raA?ytojui. A?iuri vadovauja 92 metA? amA?iaus raA?ytoja Edmonde Charles-Roux (skaitAi??me jos romanAi?? ai??zNeuA?mirA?tamas Palermasai???, leidykla ai??zVagaai???). DAi??l A?ios prieA?asties nuo 2008 m. iki A?iol iA? deA?imties nariA? pasikeitAi?? A?eA?i, o kadangi A?iA? metA? birA?elio 28 d. mirAi?? dar vienas A?iuri narys ai??i?? raA?ytojas Robertai??i??as Sabatier, vadinasi, netrukus pasikeis ir septintasis jos narys. Bet parinkti naujAi?? narA? nAi??ra labai lengva, nes tenka skaityti begalAi?? romanA?. DAi??l A?ios prieA?asties A? A?iuri atsisakAi?? A?eiti Goncourtai??i??A? premijos laureatas Jeanas Echenozas (mums paA?A?stamas net iA? trijA? romanA? ai??i?? ai??zIA?einuai???, ai??zAukA?tos blondinAi??sai??? ir ai??zPianistasai???, visus iA?leido leidykla ai??zVagaai???), pabijojo jos nariu tapti ir Danielis Pennacas (turime jo verstAi?? romanAi?? ai??zA?mogAi??drA? laimeiai???, leidykla ai??zA?araai???), kuris teisinosi, kad lAi??tai skaitAi??s. Dar vienas svarbus akademijos statuto pakeitimas yra tas, kad A?iuri narys negali turAi??ti jokiA? pareigA? bet kokioje leidykloje. A?iuri narys Bernardai??i??as Pivot dar siAi??lo, kad balsavimas dAi??l Goncourtai??i??A? premijos laureato bAi??tA? atviras (dabar jis yra slaptas), tik turAi??tA? bAi??ti burtais iA?traukiama pasisakanA?iA?jA? eilAi??, kad nebAi??tA? taktiniA? gudrybiA? ir tam tikros A?takos. Ai??iaip ar taip, A?iandien jau ne vienas pripaA?A?sta, kad broliA? Goncourtai??i??A? premija tapo maA?umAi??lAi?? ai??znormaliai???. Ir tai jau buvo galima pajusti A?iemet. Sudarydama pirmAi??jA? bAi??simA? premijos kandidatA? sAi??raA?Ai?? rugsAi??jo mAi??nesA?, A?iuri pateikAi?? nemaA?ai siurprizA?. VisA? pirma, pradinA? atrankos sAi??raA?Ai?? sudarAi?? tik 12 kandidatA?, nors anksA?iau jame buvo pateikiama 15 pavardA?iA?. Antra, A? A?A? sAi??raA?Ai?? nebuvo A?trauktas Olivier Adamo romanas ai??zPamiA?kAi??sai??? (Flammariono leidykla), nors nemaA?ai kritikA? jam jau A?adAi??jo Goncourtai??i??A? premijAi??. TreA?ia, jame neatsirado vietos ir spaudos iA?girtam pirmajam AurAi??lieno Bellanger romanui ai??zInformacijos teorijaai??? (Gallimardai??i??o leidykla). Ketvirta, pradiniame sAi??raA?e nAi?? karto nepaminAi??ta Grasset ar Flammariono leidykla ir tik vienAi?? sykA? Gallimardai??i??o leidykla. A?odA?iu, matyti tam tikrA? permainA?… Vis dAi??lto visi laukAi?? lapkriA?io, kai bus pradAi??tos skirstyti premijos ir, be abejo, paA?ios garbingiausios, nes A?iaip PrancAi??zijoje per metus yra A?teikiama apie 2000 A?vairaus masto literatAi??ros premijA?…
Dar viena A?iA?meA?io literatAi??ros premijA? sezono ypatybAi?? ai??i?? kad jas pelnAi?? tik du labiau A?inomi raA?ytojai, o kitos buvo atiduotos dar maA?ai girdAi??tiems autoriams. DA?iugu, kad prasidAi??jo naujA? vardA? paieA?ka. Vadinasi, Goncourtai??i??A? premijos A?iuri tarsi prisiminAi?? Edmondai??i??o de Goncourtai??i??o testamentAi??, kur sakoma, kad ai??zmano aukA?A?iausias troA?kimas (…), kad premija bAi??tA? skiriama jaunimui, originaliam talentui, naujiems ir drAi??siems minties ir formos bandymamsai???.

A?lugimo kronika

b_150_296_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_sermon-chute-rome.jpg

LapkriA?io 7 dienAi?? Drouantai??i??o restorane, kuris pagal tradicijAi?? vaiA?ina pietumis A?iuri narius, o A?ie susimoka tik arbatpinigius, buvo paskirta prestiA?iA?kiausia ai??i?? broliA? Goncourtai??i??A? ai??i?? literatAi??ros premija. IA? galutinio dalyviA? sAi??raA?o (atkreipkime dAi??mesA? ai??i?? nAi?? vienos Gallimardai??i??o leidyklos knygos, o ji A?iAi?? premijAi?? buvo gavusi 36 kartus), kurA? sudarAi?? Patrikas Devilleai??i??is ir jo romanas ai??zMaras & choleraai??? (leidykla ai??zSeuilai???), JoAi??lis Dickeris ir jo romanas ai??zTeisybAi?? apie Hario Kebero bylAi??ai??? (Fallois leidykla), JerA?meai??i??as Ferrari ir jo romanas ai??zPamokslas apie Romos A?lugimAi??ai??? (leidykla ai??zActes Sudai???) ir Linda LA? ir jos romanas ai??zGalinga bangaai??? (Bourgois leidykla), A?iuri po antrojo balsavimo turo pasirinko JerA?meai???Ai?? Ferrari (g. 1968) ir jo romanAi?? ai??zPamokslas apie Romos A?lugimAi??ai???.
GimAi??s ParyA?iuje, J. Ferrari studijavo filosofijAi?? Sorbonoje, baigAi?? magistrantAi??rAi??, po to persikAi??lAi?? A? KorsikAi??, kur iA? pradA?iA? buvo A?sitraukAi??s A? nacionalistinA? judAi??jimAi??, vAi??liau po tarnybos armijoje pradAi??jo dirbti mokytoju ir tuo paA?iu raA?yti pirmuosius kAi??rinius (paminAi??tini jo romanai ai??zSlaptaai???, 2007, ai??zKur palikau savo sielAi??ai???, 2010). Ai??A? rudenA? jis pradAi??jo dirbti filosofijos mokytoju Abu Dabyje, JungtiniA? ArabA? EmyratA? sostinAi??je.
ai??zPamokslas apie Romos A?lugimAi??ai??? ai??i??Ai?? penktasis A?io autoriaus romanas. Romano pavadinimas yra A?iek tiek mA?slingas ai??i?? skaitytojas pamanys, kad A?ia greiA?iausiai susidurs su istoriniu romanu. Jam gali kilti minA?iA?, kad A?ia galAi??tA? bAi??ti ir romanas apie A?v. AugustinAi??. Vis dAi??lto jis greitai A?sitikins, kad romano veiksmas sukasi apie A?prastAi?? Korsikos barAi??, A?kAi??nijantA? savotiA?kAi?? alegorijAi?? apie A?lugusias viltis ir neiA?vengiamAi?? pasauliA? laikinumAi??.
Premijuotasis romanas prasideda 1918 metA? nuotraukos, kurioje vienos Korsikos mokyklos kieme stovi motina su penkiais vaikais, apraA?ymu. NAi?? vieno iA? jA? nebAi??ra tarp gyvA?jA?. TaA?iau nuotraukoje nAi??ra dviejA? asmenA? ai??i?? tAi??vo ir to, kuris dabar jAi?? A?iAi??rinAi??ja, ai??i?? Marselio AntoneA?io. Mat tAi??vas tuo metu buvo belaisvis A?emutinAi??je Silezijoje, o Marselis dar nebuvo gimAi??s. TAi??vas jau buvo susitaikAi??s su mintimi, kad po Pirmojo pasaulinio karo A?lugo iA?tisas pasaulis. VAi??liau A?itai supras ir Marselis, kuris ilgAi?? laikAi?? pradirbAi??s vienoje iA? Afrikos A?aliA? A?lugus kolonijA? pasauliui nieko nepeA?Ai??s sugrA?A? A? KorsikAi??.
TaA?iau pagrindinAi?? romano istorija susijusi su Marselio anAi??ku MatjAi??, kuris netikAi??tai nutraukia filosofijos studijas Sorbonos universitete (A?ia jis daugiausia dAi??mesio skyrAi?? Leibnitzo filosofijai) ir grA?A?ta A? gimtAi??jA? Korsikos kaimelA?. Ai?? pagalbAi?? jam ateina vaikystAi??s draugas Liberas PAi??ntiusas, kuris irgi studijavo filosofijAi?? ir domAi??josi A?v. Augustinu. GavAi??s senelio finansinAi?? paramAi??, MatjAi?? su biA?iuliu perima visA? uA?mirA?tAi?? barAi?? ir stengiasi sukurti jame, anot Leibnitzo, ai??zgeriausiAi?? iA? A?manomA? pasauliA?ai???.
IA? pradA?iA? viskas sekasi neblogai. Baras tampa lyg ir savotiA?ku kaimelio centru, kur A?monAi??s uA?suka iA?lenkti taurelAi??s, pasiklausyti graA?aus vaikino, grojanA?io gitara, pasidairyti A? keturias padavAi??jas, iA? kuriA? galima tikAi??tis ir kai ko daugiau. AtsibeldA?ia A? A?iAi?? tolimAi?? vietAi?? net turistai. Bet ten, kur viskas grindA?iama alkoholiu, seksu, pavydu, neiA?vengiamai baigiasi katastrofa. Ja A?itame bare tampa A?mogA?udystAi??. Ai??itaip A?lunga dar vienas utopinis pasaulis.
Tuomet iA?ryA?kAi??ja ir romano pavadinimo prasmAi??. Neatsitiktinai Liberas studijavo A?v. AugustinAi??. 410 metais Hipono vyskupas, ramindamas tikinA?iuosius, suA?inojusius apie Romos A?lugimAi??, taria: ai??zRoma A?lugo. JAi?? uA?Ai??mAi??, bet A?emAi?? ir dangus dAi??l to nesudrebAi??jo. Pasaulis kaip ir A?mogus: jis gimsta, auga, mirA?ta.ai???
RaA?ytojas parodo, kaip trys vienos A?eimos kartos kAi??rAi?? savo pasaulius, taA?iau visi jie A?lugo. Savo viltis jis sieja su MatjAi?? seserimi Oreli, kuri, bAi??dama archeologAi??, bando prikelti mirusius pasaulius, atlieka archeologinius kasinAi??jimus Afrikoje netoli tos vietos, kur dirbo A?v. Augustinas. Ji priima bet kokA? A?lugimAi??, kad tik jis bAi??tA? savas. Oreli nebijo neiA?vengiamybAi??s, ji tik nori, kad nuo jos priklausytA? jos forma. Ai??itaip romanas tampa savotiA?ka A?lugimo kronika, kuri susieja skirtingas epochas, ne tik skirtingas vienos A?eimos kartas. RaA?ytojas prisipaA?A?sta, kad visiA?kai neketino ai??zpateikti Romos A?lugimo kaip svarbios konceptualios kategorijos, su kuria bAi??tA? lyginamos kitA? pasauliA? agonijos ir kuriAi?? bAi??tA? norima iliustruoti. Juk A?ia romanas, o ne disertacija. Romos A?lugimas yra toks pat ypatingas kaip ir baro A?lugimas arba A?sivaizduotas Marselio AntoneA?io kAi??no irimas. Hierarchijos A?ia nAi??ra. PaprasA?iausiai saviti atvejai, kurie atliepia ir nuA?vieA?ia vienas kitAi??ai???.
Romanas pasiA?ymi poetine ir sykiu grubia kalba, sakiniai daA?nai iA?tA?sta, taA?iau nepraranda nei savo ritmo, nei savo tamprumo. Glaustas ir kondensuotas kAi??rinys, kuris A?iemet tarp romanA? buvo aiA?kus lyderis, A?trauktas net A? trijA? premijA? sAi??raA?us. VertAi??tA? ir Lietuvos leidykloms pagalvoti apie jo vertimAi?? A? lietuviA? kalbAi??.

Ruandos tragedija

b_150_221_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_Notre-Dame-du-Nil_couverture.jpg

TAi?? paA?iAi?? ai??i?? lapkriA?io 7-Ai??jAi?? ai??i?? dienAi?? ThAi??ophrasteai??i??o Renaudot premija atiteko Ruandos raA?ytojai Scholastique Mukasongai (g. 1956) uA? jos antrAi??jA? romanAi?? ai??zNilo Dievo Motinaai??? (Gallimardai??i??o leidykla). Ai??domu, kad A?ios raA?ytojos nebuvo galutiniame premijos sAi??raA?e. Po deA?imt balsavimo ratA? jai atiteko A?eA?i balsai. Kitus balsus pasidalijo raA?ytojai Vassilis Alexakis uA? romanAi?? ai??zGraikA? vaikasai??? (leidykla ai??zStockai???) ir Philippeai??i??as Djianas uA? romanAi?? ai??zOch!..ai??? (Gallimardai??i??o leidykla), kurio irgi nebuvo sAi??raA?e. NAi?? vieno balso negavo Christianas Authier uA? romanAi?? ai??zTam tikras nuovargisai??? (leidykla ai??zStockai???), Anne Berest uA? romanAi?? ai??zPatriarchaiai??? (Grasset leidykla), Patrikas Devilleai??i??is uA? romanAi?? ai??zMaras & choleraai??? (leidykla ai??zSeuilai???) ir Jeanas-Loup Trassardai??i??as uA? romanAi?? ai??zGyvatvoriA? A?mogusai??? (Gallimardai??i??o leidykla)
Romano ai??zNilo Dievo Motinaai??? veiksmas vyksta XX a. 8-ajame deA?imtmetyje, Ruandos merginA? pensionate. Ai??is pensionatas buvo skirtas elito vaikams, juo rAi??pinosi prancAi??zA? dAi??stytojai ir belgA? vienuolAi??s. Pagrindinis pensionato uA?davinys ai??i??Ai?? iA?saugoti merginA? nekaltybAi?? iki vedybA?. JA? daugiausia lanko hutA? politikA?, kariA?kiA?, prekeiviA? ir A?ymiA? A?moniA? vaikai. Tik deA?imt procentA? vietA? skirta tutsiA? vaikams, tarp kuriA? regime VeronikAi?? ir VirginijAi??. Jos priverstos bAi??ti protingesnAi??s, kad gautA? diplomAi??. Ilgainiui abi A?ios merginos ima pasikliauti viena kita, dalijasi maistu, kurA? joms paruoA?Ai?? jA? motinos, svajoja apie gyvenimAi?? Europoje. Savo kampelA? miegamajame jos papuoA?ia Nanos Mouskouri ir Johnyai??i??o Hallydayai??i??aus nuotraukomis, studijuoja baltinanA?iA? kremA? savybes, baisiai domisi anglA? kalba ir geografija, drauge aprauda savo biA?iulAi?? FridAi??, mirusiAi?? po persileidimo. Bet jos jauA?ia ir kitA? merginA? paA?aipas, A?A?eidinAi??jimus, netgi galvoja bAi??gti iA? pensionato, tuo labiau kad A? visus A?iuo dalykus bejAi??giA?kai A?velgia dAi??stytojai ir vienuolAi??s. VAi??liau jos susiduria su netoliese gyvenanA?iu keistoku ponu de Fontanajumi, buvusiu kavos plantatoriumi. Ai??is palaiko hutA? gentA? ir aiA?kina, kad jie yra faraono palikuonys. Taip pat jis praA?o, kad Virginija ir Veronika taptA? jo keistA? apeigA?, skirtA? hutA? garbei, dievaite ir karaliene. Ai??iuo pono de Fontenajo personaA?u raA?ytoja A?kAi??nija tuos kolonizatorius, kurie iA?galvojo, kad tutsiai kilAi?? ne iA? Ruandos, kad jie susijAi?? su Izraeliu, Egiptu ar Etiopija. Nors iA? tikrA?jA? hutai nuo tutsiA? skyrAi??si tik tuo, kad pirmieji buvo A?emdirbiai, o antrieji ai??i?? gyvuliA? augintojai, ta beprotybAi?? apie skirtingAi?? kilmAi?? baigAi??si tragedija, kuriAi?? nebyliai palaikAi?? ir baltieji, kai 1994 m. liejosi tutsiA? kraujas… Pati raA?ytoja tuo metu gyveno PrancAi??zijoje ir tai jAi?? iA?gelbAi??jo nuo baisaus gentainiA? likimo: ji prarado trisdeA?imt giminaiA?iA?. Ai??is romanas paraA?ytas tik todAi??l, kad, raA?ytojos A?odA?iais tariant, ai??zvisi A?ie A?monAi??s nemirtA? iA? tikrA?jA?ai???…
ThAi??ophrasteai??i??o Renaudot premija uA? esAi?? atiteko Franckui Maubertai??i??ui uA? ai??zPaskutinA? modelA?ai??? (leidykla ai??zMille et une nuitsai???), kur pasakojama apie Alberto Giacometti paskutinA? modelA? Carolineai??i??Ai??, baro merginAi?? ir prostitutAi??.

VisuomenAi??s rentgeno nuotrauka

b_150_226_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_feerie.jpg

LapkriA?io 6 dienAi?? MAi??dicis premija atiteko 43 metA? autorei Emmanuellei Pireyre uA? romanAi?? ai??zVisuotinAi?? fejerijaai??? (leidykla ai??zLai??i??Olivierai???), kuri jau pirmajame balsavimo ture surinko 8 balsus ir A?veikAi?? Philippeai??i??o Djiano romanAi?? ai??zOch!ai??? (Gallimardai??i??o leidykla), Patricko Devilleai??i??io romanAi?? ai??zMaras & choleraai??? (leidykla ai??zSeuilai???) ir Leslie Kaplan romanAi?? ai??zMilfejisai??? (P.O.L. leidykla).
ai??zVisuotinAi?? fejerijaai??? ai??i?? ketvirtas autorAi??s romanas. JAi?? prieA? deA?imtA? metA? pastebAi??jo legendinis leidAi??jas Mauriceai??i??as Nadeau, savo metu iA?leidAi??s Henry MillerA? ir MalcolmAi?? Lowry ir skaitytojams pateikAi??s du pirmuosius jos romanus ai??i?? ai??zUA?A?aldyti ir atA?ildytiai??? (2000) ir ai??zMano drabuA?iai ai??i?? ne paklodAi??sai??? (2001). TreA?iAi??jA? romanAi?? ai??zKaip padaryti, kad iA?nyktA? A?emAi???ai??? (2006) iA?leido leidykla ai??zSeuilai???.
ai??zVisuotinAi?? fejerijaai??? ai??i?? romanas-koliaA?as, kurA? pati autorAi?? pristato kaip ai??zmAi??sA? europinAi??s sAi??monAi??s rentgeno nuotraukAi??, kur susipina tikrovAi?? ir fikcijaai???. Ji gali nustebinti skaitytojus, A?pratusius prie tradiciniA? pasakojimo bAi??dA?, nes romane A? vienAi?? krAi??vAi?? pakliAi??va laikraA?A?iA? straipsniA? iA?traukos, elektroniniai laiA?kai, pokalbiA? nuotrupos, dainA? priedainiai, telefono A?inutAi??s, skoliniai iA? kitA? raA?ytojA? (pvz., Faulknerio, Emmanuelio Bove ir kt.). A?ia susipina ir A?vairios temos: seksualinis turizmas, japonA? rinkodara, finansA? krizAi??, pagal religinius musulmonA? reikalavimus paruoA?ta mAi??sa. Romano tekstas rutuliojamas it iA?tisinis margas srautas, kuriame A?mAi??kA?teli tokios figAi??ros, kaip Friedrichas Nietzsche, Umberto Eco, Loui de FunA?sas, Christine Angot, Yoko Ono. UA?tat romanas greiA?iau primena A?iuolaikinio meno instaliacijAi?? su kompiuteriais ir videomagnetofonais, kurie virto ne tik fikcijos ekranais, bet sykiu ir tikrovAi??s veidrodA?iais, pateikianA?iais ne tik A?vairias tikrovAi??s detales, bet ir tampanA?iais begale savarankiA?kA? trumpuA?iA? pasakojimA?, kurie susilieja A? makrokosmAi??.
IA?aiA?kAi??ja, kad ankstesnis A?sitikinimas, jog A?mogui pavyko viskAi?? suvaldyti, buvo tik iliuzija. Romane vaizduojamas A?iuolaikinis pasaulis, kuriame sunku atsekti racionalumo pamatAi??, neatsitiktinai dar XIX amA?iui bAi??dingus klausimus: kas yra Dievas? kas yra kAi??nas? kas yra visata? buvo galima gauti atsakymAi??. Ai??iandien juos keiA?ia kiti: kaip pakloti lovAi?? A?mogaus, kuris nAi??ra A?izofrenikas ir beprotis? ar Friedrichas Nietzsche atitinka pagal musulmonA? reikalavimus paruoA?tAi?? mAi??sAi??? kaip gyventi sukarintoje vietovAi??je? BAi??tent A?iais klausimais A?vardyti atskiri romano skyriai A?rodo dirbtinAi?? mAi??sA? laikA? mitologijAi??. Neatsitiktinai raA?ytoja pasakotojo A?odA?iais tvirtina, kad ai??zviskas vyksta tarsi uA?uot gyvenAi?? realiame pasaulyje, mes gyvename A?mogaus muziejuje. (…) Muziejumi paversta tikrovAi?? nebAi??ra laisva, tikrovAi?? yra varganas sAi??ris po gaubtuai???. AutorAi?? nesistengia moralizuoti, ji tik pateikia visuomenAi??s rentgeno nuotraukAi??, kurioje norintieji gali atpaA?inti ir save…
MAi??dicis premija, skiriama uA?sienio raA?ytojui, atiteko Izraelio atstovui Abrahamui B. Yehoshuai (g. 1936) uA? romanAi?? ai??zRetrospektyvaai??? (Grasset leidykla), kuris melancholiA?kai pasakoja apie meninAi??s kAi??rybos paslaptis.
MAi??dicis premija uA? esAi?? vainikavo Davido Van Reybroucko knygAi?? ai??zKongas, istorijaai??? (leidykla ai??zActes Sudai???).

Apie Pasteuro mokinA?

b_150_222_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_Peste_Cholera.jpg

O lapkriA?io 5 dienAi?? premijA? dalybA? sezonAi?? pradAi??jo ai??zFeminaai??? premija, kurios A?iuri sudaro vien moterys. Jos jau po pirmojo balsavimo turo premijAi?? skyrAi?? Patrikui Devilleai??i??iui (g. 1957) uA? romanAi?? ai??zMaras & choleraai??? (leidykla ai??zSeuilai???), kuris nurungAi?? JAi??rA?meai??i??o Ferrari ai??zPamokslu apie Romos A?lugimAi??ai??? (leidykla ai??zActes Sudai???), Julijos Deck ai??zViviana Elisabete Fovilai??? (leidykla ai??zMinuitai???), Annetos Serre ai??zStaleli, pasidenkai??? (Verdier leidykla) ir Bruno Le Maireai??i??o ai??zAbsoliuA?iAi?? muzikAi??ai??? (Gallimardai??i??o leidykla).
Premijuotame romane raA?ytojas pateikia bakteriologo Alexandreai??i??o Yersino (1863ai??i??1943) gyvenimo istorijAi??, kuri savo margumu ir nuotykiA? gausa suA?avAi??jo autoriA?. Devilleai??i??is nAi??ra pirmasis, kuris susidomAi??jo A?io mokslininko biografija, taA?iau jis panoro iA? jos padaryti romanAi?? ir papasakoti jA? esamuoju laiku. PrieA? raA?ydamas romanAi??, autorius perskaitAi?? mokslininko kAi??rinius, Pasteuro instituto archyve sukauptAi?? begalAi?? jo laiA?kA? motinai (raA?Ai?? juos beveik kasdien), seseriai Emili ir po jos mirties kai kuriems draugams. Kaip prisipaA?ino raA?ytojas, jis juos skaitAi?? ne tam, kad susipaA?intA? su mokslininko gyvenimu, bet kad paA?intA? jA?.
RomanAi?? sudaro 44 skyriai, kurie maiA?omi it kortos ir dAi??liojami prieA?ais skaitytojA? akis, kad A?ie galAi??tA? sekti protagonistAi??.
PaskutinAi?? Alexandreai??i??o Yersino kelionAi?? A? SaigonAi?? 1940-aisiais raA?ytojas paverA?ia savo romano gija, ant kurios tarsi suveriamas visas kAi??rinys. Jam 80 metA?, jis niekada nebegrA?A? A? PrancAi??zijAi??, kuriAi??, gimAi??s Ai??veicarijoje, pasirinko kaip tAi??vynAi??. Autorius vaizduoja bakteriologo gyvenimAi?? nuo pat jo tAi??vo, irgi mokslininko, mirties, kai maA?asis Alexandreai??i??as dar tik po keliA? mAi??nesiA? turAi??jo ateiti A? pasaulA?.
Jau dirbdamas Pasteuro institute, Alexandreai??i??as nesitenkina vien mikrobA? stebAi??jimu, jis nori pamatyti ir pasaulA?. Vienu metu dirba laivo gydytoju, paskui vAi??l imasi bakteriologo duonos. 1894 m. Honkonge beveik atsitiktinai pirmasis pasaulyje atranda maro bacilAi??, Indokinijoje domisi A?emdirbyste ir medA?iA? auginimu, sodininkyste, aptinka kokos medA? ir iA?randa gAi??rimAi??, panaA?A? A? kokakolAi??, neatsitiktinai tampa kauA?iuko ir chinino karaliumi.
Nors autorius A?avisi savo herojumi, bet romanas netampa A?lovinanA?iu kAi??riniu: A? herojA? A?velgiama su A?ypsena ai??i?? prieA?ais mus iA?kyla tarsi gyvas A?mogus, sugebAi??jAi??s suderinti savyje kartais, regis, nesuderinamas veiklos rAi??A?is.
ai??zFeminaai??? premija, skiriama uA?sienio raA?ytojui, atiteko JAV raA?ytojai Julijai Otsukai uA? romanAi?? ai??zKai kurios niekada nematAi?? jAi??rosai??? (leidykla ai??zPhAi??busai???), pasakojantA? apie tai, kaip 1920 m. A? San Francisko miestAi?? iA?plaukAi?? bAi??rys japonA? merginA?, kurios turAi??jo iA?tekAi??ti uA? japonA?, jau A?sikAi??rusiA? Kalifornijoje. Deja, A?ia daugeliui gyvenimas virto tikra nelaime…
ai??zFeminaai??? premija uA? esAi?? buvo skirta raA?ytojui Tobieai??i??ui Nathanui uA? ai??zEtnoromanAi??ai??? (Grasset leidykla), aptariantA? etnopsichiatrijos problemas.

Agresorius ir auka ai??i?? kitaip

b_150_229_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_djian_oh.jpg

LapkriA?io 14 dienAi?? buvo paskirta paskutinAi?? iA? garbingiausiA? ai??i?? ai??zInteralliAi??ai??? premija, kuriAi?? A?steigAi?? ir teikia A?urnalistai. Ji po aA?tuoniA? balsavimo turA? atiteko 63 metA? Philippeai??i??ui Djianui uA? romanAi?? ai??zOch!ai??? Jis A?veikAi?? Nicolas dai??i??Estienneai??i??Ai?? dai??i??Orvesai??i??Ai?? ir jo romanAi?? ai??zPaveldimos iA?tikimybAi??sai??? (Albino Michelio leidykla), taip pat SAi??bastienAi?? Lepaqueai??i??Ai?? ir jo romanAi?? ai??zKai suartAi??ja atogrAi??A?A? vAi??jaiai??? (leidykla ai??zActes Sudai???).
Philippeai??i??as Djianas ai??i?? per dvi deA?imtis romanA? perkopAi??s autorius. JA? labiausiai iA?garsino romanas ai??zRyte 37Ai??2ai???, pagal kurA? buvo pastatytas ir populiarumo sulaukAi??s filmas. Nors autorius iki tol uA?siAi??mAi?? A?vairiausiais darbais, po A?io romano ir filmo sAi??kmAi??s jis iA?keliavo A? JAV, kur praleido 10 metA?. Jam didelAi?? A?takAi?? padarAi?? amerikieA?iA? literatAi??ra.
Premijuotojo romano pasakotoja MiA?elAi?? prisipaA?A?sta, kad jAi?? iA?prievartavo kaukAi??tas vyriA?kis. Po to ramiA? ramiausiai miegamajame persivelka drabuA?ius ir laukia ateinanA?io sAi??naus. VAi??liau iA?aiA?kAi??s, kad tas agresorius ai??i?? kaimynas, kuris patiria malonumAi?? tik prievartaudamas, bet ir MiA?elAi?? nelieka jam abejinga. Ji pasikvietAi?? sAi??nA? VensanAi?? vakarienei drauge su jo naujAi??ja biA?iule, kuri laukiasi, bet nuo kito vyro. SAi??nus apsilanko pas motinAi??, nes ieA?ko buto ParyA?iuje, nors nei jis, nei jo draugAi?? nedirba. Jis tikisi, kad uA? butAi?? mokAi??s motina. SAi??nus motinos nekenA?ia, nes ji prieA? porAi?? metA? paliko jo tAi??vAi??. TaA?iau MiA?elAi?? niekina sAi??nA?, nes mano, kad jis yra silpnas, kaip ir jo tAi??vas. Nors ji ir palaiko ryA?ius su buvusiu vyru, bet negali atleisti, kad jis jai skAi??lAi?? antausA? per vienAi?? kivirA?Ai??. Ji neapkenA?ia ir tAi??vo, kuris ai??zMikioai??? klube iA?A?audAi?? 70 vaikA?, kai jai buvo tik 16 metA?. DAi??l A?ios baisios A?mogA?udystAi??s jos gyvenimas virto pragaru. Ji negali pakAi??sti ir savo 75-metAi??s motinos, kuri susitikinAi??ja su triskart jaunesniais meiluA?iais. Geriausia savo drauge ji laiko AnAi??, su kuria dirba kino srityje ir kuri yra ir jos sAi??naus krikA?tamotAi??. TaA?iau Anos vyras ai??i?? jos meiluA?is, ir MiA?elAi?? nenori prarasti geriausios draugAi??s, jei A?i suA?inotA? apie jA?dviejA? santykius…
Taigi tai ai??i?? aiA?kiai amerikietiA?ko pobAi??dA?io romanas su tam tikra feminizmo priemaiA?a, nes MiA?elAi?? tvarko visA? gyvenimus, bet negali atsispirti ir savo aistroms. Nors ji ir teigia esanti A?iuolaikiA?ka moteris, bet nAi??ra tokia stipri, kaip atrodo iA? pirmo A?vilgsnio…
Ai??iais metais A?iuri tarsi ieA?kojo naujA? vardA?. Ir tikrai jA? rado. Be abejo, didA?iausias atradimas ai??i?? Goncourtai??i??A? premijos laureatas JAi??rA?meai??i??as Ferrari. TaA?iau ir jis negali bAi??ti tikras, kokA? nuosprendA? jam raA?o didysis vertintojas ai??i?? Laikas. Ir jam, ir mums tenka tik laukti…