NEBLAi??STANTYS KREMLIAUS KINO APA?AVAI, arba SENA PROPAGANDA SU NAUJU PADAA?U

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: SovietinAi??s ideologijos
AUTORIUS:Ai??ArAi??nas VyA?intas
DATA: 2013-12

Kaip sovietinis filmas ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? iki A?iol plauna visuomenAi??s smegenis

Pastaruoju metu kiek drAi??siau imama kalbAi??ti apie neigiamAi?? Kremliaus propagandos poveikA? Lietuvos visuomenei. Dar visai neseniai, rizikuodami, kad bus apA?aukti paranoikais, vieA?ai tAi?? aptardavo tik pavieniai A?urnalistai, politologai, politikai, A?iaip A?A?valgesni pilieA?iai. TaA?iau dabar A?iAi?? skaudA?iAi?? problemAi?? A?iek tiek atviriau A?vardijo net pats ValstybAi??s saugumo departamentas, kurio veiklos ataskaitoje ne be pagrindo teigiama: ai??zPrieA? LietuvAi?? yra vykdoma aktyvi informacinAi??, ideologinAi?? ir istorijos ai??zperraA?ymoai??? politika.ai???1

Lietuvos istorijos perraA?inAi??tojai, savaime suprantama, ypatingAi?? dAi??mesA? kreipia A? sovietinAi?? okupacijAi?? ir antisovietinA? pasiprieA?inimAi??. Ne veltui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys istorikas Arvydas AnuA?auskas teigia: ai??zMums norima primesti kitokA? praeities vertinimAi??… Rusija panaudoja ir minkA?tosios galios elementus, kai steigiamos A?vairios organizacijos, padedama joms su logistika, rengiant A?vairias konferencijas, leidA?iant leidinius, kuriuose labai akivaizdA?iai, o daA?nai ir pakankamai grubiai, nesiskaitant su priemonAi??mis, iA?kraipoma Baltijos A?aliA? istorija.ai???2

Vienas svarbiausiA? Kremliaus propagandos ai??zminkA?tosios galiosai??? ginklA?, be abejo, yra ir Lietuvos istorijAi?? atitinkamai iA?kraipantys filmai. DrA?sA?iau tvirtinti, kad neigiamas jA? poveikis visuomenAi??s sAi??monei yra netgi didesnis negu minAi??tA? konferencijA? arba dezinformaciniA? pseudoistoriniA? leidiniA?, daA?niausiai skirtA? palyginti nedideliam klausytojA? ar skaitytojA? sluoksniui. Neatsitiktinai dar pats Leninas yra pabrAi??A?Ai??s, kad bolA?evikinei propagandai svarbiausias iA? visA? menA? yra kinas.3* Ir, aiA?ku, ne tik bolA?evikinei. Nes kino meninAi??s kalbos psichologinis poveikis puikiai pasinaudoja ir daugelio kitA? meno rAi??A?iA? galimybAi??mis ai??i?? teatro, dailAi??s, literatAi??ros, muzikos, net architektAi??ros (gali labai A?taigiai kurti estetiA?kai A?prasmintos erdvAi??s iliuzijAi??). KAi?? jau kalbAi??ti apie tai, kad jis apskritai daug geriau uA? kitus menus geba kurti iliuzinAi?? tikrovAi??, galinA?iAi?? ne tik uA?goA?ti realybAi??, bet jAi?? net ir pakeisti. Ne veltui tai yra ir bene pats masiA?kiausias menas. Ai??iuo atA?vilgiu varA?ytis su kinu galAi??tA? nebent populiarioji muzika, taA?iau ir ji A?iais laikais neiA?siverA?ia be vaizdo A?raA?A?.

ReikA?mingiausias visA? laikA? lietuviA?kas filmas?

Tokiame specifiniame kontekste be galo A?domu stebAi??ti, kaip sumaniai ir atkakliai propaguojamas senas sovietinis filmas ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai???, meniA?kai perteikiantis Kremliaus ideologA? sukurptus ir vis dar eskaluojamus lietuviA? rezistencijos vertinimus. Jis ne tik reklamuojamas, garbstomas labiau uA? bet kurA? kitAi?? lietuviA?kAi?? filmAi??, bet tiesiog brukte brukamas visuomenei, jau A?trauktas net A? mokyklA? programas.4 Negana to, kad filmo vaizdo A?raA?ais uA?verstos jais prekiaujanA?ios parduotuvAi??s, jis nuolatos rodomas ir labai palankiai vertinamas kino festivaliuose, forumuose, konferencijose, apie jA? leidA?iamos knygos, A?iniasklaidoje apstu filmAi?? liaupsinanA?iA? recenzijA? ir interviu, A?vairiose televizijos laidose, vieA?ose paskaitose jA? giria kino kritikai, menininkai, istorikai, filosofai. Kaip vienas didA?iausiA? Lietuvos kino pasiekimA? jis, savaime aiA?ku, pristatomas A?vairiA? meno ir kultAi??ros specialybiA? studentams.

MaA?a to, dar sovietmeA?iu buvAi??s, ko gero, labiausiai pasaulyje A?inomas lietuviA?kas filmas, dabar jis tapo vienu svarbiausiA? Lietuvos ne tik kino, bet ir apskritai visos kultAi??ros reprezentantA? uA?sienyje, A?iuo atA?vilgiu pagal reikA?mAi?? neretai prilygsta net A?iurlionio kAi??rybai. Beje, kAi?? ten A?iurlionis! Filmas ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? kai kam yra daug svarbesnis. Ne veltui A? sveA?ias A?alis jA?, kaip vienAi?? paA?iA? reikA?mingiausiA? Lietuvos kultAi??ros vertybiA?, siunA?ia rodyti ir net asmeniA?kai pristato ne tik mAi??sA? ambasadoriai, kultAi??ros, uA?sienio reikalA? ministrai, bet kartais, kaip jau yra buvAi??, net patys prezidentai.

Tai atrodytA? komiA?ka, jei nebAi??tA? graudu. AukA?A?iausia A?alies valdA?ia iA?didA?iai ir A?kyriai bruka pasauliui kino juostAi??, palaikanA?iAi??, net heroizuojanA?iAi?? Lietuvos okupantus ir kolaborantus, su A?emAi??mis maiA?anA?iAi?? tuos, kurie prieA?inosi pavergAi??jams.

Sunku pasakyti, kur A?ia baigiasi, jau cituoto Lenino A?odA?iais tariant, Kremliui naudingas idiotizmas, o kur prasideda sAi??moningai piktavaliA?kas aukA?A?iausiA? valstybAi??s pareigAi??nA? elgesys, A?okiruojamai paminantis elementariausiAi?? valstybinAi?? ir pilietinAi?? savigarbAi??. Kai Rolandas Paksas, bAi??damas Lietuvos prezidentas, minAi??tAi?? filmAi?? nuveA?Ai?? A? GruzijAi??, Laisvosios Europos radijo A?urnalistas Virgis ValentinaviA?ius tokA? valstybAi??s vadovui nederamAi?? akibrokA?tAi?? A?vertino aA?triai, bet pelnytai: ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? yra spjAi??vis A? veidAi?? rezistentams. Jei kam rAi??pi Vytauto A?alakeviA?iaus filmo meniA?kumas, tAi?? gali daryti privaA?iai ar per kino kritikA? konferencijas, taA?iau dAi??ti valstybAi??s vadovo antspaudAi?? ant A?lykA?taus melo istorine prasme yra iA?kalbingas programinis pareiA?kimas, jog Paksas laiko Lietuvos SSR istorijAi?? niekuo neiA?siskirianA?iu tarpsniu.ai???5

TaA?iau tragikomiA?kiausia, kad mAi??sA? valdA?ios virA?Ai??nAi??se A? Lietuvos istorijAi?? (o kartu ir A? valstybingumAi??), atrodo, daug kas A?iAi??ri panaA?iai kaip Paksas. ValdA?ios keiA?iasi viena po kitos, bet filmas ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? kaip buvo, taip ir yra iA?kilmingai veA?iojamas po pasaulA?.6 A?inoma, su atitinkamu valdA?ios pareigAi??nA?, kitA? iA?kiliA? valstybAi??s asmenA? protegavimu ir palyda. Lubiankos dA?iaugsmui, patys tyA?iojamAi??s iA? savo valstybAi??s nepriklausomybAi??s ir uA? jAi?? kritusiA?jA?? Juo labiau kad pas mus tokia A?eminanti savinieka maA?ai kAi?? jaudina, daug kas laiko jAi?? priimtinu, normaliu, net pagirtinu dalyku. Tai akivaizdA?iai rodo, kaip netoli nuo homo sovieticus mentaliteto per nepriklausomybAi??s deA?imtmeA?ius pasistAi??mAi??jo didA?ioji tiek visuomenAi??s, tiek vadinamojo jos elito dalis.7

Taip ir norisi prisiminti vienAi?? gerai A?inomAi?? kultAi??ros ministrAi??, savo apartamentuose pasikabinusA? enkavAi??disto Aleksandro GudaiA?io-GuzeviA?iaus portretAi??.8 Labai simboliA?kas gestas. Gaila, kad ai??zKalvio Ignoto teisybAi??sai??? ekranizacija, palyginti su filmu ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai???, meniA?kai ne tokia vykusi. O juk bAi??tA? galima kultAi??ros propagavimo labui paveA?ioti po pasaulA? ir raudonAi??jA? kalvA?.

KurioziA?ka LRT tradicija

Pastaruoju metu, kai tik A?sijungiu LRT, lyg tyA?ia uA?tinku A?kyriAi?? filmo ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? reklamAi?? ai??i?? vis kvieA?iama A?iAi??rAi??ti jA? nacionalinio transliuotojo mediatekoje. Apie propagandinA? filmo pobAi??dA?, aiA?ku, nAi?? neuA?simenama, uA?tat pateikiamas filmAi?? liaupsinanA?iA? televizijos laidA? rinkinys.

LRT susiklostAi?? itin savotiA?kas paprotys A?A? sovietinAi??s propagandos perlAi?? A?traukti A? programAi?? per valstybines Lietuvos A?ventes, svarbias istorines datas. Antai A?iemet jis parodytas bAi??tent LaisvAi??s gynAi??jA? dienos iA?vakarAi??se.9 Kitaip, kaip ciniA?ku A?uvusiA?jA? uA? Lietuvos laisvAi?? paniekinimu, tokio kuriozo nepavadinsi. Juk tame filme partizanai vaizduojami kaip amoralAi??s niekA?ai, banditai, o sovietiniai okupantai ir jA? talkininkai pristatomi kaip A?aunAi??s vyrai, didvyriA?ki ai??zliaudies gynAi??jaiai??? (taip lakiai iA?verstas A? lietuviA? kalbAi?? rusiA?kas A?odis ??N?Ni??Ni???i???i????Ni???i???i??u, tiesa, A?monAi??s vis tiek juos vadina stribais, ai??i?? red.).

Toks LRT vadovA? elgesys labai primena liAi??dnai pagarsAi??jusiAi?? ai??zTarybiniA?ai??? deA?reliA? atpiginimo akcijAi??, kuriAi?? Maximos gudruA?iai A?iemet irgi sugalvojo surengti bAi??tent per LaisvAi??s gynAi??jA? dienAi?? ai??i?? Sausio 13-Ai??jAi??.10 Tiesa, privatAi??s deA?rA? pardavAi??jai ciniA?kAi?? savo poelgA? gali bent jau formaliai motyvuoti komerciniais tikslais. Juk tokiomis rinkodaros akcijomis tikriausiai priviliojama daugiau pirkAi??jA?, ypaA? tA?, kuriuos tebekamuoja komunostalgija. TaA?iau LRT, regis, vis dar yra nacionalinis visuomeninis transliuotojas, kuris, kaip deklaruojama jo paties A?statyme, be kita ko, privalo ai??zstiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybAi??ai???, ugdyti ai??zvisuomenAi??s moralAi?? ir pilietiA?kumAi??ai???.11 Ar minAi??to filmo demonstravimas LaisvAi??s gynAi??jA? dienos iA?vakarAi??se atitiko A?iuos tikslus?

Laisvoje A?alyje A?monAi??s, A?inoma, turi teisAi?? A?iAi??rAi??ti paA?iAi?? A?vairiausiAi?? kino produkcijAi??. TaA?iau viskam yra tinkamos arba netinkamos aplinkybAi??s, laikas ir vieta. Juk nacionaliniam transliuotojui neA?auna A? galvAi?? mintis Holokausto aukA? atminimo dienAi?? rodyti (ir dar be jokio pristatymo ar komentarA?) propagandinius, pavyzdA?iui, naciA? filmus, o Motinos dienos proga ai??i?? pornografinius, apsimetanA?ius erotiniais, kad ir kokie meniA?kai tobuli jie bAi??tA?. TaA?iau sovietiniams propagandiniams filmams tokie elementariausi etikos reikalavimai kaA?kodAi??l netaikomi.

FilmAi?? ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? LRT rodAi?? ne tik A?iemet LaisvAi??s gynAi??jA? dienos proga, bet ir pernai per ValstybAi??s dienAi?? bei jos iA?vakarAi??se,12 o ankstesnAi?? vasarAi?? ai??i?? iA?kart po Gedulo ir Vilties dienos.13 Savaime suprantama, tai A?skaudino buvusius politinius kalinius ir tremtinius, atviru laiA?ku jie kreipAi??si A? Radijo ir televizijos tarybAi??, kad bent jau atmintinomis laisvAi??s kovA? ir tremA?iA? dienomis nebAi??tA? transliuojami partizanus, tremtinius A?eminantys filmai ir laidos.14 Juolab kad tAi??kart buvo minimos sovietA? ir naciA? okupacijA? metinAi??s, didA?iosios 1941-A?jA? birA?elio tremties 70-metis. Dar anksA?iau ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? rodytas per VAi??lines,15 dAi??l to tremtiniai, politkaliniai irgi protestavo,16 bet nei tada, nei vAi??liau nebuvo A? tai atsiA?velgta. LRT televizijai rodyti A?A? filmAi?? paA?iu netinkamiausiu metu, ignoruojant Lietuvos laisvAi??s kovotojA?, bolA?evizmo aukA? praA?ymus to nedaryti, jau tapo tradicija.

KodAi??l gi LRT, pavyzdA?iui, per LaisvAi??s gynAi??jA? dienAi?? neparodA?ius ir Aleksandro Nevzorovo pseudodokumentinio filmo apie mistinius Landsbergio snaiperius? KodAi??l nesuteikus pusantros valandos eterio Algirdui Paleckiui, kad plaA?iau paskleistA? paistalus, esAi?? savi A?audAi?? A? savus? BAi??tA? galima parodyti ir meninA? nevzoroviA?kos dvasios filmAi??, juk jau pastatyta net keletas tokiA?, pasakojanA?iA? apie ai??zbaltAi??sias pAi??dkelnesai??? ai??i?? snaiperes, kurios taikius rusA? karius medA?iojo Kaukaze. PavyzdA?iui, populiariame Nevzorovo filme ai??zSkaistyklaai??? dvi A?iaurios snaiperAi??s lietuvAi??s Grozne sprogstamosiomis kulkomis siunA?ia A? anAi?? pasaulA? ai??ztaikdariusai??? rusus, o A?eA?Ai??nA? sukilAi??liai su savo rAi??mAi??jais dosniai joms atsilygina.17 Belieka mistines lietuviA? snaiperes ir smogikus iA? meniniA? filmA? permesti A? Vilniaus gatves 1991-A?jA? sausA?. Ir tai ne A?iaip ironiA?kas retorinis pasiAi??lymas ai??i?? rusA? A?iniasklaida ir interneto socialiniai tinklai tokiAi?? idAi??jAi?? jau ne kartAi?? svarstAi??. NenustebA?iau, suA?inojAi??s, kad ir mAi??sA? paleckininkai retsykiais apie tai pamAi??sto. AktoriA? ir finansuotojA? tokiam agitpropui tikrai netrAi??ktA?. Gal tik talentingA? reA?isieriA?, prilygstanA?iA? Vytautui A?alakeviA?iui, rasti bAi??tA? sunkokaai??i??

Vienas didA?iausiA? sovietinAi??s propagandos laimAi??jimA?

Nors ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? yra tikrA? tikriausias sovietinAi??s propagandos pavyzdys, jo propaguotojai ir gerbAi??jai iA? kailio neriasi, stengdamiesi tai paneigti. NusiA?nekama iki to, esAi?? A?is filmas ai??i?? vos ne antisovietinis arba, blogiausiu atveju, ai??znei ai??zraudonasai???, nei ai??zbaltasai???.18 NeA?aliA?kas, ideologiA?kai neutralus. Ar bent jau sAi??lygiA?kai neutralus. Kino kritikas Gediminas Jankauskas piktinasi visais, kurie pagrA?stai mano, kad A?iame filme ai??ztiesos [...] maA?oka arba kad ji pakeista ideologiniu meluai???.19 ai??zKo verti ginA?ai apie ideologinA? A?io filmo pamatAi?? ir priekaiA?tai, kad A?i juosta juodina Lietuvos istorijAi???ai??? ai??i?? retoriA?kai grAi??A?o rankas Rasa PaukA?tytAi??, kalbAi??damasi su jai pritarianA?iu A?urnalistu, kino kritiku Laimonu Tapinu.20

Sekantys tokias pasakAi??les pamirA?ta, kad sovietmeA?iu KGB ir kitos ideologinAi??s institucijos kontroliavo net ir tA? kino juostA?, kuriA? turinys neturAi??jo nieko bendra su istorija ar politika, kAi??rimAi??. Tad kAi?? jau kalbAi??ti apie filmus, paremtus vis dar kraujuojanA?ia (1965 m., kai pradAi??ta statyti ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai???, A?uvo vienas paskutiniA? Lietuvos partizanA? Antanas Kraujelis) istorija? Tuo metu buvo visiA?kai neA?manoma, kad A? ekranus patektA? bent kiek istoriA?kai objektyvesnis ar ideologiA?kai neutralesnis tokios tematikos filmas. DaugiA? daugiausia, ko galAi??jo tikAi??tis tokiA? filmA? kAi??rAi??jai, tai A?iek tiek paA?aisti ties leistino ir neleistino riba, bet ir uA? tai grAi??sdavo rimti nemalonumai. UA? tokius A?aidimus, pavyzdA?iui, kiek maA?iau A?aliA?ko filmo ai??zJausmaiai??? (1968) rodymas sovietmeA?iu buvo smarkiai suvarA?ytas, nors reA?isierius ir neperA?engAi?? leistinos ribos. O ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? tais laikais demonstruotas ne tik visoje SSRS nuo Kaliningrado iki Vladivostoko, bet ir uA?sienyje, jis susiA?Ai??rAi?? krAi??vAi?? prestiA?iniA? sovietiniA? apdovanojimA?, gavo net valstybinAi?? premijAi??, buvo iA?girtas kino kritikA?, A?urnalistA?, neuA?kliuvo net budriausiems Kremliaus ideologinAi??s kontrolAi??s rykliams.21

Ir A?tai kodAi??l: A?alakeviA?ius sukAi??rAi?? A?vairiausiems sovietinAi??s visuomenAi??s sluoksniams A?tinkantA?, todAi??l nepaprastai populiarA? filmAi??, gana A?spAi??dingoje ir daugumai patrauklioje meninAi??je pakuotAi??je koncentruotai ir A?taigiai pateikAi??s esmines bolA?evikinAi??s propagandos kliA?es: pilietinis karas, klasiA? kova, narsAi??s liaudies gynAi??jai, amoralAi??s miA?kiniai, A?iA? banditA? terorizuojama neryA?tinga, svyruojanti liaudis, kuri lemiamu momentu vis dAi??lto stoja A? ideologiA?kai teisingAi?? pusAi?? su ginklu rankose, ir t. t.

Bet svarbiausia, kad A?A? sovietinAi??s propagandos durnaropiA? kokteilA? kiekvienas A?iAi??rovas galAi??davo siurbA?ioti per labiausiai jam patinkantA? meninAi??s raiA?kos A?iaudelA?. Daug kam patiko nuotykiniai, vesterniA?kieji filmo fabulos ir siuA?eto vingiai, A?iek tiek primenantys pasaulyje, net ir SSRS, didA?iulio populiarumo sulaukusiAi?? Johno Sturgeso ai??zAi??auniAi??jAi?? septyniukAi??ai???, dar garsesnio Akiros Kurosavos A?edevro ai??zSeptyni samurajaiai??? (1954) atkartojimAi??. Priminsiu ai??i?? ten drAi??suoliA? saujelAi?? gelbsti banditA? gaujos terorizuojamAi?? kaimAi??. Intelektualesni kinomanai filme ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? sugebAi??davo A?A?velgti kaA?kAi?? panaA?aus A? savotiA?kAi?? egzistencinAi?? dramAi??, rasdavo sAi??lyA?io taA?kA? net su Ingmaro Bergmano, Andrzejaus Wajdos kAi??riniais. EstetiA?kai rafinuotesnAi?? auditorija gAi??rAi??josi puikiu operatoriaus Jono Griciaus darbu. Na ir, be abejo, imponavo gerai parinkti A?avAi??s ir gabAi??s kino aktoriai. Ai??is sovietinis agitpropas dAi??l A?vairialypAi??s daugiasluoksnAi??s formos buvo kone universalus ir tiko beveik visiems.22 IA?skyrus nebent kovotojus uA? Lietuvos laisvAi??, jA? rAi??mAi??jus, artimuosius ir kitus, kaip tada sakydavo, ai??znepribaigtus antitarybinius elementusai???. Vis dAi??lto net ir jie daA?nai sutikdavo, kad filmas A?spAi??dingas.

A?odA?iu, Kremliui tai buvo tikra ideologinAi?? dovana. Reikia pripaA?inti: didA?iuliame sovietiniA? filmA?, skirtA? bolA?evikA? kovoms su politiniais ir ideologiniais jA? prieA?ais, sraute jis tikrai yra vienas A?taigiausiA? ar bent jau A?taigesniA?. NuoA?irdA?iai rekomenduoA?iau, kad A? menines ideologinio poveikio priemones, taikytas filme ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai???, atidA?iau pasigilintA? kai kuriA? specialybiA? studentai ai??i?? bAi??simiesiems meno kritikams, vieA?A?jA? ryA?iA? specialistams, istorikams, politologams, sociologams tai padAi??tA? geriau suvokti, kaip buvo vykdoma sovietinAi?? indoktrinacija, masinis smegenA? plovimas, kas per daiktas komunistinAi?? propaganda ir kaip apskritai pasireiA?kia propaganda mene, ypaA? kino industrijoje. A?alakeviA?iaus filmas nusipelno kur kas rimtesnio A?vertinimo negu nesibaigiantys propagandinAi??s jo esmAi??s neA?A?velgianA?iA?jA? tauA?kalai.

Prievartautojai ir vaikA? smaugikai

Kaip ir dera sovietiniam agitpropui, filme ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? sovietA? valdA?ios gynAi??jai, visA? pirma, aiA?ku, broliai Lokiai, vaizduojami kaip daugiau ar maA?iau A?aunAi??s herojai, o jA? prieA?ams neA?ykA?tima juodA?iausiA? spalvA?. Apie tai atvirai kalba net nuoA?irdus A?alakeviA?iaus gerbAi??jas ir biA?iulis, A?inomas lenkA? kino kritikas Januszas Gazda: ai??zVieni iA? jA? [filmo veikAi??jA? ai??i?? A. V.] siekia darnos ir ramybAi??s, kiti griauna, sAi??ja chaosAi?? ir mirtA?. Vieni reprezentuoja gerAi??sias jAi??gas, kiti ai??i?? blogAi??sias. [ai??i??] Vis dAi??lto paradoksalu, kad darnos sukAi??rimo aktAi?? A?iame filme atlieka tie, kurie politiA?kai susijAi?? su sovietA? valdA?ia ir padeda jAi?? A?tvirtinti Lietuvoje (A?iAi??rovai juos gali traktuoti ir kaip iA?davikus). Tuo tarpu tie, kurie iA?saugojo iA?tikimybAi?? nepriklausomos Lietuvos idealams, A?ia yra tik destruktyvi jAi??ga.ai???23 Beveik viskas teisingai pasakyta. Tik nelabai suprantu, kur A?ia paradoksas? BAi??tA? paradoksaliau, jei propagandinis sovietA? filmas nediegtA? tokios gAi??rio ir blogio sampratos.

Retorinis kritiko nusistebAi??jimas tariamu paradoksalumu ne visai logiA?kas dar ir todAi??l, kad A?iAi?? A?alakeviA?iaus juostAi?? jis iA? esmAi??s teisingai, nors kiek utriruotai,24 sugretino su kitais panaA?ios rAi??A?ies sovietiniais filmais, kuriuose ai??zsovietA? valdA?ios A?alininkai buvo visais atA?vilgiais teigiami personaA?ai, o jos prieA?ininkai ne tik kad laikAi??si ai??zklaidingA?ai??? paA?iAi??rA?, bet iA? jA? buvo atimtos net pozityvios A?mogiA?kos charakterio savybAi??s. PanaA?iai yra ir filme, apie kurA? kalbame.ai???25 Gazda smulkiai iA?vardija teigiamas, humaniA?kAi??sias okupacinAi??s valdA?ios A?alininkA? LokiA? (iA? kuriA? tik vienas Donatas yra karA?takoA?is, todAi??l broliai jA? smerkia) savybes, prieA?prieA?indamas joms neigiamus, bjaurius, neA?moniA?kus antisovietinio pasiprieA?inimo dalyviA? bAi??do bruoA?us.

Ai??iuo atA?vilgiu A?alakeviA?ius kai kur pralenkAi?? net labiausiai prosovietinius savo kolegas. Kad iA?gautA? maksimalA? propagandinA? efektAi??, vietomis taikAi?? tokius drastiA?kus, pigius, bet emociA?kai itin paveikius kino kalbos triukus, iki kokiA?, ko gero, nAi??ra nusiritAi??s joks sovietinis jo kartos reA?isierius. Lietuvos partizanai filme vaizduojami ne tik kaip moraliA?kai A?lugAi?? niekA?ai, banditai, klastingi liaudies prieA?ai, A?lykA?tAi??s moterA? prievartautojai, jie, pasirodo, dar ir smaugia maA?us vaikus su baltais triuA?eliais! Epizodas, kai banditas Apuokas pasmaugia berniukAi??, sumanytas tikrai vykusiai, nes kas galAi??tA? sukelti didesnA? pasibaisAi??jimAi?? negu tokie A?okiruojantys kadrai? O kur dar tas visAi?? siaubAi?? kontrastiA?kai pabrAi??A?iantis maA?as, baltas, A?velnus triuA?iukas… Vytautas Tomkus, reikia pripaA?inti, A?iAi?? scenAi?? suvaidino talentingai ai??i?? su kraujAi?? stingdanA?iu A?altakraujiA?kumu. A?ia net suaugAi?? A?iAi??rovai pasijunta sukrAi??sti. O juk filmAi??, kuris tuo metu buvo daA?nai rodomas ne tik kino teatruose, bet ir per televizijAi??, masiA?kai A?iAi??rAi??davo tiek suaugusieji, tiek propagandinei indoktrinacijai pats imliausias sociumo sluoksnis ai??i?? vaikai, kuriems aiA?kiai parodoma, kas A?ia yra absoliutaus Blogio A?sikAi??nijimas.

Neatsitiktinai tais laikais, pats pamenu, A? filmo seansus specialiai vesdavo moksleivius iA?tisomis klasAi??mis. Nesunku suprasti, kodAi??l ai??i?? tokie filmai nuo pat maA?ens ugdAi?? savo A?alies tikrosios istorijos neA?inanA?ius, kovotojA? uA? jos laisvAi?? nekenA?ianA?ius, okupantams simpatizuojanA?ius homo sovieticus. KAi?? pavyks indoktrinuoti vaikystAi??je ar paauglystAi??je, tAi?? vAi??liau iA?taisyti bus be galo sunku, nes imliuoju amA?iaus tarpsniu A?kalti stereotipai bAi??na patys gajausi ir tvirA?iausi. O juk meninAi??s indoktrinacijos galia A?alakeviA?iaus filmas toli pralenkAi?? daugelA? tokios tematikos juostA?.

Beje, turiu surinkAi??s nemaA?ai A?iAi??rovA? A?spAi??dA?iA? ir atsiliepimA? tiek iA? Lietuvos, tiek iA? kitA? SSRS respublikA?, kur filmas sovietmeA?iu demonstruotas ne tik labai plaA?iai, bet daA?nai net ir privalomai. Ai??tai tik keletas iA? jA? apie minAi??tAi?? kraupA? vaiko pasmaugimAi??: ai??zVienas iA? vaikystAi??s prisiminimA? apie A?A? filmAi??: kai TV ekrane prasidAi??davo scena, kurioje pabAi??gAi??s nuo Donato miA?ke banditas Apuokas smaugia atsitiktinai pakliuvusA? jam A? rankas berniukAi?? liudytojAi??, mano tAi??tis visada iA?eidavo iA? kambario, kad nematytA? A?ios koA?mariA?kos scenos.ai??? ai??zAA? irgi puikiai prisimenu A?A? dAi??A?iAi?? draskantA? epizodAi??… Donatui, kai tas [vAi??liau] atsidAi??rAi?? prieA? ApuokAi?? su A?autuvu [derAi??jo] A?sikibti iA? visA? jAi??gA? pastarajam A? gerklAi?? uA? tAi?? vaikinukAi??.ai??? ai??zAA? visada uA?simerkiu, kai eina A?is epizodas.ai??? ai??zA?iAi??rAi??jau vaikystAi??je, Apuokas iA? tikrA?jA? iA?gAi??sdino ai??i?? be jokiA? siaubiakA?.ai???26

A?iauriA?, net siaubingA? scenA? filme esama ir daugiau. Suprantama, stribA? kovos su Lietuvos partizanais tikrai buvo labai A?iaurios. Nors niekuo dAi??tA? vaikA? su baltais triuA?iukais partizanai miA?kuose nesmaugAi??, deja, ir nuo jA? rankos A?vairiomis aplinkybAi??mis yra A?uvAi?? vaikA?. TaA?iau stingdantA? siaubAi??, kaip teisingai pabrAi??A?Ai?? Gazda, filme sAi??ja tik kraugeriai miA?kiniai, nuo kuriA? kaimAi?? pasiaukojamai gina narsieji kolaborantai, padedami sovietA? kareiviA?. Tad daugiau negu keista, net A?iurpoka girdAi??ti kai kuriA? fanA?, kaip antai poeto Vytauto BloA?Ai??s, svaiA?iojimus, esAi?? Lietuvos partizanai filme parodyti ai??zsu didA?iausia simpatijaai??? (!)27 arba, pavyzdA?iui, skaityti oficialA? filmo pristatymAi?? Kauno tarptautiniam kino festivaliui, neva A?ios kino juostos autorius sugebAi??jo ai??zA?A?velgti humanizmAi?? abiejose [sic!] kovojanA?iose pusAi??seai???.28 Atleiskite, bet tai jau kaA?koks pernelyg juodas humoras.

Juo labiau kad filme partizanai ne tik skerdA?ia nelaimingus valstieA?ius, uA?simaniusius stoti A? kolchozAi??, ne tik smaugia vaikus, bet ir prievartauja kaimo moteriA?kes. Nors, kita vertus, nepavykusio A?aginimo scena bent A?iek tiek prislopina filme vykstanA?iA? nuolatiniA? A?udyniA? A?tampAi??, nes miA?kinA?, bandantA? iA?prievartauti droviAi?? kaimietAi??, negyvai uA?plumpina iA? palovAi??s staiga iA?lindAi??s pats komiA?kiausias ir bailiausias filmo personaA?as. A?iAi??rovai A?ia akimirkAi?? galAi??davo atsipAi??sti ir net nusijuokti, kad tokA? smagA? atkirtA? ai??zmiA?ko nelabiesiemsai??? davAi?? paprastos liaudies atstovas, kuriam pats gyvenimas pakiA?o politiA?kai teisingAi?? pasirinkimAi??.

Tarp kitko, A?domu, kad iA? miA?ko iA?lindAi??s banditas, lyg koks keistas sadomazochistinis iA?krypAi??lis, prievartauti nelaimingAi??jAi?? puola per A?Ai??tbAi??tinA? mAi??A?A?, ignoruodamas vado A?sakymAi??. Akivaizdu, kad A?iems kadrams trAi??ksta elementariausios loginAi??s, psichologinAi??s, net fiziologinAi??s motyvacijos. TaA?iau tai nesvarbu, nes bendrame propagandiniA? filmo priemoniA? arsenale A?is vaizdelis ir buvo skirtas anaiptol ne rafinuoA?iausiai publikai. A?ia svarbiausia ai??i?? kuo A?spAi??dingiau paA?eminti stribA? prieA?us. O siekdamas to tikslo propagandinis sovietA? kinas paA?iA? drastiA?kiausiA? metodA? nevengAi?? nuo pat EizenA?teino laikA?.

Aitvaras, kraunantis turtus A? Kremliaus

propagandos aruodAi??

Tiesa, ne visi Lietuvos partizanai filme pavaizduoti kaip degradavAi?? paA?lemAi??kai. Prievartautojams ir vaikA? smaugikams vadovauja sAi??lygiA?kai kiek A?viesesnis, intelektualesnis, anot daugelio filmo garbintojA?, net savaip romantiA?kas, buvAi??s nepriklausomos Lietuvos karininkas, o naciA? okupacijos laikais ai??i?? policininkas Aitvaras. MaA?A? vaikA? jis nesmaugia, moterA? neA?agina, su jomis (pavyzdA?iui, su savo paties A?mona) net nesimyli. TaA?iau ir jis piktdA?iugiA?kai stebi prieA?mirtines naujojo apylinkAi??s pirmininko Vaitkaus, kurA? pats nuA?ovAi?? per langAi??, konvulsijas. Ai??sako pakarti vargA?Ai?? nebylA? jo tAi??vAi??, be to, kaip ir dera tikram romantikui, liepia savo sAi??brui, kad muA?tA? Ai??kininko Marcinkaus, pasislAi??pusio po lova, A?monAi??, prieA? tai su neslepiamu pasimAi??gavimu dar patraiA?kAi??s jos nagus auliniA? batA? padu. Beje, filmo scenarijuje inteligentiA?kasis personaA?as spiria parkritusiai Marcinkuvienei A? A?onAi?? ir iA?vadina jAi?? ai??zstervaai???.29 Visa tai, aiA?ku, rodo didelAi?? A?alakeviA?iaus simpatijAi?? Lietuvos laisvAi??s kovotojams.

Na, bet neerzinkime filmo gerbAi??jA?, kibdami prie tokiA? nereikA?mingA? smulkmenA?. Aitvaras, palyginti su dauguma jo gaujos nariA?, iA? tikrA?jA? yra impozantiA?kesnis, o ir mirA?ta jis gana vaizdingai, melodramatiA?kai. Ne veltui pats A?alakeviA?ius, retrospektyviai A?sijautAi??s A? partizanA? simpatiko vaidmenA?, iA?didA?iai pareiA?kAi??: ai??zKas norAi??jo, tas pamatAi?? filmo finale A?viesiAi?? Noreikos [vaidinusio AitvarAi?? ai??i?? A. V.] mirtA?…ai???30 O kino kritikas Saulius Macaitis mA?slingai pridAi??rAi??: ai??zTie keli kadrai ai??i?? tarsi sovietA? laikais kontrabanda pastatytas paminklas. A?inoma, ne bronzinis ai??i?? A?slaptintas.ai???31

Visas tuntas autoriA? paisto apie kaA?kokiAi?? paslaptingAi?? Ezopo kalbAi??, kuriAi?? pasitelkAi??s A?alakeviA?ius, tarsi koks lietuviA?kasis Volfas Mesingas, atseit apgavo budriAi?? ideologinAi?? sovietA? kontrolAi??. Vis dAi??lto neaiA?ku, kur glAi??di tas gudrusis A?slaptinimas, jei, kaip raA?o Tapinas, po filmo perA?iAi??ros net pats Lietuvos komunistA? partijos ai??zCentro komitetas tuomet taA?kAi??si seilAi??misai???, kad ai??ztiems banditams vadovauja toks simpatiA?kas herojus, kurA? vaidina Laimonas Noreikaai????32 Pernelyg jau nelogiA?ki slaptosios ezopinAi??s kalbos aiA?kintojA? argumentai, juolab kad kitame tekste Tapinas cituoja dar konkretesnius Donato Banionio A?odA?ius, esAi?? minAi??tAi?? triukA?mAi?? pakAi??lAi??s pats Genrikas Zimanas, vadintas pilkuoju kardinolu, kandidatas A? CK biuro narius: ai??zKas A?ia rodoma? [...] Noreikos Aitvaras ai??i?? banditA? vadas ai??i?? tiesiog simpatiA?kiausias herojus. UA?daryti!ai???33 DidesnA? Aitvaro paveikslo A?slaptinimAi?? (!) sunku ir sugalvoti.

Savo ruoA?tu A?ia kyla naujas klausimas: kaip atsitiko, kad tokiAi?? ai??zkontrabandAi??ai???, savo slaptumu akA? rAi??A?ianA?iAi??, net seiles iA?skirianA?iAi?? paA?iam LKP CK, kiti ideologinAi??s kontrolAi??s muitininkai leido rodyti? O paskui dar iA?liaupsino ir premijomis apipylAi??? Nejaugi jie buvo ne tokie akylAi??s kaip Zimanas? Kas gi jiems trukdAi?? filmAi?? jei ne ant lentynos padAi??ti, tai bent iA?kirpti prieA?mirtinAi?? neva ezopinAi??, todAi??l visA? cituojamAi?? Aitvaro frazAi?? apie skausmAi???

DAi??l to pateikiama daug skirtingA? versijA?. Pasak Tapino, juostAi?? palaiminAi??s jos suA?avAi??tas SSRS kinematografijos komiteto pirmininkas Aleksejus Romanovas,34 pagal BanionA?, jAi?? apgynAi??s pats Antanas SnieA?kus,35 o kino reA?isieriaus GyA?io LukA?o manymu, uA?stojAi??s kaA?koks neA?vardytas ai??zsvarbus virA?ininkasai???.36 NeA?inau, kuri iA? versijA? tikroji, taA?iau esmAi??s tai nekeiA?ia. Jeigu filmas A?tiko kaA?kokioms aukA?tesnAi??ms, svarbesnAi??ms ar A?takingesnAi??ms sovietA? instancijoms, prieA? kurias turAi??jo nutilti net seilAi??mis taA?kAi??sis LKP CK, tai jam tiktai minusas. Jeigu jA? uA?tarAi?? Maskvos valdininkai, kokie nors aukA?ti komunistA? nomenklatAi??ros A?ulai ar pats Lietuvos kompartijos vadas, vadinasi, filmas atitiko tai, ko Kremliui labiausiai reikAi??jo ir ko galbAi??t nesuprato kai kurie vietiniai, ne tokie A?takingi ar bukesni valdA?iaA?mogiai. Juk sovietinAi?? ideologija buvo nuleidA?iama iA? virA?aus, o ne atvirkA?A?iai. Taigi Aitvaro paveikslas niekuo neuA?kliuvo nei SnieA?kui, nei A?takingiesiems Maskvos valdininkams (jiems netgi patiko), nes kuo puikiausiai tarnavo jA? ideologijai.

Beje, tAi?? A?A?velgAi?? ir istorikas ArAi??nas Streikus, tyrinAi??jAi??s, kaip sovietinAi?? ideologija ir propaganda smelkAi??si A? to meto Lietuvos kultAi??rAi??. Paklaustas, kodAi??l cenzAi??ra visa tai leido ir kas trukdAi?? kino prievaizdams iA?kirpti bent jau kai kuriuos Aitvaro A?odA?ius, jis atsakAi??: ai??zNemanau, jog jiems kas nors trukdAi?? ar kad jie ko nors nesuprato. Jie A?iek tiek rizikavo, bet tuo metu jau tiesiog negalAi??jo pateikti visiA?ko melo apie partizaninA? karAi??. O kontroversiA?kai vertinamame filme ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? buvo suformuota partizaninio karo koncepcija, atitinkanti naujAi??,Ai?? r a f i n u o t e s n A?Ai?? [iA?skirta mano, ai??i?? A. V.] sovietA? valdA?ios poA?iAi??rA? A? partizaninA? karAi?? Lietuvoje.ai???37

Papildydamas StreikA?, pridursiu, kad po Stalino mirties, ChruA?A?iovo laikais, o ir kiek vAi??liau, paskelbta daug ideologinAi??s kontrolAi??s direktyvA?, rekomendacijA?, kaip diegti naujus sovietinAi??s propagandos metodus. VyresnAi??s kartos menininkai, meno kritikai, kitA? kultAi??ros sriA?iA? specialistai dar turAi??tA? jas prisiminti iA? sovietinio meno ar marksistinAi??s-leninistinAi??s estetikos paskaitA?, per kurias aiA?kinta, kad propaganda neturi bAi??ti tokia tiesmuka kaip Stalino laikais. Net Sovietijos prieA?us imta vaizduoti ne taip vienareikA?miA?kai, gerokai subtiliau, nes tai didino propagandos A?taigAi?? ir iliuzijAi??, esAi?? pateikiama tikroviA?ka istoriniA? ir politiniA? A?vykiA? interpretacija.

Ne veltui kino kritikai Aitvaro paveikslAi?? gyrAi?? kaip tikrAi?? sovietinio kinematografo sAi??kmAi??. TaA?iau bene A?A?valgiausiai ir taikliausiai jo reikA?mAi?? sovietinei propagandai apibAi??dino kirgizA? raA?ytojas A?ingizas Aitmatovas straipsnyje, parengtame pagal praneA?imAi??, skaitytAi?? SSRS kinematografininkA? suvaA?iavime: ai??zA?alakeviA?iaus sAi??kmAi?? slypi dar tame, kad jo stiprAi??s charakteriai atsiskleidA?ia giluminiame plane, sudAi??tingame psichologiniame pjAi??vyje. [ai??i??] RAi??stusis Aitvaras, nacionalistinio pogrindA?io vadeiva iA? filmo ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai???, ai??i?? toli graA?u ne eilinis ai??zprieA?asai??? ir ai??zpiktadarysai???, o A?sitikinAi??s ir ypaA? pavojingas prieA?ininkas [...] Kad nugalAi??tA? AitvarAi??, narsiesiems broliams Lokiams teko sutelkti visAi?? valiAi??, visas dvasines ir fizines jAi??gas.ai???38 Pasak Aitmatovo, ai??zjeigu prieA?as iA? anksto pateiktas kaip elementarus blogio vienetas, mes kaA?kodAi??l suvokiame tai kaip normAi??. TaA?iau ir prieA?o paveikslas juk tarnauja giliam gyvenimo, A?moniA? charakterio, prigimties paA?inimui. Primityvus prieA?o vaizdavimas [ai??i??] nejuA?ia A?emina ir teigiamus herojusai???, todAi??l jo A?vaizdis taip pat reikalauja ai??zmeninio dAi??mesio, vaizdavimo A?tikinamumoai???.39

Kad pernelyg primityvus ideologiniA?, klasiniA? prieA?A? vaizdavimas ir sudAi??tingesnAi??s kinematografinAi??s kalbos stygius kartais ai??zgali turAi??ti atvirkA?tinA? poveikA?ai???, A?alakeviA?ius puikiai suprato, net yra apie tai kalbAi??jAi??s dar gerokai prieA? statydamas filmAi?? ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai???.40

Taigi, prieA?ingai ezopinAi??s kontrabandos specA? prasimanymams, A?alakeviA?ius A?ia padarAi?? bAi??tent tai, ko norAi??jo Kremlius. Sovietinei propagandai, be kita ko, reikAi??jo solidesnio ir sudAi??tingesnio prieA?o A?vaizdA?io, ne tik eiliniA? standartiniA? kenkAi??jA? ir piktadariA?. Ai??ie, be abejo, irgi buvo reikalingi (A?alakeviA?ius tokius A?vaizdA?ius sumaniai panaudojo), taA?iau naujesniA? laikA? sovietiniam kinui vien jA? nebepakako. ReikAi??jo daryti platesnA? ideologinA? ir A?vairesnA? psichologinA? poveikA?. Filmas ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? tAi?? sAi??kmingai daro iki A?iol.

TAi??sinys kitame numeryje

1 Ai??Ai?? Lietuvos Respublikos valstybAi??s saugumo departamento 2012 m. veiklos ataskaita visuomenei, p. 14, http://www.vsd.lt/vsd_ataskaita_20130607.pdf.

2Ai??Ai??Ai?? Rimantas Varnauskas, Rusijos informacinis karas prieA? LietuvAi??: pabaigos nesimato, http://www.alfa.lt, 2013-05-07.

3Ai??Ai??Ai?? ?i???i???i??????????Ni?? ?i???i????????, ?Y???i???????i?? N????i??Ni???i???????i?? N???Ni???????i????????, ???i????. 5-?i??, ????N??????i??, 1970, t. 44, p. 579; ?i??Ni????????Ni?????? ?i?????i??Ni??N???N???????, ?i???i???????? ?? ????????, ????N??????i??, 1925, p. 19.

4Ai??Ai??Ai?? Lietuvos moksleiviai mokysis A?iAi??rAi??dami kino filmus, http://www.7md.lt, 2006-11-10; Andrius Sytas, Politiniai tremtiniai reikalauja mokiniams nerodyti filmo ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai???, http://www.alfa.lt, 2006-11-16.

5Ai??Ai??Ai?? Virgis ValentinaviA?ius, Paksas ir menas nieko nepasakyti, http://www.xxiamzius.lt, 2003-09-26.

6Ai??Ai??Ai?? Tatarstano sostinAi??je bus pristatyti Lietuvos meno, kultAi??ros ir mokslo pasiekimai, http://pramogos.delfi.lt, 2005-09-05; Vilma OkuneviA?iAi??tAi??, Britanijos sostinAi??je sukosi lietuviA?ki filmai, http://www.delfi.lt, 2007-11-14; Urugvajuje ai??i?? lietuviA?ko kino savaitAi??, http://www.urm.lt, 2009-05-22; Japonijai ir Kinijai atsiveria UAB ai??zLietuvos kinasai??? archyvai, http://www.lietuvoskinas.lt, 2010-06-27.

7Ai??Ai??Ai?? Apie filmo ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? propagandinA? pobAi??dA? ir netinkamAi?? demonstravimAi?? bei reklamavimAi?? kritiA?kai pasisakAi?? tik du aukA?tesnieji valstybAi??s pareigAi??nai ai??i?? konservatoriai Edmundas Simanaitis ir Rasa JukneviA?ienAi??. Apie galimas filmo sAi??sajas su Kremliaus uA?sakovais yra uA?siminAi??s Vytautas Landsbergis. A?r.: Edmundas Simanaitis, Okupacijos nostalgijos recidyvas, http://www.xxiamzius.lt, 2003-09-24; To paties, Tikrojo humanizmo ir teisingumo ilgesys, Ten pat, 2007-12-05; Rasa JukneviA?ienAi??, Keistas nepriklausomybAi??s supratimas, http://www.balsas.lt, 2006-02-15; Vytautas Landsbergis, Kas tai daro?, Ten pat, 2008-01-25; To paties, Lietuva nAi??ra atsakinga uA? okupantA? valdA?ios veiksmus, http://www.delfi.lt, 2008-04-07.

8Ai??Ai??Ai?? Petras Katinas, Kelias atgal, http://www.xxiamzius.lt, 2005-09-30.

9Ai??Ai??Ai?? LRT KultAi??ra kanalo programa, 2013-01-12; Rimantas GuA?as, Kvailumas ar iA?davystAi???, http://www.lzinios.lt, 2013-01-14.

10Ai?? Sausio 13-osios proga ai??i?? virta ai??zTarybinAi??ai??? kumpinAi?? deA?ra pigiau, http://www.alfa.lt, 2013-01-11; Ai??arAi??nas A?erniauskas, ai??zMaximaai??? Sausio 13-Ai??jAi?? siAi??lo pigiau apsirAi??pinti ai??zTarybinAi??misai??? deA?romis, http://www.delfi.lt, 2013-01-11; ai??zMaximaai??? sausio 13-tAi?? ai??ztarybiniA?ai??? akcijA? neatsisakAi??, Ten pat, 2013-01-13; Rimantas Varnauskas, ai??zTarybines sosiskasai??? ai??zA?eriomuchosai??? alumi uA?geriant, http://www.alfa.lt, 2013-01-21.

11Ai?? Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos A?statymas, I skyrius, 3 straipsnis, 1 punktas, http://www.lrt.lt/apie-lrt/LRT/istatymas.

12Ai?? LRT Televizija (LTV) kanalo programa, 2012-07-05; LRT Lituanica (LTV World) kanalo programa, 2012-07-05.

13 LRT Televizija (LTV) kanalo programa, 2011-06-18; LRT Lituanica (LTV World) kanalo programa, 2011-06-18; LRT KultAi??ra (LTV2) kanalo programa, 2011-06-19; Algimantas BuA?ys, Post scriptum, http://www.alkas.lt, 2011-06-20.

14Ai?? DAi??l LaisvAi??s gynimo ir didA?iA?jA? netekA?iA? atminimo metA? programos darbA?, http://www.lietsajudis.lt/index.php/component/content/article/37-naujienos/1362-dl-laisvs-gynimo-ir-didij-neteki-atminimo-met-programos-darb. Kreipimesi netiksliai nurodyta filmo rodymo diena.

15Ai?? LRT Televizija (LTV) kanalo programa, 2006-11-01; Niekas nenorAi??jo mirti, LTV, http://www.anonsas.lt/portal/categories/143/1/0/1/article/1413/niekas-nenorejo-mirti-ltv; Baisioje aplinkoje iA?gyventi padeda ironija, http://www.lrytas.lt, 2006-11-01.

16Ai?? Andrius Sytas, Politiniai tremtiniai reikalaujaai??i??

17Ai?? Aleksandras Nevzorovas, Skaistykla, 1997, http://www.youtube.com/watch?v=ha9nJubRlrE.

18Ai?? SnieguolAi?? DovidaviA?ienAi??, Donatas Banionis: labiausiai gAi??sdino meilAi??s scena su Artmane, http://www.alfa.lt, 2011-07-16.

19Ai?? Gediminas Jankauskas, Niekas nenorAi??jo mirti, http://www.gramofonas.lt, 2006-08-28.

20Ai?? Rasa PaukA?tytAi??, L. Tapinas. ai??zLaiA?kaneA?ys, pasiklydAi??s dykumojeai???, http://www.lrytas.lt, 2009-01-20.

21Ai??Ai?? Filmo ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? apdovanojimai sovietmeA?iu: pagrindinis prizas ai??zDidysis gintarasai???Ai?? ir SSRS kinematografininkA? sAi??jungos diplomas V. A?alakeviA?iui uA? geriausiAi?? scenarijA? VI Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje KiA?iniove (1966); pirmoji premija ir apdovanojimas A?alakeviA?iui uA? geriausiAi?? scenarijA?, o D. Banioniui uA? geriausiAi?? vyro vaidmenA? sAi??junginiame kino festivalyje Kijeve (1966); prizas D. Banioniui uA? geriausiAi?? vyro vaidmenA? XV tarptautiniame Karlovy VarA? festivalyje (1966); SSRS kinematografininkA? sAi??jungos garbAi??s diplomas V. A?alakeviA?iui uA? geriausiAi?? scenarijA? (1966); Lenino komjaunimo premija V. A?alakeviA?iui uA? geriausiAi?? scenarijA? ir reA?isAi??rAi?? (1966); SSRS valstybinAi?? premija scenarijaus autoriui ir reA?isieriui V. A?alakeviA?iui, operatoriui J. Griciui, aktoriams D. Banioniui ir B. Ojai (1967). GausybAi?? recenzijA? ir atsiliepimA? apie A?A? filmAi?? galima rasti A?ia: C?????i??Ni??N??????i?? Ni??N??????i???i??N?Ni?????i??????Ni???i?? Ni?????i??N???Ni??: a??????Ni????Ni???????i??????Ni???? ???i??Ni???i???i??????, Ni??????. V (1964ai??i??1965), ????N??????i??, 1979, p. 253ai??i??257.

22Ai?? 1967 m., pagal A?urnalo Sovietskij ekran skaitytojA? apklausAi?? ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai??? pripaA?intas geriausiu sovietA? 1966 m. filmu. A?r.: ?i??N?Ni??N????? Ni?????i??N??? ???????i?? (???????i??Ni??N??????? N???Ni???i????), http://ru.wikipedia.org/wiki/?i??N?Ni??N?????_Ni?????i??N???_???????i??_(???????i??Ni??N???????_N???Ni???i????).

23Ai?? Janusz Gazda, UA? kryA?iA? lango ai??i?? Lietuva, in: AA? neA?inau…, Vilnius, 1997, p. 104.

24Ai?? Nors Gazdos pastaba iA? esmAi??s teisinga, vis dAi??lto jis kiek supaprastina situacijAi?? to meto sovietA? kine ai??i?? tokio primityvaus propagandinio schematiA?kumo jau buvo gerokai maA?iau, jis tapo subtilesnis ir labiau niuansuotas.

25Ai?? Janusz Gazda, Min. veik., p. 104ai??i??105.

26Ai?? Citatos iA? filmo aptarimo internetiniame forume, http://www.kino-teatr.net/kino/movie/sov/4477/forum.

27Ai?? Laimonas Tapinas, LaiA?kaneA?ys, pasiklydAi??s dykumoje. Vytauto A?alakeviA?iaus gyvenimo ir kAi??rybos pAi??dsakais, Vilnius, 2008, p. 139.

28 Niekas nenorAi??jo mirti, http://www.kinofestivalis.lt/lt/filmai/Niekas-nenorejo-mirti.

29Ai?? Vytautas A?alakeviA?ius, Niekas nenorAi??jo mirti. Kino apysaka. 1963, in: AA? neA?inau…, p. 70ai??i??71.

30Ai?? Vytauto A?alakeviA?iaus tylAi??jimas. Arvydo JuozaiA?io interviu su Vytautu A?alakeviA?iumi, Ten pat, p. 255; Gediminas Jankauskas, Min. veik.

31Ai??Ai?? Saulius Macaitis, Ai??viesos sukurti. Profesija: kino aktorius, Vilnius, 2002, p. 185; Laimonas Tapinas, Min. veik., p. 136.

32Ai??Ai?? Rasa PaukA?tytAi??, Min. veik.

33Ai?? Laimonas Tapinas, Min. veik., p. 128.

34Ai?? Ten pat, p. 130ai??i??131.

35Ai?? SnieguolAi?? DovidaviA?ienAi??, Donatas Banionis: labiausiai gAi??sdino meilAi??s scenaai??i??.

36Ai?? SnieguolAi?? DovidaviA?ienAi??, LietuviA? A?vaigA?dAi??s Adomaitis ir Budraitis rusams ai??i?? jau per brangios, http://www.alfa.lt, 2012-09-19.

37Ai?? LaisvAi??s kryA?kelAi??s (XXXVII). IstorinAi??s atminties sovietizavimas. A?urnalisto RiA?ardo A?ekuA?io ir istoriko ArAi??no Streikaus pokalbis, http://www.bernardinai.lt, 2006-12-04.

38Ai?? ?i???????????i?? ????Ni?????i??Ni??????, ???i??Ni?????????i???i??N??????i?? ?? ????Ni???i??Ni?????i??Ni?????????i???i??N??????i??, in: ?i??????Ni????N?Ni?? ??????????N???N?N?N?Ni?????i??, ??Ni????. 11, ????N??????i??, 1968, p. 42.

39Ai?? Ten pat, p. 42ai??i??43.

40Ai?? SovietA? SAi??jungos Lietuvos, Latvijos, Estijos respublikA? vaidybiniA? filmA? svarstymo protokolas, 1959, in: LMA, f. 29, ap. 1, b. 145, l. 7.



* Ai??iAi?? nuostatAi?? A?iemet su kaupu patvirtino NacionaliniA? kultAi??ros ir meno premijA? komisija ai??i?? iA? 6 laureatA? net 3 susijAi?? su kinu, konkreA?iai su filmu ai??zNiekas nenorAi??jo mirtiai???. A?inoma, tai ne vieninteliai Donato Banionio, Juozo BudraiA?io ir Jono Griciaus kAi??riniai, bet gruodA?io 9 d., kai paskelbti premiantai, TV ekranus uA?plAi??do bAi??tent A?io filmo kadrai. ai??zNesureikA?minu A?ios premijos, ai??i?? sakAi?? Banionis, ai??i?? per gyvenimAi?? esu gavAi??s jA? visokiA?, net valstybiniA?ai??? (SSRS valstybinAi?? premija jam, kaip ir Jonui Griciui, suteikta 1967 m.), ai??i?? red.

A�