Negalu atsidyvyt propesori Viktoriji

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Poezija
AUTORIUS: Astrida PetraitytAi??
DATA: 2013-01

Negalu atsidyvyt propesori Viktoriji

Astrida PetraitytAi??

DaujotAi?? V. GAi??venu vAi??na / Gyvenu viena. ai??i?? Vilnius: RegioniniA? kultAi??riniA? iniciatyvA? centras, 2012.

ProfesorAi?? DaujotytAi?? nesiliauja manAi??s stebinti savo gyvenimoAi??veA?lumuAi??ai??i?? regis, ji pati geba visus A?iandien raA?anA?iuosius pamatyti, A? juos atsiA?aukti jautriu, asmeninio santykio nuspalvintu A?odA?iu, matyt, jausdama seserystAi??s pareigAi?? dalyvauti kokios knygos ar knygelAi??s sutiktuvAi??se, geba A?vilgsniu aprAi??pti lietuviA?kAi??jA? literatAi??rinA? panteonAi??, vis nupurtydama dulkes nuo kurio nors senamadA?io, postmodernaus naratyvo nustumto A? paA?alA?, tomeliA?, geba, savo literatAi??rologinA? kruopA?tumAi?? supindama su poetiA?kai egzistencine pajauta, raA?yti veikalus, kurie bibliotekose turbAi??t yra paskirstomi ai??i?? pagal A?anrAi??, tematikAi??, paskirtA? ai??i?? po skirtingiausias lentynas, geba vis blykstelti nauja savo asmenybAi??s (regis, santAi??rios, bet kipA?as juos A?ino!) atvertimi… Manyje dar gyva nuostaba, patirta prieA? keletAi?? metA? per kalAi??dinA? vaikuA?iA? vakarAi??lA? ai??i?? iA?vydus ten gerbiamAi??jAi?? DaujotytAi?? su dviem anAi??kAi??lAi??mis, besijaudinanA?iAi??, kad kaA?kuriai neteko pasakyti eilAi??raA?A?io…; iki tol ai??zA?inojauai??? ProfesorAi?? tik profesiniais reikalais atitrAi??kstant nuo raA?omojo stalo…

Ir A?tai dar viena proga A?ioptelti iA? nuostabos ai??i?? matyt, naujausia, 2012-uosius uA?baigusi ProfesorAi??s knyga, manifestuojanti jos A?emaitiA?kAi??jAi?? prigimtA?, sodriAi??, A?emiA?kAi??, ligtol (ligi ankstesnAi??s A?emaitiA?kai paraA?ytos knygos ai??zBalsA? Ai??kAi??sai???ai???), regis, goA?tAi?? literatAi??rinio, intelektualinio, moralinioAi??pripratimoAi??(ai??zpripratimas ai??i?? antras prigimimasai???).Ai?? Ai??sivardijimas Daujote, nors ir ne pirmAi??kart nuskambantis, matyt, irgi A?enklina tam tikrAi?? takoskyrAi??, atsiribojimAi?? ai??i??Ai?? gal nuo profesoriA?ko rango? O Viktorija DaujotAi??, tiesAi?? sakant, yra paraA?iusi tik antrAi??jAi?? knygos dalA?, antrAi??jAi?? pasakojimo versijAi?? ai??i?? norminAi?? literatAi??rinAi??. PirmAi??jAi??, A?emaitiA?kAi??jAi??, paporino Viktoriji Daujuoti. IrAi?? A?emaitiA?kas balsas A?ia yra pagrindinis, juk irAi?? knygos virA?elio atvarte A?raA?yta pora ai??zposmA?ai???, matyt, sudaranA?iA? pasakojimo aA?A?, pasakotojo A?erdA?: ai??zgAi??veno vAi??na. bAi??no vAi??na, vuo / gal Ai?? ne, tunkAi?? sunerta vAi??skai??i??as, / naiA?ardAi??si, runkiuojAi??s vardus / gAi??minAi??s <...>.ai???
Tik negebAi??dama ai??zGyvenu vAi??naai??? nei iA?plAi??A?ti iA? turtingo kAi??rybinio konteksto ai??i?? nors A?inomo tik pavirA?utiniA?kai, toli graA?u neiA?studijavus visA? jo apraiA?kA?, nei atplAi??A?ti nuo asmenybAi??s vieA?osios raiA?kos, ir A?A? kAi??rinA? priskirsiu ProfesorAi??s Viktorijos DaujotytAi??s autorystei.
Taigi eiliuotame tekste girdime senos moters, A?emaitAi??s-varniA?kAi??s, pasakojimAi?? apie save, gyvenimAi??, artimuosius. SuA?inome, kad ji gyvena vienkiemyje viena ai??i??Ai?? vyrAi?? palaidojusi, sAi??nus iA?leidusi kaA?kur A? miestAi??, vasaromis dar pas jAi?? apsigyvena sesuo ai??i?? taip pat naA?lAi??; taip ir sukasi kasdienos karuselAi??, sakytume ai??i??Ai??BobulAi??s vargai (ir dA?iaugsmai), o labiausiai norAi??A?iau A?A? pasakojimAi?? A?vardyti sakme, tarkim ai??i??SakmAi?? apie JAi??zapAi??Ai??(juk tarp tA?Ai??surunkiuotuAi??giminAi??s vardA? yra ir ai??zJAi??zapas dvAi??ai???) Ai??ios sakmAi??s srautas, kartais stabtelintis, tylos pauzelAi?? A?terpiantis, jokiA? dirbtiniA? pertvarA? nesuskaidomas (tekstas be didA?iA?jA? raidA?iA?, be taA?kA?, sakinio galAi?? paA?yminA?iA? ai??i??Ai?? nebent kai kur netikAi??tai). Tik nesiskubinkim apgailAi??ti vargA?Ai??s vieniA?uolAi??s herojAi??s, nes: ai??znaA?Ai??nau, ar iA?sidAi??ti,Ai?? ka mon vAi??nA? geriau, / nie pAi??ktAi??s, nie taikintAi??s, nie Ai??mti, nie dAi??ti, / kap pasidarA?, tap Ai?? turi, niekam nie dAi??kAi??ai??? (p. 24).
Daugiausiai kalba sukasi apie kasdienius darbus ir rAi??pesA?ius ai??i?? rudens, A?iemos, pavasario metu (metA? laikai taip nepastebimai pasikeiA?ia, pereina vienas A? kitAi??, tai tarsi dabar laikas, tarsi ai??i?? iA? prisiminimA? suaustas). Ne tik paprastas herojAi??s gyvenimas priA?aukia paprastus A?odA?ius ai??i??Ai?? pati Kalba, jos gelmAi??s A?mogui padiktuoja mintijimo ir bylojimo stilistikAi??, o A?emaiA?iA? kalba (tarmAi??) ir subtiliAi?? sielAi?? apdalytA? pirmapradiA?ku grubumu:Ai?? iA?tarsiAi??jiestiAi??(valgyti),Ai??spruogtiAi??(mirti) ir pajusi, kad A?odA?iai ai??i?? svarsA?iai, prie A?emAi??s rakinantys, ne sparnai… BetAi?? tosios senos kaimo moterAi??lAi??s A?vilgsnis, visai nenuostabu ai??i??Ai?? juk kaimo iA?minA?iai jokia retenybAi??, aprAi??pia platesnius laiko ir erdvAi??s horizontus (ai??zvalstAi??bi; jie, Lietova dabA? vielai??i?? /Ai?? Ai?? valstAi??biai???, p. 53). DaA?nusyk gyvenimas apmAi??stomas ai??zliaudiA?kos filosofijosai??? kategorijomis, perduotomis per kartA? kartas arba subrandintomis A?io gyvenimo su savimi. PavyzdA?iui, prieA?taraudama (savyje) viskAi?? iA?mananA?iai seseriai: ai??zmon kitA?p atruoda ai??i??Ai?? nie tu mokink svieta, / nie tu iA?muokinsi, kuoks katras gAi??mi, tuoks / Ai?? spruogs, esu atsikondosi tuo A?inuojAi??ma, / tuo sava vieruos kAi??A?Ai??ma; jie pats nasitor, / napastuov, statAi??k kA?p nori, vis tAi??k apvAi??rs, / a gAi??rts, a tA?p dAi??rbstai??? (p. 21). Na taip, matyt, daugeliui teks palauA?yt galvAi?? beskaitant, ir man (tarp A?emaiA?iA? augusiai) ne kiekvienas A?odis iA?kart savo prasmAi?? atverdavo. NeA?inau, ar ambicingieji A?emaiA?iai (savo pasus A?sivedAi??) jau yra sunorminAi?? savAi??jAi?? raA?ybAi??, ar Profesorei ir A?ia teko susidorot su kAi??rybine uA?duotimi ai??i?? savitiems garsams surasti A?enklusai??i??
Nelabai A?tikiu DaujotytAi?? A?iaAi??sukAi??rus personaA?Ai??Ai??ai??i?? labiau panaA?u, kad genties archetipiniai klodai iA?kilo A? pavirA?iA?, vedA?iojo uA?raA?anA?iAi??jAi?? rankAi??, Profesorei paA?iai nuo savo literatAi??rinio aristokratizmo aukA?tumA? stebint ir neatsistebint: iA? kur A?ia tos rupiosios gelmAi??sai??i??
DanutAi??s MukienAi??s juodai baltos nuotraukos taip graA?iaiAi??sulimpaAi??su tekstu, iA?ties patiki, kad porintojos kAi?? tik tuo laukA? takeliu pereita, A? tuos miA?kus A?velgta, iA? tos baA?nytAi??lAi??s grA?A?ta… D. MukienAi?? ir rimA?iau rankAi?? prie A?io leidinio yra pridAi??jusi (yra jA? iA?leidusio centro vadovAi??), tad, matyt, ir jai reikia tarti pagiriamuosius A?odA?ius, kad A? 2013-uosius, TarmiA? metus, galime A?A?engti su A?ia A?emaitiA?ka poringe.
AntrAi??jA? sakmAi??s variantAi?? skaitydama jau girdA?iu profesorAi??s DaujotytAi??s balsAi?? ai??i?? subtiliai aristokratiA?kAi?? (tikrai A?is A?mogus negalAi??tA? prabilti grubiom liaudiA?kom tonacijom…). Ir tai nAi??ra A?emaitiA?kos tarmAi??s ai??zpervedimasai??? A? bendrinAi?? kalbAi?? tiesiog pridedant galAi??nes, sustatant ai??zA? vietasai???Ai?? balsius ir priebalsius ai??i?? keiA?iasi leksika, perkeisdama visAi??Ai??sakmAi??sAi??melodikAi??, na, ar pasakojimas ai??i?? ir uA? jo A?regimi paties pasakotojo bruoA?ai tie patys, kai ai??zbabAi??nAi??ai??? tampa ai??zseneleai???, ai??zkruoktiai??? ai??i?? ai??zverktiai???, ai??znuotrAi??lisai??? ai??i?? ai??zdilgAi??lAi??misai???, kai ne buveini gyvenama pakaleni puo pakalenijis, bet namai karta po kartos… Nors ir nesu A?emaitiA?ko grubumo gerbAi??ja, vis dAi??lto man A?taigesnAi??, ai??zautentiA?kesnAi??ai??? buvo toji A?emaitiA?kai paporinta sakmAi??, atvAi??rusi archetipines tautos (A?emaiA?iA?) gelmes… O tarsi A?viesus dAi??mas iA? grubiai sukapotA? pliauskA? suplevena poetinAi?? pajauta, kartais net tarsi koks haiku:

sugriebiau lapos, alai??i?? vies ka
Ai??sisoka i mona A?Ai??snAi??s, Ai??
atarax 25 mg for anxiety. nulieki geltuonAi??dams kap A?Ai??Ai??(p. 57)

indiageneric.

*
Tap tata, Propesori: kavok nekavojis, ale koA?na dAi??A?eli tor doboltAi?? dognAi?? i gana.