Nepamatytoji

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Romualdas Granauskas

DATA: 2012-10

Nepamatytoji

Romualdas Granauskas

Ai??

Apsakymas

Ji kelis kartus perskaitAi?? tAi?? raA?tAi?? iA? rajono ir vienu metu pagalvojo tartum dvi mintis. Pirmoji buvo, kad valdA?ia neprotingai daro, siA?sdama A? tuos kompiuteriA? kursus moterA?, kuriai nors dar ir ne pensija, taA?iau jau A?vieA?iasi jos kraA?telis. Antroji net ir ne mintis, vaizdas: atidaryta jos drabuA?iA? spinta, kurioje tik keli sijonai, palaidinukAi??s, trys suknelAi??s, A?varkelis ir jau seniai nebenaujas pilkas A?ieminis paltas. Kuo ji apsirengs vaA?iuodama, ar neatrodys kaip paskutinAi?? darA?o baidyklAi??? O jos kelnaitAi??s, o liemenAi??lAi??s? Mieste gali pakliAi??ti po maA?ina, gali staigiai susirgti, nuveA? greitoji, turAi??si plikai nusirengti, ai??i?? ir kur dAi??sies iA? gAi??dos?

UA? lango murkA?lojosi nei A?iokia, nei tokia diena. PasiAi??musi skudurAi?? RamoA?kienAi?? pavalAi?? A?en ten dulkes, paskui pati atsisAi??dusi skaitAi??. Iki pietA? tebuvo atAi??jusi tik senoji mokytoja, padAi??savo, padAi??savo prie lentynA?, iA?sirinko vos vienAi?? knygAi??. UA?tat prieA? darbo pabaigAi?? tarpdury sustojo Stonkaus Debora, paauglAi?? mergaitAi?? paraudusia nuo slogos nosimi, ir papraA?Ai?? labai graA?ios knygos apie meilAi??. RamoA?kienAi?? net nustebo, kaip mergaitAi?? iA?tA?so per vienAi?? vasarAi??.

ai??i?? O pavadinimo neA?inai?

ai??i?? KaA?kaipai??i?? Gal ai??zVAi??jo nublokA?ti A? erA?kAi??A?iusai????..

ai??i?? SumaiA?ei dvi knygas, bet vienAi?? aA? tau duosiu, antroji paimta.

Ir tai dvylikametei jau prasidAi??jo meilAi??s svajonAi??s ir kanA?ios. ai??zO kada jos uA?sibaigia? Niekada. Kankinies, kai ateina, kenti, kam neateina.ai???

Kiek jai buvo, kai pati pirmAi?? kartAi?? A?simylAi??jo? Penkiolika ar A?eA?iolika? Tik ne dvylika! Ji ir gimAi??, ir augo, ir baigAi?? vidurinAi?? A?iame miestelyje. Du kartus vaA?iavo su mokyklos ekskursija A? VilniA? ir vienAi?? vasarAi?? ai??i?? prie jAi??ros. A?inojo, kad yra provincialAi??, bet A?inojo ir tai, kad pasaulis jos dar laukia. Susitikimui su juo reikAi??jo ruoA?tis, o kaip kitaip galAi??jo ruoA?tis, jei ne skaitydama knygas? Ir skaitAi??.

Yra miesto mergaitAi??s, yra kaimo mergaitAi??s. Bet juk yra ir maA?A? miesteliA? mergaitAi??s, kurios dar ne miestA?, bet jau ir ne visai nuoA?aliausiA? kaimA?. Sunku tAi?? skirtumAi?? nusakyti, bet jis yra. Gal ne tokios drAi??sios kaip miestietAi??s, o jei kurios ir drAi??sesnAi??s, ai??i?? tai vis tiek dar greitai paraustanA?ios. Tokios jos iA? numanymo, kad greitai visoms reikAi??s iA?siskirstyti ir iA?krikti. IA?sirankios po vienAi?? mokslai, darbai ir vyrai. Visos A?ia jos laikinai, kaip jaunos kregA?dAi??s lizde. O galutinai iA?skirs vaikai ir vargai. Tai, kas svajota ir bAi??ta, atrodys kaip niekada nebAi??ta. Visos A?ino, kad gyvenime nieko nelieka iA? pirmosios mergaitiA?kos meilAi??s, bet nejaugi nieko nelieka net iA? svajoniA? apie jAi???

Jai liko, bet gal dAi??l to, kad toj savo bibliotekoj skaitAi?? ir skaitAi?? knygas. Kas yra tos knygos, jei ne kitA? A?moniA? svajonAi??s? Kas yra tos svajonAi??s, jei ne troA?kimas gyventi taip, kaip ir svajoji?

Ji lAi??tai Ai??jo namo tuA?A?ia miestelio gatve, vis galvodama apie tuos kompiuteriA? kursus. Namie lAi??tai nusirengAi??, lAi??tai uA?sikaitAi?? arbatos, kaA?ko pasigraibAi?? valgyti. A?adAi??jo A?iAi??rAi??ti televizoriA?, bet kaA?kodAi??l nuAi??jo A? miegamAi??jA? ir atsistojo prie drabuA?iA? spintos. Jos dvigulAi?? lova baltavo neuA?klota. Net krAi??ptelAi??jo. UA?mirA?o ar kaip? Jei moteris ryte tvarkingai ir kruopA?A?iai nepasiruoA?ia savo lovos vakarui, ai??i?? ji jau kaip ir nebe moteris. Ai??itAi?? mintA? ji kaA?kur iA?skaitAi?? ar tik dabar atAi??jo A? galvAi???

Jos motinos namas, kuriame ji ir gimAi??, ir augo, ir dabar gyveno, buvo visai nedidelis. PriemenAi??, virtuvAi?? ir du kambariai. Tame viename, kur A? darA?o pusAi??, ji dabar ir stovAi??jo, lAi??tai tiesdama rankAi?? prie drabuA?iA? spintos. KAi?? ji ten pamatys, juk ir taip viskAi?? A?ino? KaA?kAi?? pamatys. Jei ne spintoje, tai galvoje. Niekuomet neA?inai, kAi?? gali pamatyti. Juk mintys neA?eina pro duris, neA?lipa pro langAi??, ai??i?? atkyla iA? tavAi??s paties, o ar A?inai, ko tavyje pridAi??ta? NeA?inai, tik tavo mintys A?ino, kada kokioms ateiti.

TAi?? vasarAi?? jai buvo tarp penkiolikos ir A?eA?iolikos, ji jautAi??si ir sumiA?usi, ir nustebusi dAi??l taip staiga jAi?? iA?tikusios jaunystAi??s. A?iAi??rAi??davo veidrodyje A? save lyg A? kaA?kur matytAi?? merginAi??, kurios vardo dabar negali atsiminti. NedidukAi??, apvalaus veidelio, juodaplaukAi??, ne kokia ten sudA?iAi??vusi kaip A?iogas, o aptakiA? jau visai moteriA?kA? formA?, visAi?? laikAi?? truputA? praviromis kiek papurtusiomis lAi??pomis. IA? kur tas papurtimas, jeigu tebuvo dar tik kelis kartus buA?iavusis ant malAi??no tilto? KlasAi??s vaikinai patys dar nemokAi??jo nei buA?iuotis, nei tvirA?iau apkabinti.

Mokykloje tebuvo tik keturi mokytojai vyrai. Direktoriaus visos bijojo, matematikas ai??i?? tas jau visai senas, tad fizinio lavinimo ai??i?? daug jaunesnA? ai??i?? visos akimis ir sekiojo. O apie ketvirtAi??jA?, fizikos, visos sakAi??, kad jis dA?iAi??tena, ilganosis, su apgamu ant skruosto, vaikA?to nelygintomis kelnAi??mis ir teturi tiktai vienAi?? kaklaraiA?tA?. Jos A?monos ai??i?? IksAi??s ai??i?? keliai iA?linkAi?? A? vidA?, brAi??A?inasi vienas A? kitAi?? einant, net girdisi ai??zA?iAi??kA?t A?iAi??kA?tai???, batA? kulnai nuA?leivoti, ir savo apsmukusA? megztinA? skalbiasi kartAi?? metuose. Bet svarbiausia ai??i?? tas fizikas nAi?? vienos klasAi??s mergaitAi??s nAi??ra pavadinAi??s vardu ir nusiA?ypsojAi??s. Kalba puse lAi??pA?, todAi??l negali gerai pamatyti, gal ir jo dantys kokie pajuodAi??. Ir dar kitokiA? trAi??kumA? jos surasdavo ir apkalbAi??davo, lyg uA? kaA?kAi?? kerA?ydamos. O nAi?? viena nematAi??, kokie veA?lAi??s, garbanoti jo kaA?toniniai plaukai. Kai saulAi?? paA?vieA?ia iA? A?ono pro klasAi??s langAi??, ai??i?? kaip tada sublizga jo smilkiniai, kaip nuo A?ito staiga pagraA?Ai??ja visas veidas. Tie smilkiniai varAi?? jAi?? iA? proto, ji negalAi??davo atitraukti akiA?, o grA?A?dama iA? mokyklos vis klausdavo savAi??s: ar jis pastebAi??jo, kaip ji A?iAi??ri A? tuos smilkinius? Ar pastebAi??s kada? Ar kaip nors parodys, kad pastebAi??jo? Vakare atsigulusi ir jau uA?gesinusi A?viesAi?? akyse dar matydavo saulAi??s apA?viestAi?? klasAi??. Pakeldavo rankAi??, A?velniai tuos smilkinius liesdavo paA?iais pirA?tA? galiukais ai??i?? ir A?ie pradAi??davo dilgsAi??ti. Paskui malonus dilgsAi??jimas pasiekdavo krAi??tinAi??, ji nAi?? pati nepajusdavo, kaip ranka palA?sdavo po antklode ir atsidurdavo ant gaktos ir A?emiau.

Buvo paskutinAi?? fizikos pamoka. Mokytojas iA?vedAi?? trimestrAi??, uA?vertAi?? A?urnalAi?? ir paklausAi??:

ai??i?? MergaitAi??s, kurios galit pasilikti po pamokA?? PadAi??sit sutvarkyti mokymo priemones.

Niekas nepasisiAi??lAi??, tik ji viena pasakAi??:

ai??i?? AA? galiu.

KaA?kuri uA? jos nugaros sukrizeno, ji A?inojo, kuri, ir dabar tebeA?ino. Gyvena KlaipAi??doj, uA?pernai buvo parvaA?iavusi A? motinos laidotuves.

ai??i?? Pirmiau parbAi??k pavalgyti, aA? A?ia bAi??siu ligi pat vakaro.

Kai sugrA?A?o pavalgiusi, visa mokykla buvo tuA?A?ia tuA?A?iausia, neA?prastai garsiai girdAi??josi jos A?ingsniai ilgame koridoriuje, o uA?darytA? klasiA? durys tarytum lydAi??jo jAi?? A?vilgsniais. Ji A?Ai??jo ir sustojo:

ai??i?? AtAi??jau, mokytojau.

Jis priAi??jo, lengvai pastAi??mAi?? jAi?? A? A?onAi??, kad galAi??tA? pasiekti duryse styrantA? raktAi??. Nuo garsaus spynos trakA?telAi??jimo iA?siplAi??tAi?? jos akys, ji staiga pajuto tAi?? malonA? dilgsAi??jimAi??, kuris prasidAi??davo pirA?tA? galiukuose, o dabar staiga uA?plAi??do visAi?? kAi??nAi?? kaip koks Ai??mus karA?tis, kaip smulkus drebulys. Mokytojas suAi??mAi?? jAi?? uA? liemens, kilstelAi??jo, pasodino ant stalo ir Ai??mAi?? buA?iuoti. Ji ne tiek jautAi?? jo lAi??pas, kiek plaA?takAi?? savo tarpumentAi??je ir sviro ant jos aukA?tielninka. Pati norAi??jo svirti ir greiA?iau pajusti, kas busai??i??

Pasijuto bestovinti prieA?ais atlapotAi?? drabuA?iA? spintAi?? ir belaikanti rankose savo iA?leistuviA? suknelAi??. Ar betilptA? dabar A? jAi??? Ji pakAi??lAi?? suknelAi?? prie smakro ir A?iAi??rAi??jo A? savo atspindA? veidrodyje. Gal ir tilptA?, tik reikAi??tA? per liemenA? ai??i?? jei bAi??tA? iA? ko ai??i?? atleisti per kokA? pirA?tAi??. ai??zDurnAi??! Argi aA? vaA?iuosiu su ja A? tuos kursus? Kaip atrodyA?iau!ai??? Bet vis tiek nAi??jo nuo spintos A?alin.

Dar prieA? iA?leistuves buvo apsisprendusi, kur vaA?iuos ir kAi?? studijuos, ir motina tam neprieA?taravo. Tik A? VilniA?, tik literatAi??rAi??. Nebuvo gabi nei matematikai, nei chemijai, per stojamuosius negautA? nAi?? trejeto. Dar buvo likAi?? gal deA?imt dienA? iki stojamA?jA?. IA? netolimo kaimo atmynAi?? dviraA?iu motinos sesers vyras, jis ten kolchoze veA?iojo pienAi??. PasakAi??, kad vakar vakare tetAi?? ElenAi?? iA?veA?Ai?? greitoji. Motina persigando, suplojo rankomis ir stovAi??jo tokia, suspaudusi ties krAi??tine delnus. Nieko A?ia baisaus, tik apendicitas, iA?pjaus ir paleis, bet kur jam dAi??tis, kai negali pamesti darbo, o ganykloje ai??i?? karvAi?? ir verA?is, o kAi??tAi??je ai??i?? trys parA?eliai. Ir pilnas kiemas girgsinA?iA? ir kudakuojanA?iA?. Ar negalAi??tA? Rima? Juk neilgam, kelioms dienoms?

KiekvienAi?? vasarAi??, kai prisirpdavo vyA?nios, teta duodavo A?iniAi??. Jiedvi su motina ir iA?eidavo vieA?keliu, neA?inos po tuA?A?iAi?? kibirAi??. AntrAi?? kartAi?? eidavo jau rudenA? prisiskinti mAi??lynA?jA? slyvA?. Taip buvo nuo pat vaikystAi??s, ten ji ir iA?moko melA?ti karvAi??. Jai ir dabar pats skaniausias valgis ai??i?? blynai su uogiene ir mAi??tA? arbata.

IA?Ai??jo jau paA?iame pavakary, A?simetusi A? portfelA? kelis vadovAi??lius, sAi??siuvinA?, A?ukas, veidrodAi??lA? ir naktinius marA?kinius. Buvo apsivilkusi tiktai kartAi??ninAi?? suknelAi?? ir prastAi??jA? megztinA?. Jei atA?altA? ar lytA? ai??i?? uA?simes kokA? tetos drabuA?A?. O A? dAi??dAi??s kiemAi?? A?Ai??jo jau visai saulei leidA?iantis, kai A?is, atsitAi??pAi??s prie karvAi??s A?ono, kAi??tAi??s A?eA?Ai??lyje jau pats dAi??zgino pienAi?? A? kibirAi??. Paskui, uA?sidegAi?? A?viesAi??, abudu valgAi?? vakarienAi?? virtuvAi??je. DAi??dAi?? klausinAi??jo, kur stos, kas bus iA?simokiusi, o pats per puodelio virA?A? visAi?? laikAi?? A?iAi??rAi??jo A? jos krAi??tinAi??. Jai net patiko tas A?iAi??rAi??jimas, ai??i?? ji ir ten, Vilniuje, kai eis gatve, kris A? akA? vyrams.

DAi??dAi?? pasakAi??, kad miegos ji gerojoje troboje, sveA?iA? lovoje, ta visuomet A?vari ir paklota. AuA?tant, prieA? iA?eidamas veA?ti pieno, paA?adins. Ji ilgokai negalAi??jo uA?migti, pAi??kiniai patalai tikrai netiko vasarAi??, ji atsivertAi?? aukA?tielninka, nusimetAi?? patalA? kampAi?? A? A?onAi??, susidAi??jo rankas uA? galvos ir norAi??jo apie kAi?? nors ilgai svajoti.

Atsibudo tamsoje nuo trAi??kA?iojanA?io, daA?no dAi??dAi??s alsavimo tiesiai A? blakstienas, jo rankos spaudAi?? jos peA?ius prie A?iuA?inio, ir kaulAi??tas kelis skaudA?iai spraudAi??si tarp A?launA?. Ji pravAi??rAi?? burnAi??, norAi??dama A?aukti ar bent A?Ai??ktelAi??ti, bet tuojau pat kietai susiA?iaupAi??, kad nepajustA? burnoje kartaus svetimo lieA?uvio. Kai pajuto ir dar kai kAi??, sustingo visa su pilnais plauA?iais oro, ai??i?? taip vabaliukas, pamatAi??s prieA?ais save praA?iotAi?? paukA?A?io snapAi??, virsta ant A?ono ir sustingsta negyvas. Ar iA? tikrA?jA? nieko nebejauA?ia, ar tik apsimeta, kad ne? Bet tamsoje ji viskAi?? girdAi??jo: ir vis daA?nAi??jantA? dAi??dAi??s A?nopavimAi??, ir lovos girgA?dAi??jimAi??. NusivertAi??s ant A?ono, jis trumpai tepagulAi??jo, nes sAi??dosi ant kraA?to nuleisdamas kojas. Tamsoje rimo jo A?nopavimas, o beveik tyloje ji iA?girdo ir du paskutinius garsus: abiejA? jo keliA? grikA?telAi??jimAi??, kai stojosi eiti, ir basA? kojA? nuA?lepsAi??jimAi?? A? kitAi?? kambarA?. Tie du garsai ai??i?? grikA?t, grikA?t ai??i?? jai pasirodAi?? patys bjauriausi, bet tuo pat metu tartum ir atleido sustingusius raumenis. Ji atsisAi??do lovoje ir atsimerkAi?? A? tamsAi??, o daugiau dar negalAi??jo nieko. Ji tiktai klausAi??si ir bAi??tA? dabar iA?girdusi po lova alsuojanA?iAi?? pelAi??, bet buvo vien aklina tyla, jeigu tokia bAi??na. Staiga atsiminAi??, kad jos kAi??ne yra kaA?kas svetimo, bjauraus, A?lykA?taus, ir jAi?? pradAi??jo pykinti. Ant kAi??dAi??s prie stalo turAi??jo gulAi??ti keli jos drabuA?iai, jais ir apsivilko. Paskui apgraibaliojo lango rAi??mAi??, atidarAi?? ir iA?lipo A? kiemAi??. Vos vos auA?o, taip vos vos, kad tik danguje tas auA?imas ir matAi??si. Ant vieA?kelio suprato, kad basutes paliko ant grindA? prie lovos. Ir naktinius marA?kinius, ir portfelA? su knygomis. Gryname ore jau taip nebepykino, bet pilvo apaA?ioje jautAi??si neA?anti lyg kokA? ledo gabalAi??, ten lAi??tai tirpstantA?.

UpAi??, kuri tekAi??jo per miestelA?, A?ia, laukuose ir pievose, suko didelA? vingA?, jai reikAi??jo pereiti mediniu tiltu. Ji nusileido prie vandens, labai kvepAi??jo laukiniais serbentais ir dar kaA?kuo, gal vingiorykA?tAi??mis. Baugus buvo vanduo, bet ji jautAi??si taip, lyg bAi??tA? A?kritusi A? lipnaus, tAi??saus kisieliaus kubilAi??, visa, ligi pat virA?ugalvio. A?ia buvo gilu, jai iki juosmens, ji plovAi??si rankas, krAi??tinAi??, A?launis, ypaA? A?launis, bet tas lipnus kisielius nenorAi??jo plautis, tada uA?siAi??mAi?? pirA?tais akis ir ausis, tAi??ptelAi??jo kelis kartus, kad pasinertA? su visa galva. Plona kartAi??ninAi?? suknelAi?? lipo prie kAi??no, jai pasidarAi?? A?alta, dabar bAi??go vieA?keliu, vis paaikA?iodama, kai basa pAi??da uA?mindavo aA?tresnA? akmenukAi??.

Pats pats saulAi??s kraA?telis suraudonavo virA? tolimo miA?ko, kai ji priAi??jo miestelA?. TurAi??jo belstis A? savo namA? duris, nes motina dar miegojo. PlaA?iai iA?siplAi??tAi?? jos akys, kai pamatAi?? tokiAi??: A?lapiais plaukais ir basAi??. VirtuvAi??je pirmiausia griebAi?? ant sienos pakabintAi?? rankA?luostA? ir Ai??mAi?? A?luostytis plaukus. KaA?kur A?ia pat stovAi??jo motina, ji ir paklausAi??:

ai??i?? Lindo?..

Ji linktelAi??jo galvAi??.

ai??i?? Bet ar prilindo?

ai??i?? N-neai??i??

ai??i?? Kai buvau jauna, ir prie manAi??s yra lindAi??s, bet aA? kaip spyriau su keliu A? kiauA?us, daugiau nebnorAi??jo!.. Ir portfelA? palikai? AA? pati nueisiu ir parneA?iu, tik nereik niekam nieko sakytis. Lai Elena neA?ino. Ar valgyti nori?

ai??i?? AA? atsigulti noriu. Tu manAi??s nekalbink.

ai??i?? Dar ir marA?kinius palikai.

ai??i?? Nereik man tA? marA?kiniA?!

ai??i?? Tu tik neimk taip giliai A? A?irdA?. Esi daili, ir tokiA? tatai dalykA? dar bus daug per gyvenimAi??.

ai??i?? AA? neimu, aA? tik noriu bAi??ti viena.

ai??i?? BAi??k, bAi??kai??i??

Ji ir buvo viena savo lovoje visAi?? savaitAi??, atsikeldama tik pavalgyti. KaA?kas jai uA?Ai??jo: nebenorAi??jo to Vilniaus, tA? mokslA?, nebenorAi??jo nieko, bet motina viskAi?? numanAi??, atsisAi??do ant lovos kraA?to:

ai??i?? AA? tau taip pasakysiu. AukA?tasis mokslas jaunoms mergaitAi??ms tam tik ir tAi??r, kad gautA? geresnA? vyrAi??. O paskui ai??i?? viskas tas pats: darbas ir vaikai, darbas ir vaikai. Ar tu su tuo aukA?tu mokslu bAi??si, ar be to aukA?to. Man geriau, kad prie manAi??s bAi??tum. Tiktai tiek, kad miestelyje gero vyro negausi. Pijokai. Visi pijokai. Jei dar nAi??r, tai bus.

Ji sAi??dosi lovoje, apsikabino motinos kaklAi??:

ai??i?? DAi??kui tau, mama, dAi??kui!..

IA?kriko, iA?sivaA?inAi??jo per vasarAi?? jos klasAi??. NedidelAi?? tebuvo, tik dvideA?imt du. Kas A?stojo A? aukA?tuosius mokslus, kas ai??i?? A? technikumus, A? kursus, kas kur. Viena taisAi??si tekAi??ti uA? zootechniko, kita A?iaip vaikA?A?iojo pilvota. Tai ta, kuri per paskutinAi?? fizikos pamokAi?? taip bjauriai sukrizeno. Nieko nepadarysi: vienam ai??i?? nueinant, kitam ai??i?? pareinant.

TAi?? vasarAi?? ji nebAi??jo pas tetAi?? skinti vyA?niA?. NAi??jo ir mAi??lynA?jA? slyvA?, motina prisiskynAi?? viena, pasilsAi??dama vos partempAi?? du kibirus, bet nepyko ir nepriekaiA?tavo. Tada ir pagalvojo: gal ir motinai panaA?iai buvo jaunystAi??j, kad taip gerai supranta? Gal daugumai taip bAi??na? Paskui visAi?? gyvenimAi?? vaikA?A?ioja su tuo kaip su A?siAi??tu akmeniu?

Ji ir mokykloje daug skaitAi??, taA?iau tik tAi?? vasarAi?? suprato, koks gilus, koks nepaprastas yra knygA? pasaulis. Tas, kAi?? ji buvo skaiA?iusi mokykloj, dabar jai atrodAi?? tik kaip nerAi??pestingas pasivaikA?A?iojimas parko pakraA?A?iu, o dabar jautAi??si A?A?engianti A? A?imtametAi?? tankiAi?? giriAi??, kuriai yra pradA?ia, bet nAi??ra pabaigos. Vos ne kas antrAi?? dienAi?? vaikA?A?iojo A? miestelio bibliotekAi??, ten dirbo pilka paprasta moterAi??lAi??, jai seniai buvo laikas A? pensijAi??. PapraA?yta mielai viskAi?? padAi??davo, A?luostydavo dulkes, yra ir grindis plovusi, klijuodavo popierAi??lius A? vidA?, kur paraA?yta, kada knygAi?? reikia grAi??A?inti. Jos abi ir nuvaA?iavo A? rajono kultAi??ros skyriA?.

ai??i?? AtveA?iau kandidatAi?? A? savo vietAi??.

ai??i?? O ar mokAi??s viena tvarkytis, kad tokia jauna?

ai??i?? Kiek moku aA?, tiek jau moka ir ji.

Ir iki pat A?ios dienos ji niekur daugiau nAi??ra dirbusi, o dabar jau paA?iai A?vieA?iasi pensijos kraA?telis. Ir ji pati, ir motina, ai??i?? abi buvo patenkintos tuo darbu, gyveno ramiai, tvarkingai, sutardamos ir nesibardamos.

ai??i?? Visa bAi??da, ai??i?? sakydavo motina, ai??i?? kad galiu nebsulaukti tavo veselAi??s. Einu blogyn.

ai??i?? O kas mane ima?

Jau Ai??jo treA?ia A?iema, kai ji dirbo bibliotekoje. Buvo vakaras, grojo radijas, jiedvi su motina gAi??rAi?? arbatAi??. KaA?kur, tolimame mieste, graA?ioje salAi??je, sAi??dAi??jo pasipuoA?Ai?? A?monAi??s, klausAi??si tos muzikos. GalAi??jai A?sivaizduoti, kaip aukA?tai virA? galvA? jiems tvieskia didA?iuliai sietynai, blizga rojalio lakas, juda aukA?tyn A?emyn nuogos smuikininkiA? rankosai??i??

ai??i?? Niekur tu neiniai??i?? ai??i?? atsiduso motina. ai??i?? Nei A? kinAi??, nei A? A?okius. Lygu bAi??tum raiA?a ar kuprota.

ai??i?? AA? knygas skaitau, man A?ia nAi??r liAi??dnai gyventi.

ai??i?? PradAi??s liAi??dnAi??ti.

ai??i?? Nori, kad aA? visur lakstyA?iau, vyro ieA?kodama.

ai??i?? Bet vyrai anas pamato!

ai??i?? Gal pamatys ir mane.

ai??i?? O jei nepamatys?

ai??i?? BAi??siu nepamatytoji.

ai??i?? Ir tau bus gerai?

ai??i?? Gerai nebus. Bet ir nebus taip blogai, kad aA? dAi??l to dabar visiems ant kaklA? karstyA?iaus.

ai??i?? Kad savo laimAi??s neieA?kais, niekas tau neatneA? ir nepadAi??s bibliotekoj ant stalo.

ai??i?? Ar aA? nematau, kokia ta miestelio motriA?kA? laimAi???

Motina pasukiojo, pasukiojo puodelA? ant stalo.

ai??i?? Gal kad ir taipai??i?? NAi??r miestelyje motriA?koms laimAi??s. Nebent iA? pirmo, metus dvejus.

ai??i?? AA? nenoriu metus dvejus.

ai??i?? VisAi?? gyvenimAi?? ai??i?? nAi??r. Atsimink.

ai??i?? A?ia ir atsiminti nAi??r ko.

Gal ir bAi??tA? ta laimAi??, kad vyrai taip negertA?. Pirmieji pradAi??jo gerti seneliai po karo. Paskui ai??i?? jA? vaikai. Dabar jau ai??i?? vaikA? vaikai. Per dvi kartas ai??i?? A? treA?iAi??. Gal jos vienmeA?iai jau ir gimAi?? alkoholikai? Juk visus juos paA?A?sta, ar bent vienas negeria? Nebent Justelis. Bet dAi??l to ir Justelis, kad negeria.

Justelio istorijAi?? A?inojo visi. Juodu augo su broliu, o jA? tAi??vas gAi??rAi?? juodai. Brolis buvo vyresnis gal trejais metais, jis ir iA?sivedAi?? jaunesnA?jA? ant pirmojo ledo prie malAi??no. Ledas tebebuvo toks plonas, kad kiti vaikai dar nedrA?so lipti, pats vidurys net nebuvo uA?sitraukAi??s.

Vyresnysis A?lAi??A?o, o Justelis puolAi?? gelbAi??ti, nors pats anei kiek nemokAi??jo plaukti. SubAi??gAi?? vyrai iA?traukAi?? abudu, bet atgaivinti pavyko tik JustelA?. Ilgai jis gulAi??jo ligoninAi??j, atsiliko mokykloj, o ir dabar gyvena tartum nuo visA? atsilikAi??s. Kad kitaip ai??i?? nepasakysi, bet lyg ir lAi??A?iau, lyg palengviau, nors kai dirba ai??i?? viskAi?? padirba kaip ir kiti. A?odA?iu, yra kitokesnis, ir tiek. Dar eisena kitokesnAi??: vaikA?to kiek A?tAi??pAi??s A? kelius. Niekuomet pirmas nAi?? vieno neuA?kalbina, o uA?kalbintas maloniai A?ypsosi, uA? pagalbAi?? neima pinigA? ir kaA?kaip sugeba gyventi miestelyje vos A?A?iAi??rimas. Jo tAi??vA? namas stovi toje paA?ioje gatvAi??je, tiktai toliau, savaitgaliais kieme matosi pastatytas sunkveA?imis, beveik visAi?? tAi?? kiemAi?? ir uA?imdamas, o darbo dienomis Justelis veA?ioja ai??zkeliA? brigadAi??ai???. Ant jo sunkveA?imio virA?aus pritaisyta A?alia fanerinAi?? bAi??da nuo lietaus ir nuo vAi??jo, anksti rytais joje susAi??da trys vyrai, meistras ai??i?? A? kabinAi??, ir Justelis juos iA?veA?a, kur tai dienai jiems prisakyta. Jie A?vyruoja keliAi??, kapoja pagrioviA? A?oles, priA?iAi??ri kelio A?enklus ar, papylAi?? garuojanA?io asfalto krAi??velAi??, lopo kitA? maA?inA? iA?muA?tas duobes. Pavakariais Justelis parveA?a juos atgal A? miestelio aikA?tAi?? ir labai daA?nai tokius, kad A?ie vos beiA?siverA?ia per galinA? bortAi??, bet pats ai??i?? niekada. Ir ne tiek dAi??l to, kad sAi??di uA? vairo. DAi??l kaA?ko kito. O juk jo tAi??vasai??i?? Ir motina niekuomet neatsisakydavo pilnos stiklinAi??lAi??s.

PastatAi??s sunkveA?imA? kieme, Justelis trinkteli kabinos durelAi??mis, dingsta troboje ir daugiau nebepasirodo. Lyg nereikAi??tA? jam nei A? A?ulinA?, nei A? bAi??delAi??. Sako, viduje visAi?? laikAi?? groja negarsi muzika. Jei taip iA? tikrA?jA?, tai ta muzika ir tebuvo vienintelis jo keistumas. Bet juk niekas nesistebi, jei A?mogus per naktA? skaito knygAi??, o kad klausosi muzikos ai??i?? tai jau kaA?kas kaip ir ne taip. Ji pati daA?nai skaito kokA? romanAi?? ligi pat ryto, o paskui eina A? darbAi?? kaip apsisapnavusi. Ne, dabar jau tiek nebeskaito kaip jaunystAi??j, pasilpo akys, uA?pernai daktarAi?? iA?raA?Ai?? akinius. Ai?? tolA? mato puikiausiai, o skaityti, raA?yti, siAi??lAi?? verti A? adatAi?? jau ir nebeiA?eina. Negali per daug norAi??ti, kai tau keturiasdeA?imt A?eA?eriai??i??

VidinAi??je spintos durA? pusAi??je buvo pritaisytas veidrodis. Ne pati jA? ten pritaisAi??, taip buvo iA? fabriko. Justelis parveA?Ai?? iA? rajono gerai supakuotAi??, pats surinko, vienas pats viskAi??, jiedvi su motina tik padAi??jo pastatyti A? vietAi??. NeA?inojo, kaip toliau elgtis: degtinAi??s ai??i?? negeria, pinigA? ai??i?? neima, pasiAi??lAi?? arbatos su vyA?niA? uogiene. Justelis gAi??rAi?? ir A?iAi??rAi??jo A? jAi?? per puodelio virA?A? kaip kaA?kada tetos vyras, tiktai akys buvo ne tokios. PirmAi?? kartAi?? tada A? jas A?siA?iAi??rAi??jo.

ai??i?? Nenumanau, kuo tau atsilyginti, Justinai? Dvi dienas vargai.

ai??i?? Kokio atsilyginimo? Tiktai leiskit man A?ia ilgiau pasAi??dAi??ti. Pakyri vienam.

ai??i?? AjAi??zau, Justinai! Ir sAi??dAi??k kiek nori, ir uA?eik, kuomet tiktai pasimislijAi??s!

Nuo to karto jis ir uA?eidavo. Bet tai jau buvo vAi??liau.

KaA?kaip nyko ir nunyko miestelyje mada A?vAi??sti vardines. AnksA?iau net tolimesni kaimynai eidavo vieni pas kitus per Kazimierus, Juozapus, Stanislovus ar Antanus, dabar ne, visi A?sitaisAi?? A?vAi??sti gimtadienius. Beliko tiktai JoninAi??s, kai upAi??s vingyje kultAi??ros namai kartu su kolchozu ruoA?davo festivalA?. Degdavo lauA?as, grodavo dAi??dos, tolAi??liau stovAi??davo sunkveA?imis su alum ir degtine, pakrAi??miais A?litinAi??davo vyrai ir moterys, reikAi??jo A?iAi??rAi??ti, kad neuA?liptum ant gulinA?io.

UA?Ai??jo liepos karA?A?iai, miestelis tartum nugeibo, jau kelinta diena niekas A? bibliotekAi?? nebuvo atkAi??lAi??s kojos, ji sAi??dAi??jo uA? stalo, skaitAi?? knygAi?? ir raukAi??si nuo A?kaitusio aikA?tAi??s asfalto smarvAi??s, kuri skverbAi??si A? vidA? net pro kietai uA?darytAi?? langAi??. Ai??tai pabaigs skaityti skyriA? ir nubAi??gs A? parduotuvAi?? nupirkti motinai skarelAi??s, kuriAi?? buvo nusiA?iAi??rAi??jusi prieA? kelias dienas. Ai??iandien OninAi??s, menka tebus dovana, bet vis tiek. Jos paA?ios vardas RimantAi??, visi vadina Rima, o kada vardadienis ai??i?? nebuvo net pasmalsavusi kalendoriuj. Tada ir pamatAi??, kad lAi??tai veriasi bibliotekos durys, o pro jas A?lenda dailus kreA?elis, pilnas prikrautas baltA? obuoliA?. Paskui ai??i?? marA?kiniA? rankovAi??, po jos ai??i?? ir pats Justelis, jau koridoriuj nutaisAi??s droviAi?? A?ypsenAi??.

ai??i?? Labas, Rima, ai??i?? pasakAi??. ai??i?? AA? obuoliA? atneA?iau. MAi??sA? popierinAi?? miestelyje pati pirmoji apsivobuluoja.

Ji nebuvo girdAi??jusi tokio A?odA?io. Kaip apsiverA?iuoja, apsiparA?iuoja. Gal pats tokA? sugalvojo?

Eidama po darbo namo neA?Ai??si tAi?? kreA?elA? ir svarstAi??, kodAi??l Justelis pasakAi?? ai??zmAi??sA? popierinAi??ai???. Juk Justelis jau deA?imtA? metA? gyvena vienas, pats dabar yra gal trisdeA?imt penkeriA?, bet obelis jam vis dar ai??zmAi??sA?ai???. Gal kad tAi??vA? sodinta?

PadavAi?? tAi?? kreA?elA? motinai, papasakojo, motina pakraipAi?? galvAi??:

ai??i?? NeA?inau, ar Justelis tau gera poraai??i??

ai??i?? Mama, kuo A?ia dAi??ta pora? AtneA?Ai?? A?mogus iA? geros A?irdiesai??i??

ai??i?? Tai tu nieko nesupratai?

Suprato tik tada, kai Justelis atAi??jo A? bibliotekAi?? antrAi?? kartAi??. Ji vAi??l sAi??dAi??jo uA? stalo.

ai??i?? Labas, Rima. NorAi??jau kokios knygos.

ai??i?? SAi??skis, Justinai. O kokios tu norAi??tum?

Jis gAi??A?telAi??jo peA?iais.

ai??i?? Tai kokios?

Jis ir vAi??l gAi??A?telAi??jo.

ai??i?? Storos? Plonos?

ai??i?? Lai bAi??n plonesnAi??.

Ji atsistojo ir nuAi??jo prie lentynA?.

ai??i?? Negaliu suprasti, ai??i?? iA?girdo jA? sakant, ai??i?? kaip A?monAi??s sugalvoja muzikAi???

Bibliotekoj nieko nebuvo iA? didA?iA?jA? kompozitoriA? gyvenimo, tiktai neplona knyga apie A?aikovskA?, tAi?? ir paAi??mAi??. Dabar reikAi??jo uA?pildyti skaitytojo kortelAi??. Nustebo, kad Justelis net aA?tuoneriais metais vyresnis uA? jAi??, niekuomet nebuvo pagalvojusi. Justelis ir Justelis. Ai??Ai??jo dvi mergaitAi??s, atneA?Ai?? knygas, o ji bAi??tA? su juo mielai dar kalbAi??jusis.

Justelis atAi??jo po dviejA? dienA?.

ai??i?? Jau perskaitei?

ai??i?? PaskaiA?iau A?en, paskaiA?iau tenai??i?? Kuomet gimAi??, kas buvo tAi??vaiai??i?? O kaip sugalvojo muzikAi??ai??i?? DAi??l ko anie slepia tAi?? nuo kitA?? Ar gailu, kad ir kitas sugalvos?

ai??i?? To niekas neA?ino.

ai??i?? Bet patys tai A?ino!

ai??i?? NeA?inau, nAi?? kAi?? tau sakytiai??i?? Ar imsi dar kokiAi???

ai??i?? Gal kad ne. Jei netrukdau, A?iaip uA?eisiu. Tu man tokia graA?i.

Vos tik iA?Ai??jo, ji atitraukAi?? stalA?iA? ir griebAi?? veidrodAi??lA?. Besanti visa iA?raudusi.

Darbo dienomis Justelis veA?iojo tAi?? ai??zkeliA? brigadAi??ai???, sekmadienA? ir pirmadienA? ji pati nedirbo, tad Justelis ateidavo A?eA?tadieniais. Apie ketvirtAi?? valandAi??. Ai??vieA?iai nusiskutAi??s ir nusiprausAi??s, kartais dar A?lapiais smilkiniais. AtsisAi??sdavo prie A?urnalA? stalelio, A?iAi??rAi??davo A? jAi??, A?iAi??rAi??davo pro langAi??, A?iAi??rAi??davo A? nuotraukas A?urnaluose. Vos tik ji sujudAi??davo ai??i?? tuoj pakeldavo akis. LydAi??davo A?vilgsniu vaikA?A?iojanA?iAi?? tarp lentynA?. IA? pradA?iA? jAi?? nervindavo tas A?iAi??rAi??jimas, paskui apsiprato. Jei nieko nebAi??davo, juodu neskubAi??dami kalbAi??davosi, bet daA?niausiai bAi??davo, ai??i?? mokyklos berniukai uA?eidavo paA?aisti A?achmatais ir A?aA?kAi??mis. Ji labai nustebo, kad Justelis taip gerai A?aidA?ia, ai??i?? aploA?Ai?? ir vidurinAi??s mokytojAi??, ir uA?Ai??jusA? agronomAi??.

ai??i?? Justinai, o iA? kur tu taip gerai iA?mokai?

ai??i?? MaA?am brolis parodAi??, paskui ai??i?? pats. Vakarais su savim A?aidA?iu.

ai??i?? Kaip gali su savim A?aisti?

ai??i?? DAi??l ko ne?

ai??i?? Ir kas tuomet laimAi??ja?

ai??i?? Visaip bAi??naai??i??

Ai??ito ji negalAi??jo suprasti.

VienAi?? dienAi??, kai nieko nebuvo, ji paAi??mAi?? nuo stalo A?irkles ir atkiA?o jam:

ai??i?? Justinai, nusikarpyk nagus.

Vakare, kai atsigulAi??, galvojo, kAi?? padariusi.

Ji gyveno pas motinAi?? kaip jauna panelAi??. PusryA?iai visuomet ant stalo, pietAi??s ai??i?? taip pat, grindis rasdavo A?vieA?iai iA?plautas. AlgAi?? parneA?davo ir padAi??davo ant stalo, daugiau nesukdama sau galvos. IA? to nerAi??pestingumo kartais nusigalvodavo, lyg tebebAi??tA? A?eA?iolikos metA?. GrA?A?dama po darbo, ne kartAi?? yra praAi??jusi pro savo namus.

Buvo A?sipratinusi skaityti prieA? miegAi??. UA?gesinusi A?viesAi??, pati laukdavo tos bAi??senos: nei miegi, nei nemiegi, atpalaiduota sAi??monAi?? tartum viena pati klydinAi??ja kaA?kokiose brAi??kA?mose, iA?traukdama iA? ten paskirus, tarp savAi??s nesusiejamus vaizdinius. Malonius, dirginanA?ius. Vieni pasirodo ir dingsta, kiti kartojasi keletAi?? vakarA? iA? eilAi??s. Ji atsimena, nuo ko tai prasidAi??jo: nuo A?ilA? fizikos mokytojo smilkiniA?. Dabar jau tikrai nebesusijaudintA?.

Ji labai nemAi??go lytotA? dienA?. Bibliotekoje tuA?A?ia, pro rasotAi?? langAi?? pilkuoja aikA?tAi??, dangus kaip A?lapias maiA?as guli ant stogA?, A?monAi??s sulindo A? trobas, tvenkinio antys ai??i?? A? ajerynus. Tada ir A?mogui norisi susiriesti lyg bAi??delAi??je. Tos mintys, kuriA? kitomis dienomis krataisi, dabar laisvai vaikA?to po galvAi??. Pati A?inojo, kaip tai vadinasi: lietaus liAi??desys.

Tai buvo ne dabar, tai buvo tais metais, kai jai sukako trisdeA?imt. Lijo smulkiai, bet tokiais A?uorais. Ji pasuko galvAi??, pasiA?iAi??rAi??jo pro langAi??. Per aikA?tAi?? Ai??jo senyva suvargusi moteris. Apsivilkusi pilku paltu, apsiavusi juodais botais ir su juodu skAi??A?iu virA? galvos. Kitoj rankoj dar neA?Ai??si pirkiniA? krepA?A?. Ta senyva moteris pasirodAi?? jai kaA?kur matyta.

ai??i?? JAi??zau!.. ai??i?? A?Ai??ktelAi??jo. ai??i?? Ten aA?!..

UA?sidengAi?? delnais akis, o kai atitraukAi??, ai??i?? moters aikA?tAi??je nebebuvo.

KaA?kas jai parodAi?? ateitA?. Vakare atsigulusi nebeskaitAi?? knygos, gulAi??jo ir verkAi??. VerkAi??, ir tiek.

Motina pradAi??jo skA?stis, kad jai labai svaigsta galva. Daktarai nustatAi?? kraujo spaudimAi??, priraA?Ai?? gyvAi?? galAi?? tableA?iA?. Jau ne kiekvienAi?? rytAi?? begalAi??davo paruoA?ti pusryA?ius. IA?eidama A? darbAi?? dabar turAi??jo atneA?ti iA? A?ulinio vandens, palikti virtuvAi??j pilnAi?? kibirAi??. VienAi?? rytAi??, kai sAi??mAi?? tAi?? vandenA?, pro A?alA? kaA?kur beeinAi??s Justelis. Gal buvo A?eA?tadienis, kad niekur nevaA?iavo sunkveA?imiu. PamatAi??s A?Ai??jo A? kiemAi??, iA?tiesAi?? rankAi??:

ai??i?? Duok. Dar apsilaistysi.

NuneA?Ai?? ir pastatAi?? prie lauko durA?:

ai??i?? Ar A?sineA?i A? vidA??

ai??i?? O ko tu nebneA?i?

ai??i?? NeA?inau.

ai??i?? NeA?k, neA?k, mama tebAi??r nesikAi??lusi.

Taip ir A?sitaisAi??: kiekvienAi?? rytAi??, prieA? uA?vesdamas savo sunkveA?imA?, Justelis atneA?davo kibirAi?? vandens, didelA? glAi??bA? malkA? ir tvarkingai paguldydavo prie mAi??riuko. Motina net uA?rausdavo:

ai??i?? Justeli, tiek dar ir paA?ios galimai??i??

ai??i?? Man tas nAi??r sunkiai, o judviem ai??i?? yr.

Kai su kuo nors apsipranti, paskui atrodo, kad taip ir turi bAi??ti. Ir Justelis apsiprato, A? trobAi?? su A?akaliA? glAi??biu A?A?engdavo nebesibelsdamas. Darbe vyrai patraukdavo jA? per dantA?:

ai??i?? Justinai, ar tu ten nusamdytas ir esi?

ai??i?? Esu. AmA?inai.

Tame ai??zamA?inaiai??? buvo kaA?kas labai rimta. NebegalAi??jai toliau juokauti.

O ji pati ir jautAi??, ir galvojusi yra, kad su Justeliu bendrauja ne taip, kaip turAi??tA?. Lyg A?adAi??tA? kaA?kAi??, iA? anksto A?inodama, kad netesAi??s. ai??zBet juk aA? nieko neA?adu.ai??? ai??i?? ai??zA?adi A?adi. Ir dar kaip A?adi. Nieko nepasakydama, leisdama A?mogui tikAi??tis ai??i?? taip ir A?adi.ai??? ai??i?? ai??zKAi?? aA? sakysiu, kad nieko neklausia?ai??? ai??i?? ai??zKiekvienAi?? dienAi?? klausia, akimis klausia.ai??? ai??i?? ai??zO kAi?? aA? galiu padaryti, kad nieko nejauA?iu, kaip aA? prisiversiu jausti?ai??? ai??i?? ai??zTu tiktai atsakyk sau A? tAi?? klausimAi??, kurA? visAi?? laikAi?? stumi nuo savAi??s: jei pasitaikytA? geresnis, ai??i?? juk perliptum per JustelA? kaip per slenkstA? ir nueitum neatsigrA?A?usi?ai??? ai??i?? ai??zNeA?inauai??i??ai??? ai??i?? ai??zA?inai.ai???

TAi?? dienAi?? per pietus buvo parbAi??gusi pavalgyti. Motina gulAi??jo lovoje visa raudona, ant kAi??dAi??s baltavo trys blokeliai tableA?iA?.

ai??i?? VAi??l uA?Ai??jo tas spaudimas?

ai??i?? UA?einuA?einuA?ein tokiomis bangomis, paskui vAi??l lyg atslAi??gstaai??i??

ai??i?? Gerk dar tA? vaistA?.

ai??i?? Juk negaliu be proto gerti.

ai??i?? Bent gulAi??k, nesikelk, nevaikA?A?iok.

ai??i?? Juk ir guliuai??i?? Tu skAi??tA? pasiimk, mano spaudimas sako, kad ar lytaus bus, ar perkAi??nijos.

Vakare parAi??jusi rado motinAi?? mirusiAi??. Dar nebuvo visai atA?alusi, bet jau vAi??si vAi??siai??i?? KlestelAi??jo ant kAi??dAi??s, toks bejAi??giA?kumas staiga pakirto rankas ir kojas. Tik viena mintis tebuvo galvoje: ai??zReikia palaukti Justelioai??i?? Reikia palaukti Justelioai??i??ai??? Taip ir sAi??dAi??jo viena A?alia mirusios motinos, kol iA?girdo gatvAi??j jo sunkveA?imA?. Tada puolAi?? A? kiemAi??.

Kai netenkame artimiausio A?mogaus, mAi??sA? mintys, mAi??sA? jausmai kurA? laikAi??, rodos, turAi??tA? suktis vien apie jA?, bet kad taip nebAi??na. Vis tiek apie save.

KitAi?? rytAi?? po laidotuviA? ji atsibudo auA?tant, iA?Ai??jo A? kiemAi??. Ar miegojo A?iAi?? naktA? viena pati savo troboje? Miegojo kaip uA?muA?ta: pavargusi nuo rAi??pesA?iA?, nuo svetimA? A?moniA?, nuo visko. PamatAi??, kad kiemo takas ligi pat varteliA? vis dar pabarstytas egliA?akiais. GrA?A?dama iA? bAi??delAi??s pasiAi??mAi?? A?luotAi??, pradAi??jo A?luoti ai??i?? ir pajuto baimAi??. TokiAi?? niekuomet anksA?iau neA?inotAi??, tokiAi?? iA?kart pakertanA?iAi?? rankas ir kojas: o kaip aA? dabar gyvensiu? kaip aA? dabar bAi??siu?.. Vos pati sau nepasakAi??: ai??zReikia paklausti Justelioai??i??ai??? GrA?A?o A? trobAi??, atsisAi??do prie stalo ir suspaudAi?? delnais smilkinius. Vos ne vos prisivertAi?? iA?sivirti arbatos. PuodelA? pasistatAi?? prieA?ais, arbata garavo, ji A?iAi??rAi??jo A? tuos garus, A?ia pat ir uA?mirA?usi, kad reikia gerti. Kai iA?girdo gatvAi??j Justelio sunkveA?imA?, visa nustAi??ro nuo laukimo: nutils motoras, A?eis Justelis ar vaA?iuos ir nuvaA?iuos A? miestelio aikA?tAi???..

Per tuos pirmuosius metus ji labai gerai suprato, koks bjaurus besAi??s dalykas, kai atsiduri akis A? akA? su savo gyvenimu. Tartum ant tako, kuriuo anksA?iau Ai??jai lengvai ir nerAi??pestingai, dabar kaA?kas primAi??tAi?? akmenA?, skeveldrA?, visokiausiA? nuolauA?A?, ai??i?? akis A?tempAi??s turi A?iAi??rAi??ti, kur statai kojAi??, kad nesusiA?eistum ar neparkluptum. Ryte pakeli cukrinAi??s dangtelA?, o ten tuA?A?ia. Vakare nusiskutai kelias bulves, iA?sikepsi vakarienei, o nebesAi?? nAi?? laA?o aliejausai??i?? Nebuvo A?pratusi gyventi visAi?? laikAi?? galvodama tik apie save: kAi?? A?iandien virsis pietums, kuo rytoj rengsis, kAi?? poryt kiA? A? krosnA?. Pasirodo, tie smulkieji gyvenimo rAi??pesA?iai ir sudaro didA?iAi??jAi?? dalA? A?mogaus gyvenimo, o kai kam ai??i?? gal ir visAi??. Ji nenorAi??jo, ji nemokAi??jo taip gyventi, ji prieA?inosi, bet labai greitai suprato, kad niekaip nepasiprieA?ins, jiems neA?manoma pasiprieA?inti. Jie suima tave uA? sprando ir lenkia prie A?emAi??s, prie kiekvienos dienos menkumo: prie vakar apmerktA? skalbiniA?, prie neiA?neA?to A?iukA?liA? kibiro, prie iA?valgyto kiauA?inio lukA?to, mesto A? tAi?? kibirAi?? ir nepataikyto.

Justelis dabar nebeuA?eidavo A? bibliotekAi??. VAi??lyvais sekmadienio rytais ateidavo A? namus ir sAi??dAi??davo prie stalo virtuvAi??j. Niekur kitur dar nebuvo kojos A?kAi??lAi??s.

ai??i?? Rima, ai??i?? paklausAi??, ai??i?? ar tu dar nerAi??pinies A?iemai nei angliA?, nei malkA??

ai??i?? Justin, ai??i?? prisipaA?ino, ai??i?? kad neA?inau nAi?? kaipai??i??

ai??i?? Ar tau dar liko pinigA??..

ai??i?? BiA?kA? dar turiu.

ai??i?? Gerai.

Ai??eA?tadienA? ji sAi??dAi??jo bibliotekoj, iA?davinAi??jo knygas, todAi??l nAi?? matyte nematAi??, kada Justelis parveA?Ai?? A? kiemAi?? angliA?, kada suneA?iojo A? darA?inAi??. Bejuoduojanti viduje krAi??va, ir tiek. ai??zReikia nueiti ir padAi??koti A?mogui. Pinigus atiduoti.ai??? Bet nAi??jo. Buvo ir smalsu, bet ir kaA?kaip nedrAi??suai??i??

Ji tik dabar pradAi??jo gyventi viena, o Justelis ai??i?? jau kiek metA?. Ar visi, kurie gyvena po vienAi??, gyvena panaA?iai? Ims ir nueis!.. Ne, nenueis. NujautAi??, kad Justelis pats jAi?? pakvies, ir taip bus geriau.

PanaA?iai buvo ir su malkomis. PamatAi?? kieme iA?verstAi?? netvarkingAi?? krAi??vAi?? epuA?iniA?, berA?iniA?, egliniA? rAi??stgaliA?, ilgumo gal po metrAi??. NeA?inojo, ar geros bus tos malkos, motina lyg yra sakiusi, kad epuA?inAi??s ai??i?? prastos, berA?inAi??s ir eglinAi??s daug kaitresnAi??s. Bet visai prastA? Justelis juk nebAi??tA? pirkAi??s.

Sekmadienio rytAi?? Justelis atAi??jo anksti neA?inas dvirankiu pjAi??klu ir dideliu kirviu. Apsivilkusi tik chalatu ir susivAi??lusi ji prie stalo tebevalgAi?? kiauA?inA?. Justelis atsisAi??do A? tAi?? kAi??dAi??, kur visuomet sAi??dAi??davo motina, jai patiko, kad A? tAi??. IA?kart viskas pasidaro lyg savo vietoje, lyg, A?tai, dabar jau nieko nebetrAi??ktA?.

ai??i?? Virkis dar vienAi?? kiauA?inA?, ai??i?? Justelis parodAi?? pirA?tu A? jos lAi??kA?telAi??. ai??i?? Menka tebAi??si darbininkAi??.

ai??i?? TurAi??siu ir aA? pjAi??klAi?? traukti?

ai??i?? O kas kitas?.. Virkis, virkis. Du iA?sivirk. AA? einu atsineA?iu oA?A?.

A! Tai tAi??, ant kurio uA?kelia rAi??stgalA?. NeA?inojo, kad oA?ys vadinasi.

Ant kiemo A?olAi??s gulAi??jo balta A?arma. Kai abudu atsistojo prieA?ingose oA?io pusAi??se, Justelis paklausAi??:

ai??i?? Ar esi kuomet pjovusi?

ai??i?? Ne.

ai??i?? Klausykis. Tu savo pjAi??klo galAi?? tiktai lygiai trauk A? save. Ir nevizguok A? A?onus, gnybs. Ir spausti nereik, pjAi??klas pats A?ino.

Ko ji taip jaudinasi? Ar pasaulis apsivers, jei pasirodys nemokanti? Abiem plaA?takom sugniauA?Ai?? rankenAi?? ir laukAi??, kAi?? dar pasakys Justelis.

ai??i?? Ai??, Rimele, bAi??k atsineA?k prastas pirA?tines! Tuojau tau bus kruvinos pAi??slAi??s!.. Ar turi?

ai??i?? Turiu.

Ji nebAi??go, ji nuAi??jo A? trobAi?? ramiais A?ingsniais, jausdama, kad staiga ir paA?iai ramu pasidarAi??, ai??i?? nuo Justelio rAi??pesA?io, nuo jo A?vilgsnio, kai pamatAi?? jos rankas, per daug stipriai sugniauA?usias pjAi??klo rankenAi??. NeuA?rAi??ks, neiA?vadins nei viA?ta, nei varna. Ir pati labai stengsis.

Kai atpjovAi?? pirmAi??jAi?? trinkAi??, ji du kartus vos nesudurdAi?? pjAi??klo.

ai??i?? Nestumk A? mane, nestumk! Leisk man laisvai traukti!

Justelis uA?kAi??lAi?? ant oA?io ir kitAi?? rAi??stgalA?.

ai??i?? A?inai, kaip darysim? Supjaustysim tris keturis, paskui, kol aA? skaldysiu ir neA?iosiu A? darA?inAi??, tu galAi??si nubAi??gti A? trobAi?? ir pailsAi??ti. SkubAi??ti nAi??r kur. Kad jau yr parveA?tos, niekur iA? kiemo nebiA?bAi??gs tos malkos.

Ir A?iAi??rAi??jo A? jAi?? kaip A? maA?Ai?? vaikAi??.

ai??i?? Justin, o dAi??l ko mes koA?nAi?? rAi??stgalA? pjaunam A? keturias dalis? Pjaukim A? tris!

ai??i?? Taip skalsiau.

ai??i?? A?inai, Justin, pjaukim pripjaukim tA? trinkA?, o kol tu skaldysi, aA? nubAi??gsiu A? trobAi?? ir iA?virsiu pietus.

ai??i?? Ar man?

ai??i?? Abudum.

DAi??l pietA? virimo ji nesijaudino: ir bulves iA?virs, ir kotletAi?? iA?keps, ir burokynAi?? iA?eis valgoma. Ji galvojo apie kitkAi??. TurAi??dama trisdeA?imt metA?, ji dar nAi?? karto nebuvo valgiusi dviese su vyriA?kiu prie vieno stalo. Ar moterys tuose restoranuose valgo taip pat, kaip ir bAi??damos vienos? O Justelis ar yra kada valgAi??s dviese su moterim?.. Vargiai. Ir kodAi??l ji dabar pradeda jaudintis? Juk valgymas nAi??ra tas pats, kas prasisegti drabuA?A? ir parodyti nuogAi?? krAi??tA??.. Ar vis dAi??lto panaA?iai?.. Tai kodAi??l ji dabar visame kAi??ne jauA?ia tokA? lengvAi?? lengvAi?? jaudulA?? Ji pasistengAi?? jA? nuslopinti, iA?Ai??jo A? prieangA?. Supjaus ar nesupjaus juodu tas malkas ligi vakaro? A?iAi??rAi??jo A? pareinantA? JustelA?. NeaukA?tas, poliesis, toks nebe pirmos jaunystAi??s vyrelis apsmukusiom darbinAi??m kelnAi??m. Ai??domu, kokiAi?? jis dabar mato jAi??, stovinA?iAi?? ant virA?utinio prieangio laiptelio?

Nieko nepaprasto ji nepajuto, kol sAi??dAi??jo taip arti prieA?ais JustelA?, kol A?iAi??rAi??jo A? jA? valgantA? ir valgAi?? pati. Nebent tAi?? lyg ramybAi??s, lyg palengvAi??jimo jausmAi??, ai??i?? po laidotuviA?, po rAi??pesA?iA?, iA?gyvenimA? ir netikrumA?. Staiga Ai??mAi?? ir pasidarAi?? ramu. Lyg kaA?kas vienas bAi??tA? jau pasibaigAi??s, o tai, kas prasidAi??s, ai??i?? nors ir neaiA?kus, bet nebauginantis ir paprastas.

RamoA?kienAi?? iA?tiesAi?? rankAi??, ketindama uA?daryti drabuA?iA? spintos duris, ir pamatAi?? kaklaraiA?tA?. Kaip jis A?ia uA?siliko? Raudonas su baltais A?kypais dryA?eliais, suriA?tas dideliu kietu mazgu. PrieA? kiek metA? ji pati suriA?o tAi?? mazgAi??? PrieA? penkiolika?

PrieA? A?eA?iolika?.. PavasarA? bus A?eA?iolika, nes dabar jaiai??i?? nes dabar jaiai??i?? keturiasdeA?imt A?eA?eri.

TAi?? rytAi?? sunkveA?imis sustojo gatvAi??j, Justelis A?Ai??jo A? trobAi?? labai rimtas ir susirAi??pinAi??s. Ai??lapiais paausiais. Pati jau buvo pasiruoA?usi, gal pusvalandA? iA?sAi??dAi??jo virtuvAi??j su rankinuku ant keliA?, jau bepradedanti nervintis.

ai??i?? Ar pasiAi??mei pasAi??? ai??i?? paklausAi?? stodamasi.

ai??i?? Pa.

ai??i?? O nagus nusikarpei?

Justelis atkiA?o A? priekA? abi plaA?takas. Dabar jau galAi??jo eiti. TaA?iau A?irdis sakAi??, kad dar kaA?kAi?? bAi??tinai reikia padaryti. TokiAi?? valandAi?? ai??i?? bAi??tinai. PriAi??jo prie Justelio, viena ranka apsikabino jo kaklAi??, nes kitoj laikAi?? rankinukAi??, ir pabuA?iavo A? lAi??pas. Kai atsitraukAi??, Justelis tebestovAi??jo uA?simerkAi??s. Tai buvo pirmas jA? pasibuA?iavimas. Kad ir toks, taA?iau be jo ai??i?? taip A?irdis jai sakAi?? ai??i?? lyg ir neturAi??jo teisAi??s iA?vaA?iuoti. O kai ten ta moteris pasakAi?? susiraA?ymo datAi??, joje nei kas atlAi??go, nei pasikeitAi??. Viena akim dirstelAi??jo A? JustelA?, vis tokA? pat rimtAi?? ir susirAi??pinusA?, tik paausiai jau buvo nudA?iAi??vAi??. TimptelAi??jo jA? uA? rankovAi??s, ir juodu iA?Ai??jo A? gatvAi??.

A?iedus iA?sirinko paA?ius ploniausius ir pigiausius. Ai??sidAi??jo abu A? rankinukAi??, nes Justelis galAi??jo pamesti.

ai??i?? Justin, ai??i?? atsiminAi??, ai??i?? o tu A?lipsAi?? turi?

ai??i?? IA? kur?..

NuAi??jo A? drabuA?iA? skyriA?. Ai??itAi?? ir iA?sirinko ai??i?? raudonAi?? su A?kypais baltais ruoA?eliais. Ai??sidAi??jo jA? prie A?iedA?. VaA?iuodama atgal jautAi??, kad tas kaklaraiA?tis ai??i?? kaip sunkus rAi??pestis ai??i?? tiesiog spaudA?ia jai kelius. Juk neneA?i A? mokyklAi?? ir nepapraA?ysi kokio mokytojo, kad suriA?tA? mazgAi??. GAi??da. VaA?iuodama atsiminAi??:

ai??i?? Justin, sustok prie bibliotekos.

Bibliotekoj buvo viena knyga, o joje ai??i?? kokie penki pieA?inAi??liai, kaip suriA?ti kaklaraiA?tA?. Justelis stovAi??jo prieA?ais, atkiA?Ai??s sulenktAi?? pirA?tAi??, o ji, uA?kabinusi uA? jo kaklaraiA?tA?, bandAi?? vienaip, bandAi?? kitaip, kol iA? ketvirto karto iA?Ai??jo. UA?movAi?? kilpAi?? jam ant kaklo, patraukAi?? aukA?tyn, patimpA?iojo A? A?onus:

ai??i?? Eik prie veidrodA?io, pats pasiA?iAi??rAi??k.

ai??i?? Kam? Jei tau gerai, tad ir man bus gerai.

Paskui visada jam bAi??davo gerai taip, kaip ir jai.

Kai sunkveA?imis vAi??l sustojo, ji liepAi?? Justeliui:

ai??i?? Eik, persirenk ir ateik. Tik A?varkAi?? kabink ne ant vinies, o ant peteliA?.

KostiumAi?? Justelis pirkosi pats. RudAi?? su A?austais A?ydrais siAi??leliais. Ir aiA?kiai per didelA?. ai??zO A?iemAi??? ai??i?? nustebo. ai??i?? Kaip aA? nertinA? pasivilksiu?ai???

Jau iA?lipusi pasakAi??:

ai??i?? AA? vakarienei bulviniA? blynA? iA?kepsiu.

ai??i?? Kam? AA? galiu savo pavalgyti.

ai??zDurniau!.. ai??i?? vos nesuA?uko suirzusi. ai??i?? Ar iA? medA?io taA?ytas esi?ai??? Apie A?itAi?? vakarienAi?? ji buvo jau kelis kartus svajojusi. Ai??sivaizdavo, kaip juodu sAi??dAi??s, kaip valgys, apie kAi?? A?nekAi??sis. IA?gers raudono vyno. Ji iA?gers. Justelis neima nAi?? A? burnAi??. Lova jau bus paklota, ir patys graA?ieji naktiniai marA?kiniai tvarkingai gulAi??s skersai jos.

Ji nurijo tAi?? savo susierzinimAi?? kartu su seilAi??mis, turAi??jo kiek pastovAi??ti, A?sikibusi kabinos dureliA?.

ai??i?? Justin, mums reik tiek daug pasiA?nekAi??tiai??i??

ai??i?? GalAi??sim pasiA?nekAi??ti.

Blynai iA?Ai??jo patys neskaniausi, kokius tiktai buvo kepusi. Dar nusitarkavo pirA?tAi??, pleistras baltavo ant narelio. Kadangi Justeliui liepAi?? persirengti, ir pati buvo apsivilkusi tik chalatAi??. Tartum norAi??jo parepetuoti, kaip paskui vakarais juodu sAi??dAi??s vienas prieA? kitAi?? ir valgys savo tyliAi?? vakarienAi??. Gal ne tyliAi??, ai??i?? Justelis persineA? A?ia savo muzikas. O kas tada gyvens jo troboje? Ai??leis nuomininkus?.. Kokius?.. Bet ne apie tai norAi??jo A?A? vakarAi?? A?nekAi??tis.

ai??i?? Justin, iA?gerk ir tu vyno.

ai??i?? Negersiu.

ai??i?? O ar esi bent kuomet gAi??rAi??s?

ai??i?? Esu. Bet vAi??miau. Kam man to reik?

O ji gAi??rAi??. Dvi pilnas taures iA?gAi??rAi??, pati jautAi??, kad jau sAi??di raudonais A?andais. Justelis A?iAi??rAi??jo A? jAi?? nenuleisdamas akiA?.

ai??i?? Rima, ar tu tankiai geri?

ai??i?? IA? kur ai??i?? tankiai?.. Su kuo ai??i?? tankiai?..

ai??i?? O dAi??l ko ai??i?? dabar?

ai??i?? Ar tu nesupranti?

ai??i?? Ne.

ai??i?? Ir nesuprask!..

Kai Justelis iA?Ai??jo, ji susipylAi?? A? taurAi?? likusA? vynAi??. NuAi??jo prie lovos, nuA?veitAi?? naktinius marA?kinius A? aslAi??, pati krito skersai vietoje jA? ir apsiraudojo. Rytoj pat nuvaA?iuos, rytoj pat pasakys, kad atsiima pareiA?kimAi??!..

Bet kitas rytas ir buvo kitas rytas. GirdAi??jo, kaip Justelio sunkveA?imis pravaA?iavo pro A?alA? ir nesustojo. Skaudama galva iA?Ai??jo A? darbAi??.

Vakare, kai vAi??l atsigulAi?? A? lovAi??, buvo betiesianti rankAi?? prie knygos, bet tuo tiesimu tik uA?gesino A?viesAi??. ManAi??, kad A?iAi?? naktA? ilgai neuA?migs, vartysis nuo A?ono ant A?ono, sakydama sau ilgus monologus, tai teisindama save, tai smerkdama, o vis tiek neA?inodama, kAi?? turAi??tA? daryti. Bet uA?migo, pati nustebdama, kad taip greitai minga. NeA?inojo, kelinta valanda, kai iA?girdo beldimAi?? A? langAi??. BeldAi?? tyliai, su palaukimais, niekada niekas nebuvo taip beldAi??s. Lauke, beveik prikiA?Ai??s nosA? prie stiklo, stovAi??jo Justelis. Ji pabeldAi?? atgal, pamojavo plaA?taka, rodydama, kad eitA? prie lauko durA?. Ar suprato? Suprato. BestovA?s jau prieangyje.

ai??i?? Kas nutiko?.. Kas nutiko, Justin?..

ai??i?? Supratau.

ai??i?? KAi?? supratai?

ai??i?? DAi??l ko vakar supykai.

ai??i?? Eik A? vidA?.

ai??i?? Tik nedek A?viesos.

ai??i?? DAi??l ko?

ai??i?? Kol nesusiraA?Ai?? ai??i?? kam reik, kad A?inotA??

Ji pati neA?inojo, kaip turi bAi??ti lovoje, tik buvo daug kartA? A?sivaizdavusi, kai skaitydavo knygas ar kai prieA? uA?migdama uA?sidAi??davo plaA?takAi?? sau ant gaktos. Bet Justelis neA?inojo nAi?? tiek, jis tiktai glostAi?? jai plaukus kaip maA?am vaikui. PaAi??mAi?? tAi?? jo rankAi?? ir perkAi??lAi?? sau ant krAi??tinAi??s, ir Justelis net suvirpAi??jo visas.

Ji numanAi??, kad jos kAi??ne yra daug geismo, reikia tiktai jA? paA?adinti, o paskui vis didAi??jantis malonumas keltA? ir keltA? A? aukA?tybes lyg A? kokA? devintAi?? dangA?, kol palengva nuleistA? atgal ant minkA?to nuovargio debesies, ant ilgai nepraeinanA?io gerumo. Pajuto, kad jau kyla, kad jau aukA?tai yra pakilusi, kai staiga viskas nutrAi??koai??i?? Bet bus gerai. TurAi??tA? bAi??ti gerai, juk A?ia tiktai pirmas niekada neA?inotas kartas.

ParyA?iais Justelis apsirengAi?? tamsoje ir ruoA?Ai??si iA?eiti.

ai??i?? Justin, tu nebsibraiA?yk daugiau aplink langus, ateik iA? vakaro kaip A?mogus.

ai??i?? AA? pamislijau, kad nAi?? metai nepraAi??jo, kaip tavo mamaai??i??

ai??i?? Ar dabar kas to besilaiko?

Ai?? savo trobAi?? Justelis nesutiko A?sileisti jokiA? nuomininkA?.

ai??i?? Man ten niekas nepriklauso. Viskas tAi??vo, viskas motinos. Lova, stalas, lentynaai??i?? Grindys ai??i?? ir tos ne mano sudAi??tos. Kaip aA? A?leisiu svetimus anomis vaikA?A?ioti?..

Jo buvo tiktai katinas, purvinas ir bjauriai lopuotas. Kelio darbininkai rado jA? patiltAi??j A?lapiAi??. Apstojo ratu, tarAi??si, kAi?? su tokiu daryti. Gal kas iA?metAi?? iA? maA?inos, gal sviedAi?? A? upAi?? nuo tilto.

ai??i?? DAi??siu su lopeta ai??i?? ir nesikankins daugiau!

KaA?iukas, lyg suprastA? A?moniA? kalbAi??, staiga A?oko A? priekA?, palipo Justeliu kaip stulpu A? virA?A? ir prisiglaudAi?? jam prie kaklo.

Justelio rudAi??jA? kostiumAi?? ir kaklaraiA?tA? ji pakabino spintoj, o visus darbinius jo drabuA?ius sukabinAi??jo priemenAi??j ant viniA?. Dar Justelis parsineA?Ai?? savo radijAi??, patefonAi?? ir plokA?teliA?. PaskutinA? glAi??byje parsineA?Ai?? katinAi??. Ji padAi??jo jam Ai??sti. Katinas paAi??dAi?? ir atsitAi??pAi?? prie pat durA?. Vos tik jos buvo pravertos, ai??i?? A?ovAi?? lauk ir nuskuodAi?? darA?ais atgal A? savo kiemAi??. Daugiau net Justelio nebesileido sugaunamas, todAi??l tas, vos grA?A?Ai??s iA? darbo, pats kas vakarAi?? neA?davo jam Ai??sti.

Tai buvo pats saldA?iausias pusmetis jos gyvenime, visomis prasmAi??mis pats saldA?iausias.

Ji sAi??dAi??jo savo bibliotekoje, kai paskambino iA? rajono ligoninAi??s:

ai??i?? JAi??sA? vyras guli pas mumis, praA?Ai?? atvaA?iuoti.

ai??i?? JAi??zau!.. Avarija?!.

ai??i?? Ne avarija, ne. Sakau, kad praA?Ai?? atvaA?iuoti.

ai??i?? Tai kas?!. Kas?!.

Anam gale padAi??jo ragelA?. Gal skambino kokia slaugAi??, gal seselAi??. AiA?kiai ne daktarAi??.

Negali pykti ant A?mogaus, kuriam atsitiko tokia nelaimAi??. Jeigu ir buvo kuo kaltas, nelaimAi?? pati uA? tai jA? ir nubaudAi??.

Justelis nuveA?Ai?? kelio darbininkus kaA?kur toli A? reikalingAi?? vietAi??, jie turAi??jo kelkraA?tyje A?kasti keturkampA? cementinA? stulpAi??, gal tokA?, kokie stovi visose autobusA? stotelAi??se. Tas stulpas tebegulAi??jo sunkveA?imyje, pirmiausia reikAi??jo jA? iA?kelti. Justeliui nepriklausAi?? nieko kilnoti, jis galAi??jo ir toliau sAi??dAi??ti sau kabinoje ar vaikA?tinAi??ti pagrioviu, spardydamas akmenukus, bet priA?oko padAi??ti. Krisdamas stulpas ir pataikAi?? per pAi??dAi??.

ParsiveA?Ai?? jA? kartu su ramentais. PaguldAi?? JustelA? A? lovAi??, jis klydinAi??jo A?vilgsniu palubiais, nedrA?sdamas susitikti akimis, paskui uA?simerkAi?? ir pasakAi??:

ai??i?? Tai va, Rimeleai??i?? SuAi??dA?iau tau gyvenimAi??.

ai??i?? Baik tiktai! KokA? gyvenimAi??, kad kartu tebegyvenam?

ai??i?? DAi??l to ir nereikAi??tA?.

ai??i?? Ko nereikAi??tA??

ai??i?? Kartu begyventi.

ai??i?? KokiAi?? A?ia maldelAi?? iA?mokai?.. Gyventi ai??i?? negyventi?.. Suvisam be kojA? A?mogus gyvena!

ai??i?? A?mogus ai??i?? ne.

SunkveA?imis su bAi??da ant virA?aus jau nebestovAi??jo kieme. Vakarais katinui nuneA?davo pati.

DienAi?? ai??i?? dar nieko. DienAi?? ji iA?eidavo A? darbAi??, bet retAi??jAi?? naktA? gaudavo iA?simiegoti, yra uA?snAi??dusi bibliotekoj ant stalo. DAi??l to, kad Justelis vartydavosi, blaA?kydavosi lovoje, sAi??sdavosi ant kraA?to ir vAi??l guldavo, tarpais net inkA?damas iA? skausmo kaip koks A?unelis.

ai??i?? JAi??zau, Rimele, kad tu A?inotum, kaip man skauda tAi?? nykA?tA?!..

ai??i?? Kaip gali skaudAi??ti, kad yra nupjautas?

ai??i?? O skauda, kad nebgaliu!..

Duodavo analgino, bet kiek gali duoti, juk nuvarysi A?irdA?? Viena mintis atAi??jo A? galvAi??:

ai??i?? Justin, o jeigu taip iA?gertumei A?imtAi?? gramA??

ai??i?? Ai?? gyvAi?? varlAi?? kAi??sA?iau, kad tiktai tiek neskaudAi??tA?!

IA?gAi??rAi??, neparaudo, tik papilkAi??jo iA? veido, bet po pusvalandA?io jau miegojo aukA?tielninkas.

VienAi?? didelA? darbAi?? Justelis tespAi??jo padaryti, ai??i?? A?vedAi?? dujas. Ir kitokiA? darbA? buvo sumanAi??s. Raudonas balionas stovAi??jo virtuvAi??j, nedidelAi?? viryklAi?? baltavo A?alia. Koks besAi??s palengvinimas moteriai!

Jau susiruoA?usi A? darbAi??, jau uA?sisagsA?iusi paltAi??, ji prieidavo prie Justelio lovos:

ai??i?? Ar pasiimsi valgyti? Ar pasiA?ildysi?

Justelis A?iAi??rAi??davo A? jAi?? ir tylAi??davo.

ai??i?? Ko nesakai?..

ai??i?? Sakau, bet sau galvoj: kokia tu graA?i, Rima, kokia tu graA?i!..

Iki bibliotekos nuskrisdavo kaip ant sparnA?. DAi??l to paskui nieko ir negalAi??jo suprasti. MatAi??, kad labai pasikeitAi??s paliko Justelis, labai pasikeitAi??s. Jau buvo pripratusi prie tokio, koks buvo, jau abiem darAi??si vis geriau ir lovoj, ir ne lovoj, nepastebimai bAi??gdavo laikas bAi??nant kartu, A?nekantis, valgant, dirbant smulkius vakaro darbus. Dabar Justelis tiktai tylAi??jo, A?iAi??rAi??damas A? lubas. Lyg galvotA? vienAi?? ir tAi?? paA?iAi?? savo mintA?, niekaip negalAi??damas nugalvoti iki jos galo.

ai??i?? Justin, gal tau radijAi?? padAi??ti prie lovos?

ai??i?? Nereik.

ai??i?? O patefonAi???

ai??i?? Kam?

IA?eidama padAi??davo jam prie lovos butelA?, jeigu uA?eitA? nepakeliamai skaudAi??ti tAi?? nupjautAi?? nykA?tA?. Kartais rasdavo truputA? nugertAi??, kartais ne. Jau ir naktimis Justelis pradAi??jo ramiau miegoti. Teisingai chirurgas sakAi??: su laiku viskas bus gerai. Justeliui reiks vaA?iuoti A? KaunAi??, ten jam pasiAi??s specialA? batAi??, neA?inantis nepasakys, kad tame bate nAi??ra pusAi??s pAi??dos. IA? pradA?iA? pavaikA?A?ios su lazda, o paskui numes A? A?alA? ir jAi??. A?inoma, A?ia baisus psichologinis smAi??gis, bet reikia jA? pakelti. Ji matAi??, kad Justeliui sunkiai tai sekasi: ir tas atkaklus A?iAi??rAi??jimas A? lubas, ir kaA?kokios vienos minties vartaliojimas galvoj, ir tas graudus A?vilgsnis, lyg ji nuo jo kaA?kur eitA? ir amA?inai nueitA?ai??i?? O juk visAi?? laikAi?? stengAi??si bAi??ti A?alia, visAi?? laikAi?? matoma. VienAi?? vakarAi?? vAi??l susirado Justelio rankAi?? po antklode, uA?sidAi??jo sau ant krAi??tinAi??s, o savAi??jAi?? uA?dAi??jo jam ten. Justelis nebesuvirpAi??jo visas, tik gailiai papraA?Ai??:

ai??i?? Nebkankink tu manAi??s daugiau. Paleisk nuo savAi??sai??i??

Ji sumiA?o, neA?inojo, kAi?? atsakyti, bet daugiau taip nebedarAi??.

Vakare, kai grA?A?o iA? bibliotekos ir uA?sidegAi?? priemenAi??j A?viesAi??, staiga pajuto, kad kaA?kas ne taip. Gal iA? to, kad neA?vietAi?? nAi?? vienas langas? IA? to ne, ai??i?? Justelis galAi??jo bAi??ti uA?snAi??dAi??s. Jo darbiniai drabuA?iai kabAi??jo ant viniA? savo vietose, ir A?iokie tokie rakandai stovAi??jo ten, kur ir turAi??jo stovAi??ti. Tik A?Ai??jus A? virtuvAi??, stiprus dujA? kvapas muA?Ai?? A? nosA?, o kai spragtelAi??jo jungiklA?, vienu A?vilgsniu staiga pamatAi?? viskAi??: Justelio ramentai mAi??tAi??si ant grindA?, o jis pats klAi??pojo prieA?ais baltAi?? viryklAi??, A?kiA?Ai??s ten galvAi??ai??i??

Dabar, stovAi??dama prieA? drabuA?iA? spintAi??, ji niekaip negalAi??jo prisiminti: su kaklaraiA?A?iu palaidojo JustelA? ar be? Kad su tuo ruduoju kostiumu ai??i?? taip, kito jis ir neturAi??jo, o kaip su kaklaraiA?A?iu? Gal vis dAi??lto kaA?kas atneA?Ai?? juodAi??, nes kaip atrodys? Guli nabaA?ninkas karste, tartum pats pasiriA?Ai??s raudonAi?? linksmAi?? kaklaraiA?tA?ai??i??

Ai?? Justelio laidotuves atAi??jo daug miestelio A?moniA?, ne taip, kaip A? jos motinos. Po jA?, ketvirtAi?? ar penktAi?? dienAi??, ji viskAi?? suneA?iojo atgal: jo radijAi??, jo plokA?teles, jo darbinius drabuA?ius, jo guminius ir kepurAi??, net kirvA? ir pjAi??klAi?? iA? darA?inAi??s. Jo viskas buvo, jo troboje tegu palieka. Pagaliau prisiminAi?? ir lopuotAi??jA? katinAi??, nes visai buvo uA?mirA?usi. Bet katino niekur nebebuvo. Gal nudvAi??sAi??, gal pats iA?Ai??jo. Dabar, kai stovi A?ia su tuo kaklaraiA?A?iu rankose, ar galAi??tA? pasakyti, kad ir Justelis suvisam iA?Ai??jo iA? jos gyvenimo? Suvisam gal ne, kaA?kur stovi, kaA?kur dAi??luoja atsitraukAi??s, niekada nelA?sdamas A? akis, bet kartais dar pravaA?iuoja pro A?alA? savo senu sunkveA?imiuai??i??

Jeigu gyvenimAi?? skirstytum kokiais etapais, tai A?itas, kuriame ji dabar gyvena, bAi??tA? pats ilgiausias. Ar jau taip lengvai ir nusprendAi??, kad nieko nebAi??ra ai??i?? nieko ir nebereikia? Ai??jo kaip Ai??jusi A? darbAi??, iA?davinAi??jo knygas, vakarais skaitAi?? pati, virAi??si valgyti, plovAi?? grindis, lyginosi drabuA?ius, nusipirko maA?iukAi?? televizoriA?. Tiktai naktA? jos kAi??nas ilgAi??davosi A?alia savAi??s kito, jau buvo taip A?pratAi??s.

Ji skaitAi?? knygose, matAi?? per televizoriA? miestA? gyvenimAi??, o maA?A? miesteliA? ai??i?? beveik niekada. NeA?avAi??jo jos tie mAi??rai, rAi??mai, didelAi??s aikA?tAi??s ir vitrinos, tos reklamos virA? stogA? ir fasadA?. Ai??domiausia jai bAi??davo A?aligatviais plAi??stanti daugiaveidAi?? minia. A?mogus prie A?mogaus, A?mogus prie A?mogaus, vos nelipdami vienas kitam ant kulnA?, visA? akys A?iAi??ri A? tAi?? paA?iAi?? pusAi??, visi skuba ta paA?ia kryptimi, bet kiekvienas ai??i?? savais keliais. Kur jie nueina, kur nuskuba ai??i?? niekuomet neparodo, gal kad neA?manoma parodyti, ai??i?? minia tiktai eina, bet niekada niekur nenueina. Toje minioje ji ieA?kodavo A? save panaA?iA? moterA?: amA?iumi, iA? veido, iA? figAi??ros, iA? eisenos. Kartais rasdavo, kartais nespAi??davo, nes skubanA?iAi?? miniAi?? visuomet tik trumpai terodo. Bet kiekvienAi?? kartAi?? likdavo begalvojanti: ar jos amA?iaus moteris dideliame mieste gali gyventi taip vieniA?ai ir vienodai? Ko gero, ne. Didelis miestas A?ito neleidA?ia, o maA?as ai??i?? verA?ia. MaA?us miestelius moterys neA?iojasi ant savAi??s kaip kuprAi??. SmulkAi??s darbai, smulkAi??s gyvenimai, ilgai ir lAi??tai virA? visA? tA?sta laikas. Kaip bespalvis kisielius, aplimpantis veidus.

Ji tebelaikAi?? Justelio kaklaraiA?tA? rankose, buvo benorinti atriA?ti mazgAi??, bet pagalvojo: tegu bAi??na, kaip buvo. Prie to, kas buvo, A?mogus nebegali nieko nei pridAi??ti, nei atimti. Pasistiebusi ant pirA?tA? galA?, nugrAi??do kaklaraiA?tA? kuo toliau. Tada atsisAi??do ant lovos ir sAi??dAi??jo. Jai atrodAi?? ai??i?? nieko daugiau nebegalvodama.

BAi??tA? gerai, kad A?mogus galAi??tA? kada panorAi??jAi??s A?jungti ir iA?jungti savo galvojimus. Ai??jungti ai??i?? tiek jau to, svarbiau laiku iA?jungti, kai nebenori daugiau galvoti, kai mintys beatkyla vien liAi??dnos, o prisiminimai ai??i?? tik tokie, kurie geriau visai neatkiltA?. Tada viskAi?? iA?jungei ai??i?? ir eini dirbti vakaro darbA?, o ne sAi??di vieniA?a ant lovos, vis A?adAi??dama stotis ir vis neatsistodama.

Pagaliau ji prisiveikAi?? uA?daryti spintos duris. Apsivilko chalatAi?? ir nuAi??jo virtis arbatos. Prie tos paA?ios dujinAi??s viryklAi??s. Bet juk negali iA?mesti gero daikto, A?alia kurio nemalonu gyventi. Turi apsiprasti, turi nuduoti, kad jis tiktai daiktas ai??i?? ir nieko daugiau. Kuo kitu jis gali bAi??ti? Nors bAi??na, kad nebAi??na, ir dar kaip nebAi??na. DAi??kui Dievui, kad ne kiekvienAi?? kartAi??. Arba pati uA?mirA?ti, arba daiktas uA?mirA?ta, kas esAi??s.

KitAi?? dienAi?? ji pasiskambino A? rajono bibliotekAi??, pasiteiravo, kas dar vaA?iuos A? tuos kursus. Rajono bibliotekininkAi??s paA?A?sta viena kitAi??. Bent jau iA? matymo. VaA?iavo dar dvi. Tos jaunesnAi??s, bet joms reikAi??s palikti vyrus ir vaikus, joms sunkesnis iA?vaA?iavimas. Iki savaitAi??s galo jau buvo susiskambinusios viena su kita, susitarusios, kada ir kokiu autobusu vaA?iuos. Tas autobusas vaA?iuoja per patA? miestelA?, sustoja aikA?tAi??je po parduotuvAi??s langais, bet treA?iAi?? valandAi?? nakties. UA?tat ten bAi??na dar prieA? aA?tuonias. Nieko A?ia tokio, nusineA? lagaminAi?? ir pasAi??dAi??s laukdama. JA? miestelyje dar nAi??ra baisu vienai moteriai naktA?.

Viskas iA?Ai??jo, kad geriau nAi?? nereikia. Jas net apgyvendino kartu tokiame lyg ir bendrabutyje. Ji nesipirA?o A? drauges toms dviem, jau kelis kartus pagavo A? save slapA?ia mAi??tomus A?vilgsnius. Kas ji buvo jA? akimis A?iAi??rint? SenmergAi??, kuriai jau A?vieA?iasi pensijos kraA?telis. Gal ne visai senmergAi??, nes pavardAi?? RamoA?kienAi??, bet ir ne visai naA?lAi??, ai??i?? kiek ji ten pagyveno iA?tekAi??jusi? O jos istorijAi?? A?inojo visas rajonas, ne tiktai bibliotekininkAi??s. Negali pykti ant A?moniA?, jeigu jie A?ino apie tave tai, ko nenorAi??tum, kad A?inotA?.

Pavakariais, kai tos dvi iA?lAi??kdavo A? parduotuves, ji viena vaikA?A?iojo po miestAi??. Nusipirko to miesto laikraA?tA?, perskaitAi?? skelbimus, nerado nei kokios sau tinkamos parodos, nei koncerto. UA?tat rado tokiAi?? maA?Ai?? kavinukAi?? beveik visai be girtuokliA?. NusprendAi??, kad vakarais, grA?A?dama A? bendrabutA?, visuomet uA?suks A?ia pavalgyti. Ir dAi??l brangumo ne visai brangu. SuskaiA?iavo: A?eA?i staliukai pasieniais, septintasis ai??i?? viduryje. Ir nedidelis baras, irgi tiktai A?eA?ios vienakojAi??s kAi??dAi??s. Kaip jie A?ia ir iA?silaiko? Paskui atsiminAi??, ai??i?? kaA?kur A?ia netoli yra miesto teatras.

TAi?? vakarAi?? ji irgi ten valgAi?? viena pati prie staliuko. Ir tAi?? vyrAi?? pastebAi??jo, vos tiktai jis A?Ai??jo pro duris. Savo salotas jau buvo suvalgiusi, gers kavAi?? su bandele. VirA? puodelio kraA?to A? jA? ir A?iAi??rAi??jo. VyriA?kis buvo poaukA?tis, padA?iAi??vAi??s, tiesus, aiA?kiai virA? keturiasdeA?imties. Smilkiniai jau pradAi??jAi?? A?ilti. Ko ji vyrams pirmiausia nuA?iAi??ri smilkinius, ai??i?? A?ili ar neA?ili?.. Ant krAi??tinAi??s buvo pasikabinAi??s fotoaparatAi??, iA? ko ji nusprendAi??, kad irgi atvaA?iavAi??s. Ko vietiniam eiti vakare A? kavinAi?? su tuo aparatu? Matyt, visAi?? dienAi?? vaikA?A?iojo po miestAi??, dabar iA?gers prie baro A?imtAi?? gramA?. Ten jau sAi??dAi??jo trys vyrai. Bet jis nAi??jo prie baro. Jis stovAi??jo veidu A? salAi?? ir vienAi?? po kito nuA?iAi??rinAi??jo staliukus su sAi??dinA?iais lankytojais. Valgys vakarienAi??. AvAi??jo lengvais rudais batais, mAi??vAi??jo pilkomis iA?lygintomis kelnAi??mis, jo plona tamsiai A?alia striukAi?? buvo atsegta. VyriA?kio A?vilgsnis sustojo ties ja. Ji kaip tik tuo metu kramtAi?? bandelAi??, skubiai uA?gAi??rAi?? kavos, kad nereiktA? kalbAi??ti pilna burna.

ai??i?? Galima prie jAi??sA??

ai??i?? PraA?om.

Ji pajuto vyriA?kA? kvepalA? aromatAi??. GerA? kvepalA?, nors ir neA?inojo kokiA?. Vos vos atsidavAi?? barkAi??nu. Ir lyg antaniniais obuoliais, papiltais ant aukA?to.

Tik atsisAi??dAi??s, jis paA?velgAi?? jai A? veidAi??:

ai??i?? JAi??s atvaA?iavusi?

ai??i?? AA? A?ia kursuose.

ai??i?? Gal mokytoja?

ai??i?? Ne. AA? bibliotekininkAi??.

Jis suprasdamas linktelAi??jo galvAi??. Ko ji A?ia atvirauja? Antra vertus, kaip sAi??dAi??ti dviese kavinAi??je prie stalo, nuduodant, kad sAi??di vienas? BandelAi?? jau buvo suvalgiusi, bet kavos dar likAi??s gurkA?nis ant paties dugno. GalAi??tA? atsistoti ir iA?eiti, bet negAi??rAi?? to gurkA?nio. Tik laikAi?? baltAi?? plonAi?? puodelA? uA? baltos Ai??selAi??s. Jai patiko bAi??ti kavinAi??s lankytoja.

ai??i?? Ar galAi??A?iau pasiAi??lyti taurAi?? raudono vyno?

Ji pajuto, kad rausta.

ai??i?? Kadai??i?? neA?inau.

Kai priAi??jo padavAi??ja su maA?a prijuoste ant sijono, jis taip ir uA?sakAi??: du juodos kavos ir dvi raudono vyno. Bet gero. JAi?? maloniai paglostAi?? tas ai??zbet geroai???, ir ji liko sAi??dAi??ti. TaA?iau bAi??tA? likusi ir taip.

Kol atneA?, reikAi??jo palengva kalbAi??tis. Ar jai paA?iai dera ko nors klausti? Jau buvo pasakiusi net vardAi?? savo miestelio, kuriame jis, deja, niekada nesAi??s buvAi??s, tiktai matAi??s maA?ytA? skrituliukAi?? Lietuvos A?emAi??lapyje.

ai??i?? Tai aA? tame skrituliuke ir gyvenu, ai??i?? nusijuokAi?? ji.

Jis pakAi??lAi?? akis ir kaA?kaip atlaidA?iai A?yptelAi??jo. Ne su uA?uojauta, ne. Taip, lyg norAi??tA? pasakyti: ai??zKaA?kam juk reikia ir ten gyventi.ai??? O jai kita mintis prabAi??go galvoje, bet taip greitai, kad vos suprato, kAi?? pagalvojusi: ai??zTai kokio maA?umo turime bAi??ti, kad galAi??tume tokiame skritulAi??lyje gyventi?ai???

ai??i?? Tai ir iA?gerkim uA? tai, kad susitikom. Mano vardas Henrikas.

ai??i?? AA? Rima.

Gerdama ji viena akimi stebAi??jo jo palenktAi?? taurAi??, kad nenugertA? per daug iA? savosios.

ai??i?? JAi??s fotografas?

ai??i?? Kaip mane nuA?eminai, Rima! AA? fotomenininkas!

Ji A?inojo, kad yra skirtumas. Fotomenininkas gali taip nufotografuoti moterA?, kad A?iAi??ri ai??i?? ir nAi?? viena bjauri mintis neateina A? galvAi??, o fotografas ai??i?? negali. Vadinasi, ir Henrikas tokias fotografuoja? Ji kaA?ko pabAi??go. Bet tie graA?iai A?ili smilkiniai, tie ploni ilgi pirA?tai, tie balti A?variA? panagiA? pusmAi??nuliukai pirA?tA? galuoseai??i?? Kaip muzikanto, kai televizorius pritraukia juos artyn ir rodo lakstanA?ius klaviA?ais. Ir muzikantai, ir tapytojai, ir skulptoriai ai??i?? visi jie menininkai. Tai visai kitokie A?monAi??s, A?monAi??s iA? aukA?tybiA?, iA? visai kitokio gyvenimo. Negali A?inoti, kaip su jais kalbAi??tis, kaip sAi??dAi??ti, net kaip atrodyti prieA? juos.

ai??i?? AA? tuojau grA?A?iu.

Ji atsistojo ir nusikabino nuo kAi??dAi??s atloA?o rankinuko dirA?elA?. KaA?kur ten, prie baro, turAi??jo bAi??ti tualetas. Jame susiA?ukavo, pasidaA?Ai?? lAi??pas, apA?iAi??rAi??jo savo rankas. IA?vaA?iuodama uA?sitepAi?? ant nagA? tamsiai raudono lako. Gal treA?iAi?? ar ketvirtAi?? kartAi?? gyvenime. Rankos negraA?ios, pirA?tai trumpi, plaA?takA? virA?ai putlAi??s. NedidelAi??s, minkA?tos, bet negraA?ios. ai??zO kodAi??l A?ia dabar jas lyginu?.. Nelyginu, nelyginu, A?iaip pasiA?iAi??rAi??jau. Tik nereikia prie stalo kiA?ti jA? A? akis.ai???

GrA?A?dama matAi?? Henriko galvos ir peA?iA? kontAi??rAi??. ai??zDabar paklaus, ar turiu vyrAi??. Pasakysiu, kaip yra. Tik nereikia sakyti, kadai??i?? Sakysiu ai??i?? A?uvo avarijoj.ai??? Ant stalo bestovinA?ios kitos dvi to skaniojo vyno taurAi??s, o juk jau ten, tualete, pasijuto lengvai pasvaigusi, bet paraginta drAi??siai paAi??mAi?? vienAi?? uA? kojelAi??s. KalbAi??damas Henrikas A?iAi??rAi??jo jai A? akis, ir ji pati kelis kartus paA?iAi??rAi??jo. Tokios pilkos, A?iek tiek A? A?alsvumAi??. Ne A?A?Ai??lios, ne A?altai nuA?iAi??rinAi??janA?ios, o greiA?iau ai??i?? kaip dabar jaunesni sako ai??i?? uA?tikrintos. Ji ne tik galvoje, bet ir visa nugara jautAi?? maloniAi?? A?ilumAi??. Lyg bAi??tA? A?ia suA?varbusi, o kaA?kas priAi??jo ir apgaubAi?? peA?ius nusivilktais kailiniais, todAi??l dabar ir sAi??dAi??jo, tenorAi??dama ilgiau taip pabAi??ti ir niekur neiti. Tokiame A?iltame gerume. Su taure, laikoma uA? kojelAi??s. Henrikas pasakojo, koks sunkus yra fotomenininko darbas. Ir darbas, ir gyvenimas. Reikia daug vaikA?A?ioti, visAi?? laikAi?? bAi??ti tarp A?moniA?, stebAi??ti jA? veidus, pripleA?kini A?imtus kadrA?, kol iA?eina vienas, pats tinkamiausias ir meniA?kiausias. O kartais nAi?? to. Tai A?itaip, Rima.

ai??i?? Bet juk daug yra graA?iA? A?moniA?.

ai??i?? GraA?umas A?ia nieko nereiA?kia. Veidas graA?us, o uA? jo ai??i?? tuA?A?ia. Kaip lAi??lAi??. Nesimato A?mogaus dAi??A?ios. Ne veidAi?? fotografuoji, ai??i?? jo dAi??A?iAi??, Rima. DAi??A?iAi??. KAi?? nufotografuosi, jeigu jos nAi??ra?.. O tavo veidas ir graA?us, ir A?domus.

ai??zAr tokios senos bobos?..ai??? Bet pasijuto taip, lyg sAi??dAi??tA? ne ant kietos kavinAi??s kAi??dAi??s, o ant minkA?to nedidelio debesies.

ai??i?? NorAi??A?iau padaryti tavo portretAi??. Ar sutiksi, Rima?

ai??i?? Kadai??i?? neA?inau. Jeigu ne plikaai??i??

ai??i?? Tai gal ir einam pas mane A? studijAi???

Staiga ji pabAi??go. Lyg nuAi??mAi?? kaA?kas nuo peA?iA? tuos A?iltus kailinius.

ai??i?? Ne. Ai??A? vakarAi?? ne.

ai??i?? O kada baigiasi tie tavo kursai?

ai??i?? KitAi?? savaitAi??. PenktadienA?.

ai??i?? Tai gal susitinkam ryt vakare toj paA?ioj vietoj?

ai??i?? Gerai.

Kambaryje, iA?jungus A?viesAi??, abi draugAi??s greitai ir kietai uA?migo, o ji niekaip negalAi??jo. VieA?patie, kas jai pasidarAi??? Lyg bAi??tA? vAi??l penkiolikos metA? ir vAi??l matytA? tamsoje A?ilus mokytojo smilkinius. Ne mokytojo. Ne smilkiniusai??i?? KavinAi??s stalAi??, vyno taurAi??, A?alia ai??i?? graA?iAi?? vyriA?kAi?? rankAi??ai??i?? Ir lengvi A?iurpuliukai bAi??go per kAi??nAi??.

MaA?ame miestelyje gyveno maA?Ai?? gyvenimAi??. Ir pati A?inojo, kad maA?Ai??, bet juk nepaimsi jo ir nepasididinsi. Reikia gyventi ai??i?? ir gyveni. Turi savo namus, savo takus, turi savo darbus. Vakare gali A?sijungti televizoriA? ir pasiA?iAi??rAi??ti, kaip gyvena kiti. Kiti, bet ne tu. O kad ne tu ai??i?? jau nebedrasko A?irdies. GraA?Ai??s vyrai, jaunos negrAi??sai??i?? O A?ia kelinta diena lyja, ir neaiA?ku, ar iki ryto nustos.

IA? ryto atsibudusi pirmiausia pasvarstAi??, kuo turAi??tA? A?iandien apsirengti. Nedaug tebuvo atsiveA?usi. NusprendAi??, kad apsirengs kaip vakar: tamsiu sijonu, balta palaidinuke, berankoviu A?varkeliu, tiktai A?sisegs gintarinAi?? segAi??. Juk Henrikas sakAi??, kad jam svarbiausia A?mogaus veidas. O jos veidas, sakAi??, jam ir graA?us, ir A?domus. Ai??A? rytAi?? pati ilgiau A?iAi??rAi??jo veidrodAi??lyje A? jA?. Keista, bet mes nepaA?A?stame savo veidA?. Kiti juose daug daugiau mato. Vyrai, ai??i?? tie tai apskritai pirmiau nuA?iAi??ri krAi??tinAi??, liemenA?, A?launA? apvalumus ir tik paskui pakelia akis A? virA?A?. Visi taip nuA?iAi??rinAi??ja, nAi?? vienas ne kitaip. O Henrikas ai??i?? ne. Kad veidas bAi??tA? A?domus, kaA?kas dar turi bAi??ti ir uA? jo. O ji nesijautAi?? turinti savyje ko nors daugiau uA? kitas moteris, gal net maA?iau. Juk nAi??ra nei vaikA? gimdA?iusi, nei labai daug vargo maA?iusi. Bet Henrikui ji kaA?kuo A?domi, visa A?domi, ne tik veidas. Juk matAi??, kaip jis A? jAi?? A?iAi??ri. Kai Ai??jo A? tualetAi??, jautAi?? jo A?vilgsnA? visa nugara, net blauzdA? pilveliais. Net pagalvojo, kaip gerai, kad jos batA? kulnai nenuminti A? A?onus. Bet fotomenininkas pirma ir turi taip nuA?iAi??rAi??ti, kad paskui negadintA? juostos.

Ji visuomet buvo tvarkinga. Tvarkinga kaip sena pana. O gal ji iA? tikrA?jA? ir yra sena pana? Gal tas pusmetis jos A?eimyninio gyvenimo niekaip nAi?? nesiskaito? Vestuvinis A?iedas seniai padAi??tas A? stalA?iA?, bet tie jausmai, tie didieji malonumai tebegyvena kAi??ne, kartkartAi??mis primindami save. Moteris, juos patyrusi, jau niekaip nebegali bAi??ti sena pana, jie palieka savo pAi??dsakus ne tiktai atmintyje, bet ir veide, judesiuose, eisenoje. Pati yra pastebAi??jusi, kad rytais, atsikAi??lusi iA? lovos, net A?ukuotis pradAi??jo kitaip: lAi??A?iau, tingiau, vis prisimindama. Ar tokie dalykai atsispindi ir veido fotografijoje? Jeigu taip, tada nereikiaai??i?? Antra vertus, kas atsitiks, jeigu ji A?A? vakarAi?? nueis su Henriku A? studijAi??, ten jis pasodins jAi?? ant kAi??dAi??s ir kelis kartus nufotografuos? Nieko neatsitiks. Jos portretas kabos didelAi??je salAi??je ant sienos, tyliai vaikA?A?ios A?monAi??s, sustodami bAi??reliu po kelis tai A?ia, tai A?iaai??i?? Stoviniuos ne tik A?iame, gal ir kituose miestuose. O jeigu nieko neiA?eis (Henrikas juk sakAi??, kad labai daA?nai nieko neiA?eina), ai??i?? teguai??i?? ParsiveA? namo. Bet ar jauku namuose, kai tavo paA?ios veidas visAi?? laikAi?? A?iAi??ri A? tave nuo sienos? Reikia apsiprasti. Nors ne. KaA?kas pasikeistA?, kaA?kas vis dAi??lto pasikeistA?. Tik sunku pasakyti kas.

PadavAi??ja atneA?Ai?? tAi?? patA?, kAi?? ir vakar: salotA?, kavos ir bandelAi??. Henriko vis nebuvo. Ji uA?sisakAi?? dar vienAi?? puodelA? kavos, kitaip nepatogu sAi??dAi??ti kavinAi??je. Jau buvo bebaigianti gerti ir tAi??, kai jis pasirodAi?? ir iA?kart pasuko prie jos staliuko. A?iAi??rAi??jo A? jA? artAi??jantA?. ApsirengAi??s kaip ir vakar, tik eisena lyg laisvesnAi??. Tas pats fotoaparatas ant kaklo. Pasisveikino ir atsisAi??do. Ji klausiamai pakAi??lAi?? akis. IA? veido pasirodAi?? iA?gAi??rAi??s. Ne girtas, tiktai iA?gAi??rAi??s.

ai??i?? NeskubAi??k, aA? palauksiu.

Sau neuA?sisakAi?? nieko, ne taip, kaip vakar.

Jau gatvAi??je ji paklausAi??:

ai??i?? Ar A?ia toli?

ai??i?? Visai ne. Kelis kartus pasuksim uA? kampo ai??i?? ir viskas.

PaAi??jo viena gatve, paAi??jo kita, perAi??jo kaA?kokA? kiemAi??. Jau buvo naktis, bet A?alia Henriko ji nebijojo. Ai??domu, kaip atrodo tos fotomenininkA? studijos? Gal ten pristatyta visokiA? proA?ektoriA?, veidrodA?iA?, kitokiA? apA?vietimA?? NegalAi??jo A?sivaizduoti. O kad atAi??jo gerokai iA?gAi??rAi??s, tai A?ia nieko nuostabaus. Juk jis kavinAi??se ieA?ko moteriA?kA? veidA? savo portretams. Vis dAi??lto jai gnybtelAi??jo A? A?irdA?: jei vakar susitarAi?? su ja, kam A?iandien ieA?kojo kitA??

Tas dviaukA?tis mAi??rinis namas, prie kurio jie atAi??jo, jai pasirodAi?? maro metais statytas. Ai??vietAi?? tiktai keli langai, o stikluose tA?, kur neA?vietAi??, vos atsispindAi??jo blausi kiemo A?ibinto A?viesa, todAi??l atrodAi?? niekada neplauti ir nevalyti. Kaip kokio bendrabuA?io. Bet Henrikas jau lipo mediniais laiptais. Jis atrakino duris, A?Ai??jo pirmas ir uA?degAi?? A?viesAi??. Vos metusi A?vilgsnA? ji suprato, kad A?ia jokia studija. Vienas langas, vienas stalas, sena spinta praviromis durimis, o prie kitos sienos ai??i?? medinAi?? lova su uA?mestu sujauktu apklotu, lyg ant jos neseniai bAi??tA? gulAi??ta su visais drabuA?iais. Gal A?ia viengungiA?kas Henriko butas, ir jis pakeliui A? studijAi?? uA?Ai??jo kaA?ko pasiimti, bet kodAi??l ir jAi?? vedAi??si aukA?tyn? Ji galAi??jo palaukti kieme. Ir dar vienAi?? dalykAi?? pamatAi?? jos akys, ai??i?? ne tAi??, kuris buvo, o tAi??, kurio ne, tiktai protas nesuspAi??jo paversti A? mintA?: nei ant stalo, nei ant palangAi??s, nei niekur nebuvo nAi?? vienos knygos. Ji iA?girdo, kad uA? nugaros Henrikas pasuko raktAi??. Kai atsigrA?A?o, ai??i?? A?alia durA? ant kabyklos dar sAi??pavosi jo fotoaparatas ir A?alia striukAi??.

ai??i?? Kam?.. ai??i?? paklausAi?? atsigrA?A?usi. Dar neiA?sigandusi, bet jau suprasdama, kad kaA?kas A?ia bus ne taip.

Henrikas nusiA?ypsojo:

ai??i?? Kad niekas netrukdytA?.

ai??i?? O kam mes A?ia uA?Ai??jom?

ai??i?? Pasidulkinti.

Ji nesuA?uko, tik pakAi??lAi?? abi plaA?takas aukA?tyn, lyg jomis nuo kaA?ko saugodama kaklAi??. Henrikas krAi??tine stAi??mAi?? jAi?? atbulAi?? prie lovos. Pakinkliais pajuto lovos kraA?tAi?? ir turAi??jo atsisAi??sti ant to sujaukto apkloto. Tada jis, suAi??mAi??s uA? peA?iA?, stvAi??rAi?? aukA?tielninkAi?? ir uA?gulAi??. Tuojau ji blakstienomis ir akiA? vokais pajus tAi?? trAi??kA?iojantA? A?nopavimAi??.

ai??i?? Nedraskyk drabuA?iA?.

Ji nepajuto to A?nopavimo, nepajuto nieko, tik patA? A?vedimAi??. Ir vAi??l antrAi?? kartAi?? gyvenime visa sustingo, ai??i?? paliko A?ia savo kAi??nAi??, o pati iA?Ai??jo. Net tada, kai Henrikas jau sAi??dAi??jo A?alia ant lovos, dar negalAi??jo A? jA? sugrA?A?ti, ai??i?? tas kAi??nas dar tebegulAi??jo nejudAi??damas, baltuodamas A?launimis, o mAi??lynos kelnaitAi??s mAi??tAi??si ant apkloto A?alia jos veido. Bet iA?girdo, kas jai buvo pasakyta:

ai??i?? Renkis ir eik. Man paskolino raktAi?? tiktai pusei valandos.

Tas kelnaites ji A?simetAi?? A? rankinukAi?? ir iA?Ai??jo. Kai penktadienA? grA?A?o A? savo miestelA?, sudegino. NorAi??jo ir Justelio kaklaraiA?tA?, bet negalAi??jo.