Nepa(pa)sakojamA? kasdienybiA? koliaA?as

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
AUTORIUS: Audinga SatkAi??naitAi??
DATA: 2012-01

Nepa(pa)sakojamA? kasdienybiA? koliaA?as

Audinga SatkAi??naitAi??

Ruduo ir A?iema ai??i?? patikimiausi kamerinAi??s aplinkos sargai. Pritilus iA?oriniam gyvenimo klegesiui, taip ir norisi pasinerti A? kito vidinA? A?urmulA?. IA?siliejusius kasdienybiA? atvaizdus, kuriuos daA?niausiai siekiama pasilikti uA?vertose atminties kertelAi??se, nesanA?ius tavo A?ia ir dabar erdvAi??je. Tokias kasdienybiA? istorijas A?prastai siekiama pasakoti tik sau, kadangi iA?orinis A?vilgsnis jas vertina per daug skeptiA?kai, komiA?kai ar A?iek tiek per greitai ai??i?? ai??zKodAi??l tu lauA?ai mano daiktus?ai??? (p. 94). TaA?iau, nepaisant to, jos turi nepaneigiamAi?? ai??zgydomAi??jA?ai??? poveikA? klausanA?iajam. Taigi tokiA? nepa(pa)sakojamA? istorijA? puslapiai veriasi raA?ytojos UndinAi??s RadzeviA?iAi??tAi??s treA?ioje knygoje Baden Badeno nebus.

ApsakymA? rinkinys Baden Badeno nebus atstovauja naujai BaltA? lankA? leidyklos serijai Orientyrai. Ai??ios serijos tikslas padAi??ti pajusti A?iuolaikinAi??s literatAi??ros prozos kvapAi?? ir supaA?indinti su A?vairiapusAi??mis kAi??rybinAi??mis kryptimis. Ai??domu tai, kad A?iuolaikinAi??s prozos keliuose vis daA?niau pastebima tendencija statyti reguliuojamuosius A?spAi??jamuosius A?enklus. GalbAi??t taip reiA?kiasi literatAi??rinAi??s vertAi??s niveliacijos baimAi???

Viena iA? pirmA?jA? pristatytA? OrientyrA? serijos knygA? buvo A?veicarA? kilmAi??s italA? raA?ytojos Fleur Jaeggy romanas Proleterka1. Pastaroji knyga savo raiA?kos priemonAi??mis itin panaA?i A? RadzeviA?iAi??tAi??s kuriamA? pasakojimA? ai??zformatAi??ai???. Kaip knygos anotacijoje teigia KAi??stutis Navakas, ai??zUndinAi??s RadzeviA?iAi??tAi??s stilius, A?manomas pavadinti ai??zakupunktAi??rine prozaai???. Trumpi, preciziA?ki sakiniai, kurie dAi??l vienokiA? ar kitokiA? prieA?asA?iA? trikdo teksto gludA? tekAi??jimAi??, vis labiau tampa A?iuolaikinio prozos pasaulio skiriamuoju A?enklu. Kas taiAi??ai??i?? gurmaniA?kas ar snobiA?kas skonis, o gal tylos ar paslapties Ai??ilgesys?

Knygos, pradAi??jusios RadzeviA?iAi??tAi??s kAi??rybos tAi??kmAi??, buvo Strekaza (2003) ir Frankburgas (2010). Pastarieji kAi??riniai sulaukAi?? nemaA?ai kontroversiA?kA? skaitytojA? ir literatAi??ros kritikA? reakcijA?, o pati knygA? autorAi?? buvo gausiai apiberta A?vairiais epitetais. Netgi dvi RadzeviA?iAi??tAi??s knygos yra patalpintos A? ai??z-iausiA?ai??? lenteles. 2004Ai??m. Strekaza pateko A? LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto sudaromAi?? reikA?mingiausiA? knygA? deA?imtukAi??, o apsakymA? rinkinys Baden Badeno nebus A?engAi?? dar vienAi?? laiptelA? ai??i?? A?i knyga A?traukta A? 2011 m. geriausiA? knygA? penketukAi??. Taigi per A?iA?metinAi?? KnygA? mugAi?? (vasario 23ai??i??26 d.) suA?inosime, kokA? knygos likimAi?? RadzeviA?iAi??tAi?? uA?kodavo pavadinime Baden Badeno nebus. Ar bus gajAi??s hamletiA?ki svarstymai tada, kai jau nusprAi??sta, kad ai??zA?iemet A? Baden BadenAi?? jie nevaA?iuos…ai??? (ai??zBaden Badeno nebusai???, p. 90)?

PasirodA?ius knygai Strekaza, RadzeviA?iAi??tAi?? buvo tituluojama viena A?domiausiA? debiutanA?iA? ir iA? karto pateko A? nesibaigianA?ias diskusijas apie lietuviA? moterA? prozos kiekybinAi?? ir kokybinAi?? vertAi?? bei moterA? tekstA? reikA?mAi?? bendrame lietuviA? literatAi??ros kontekste. Kaip teigia literatAi??ros kritikAi?? Solveiga DaugirdaitAi??, ai??zmoterA? raA?omos literatAi??ros yris iA? pakraA?A?iA? A? centrAi?? nAi??ra atsitiktinumas (kaip ir stiprAi??jantis dAi??mesys reiA?kiniams, laikytiems literatAi??ros pakraA?A?iais), bet taisyklAi??, raidos tendencijaai???2. TaA?iau kitaip nei romanA? Strekaza ar Frankburgas atveju, apsakymA? rinkinys Baden Badeno nebus visiA?kai paneigia moteriA?ko raA?ymo dekodavimo galimybAi??. Pirmiausia bambagyslinis ryA?ys tarp moters raA?ytojos ir teksto nutraukiamas autorei pasislAi??pus po vyriA?ku personaA?u ir prabilus raA?ytojo GN?nterio Grasso lAi??pomis. Ai??io personaA?o pasirinkimas yra raA?ytojo kaip atitinkamo statuso simbolis ai??i?? ai??zklausimai apie raA?ymAi?? jA? visada erzindavo, ir kiekvienam klausianA?iajam jis norAi??davo pirmu pasitaikiusiu daiktu…ai??? (ai??zValteris Ai??ulcasai???, p. 99). Ai??iame apsakyme atskleidA?iama raA?ytojo, kurio statusAi?? A?prasmina Skaitytojas, mirtingumo ir laikinumo baimAi?? bei kasdienAi?? desperacija. Kita vertus, galima teigti, kad autoriaus figAi??ra A?ia tampa iA?centruota ir dAi??l to, jog knygoje atsiranda daugiau negu vienas A?vilgsnio fokusavimo taA?kas.

Kitaip negu prieA? tai iA?Ai??jusiose knygose, Baden Badeno nebus prieA?lapiuose nerasite nAi?? vieno paA?alinio, anotacinio paA?ios raA?ytojos A?odA?io ai??i?? tik iA?traukAi?? iA? apsakymo ai??zValteris Ai??ulcasai???. DeklaracinAi?? raA?ytojos pozicija pakitusi ai??i?? pirmosios knygos anotacijoje ji teigAi??, kad ai??zA?i knyga skirta ne moterimsai???, antrojoje ai??i?? ai??zA?i knygaAi??ai??i?? socialiai pavojingaai???, treA?iojoje ai??i?? ai??zvis dar pasitaiko A?moniA?, kuriA? gyvenimAi?? pakeitAi?? knygosai??? (iA?trauka iA? apsakymo ai??zValteris Ai??ulcasai???).

Sekant trijA? knygA? kAi??rybinAi?? linijAi??, galima pajusti aiA?kiAi?? slinktA? nuo Strekaza ir Frankburgo pasauliA?. Tai ne tik slinktis nuo (mini)romano A?anro iki apsakymo, bet ir nuo juodojo humoro bei absurdo atskalavimo iki momentinio kasdienybAi??s komiA?kumo. Taigi galima pamatyti tam tikrAi?? kAi??rybinio RadzeviA?iAi??tAi??s kelio nuskaidrAi??jimAi??.

Nuo gyvenimo romanu iki pavieniA? kasdienybiA?

KnygA? leidybos atstovai ne vienerius metus skundA?iasi, kad lietuviA? literatAi??ros skaitytojai vis dar nelinkAi?? skaityti ir mAi??gautis trumpos apimties pasakojimais. Kita vertus, justi vilties teikianA?ios literatAi??rinAi??s tendencijos, kad pradedanA?iA?jA? raA?ytojA? kAi??ryboje ai??zkAi??rinio A?anras nAi??ra svarbus, nes kAi??riniai eksperimentiniai, o [...] tikslas ai??i?? praplAi??sti literatAi??rinAi??s raiA?kos ir poA?iAi??riA? laukAi??ai???3. GalbAi??t jaunA?jA? raA?ytojA? ryA?tingas artAi??jimas apsakymo A?anro link vienAi?? dienAi?? taps literatAi??rine tendencija, o ne nuostaba ar kAi??rybiniu drebuliu.

GalbAi??t toks RadzeviA?iAi??tAi??s apsakymo formos ai??zjaukinimasisai??? ai??i?? tai apgalvotas kelias ir tinkamiausias bAi??das atskleisti savAi?? kasdienybiA? ai??zideologijAi??ai???, o gal bandymas pasiprieA?inti romano vienvaldystei. Pasak literatAi??rologAi??s JAi??ratAi??s SprindytAi??s, ai??zneparaA?ius romano gyventi gAi??da. [...] Tai smagus A?aidimas ai??i?? bAi??ti romano apsAi??staisiais. Netenka abejoti ai??i?? romanas Lietuvoje kelia infekcijos protrAi??kio A?spAi??dA?. Ir nepanaA?u, kad A?i infekcija bAi??tA? iA?gydoma. A?odA?iu, visiA?kas apsiromaninimasai???4.

NeA?inia, kiek tam tikros kAi??rinio formos skaitymo pasirinkimAi?? gali lemti suvokimo bei skaitymo tradicija ar literatAi??rinio ugdymo/saviugdos klausimas. Ar kiek A?iuo atveju svarbus literatAi??ros kalbinis patyrimas, santykis su kalba ar sakralinis nuolankumas tam tikrai A?anrinei pozicijai. GalbAi??t tai baimAi?? tapti pasakojimA? vartotoju, nesugebAi??ti atrasti intymaus ryA?io su keliomis greitai besikeiA?ianA?iomis istorijomis. Istorijas turi patikrinti laikas, todAi??l jos yra pats gyviausias literatAi??rinis organizmas, jos yra intensyvioje kaitos grandinAi??je, taA?iau lieka viltis, kad ai??zA?takAi?? gyvenimui turi ne tik pripaA?inti A?edevrai, bet ir beveik nepastebAi??ti kAi??riniaiai??? (ai??zValteris Ai??ulcasai???, p. 98).

KodAi??l Baden Badeno nebus?

ApsakymA? rinkiniui, kurA? sudaro A?eA?iolika istorijA?, pasirinktas Baden Badeno nebus pavadinimas. Istorijos tuo paA?iu pavadinimu siuA?etas itin paprastas. A?ia pasakojama, kaip septyniolikmetAi?? Marija suA?ino, kad vasarAi?? nevaA?iuos A? Baden Badeno5 kurortAi??, nes, pasak jos tAi??vo, pasaulyje vyksta neramumai. Mergina pradeda maiA?tauti (ai??zjai atrodAi??, kad gyvenimas kaip ir baigtasai???, p. 90), taA?iau vienAi?? rytAi?? viskas baigiasi. Rezultatas ai??i?? Baden Badeno nebus, o ai??zMarija atsibudo puikios nuotaikosai??? (p. 93). Taigi Baden Badenas kaip optima forma (kadangi Marija kurorto nepasiekia) lieka neiA?pildytas, todAi??l nejuA?ia kyla klausimas, kodAi??l visos istorijos identifikuojamos su pakankamai greitai skaitytojAi?? paliekanA?iu vardu. Anaiptol negalima paneigti, kad pavadinimAi?? atribojus nuo pasakojimo turinio, A?odA?iA? junginio ai??zBaden Badeno nebusai??? skambesys yra pajAi??gus priartinti pasakos lauko aurAi?? ir pakylAi??ti virA? skaitanA?iojo kasdienybAi??s.

Suprantama, kad apsakymA? rinkiniui suteikti apibendrinantA? pavadinimAi?? yra vienas kAi??rybiA?kiausiA? knygos kAi??rimo etapA?. HipotetiA?kai mAi??stant, kiekviena knyga, ypaA? apsakymA? rinkinys, gali bAi??ti pavadintas kitu nei yra vardu ai??i?? kuo daugiau skirtingA? istorijA?, tuo daugiau galimybiA?. YpaA? tai juntama uA?vertus A?iAi?? knygAi?? ai??i?? pakankamai lengva susitaikyti, kad Baden Badeno nebus. O kas, jei A?is apsakymA? rinkinys bAi??tA? pavadintas, pavyzdA?iui, Koks A?domus gyvenimas ar KodAi??l tu lauA?ai mano daiktus? Ar tada A?ios knygos gyvenimai A? skaitytojAi?? pasisuktA? kita puse?

NemaA?iau svarbi ir vaizduotAi?? masinanti knygos prieA?lapyje esanti iA?trauka iA? apsakymo ai??zValteris Ai??ulcasai???, kuri prasideda taip: ai??zVis dar pasitaiko A?moniA?, kuriA? gyvenimAi?? pakeitAi?? knygosai??? (p. 98). Ai??io kAi??rinio pavadinimas teisAi??tai galAi??jo tapti ir viso apsakymA? rinkinio pavadinimu. Ai??is sakinys yra vienas iA? nedaugelio garsiai A?aukianA?iA? ir nepranykstanA?iA? sakiniA? pynAi??je. Kas tai? DrAi??si bei A?adinanti pretenzija, literatAi??riniA? vandenA? drumzlAi??s ar tiesiog ciniA?ko raA?ytojo pasiteisinimas? GreiA?iausiai tai siekis praskleisti kAi??rybinio kelio skraistAi?? ai??i?? juk apsakymA? rinkinyje esanA?ios istorijos yra kupinos ryA?kiA? imitaciniA? detaliA?. Viskas tarsi ir atpaA?A?stama, nors ir visiA?kai iA?nykusi A?ia ir dabar dimensija.

TreA?iasis knygos pasaulA? galAi??jAi??s paA?ymAi??ti pavadinimas ai??i?? apsakymas ai??zApversti piramidAi??ai???. A?ia herojai A?aidA?ia senAi??jA? kinA? A?aidimAi?? ai??zGoai???, kuris tarsi iA?reiA?kia strategavimo kasdienybiA? istorijomis idAi??jAi?? ai??i?? ai??zBet A?aidimas nesibaigAi??. Ir jame niekada nebus galutinAi??s pergalAi??s ir absoliutaus nugalAi??tojoai??? (p. 89). Knygos dailininko Zigmanto ButauA?io rytietiA?kA? motyvA? virA?elis labiausia siejasi su minAi??tos istorijos akiraA?iais.

Taigi galima iA?skirti tris itin ryA?kias knygos galimybes, taA?iau A?A? kartAi?? lenkiame galvAi??: Baden Badeno nebus.

ai??zPramatytA?ai??? (arba nu(si)A?iAi??rAi??tA?) vietA? A?emAi??lapis

Baden Badenas knygoje skelbiamas ai??zpramatytaai??? (ai??zsavo sprendimAi?? nevaA?iuoti A? Baden BadenAi?? vadino pramatymu ir dar vienu tik cerkvAi??je paplitusiu A?odA?iuai???; ai??zBaden Badeno nebusai???, p. 93) vieta. Tokia vieta, kuri gali sukelti literatAi??rinius reginius. TaA?iau akivaizdu, kad A?iame apsakymA? rinkinyje galima rasti ne vienAi?? tokiAi?? nu(si)A?iAi??rAi??tAi?? vietAi??, kadangi knygos gyvenimA? istorijos klaidA?ioja po visAi?? geografinA? A?emAi??lapA? ai??i?? nuo Baden Badeno kurorto iki OrdA?onikidzAi??s (dab. Vladikaukazas). Pastaroji vieta ai??i?? tai ai??zkilometro ilgio ir kilometro ploA?io karinis objektasai??? (ai??zMajoro A?monaai???, p. 67), o ne kurortas ai??zsu sanatorija, porceliano fabriku ir oro uostuai??? (p. 67), taA?iau, pasikeitus aplinkybAi??ms, A?ia gyvenAi?? A?monAi??s A?ios vietos nepalieka, o platina jAi??ros krantAi?? ir gyvena toliau. Taigi ai??zMajoro A?monojeai??? vaizduojama netikAi??ta vietos transformacija, kuri ir tampa visos istorijos punktyrine linija. AutorAi?? fokusuoja savo A?vilgsnA? A? kurortines vietas kaip vertas smalsaus literatAi??rinio A?vilgsnio.

Apsakyme ai??zGrafo A?monaai??? akcentuojamas balto minareto vaidmuo grafo ir jo A?monos gyvenimuose. Beje, A?ioje vietoje minimas ne taip lengvai dekoduojamas KAi??dainiA? minaretas6, kuris, manoma, priklausAi?? generolui Eduardui Totlebenui. Pastarasis minaretAi?? galAi??jo pastatyti savo meiluA?Ai??s turkAi??s garbei. Tokia imituojanti siuA?etinAi?? linija iA?laikoma ir ai??zGrafo A?monojeai???.

Baden Badeno kurorto iA?kAi??limas A? labiausiai pastebimAi?? knygos taA?kAi?? ne tik nukelia akcentAi?? nuo kitA? apsakymA? rinkinyje paminAi??tA? vietoviA?, bet ir A?iek tiek nepelnytai mistifikuoja paA?iAi?? Baden Badeno vietovAi??. Ai??is ai??zkurortas nuo neatmenamA? laikA? tA?sojo prie Reinoai??? (p. 90), o ai??zjo voniose mirko karalienAi?? Viktorija, Napoleonas III ir net tas Berliozas su Dostojevskiuai??? (p.Ai??90). Taigi Baden Badenas pristatomas kaip kurortinAi?? vieta, kaip kultAi??ros ai??zstabA?ai??? lankymosi erdvAi??. BAi??tent dAi??l to pati vieta labiau intriguoja.

Dauguma RadzeviA?iAi??tAi??s istorijA? yra su aiA?kia nuoroda A? konkreA?ias geografines vietas, ypaA? mAi??gstama kurortinAi?? erdvAi??, kitA? apsakymA? veiksmo vietAi?? galima A?vardyti nuspAi??jamai ai??i?? tik per charakteriA? tapatybAi??s A?enkAi??lus, kur skleidA?iasi vieno ar kito charakterio kasdienybAi??. Tuo tarpu apsakyme ai??zNirA?ieji pusdieviaiai??? veiksmo vieta yra pseudomitologizuota ai??i?? ai??zistorija rodo, kad iA? ai??zsantuokA?ai??? su mitinAi??mis bAi??tybAi??mis daA?niausiai neiA?eidavo nieko geroai??? (p. 115).

KultAi??rA? ir istorijA? susikryA?minimo laukas

Visos istorijos, esanA?ios knygoje Baden Badeno nebus, yra praradusios A?ia ir dabar dimensijAi??. Kaip yra sakAi??s raA?ytojas Juozas Aputis, ai??zapie dabartA? raA?yti sunkiau. Vien todAi??l, kad joje yra daug kas nesuprantama. [...] o A?A?velgti tai, kAi?? mato tik nedaugelis, tegali A?monAi??s, kurie turi labai aA?trias akisai???7. Kiekviena RadzeviA?iAi??tAi??s istorija taip pat turi skaitytojAi?? stebinA?ias ai??zakisai???Ai??ai??i?? tai abstrakti idAi??ja, konkretus A?vykis ar kaA?kada nugirsta frazAi??. Be to, bet kuri kaA?kada ir kaA?kieno kasdienybAi??s detalAi?? turi galimybAi?? tapti universalia, todAi??l ir gali bAi??ti atpaA?A?stama.

Beveik visos knygoje esanA?ios istorijos turi tAi??siniusAi??ai??i?? vieni pasakojimai su kitais siejasi tam tikrais kultAi??riniais ar idAi??jA? sAi??skambiais (pvz., ai??zLaikrodisai??? ir ai??zReA?isierAi??ai??? arba ai??zGrafo A?monaai??? ir ai??zMajoro A?monaai???), kiti ai??i?? kaip siuA?etinis ai??zgyvenimoai??? tAi??sinys (ypaA? ryA?kus pavyzdys ai??i?? ai??zValteris Ai??ulcasai??? ir ai??zKetvirtasis palikimasai???). Vis dAi??lto knygoje yra ir tokiA? pasakojimA?, kuriuos galima A?vardyti istorijA? mirksniais ai??i?? vieno A?vykio apologetika ai??i?? ai??zBaden Badeno nebusai???, ai??zKodAi??l tu lauA?ai mano daiktus?ai???, ai??zAi??vykisai???. Ai??ia istorija knygoje ir dedamas taA?kas.

Labiausiai pastebimas bruoA?as yra rusA? kultAi??rinio lauko adoracija. Nors apsakymA? rinkinio personaA?ai pirmiausia yra pastebimai iA?nirAi?? iA? inteligentA? tarpo ir yra paA?iA? A?vairiausiA? tautybiA? ai??i?? nuo vokiA?ko (ai??zValteris Ai??ulcasai???) iki kinA? (ai??zApversti piramidAi??ai???) kraujo. Tai sustiprina knygos multikultAi??rinA? laukAi??. TaA?iau rusiA?ko kraujo veikAi??jai, tokie kaip aktorius Konstantinas Kofinas (ai??zKonstantin Kofin ai??i?? Vielikij Aktiorai???) ar buvusi balerina Katerina P. (ai??zKodAi??l tu lauA?ai mano daiktus?ai???) neiA?vengiamai yra dramatiA?kesni.

Viena A?domiausiA? ir netikAi??A?iausiA? kultAi??rinio lauko ir A?mogiA?kosios prigimties sampynA? skleidA?iasi pirmuose dviejuose knygos apsakymuose ai??zLaikrodisai??? ir ai??zReA?isierAi??ai???. Ai??ias dvi istorijas jungia aplink herojA? gyvenimA? epicentrus apsivijAi??s iA?skirtiniA? rankA? sindAi??romas: ai??zBerniukas gimAi?? su vagies rankomisai??? (ai??zLaikrodisai???, p.Ai??7), ai??zmergaitAi?? gimAi?? su vagies rankomisai??? (ai??zReA?isierAi??ai???, p.Ai??17). Berniukas TorgrAi?? dAi??l savo ypatingA? rankA? bando tapti violonA?elininku, vAi??liau laikrodininku, ir taip siekia iA?vengti pseudokriminalinio ai??ztalentoai???: ai??zTorgrei jau buvo A?eA?iolika, ir jis dar nieko nepavogAi??ai??? (ai??zLaikrodisai???, p. 11). Taigi galA? gale vagies ai??zinstrumentusai??? jis pradeda naudoti slapA?ia uA?siiminAi??damas fokusais, o kaip visuomenAi??s narys tampa aktyviu kultAi??ros mylAi??toju. ai??zReA?isierAi??jeai??? siuA?etinAi?? linija skleidA?iasi per merginos Merilinos gyvenimAi??, kurA? taip pat nulemia rankos. Mergina dAi??l savo ypatingA? rankA? tampa auka (ai??zkaA?kAi?? daryti su tomis rankomis juk reikAi??joai???, p. 18), nes jai gyvenimAi?? pradeda reA?isuoti jos teta. Ai??iuose apsakymuose dAi??l netikAi??to ir ai??znepatogausai??? istorijos epicentro ryA?kiausiai atskleidA?iama komiA?ka kasdienybAi??s ir kultAi??rinio lauko susiliejimo linija ai??i?? ai??zkultAi??ra, kaip A?mogaus veiklos anomalija, yra kaip tik ta vieta, kur lengvai gali pasislAi??pti bet kuri A?mogiA?koji anomalijaai??? (ai??zLaikrodisai???, p. 12). VAi??liau ji knygos tAi??kmAi??je A?iek tiek prislopsta. PanirAi?? A? Baden Badeno pasaulA?, skaitytojai pajus visAi?? kAi??nAi?? akupunktAi??riA?kai ai??zgydanA?iAi??ai??? humoro jAi??gAi??.

Taigi Baden Badeno nebus ai??i?? tai knyga, kurioje yra visko daug ai??i?? ai??znepatogiA?ai??? ir komiA?kA? istorijA?, netikAi??tA? nuolydA?iA?, multikultAi??rinAi??s erdvAi??s vaizdiniA? su A?iek tiek manieringais, laike ir erdvAi??je iA?blaA?kytais charakteriais. A?ia uA?klumpa istorijA? ai??i?? nors kartais ir susiliejanA?iA? ai??i?? antplAi??dis, tad kiekviena jA? verta atskirA? minirecenzijA?, taA?iau A?iuo atveju buvo siekiama perduoti malonumAi??, kurA? galima pajusti nardant tarp istorijA?.

UndinAi?? RadzeviA?iAi??tAi?? geba rasti ai??znepatogA?ai??? istorijA? kampAi??, tad pasakojimus norisi perskaityti vienu ypu. TaA?iau intymus ryA?ys su knygos puslapiuose paskendusiomis kasdienybAi??mis baigiasi grA?A?us A? savo realybAi?? ar pasinAi??rus A? kitAi?? istorijAi??. Svarbiausia, kad daA?nam skaitytojui neiA?vengiamai privalu susipaA?inti su geriausiomis tituluojamomis metA? knygomis.

UA?vertus kitA? kasdienybes, lieka tik vienas klausimas. O kas bAi??tA?, jei Baden Badenas bAi??tA? buvAi??s?

Ai??

1 Ai?? OrientyrA? serijAi?? sudaro raA?ytojos Fleur Jaeggy minimalistinis romanas Proleterka, lenkA? prozininko Bohdano SAi??awiAi??skio Tiramisu karalienAi??, brito Timo Parkso Europa, lietuviA? prozininkAi??s UndinAi??s RadzeviA?iAi??tAi??s istorijA? rinkinys Baden Badeno nebus, debiutinis londonietAi??s Zadie Smith romanas Balti dantys, uA? kurA? autorAi?? gavo The Guardian apdovanojimAi??, ir bulgarAi??s Stanislavos A?iurinskienAi??s romanas Second Life.

2 Ai?? Solveiga DaugirdaitAi??, ai??zLygiosios trunka akimirkAi??? Prasilenkimo valanda?ai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 2004-03-19, Nr. 2993, p. 22.

3 Ai?? Ilona GriniAi??tAi??, ai??zDebiutuojantis raA?ytojas Lietuvos knygA? rinkojeai???, in: Knygotyra, 2010, Nr. 55, p. 226.

4 Ai?? JAi??ratAi?? SprindytAi??, ai??zLoA?ti iA? romanoai???, in: Metai, 2004, Nr. 8ai??i??9, p. 98.

5 Ai?? Baden Badenas ai??i?? miestas Vokietijos pietvakariuose, A?sikAi??rAi??s Ai??varcvaldo kalnA? A?laite, Ozo upAi??s slAi??nyje.

6 Ai?? Daugiau A?r. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-08-11-kedainiu-krasto-istorijoje-totlebenu-seimos-pedsakai/48794.

7Ai??Ai??Ai?? Juozas Aputis, MaA?i atsakymai A? didelius klausimus, Vilnius: Alma littera, 2006, p. 64.