Nesibaigiantis Donelaitis

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Kristijonui DonelaiA?iui ai??i?? 300
AUTORIUS:Ai??Jonas JuA?kaitis
DATA: 2014-01

DonelaitA? savo rankose esu turAi??jAi??s tokA?, koks man skaitant buvo iA?leistas: visAi??, sutrumpintAi??, parinktAi??, pritaikytAi??, kaip ir apie DonelaitA? skaiA?iau, kas tada lietuviA?kai paraA?yta. A?inau DonelaiA?iui skirtus kAi??rinius, maA?iau dailininkA? darbus. Vytautui UrbanaviA?iui, skirsnemuniA?kiui (su kuriuo mokiausi Jurbarko gimnazijoje), sukAi??rusiam po mokslinAi??s komisijos DonelaiA?io palaikams ieA?koti (1967ai??i??1968) poeto skulptAi??rinA? atvaizdAi??, esu prasitarAi??s: dailininkai gali daryti kAi?? nori, o kAi?? daryti su tuo, kAi?? tu padarei? Daug paraA?yta, o su priraA?ymais tyliai nesutikome ir jA? laikais, dabar visko dar nAi?? neskaiA?iau, bet vargu ar kas nustebintA?. Nebent netikAi??tai kur atrastas tikras DonelaiA?io atvaizdas. Nesu bandAi??s tikrinti ir gausiA? DonelaiA?io vertimA?, kadangi abejodavau, kaip tokA? kAi??rinA?, savo laiko lietuviA? kalba su visomis jos savybAi??mis ir svetimybAi??mis taip uA?konservuotAi?? savitu hegzametru, jog nepakeisi net lietuviA?kai, galima bAi??tA? perteikti kitomis, kuriA? nAi?? vienos aA? visai nAi?? nemoku. ai??zO tu miels Dieve, tu dangiA?kas geradAi??ji!ai??? yra visA? DonelaiA?io bruzdAi??jimA? virA?Ai??nAi??je, o kuo arA?iau A?mogaus ai??i?? krikA?A?ionybAi??s universumas. TAi??vemAi??suje ai??zsupynimas sakralinis viskoai??? lietuviA? kaimieA?iA? kalba. Taip vaizdingai, jog galima nupieA?ti kiekvienAi?? sakinA?, panaA?iai kaip NyderlandA? dailininko Pieterio Bruegelio (Bruegel, apie 1520ai??i??1565) paveiksluose. O pirmiausia ai??i?? didelis teksto malonumas.

Jurbarkas prie pat KlaipAi??dos kraA?to. Ai??akiA? apskritis, iA? kur mano mama, prie pat MaA?osios Lietuvos. Ne kartAi?? raA?iau ir kalbAi??jau, kad TilA?Ai??, RagainAi??, GumbinAi?? nuo maA?ens man nuolatos minAi??tos A?moniA?, kalbanA?iA? kaip DonelaiA?io ai??zMetuoseai???. A?kininko vaikas, pirmiausia ai??i?? ne A? mokyklAi??, o A?ingsnis A? A?ingsnA? paskui tAi??vAi??. ai??zKodAi??l A?itai karvei atneA?ei glAi??bA? A?ieno, o anai A?iaudA?, kodAi??l anos iA?Ai??das padAi??jai avims?ai??? ai??i?? ai??zO todAi??l, kad A?itos pienAi?? ir tu geri, o ana uA?trAi??kus, tegu braA?kin A?olAi??tus vasarojienius A?iaudus kaip kratinA?, kad per A?iemAi?? iA?neA?tA? uodegAi?? su ragais ir skAi??rAi?? ant kaulA?, karvAi??s snukis platus, nAi?? lieA?uviu neprisitrauks kiekvienos A?olAi??s, o avys su smulkiais snukiais tegu iA?rankioja, kad liktA? vieni A?iaudai pakraikams padraikyti.ai???

Dar tada kuldavo arklinAi??mis kuliamosiomis, arkliai kieme ratu sukdavo manieA?Ai??, o vaikAi?? uA?sodindavo arklius pavaryti. Kabojo ir spragilai. NesulaukAi?? kAi??limo eilAi??s, ant dviejA? oA?iA? malkoms pjauti padAi??davo iA?kabintas darA?inAi??s duris ir, duodami pAi??dus varpA? galais, prasiblokA?davo. O kai Ai??mAi?? rastis visokie motorai, pasitaikydavo ir tokiA?, jog negalAi??davo paleisti po kelias dienas. ai??zKad perkAi??ns! Kad velniai!ai??? ai??i?? raA?o Donelaitis lyg iA? talkininkA? lAi??pA?, o vAi??liau iA? kolAi??kieA?iA?, apsirupAi??A?iuojanA?iA? su brigadininkais. Kai paleisdavo motorAi??, kuldavo per dienAi?? ir per naktA?, kad nesustotA?ai??i?? O ir pats ai??i?? basas ir pusnuogis po laukus, tarp A?ieno pradalgiA?, su paukA?A?iais, su A?iedais, visko tyrinAi??tojas, rytAi?? iA? lovos ir ai??i?? pro langAi??, kur tik vienas A?inai pirmutinAi?? prisirpstanA?iAi?? uogAi?? ar prinokstanA?iAi?? kriauA?Ai??. Nepraeisi tiktai per slenkstA?: nusiplauk, nusiprausk! ai??i?? visada padAi??ta vandens.

Taip tokA? vienAi?? dienAi?? sugauna, apvelka, apauna ir ai??i?? A? mokyklAi??! KliA?iA? pradA?ios mokykloje buvo A?eA?i skyriai, paskui pamaA?u su vokieA?iA? okupacijos metais nunyko iki keturiA?. Eidavo pusmergAi??s su ilgomis puoA?niomis suknelAi??mis iki A?emAi??s ir ne kAi?? uA? mokytojAi?? A?emesni pusvyriai. TA? aukA?tesniA? skyriA?. NAi?? nepagalvojau, kad A?itaip man bus! Ai??alia, iA?kiA?tAi?? lieA?uvA? net prikandAi??s, vargsta nepaA?A?stamas vaikas, nuo lentos nuraA?antis kokiAi?? raidAi??, o aA? ai??i?? nAi?? mokytojos A?dankuvienAi??s neprakalbinamas. Visos mintys ai??i?? kaip iA? A?ia iA?trAi??kti. Mokytoja prie stalo netoli palangAi??s, deA?inAi??je lenta, kairAi??je fisharmonija, o man prieA? akis ai??i?? didelis A?Ai??kis ai??zMylAi??k, lietuvi, tAi?? brangiAi?? A?emAi??ai???. Pritykinu prie durA?, tyliai prasivAi??rAi??s iA?bAi??gu, bet pasiA?stas pusvyris sugauna ir A?neA?a atgal, prisispaudAi??s prie A?ono kojomis A? priekA?, lyg pAi??dAi??. Jeigu kas prisimena, nepriklausomybAi??s pradA?ioje po stotA? taip gaudydavo pabAi??gusius maA?us vaikus ir neA?davo lyg pAi??dus po du prie abiejA? A?onA?. Kiek visaip tik bandau, visada sugauna ir A?neA?Ai??s pasodina prieA? tAi?? A?Ai??kA?. Lyg man vienam paraA?ytAi??ai??i?? Neatsimenu, kiek tas truko, bet ilgai. Kol vienAi?? dienAi??, kankynAi??s palauA?tas, matyt, susitvenkus pasiutimui, be jokio vargo nuo lentos nuraA?au ir priraA?au pilnAi?? dailyraA?A?io sAi??siuvinA?: ai??zGandras. GenAi??.ai??? Mokytoja stebisi ir kitiems rodo: A?iAi??rAi??kit, kas pasidarAi??!

Tais dviem A?odA?iais KliA?iA? mokykloje pasiraA?Ai??s kapituliacijos aktAi??, esu perkeliamas A? kitAi?? patalpAi?? pas mokytojAi?? VincAi?? A?dankA?. Jurbarke per susitikimAi?? kultAi??ros centre 2008 m. sakiau, kad jeigu dabar sutikA?iau savo tAi??vAi?? ir mokytojAi?? A?dankA?, visAi?? dienAi?? verkA?iau, kaip kitas visAi?? dienAi?? gertA?. Susidraugauju su vaikais, galima dAi??kti pertraukA? metu, uA?A?okti, kai A?uoliuoji per suolus kito vejamas, pro langAi?? A?eA?to skyriaus panelei ant sprando ai??i?? netyA?ia, ar tyA?ia ai??i?? per pamokAi?? sugundyti, kad A?vilptelAi??tA? koks A?ioplys, atsineA?Ai??s didelAi?? iA? gluosnio iA?suktAi?? A?vilpynAi??. Mokytojas tik pabara ar blogiausiu atveju pastato A? kampAi??. Net apie A?siAi??lytAi?? pirmAi?? knygAi??, Kazio Binkio ai??zDirbkirbaikiai???, nesuprasdamas dar, kad A?ia du A?odA?iai tyA?ia paraA?yti vienu, pasakau: man visai nepatinka, nelaikykit kvailiais, visus juokindamas. PraA?au duoti ai??zSnaigAi??s istorijAi??ai???. ai??zBet ar tu, vaike, suprasi?ai??? ai??i?? ai??zTik jAi??s visi supraskitai???, ai??i?? atsakau dar labiau juokindamas didA?iuosius. Nubalsuoja duoti man, o mokytojas pabaugina, kad paklausinAi??siAi??s. Kai paklausinAi??ja, duoda kAi?? noriu, net ai??zBaltuosius Meksikos uA?kariautojusai???.

Pradunda 1941 metA? mAi??A?iai, Kuturiai dega iA? rytA?, o GeiA?iai ai??i?? iA? vakarA?. Pradedu vartyti tAi??vo spaudAi?? ai??i?? ai??zAi?? laisvAi??ai???, ai??zAteitA?ai???, ai??zA?kininko patarAi??jAi??ai???, ai??zNaujAi??jAi?? sodybAi??ai???. Ai??io A?urnalo 1944 metA? sausio numerA? turiu iA?laikAi??s, su trimis nuotraukomis: komunistA? agentai Amerikoje nuA?udAi?? prezidentAi?? AntanAi?? SmetonAi??, ParyA?iuje mirAi?? poetas Jurgis BaltruA?aitis ir ai??i?? Povilas PlechaviA?ius A?aukia: ai??zVyrai, uA? ginklA?.ai??? Tai, A?inoma, vAi??liau. O 1942 metA? A?iemAi?? mokytojas su kitais keturiais mane iA?varo iA? mokyklos. SiautAi?? karas. Kaune vokieA?iai LaisvAi??s alAi??jAi?? uA?sodino bulvAi??mis, nebuvo ant ko raA?yti. Mokytojas iA?dalijo kiekvienam po sAi??siuvinA?: tai visiems metams. Suolo draugas Romas Dirvelis, neatsargiai mosikuodamas plunksnakoA?iu, man, besilenkianA?iam prie knygos, netyA?ia vos neiA?duria deA?inAi??s akies, aA?iAi?? Dievui, persmeigia tik antakA?. Be kraujo, vien raA?alas iA?bAi??ga A? akA?. IA?traukAi??s iA?peizoju su tuo plunksnakoA?iu jam sAi??siuvinio lapAi??, jis ai??i?? mano, irai??i?? ai??zKad perkAi??ns! Kad velniai!ai??? Tiek A?sismarkaujame. Per pamokAi?? neA?Ai??kausi, o tokiais A?odA?iais ir neA?Ai??kautume, bet nesustabdomai vienas kitam priterliojame sAi??siuvinius. AtAi??jAi??s su savo uA?daviniais mokytojas randa tokius ir patikrina visAi?? klasAi??. Kurie panaA?iai ai??zpribaigAi??ai???, kAi?? davAi?? ai??zvisiems metamsai???, paklupdo A? kampAi??, paskui uA? ausies kiekvienAi?? nuveda A? suolAi?? ir ai??i?? be sAi??siuvinio neateikite!

Mama namie ai??i?? ai??zvaikeli, vaikeliai???, aplaksto Jurbarke visas atviras skyles, visas slaptas Saldakulnes, kur galima gauti uA? laA?inius ar samagonAi??, bet niekur nAi??ra. O tAi??vas ai??i?? tegu eina karviA? girdyti! Prakertu eketAi??, pripilu lovA?, karvAi?? siurbA?ioja ant danties ledinA? vandenA?, sesuo pareina iA? mokyklos, perA?iAi??riu, kas jai uA?duota, vaikA?tau po sniegynus, tyrinAi??damas pAi??das, kilpomis gaudau paukA?A?ius ir, susiradAi??s tetA? ar dAi??dA?iA?, kai mokAi??si, knygAi?? tamsA?aliais virA?eliais, skaitau DonelaiA?io ai??zMetusai???. Ar ilgos iA?traukos, ar viskas, neA?inau, o ir negaliu A?inoti, bet skaitau smagus, pasisklaidydamas. Mokytojas iA?vijo mane prie DonelaiA?io ai??zMetA?ai???! Pareinu iA? lauko sniegynA?, prisivargAi??s, nenusiaunu veltinukA?, nenusivelku skrandutAi??s, nenusiimu A?ieminAi??s kepurAi??s, nevalioju, o ir minkA?A?iau nuvirsti tarp keturiA? pastalkojA? po stalu prieA? ugnA?:

MusAi??s ir vabalai, uodai su kaimene blusA?

Mus jau vargint vAi??l pulkais iA? visur susirinko

Ir ponus kaip ir bAi??rus A?gelt iA?siA?iojo.

Juokdamasis skaitau nustebintas. Ne kad ir ponus, o kad ai??i?? A?gelt iA?siA?iojo. Tokiais pasakymais iA?didinta kaip kokios pragaro baidyklAi??s. Arba kalbama kaip namie. Kaip vAi??liau universitete profesorius BalA?ikonis sakydavo: kalbAi??kit kaip namie:

O kai iA? tikros A?irdies jiems pameti pluoA?tAi??,

Tuo su lieA?uviu jA? krimst A? gomurA? traukia

Ir savo A?iaudus vis A? mus A?iAi??rAi??dami braA?kin.

O kai kada ir pats lyg A?gelt iA?siA?iojAi??s nustembu ai??i?? kaip A?sismagina tie A?monAi??s, kas per vieni tokie A?monAi??s: ai??z muA?Ai?? per ausA?, / Kad snargliai perdAi??m iA? nosies A?okti pagavoai???, ai??zTau, A?inai, daugsyk taipo per nugarAi?? droA?iau, / Kad iA? skrandos tavo senos sklypai pasidarAi??.ai???

Blogi darbai mus neA?a kaip vAi??jasai??i?? Dabar pasakyA?iau. O tada parAi??jAi??s vienAi?? vakarAi?? nuvirstu po stalu, o uA? stalo gale sAi??di tAi??vas ir stovAi??dama, iA?sirengusi iki gelsvA? apatiniA?, nes prikAi??renta, tiek imasi su juo, tiek A?Ai??kauja atvaA?iavusi teta, jauniausioji tAi??vo sesuo, mokytojavusi PaantvardA?iuose, Ugionyse, o tais metais ai??i?? Girkalnyje. Nesiklausau, kas A?ia supras tuos suaugusiuosius, kartais net A?alia bAi??dami A?aukia vienas kitam, lyg negirdAi??tA?. Pro A?alA? eidama sesuo atsiklaupia ant grindA? ir sako man A? ausA? per A?ieminAi?? kepurAi??: ai??zTai dAi??l tavAi??s.ai??? Pasirodo, gandas, o gal ir su gandeliais, net karo vieA?keliais, per kuriuos skersai prie savo gyvuliA? net po kelias dienas negali pereiti per visokias lekianA?ias maA?inas ir pabAi??klus, pasiekAi?? GirkalnA?, kad aA? sAi??dA?iu namie, ir teta atvaA?iavo tvarkos daryti ai??i?? ne man, o tAi??vui donelaitiA?kais pamokslais: ai??zNeprieteliau, pats nueik pas mokytojAi?? dAi??l vaiko iA?daigA?, juk neiA?dauA?Ai?? langA?, nieko neapvogAi??, nesmaugAi??.ai??? Taip juodu abudu vienas prieA? kitAi?? ir A?aibuoja kaip DonelaiA?io A?aibai. IA?girstu tiktai uA?sispyrAi??lA? tAi??vAi?? A?Ai??kaujantA? ai??i?? tegu girdo karves, rytoj turiu su GreiA?iaus Dzidorium ir StankA? Petru vaA?iuot A? Raseinius liudininkais, nes Klimuks Antans kalAi??jime, reikia gelbAi??t, gali suA?audyt A?mogA?, poryt ai??i?? A? TauragAi??, A? ai??zMaistAi??ai???, paskui A? Ai??akius su skolomis. Teta jA? iA?vadina avinu, mane ai??i?? uA?augsianA?iu aviuku, o tAi??vas jai ai??i?? o tu bergA?dinAi?? avis! Teta dar buvo netekAi??jusi, skubiai apsirengia ir pikta vidurnaktA? iA?eina per sniegynus A? JurbarkAi?? nakvoti pas kitAi?? tetAi?? PetronAi??lAi?? MaskolaitienAi??, gyvenanA?iAi?? VydAi??no gatvAi??je prieA? pat gimnazijAi??. Gerai dar, kad mAi??nesiena… PavasarA? pats nueinu pas mokytojAi??. AtsipraA?yti. Paduoda rankAi??: ai??zKodAi??l anksA?iau neatAi??jai?ai??? Mano galva jam tik aukA?A?iau keliA?. ai??zNedrA?sauai???, ai??i?? sakau, A?iAi??rAi??damas iA? apaA?ios. Kaip A? KliA?iA? mokyklAi?? atAi??jau su aA?aromis akyse, nenorAi??damas eiti, taip 1945 metA? pavasarA? iA?Ai??jau su aA?aromis, nenorAi??damas iA?eiti, kada baigiau. Po tuo paA?iu A?Ai??kiu ai??zMylAi??k, lietuvi, tAi?? brangiAi?? A?emAi??!ai???

Kai 1944 m. birA?elio pradA?ioje sAi??jungininkai iA?silaipino ir A?siverA?Ai?? A? NormandijAi??, pas mus kaimuose pasirodAi?? daug vokieA?iA? kareiviA?. SeniAi??nas Antanas Ai??patkauskas (kaime buvo trys tuo vardu) su auliniais batais, rusvomis ripsinAi??mis galifAi??, tamsmAi??lyniu naminiu megztiniu, susagstomu per petA?, rusva atgal atsmaukta staA?ia kepure, donelaitiA?kai uA?simetAi??s ant kumelio, be balno, perjojo per kaimAi?? ir perspAi??jo, kad vokieA?iai JurbarkAi?? ruoA?iAi?? stipriai gynybai, o jeigu bus nuA?autas nors vienas kareivis, bus sudegintas visas kaimas. Nuo maA?A? vaikA? tAi??vai tAi?? slAi??pAi??, bet nugirsdavo ir vaikai, ypaA? tokie, kur patys pirmutiniai A?iAi??rAi??ti ir klausytis: nelaikykit kvailiais! JurbarkAi?? rusai bombardavo. Tarp teismo ir PuA?insko namA? Vytauto DidA?iojo gatvAi??je bomba iA?muA?Ai?? tokiAi?? duobAi??, jog paskui A? jAi?? atbula A?vaA?iuodavo rusiA?ka ai??zpolutorkaai??? su A?iukA?lAi??mis ir jas versdavo, o A? gimnazijAi?? eidavome takus nusimynAi?? jos krantais. Pas kaimynAi?? IzidoriA? GreiA?iA? ir kitAi?? uA? ImsrAi??s, KazimierAi?? EndriulaitA? ai??i?? buvo vokieA?iA? A?tabai. Adjutantas nuo vieno pas kitAi?? juodbAi??riu trakAi??nu lAi??kdavo ir A?okdavo per uA?keltus vartus. Mano pradinis mokslas, Pirmoji komunija, Sutvirtinimo sakramentas sutapo su vokieA?iA? okupacija.

Kauno rusams dar nepaAi??mus, kaimuose kilo kaA?kokia panika, visi kAi??lAi??si toliau, palikAi?? sodybose po vienAi?? A?mogA?. A?monAi??s ir maA?inos kasAi?? apkasus, ImsrAi??s pakranA?iA? ir intakA? medA?iais uA?vertAi?? vagas nepraeinamai. Mes iA?vaA?iavom mAi??nesiui A? PaA?Ai??rA? kaimAi?? pas tetAi?? A?iAi??raitienAi?? ai??i?? tarp Mituvos ir AntvardAi??s. Ten buvo tokios paA?ios nuotaikos, tik daugiau pafrontAi??s kvapo. KarA?tAi?? vasarAi?? gulAi??davom darA?inAi??je, gyvenome, kol vieni kitiems atsibodome, o vaikai, savo buvimu prisitraukAi?? dar kaimynA? vaikA?, vietoj varnAi??nA? nuAi??dAi??me vyA?nias ir iA?vaA?iavome namo rugpjAi??A?io pradA?ioje, kai paAi??mAi?? KaunAi??. Frontas sustojo RaudonAi??s-RaseiniA? ruoA?e. ValAi??me javus ir, kaip sukvailAi??, daiktus iA?neA?davome A? sodAi??, paskui vAi??l susineA?davome. AA? vienas bAi??gdavau A? JurbarkAi?? per apkasus, A? knygynAi??, A? baA?nyA?iAi??. Pilnas miestas neA?inomA? besitraukianA?iA?. Dabar tik suA?inojau, kaip skulptoriaus Vinco Grybo dirbtuvAi??se su Vytautu KaA?uba dirbo visi Meno mokykloje studijavAi?? skulptAi??rAi?? ir kokie raA?ytojai ar kariA?kiai pro A?ia traukAi??si. Tada A?sidAi??mAi??jau tik vienAi?? rausvaplaukA?, giedojusA? baA?nyA?ios chore ai??i?? operos solistAi?? VladAi?? BaltruA?aitA?. Kai pradAi??davo naktA?, iA?kabinAi?? lempas, lAi??ktuvai ieA?koti dienAi?? nusiA?iAi??rAi??tA? vokieA?iA? stovAi??jimo vietA?, net virA? mAi??sA? sodybos, sulA?sdavome A? A?emAi??s plyA?ius.

PrieA? rugsAi??jo pirmAi??jAi?? nuAi??jome pas mokytojAi??. LiepAi?? iA?mAi??tyti pro tAi?? langAi??, kur, A?uoliuodamas per suolus, uA?A?okau panelei ant sprando, vokieA?iA? kareiviA? prisineA?tus A?iaudA? kAi??lius, kai per vasarAi?? A?ia gulAi??davo, ir atsivertAi??me Stepo Zobarsko ai??zAuA?relAi??ai??? ties DonelaiA?io ai??zPavasario linksmybiA?ai??? pradA?ia, pritaikyta mokykloms. Mokytojas daA?nai bAi??gdavo A? JurbarkAi??, prie knygA? palikdavo vienus. Paskui pradAi??jo mokyti jaunas Lietuvos karininkas iA? KuturiA? ai??i?? Jonas BlaA?ys. Spalio pradA?ioje per pamokAi?? A? A?iaurAi??s rytus pasigirdo baisi kanonada, su tankA? A?audymu lyg puodo pleA?kAi??jimu ir reaktyvinAi??s artilerijos A?viegimu. KitAi?? dienAi?? su tAi??vu skubiai iA?vaA?iavome A? KalnAi??nus, BasA?io malAi??nAi??lyje tarp A?ilA? susimalti duonai. Kelyje tarp NaujasodA?iA? ir KliA?iA? link Jurbarko iA? abiejA? pusiA? ant kuoleliA? ai??i?? balti kaspinai su raudonais uA?raA?ais ai??zminen, minenai???, spygliuotA? vielA? laukas, prieA? apkasus uA?maskuotos prieA?tankinAi??s patrankos, o kareivis nusikabina A?autuvAi?? nuo peties ir mudu iA?laipina. Taip ir judame: tAi??vas prie kumelAi??s, paskui veA?imas su grAi??dais, tada kumeliukas, uA? jo kareivis, iA?tiesAi??s A?autuvAi??, o aA? paskutinis. Ai??autuvas paruoA?tas prieA? kumeliukAi??, jeigu A?oktA? A? minA? laukus, bet eina mAi??sA?, vaikA?, nuglamonAi??tas sartas kumeliukas, nuleidAi??s graA?iAi?? galvelAi??. Prie malAi??nAi??lio retA? lentiniA? statiniA? aptvare sudeginti paruoA?tos dokumentA? ir popieriA? krAi??vos, pastatytos geleA?inAi??s statinAi??s. Kol nieko nAi??ra, prisikemA?u tris maiA?us ir parsiveA?u. KitAi?? dienAi??, iA?buvus slAi??ptuvAi??je per naktA?, viskas nutyla, mama iA?bAi??ga A? baA?nyA?iAi?? ir parbAi??ga: apkasai pilni vokieA?iA? kareiviA? su A?almais. Pasigirsta didelis sprogimas, kitas. Susprogdinamas pontoninis tiltas ties Jurbarku per NemunAi?? ir rusA? 1940 m. bunkeris, vadinamas ai??zdarA?eliuai???, AntkalniA?kiuose, o mus iA? namA? iA?veja artilerijos sviediniA? sprogimai ir kareiviai, uA?degAi?? ne tik mus, bet ir apie keturiasdeA?imt sodybA? Rotuliuose, NaujasodA?iuose, Kuturiuose, KliA?iuose, Dainiuose.

ImsrAi??s lankutAi??s pilnos rusA? kareiviA?, KuturiA? laukuose pakrikAi?? A?aukia: ai??zAaa, dajte vodki.ai??? Kur geiA?kelis iA? rytA? A?bAi??ga A? Kuturius ir 1941 m. degAi?? Kuturiai ir GeiA?iai per mAi??A?A?, mus susistabdo trijA? pasosA?iA? naujas ai??zvilisai???. Pirmoje du vairuotojai su vairais rankose ir A?vaigA?dAi??tais antpeA?iais, nuo antros nuA?oka generolas su A?emAi??lapiu rankose ai??i?? ai??zKakaja zdiesai??i?? derevnia?ai??? ai??i?? ai??zKuturiai.ai??? ai??i?? ai??zKuturiai?! A zdiesai??i???!ai??? ai??i?? ai??zZdiesai??i?? GeiA?iai.ai??? ai??i?? ai??zGeiA?iai?! A gdie Dainiai, gdie Dainiai!ai??? ai??i?? A?aukia A?aukte. TAi??vas parodo A? A?iaurAi??s vakarus, pats generolas bAi??ga ir duoda A?enklAi?? trauktis didA?iulAi??ms patrankoms, prikabintoms prie studebekeriA?, nes beveik A?lindAi?? tiesiai vokieA?iams A? ugnA?. Ant paskutinAi??s pasostAi??s du gruzinai ir 39-osios rusA? armijos vadas generolas Ivanas Liudnikovas. Man vienuolika metA?, pats tikrasis amA?ius A?iAi??rAi??ti iA? arti ir A?siA?iAi??rAi??ti A? viskAi??. PaantvardA?iuose pas tetAi?? ElA?bietAi?? VabalienAi?? iA?drebame per naktA? slAi??ptuvAi??je, o kaip ten buvo prie Jurbarko, apraA?yta rajono laikraA?tyje ai??zAi??viesaai??? (1974 m. spalio 9 d. Nr. 118, su generolA? Liudnikovo ir UsaA?iovo atsiminimais ir UsaA?iovo, to, kuris iA?A?oko iA? ai??zvilioai???, nuotrauka). Susiradau Liudnikovo atsiminimA? knygAi?? ai??zDoroga dlinoju A?izniai???, iA? nuotraukos pasitikrinti, ar tas pats. Dokumentiniame filme ai??zApokalipsAi??ai??? jis minimas ir prie Stalingrado, iA? ten atA?ygiavo mAi??A?iais prie Jurbarko, paskui ai??i?? A? RytprAi??sius, o iA? ten ai??i?? prie DidA?iojo Chingano. O tokiA? pakrikusiA? kareiviA?, kaip KuturiA? laukuose, kur A?aukAi?? ai??zaaaaai???, ChruA?A?iovo A?sakymu suA?audyta prie Stalingrado penkiolika tAi??kstanA?iA?. SavA?. Pagal ai??zApokalipsAi??ai???.

SpalA? iA?gyvenAi?? PaantvardA?iuose, lapkriA?iui sugrA?A?ome A? Kuturius ir dabar prie rusA? KliA?iA? mokykloje atsivertAi??me DonelaitA? ties ta vieta, kur uA?vertAi??me prie vokieA?iA?, bet neilgam, ir naudos buvo tiek, jog iA? Jurbarko prisineA?Ai??me dokumentA?, suverstA? prie valsA?iaus DonelaiA?io gatvAi??je, nes sAi??siuviniA? ir dabar nebuvo, raA?Ai??me tA? dokumentA? kitoje pusAi??je. O gruodis buvo toks A?altas, jog paleido iA? mokyklos, ir atsitraukAi?? rusai uA?Ai??mAi?? visA? sodybA? visus kambarius, palikAi?? po vienAi?? savininkams, kol buvo atgal iA?traukti A? A?emAi?? drebinanA?ius mAi??A?ius vakaruose. RudenA? vokieA?iai varAi?? A? vakarus galvijA? bandas per JurbarkAi??, ant tvoros VydAi??no gatvAi??je uA?silipAi??s A?iAi??rAi??davau iki vakaro, o pavasarA? ai??i?? rusai arkliA? bandas A? rytus. Palaidi ganAi??si po kaimus ant A?elmenA? ir pirmA?jA? A?oliA?.

1945ai??i??1953 m. mokiausi Jurbarko gimnazijoje, dirbdamas per atostogas po kaimus. Ant pjovelkA?, ant grAi??belkA?, ant arkliA?, ant kAi??giA?, ant A?aliniA?, ant stogA?, A?ienapjAi??tAi??se, rugiapjAi??tAi??se, prie kAi??limo. ai??zKad perkAi??ns! Kad velniai!ai??? ai??i?? brigadininkai keikdavosi su darbininkais lyg su bAi??rais. Su lietuviA? kalba ir literatAi??ra problemA? neturAi??jau, kaip matematikai neturi su matematika. Mokytojai lituanistai mAi??go mane, o aA? ai??i?? juos. Mokytoja Regina PrasauskaitAi??, su raA?ytoja Ale RAi??ta viename kurse baigusi KlaipAi??dos mokytojA? seminarijAi??, 1945ai??i??1947 m. iA? SkirsnemunAi??s su keliais mano klasAi??s draugais kas rytAi?? ateidavo pAi??sA?ia, po pamokA? pareidavo atgal. Ai??jome tokie, kaip kas kAi?? turAi??jome, buvo net basA?, bet jokiA? patyA?iA? nebuvo. Lituanistas Benediktas SiliAi??nas, Kazio BradAi??no kartos, spausdinAi??s savo eilAi??raA?A?ius ai??zAteities spinduliuoseai???, ai??zAteityjeai???, karo metA? ai??zA?iburAi??lyjeai???. Mokytojai atsirasdavo ir pranykdavo dAi??l aplinkybiA?. PrasidAi??jo partizaninis karas.

1948 m. lietuviA? kalbAi?? ir literatAi??rAi?? dAi??stAi?? mokytoja Matilda RaiA?inskienAi??. Konstantinas K. RaiA?inskis dAi??stAi?? fizikAi??, mokAi??jo aA?tuoniolika kalbA? (tarp jA? sanskritAi??, hebrajA?, graikA?), buvo baigAi??s Teologijos-filosofijos fakultetAi??, ruoA?tas studijoms A? uA?sienA?, nepriklausomybAi?? atkAi??rus iA?leido trijA? daliA? veikalAi?? ai??z60-ties metA? IEAi??KOJIMAI IR ATRADIMAI po Majos skraiste 1933ai??i??1983ai???. RaiA?inskienAi??s pamokos buvo nuostabios. Apie DonelaiA?io stiliA?, kalbAi??, gilinosi A? vaizdA? ekspresyvumAi??, sintaksAi??s ypatybes, A?odA?iA? junginius parinkdama tokiA? vietA?, kaip ai??zAnt dargana rodos / Ir saulAi??s stulpai ant debesiA? prasiplatinai???, ai??zPoniA?kai pasirodydams koA?nam pasitursinai???, ai??zPons apjekelis, velniop A?uoliais besisukdamsai???. DAi??stAi?? pajuokaudama, mokAi?? skirti lyrikAi??, humorAi??, stebAi??ti vaizdA? turtingumAi??. DAi??stAi?? ramiai ir giliai, o svarbiausia ai??i?? labai norAi??jo iA?mokyti. AntrAi?? taip norinA?iAi?? iA?mokyti sutikau VandAi?? ZaborskaitAi?? universitete. Kai paraA?ydavau savo raA?to darbuose ai??i?? ai??zsenis su boba vaA?iuoja ilgais A?lapiais keliais per balas pliurpianA?iu veA?imu, nieko nematydami pro lapkriA?io miglAi??, aplinkui kaimuose plAi??A?ia gerkles gaidA?iai, lyg juodu dar gyvus apgiedotA?ai???, RaiA?inskienAi?? ragindavo ai??zneuA?mesti tos gyslelAi??sai???, kaip ir PrasauskaitAi?? su SiliAi??nu.

1948 m. iA?veA?Ai?? Jurbarko gimnazijos bibliotekAi??. IA? tos vietos paskutinio aukA?to, kur dabar KraA?to muziejus. Po apaA?ia buvo mAi??sA? klasAi??. Nuo 1945 m. susidraugavau su uA?nemunieA?iu Benjaminu UA?draviu. Gerai, kad beveik visAi?? dar spAi??jome perskaityti. Dariui reikia GirAi??no. Ta prasme, kad kAi?? nors darai, o kitas giria, kaip GirAi??nas, Girskis. Arba atvirkA?A?iai ai??i?? jis darius, o tu girAi??nas. Jurbarke taip man buvo UA?dravis, universitete ai??i?? Juozas Tumelis, o ai??zLiteratAi??roje ir meneai??? ai??i?? Juozas Aputis. Jei kas mokosi uA?duotAi?? eilAi??raA?tA? keiksnodamas arba per visas pertraukas vaikA?A?iodamas skaito knygas, praleisdamas apraA?ymus ar gamtos vaizdus, su tokiais mudu nesiA?nekame.

Kaip iA?gelbAi??ti nors kokiAi?? iA?veA?amAi?? knygAi??? Bibliotekos vedAi??ja, geografijos mokytoja DAi??jienAi?? papraA?o mokiniA? talkos: sukrauti A? veA?imAi??. PasisiAi??lome ir mudu, prieA? tai iA? krAi??vos knygA? iA?plAi??A?Ai?? visA? raA?ytojA? portretus: iA? ai??zAntrA?jA? vainikA?ai??? ai??i?? Petro VaiA?iAi??no, Antano MiA?kinio, Jono Kossu-AleksandraviA?iaus, Bernardo BrazdA?ionio, Stasio Santvaro, Kazio InA?iAi??ros, Adomo Lasto, Teofilio TilvyA?io, Juozo Tysliavos, Antano RimydA?io, Juozo A?engAi??s, SalomAi??jos NAi??ries, Kazio Borutos, Leono Skabeikos, Petro KaruA?os, GraA?inos TulauskaitAi??s, Jono GraiA?iAi??no, Vytauto Sirijos Giros, iA? ai??zA?emaiA?iA?ai??? ai??i?? VydAi??no, Ievos SimonaitytAi??s, ButkA? JuzAi??s, Sofijos A?iurlionienAi??s-KymantaitAi??s, Mykolo Vaitkaus, Stasio Anglickio, Fabijono NeveraviA?iaus, Jono Ai??imkaus, NelAi??s MazalaitAi??s, Stasio Santvaro, Prano Genio, Stasiaus BAi??davo, Klemenso DulkAi??s, Petro Gintalo, Mykolo LinkeviA?iaus, o atskirai dar KazA? BinkA? ir PetrAi?? VaiA?iAi??nAi??, ai??i?? iA? jA? knygA?, abu su ordinais prie krAi??tiniA?. Sutinkame ir palydAi??ti, kai praA?o. Atskirai gale susidedame tris plonas knygeles gelsvais virA?eliais: Jono Kossu-AleksandraviA?iaus ai??zUA?gesAi?? chimeros akysai???, Vytauto Sirijos Giros ai??zMergaitAi??s ir asonansaiai???, Henriko Radausko ai??zFontanasai???. VydAi??no gatvAi?? visa apstatyta, tvoros tebAi??ra, gal pavyks nors tas kur A? darA?Ai?? iA?mesti.

Taip ir einame. Ai??aligatviu mokytoja DAi??jienAi?? su rusvu rudeniniu paltu, rankoje laikydama sAi??siuvinA? ir pieA?tukAi??, prie savo arklio, vadA?ias nusitvAi??rAi??s, kaA?koks A?mogelis, vienkinkis, ratais drebindamas A? grindinA? A?Ai??dlenteres, su kaupu primestas knygA?, o paskui vietoje kumeliuko ai??i?? mes, du vagys. Paimu tas tris knygeles A?alia vieno jurginA? krAi??mo, besilauA?ianA?io pro tvorAi??, mokytoja tuojau ai??i?? berniukai, ar krinta? Krinta, sakau. Pati padeda ant pat virA?aus. NujauA?iame, kad rankoje neA?asi sAi??raA?Ai??. Direktorius, Titas DAi??jus, pats lituanistas, paraA?Ai??s gramatikAi?? mokykloms, nors mums ir nedAi??sto, bet ne vien mudu A?inome visus visA? klasiA? mokinius. Mokytoja numano, kodAi??l einame. Jau seniai kaA?kieno viskas nusprAi??sta, suregistruota, be reikalo vargstam, bet vis tiekai??i?? Nors pamatysim, kas, kur, kaip, kada. Partijos komiteto kieme, kur nuo senA? senovAi??s buvo paA?tas, prie kaA?kokios patalpos atidarytA? durA? laukia keli vyrai, o mokytoja mums sako ai??i?? dabar galite eiti.

Ateiname, galvas nuleidAi??, kur antroje Vytauto gatvAi??s pusAi??je ties teismu ai??i?? ilgas A?emas medinis namas, tenai ai??zant kambarioai??? mano biA?iulis. ai??zPasilikome kaip didA?iausi kvailiaiai???, ai??i?? sako jis. AA? tyliu. Kas tiesa, tai tiesa. Mano biA?iulis visada kalba tiesAi??. Kai neiA?sprendA?ia uA?davinio, pabraukia po sAi??lyga ir surimuoja keliA? posmA? donelaitiA?kAi?? eilAi??raA?tA? prieA? matematikAi??. Matematikos mokytojas Kazys K. Grigas, kartais ateinantis A?gAi??rAi??s, visA? raA?omuosius padeda ir, donelaitiA?kai atsikirsdamas, nagrinAi??ja per visAi?? pamokAi?? tAi?? jo eilAi??raA?tA?. ai??zPirmAi?? kartAi?? gyvenime sutinku tokA? matematikos puolimAi??, ai??i?? sako, ai??i?? bet ai??i?? nieko nebus!ai???

Kur UA?dravis gyvena, kambarys didA?iulis, visas tuA?A?ias, A?emas, kampe pastatyta lova, stalas, prie jo kAi??dAi??, o pasieniais ilgas suolas. Rytais iA? kaimo A? gimnazijAi?? ateinu anksA?iau ai??i?? paA?aisti kamuoliu, po pamokA? turgadieniais vaikA?tau po turgA?, o teismo dienomis salAi??s kampe ant grindA? sAi??dA?iu ir klausausi teismo posAi??dA?iA?. O su biA?iuliu mudu svarstome literatAi??rAi??, ranka nusiraA?Ai?? turime penkias Zigmo Kuzmickio ai??zLietuviA? literatAi??rosai??? dalis kone iA?tisai, ten yra ir apie DonelaitA?, turime JuozAi?? AmbrazeviA?iA?. Mokytoja RaiA?inskienAi?? nustemba, kai beveik neranda skyrybos klaidA? mudviejA? raA?to darbuose, o tiek bAi??davo. Pripratom iA? praktikos ai??i?? knygas nuraA?inAi??dami… Kuturiuose ant sienos dideliuose rAi??muose po stiklu sukabinu iA?plAi??A?ytus raA?ytojA? portretus, KazA? BinkA?, kaip antologijA? sudarytojAi??, A?dedu pirmAi?? su ordinu, o visA? pabaigoje PetrAi?? VaiA?iAi??nAi??, nes taip pat su ordinu. O A?ia, A?iAi??rAi??damas A? teismo pastatAi?? pro langAi?? po medA?iu ir vaikA?tinAi??damas po tokiAi?? erdvAi??, sumanau klasAi??je leisti antrAi?? sienlaikraA?tA?. BanalybAi??s ant sienos su dvejetais ir pamokA? praleidinAi??jimais mudviejA? netenkina. PrieA?ais ant kitos sienos pakabinsime kitAi??. Leisiu aA? vienas, nupieA?iu vinjetes, priraA?ysiu be pavardAi??s, kai kada gal ir pasiraA?Ai??s, biA?iulis man padAi??s, nes reikAi??s perraA?yti viskAi??, priklijuoti.

Pavadinu ai??zPlunksnelAi?? A?ypsosai???. NumirAi??s Balys Sruoga ai??i?? raA?au apie BalA? SruogAi??, numirAi??s ButkA? JuzAi?? ai??i?? apie ButkA? JuzAi??. Kaip juodu seniai vertinti… O apieAi?? SruogAi?? ir su jo eilAi??raA?A?iais ai??i?? ai??zRAi??tos darA?ely, lauke purienos, / Balta mergaitAi?? rAi??tose miegaai???, ai??zSupasi supasi lapai nubudintiai???, ai??zMano sieloj A?iandien A?ventAi??ai???. A?inoma, patirties turime, pirmame numeryje uA?simename, ai??zkoks platus tarybinis pasaulisai???. Mokytojai, ypaA? mokytojos, kai kAi?? paskaito, pieA?imAi?? dAi??stAi??s Juozas KriauA?iAi??nas, apA?iAi??rAi??jAi??s antrojo numerio vinjetAi??, pataria nenaudoti per daug geltonos spalvos, sakau ai??i?? ai??zA?ia saulAi??lydisai???. O visAi?? galAi?? priraA?au aA? vienas antraA?te ai??zKalba Lauras pakamorAi??ai???. Po DonelaiA?io pamokA?, apie mokiniA? gyvenimAi??, sakiniais kaip apie senA? su boba per balas pliurpianA?iame veA?ime. UA?dravis paraA?o eilAi??raA?tA? apie saulAi??leidA?, trijA? posmA?, kaip nusileidA?ia saulAi??, peizaA?inis eilAi??raA?tis, A?ara dar gAi??sta pamaA?u vakaruose, iA? rytA? daugiau sutemAi??. Per pamokAi?? komjaunuolis pakelia rankAi??: ai??zPolitinAi?? klaida: iA? rytA? tegalima tik A?viesAi?? vaizduoti.ai??? KlasAi??s auklAi??tojas, chemijAi?? dAi??stAi??s MeA?islovas Andreika, priAi??jAi??s perskaito ir labai taktiA?kai, nekaltindamas politikomis, pataria ai??i?? gal neleiskite. PolitinAi?? klaida atrodAi?? tik tam vienam komjaunuoliui, bet kas ginA?ysis dAi??l politinAi??s klaidos, kai aplink visur viena politika ir mums iA?leista ai??zUA? tarybinAi?? lietuviA? literatAi??rAi??ai???. O gal ir Lauras pakamorAi?? per daug donelaitiA?kai prisiA?nekAi??jo. Leidimo sienlaikraA?A?iui mudu nepraA?Ai??me, sumanAi??me kambaryje prieA? teismo pastatAi??, o dar lyg tyA?ia ai??i?? politinAi?? klaida, kur man ir dabar atrodo, kad jos nebuvo, ir tada biA?iulis raA?Ai?? lyg Balio Sruogos balta mergaitAi?? rAi??tose miegotA?. Pasijuokiame vienas iA? kito ai??i?? kad po ketvirto numerio ir ai??zKeturi vAi??jaiai???, ir ai??zTreA?ias frontasai??? A?lugo.

Ai??iandien sutikti anA? laikA? bendraklasiai pasakoja, kad matematikos mokytojas Grigas apie mudu sakydavAi??s visai be juokA?: juodu nors mAi??sto ai??i?? kaip yra, nors taip ir nebus. O mokytojai keitAi??si. PasirodAi?? universitetAi?? baigusios jaunos lituanistAi??s. 1952 m. AngelAi?? MatulionytAi?? dAi??stAi?? tarmes: deA?iniojoje panemunAi??je aukA?taiA?iai vakarieA?iai ai??i?? prie Jurbarko, prie Veliuonos, aplenkia KaunAi??, ir ai??i?? prie RumA?iA?kiA?. MaA?ojoje Lietuvoje buvusi striukiA? tarmAi??, kaip RAi??zos ai??zavatAi??ai???, DonelaiA?io ai??zlAi??latAi??ai??? sakydavAi??, o dabar iA?nykusi. AA? nesutinku: sakau ai??i?? ten gyventojai iA?naikinti, o kaip ten, ir dabar visi A?neka pas mus, su visomis ai??zMetA?ai??? kalbos ypatybAi??mis.

Kai ten gyvenau, kitaip negalAi??davau kalbAi??ti, negu ten kalbama. Net pavardAi??s ai??i?? Ambrazatis, BaltruA?atis, Giedratis, Povilatis, TamoA?atis. Jeigu kas A?odA?io ai??zJurbarkasai??? vietininkAi?? kirA?iuoja pirmame, o ne paskutiniame skiemenyje, tas ne jurbarkiA?kis. Knygoje ai??zTolimos dainos. Lyrikaai??? (2006) UA?dravio nufotografuota mAi??sA? lauko didelAi?? vieniA?a puA?is. Visi Kuturiai jAi?? vadino puA?ate. 1953 m. profesorius BalA?ikonis per pirmAi?? paskaitAi?? universitete paklausAi??, ar yra aukA?taiA?iA? vakarieA?iA? ai??i?? ai??zpasiklausysime, kaip taria jieai???. KitA? nebuvo, o gal tik tAi?? dienAi??, iA?klausinAi??jAi??s pagal ai??zparapijasai???, kai pasisakiau, iA? kur, kol tik dAi??stAi??, turAi??davau jam iA?tarti ne vien kaip aukA?taitis vakarietis, bet ir kaip apskritai iA? vakarinAi??s dalies, kur uA?silikusi DonelaiA?io kalba.

Apie DonelaitA? universitete dAi??stAi?? profesorius Jurgis Lebedys. Taip neatsimenu po tiek metA?, kad iA?skirA?iau kokiA? specifiniA? jo dAi??stymo ypatybiA?, kas nebAi??tA?, bent man, susiliejAi?? su kitur gautomis A?iniomis. DAi??stAi?? viskAi?? ai??i?? nuo DonelaiA?io hipochondrijos iki DonelaiA?io hegzametro. Atsimenu tik du klausimus per egzaminus: kaip Donelaitis savo galva susigalvojo ai??zMetusai??? ir ai??i?? kas ten ai??zMetuoseai??? apie lakA?tingalAi??. Kai atsakiau, paraA?Ai?? ai??zgeraiai???, bet ne ai??zlabai geraiai???. Apie lakA?tingalAi?? bent kiek reikAi??jo pratarti banalybAi??s, kad pilkas paukA?tis, o graA?iausiai gieda, kaip tam komjaunuoliui apie politinAi?? klaidAi?? su saule. Neprisimenu, ar A?ioje vienoje iA? graA?iausiA? ai??zMetA?ai??? vietA? atsakiau visa, kas dar ir aplinkui lakA?tingalAi??, kad lakA?tingala bAi??tA? girdAi??ti lakA?tingaliA?kiausiai kaip vienintelAi?? lakA?tingala. ai??zPulkAi?? A?A? Sutvertojas A? vandenA? leido, / O anam ant orA? plaukt sparnus dovanojoai???, ai??zGervins ik debesiA? juodA? dyvinai kopinAi??dams / Ir nei verkdams irgi dejuodams skambino dangA?ai???ai??i?? Ko verti vien tokie pasakymai, kaip ai??zbirbina galvasai??? arba ai??zvabalAi?? margAi??ai???, kai per vienaskaitAi?? daugiskaita sumirga visas vabalA? margumynas. Dar sakiau, kad Kristijonas Donelaitis buvo didis lietuvis, gyveno uA?kampyje, todAi??l taip A? viskAi?? galAi??jo A?siA?iAi??rAi??ti, sAi??moningai raA?Ai?? paprastA? kaimieA?iA? kalba, jAi?? iA?didindamas ai??i?? parodyti, kur ir koks pavojus tyko maA?os tautos, nuoA?irdA?iai tikAi??jo DievAi?? ir pats turAi??jo galvAi??.

1958 metA? vasarAi??, dirbdamas ai??zLiteratAi??roje ir meneai???, pamaA?iau DonelaiA?io A?emAi??. Paimtas A? kariuomenAi??. Ai??srutyje, gal tose 1610 m. statytose mAi??rinAi??se kareivinAi??se lipdavome laiptais, kur kareiviA? batA? iA?dauA?ytos duobAi??s, o eidavome ir antkapiais iA?grA?stais takais. TylAi??davau ir stebAi??davau miestAi??, vaizdus, nuo horizonto iki horizonto aplinkui, kokios ten pasidaro prieblandos, dangA?, Ai??sruties mAi??lynuojanA?ius bokA?tus, galvodamas apie DonelaiA?io ir dabartinius laikus. VasarAi?? ten tokios rasos rytais, jog einant dulkAi??tais keliais ant batA? raitosi moliai. KareiviA? nepriversdavo kitaip eit A? kojAi??, kaip tik priekyje pastaA?ius bAi??gnininkAi??. Kieme bataliono neiA?rikiuodavo skyriA?, bAi??riA? ir kuopA? vadai. Tada ateidavo pulko politrukas Biskopel, iA? kaktos, nosies ir krAi??tinAi??s iA?pAi??timo panaA?us A? erelA?, ir pradAi??davo A?aukti: ai??zChujovo raschujovyvalisai??i??, chujovyje chujovA?A?iki, chujovoi chuiniojai??? ir taip toliau, varijuodamas tAi?? vienAi?? A?odA?, visi pradAi??davo klausytis, o vadai suskirstydavo patylomis priAi??jAi?? prie savA?.

Su bendrakursiu kalbininku Algiu Kinderiu buvome paskirti pas ryA?ininkus. Be visiems bendrA? uA?siAi??mimA?, turAi??jome ir skirtingA?. Kareiviai bAi??riais ateidavo A? A?audymo pratybas. Su telefonu prie ausies iA?sAi??dAi??davau gelA?betonio statiny, A?leistame A? A?emAi?? ir apkastame A?eme, tarp kareiviA?, laikanA?iA? taikinius, perduodamas gaunamas komandas ai??i?? pakelti, nuleisti, pakreipti, rodyti judantA?. Serijomis A?audydavo iA? rankiniA? kulkosvaidA?iA? ir automatA?, tas visas gelA?betonis drebAi??davo uA? nugaros nuo kulkA? smAi??giA?, pro priekinAi?? angAi?? matAi??si A? A?olAi?? krintantys ugnies laA?ai, kada A?audavo A?vieA?ianA?iomis.

SusidAi??jAi?? radijo aparatus A? sunkveA?imA?, iA?vaA?iuodavome ir labai toli A? apylinkes, link RagainAi??s, link GumbinAi??s, link KaraliauA?iaus, bet atstu nuo miestA?. Pietuose prieA? saulAi?? sublizgAi??jo gal MozAi??rA? eA?erijos A?iauriniai vandenys ir pasirodAi?? kAi??psanA?ios kalvos, iA? nemaA?o tolio, A?emAi??lapiA? neturAi??jome. Atsibosdavo taikos metu tie patys A?aukiniai, kartoti ir nukartoti iki rutinos, kareiviai iA?sirengAi?? suguldavo degintis prieA? saulAi??, ant galvA? kAi?? nors uA?simetAi??, o mudu praA?ydavome veA?ti kuo toliau A? visas puses, vaikA?A?iodavome po sodybA? griuvAi??sius, nesutikdami nAi?? gyvos dvasios, kol kartAi?? apAi??mAi?? baimAi??, kad galime uA?rAi??plioti ant kokiA? sprogmenA?, uA?silikusiA? nuo karo. Visus bendrai vesdavo uA?siAi??mimams ir uA? miesto, A?inoma, mums komanduojant, iA?simaudydavome Priegliuje, vedAi?? ir A? baA?nyA?iAi?? kino A?iAi??rAi??ti, gerai, kad A?aplino. Prie raudono mAi??ro A?ventoriuje raudonavo A?ermukA?niai. Visi miesteliai ir gyvenvietAi??s arba griuvAi??siai taip pat raudonavo ai??i?? iA? raudonA? plytA?.

Mudu, jauni sovietinAi??s kolonijinAi??s armijos leitenantai, atsiskyrAi?? nuo visA?, prisiA?iAi??rAi??jAi?? ir prisibastAi??, suguldavome pasikalbAi??ti, kas istorijos apskritai padaryta, kas daroma ir kas dar bus padaryta. RytprAi??siai SovietA? SAi??jungai pavesti laikinai, bet mAi??sA? laikais laikinai reiA?kia ir amA?inai, o amA?inai ai??i?? ir laikinai. Universitete susitikdavome tik pas LeonAi?? ValkAi??nAi?? ir pas EugenijAi?? VengrienAi?? per lotynA? ir per vokieA?iA? kalbas. O dabar kalbAi??jomAi??s ir dalijomAi??s kAi?? tiktai kuris A?inojome apie slaptas ir kitokias sutartis, jausdami amA?iA? likiminA? A?altA? kaip vAi??jAi?? nuo jAi??ros. Mudu savo svetimumAi?? tarp svetimA? gelbAi??jome DonelaiA?iu, jo A?avingais apibendrinimais, vienas kitam sakydami ir aptardami ai??i?? ai??zkirmyt A? patalAi?? A?ergiaai???, ai??zilgA? naktA? tamsybAi??s jau nusitrumpinai???, ai??zgnyba A?olelAi??ai???, ai??zDievs ir A?odei jo, baA?nyA?iA? mAi??sA? groA?ybAi??s, / GiesmAi??s nabaA?nos taip jau, kaip poteriai mAi??sA? / Neprieteliams tokiems nei smarvAi?? mAi??A?inio smirdiai???, ai??zAr negirdit, kaip A?ienaut jau putpela A?aukiaai???, ai??zrudenA? kumpAi??ai???, ai??zboba su diedu bloguai???. Pasijutome, kaip tAi?? patA? jausdami ir galvodami, kitur prasilenkdavome, o kaip A?ia viskas verA?te iA?siverA?ia ai??i?? svetimiems tarp svetimA?.

Kada nuo 1962 metA? apsigyvenau kaime, viskAi?? teberadau, kaip mano palikta. Tiktai susAi??dus su keliais prie stalo, jie sakydavo, kad vaA?iuoja apsipirkti A? SovietskAi??, o aA? atsakydavau ai??i?? A? TilA?Ai??. Jau net mano kartos tebekalbantiems donelaitiA?kai buvo Sovietskas. Jie savo laukA? eA?ias dar tebeA?inojo. VaA?inAi??davau sesers dviraA?iu, kur tik man reikAi??davo A? kAi?? atsiA?iAi??rAi??ti, kAi?? sutikdavau, klausdavau, ko jaunas nebAi??A?iau drA?sAi??s. AA? dirbau dabar tik pas tAi??vus, o su kitais buvau dirbAi??s nuo maA?ens. JurbarkAi?? ne kartAi?? norAi??ta nusiaubti, dabar pasigirdo, kad bus statoma naftos perdirbimo gamykla. AtvaA?iuodavo pas mane KaiA?iadoriA? rajono laikraA?tyje tada dirbAi??s Benjaminas UA?dravis ir fotografuodavo visa, kas bus nuA?luota melioracijos ir kolAi??kiniA? gyvenvieA?iA?. PraA?ydavau, kad kuo daugiau iA? mAi??sA? kiemo parodytA? kaimo vaizdA?. Nemuno slAi??nis aplink RotuliA? salAi?? buvo paverstas tankodromu, tankai A?audydavo kaip 1944 m. per KalnujA? mAi??A?A?, birdavo sodybA? langA? stiklai. Per Kubos krizAi?? raA?iau ApuA?iui, kad pasaulyje pakvipo paraku. A?ekoslovakijAi?? uA?imti lAi??ktuvai su desantininkais lAi??kAi?? tiesiai virA? galvos per visAi?? dienAi??.

Buvo paleista daug iA? lageriA?. Per televizijAi?? kartAi?? maA?iau dokumentinA? filmAi??, kaip Himleris Lietuvoje lanko vokieA?iA? Ai??kius. Visas nustAi??rau: juk tai Jurbarko kapitalisto A?ydo Josifo Grinbergo Ai??kis Rotuliuose, mAi??sA? kaimyno. Jis 1941 m. iA?veA?tas A? SibirAi??, o 1942 m. iA? Vokietijos A? jo Ai??kA? atsikAi??lAi?? mAi??sA? senas paA?A?stamas, Jurbarko vokietis, 1941 m. repatrijavAi??s Gustavas Vilkaitis. Grinbergas buvo nupirkAi??s dviejA? Ai??kininkA? Degliaus ir Birgiolo A?emes, kai po Pirmojo pasaulinio karo, skundAi?? A?mones vokieA?iams, juodu iA? A?ia turAi??jo bAi??gti, nes visas kaimas atsisakAi?? su jais kalbAi??tis ar kAi?? nors padAi??ti. Grinbergas, kaip ir jo kaimynas Sabaliauskas, pasistatAi?? naujoviA?kas stubas, kitaip negaliu vadinti, be palAi??piA?, kurios reikalingos tiktai ai??zkatinams purA?kytisai???. PrasidAi??jus karui, A? tAi?? Ai??kA? parvaA?iavo Vilkaitis. Tiktai A?iame pavyzdiniame Ai??kyje dirbusieji pasiliko tie patys. Rusai, iA?veA?Ai?? kapitalistAi?? A?ydAi??, Ai??kA? atidavAi?? savo A?mogui, o vokieA?iai A?kAi??lAi?? savo. VilkaiA?io niekaip negalAi??jo sovietinis teismas po suAi??mimo nuteisti uA? ai??ztAi??vynAi??s iA?davimAi??ai??? dvideA?imt penkeriems metams, kaip repatriantA?, nes jis rAi??mAi??si 1939 metA? Molotovo-Ribbentropo sutartimi kaip vokietis. Jam davAi?? perpus maA?iau, kadangi nevilkAi??jo rudmarA?kinio uniformos, neskriaudAi?? savo darbininkA?, Jurbarke namus turAi??jo iA? susitaupytA? pinigA?, kai dar prieA? 1918 m. nepriklausomybAi??, nusipirkAi??s arklA?, Vilniuje dienAi?? dirbo veA?iku, o naktimis plaudavo restoranA? grindis. Liudytojai aplinkui liudijo kaip apie dorAi?? A?mogA?, koks jis ir buvo, o 1942 m. vokieA?iA? valdA?ios paskirtas administruoti turto. Pro A?moniA? likimus prasiA?vieA?ia 1939 m. sutartimi pradAi??ta vykdyti bendra kolonizavimo politika.

Per karAi??, kaip ir mAi??sA?, tas Ai??kis sudegintas. Kadangi gyvenome kaimynystAi??je, tAi??vas daA?nai lankydavosi ten, o Vilkaitis ai??i?? pas mus, Ai??kiniais reikalais. AA? taip pat iA?vaikA?A?iojau ir pastatus, ir apie pastatus. Kai pamaA?iau tAi?? filmAi??, nustAi??rAi??s A?iAi??rAi??jau ai??i?? ta pati stuba vakarinAi??je dalyje galais iA? pietA? A? A?iaurAi??, klAi??tis pietuose, rytuose A?sidAi??mAi??tinos bAi??dingos statybos tvartai, A?iaurAi??je darA?inAi??, o aplinkui A?ardyje juodmargiA? karviA? banda. 1942 ar 1943 metA? vasarAi?? su tAi??vu tenai beeidami buvome sugrAi??A?inti kareivio. TAi??vas, didesnis, arA?iau buvo priAi??jAi??s ir motinai pasakojo, kada parAi??jome: pas GustavAi?? tankai, iA? visA? pusiA?, vamzdA?ius atstatAi?? A? visas puses, o kieme uA? stalA? susAi??dAi?? uniformuoti vokieA?iA? kareiviai su aukA?tomis kepurAi??mis. Paleistas iA? lagerio, Vilkaitis vaA?iuodavo mAi??sA? keliuku pas kaimynAi?? BlaA?A?. Kai dirbdavau, atremdavo dviratA? A? gluosnA? ir kalbAi??davomAi??s. Jo nenorAi??jo iA?leisti A? VakarA? VokietijAi??, rajono laikraA?tyje pasirodydavo straipsnis po straipsnio. Su juo kalbAi??davausi atvirai, su manimi jis taip pat, o kartAi?? papasakojau apie tuos metus, kai ten buvo tankai su aukA?tais kariA?kiais, ir apie parodytAi?? dokumentinA? filmAi??. Sakau ai??i?? viskas lyg tada matyta, net mAi??sA? sodybA? medA?iai pro tarpus iA? tolo. Jis nei paneigAi??, nei patvirtino, bet atsakAi?? diplomatiA?kai: sAi??nau (taip kreipdavosi kalbantis A? mane), aA? gyvenau prie tokio vieA?kelio, ir kas tik pas mane atvykdavo, visus turAi??jau priimti.

Kokie aukA?A?iausio rango sovietiniai kariA?kiai dalyvavo KaraliauA?iuje 1946 m., kai A?ymiausi lietuviA? skulptoriai pastatAi?? pergalingas skulptAi??ras KaraliauA?iuje, kaip ir Vilniuje, vAi??liau, ant dar ne A?aliojo tilto, manAi??s nedomino, bet KuturiA? bei RotuliA? kaimuose domAi??jausi visais ai??i?? kAi?? savo akimis maA?iau ir kAi?? paskui pasitikrinau ar apie kAi?? girdAi??jau ir norAi??jau pasitikrinti. Vilniuje prie stoties verA?iant StalinAi??, su Romu MaA?iuliu, dirbdami ai??zLiteratAi??roje ir meneai???, pabAi??gome darbo metu paA?iAi??rAi??ti. Jau buvo nuversta, tik A?monAi??s A?urmuliavo. StovAi??jome rankas A? kelniA? kiA?enes susikiA?Ai?? kaip Juozo KAi??dainio ai??zKolAi??kio arklininkasai???, gera skulptAi??ra, premijuota vertai. Ai??sidrAi??sinAi?? dailininkai redakcijoje po tokiA? nuvertimA? apie A?ymiausius mAi??sA? skulptorius JuozAi?? MikAi??nAi??, BroniA? PundziA?, NapoleonAi?? PetrulA?, JuozAi?? KAi??dainA?, BroniA? VyA?niauskAi??, PetrAi?? VaivadAi?? pasakodavo, kaip KaraliauA?iuje aplaistymo metu vienas, pats maA?iausias pagal Ai??gA?, protestavAi??s ai??i?? ai??za ja nebudu pitai??i??ai???. KariA?kiai nustAi??rAi??, o jis plonu balsu atsakAi??s ai??i?? ai??zmne nenaliliai???. AtsipraA?Ai??, ir kada ai??znaliliai???, neprotestavo ir ai??i?? ai??zpiliai???. O kAi?? daugiau galAi??jo daryti tarp tokiA? karo vadA?? Tik Juozas MikAi??nas gavo Stalino premijAi?? 1947 metais, vienas A?ymiausiA? mAi??sA? skulptoriA?. O kAi?? jAi??s darote, pripratAi?? prie kareiviA? ant tilto, su kiniA?kais vienodais drabuA?iais dabar juoduojantys gatvAi??mis, kai skvernA? skudurai buA?iuojasi su skvernA? skudurais?

Kaime klausydavausi uA?sienio radijo ir apie visAi?? tenykA?tA? lietuviA? kultAi??rinA? gyvenimAi?? papasakodavau atvaA?iavAi??s pas JuozAi?? AputA? A? TrakA? gatvAi??, o kAi?? ten sutikdavau, pasakodavo man apie visAi?? lietuviA? kultAi??rinA? gyvenimAi?? sostinAi??je. Ai??tartinas atrodAi?? Sartreai??i??o ir Beauvoir atvaA?iavimas. Daugiau domino DonelaiA?io ai??zMetA?ai??? vertAi??jas Hermannas Buddensiegas. 1966 m. pas AputA? susitikome su Sigitu Geda. Jis man deklamuodavo tik AntanAi?? StrazdAi??, o aA? atsakinAi??davau tik DonelaiA?iu:

Vei, kaip vAi??l aukA?tyn saulelAi?? kopti paliovAi??

Ir, aukA?A?iaus savo A?Ai??rintA? nuritusi ratAi??,

Ant dangaus iA?gaidrinto sAi??dAi??dama A?aidA?ia.

Vei, kaip jos skaistums, kAi??rendams A?iburA? karA?tAi??,

A?emAi??s vainikus pamaA?i jau pradeda vytint

Ir groA?ybes jA? puikias su paA?aru maiA?o.

Ak! kaip tAi??la mAi??sA? A?oleliA? taip nusirAi??dAi??,

Kad nei boba jau didei sukroA?usi kumpso.

<...>

Taip visiems bedejuojant, A?tai paA?ars pasidarAi??,

Ir tuo A?iemiA?kai visur plezdendami vAi??jai

Darganas A? pietus, kur gandras miegti, nubaidAi??.

Nelabai domAi??jausi DonelaiA?io skulptAi??rinio atvaizdo veidu, nes man tas toks pats atvaizdas neA?manomas. Kai atvaA?iavAi??s Ai??miau kalbAi??ti, neprisimenu, kas dar dalyvavo, gal Marcelijus Martinaitis, gal Sigitas Geda, gal Petras RepA?ys (vAi??liau, kada pozavau darant medalA?, rodAi??s, kaip ai??zMetusai??? susiskirstAi??s pagal didA?iausias nuodAi??mesai???), Juozas Aputis papasakojo, kad ai??zLebedys nepasiraA?Ai??ai???. Ar atsakiau profesoriui LebedA?iui per egzaminus? Dabar neA?inau. Tarp kompiuteriniA? kartA?, kurios A? ai??zvabalAi?? margAi??ai??? panaA?iais renginiais ai??zmums birbina galvasai???. Man atrodAi??, kad Donelaitis yra didA?iausias modernistas.

ai??zAk kaip veikiai A?mogiA?kos nudyla dienelAi??sai???ai??i?? Bet ne DonelaiA?io teksto malonumas. PaA?iam skaityti. Pirmojo groA?inio teksto, patekusio man A? rankas, besiblaA?kant per nesibaigiantA? imperijA? kAi??rimAi?? ir pasaulio dalybas. Kristijonas Donelaitis gyvas jo pats nematAi??, o mums paliko ne savo veidAi??, bet perspAi??jimAi?? kiekvienam prieA? veidAi??. Pirmas didysis ir vienas didA?iausiA? lietuviA? poetA? per visus laikus.