Nesutikto (nesurasto) Dievo vaizdinys Algimanto Mackaus poezijoje

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Poezija
AUTORIUS:Ai??Greta LisauskaitAi??
DATA: 2012-09

Nesutikto (nesurasto) Dievo vaizdinys Algimanto Mackaus poezijoje

Greta LisauskaitAi??

AlgimantAi?? MackA? (1932ai??i??1964) tikriausiai bAi??tA? galima laikyti viena svarbiausiA? beA?emiA? figAi??rA?. IA? Lietuvos su A?eima pasitraukAi?? gana anksti ai??i?? 1944 metais. Visa jo kAi??ryba, o galbAi??t labiausiai vAi??lyvasis rinkinys ai??zNeornamentuotos kalbos generacija ir augintiniaiai??? (1962) padarAi?? nemaA?Ai?? A?takAi?? A?iuolaikiniA? lietuviA? poetA? savito kalbAi??jimo paieA?koms. Poetas Alfonsas Nyka-NiliAi??nas Algimantui Mackui skirtame vakare yra pasakAi??s: ai??z<...> formos srityje Mackus pasirinko neornamentuotos kalbos principAi?? ai??i?? stilistinA? nuogumAi??, daA?nais atvejais bendrAi?? A?iA? dienA? avangardistinAi??s poezijos A?argonAi??, neiA?vengiamai vedantA? A? anonimiA?kumAi??ai???.

Algimanto Mackaus kAi??ryboje daA?nas Dievo vaizdinys ai??i?? su juo kalbamasi, juo abejojama. MeistriA?kai supinami kultAi??riniai klodai ai??i?? tautosakos ir religijos atspindA?iai egzistencinAi??je A?mogaus sAi??monAi??je. Ai??iame straipsnyje bus aptarti svarbiausi aspektai, leidA?iantys suvokti, kokiAi?? reikA?mAi?? Mackaus kAi??ryboje turi Dievas, koks yra jA? tarpusavio ryA?ys ir kaip tai skleidA?iasi poezijoje. TurbAi??t geriausia bAi??tA? visAi?? A?A? poeto bAi??senA? keliAi?? stebAi??ti tam tikra chronologine kAi??riniA? seka, nors akivaizdu, kad tekstai yra suausti A? vienAi?? gijAi??, ir dAi??l to lyginimas su kitais bus neiA?vengiamas.

EilAi??raA?A?iA? rinkinyje ai??zElegijosai??? (1950)[1] galima apA?iuopti dievoieA?kos uA?uomazgA? greta plAi??tojamos TAi??vynAi??s ilgesio temos: ai??zRAi??pestAi??li maA?as, RAi??pestAi??li menkas, / prie TavAi??s suklupti pakeleiviai renkas. // IA?buA?iuoti veidAi?? ir nuplauti kraujAi??, / ir karA?tai priglausti gimtos A?emAi??s saujAi??ai??? (ai??zRAi??pestAi??lisai???)[2]. RAi??pestAi??lis A?ia kaip Kristaus figAi??ra, A? jA? kreipiamasi itin A?velniai, ieA?koma naujo, tinkamesnio vardo, kuris labiau sietA?si su RAi??pintojAi??liu. Taip pat aptinkamas kryA?iaus A?vaizdis, simbolizuojantis Kristaus kanA?iAi??: ai??zAr dar atsimenat mane, Trys KryA?iai, / kai JAi??s ramybAi?? A?aisdamas drumsA?iau? / NerAi??staukit: tada mes buvome karA?ygiai, / A?iandien ai??i?? kovojame kiekvienas sau, / A?iandienAi?? savo vardAi?? dulkAi??se raA?auai??? (ai??zVardas Trijuose KryA?iuoseai???, ai??i?? MNN, p. 23). VAi??l atsiranda dialogas, kreipimasis A? adresatAi??, tam tikras kalbanA?iojo ir Kito santykis. Kartu atsiveria praradimo jausena, ypaA? iA?ryA?kAi??jusi vAi??lesniame poeto rinkinyje ai??zJo yra A?emAi??ai??? (1959). Viskas praranda reikA?mAi?? ir pavirsta dulkAi??mis (ai??zIA? dulkAi??s A? dulkAi??ai???). Ai??A?velgiama paralelAi?? su Siracido knyga: ai??zNuo A?mogaus, kuris sAi??di iA?kiliame soste, / iki A?mogaus, sAi??dinA?io dulkAi??se ir pelenuoseai??? (Sir 40, 3)[3]. FilosofiA?kai A?iAi??rint, A?mogus labai lengvai gali prarasti viskAi??, kAi?? turi ir kuo jis yra, virsti dulke net pats to nepastebAi??damas. Gyvenimas yra tarsi plonytis siAi??las, ant kurio A?mogus stengiasi sukabinti kuo daugiau puoA?niA? A?aisliukA?, taA?iau gali nepastebAi??ti lAi??A?tanA?ios jo A?akos. Taigi Mackaus kAi??ryboje labai ryA?ki egzistencinAi?? pajauta, darniai supinanti egzilio ir dievoieA?kos dramAi??.

Taip pat ai??zElegijoseai??? aptinkama vienatvAi??s jausenA?, ilgesio ir TAi??vynAi??s meilAi??s motyvA? ai??i?? visa tai, kaip jau minAi??ta, susipynAi?? su metafiziniais dalykais: ai??zAA? neturiu nAi?? grumsto maA?o ai??i?? / ir mano pelenams gulAi??ti bus klaiku / toli nuo liAi??dinA?io berA?A? peizaA?oai??? (ai??zUA?mirA?imasai??? ai??i?? MNN, p. 24). FilosofiA?kai klausiama, kodAi??l ateinama A? A?A? pasaulA?, koks viso to tikslas, ar kanA?ia yra tai, ko kiekvienas iA? mAi??sA? ateiname, ar jos nusipelnome: ai??zKam atAi??jai A?iandien A? pilkAi?? A?emAi??, kAi??diki? / Kam neA?viesa A?iauri turAi??s paliesti mAi??lynas akis? <...> Kai atsigrA?A?i vAi??lei ai??i?? / baisi kanA?ia uA?dengs A?ydriAi??sias kAi??dikio akisai??? (ai??zKam?ai??? ai??i?? MNN, p. 27). Pasak Vytauto Kavolio, poeto Mackaus ai??zegzistencija buvo A?siA?aknijusi iA?skirtinai jautriame skausmo, kaip pagrindinAi??s A?mogiA?kosios realybAi??s, pajutime. A?mogaus bAi??ties skausmingumAi?? jis juto ne vien savyje pergyvenamu kentAi??jimu, bet ir A?mones jungianA?iu A?sipareigojimu kitA? skausmo akivaizdojeai???[4]. Algimantas Mackus nebijo klausti ir ieA?koti atsakymA?. Vienas bAi??dA?, kuriuo galbAi??t pavyktA? nuslopinti klausiantA?jA? ai??zaA?ai???, tAi?? faustiA?kAi??jA? amA?ino paA?inimo troA?kimAi??, yra tikAi??jimas Dievu, kito savojo ai??zaA?ai??? suradimas tikAi??jime: ai??zAr tu iA?drA?si, eidamas pro A?emAi??s tamsAi??, / paimti A?viesAi?? A? pavargusias rankas?ai??? (ai??zAr iA?drA?si?ai??? ai??i?? MNN, p. 28). TaA?iau tam reikia pasiryA?ti, turAi??ti drAi??sos. GalbAi??t dar ir dAi??l to, kad A?mogus negali bAi??ti uA?tikrintas paA?iu suradimu ai??i?? jis nuolat abejoja ir, nors tikisi, kartais netenka vilties. Reikia turAi??ti daug stiprybAi??s savyje, kad paimtum A?viesAi?? ir ji tavo pavargusiose rankose ne uA?gestA?, o prieA?ingai ai??i?? dar labiau plistA? ir skleistA?si. Kaip manAi?? M.K. A?iurlionis, ai??zreikia turAi??ti A?viesos su savimi, iA? savAi??s, kad A?viestum tamsybAi??se visiems ant kelio stovintiems, kad jie iA?vydAi?? patys rastA? A?viesos savyje ir eitA? savo keliu, kad nestovAi??tA? tamsybAi??seai???. Tai graA?iai siejasi ir su Algimanto Mackaus eilAi??raA?A?iu ai??zNetikAi??jimasai???: ai??zmes nieko nesurasime, / kol patys sau nebAi??sime / ir A?emAi??s, ir pavasariaiai???.

Taigi esama ir kitA? krikA?A?ioniA?kA?jA? paraleliA? ai??i?? minimas kadagys, po kuriuo ilsAi??jAi??sis Elijas, Senojo Testamento pranaA?as: ai??z<...>o pats (Elijas ai??i?? G. L.) pakeliavo vienAi?? dienAi?? A? dykumAi??. PriAi??jAi??s kadagA?, jis po juo atsisAi??do ir A?aukAi??si mirties. Gana! ai??i?? jis A?aukAi??, ai??i?? nAi??n, VIEAi??PATIE, imk mano gyvastA?, nes aA? nesu geresnis uA? savo protAi??viusai??? (1 Kar 19, 4). Algimantas Mackus raA?o: ai??zTen jau bus suA?ibAi?? paslaptingA? miestA?, / kaip baA?nyA?iA? A?vakAi??s, tylAi??s A?iburiai, / kad tylos beribAi??s niekas neiA?plAi??A?tA?, / augs ant mano kapo kadugiaiai??? (ai??zTylaai??? ai??i?? MNN, p. 40). Kadagys gali bAi??ti suvokiamas kaip ramybAi??s oazAi??, kurioje atgaunamos jAi??gos, sustiprAi??jama, kaip A?ventas medis. TaA?iau kartu abiejose vietose atsiranda mirties paralelAi?? ai??i?? ji kaip amA?inas poilsis, susitaikymas, suartAi??jimas su A?eme ir gamta, su paA?iu savimi ir Dievu. Atsiranda sAi??saja su Georgo Traklio eilAi??raA?A?iu ai??zElijasai???: ai??zVakare iA?traukAi?? A?vejas sunkius tinklus. / Gerasis piemuo / NuginAi?? savAi??jAi?? bandAi?? palei pakraA?tA? giriA?. / O! Kokios teisios, Elijau, visos tavosios dienosai??? ir ai??i?? ai??zAi??velnAi??s varpai skamba Elijo krAi??tinAi??j / Vakare, / Svyrant galvai A? juodAi?? pagalvA?. // A?ydras A?vAi??ris / Tyliai plAi??sta krauju tarp erA?kAi??A?iA?ai??? (vertAi?? S. Geda)[5]. Apskritai A?ia A?vejo ir piemens motyvas graA?iai susisieja su vAi??lesniu Mackaus eilAi??raA?A?iA? rinkiniu: ai??zTavo laisvieji vergai ai??i?? Tavo laivA? irkluotojai / stambiom, raumeningom rankom / A? jAi??ros gilumAi?? leidA?ia inkarAi?? / giedodami, kad Tu esi jAi??ros gilumas / ir kad metamas inkaras yra ne metalas, / bet jA? A?irdys, jA? kAi??nai ir sielosai??? (ai??zKriauklAi??s ant moterA? aA?arom sudrAi??kusio krantoai??? ai??i?? TK, p. 25). Taigi A?vejojimas, mano manymu, yra savitas ieA?kojimas, tikAi??jimas(is), pa(si)tikAi??jimas ai??i?? juk ir Biblijoje daA?nas A?uvies motyvas: pavyzdA?iui, Evangelijoje pagal JonAi?? JAi??zus pasirodo savo mokiniams prie Tiberiados eA?ero: Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iA? GalilAi??jos Kanos, Zebediejaus sAi??nAi??s ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: ai??zEinu A?vejotiai???. Jie pasisiAi??lAi??: ai??zIr mes einame su tavimiai???. Jie nuAi??jo ir sulipo A? valtA?, taA?iau tAi?? naktA? nieko nesugavo.Ai??Rytui auA?tant, ant kranto pasirodAi?? bestovA?s JAi??zus. Mokiniai nepaA?ino, kad ten JAi??zaus esama. O JAi??zus jiems tarAi??: ai??zVaikeliai, ar neturite ko valgyti?ai??? Tie atsakAi??: ai??zNeai???. Tuomet jis pasakAi??: ai??zUA?meskite tinklAi?? A? deA?inAi?? nuo valties, ir pagausiteai???. Taigi jie uA?metAi?? ir jau nebeA?stengAi?? jo patraukti dAi??l A?uvA? gausybAi??s. Tuomet tasai mokinys, kurA? JAi??zus mylAi??jo, sako Petrui: ai??zJuk tai VieA?pats!ai??? (Jn 21, 2ai??i??7) Taigi galbAi??t ne veltui ir A?nekamojoje kalboje gajus pasakymas ai??zkAi?? nors suA?vejotiai???, kuris nebAi??tinai implikuoja A?uvies gaudymAi?? ai??i?? LKA? viena pateikiamA? reikA?miA? yra ai??zstengtis pagauti, ieA?koti, rinktiai???. VAi??liau Mackus raA?o: ai??zMano sAi??nau, paimk iA? mano veido nors vienAi?? raukA?lAi?? ai??i?? / ir aA? liksiu gyvas, / atgaivink nors vienAi?? mano vandeniu plaukusiAi?? A?uvA? ai??i?? / ir aA? nebAi??siu mirAi??sai??? (ai??zUpAi??, tAi??vas, upAi??ai??? ai??i?? TK, p. 38). A?ia dar galima kalbAi??ti apie A?uvA? kaip tikAi??jimo simbolA?, patA? krikA?A?ionA? ai??i?? tAi??, kuris tiki: Jis (JAi??zus ai??i?? G. L.) tarAi??: ai??zEikite paskui mane! AA? padarysiu jus A?moniA? A?vejaisai???(Mt 4, 19).

EilAi??raA?A?iA? rinkinyje ai??zJo yra A?emAi??ai??? toliau plAi??tojama dievoieA?kos tema, lyrinis ai??zaA?ai??? daA?nai abejoja, ir juntamas poeto nusivylimas ai??i?? tai, kas apninka A?mogA?, nesuradus ir neatradus Dievo. Anot Jurgio BlekaiA?io, A?ia ai??zMackus dar kietai kovojo su A?diegtais A?sitikinimais, ieA?kodamas savo tikAi??jimo, savo prasmAi??s, savo poetinio kelio, kurdamas naujAi?? A?odynAi??, artimiau apA?iuopdamas savitAi?? ritmikAi??ai??? (1981)[6]. Taigi ai??i?? kas yra Dievas Mackui? Remiantis Algirdu Juliumi Greimu, ai??zMackaus Dievas nAi??ra nei Abraomo, nei EvangelijA? Dievas, ir klaidinga bAi??tA? matyti jame kovotojAi?? prieA? religijAi??. Dievas jam ai??i?? tai visokiausiA? soterizmo apraiA?kA? simbolis, tai visA? keliA? ir A?untakiA?, vedanA?iA? A? ViltA?, A?kAi??nijimas. Ir tai, kAi?? neapdairus skaitytojas gali palaikyti poeto kova prieA? DievAi??, tAi??ra iA? tikrA?jA? tiktai iA?silaisvinimo kova, kova prieA? iA?laisvintojus, ar jie bAi??tA? A?monAi??s, dievai ar idAi??josai??? (Greimas, 1972)[7]. Algimanto Mackaus Dievas yra ir buvo jam labai artimas, egzistuojantis tik subjektyviame santykyje. Ir vAi??liau matyti, kad iA? tiesA? ieA?koma konkretaus priAi??jimo prie jo bAi??do, nors patsai ieA?kojimas krikA?A?ioniA?kojoje religijoje vertinamas A?vairiai ai??i?? teigiama, jog ieA?koti Dievo nAi?? nereikia, jis pats ateisiAi??s, tai gali bAi??ti siejama net su per dideliu ego skleidimusi. Ir Mackus, kai baigia nesAi??kmingas paieA?kas (o mano manymu, jis jas baigia, kadangi yra susijusiA? aliuzijA?), nuolankiai atsiduoda Dievui ai??i?? praA?o jA? priartAi??ti: ai??zPriartAi??k, nors nelaukiuai??? (ai??zKad mano kraujas bAi??tA? Tavo A?aizdoseai??? ai??i?? TK, p. 22). Galima atkreipti dAi??mesA? A? paties poeto iA?sakytus pastebAi??jimus ai??i?? jis raA?o: ai??zYra ieA?kanA?iA? A?moniA?. NesustingstanA?iA? ir nepavirtusiA? robotais. Jie [su] dideliu atkaklumu verA?iasi savAi??s iA?sprendimo maksimuman ir tiki, nes ieA?kojimas yra tikAi??jimasai??? (Mackus, 1952)[8]. Taigi tai, kad poetas ieA?ko, reiA?kia kaip tik tai, jog jis tikisi surasti, tiki paties ieA?kojimo prasmingumu. Tai graA?iai susisieja ir su jau aptartomis A?uvies bei A?vejojimo semantinAi??mis paralelAi??mis ai??i?? pats ieA?kojimas parodo tam tikrAi?? vertybinA? ieA?kanA?iojo santykA?.

Kitur Mackus raA?o: ai??zJeigu aA? bAi??A?iau Dievas, / jeigu aA? bAi??A?iau Dievas tAi??vas, Dievas sAi??nus ir Dievas A?ventoji dvasia, / aA? bAi??A?iau indas, pripildytas A?mogiA?kos meilAi??s, / aA? bAi??A?iau indas, kupinas peilio, sklidinas miegoai??? (ai??zMelskimAi??s, vasara artinasai??? ai??i?? TK, p. 79). Ai??iame eilAi??raA?tyje meistriA?kai supinamos abi (religinAi?? ir mitologinAi??) tautinAi??s sAi??monAi??s ai??i?? IA?ganytojas kaip Dievo avinAi??lis ir Jonukas, prigAi??rAi??s pAi??doj ir pavirtAi??s avinAi??liu: ai??z<...>liaudies pasaka apie JonukAi??-avinAi??lA? A?itoje plotmAi??je A?gyja jau daug platesnA? asociacijA? horizontAi??, nelyg ji bAi??tA? lietuviA?kasis, mitologinis Kristaus aukos atitikmuoai???[9]. Taigi A?ia egzistuoja tam tikra dviejA? kultAi??rA? dermAi??, organiA?kai A?silydanti A? bendrAi?? kAi??rinio visumAi??. Algimanto Mackaus kAi??ryboje taip pat neretai minimas paukA?tis ai??i?? A?is simbolis yra itin svarbus religinei ir mitologinei sAi??monei. Jis suvokiamas kaip tam tikras dviejA? pasauliA? tarpininkas, mediatorius (nemaA?ai apie tai savo studijose yra raA?Ai??s religijotyrininkas ir etnologas Gintaras BeresneviA?ius). ai??zNepakAi??liau mirusio paukA?A?io / su nulAi??A?usiais sapno sparnais: / per sunkus man nedidelis paukA?tis, / kuris krinta su savo kalnaisai??? (ai??zSala ir paukA?tisai???, II ai??i?? TK, p. 18). Ir A?ia atsiranda paralelAi?? su 11-Ai??ja psalme: ai??zPasislAi??piau VieA?paty. O jAi??s sakote mano sielai: / ai??zSkrisk kaip paukA?tis A? savAi??jA? kalnAi??!ai??? (ai??zPsalmiA? knygosai???, p. 20)[10]. Su tuo sietA?si ir dievoieA?kos tema ai??i?? Ai??ai??zO norAi??jau bAi??ti kuo arA?iau TavAi??s, / kad mAi??sA? neskirtA? jokia kAi??no A?aizda, / kad kraujas Tavo A?aizdose bAi??tA? manoai??? (ai??zKad mano kraujas bAi??tA? Tavo A?aizdoseai??? ai??i?? TK, p. 22), kuri baigiasi nevaisingai, tarsi nukirtus visas medA?io, kuriuo lipama, A?akas: ai??zBet aA? pavargau / ir negaliu iA?kentAi??ti jokios A?aizdos, / jokio kraujo laA?oai??? (ten pat). Ai??iuo atveju galima kalbAi??ti ir apie tam tikras Dievo manifestacijas ai??i?? lietA?, kuris kaip visa gaivinantis reiA?kinys pagirdo A?emAi?? taip, kaip tikAi??jimas A? DievAi?? suteikia A?mogaus vidiniam pasauliui daugiau spalvA? ir ryA?to, A?puA?ia naujos gyvybAi??s ir gyvenimo prasmAi??s.

Lyriniam veikAi??jui skaudu neturAi??ti Dievo, nejusti savo santykio su juo, jis supranta pats uA?kirtAi??s tam keliAi?? ir galbAi??t jau nieko nebegalA?s padaryti, prarandAi??s viltA?: ai??zKodAi??l nepriAi??miau tavAi??s, / kodAi??l uA?sidengiau / ir kam buvau kaip surAi??dijus geleA?is? / Pro mane iA?didA?iai pratvino / laukinAi??s A?emAi??s obelisai??? (ai??zLietusai??? ai??i?? TK, p. 12) ir ai??zMany nesukraujuos erA?kAi??A?iai / arba sodrios / saulAi??leidA?io juostosai??? (ai??zIr vAi??l lietusai??? ai??i?? TK, p. 13). Mackaus kAi??ryboje gana daA?nas yra ir erA?kAi??A?io A?vaizdis ai??i?? tai krikA?A?ioniA?kasis simbolis, reiA?kiantis Dievo nukryA?iavimAi??: ai??zAA? Tau nedaug kAi?? galAi??siu palikt atminimui: / trapias A?iemos mAi??nesiA? A?ymes ai??i?? / tirpstantA? kovo sniegAi??, / kuris Tau primintA? mano verkimAi??, / kai lydAi??damas mane A? ten, kur nAi??ra TavAi??s, / palikai man aA?trA? savo karAi??nos erA?kAi??tA?ai??? (ai??zErA?kAi??tis, A?augAi??s vaikystAi??nai??? ai??i?? TK, p. 30). Taip pat A?ia galima A?A?velgti paralelAi?? su Mackaus mAi??gstamu poetu Pauliu Celanu: ai??zTylos! ErA?kAi??tA? smeigiu tau A? A?irdA?, / nes roA?Ai??, ta roA?Ai?? / spindi veidrody kaip gyva, ji srAi??va krauju! <...> ErA?kAi??tis tau sminga A? A?irdA?: / jisai susijungia su roA?eai??? (ai??zTylos!ai???, vertAi?? S. Geda)[11].

AbejonAi?? taip pat yra labai svarbi poetui: ai??zAA? turiu teisAi?? tikAi??ti ir abejoti. AbejonAi?? man yra pagrindinAi??, laisvAi??s principe iA?nokusi, kAi??rybinAi?? sAi??lyga. Kai nelieka jokio tikrumo, kai abejoju ir visais paprasA?iausiais dalykais, net kasdieniais gamtos reiA?kiniais, ai??i?? tik tuomet ryA?tuosi kAi??rybiniam procesuiai???[12]. Lyrinis ai??zaA?ai??? abejoja, todAi??l nesuranda tos gaivinanA?ios vAi??sos: ai??zLietau, aA? netikiu tavim, / nes neA?inau, ar tikros tavo aA?arosai???. A?ia bAi??tA? galima kalbAi??ti ir apie negebAi??jimAi?? prieiti prie Dievo, kai atitrAi??kstama nuo pagrindiniA? to link vedanA?iA? keliA?: ai??zMaldA? knygos rAi??dija. <...> Jeigu jA? daugiau neatversiu, kaip kalbAi??sime? // MAi??sA? nesujungs aA?tri dievnamiA? gotika / ir sodrios baroko linijosai??? (ai??zMano gyslos Tau yra stangriosai??? ai??i?? TK, p. 29). IA? to matyti, kad nei Biblija, nei baA?nyA?ia (ar dievnamis, kaip tai vadina poetas) nepadeda atrasti ryA?io su Dievu. Pirmiausia reikia atpaA?inti jA? savyje: ai??zkiekvienas esam savo Dievo motinaai??? (ai??zDievo motinaai??? ai??i?? TK, p. 34), palyginti galima su 13-Ai??ja psalme: ai??zDar ilgai, VieA?patie? Ar jau amA?iais manAi??s neatminsi? / Dar ilgai nuo manAi??s slAi??psi veidAi??? / Dar ilgai liAi??dAi??s mano siela, / niekados neapleis manAi??s A?irdgAi??la?ai???[13] LiteratAi??rologas Rimvydas Ai??ilbajoris A?ia atkreipia dAi??mesA? A? poetinAi?? Mackaus kalbAi?? teigdamas, kad jis ai??zieA?ko savo poezijoje A?vaizdA?iA?, kurie perduotA? tAi?? alienacijos jausmAi?? ai??i?? nei kalbos, nei prasmAi??s ryA?iA? nebuvimAi?? su prarastu pasauliuai???[14].

Vis dAi??lto matyti, kad praeityje lyrinis veikAi??jas neabejojAi??s Dievo buvimu: ai??zAA? JA? tikrai buvau sutikAi??s. VienAi?? vidurnaktA? / Jis akimirkai pakAi??lAi?? saulAi?? virA? A?emAi??s. / AA? A?inau: Jis buvo Dievasai??? (ai??zMano gyslos Tau yra stangriosai??? ai??i?? TK, p. 29), ai??zIr mano vaikiA?kos, per storos mano veidui lAi??pos / A?sisiurbAi?? A? kojos A?aizdAi?? kryA?iujai??? (ai??zIA?paA?intisai???, I ai??i?? TK, p. 51). Pasak Rimvydo Ai??ilbajorio, ai??zA?ventoji ostija, kadaise nuA?vietusi dvasios sutemas, tartum stebuklu sulaikanti A? nebAi??tA? grimztanA?iAi?? saulAi??, tremtyje Mackui jos jau nebepakeliaai???[15]. GreiA?iausiai tai patirta vaikystAi??je: ai??zVaikystAi??s kliedAi??jimai yra graA?Ai??s, nes jinai nepaA?A?sta sAi??monAi??s, nes ji nepakAi??sta sAi??moningumo A?alnosai???[16]. Minimame eilAi??raA?tyje ai??zIA?paA?intisai??? taip pat A?A?velgiamas Kaino ir Abelio motyvas, kai naktA? vaikui pasirodo mirAi??s brolis: ai??zJis uA?pAi??tAi?? dangaus platybAi??se pabudusiAi?? man A?vaigA?dAi?? / ir numetAi?? nuo sienos mano medinA? KristA?ai??? ((ai??zIA?paA?intisai???, III ai??i?? TK, p. 51). Atrodo, kad A?is apsilankymas padaro didelAi?? A?takAi?? vaiko tikAi??jimui, jis nuolat prisimena ai??zbrolio nuogAi??, raumeningAi?? kAi??nAi??ai??? (ten pat, III, p. 52). Ir po iA?paA?inties kaA?in kas nutrAi??ksta: ai??zStora maldaknygAi?? paslydo jam iA? rankA?: / many jis matAi?? nuogAi??, raumeningAi?? mano brolA?…ai??? (ten pat, IV). IA?nyksta tai, kas teikdavo vilties ir atneA?davo sielai ramybAi??.

Ir paskutiniajame rinkinyje ai??zNeornamentuotos kalbos generacija ir augintiniaiai??? (1962) toliau skleidA?iasi Dievo vaizdinys, kupinas nusivylimo ir egzilio kanA?ios: ai??ztai A?auksmas iA?klydusios generacijos / tai atA?auktas prisikAi??limasai??? (ai??zII [Tai A?tampos kupinas laikas]ai??? ai??i?? TK, p. 68), ai??zAmA?inas gedulas / A?sivaizduotas nemirtingumasai??? (ai??zLitanijaai??? ai??i?? TK, p. 69). YpaA? graA?iai susilieja folkloristika su religija eilAi??raA?tyje ai??zHermetiA?koji dainaai??? (bitelAi??s ir mergelAi??s paralelAi??): A?ia Dievo buvimas, jo prisikAi??limas nAi??ra neigiamas, taA?iau randamas kaA?kur kitur ai??i?? ne ten, kur kalbantysis, o ai??zanapusai???: ai??zBraido aukA?tom pusnim / anapus prisikAi??lAi??s Dievasai??? (TK, p. 76). Ir vAi??l implikuojamas ramus Dievo laukimas: ai??zKai pavargAi??s nuo prisikAi??limo, / Kristau,Ai?? ieA?kosi poilsio, / aA? bAi??siu patogus karstasai??? (ten pat) ai??i?? A?ia galima palyginti jau aptarto eilAi??raA?A?io eilutes ai??zPriartAi??k, nors nelaukiuai???. ai??zTrijose knygoseai??? apskritai gana daA?nas A?A?alimo motyvas, statiA?kas buvimas, stikliA?kumas / vitraA?iA?kumas: ai??zsAi??nariai A?skausminti / iki neskausmoai??? (ten pat) ir ai??zAi??A?alAi??s dA?iaugsmas, angele, / gyvA? ir mirusiA?jA? neapykanta, / kastruotas dA?iaugsmas, angele, / iA?dilusi kalbaai??? (ai??zPokalbis su mirusiais vaikaisai??? ai??i?? TK, p. 80). A?ia galima bAi??tA? A?A?velgti itin daug niAi??rumo, nevilties, net beprasmiA?kumo jausenA?: ai??zIA?kankintame plote / esu tamsus ir uA?tikrintas: / Dievas su mumis, / Gott mit unsai??? (ai??zPokalbis apie negyvA?jA? gimimAi??ai??? ai??i?? TK, p. 82). NemaA?ai yra litaniA?kumo, pamaldaus kalbAi??jimo stiliaus, kartoA?iA?: ai??zLAi??tais vakarais / kaip vandenynas be kAi??no / iA?gelbAi??k mus VieA?patie / lAi??tais vakarais / kaip agrastA? ovalai / prinokAi?? rudenAi??janA?ioj saulAi??j / iA?gelbAi??k mus VieA?patieai??? (ai??zV [LAi??tais vakarais]ai??? ai??i?? TK, p. 90). Ir kartu juntamas kitoniA?kumas palyginti su ankstesniais kAi??riniais, kuriuose dar buvo tos pulsuojanA?ios vilties, neatA?iauraus kalbAi??jimo: ai??zTai saulAi??s iA?blAi??simo metas, / tai vakaro laikas. / Surinkit dievukus, vaikai,Ai?? ai??i?? / A?aidimas baigtas: // jAi??sA? vaikystAi?? iA?augo / A? piktAi??, abejojanA?iAi?? sielAi??, / A? plAi??A?rA?, iA?galAi??stAi?? kAi??nAi??, / A? grobiui paruoA?tAi?? sapnAi??ai??? (ai??zUA?sklanda: reA?itatyvas ir A?auksmasai??? ai??i?? TK, p. 94), kuris dAi??l to slogaus tapimo, iA?augimo motyvo siejasi ir su BirutAi??s PAi??keleviA?iAi??tAi??s eilutAi??mis: ai??zAA? esu piktas A?iedas ir maitinu save praA?Ai??A?iaiai???[17].

Be viso to, norAi??A?iau pastebAi??ti, kad tautAi?? raginanA?iais imperatyvais Algimantas Mackus kiek primena Bernardo BrazdA?ionio ir Justino MarcinkeviA?iaus kalbAi??jimAi?? ai??i?? A?ia jau minAi??to eilAi??raA?A?io citata: ai??zNebeieA?kokime ai??i?? // mes nieko nesurasime, / kol patys sau nebAi??sime / ir A?emAi??s, ir pavasariaiai??? (ai??zNetikAi??jimasai??? ai??i?? TK, p. 11). Kaip tik A?is, o ne kuris kitas eilAi??raA?tis labiausiai bAi??dingas Algimantui Mackui ai??i?? dideliam poetui, kurio kAi??rybai lemta ne tik tarpti knygA? puslapiuose, bet ir A?sikAi??nyti vieA?ose Vilniaus vietose: netoli Arkikatedros ir RaA?ytojA? sAi??jungos, ant vieno pastato sienos, galima iA?vysti aukA?tai uA?klijuotAi?? baltAi?? popieriaus lapAi?? su A?iuo eilAi??raA?A?iu ir A?alia iA?spausdintAi?? ai??zTrijA? knygA?ai??? virA?elA?. Tai tarytum savotiA?kas manifestas, poezijos Ai??jimo A? gatvAi??, A? vieA?umAi?? A?enklas. Remiantis Rimvydu Ai??ilbajoriu, ai??zegzilAi?? reiA?kia ne vien tai, kad A?mogus prarado savo A?emAi??, bet ir tai, kad Dievas ir A?mogus nueina savais keliais, nesusitikdamiai???[18]. Atrodo ai??i?? Ai??sunku apibrAi??A?ti Mackaus kalbAi??jimAi?? tiek tematiniu, tiek struktAi??riniu poA?iAi??riu. ai??zAlgimanto Mackaus ieA?kojimA? kelias ne tiesus, jis sukasi kaip katinas gaudydamas savo uodegAi??ai???[19]. Vadinasi, sugauti nAi?? nereikia ai??i?? gali tiesiog leistis katinui iA? paskos ir stebAi??ti saulAi??je tviskanA?iAi?? jo uodegAi??, klausytis A?velnaus ir visai neA?noringai plaukianA?io murkimo, kai jis retkarA?iais primerkia akA? kviesdamas uA?eiti A? vidA?.


[1] A. MACKUS. Trys knygos. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 1999. Toliau, cituojant poezijAi?? iA? A?ios knygos, nuoroda tekste ai??i?? TK.

[2] A. MACKUS. Ir mirtis nebus nugalAi??ta. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1994. p. 18. Toliau, cituojant poezijAi?? iA? A?ios knygos, nuoroda tekste ai??i?? MNN.

[3] A?ia ir toliau ai??i?? Ai??VENTASIS RAAi??TAS. Senasis ir Naujasis Testamentas / VertAi?? A. RubA?ys ir A?. Kavaliauskas. ai??i?? Vilnius: Lietuvos KatalikA? VyskupA? Konferencija, 1998.

[4] V. KAVOLIS. [A?odA?iai prie uA?dengto karsto] // A. MACKUS. Ir mirtis nebus nugalAi??ta, p. 606ai??i??608; Chicago. ai??i?? 1965, sausio 1ai??i??2.

[5] DeA?imt austrA? poetA? / SudarAi?? Antanas Gailius. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1991, p. 92.

[6] J. BLEKAITIS. AlgimantAi?? MackA? paA?inojau artimai… // Ir mirtis nebus nugalAi??ta, p. 648.

[7] A.J. GREIMAS. Algimantas Mackus, arba namA? ieA?kotojas // IA? arti ir iA? toli: literatAi??ra, kultAi??ra, groA?is. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1991, p. 125.

[8] A. MACKUS. A?monAi??s ai??zVAi??juose ir A?vaigA?dAi??seai??? // Ir mirtis nebus nugalAi??ta, p. 218.

[9] R. Ai??ILBAJORIS. Tautosakos elementai Algimanto Mackaus kAi??ryboje // Netekties A?enklai: lietuviA? literatAi??ra namuose ir svetur. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1992, p. 386.

[10] PsalmiA? knygos / VertAi?? Sigitas Geda. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1997, p. 22.

[11] P. CELANAS. Aguona ir atmintis. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1979, p. 89.

[12] [IA? A?odA?io ai??zNeornamentuotos kalbos generacijos ir augintiniA?ai??? pristatymo vakare] // A. MACKUS. Ir mirtis nebus nugalAi??ta, p. 524ai??i??527; Chicago, 1963, kovo 9.

[13] PsalmiA? knygos / VertAi?? Sigitas Geda. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1997, p. ….

[14] R. Ai??ILBAJORIS. Religiniai A?vaizdA?iai Algimanto Mackaus poezijoj // Netekties A?enklai: lietuviA? literatAi??ra namuose ir svetur, p. 219.

[15] Ten pat, p. 219ai??i??220.

[16] A.J. GREIMAS. Algimantas Mackus, arba namA? ieA?kotojas // IA? arti ir iA? toli, p. 127.

[17] B. PA?KELEVIA?IA?TAi??. MetAi??gAi??s. ai??i?? Vilnius:Ai??Baltos lankos,Ai??1996, p. 38.

[18] R. Ai??ILBAJORIS. Religiniai A?vaizdA?iai Algimanto Mackaus poezijoj // Netekties A?enklai: lietuviA? literatAi??ra namuose ir svetur, p. 217.

[19] A.J. GREIMAS. Algimantas Mackus, arba namA? ieA?kotojas // IA? arti ir iA? toli, p. 127.