NIEKO NAi??RA TIKRIAU UA? MIRTAi??…

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: DienoraA?A?iai
AUTORIUS:Ai??Laima BudzinauskienAi??
DATA: 2014-03

LaidotuviA? atspindA?iai ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tyje (1710ai??i?? 1723)ai???

MuzikologAi?? Laima BUDZINAUSKIENAi?? pristato A?domA? XVIII amA?iaus Vilniaus dvasinio gyvenimo A?altinA? ai??i?? ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tA? (1710ai??i??1723)ai???. Laikotarpis, kai buvo raA?omas A?is rankraA?tis, vilnieA?iams buvo itin sunkus: XVIIai??i??XVIII amA?iais miestas ir jo gyventojai ne kartAi?? iA?gyveno karus, okupacijas, trAi??mimus, masines gyventojA? A?udynes. VilniA? nuolat siaubAi?? maro epidemijos. ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tisai??? persmelktas barokine ramybe. IA? pirmo A?vilgsnio tekstas atrodo apgaulingai nuobodus ir monotoniA?kas, taA?iau kiekvienas dienoraA?tA? raA?Ai??s asmuo savaip perpasakojo kasdienius A?vykius, tarp jA? ai??i?? mirtA? ir laidotuves.

XVIIai??i??XVIII amA?iA? Vilniaus istorija buvo negailestinga: miestas ir jo gyventojai ne kartAi?? iA?gyveno karus, okupacijas, trAi??mimus, masines gyventojA? A?udynes. NemaA?Ai?? mirA?iA? duokAi??lAi?? pasiAi??mAi?? ir kraA?te siautAi??s badas. VilniA? daA?nai siaubAi?? maro epidemijos ai??i?? maras mieste ir jo apylinkAi??se siautAi??jo 1624ai??i??1625, 1631, 1653, 1657 metais, o ypatingai A?iauriai smogAi?? 1708ai??i??1711 metais1: vien 1710ai??i??1711-A?jA? laikotarpiu mirAi?? per 33 000 A?moniA?. JAi??zuitai savo kronikoje raA?Ai??:

Po 1709 m. bado ir nepritekliA? sekAi?? 1710-ieji, daug baisesni, nes siauA?iant marui vien tik Vilniaus miestas neteko deA?imA?iA? tAi??kstanA?iA? gyventojA?. Beveik tiek pat iA?mirAi?? praAi??jusiais metais, bet tada neatrodAi?? taip baisu, nes grAi??smAi?? gyvybei truko gana ilgai, ir buvo daugiau laiko pasiruoA?ti mirA?iai. Gi A?iemet, po vasaros karA?A?iA?, nelaimAi?? uA?klupo tokiu A?uniA?ku pasiutimu, kad vos vienas kitas spAi??jo pasitraukti, kur sveikesnis oras.2

Dauguma nuo bado ir maro mirusiA?jA? buvo palaidoti uA? Vilniaus, kelio A? Vingio miA?kAi?? pakraA?tyje. Vienuoliai A? vienAi?? broliA?kAi?? kapAi?? guldydavo po 70ai??i??80 mirusiA?jA?.

NuolatiniA? karA?, bado ir maro aplinkoje sustiprAi??jo gyventojA? mirties neiA?vengiamumo baimAi??. Testamentuose atsiranda nuolat besikartojanti formuluotAi??: Nieko nAi??ra tikriau uA? mirtA? ir labiau neA?inoma nei jos valanda. Kad nesilptA? A?moniA? pamaldumas, kad jie sugebAi??tA? labiau valdyti auganA?iAi?? panikAi??, atsirado pamokymA?, jog mirA?iai, kuri gali uA?klupti bet kada, reikia ruoA?tis iA? anksto. IA? VakarA? Europos A?aliA? AbiejA? TautA? RespublikAi?? pasiekAi?? A?iai temai skirti rankraA?A?iai ir leidiniai ai??i?? vadinamieji ai??zGerosios mirtiesai??? (ai??zArs boni moriendiai???) vadovAi??liai. ai??zSkaityti vadovAi??lius ir lavinti ai???mirties A?gAi??dA?iusai??sAi??derAi??jo kasdien. A?ia mokoma, o kai kuriuose leidiniuose ir iliustruojama, kaip tikintysis turi krikA?A?ioniA?kai apmAi??styti mirtA?, pasitikti jAi??, kaip turi prie mirA?tanA?iojo elgtis aplinkiniaiai???3. XVII amA?iaus viduryje Vilniuje buvo naudojamasi atveA?tiniais ir Lenkijoje spausdintais leidiniais, taA?iau jau XVIIai??i??XVIII a. sandAi??roje vien A?iame mieste iA?leista keliolika tokiA? leidiniA? lotynA?, lenkA? ir lietuviA? kalbomis. Ai??iuose ai??zGerosios mirtiesai??? vadovAi??liuose visA? pirma buvo raginama ligos pradA?ioje, kol dar yra jAi??gA?, atlikti bAi??tiniausius darbus (suraA?yti testamentAi??, atiduoti skolas, susitaikyti su prieA?ais ir pan.) ir mokoma, kaip elgtis mirties valandAi??. Kad mirties apmAi??stymas tapo vilnieA?iA? tinkamo elgesio norma, patvirtina to meto laidotuviA? pamokslai, kuriuose neretai akcentuojama, ar velionis (velionAi??) buvo mirA?iai pasiruoA?Ai??s, ar nuolat skaitAi?? ai??zGerosios mirtiesai??? vadovAi??lius, ar mirtA? sutiko tinkamai, ar buvo tam parengtas. VadovAi??liA? ai??zGeroji mirtisai??? mokymA? atspindA?iA? randame ir iA?likusiuose mirA?iA? bei laidotuviA? apraA?ymuose:

Metafizikas br. KelpA?as, deramai parengtas ir visais sakramentais aprAi??pintas, mirAi?? 5-Ai?? valandAi?? po pietA?, ne be skausmo ir aA?arA? tiek tA? tAi??vA?, tiek scholastikA?. UA? jA? A?sakyta kalbAi??ti A?prastas maldas uA? mirusius. <...> Ai?? jo laidotuves, kaip paprastai, pakviesti tAi??vai iA? profesA? namA?, iA? noviciato bei A?vairiA? vienuolijA? nariai. UA? maldingai mirusio PranciA?kaus sielAi?? mAi??sA? baA?nyA?ioje jie celebravo MiA?ias. (1712-09-16, 17)

ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?A?io (1710ai??i??1723)ai???4 rankraA?tis persmelktas barokine ramybe. Skaitant milA?iniA?kos apimties knygAi?? nuo pradA?ios iki galo, tekstas atrodo apgaulingai nuobodus ir monotoniA?kas: diena iA? dienos nuolat besikartojantys kasdieniai A?vykiai, tos paA?ios frazAi??s, tie patys asmenys… DienoraA?tyje nuolat minimos lietuviA? ir lenkA? pamokslininkA? pavardAi??s, aptariamos progos, kuriomis pamokslai buvo skaitomi, ir kokia kalba. PastebAi??tina, jog per didA?iausias A?ventes pamokslai buvo skaitomi abiem kalbom, kitomis progomis ai??i?? arba lietuviA?, arba lenkA? kalba. Daugiausia pamokslA? lietuviA? kalba skaityta Ai??v. JonA? baA?nyA?ioje, kiti ai??i?? dominikonA?, pranciA?konA?, karmelitA? baA?nyA?iose. Reikalavimas, kad tA?, kas moka lietuviA? kalbAi??, bent dalis pamokslo refektorijuje bAi??tA? lietuviA?ka, iA?sakytas ai??zVilniaus akademijos vizitatoriA? provincijolA? memorialuoseai???5. IA?likAi??s ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tisai??? patvirtina, kad A?iA? reikalavimA? buvo laikomasi.

Akivaizdu, jog dienoraA?tyje beveik nAi??ra jAi??zuitA? gyvenimo subjektyviA? interpretacijA?. Vis dAi??lto atidA?iau paskaitAi?? galime A?A?velgti asmenines dienoraA?tA? raA?iusiA?jA? interpretacijas. RaA?Ai?? dienoraA?tA? keli dienoraA?tininkai, taA?iau kas jie ai??i?? neA?inoma. Skiriasi jA? raA?tas, stiliaus pojAi??tis, sugebAi??jimas perteikti ir fiksuoti svarbiausius kolegijos A?vykius. TaA?iau tai yra A?avusis dienoraA?A?io bruoA?as ai??i?? neatskleistas paslaptingumas, atsispindintis ir mirties paminAi??jimuose.

Daugiausia mirA?iA? ir laidotuviA? ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tyjeai??? minima 1710 metais, kai aplinkui siautAi??jo maras. Nestebina, kad A?ie paminAi??jimai labai lakoniA?ki: kai aplinkui tvyrojo tokia neA?inia, nebuvo laiko iA?kilmingoms miA?ioms ir noro iA?samesniems pasakojimams:

(TreA?.) Per A?ventA?jA? apaA?talA? Petro ir Pauliaus A?ventAi?? pamokslAi?? skaitAi?? p. Savickis. Po pamokslo buvo paskelbtos [pamaldos] mieste, nurodytos A?viesiausiojo vietos ordinato artAi??janA?iam marui atitolinti. (1710-06-29)

(Pirm.) Ai??iandien sustiprAi??jo gandas apie marAi??, siauA?iantA? kai kuriose miesto gatvAi??se. (1710-07-14)

(Antr.) DAi??l gresianA?io maro pavojaus paleistas LDK tribunolas. (1710-07-15)

(Antr.) ProfesA? namai pajuto maro pradA?iAi??, kai netikAi??tai mirAi?? pirmasis iA? A?eimynos ai??i?? berniukas tarnas, o po to pradAi??jo sirgti ir mAi??siA?kiai. (1710-08-05)

(Antr.) Noviciate maras A?veikAi?? br. VasilevskA? ir br. HurkeviA?iA?. (1710-08-12)

(TreA?.) Noviciate nuo maro mirAi?? Jurgis Ertlis. (1710-08-13)

(Pirm.) DAi??l maro buvo sudeginti mAi??sA? valdiniA? namai LukiA?kAi??se, kadangi ten nemaA?ai kas nuo jo mirAi??. (1710-08-25)

Nurimus prisiminimams apie marAi??, ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tisai??? pasakoja apie labai iA?taigingas ai??i?? pompa funebris ai??i?? laidotuviA? iA?kilmes, kurias, tikAi??tina, lydAi??jo ir ypatinga muzika.

(TreA?.) Maldingojo velionio, prakilniojo p. Vladislovo Chominskio kAi??nas atlydAi??tas MaA?osios sodalicijos nariA?.

(Penkt.) Ai??viesiojo prakilniojo p. Vladislovo Chominskio laidotuvAi??s vyko MaA?osios sodalicijos lAi??A?omis. Gedulingas MiA?ias celebravo ir mAi??siA?kiai, ir kiti ai??i?? daugiau negu 90 [asmenA?]. VAi??liau tAi??vai bernardinai giedojo egzekvijas ir MiA?ias, kitas giedotines MiA?ias [laikAi??] gerb. t. rektorius. LaidotuviA? kalbos sakytos lotyniA?kai ir lenkiA?kai. Balto vaA?ko A?vakAi??mis ir daugybe lampadA? apjuostas karstas ir apstatytas didysis altorius. (1715-05-29,31)

(11) Vakare apie aA?tuntAi?? A? mAi??sA? baA?nyA?iAi?? atlydAi??tas p. KotAi??rynos MorozienAi??s kAi??nas, lydimas gerb. p. mAi??sA? nuolatinio vikaro, susibAi??rusiA? vienuoliA?, miesto diduomenAi??s ir amatininkA? cechA? su fakelais.

(12) AnksA?iau minAi??tos p. MorozienAi??s kAi??no laidotuvAi??s mAi??sA? baA?nyA?ioje vyko A?itaip: pirmiausia giedotinAi??s tAi??vA? bazilijonA? MiA?ios, tada tAi??vA? dominikonA? ir bernardinA? vigilijos ir t. dominikonA? prioro giedotinAi??s MiA?ios, tada suma, kuriAi?? giedojo t. ministras asistuojant mAi??siA?kiams, po A?iA? A?prastA? ceremonijA? palaikai padAi??ti Karoso kriptoje. LaidotuvAi??se dalyvavo nemaA?ai miesto diduomenAi??s. (1716-12-11,12)

(18) Visiems A? stalAi?? duota po stiklAi?? midaus paskelbtA? MiA?iA? ir roA?iniA? intencija uA? prakilniojo velionio p. Ai??unkos, kolegijos geradario, sielAi??. UA? jA? rytoj turAi??jusios bAi??ti egzekvijos per vakarienAi?? atA?auktos dAi??l rytoj katedroje bAi??sianA?iA? egzekvijA? uA? A?viesiausiojo LDK kanclerio Radvilos sielAi??, uA? kurA? A?iAi?? dienAi?? pradAi??ta skambinti varpais visame mieste, visAi?? savaitAi??.

(19) UA? tAi?? patA? [RadvilAi??] katedroje 13 tAi??vA? laikAi?? gedulingas MiA?ias. (1719-08-18,19)

ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tisai??? pasakoja ir apie netikAi??tA?, tragiA?kA? mirA?iA? atvejus. Vienas pavyzdA?iA? svarbus Vilniaus architektAi??ros istorijai: tragiA?ka ir vAi??lesniais metais legendomis apipinta architekto Jono Pensos [Joann PAi??sa] mirtis:

(Pirm.) Ai??iandien LukiA?kAi??se naujoje koplyA?ioje, dar ne iki galo pastatytoje, nugriuvo stogas ir prispaudAi?? viso Vilniaus miesto architektAi?? p. JonAi?? PensAi?? ir du mAi??rininkus, kitiems trims kam rankas, kam kojas sutraiA?kAi??. <...> T. namA? prokuratorius su br. vaistininku iA?vaA?iavo A? LukiA?kes, A? pagalbAi?? suA?alotiesiems.

(TreA?.) MAi??sA? baA?nyA?ioje A?vyko laidotuvAi??s architekto p. Pensos, A?io mAi??nesio penktAi?? dienAi?? A?uvusio jo paties statytoje naujoje koplyA?ioje LukiA?kAi??se. MiA?ias giedojo t. BarA?A?as, asistavo scholastikai. Ai??ioje palydoje dalyvavo visas miesto magistratas. (1716-10-5,7)

Apie aptariamojo laikotarpio Vilniuje gedulingA? miA?iA? muzikAi?? tegalim pateikti archyviniais raA?ytiniais A?altiniais ir retais muzikinio palikimo pavyzdA?iais pagrA?stAi?? nuomonAi??. Kaip jau buvo galima pastebAi??ti A?ia pateiktuose dienoraA?A?io fragmentuose, per apeigas skambAi??jusi muzika ir jos atlikAi??jai tiesiog ai??zpamirA?tamiai???. RankraA?tyje nenurodytas nAi?? vienas miA?iA? ar giesmiA? autorius. Tegalime iA?rankioti tokius paminAi??jimus kaip ai??zmiA?ios su muzikaai???, ai??zgiedotinAi??s miA?iosai???, ai??zmiA?ios be muzikosai???, ai??zgiedojo gedulingas miA?iasai???, ai??zgiedotinAi??s miA?ios choraliniu giedojimu be muzikosai??? ir pan. 1716 metais pasikeitAi?? dienoraA?tininkas, ir atsirado A?iek tiek iA?samesniA? pastabA? apie muzikAi??: ai??znamA? koplyA?ioje litanijas giedojo bursistaiai???, ai??zvakare koplyA?ioje muzikai giedojo litanijasai???, ai??zpritariant A?vairiems muzikantamsai???, ai??zprasidAi??jo giedotinAi??s MiA?ios dviejuose choruose skambant muzikaiai???, ai??zdvigubame chore skambant iA?kilmingai muzikaiai???, ai??zgarbingiausiajam sveA?iui koncertavo vokalistai ir muzikai refektorijujeai??? bei pan.

Vis dAi??lto iA? ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?A?ioai??? suA?inome, kad laidotuviA? apeigas lydAi??davo A?vairAi??s muzikos kAi??riniai. Kartais tai bAi??davo tAi??vA? ir broliA? vienuoliA? giedamas grigaliA?kasis choralas arba A?vairios giesmAi??s, matyt, palydimos vargonA? akompanimento.

(TreA?.) Prakilniojo p. BroniA?o kAi??nas Viduriniosios sodalicijos nariA? atgabentas ir padAi??tas jA? koplyA?ioje.

(Ketv.) <...> A?vyko minAi??to pono laidotuvAi??s. Ten pat vigilijas giedojo tAi??vai bernardinai, sumAi?? ai??i?? t. ministras ir kiti mAi??sA? tAi??vai, visi juodu apdaru, bei kiti vienuoliai. (1710-06-11,12)

(Ai??eA?t.) Labai iA?kilmingai vyko prakilniosios p. JanaviA?ienAi??s, A?ios kolegijos geradarAi??s, laidotuvAi??s. KAi??nas atneA?tas mAi??siA?kiA?, palydAi??tas kitA? vienuoliA?. Celebruotos MiA?ios. Vigilijas giedojo broliai bernardinai. (1710-10-24)

IA?kilmingesnAi??mis progomis Vilniaus jAi??zuitA? kolegijos baA?nyA?ioje muzikavo profesionaliA? muzikA? kolektyvas. Kokia buvo jo sudAi??tis ai??i?? galim tik spAi??ti. IA? fragmentiA?kA? paminAi??jimA? suA?inome, kad giedojo choras, grojo instrumentinAi?? kapela:

(Ai??v. Ignaco diena) MiA?ias su komunija laikAi?? gerb. t. Rektorius, litanijas giedojo muzikA? choras. VotyvAi?? giedojo didA?iai gerb. t. Dombskis iA? dominikonA? ordino, asistavo A?io ordino tAi??vai ir klierikai. <...> Antrus miA?parus giedojo t. RahaA?as. Vakare bokA?te muzikantai pAi??tAi?? dAi??das. (1714-07-31)

GiedotiniA? parapijos [MiA?iA?] nebuvo dAi??l muzikA? stygiaus, bet vietoj jA? buvo skaitytinAi??s. (1717-06-24)

KoplyA?ioje buvo skaitytinAi??s miA?ios; bAi??tA? buvusios giedotinAi??s, jeigu muzika [muzikantai], tuo metu buvAi?? tAi??vA? dominikonA? baA?nyA?ioje, bAi??tA? laiku grA?A?Ai??. Jie pasirodAi?? prasidAi??jus MiA?ioms <...>. Litanijos po pietA? ir vakarinAi??s litanijos su muzika. (1717-10-02)

Kadangi kolegijos muzikantai A?viesiausiojo Vilniaus vyskupo reikalavimu iA?vyko A? Trakus, gabAi??s muzikai mAi??siA?kiai, nesant chore muzikantA?, iA?kilmAi??s metu per miA?parus ir MiA?ias su Komunija bei giedotines MiA?ias giedojo chore ir grojo instrumentais. (1719-09-08)

DienoraA?tis atskleidA?ia tik keliA? per apeigas atliktA? kAi??riniA? ai??i?? lenkiA?kA? giesmiA? ai??i?? pavadinimus:

Kasdien septintAi?? valandAi?? po pietA? vyko suplikacijos, kuriA? metu visA? buvo kalbama VisA? Ai??ventA?jA? litanija bei giedama ai??zJAi??rA? A?vaigA?deai??? [ai??zGwiazdo morzaai???], paskui ai??zAi??ventas Dieveai??? [SwiAi??ty BoA?e] ir t. t., tris kartus ai??zNuo maroai??? [ai??zOd powietAi??rzaai???] ir t. t., galiausiai ai??i?? ai??zSalvum facai??? su Ai??venA?iausiojo iA?statymu. (1710-06-29)

Kadangi ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tA?ai??? raA?Ai?? keli A?monAi??s, tekstuose akivaizdA?iai atsispindi kiekvieno jA? poA?iAi??ris A? mirtA? ir laidotuviA? ceremonijAi??: vienur probAi??gA?mais, kitur pabrAi??A?iant A?domesnius faktus, plaA?iau aptariant paA?iAi?? ceremonijAi?? ir pan. Vienas dienoraA?tininkA?, matyt, labai mAi??go pavalgyti, todAi??l visada paminAi??davo, kas ir kAi?? valgAi?? prieA? laidotuves ar po jA?:

Per pietus visiems duota midaus. AtlydAi??tas saksA? kariuomenAi??s pareigAi??no p. Jono Eichenbrodo kAi??nas. Palaidotas mAi??sA? baA?nyA?ios kriptoje, kur guli A?viesusis prakilnusis p. FronckeviA?ius. Giedotines MiA?ias [laikAi??] T. Krugeris, mAi??siA?kiai asistavo. TAi??vams A? stalAi?? duota po stiklAi?? midaus ir priedAi??, patarnavusiems MiA?ioms ai??i?? rinktinio gAi??rimo. (1714-08-24,25)

(24) Pietums 4 A?prasti patiekalai, tai yra aguonpienis, A?uvys gelsvame padaA?e, ryA?iai, keptos A?uvys. Per vakarienAi??: A?uvys ir dA?iovintos vynuogAi??s su migdolais bei stiklas midaus. (1716-12-24)

(23) Ai?? mAi??sA? baA?nyA?iAi?? po aA?tuntos valandos buvo atlydAi??tas garbiojo p. gydytojo Baltramiejaus KulboviA?iaus kAi??nas. TAi??vai, kurie dar nebuvo laikAi?? savA? [MiA?iA?], celebravo juodu apdaru uA? pastarojo pono sielAi?? kaip uA? kolegijos geradario, kuris kolegijai testamentu uA?raA?Ai?? pusantro tAi??kstanA?io auksinA?. Per pietus uA? jA? paskelbtos dvejos MiA?ios ir broliams du roA?iniai.

(24) Ai??vyko to paties pono laidotuvAi??s. Vigilijas su giedotinAi??mis MiA?iomis giedojo tAi??vai dominikonai ir tAi??vai bernardinai. GedulingAi?? sumAi?? giedojo t. ministras. Per pietus visiems duotas priedas ai??i?? kepsnys, taurAi?? midaus, balta duona su sviestu, o tAi??vams, be to, 3 priedai. (1719-10-23,24)

Nuolatiniai karai, gaisrai ir marai ai??i?? XVIIai??i??XVIII amA?iais VilniA? aplankiusi apokalipsAi?? ai??i?? vos ne iki pamatA? sugriovAi?? miestAi?? ir naikino jo gyventojus. UA?griuvusios ir nesibaigianA?ios negandos galAi??jo sugniuA?dyti vilnieA?ius, ai??i?? atrodo, kad likAi?? gyvi miestieA?iai neatsigrAi??A?dami turAi??jo bAi??gti iA? miesto ir niekada A? jA? nebesugrA?A?ti, nes Vilnius po A?iA? baisiA? nelaimiA? niekada nepajAi??gs atsigauti. TaA?iau buvo atvirkA?A?iai: vos tik nustodavo rAi??kti miesto griuvAi??siai, vos baigdavosi siaubingos epidemijos, apgydAi?? A?aizdas, apraudojAi?? ir palaidojAi?? artimuosius, vilnieA?iai neburnodavo prieA? DievAi??, valdovus ar magistratAi??. Paradoksalu, taA?iau didA?iausiA? karA? ir sunkiausiA? epidemijA? laikais barokiniame Vilniuje buvo pastatytos A?spAi??dingos baA?nyA?ios ir rAi??mai, savo puoA?numu kontrastuojantys su nualinto miesto apylinkAi??mis bei visu kraA?tu. XVIII amA?iaus pirmaisiais deA?imtmeA?iais susiklostAi?? savitas Vilniaus baroko stilius, artimas Ai??iaurAi??s Italijos barokui, uA?augo sava architektA?, tapytojA?, muzikos kAi??rAi??jA? ir atlikAi??jA? karta, baA?nyA?iose suskambo nauja muzika, o gyventojA? veiduose vAi??l atsirado A?ypsenos. Ne be vadovAi??liA? ai??zGeroji mirtisai??? ir Vilniaus jAi??zuitA? kolegijos broliA? bei tAi??vA? pamokslA? vilnieA?iai iA?moko nusiA?eminti prieA? likimAi??, teisingai suvokti pagrindinAi?? gyvenimo taisyklAi??, kad mirties akivaizdoje visi yra lygAi??s. Ai??i tiesa atsispindi ir ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?A?ioai??? puslapiuose ai??i?? kad ir kas atsitiktA?, vienodai pagarbiai buvo laidojami turtingi ir vargA?ai:

Po 4-os valandos vakaro A? mAi??sA? baA?nyA?iAi?? A?emesniA?jA? klasiA? akademikA? atlydAi??tas studentas Povilas JarkoviA?ius, mirAi??s iA? vakaro, parengtas t. A?ernevskio. MinAi??tas infirmos akademikas palaidotas mAi??sA? baA?nyA?ioje; priimtas palaidoti dAi??l neturto. (1713-11-14,15)

Ai??

1 Mindaugas PAKNYS. Mirtis LDK kultAi??roje XVIai??i??XVII a. ai??i?? Vilnius: Aidai, 2009.

2 Antanas Rimvydas A?APLINSKAS. Vilnius. Legendos ir tikrovAi??. KasdienybAi??s istorijos. A?r.: http://www.vilniausmuziejai.lt/straipsniai/Caplinskas_Vilniaus_blizgesys_ir_skurdas.htm (A?iAi??rAi??ta 2014-02ai??i??11); Vilniaus akademijos vizitatoriA? memorialai ir vyresniA?jA? nuta-
rimai / SudarAi?? E. UlA?inaitAi??, A. Ai??idlauskas. ai??i?? Vilnius: Mokslas, 1987, p. 34.

3 Mindaugas PAKNYS. Gerosios mirties vadovAi??liai. A?r.: http://www.ldkistorija.lt/#gerosios-mirties-vadoveliai_fact_278 (A?iAi??rAi??ta 2014-
02-05).

4 Vilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tis (1710ai??i??1723 metai) / Diarium Collegii Societatis Jesu (ab anno 1710 anni 1723 septembrem exclusive) / ParengAi?? I. KatilienAi??. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2004. Ai??altinis ai??i??
Diarium Collegii Vilnensis Societatis Jesu (1710ai??i??1723); rankraA?tis saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos RankraA?A?iA? skyriuje, F2-DC4. Gaila, kad dar nepublikuota antroji dienoraA?A?io dalis ai??i?? Diarium Collegii Academici Vilnensis Societatis Jesu (1752ai??i??1766).

5 Vilniaus akademijos vizitatoriA? memorialai ir vyresniA?jA? nutarimai / SudarAi?? E. UlA?inaitAi??, A. Ai??idlauskas. ai??i?? Vilnius: Mokslas, 1987.