NiekA?ybAi?? prasideda nuo tokiA? kaip aA?, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: SovietmeA?io Lietuva
AUTORIUS:Ai??Irena BalA?iAi??nienAi??

DATA: 2012-05

NiekA?ybAi?? prasideda nuo tokiA? kaip aA?,Ai??arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Irena BalA?iAi??nienAi??

Ai??iemet minime XX amA?iaus literatAi??ros legendos, didA?iojo bitniko, vieno A?ymiausiA? ai??zpalAi??A?usiosiosai??? (beat) ir ai??zpalaimintosiosai??? (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco, 90-Ai??sias gimimo metines.

Leidykla ai??zBaltos lankosai??? yra iA?leidusi keturis J. Kerouaco romanus: ai??zDharmos valkatosai??? (2007), ai??zPabusk. Budos gyvenimasai??? (2008), ai??zKelyje. Originalus ritinysai??? (2010), ai??zBig Surasai??? (2012).

TaA?iau J. Kerouaco kelias A? LietuvAi?? prasidAi??jo anksA?iau, prieA? keturiasdeA?imt metA?.

Tuo metu gyvenome ne Europos, o SovietA? SAi??jungoje ai??i?? valstybAi??je, gyvavusioje nuo 1922 m. gruodA?io 30 d. iki 1991 m. gruodA?io 25 d. (tAi?? dienAi?? atsistatydino SovietA? SAi??jungos prezidentas Michailas GorbaA?iovas) ai??i?? kuriAi?? sudarAi?? 15 broliA?kA? respublikA?. A?odyje broliA?kA? neA?A?velgAi??me diskriminacijos moteriA?kajai giminei. TurAi??jome vieningAi?? valiutAi??, penkmeA?io planus ai??zA?vykdydavomeai??? per trejus metus, kolektyvA? profsAi??jungos sprAi??sdavo, kas yra vertas leidimo nusipirkti automobilA?, A? uA?sienA? buvo iA?leidA?iami tik patikimi, nusipelnAi??, pasiA?adAi??jAi?? arba su apsauga. SovietA? SAi??jungAi?? nuo 1964 m. iki 1982 m. valdAi?? ketvirtas (po Lenino, Stalino ir Nikitos ChruA?A?iovo) TSKP generalinis sekretorius Leonidas IljiA?ius BreA?nevas (1906ai??i??1982), kurA? NepriklausomybAi??s Akto signataras Lionginas Ai??epetys, 1976ai??i??1989 metais Ai??jAi??s Lietuvos komunistA? partijos Centro komiteto sekretoriaus pareigas, prisimena ai??zkaip nukarA?usA?, medaliais apsikarsA?iusA?, sunkiai kalbantA? senA?ai???. L. BreA?nevas pelnAi?? Lenino literatAi??ros premijAi?? uA? trilogijAi?? ai??zMaA?oji A?emAi??ai???, ai??zAtgimimasai??? ir ai??zPlAi??A?iniaiai???. Kiekvienos knygos tiraA?as ai??i?? penkiolika milijonA? egzemplioriA?. Trilogija atsidAi??rAi?? mokyklinAi??je literatAi??ros programoje, o 1987 m. nukeliavo A? makulatAi??rAi??. Kaip dar vienAi?? to laiko ypatumAi?? norAi??A?iau paminAi??ti A?moniA? A?iluma alsuojanA?ias eiles visur, visada, prie visko. Svarbiausia ai??i?? eiles prie knygA?.

Lietuvoje buvo tik viena originaliAi?? ir verstinAi?? groA?inAi?? literatAi??rAi?? leidA?ianti leidykla ai??i?? ai??zVagaai???. VertimA? planas bAi??davo sudAi??liojamas pagal grieA?tas vakarA? ai??i?? imperialistinAi??ms ir rytA? ai??i?? socialistinAi??ms A?alims nustatytas kvotas. Po to neA?amas A? represinAi??s cenzAi??ros institucijAi?? GlavlitAi?? ai??i?? VyriausiAi??jAi?? literatAi??ros ir leidybos reikalA? valdybAi?? ai??i?? kontroliavusiAi?? spaudAi??, radijo laidas, teatro spektaklius, kino filmus, muziejA? ir parodA? ekspozicijas, tikrinusiAi?? naudojimAi??si uA?sienio leidiniais, skaiA?iusiAi?? laiA?kus ir t. t. IA? ten keliaudavo ai??i?? neA?inau tiksliai kur ir kam ai??i?? tvirtinti A? MaskvAi??. Patvirtintam planui grA?A?us iA? Maskvos, vertimai buvo dalijami vertAi??jams.

TaA?iau jokiu bAi??du negalima pamirA?ti, kad cenzAi??ra buvo dvigretAi??. Vienoje gretoje A?engAi?? A?inomybAi??s: neraA?yti Dievo didA?iAi??ja raide, neminAi??ti Nepriklausomos Lietuvos ir t. t. Antroje joks oficialus draudimA? sAi??raA?as nekabojo. SavarankiA?ko mAi??stymo ir veikimo ribas reikAi??jo atspAi??ti paA?iam. Sistema laikAi??si ant netvirto pamato ai??i?? ant melo ai??i?? ir buvo patikima tol, kol pakankamas skaiA?ius A?moniA? sutikdavo gyventi mele.

Ai??iandien kaip grybai po lietaus dygsta uoliausiA? Maskvos padlaiA?iA? Astrausko, Barkausko, Brazausko, Ai??epeA?io prisiminimai apie tai, kaip jie ai??ztarnavo Lietuvaiai???. AukA? skaiA?ius jA? netrikdAi??, jie, mat, velykas-kalAi??das A?ventAi??, ir kaA?kokiam dievui meldAi??si. ViskAi??, kAi?? Maskva ne tik leido, bet ir dosniai finansavo ai??i?? muzikAi??, knygas, spektaklius, pokalbius, mokslAi??, jie vaizduoja kaip pasiprieA?inimAi??, pamirA?dami, kad meno, literatAi??ros, mokslo, sporto voratinkAi??liu bAi??davo labai sAi??kmingai pridengiamas nepasiduodanA?ios tautos dalies kraujAi?? A?iulpiantis blogio imperijos voras. Jei tautiniai jausmai A?gydavo politinA? atspalvA?, Maskva reaguodavo grieA?tai. VisA? broliA?kA? respublikA? kompartijos virA?Ai??nAi??s patyrAi?? valymus. Tik lietuviA?koji visada postus iA?laikAi??, nes buvo be galo klusni ir patikima. AtkAi??rus NepriklausomybAi??, ji kaipmat perdaA?Ai?? savo paA?iAi??ras, vertybes, elgesA?.

Gal A?ios veiklos nAi?? neprisimintume, jei prekiavimo talentu kai kas nevadintA? tarnavimu Lietuvai. Niekaip iA? atminties nedyla V. ZaborskaitAi??s straipsnis ai??zRaA?ytojas yra asmens pusAi??jeai??? (LiteratAi??ra ir menas, 1992 sausio 11), kuriame profesorAi?? aistringai neigAi??, jog kAi??rybinAi?? inteligentija, tiek su A?kvAi??pimo nestokojanA?iais, tiek su pavargusiais herojais ir konradais valenrodais buvo tapusi sovietinAi??s okupacijos rAi??mAi??ja. ai??zMenininko gyvenimas A?liejasi prie kAi??rinio ir visuomeninAi?? vertAi?? A?gauna tik per jA?, o ne atvirkA?A?iai. <...> Ar A?iandien kam labai svarbu, kad GAi??tAi?? didA?iuodamasis priAi??mAi?? ordinAi?? iA? Napoleono, uA?kariavusio jo tAi??vynAi???ai??? klausAi?? ji.

Nesu pamirA?usi ir J. AisA?io A?odA?iA?, kad atsiminimai labai daA?nai virsta teisAi??javimu, bet, kai susimAi??stau apie ypatingAi?? sovietmeA?io kovotojA? atmainAi?? ai??i?? intelektualus ir menininkus, norinA?ius turAi??ti tik tai, kas pasiekiama, ausyse pasigirsta 1936 metais Kaune, AukA?tojoje PanemunAi??je, Lietuvos karo mokyklos iA?leistuvAi??se geriausio aspiranto be jokiA? uA?raA?A? pasakyta kalba: ai??zGeriau liAi??tu mAi??A?yje kovojant kristi, nAi?? supanA?iotu avimi mekenti paA?emintam, A?iAi??rint A? iA?niekintAi?? MotinAi?? TAi??vynAi??, dAi??stanA?ius nedalioje brolius. MAi??sA? nedaug, bet mes pasiryA?Ai?? tapsime visA? tautA? akivaizdoje A?monAi??mis iA? legendA?. Tad broliai,Ai??viribus unitisAi??pajudinkime A?emAi?? ir dangA?!ai??? Prezidentas Smetona absolventAi?? uA? tokiAi?? kalbAi?? pabuA?iavo, o karo mokyklos virA?ininkas, generolas Musteikis, spausdamas rankAi??, sakAi??: ai??zJAi??s turite didelA? talentAi?? ai??i?? paveikti A? kitus gyvu A?odA?iu. AA? jus paremsiu. NeuA?kaskite gamtos dovanos. Tai privalo tarnauti Lietuvaiai???. Nemenko proto ir gabumA? A?mogus paklausAi?? patarimo. Ir panaA?iAi?? kalbAi?? pakartojo 1970 metais, jau sovietmeA?iu: ai??zLikti abejojanA?iu stebAi??toju, gelbstinA?iu savo egoizmAi??, aA? negalAi??jau. Man buvo A?lykA?tu. Liejosi nekaltA?jA? kraujas, aA?aros, A?emAi?? net vaitojo. ReikAi??jo aukotis. Nedvejodamas pasirinkau keliAi?? ai??i?? rodyti klystantiems gyvenimAi??, reikalAi?? gydyti karo A?aizdas ir kurti naujAi?? rytojA? Nemuno kraA?te. To iA?davoje teko iA?gyventi aibes intrigA?, klastos, pavydo ir A?lykA?A?iA? A?meiA?tA?. Tas manAi??s nebaidAi??. Kam tai reikAi??jo aukotis, nes grAi??sAi?? visam Nemuno kraA?tui reali mirtis, iA?nykimas. Ir Ai??jau gelbAi??ti klystanA?iA?, Ai??jau gesinti brolA?udiA?kA?, beprasmiA? A?udyniA? gaisroai???. Ai??is auksaburnis ai??i?? Juozas Albinas Markulis, 1945 m. sausA? MGB uA?verbuotas vidaus agentu slapyvardA?iu ai??zAi??A?uolasai???. Matyt, uA? tAi??kstanA?ius nuA?udytA?, A?kalintA? ir iA?tremtA? A?moniA? 1982 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio kultAi??ros veikAi??jo vardas, jis apdovanotas Darbo raudonosios vAi??liavos ordinu, dviem medaliais.1

Justino MarcinkeviA?iaus kAi??rybos ir asmens populiarumas paskutiniu sovietmeA?io deA?imtmeA?iu buvo beveik visuotinis ir niekieno neginA?ijamas. Ai??iek tiek primirA?tama, kad kopimas A? A?ias aukA?tumas prasidAi??jo nuo pirmA?jA? karjeros laipteliA?. Dar bAi??damas gimnazistas, paraA?Ai?? pjesAi?? mokiniA? vaidinimui apie kolAi??kiA? kAi??rimAi??si Lietuvoje. Debiutavo 1955 m., kaip bAi??tinAi?? knygos iA?leidimo kainAi?? atseikAi??damas kas ciesoriaus ai??i?? ciesoriui. DvideA?imt septyneriA? metA? jau komunistA? partijos narys, 1961ai??i??1963 metais kandidatas A? LKP CK narius, dviejA? LTSR valstybiniA? premijA? laureatas (1957 m. uA? poemAi?? ai??zDvideA?imtas pavasarisai???, 1969 m. uA? dramAi??-poemAi?? ai??zMindaugasai???), nuo 1965 m. raA?ytojas profesionalas, kuriam stogas virA? galvos ir sotus duonos kAi??snis niekada nekAi??lAi?? rAi??pesA?io. MarcinkeviA?iaus pjesAi??s statomos SovietA? SAi??jungos ir uA?sienio teatruose. Knygos be jokiA? trukdA?iA? leidA?iamos lietuviA?kai ir verA?iamos pirmiausiai, A?inoma, A? rusA?, po to A? anglA?, armAi??nA?, gruzinA?, bulgarA?, estA?, italA?, latviA?, mongolA?, norvegA?, prancAi??zA?, vengrA?, vokieA?iA? kalbas. Neteko girdAi??ti, kad kokiai nors tautai ai??i?? tarp jA? ir lietuviA? ai??i?? bAi??tA? buvAi?? draudA?iama A?adinti tautinAi?? savimonAi?? ir kastis po paA?angiausios santvarkos pamatais, skiemenuojant Lie-tu-va. Kur kas sunkiau suprasti ir etiniu poA?iAi??riu A?vertinti apysakos ai??zPuA?is, kuri juokAi??siai??? (1961) paraA?ymo istorijAi??. Ji taip pat iA? karto buvo verA?iama A? daugelA? kalbA?: 1963 m. A? estA?, 1964 m A? bulgarA?, A?ekA? ir latviA?, net du kartus ai??i?? 1965 m. ir 1970 m. A? vokieA?iA?.2

Ai??io ir panaA?iA? kAi??rAi??jA? poA?iAi??rA? A? supanA?iAi?? tikrovAi??, man regis, geriausiai iA?reiA?kAi?? savigarbos nepraradAi??s lietuviA? poetas Vladas Ai??imkus eilAi??raA?tyje ai??zSancta SimpAi??licitasai??? iA? rinkinio ai??zBitAi??s pabAi??gAi??lAi??sai??? (1973), po kurio beveik atsisveikino su kAi??ryba.


AiA?kumas aiA?kumui nelygu
Tiesa anaiptol nevienoda.
A?inau, kad netrAi??ksta dalykA?,
KuriA? ir nereikia A?inoti.

Kai degina kur filosofAi??,
Ant lauA?o dar uA?metu malkAi??.
Nereikia galvoti: ai??zJam sopaai???.
Galvokim verA?iau: ai??zJam neA?altaai???.

A?inoma, Markulio ir MarcinkeviA?iaus sugretinimas nereiA?kia vienodo jA? vertinimo. Tai tik noras priminti, kad talentas nAi??ra A?mogaus vertAi??. Tapti liaudies poetu, nusipelniusiu dainininku, legendiniu aktoriumi, auksaburniu profesoriumi A?imtAi?? kartA? lengviau, negu iA?likti laisvu, tiesai tarnaujanA?iu A?mogumi.

Kad noras susilaukti pripaA?inimo jau A?iandien daug stipresnis uA? troA?kimAi?? vergovAi??je netapti vergu, liudija ir gyvenimAi?? kitame kraA?te pasirinkusio T. Venclovos A?odA?iai: ai??zJei bAi??A?iau likAi??s gyvas, turbAi??t dabar Lietuvos visuomenAi??je, kaip dauguma disidentA?, uA?imA?iau marginalinAi?? pozicijAi??, t. y. bAi??A?iau nelabai pastebimas A?mogusai???. Kyla klausimas. Negi rezistencija, aktyvus pasiprieA?inimas tikrai veda A? nebAi??tA?? Ar bevardA?iai didvyriA?ki poelgiai ne tokie pat reikA?mingi kaip plaA?iai nuskambAi??jAi??? Nejaugi po raA?ytojo mirties rasti rankraA?A?iai menkesnAi??s vertAi??s, negu skelbti gyvam esant?

PabAi??kime kantrAi??s ir paA?iAi??rAi??kime, kAi?? pasirinks LAIKAS ai??i?? nAi?? akimirkai A?lovAi??s iA? rankA? nepaleidusiA?jA? ar, pavyzdA?iui, tragiA?ko likimo poetAi?? AntanAi?? KalanaviA?iA?, kurio nAi?? viena knyga nebuvo iA?leista sovietmeA?iu, o kAi??rybos rinktinAi?? pasirodAi?? tik po mirties, jau nepriklausomybAi?? atkAi??rusioje Lietuvoje. Tada gal paaiA?kAi??s, kad ir A?inoma, ir neA?inoma, ir tai, kas niekada nebus A?inoma, susimezga A? vientisAi?? ir neiA?ardomAi?? bAi??ties audinA?.

iliustracija
Kaunas, LaisvAi??s alAi??ja. 1972 m. geguA?Ai??.

VertAi??jai sovietmeA?iu priklausAi?? A?moniA? kategorijai, kuri stengAi??si A?leisti kiek A?manoma daugiau VakarA? kultAi??ros. Kai 1972 m. lietuviA?kai pasirodAi?? J. Kerouaco ai??zKelyjeai???, man buvo dvideA?imt devyneri ai??i?? tiek pat kiek ir autoriui, kuris, anot legendos, A?kvAi??pimAi?? palaikydamas vien kava ir benzedrinu, improvizuodamas kaip dA?iazo muzikantas, be jokiA? skyrybos A?enklA? arba teksto padalijimA? per tris beprotiA?kas savaites, nuo 1951 m., balandA?io 2 d. iki 22 d., raA?omAi??ja maA?inAi??le iA?stukseno garsA?jA? trisdeA?imt A?eA?iA? metrA? ilgio ritinA?. IA?taisytas, suredaguotas, sutrumpintas ritinio tekstas Amerikoje buvo iA?spausdintas po A?eA?eriA? metA? ai??i?? 1957 m. rugsAi??jo 4 d. EkstravagantiA?kAi?? Kerouaco raA?ymo bAi??dAi?? A?iek tiek primena ir ne visai A?prastas ai??zKelyjeai??? vertimo bAi??das ai??i?? didelAi?? jo dalis buvo iA?stuksenta raA?omAi??ja maA?inAi??le Labanoro girioje ant kelmA? A?taisyto stalo po iA?lakiais berA?ais. Dabar kai kam nuostabAi?? kelia tai, kad knyga tuomet nebuvo iA?versta nei A? rusA?, lenkA?, estA? ar kitA? ai??zbroliA?kA?ai??? respublikA? kalbas. Paprastai A? planAi?? bAi??davo raA?omos tik rusA? kalba iA?leistos knygos, o jei ir A?ios keldavo kokiA? nors A?tarimA?, bAi??davo kupiAi??ruojamos ir aprAi??pinamos aiA?kinamaisiais straipsniais.

flagyl ovulos.

Taigi J. Kerouaco kelias A? LietuvAi?? prasidAi??jo 1969 m., kai, pradAi??jusi dirbti ai??zVagojeai???, perskaiA?iau spaudoje, jog raA?ytojas mirAi?? ai??i?? vadinasi, nebepasakys nieko bloga apie sovietinAi?? santvarkAi?? ai??i?? ir pasiAi??liau romanAi?? ai??zKelyjeai??? A?traukti A? leidyklos planAi??, manydama jA? esant reikalingAi?? kultAi??ros ir literatAi??ros istorijai. Knyga prasprAi??do pro tankA? cenzAi??ros tinklAi?? todAi??l, kad buvo pabandyta pamirA?ti savicenzAi??rAi??, o tada jau Maskvos cenzorius manAi??, kad Vilniaus cenzorius buvo budrus, vilniA?kis tikAi??josi, kad leidyklos vyriausiasis redaktorius bus stropiai viskAi?? perkratAi??s, ir taip toliau iki paties smulkiausio sraigtelio. PaA?iAi?? knygAi?? perskaiA?iau tik giminiA? atsiA?sdintAi?? iA? Amerikos, kadangi originalAi?? reikAi??davo gauti savais keliais ir tai ne visada bAi??davo lengva. Visi tie bitnikA? dA?iazai, gAi??rynAi??s, kelionAi??s manAi??s pernelyg nesuA?avAi??jo, tad sAi??dau versti pasitelkusi ekumeninA? A?sijautimAi??, panaA?iai kaip jAi??zuitas Liuterio raA?tus. TaA?iau gyvenimas kupinas keistenybiA?. Kartais tenka A?dAi??ti labai daug pastangA?, kad savo darbu kAi?? nors sudomintum. O kartais iA?skirtine vertybe nelaikomam dirbiniui tenka tiek dAi??mesio, kad nAi?? nesusapnuotum. Knyga buvo iA?leista dvideA?imt penkiA? tAi??kstanA?iA? egzemplioriA? tiraA?u ir graibstyte iA?graibstyta. DidA?iausia pakartotinA? leidimA? sAi??kmAi?? taip pat lydAi??jo A?iAi?? knygAi??. A?inoma, turAi??jau raA?yti aiA?kinamAi??jA? straipsnA?, kuriame stengiausi neA?ongliruoti marksistinAi??mis citatomis. Vienintelis vertime pakeistas dalykas ai??i?? komunistiniA? paA?iAi??rA? poeto Alleno Ginsbergo prototipo pavardAi?? Karlas Marksas (Carlo Marx). IA? jos liko tik vardas. Maniau, kad tai nedidelAi??s nuolaidos ir nenujauA?iau, kad manAi??s laukia viena didA?iA?jA? gyvenimo pamokA?.

Likimo lAi??mimu gyvenau Hitlerio ir Stalino suformuotame pasaulyje, bet tAi??vA? meilAi?? bei rAi??pestis buvo apgobAi?? jA? saugiu vaikystAi??s kiautu. Su be galo A?viesiais lietuviA? kalbos mokytojais Juozu Rimantu ir Stase Ramanauskiene buvau aplankiusi A?emaitAi??s, Ai??atrijos Raganos, LazdynA? PelAi??dos, Vinco KrAi??vAi??s gimtines ir amA?inojo poilsio vietas. GirdAi??jau pasakojimA?, kurie skyrAi??si nuo vadovAi??liniA? tiesA?. PaA?inojau daugybAi?? iA? tremties grA?A?usiA? tAi??A?io jaunystAi??s draugA? ir bendraA?ygiA?, lankiausi jA? namuose, klausiausi kalbA? apie NepriklausomybAi??s laikus, emigravusius draugus ir gimines. SkaiA?iau daugybAi?? kitiems sovietmeA?iu neprieinamA? knygA?. Buvau priimta A? darbAi?? ai??zVagosai??? leidykloje, kur buvo susitelkusios paA?iA? kultAi??ringiausiA? A?moniA? pajAi??gos ai??i?? Dominykas Urbas, Vytautas Petrauskas, DanutAi?? KriA?topaitAi??, Sigita PapeA?kienAi??, RoA?Ai?? JankeviA?iAi??tAi??, Juozas Naujokaitis, Petras VeliA?ka, Adomas Druktenis, Donata LinA?iuvienAi??, kur savo vertimus atneA?davo iA? tremties grA?A?Ai?? Vytautas Kauneckas, Juozas UrbA?ys, Edvardas Viskanta, Valys Drazdauskas, Juozas Keliuotis. Tai buvo aukA?tos kultAi??ros ir rezistencinAi??s dvasios A?monAi??s, kupini ironijos ir saviironijos. BAi??nant tarp jA?, man nestigo tylaus, vieA?ai nerodomo A?sitikinimo, kad gyvenu tiesoje, mAi??stau teisingai.

Laukdama pasirodant Kerouaco ai??zKelyjeai???, 1972 m. sausio-geguA?Ai??s mAi??nesiais redagavau Povilo Gasiulio verstAi?? E. HemingAi??wayai??i??aus romanAi?? ai??zKam skambina varpaiai???. Ai??is dvideA?imt aA?tuoneriA? metA? anglistas jau buvo iA?vertAi??s Jeromeai??i??o Davido Salingerio ai??zRugiuose prie bedugnAi??sai??? (1966), Ernesto Hemingwayai??i??aus ai??zFiestAi??ai??? (1967), Davido Storeyai??i??o ai??zToksai sportinis gyvenimasai??? (1969). Su P. Gasiulio iA?radingumu ir kAi??rybingumu buvau susipaA?inusi, nes 1970 m. teoriniam seminarui aktualiais vertimA? kalbos klausimais buvau parengusi praneA?imAi?? ai??zNaujosios amerikieA?iA? literatAi??ros A?argono vertimo sunkumai J. D. Salingerio ai??zRugiuose prie bedugnAi??sai???. A?argonizmai, sudarantys stilistinA? minimos knygos audinA?, dar buvo keblus dalykas, teoriA?kai kalbininkA? nenagrinAi??tas, raA?ytojA? nevartojamas, taA?iau P. Gasiulis nepuolAi??, kaip daugelis A?iuolaikiniA? genijA?, verkA?lenti ir kaltinti kalbAi??, o nepaprastai A?maikA?A?iai ir kAi??rybingai perteikAi?? A?argono skurdAi?? arba vadinamAi??jAi?? kalbos makulatAi??rAi?? ir sudAi??tingus pagrindinio veikAi??jo jausmus.

E. Hemingwayai??i??us taip pat rado bAi??dAi??, kaip, neA?A?eidA?iant skaitytojo, vartoti leksikAi?? su tabu A?enklu ir likti iA?tikimam A?iurkA?A?iai ispanA? valstieA?iA? prastakalbei. Juolab, kad ispanA? keiksmai kupini begaliniA? su jausmais susijusiA? atspalviA?, o anglA? kalbos keiksmaA?odA?iai atrodo daug labiau nuglaistyti. IA? pradA?iA? P. Gasiulis tAi?? stiprumAi?? bandAi?? reikA?ti gan tiesmukai arba net rusybAi??mis. TodAi??l ir galvas teko pasukti, ir ietis suremti, kaip tuos keiksmus suA?velninti, kad nebAi??tA? per daug A?velnAi??s.

Kai, regis, visi redaktoriniai svarstymai, ginA?ai, susirAi??mimai buvo baigti, P. Gasiulis, pastebAi??jAi??s raudonus brAi??kA?nelius paraA?tAi??se, paklausAi??, kAi?? gi jie reiA?kia. Ramiai atsakiau, kad A?itaip leidyklos vyriausiojo redaktoriaus nurodymu paA?ymAi??jau sakinius, kuriA? nAi??ra rusiA?kame vertime. A?inojau, kad lietuviA?kas vertimas bus maA?iau kupiAi??ruojamas negu rusiA?kas, ir su tam tikra panieka buvau palikusi vyresnybei atlikti A?iuos juodus darbus. Man rankA? nereikAi??jo teptis, todAi??l per daug nesukau galvos. NetikAi??tai P. Gasiulis pareiA?kAi?? niekada nesutiksiAi??s, kad bent vienas A?odis bAi??tA? iA?brauktas iA? jo vertimo. Jei taip bAi??siAi?? padaryta, ir aA?, kaip redaktorAi??, neprieA?tarausianti, tai galiu ir vertimAi?? pasiraA?yti savo pavarde. Jau net nepamenu, kAi?? dar kalbAi??jau, nes staiga pamaA?iau menininkAi??, meistrAi??, kuriam nereikia skolintis drAi??sos ir iA?girdau patA? teisingiausiAi?? savo esmAi??s, savybiA?, vaidmens ai??i?? savo raudonA? brAi??kA?neliA? ai??i?? A?vertinimAi??: NIEKAi??YBAi?? PRASIDEDA NUO TOKIA? KAIP JA?S!

PriAi??miau tai ne kaip A?A?eidimAi??, o kaip vienAi?? reikA?mingiausiA? gyvenimo pamokA? ai??i??Ai??Ai?? pirmiausiai A?matyti savo klaidas. TodAi??l vAi??liau it tuA?A?ias barA?kalas nuskambAi??jo profesorAi??s V. ZaborskaitAi??s tvirtinimas: ai??zBet visi rezistentai mirAi??, o mes iA?gyvenome, mes kAi??rAi??me Lietuvai.ai??? Taip, mes gyvenome kitAi?? gyvenimAi??, bet ir mirsime kita mirtimi. Kai susitiksime, jie bus jauni, nesusitepAi??, o mes ai??i?? nukarA?Ai??, paliegAi??, raudonai iA?brAi??kA?niavAi?? savo gyvenimo paraA?tes.

P. Gasiulis nuAi??jo A?nekAi??tis su ai??zVagosai??? leidyklos vyr. redaktorium K. Ambrasu, po to su vyr. redaktoriaus pavaduotoju V. Visocku, dar skambino A? kompartijos CK KultAi??ros skyriA?. Kad iA?verstA? A?iAi?? knygAi??, buvo metAi??s darbAi??, A?siskolinAi??s ir vis vien stengAi??si atsiimti vertimAi??. Po to ilgam pateko A? juoduosius sAi??raA?us. AA? taip pat nusprendA?iau palikti leidyklAi?? ir iA?bandyti, ar skalsi laisvosios vertAi??jos duona. Ai??is bandymas trunka keturiasdeA?imt metA?. O atmintyje neblAi??sta 1972 metA? laisvAi??s proverA?iai.

1972 metA? iA?vakarAi??se sovietinio A?A?aAi??lo spaudA?iamoje Lietuvoje, Vilniaus dailAi??s instituto salAi??je, per paA?ias KalAi??das (1971 m gruodA?io 25 d.) kad nutiko, tai nutiko ai??i??Ai?? dvideA?imtmetis studentas KAi??stutis AntanAi??lis pastatAi?? tik kAi?? BrodvAi??juje suvaidintAi?? Andrew Lloydo Webberio roko operAi?? ai??zJAi??zus Kristus SuperA?vaigA?dAi??ai???. Pasakoja JAi??zaus Kristaus vaidmenA? sukAi??rAi??s Dalios TamuleviA?iAi??tAi??s pirmakursis Vidas PetkeviA?ius: ai??zSpektaklio premjera per KalAi??das buvo paskirta aA?tuntAi?? valandAi?? vakaro, bet mes pradAi??jom A?eA?tAi??, o septintAi?? atvaA?iavo saugumieA?iai mAi??sA? supakuoti. Bet pamatAi??, kad viskas jau vyksta, nedrA?so. Na, jie galvojo mus visus iA?gaudyti vAi??liau. Taip ir buvo. O nuo labai dideliA? nemalonumA? mus, ko gero, iA?gelbAi??jo tai, kad apie suvaidintAi?? spektaklA? praneA?Ai?? ai??zAmerikos balsasai???. Bet K. AntanAi??lis vis tiek nukentAi??jo ai??i??Ai?? jA? iA?sikvietAi?? saugumas ir pasiAi??lAi?? paA?iam iA?eiti iA? VISI, kur jis tuo metu mokAi??si.ai???3

1972 metA? sausA? ai??zLietuvos KatalikA? Memorandumasai??? ai??i?? septyniolikos tAi??kstanA?iA? penkiasdeA?imt keturiA? tikinA?iA?jA? pasiraA?ytas raA?tas, adresuotas sovietA? komunistA? partijos generaliniam sekretoriui Leonidui BreA?nevui, pasiekAi?? Vakarus. 1971 m. gruodA? ai??zMemorandumAi??ai??? A? MaskvAi?? atveA?usi NijolAi?? SadAi??naitAi?? rado padAi??ti sutikusA? A?urnalistAi??. Jis perdavAi?? dokumentus draugui, dirbanA?iam BritA? ambasadoje. Diplomatas nutarAi??, kad juos turAi??tA? gauti neseniai Oksforde A?kurtas Kestono instituto prezidentas ir uA?raA?Ai?? ant rudo voko kanauninko Michaelio Bourdeaux vardAi?? ir adresAi??. Dokumentas, be jokios nuorodos ar uA?uominos, kas tai yra, kaip gauta, iA? kur siA?sta, adresatAi?? pasiekAi?? 1972 m. sausA?. AtpaA?inAi??s lietuviA? kalbAi?? ir iA? gausybAi??s paraA?A? supratAi??s milA?iniA?kAi?? tikAi??jimo laisvAi??s reikalaujanA?io dokumento svarbAi??, anglikonA? kunigas pasirAi??pino, kad tekstas bAi??tA? iA?verstas A? anglA? kalbAi??. UA?sienio spauda, radijas ir televizija iA?platino A?A? ai??zMemorandumAi??ai???. Tokio galingo pareiA?kimo, pasiekusio Vakarus, iki tol dar nebuvo buvAi??. Po trisdeA?imt A?eA?eriA? metA? saugojimo AngAi??lijoje, A?A? Lietuvos nepriklausomybAi??s istorijai reikA?mingAi?? dokumentAi?? kanauninkas dr. Michaelis Bourdeaux atveA?Ai?? A? KaunAi?? paraA?A? rinkimo iniciatoriui arkivyskupui metropolitui Sigitui TamkeviA?iui.

iliustracija
Kaunas, LaisvAi??s alAi??ja. 1972 m. geguA?Ai??.

1972 metais ai??zNemuneai??? (Nr. 2, p. 17ai??i??20) buvo iA?spausdintas garsusis Vytauto Kubiliaus straipsnis ai??zTalento mA?slAi??sai???. V. Kubilius raA?Ai??: ai??zTu negali tapti GAi??te, Tolstojumi ar Belinskiu, nors ir labai stengtumeisi, dAi??l visiA?kai menkos prieA?asties ai??i??Ai?? gamta nedavAi?? tau atitinkamA? duomenA?. Tu negali pasidaryti netgi paprasA?iausiu poetu ar romanistu, nors ir baigtum su pagyrimu maskviA?kA? LiteratAi??ros institutAi?? <...> TaA?iau biologinAi??s talento ribos turbAi??t nAi??ra fataliai nekintamos. Juk meninis talentas funkcionuoja ne gamtoje, o tarp A?moniA?, ne izoliuotame organizme, o kultAi??ros sferoje. Talentas tampa dvasine jAi??ga, kurios dydis priklauso jau ne vien nuo biologiniA? prielaidA?, bet ir nuo sukauptA? dvasios vertybiA? sudAi??ties, jautrumo savo amA?iaus problematikai, vidinio ryA?io su tautos padAi??timi, pasaulAi??jauta ir kultAi??ra.ai??? TaA?iau labiausiai prisitaikAi??liA? sAi??A?inAi?? A?skaudino sakinys, kad A?mogus gali bAi??ti informatorius, A?udikas ir raA?yti puikius eilAi??raA?A?ius vaikams. Tai buvo lengvai perprantama uA?uomina A? KostAi?? KubilinskAi??. Ai??siA?eidAi?? raA?ytojai nuneA?Ai?? tAi?? ai??zNemunoai??? numerA? A. SnieA?kui, ir prasidAi??jo kerA?tas. Neseniai paskelbtos knygos ai??zLaikmeA?io A?kaitaiai??? (Vilnius: GairAi??s, 2009) autorius Antanas Barkauskas, priklausantis garsiai skalambijanA?iA? apie savo ai??ztarnavimAi?? Lietuvaiai??? A?utvei, tuometis CK antrasis sekretorius, atsakingas uA? ideologijAi??, pareikalavo universitete jau apgintos V. Kubiliaus disertacijos ir nusiuntAi?? A? MaskvAi?? oficialA? raA?tAi??, kad sulaikytA? jos tvirtinimAi??. Maskva A?vykdAi?? A?sakmA? patrioto praA?ymAi??. Ai??eA?erius metus disertacija nebuvo tvirtinama, V.Kubiliui buvo uA?trenktos durys A? spaudAi??, o uA? straipsnA? buvo priverstas vieA?ai atsipraA?yti.

1972 metA? kovo 19 d. pogrindyje pradAi??tas leisti sovietA? nusikaltimA? metraA?tis ai??i??Ai?? ai??zLietuvos KatalikA? BaA?nyA?ios kronikaai???, be pertraukos Ai??jusi iki 1989 m. (iA?leistas 81 numeris). Per 17 metA? KGB nesugebAi??jo likviduoti ai??zLKB kronikosai???, ir tai stebuklas, A?inant, kiek A?i represinAi?? maA?ina turAi??jo etatiniA? darbuotojA? ir informatoriA?. ai??zLKB kronikosai??? redagavimas ir platinimas buvo viena pavojingiausiA? veiklA? sovietA? okupuotoje Lietuvoje. ai??zLKB kronikaai??? buvo verA?iama A? anglA?, ispanA? ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiA?kA? kraA?tA?, o jos raA?iniai skaitomi per Amerikos balso, ai??zLaisvAi??sai???, Vatikano radijo stotis. Labai daug kreipimA?si adresuota A?vairioms valdA?ios institucijoms, reikalaujant grAi??A?inti tikintiesiems Vilniaus arkikatedrAi??. PrasidAi??jus pertvarkai, sovietA? valdA?ios politika KatalikA? BaA?nyA?ios atA?vilgiu nepasikeitAi??. LKP CK biuras 1987 m. rugpjAi??A?io 17 d. patvirtino priemones, kuriomis siekta stabdyti KatalikA? BaA?nyA?ios A?takos augimAi?? ir nutraukti nelegalios katalikiA?kos spaudos leidybAi??.

1972 metA? balandA?io 30 d. Vilniuje mirAi?? A. MaA?ylytAi??, pirmoji Lietuvos universiteto diplomantAi?? matematikAi?? (1925 m.), apgynusi diplominA? darbAi?? iA? astronomijos, gerai mokAi??jusi rusA?, lenkA?, lotynA?, graikA?, prancAi??zA? ir vokieA?iA? kalbas, vienintelAi??, raA?iusi spaudai apie matematikAi?? bei jos dAi??stymo metodikAi??. Daugelyje jos straipsniA? kuri nors problema lietuviA?kai buvo analizuojama pirmAi?? kartAi??. Ji paskelbAi?? labai platA? straipsnA? apie visAi?? geometrijos raidAi?? nuo Rindo papiruso (apie 2000 m. pr. Kr.), Asirijos ir Babilonijos dantiraA?A?io, antikinAi??s Graikijos iki Johano Henriko Liamberto (1728ai??i??1777), Adrieno Mari LeA?andro (1752ai??i??1833), Nikolajaus LobaA?evskio (1792ai??i??1856), Anri Puankare (1854ai??i??1912), Felikso Kleino (1849ai??i??1925), Davido Hilberto (1862ai??i??1943) darbA?. Du A. MaA?ylytAi??s darbai ai??i?? Juozo GvildA?io (1884ai??i??1968) aritmetikos uA?davinynA? pradA?ios mokyklai recenzijos. Kitame labai plaA?iame straipsnyje aptariama aritmetikos ir jos mokymo metodikos raida nuo Rindo papiruso iki popieA?iaus Silvestro II ai??zTaisykliA? abaku skaiA?iuotiai??? bei ai??zNurodymA? apie dalykAi??ai??? (X a. pab. ai??i??Ai?? XI a. pr.), Adamo RizAi??s (1489ai??i??1559) trijA? daliA? aritmetikos mokymo metodikos (XVI a. Vokietija), XVIII a. pietistA? ir filantropistA? ai??i?? skirtingA? pedagoginiA? metodiniA? sroviA?, susiformavusiA? Vokietijoje, XIX a. vokieA?iA? ir rusA? aritmetikos mokymo metodikos mokyklA?. MetrinAi??s matA? sistemos A?vedimo Lietuvoje dvideA?imtmeA?iui A. MaA?ylytAi?? paskyrAi?? straipsnA?, kuriame apraA?Ai?? istorinAi?? ilgio ir laiko matA? evoliucijAi?? nuo seniausiA? laikA? iki XX a. vidurio. BAi??dama tvirtA? katalikiA?kA? paA?iAi??rA?, sovietinAi??je mokykloje nepritapo. Iki 1948 m. dar A?iek tiek dirbo dAi??stytoja valandininke Vilniaus pedagoginiame institute. 1944ai??i??1946 m. buvo I tarybinAi??s ligoninAi??s raA?tinAi??s vedAi??ja, 1946ai??i??1956 m. dirbo MokslA? akademijos CentrinAi??je bibliotekoje. PaA?A?stami iA? pokario metA? net neA?inojo, kad ji ai??i?? matematikAi??.

1972 metA? geguA?Ai??s 14 d. Kaune, prieA?ais sovietinA? VykdomAi??jA? komitetAi??, apsipylAi??s benzinu, susidegino devyniolikametis jaunuolis Romas Kalanta. Ai??is protesto aktas geguA?Ai??s 18ai??i??19 dienomis Kaune sukAi??lAi?? politines demonstracijas, mitingus ir A?varAi?? tokiAi?? baimAi?? dAi??l savo kailio ir kAi??dAi??s Lietuvos sostinAi??s ir miestA? bei miesteliA? partiniams funkcionieriams, kad jA? stropumas ir noras neapvilti Maskvos Ai??mAi?? dar tauriau reikA?tis. Mieste buvo A?vesta pusiau karinAi?? padAi??tis, suimta ir tardyta daugybAi?? A?moniA?, sugrieA?tinta jaunimo elgesio bei aprangos kontrolAi??, mokyklose buvo pradAi??tos aiA?kintis mokiniA? paA?iAi??ros. R. Kalantos saviA?udybAi?? ir po to kilusios demonstracijos beveik sutapo su JAV prezidento R. Nixono apsilankymu Maskvoje, taA?iau tarptautiniams santykiams jokios reikA?mAi??s neturAi??jo ir tuo metu gerAi??janA?iA? santykiA? tarp JAV bei SovietA? SAi??jungos nesugadino.

1972 metais dAi??l netinkamA? politiniA? paA?iAi??rA? pantomimos trupAi??s vadovas latvis reA?isierius Modris Tenisonas buvo priverstas palikti Kauno muzikinA? teatrAi??. Pantomimos trupAi?? ai??i?? A?io meno pradininkai Lietuvoje ai??i?? susibAi??rAi?? septintojo deA?imtmeA?io pabaigoje ir buvo lyginama su Lenkijos bei A?ekoslovakijos ai??zmaA?aisiais teatraisai???. Teigiama, kad tuomet A? spektaklius A?iAi??rovai suvaA?iuodavo iA? visos SovietA? SAi??jungos. Modris Tenisonas buvo vienas iA? A?moniA?, bandA?iusiA? gesinti degantA? RomAi?? KalantAi??.

1972 metais Vladas VildA?iAi??nas iA?kalAi?? iA? marmuro skulptAi??rAi?? ai??zEcce homoai??? Ai??iuos A?odA?ius ai??i?? Ai??tai A?mogus! ai??i?? Ai??v. Jono Evangelijoje (Jn, 19, 5) taria Pilotas, rodydamas miniai A? vainikuotAi?? erA?kAi??A?iA? vainiku JAi??zA? ir bandydamas jA? iA?gelbAi??ti nuo minios teismo. SkulptoriA? V. VildA?iAi??nAi?? A?kvAi??pAi?? ne tik Evangelija ir A?vairiA? amA?iA? dailininkA? darbai, bet ir Kaune matytas Modrio Tenisono pantomimos spektaklis ai??zEcce homoai??? (pastatytas 1967 m.).

1972 metais cenzoriai sudarkAi?? J. JuraA?o Kauno dramos teatre reA?isuotAi?? Juozo GruA?o ai??zBarborAi?? RadvilaitAi??ai???. Tik per generalinAi?? repeticijAi?? spektaklis buvo paroAi??dytas toks, kokio siekAi?? reA?isierius. Visi kiti spektakliai vyko jau be AuA?ros VartA? madonos paveikslo ir be reA?isieriaus pavardAi??s. BuvAi??s Lietuvos SSR kultAi??ros ministras ir LKP CK sekretorius L. Ai??epetys, kurA? ai??zistorija mokAi?? prisitaikytiai???, savo atsiminimA? knygoje negali atsistebAi??ti, kodAi??l reA?isierius pasirinko tokA? neracionalA? problemos sprendimo bAi??dAi??: tik pakenkAi?? sau, bet nieko nepasiekAi?? ai??i?? cenzoriA? glotniai suA?ukuota ai??zBarbora RadvilaitAi??ai??? vis tiek buvo vaidinama!

1972 metais Joachimas Berentas pakvietAi?? ViaA?eslavo Ganelino, Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro A?ekasino dA?iazo trio A? festivalA? ai??zJazz Tageai???, kuriame turAi??jo groti ir Milesas Davisas. Oficialus valdA?ios atsakymas nuskambAi??jo taip: ai??zjoks GTA? apskritai neegzistuojaai???, nors GTA? muzikAi?? tuomet jau grojo ai??zAmerikos balsasai???, BBC.

1972 metais A? Kauno tarpdiecezinAi?? kunigA? seminarijAi?? pagaliau buvo priimtas Sausinimo sistemA? valdybos vyr. inA?inierius Jonas Kauneckas, kasmet nuo 1959 m. mAi??gindavAi??s A? jAi?? stoti, taA?iau sovietA? valdA?ios vis iA?braukiamas iA? sAi??raA?A?. 1977 m. jis A?A?ventinamas kunigu, 2000 m. konsekruojamas vyskupu.

1972 metais Romanas PleA?kaitis pirmasis iA? lietuviA? iA?drA?so versti I. KantAi??.4

O A?iandien ai??i??
NeiA?sigAi??skime akistatos su Nepriklausomybe…
Nenusiminkime, kad neiA?nyko blogis. Tik susigrAi??mAi?? su juo, galime suA?inoti, ko esame verti…
NeiA?siA?adAi??kime J. Kerouaco kAi??rybAi?? smelkianA?ios nuotykio ieA?kojimo dvasios. Ji leidA?ia pajusti gyvenimo skonA?, kvapAi??, virpulA?, svaigulA?, saldumAi??…

____________________________________
1Ai??Kasparas K., ai??zBAi??ta ir svajotaai??? Istorija apie PeslA? ai??i?? MGB agentAi?? ir rezervininkAi??, ai??zXXI amA?iusai???, priedas apie slaptAi??sias tarnybas. 2007-iA?jA? spalio 3 d., Nr. 6.
2Ai??KAi??rybos studijos ir interpretacijos: Justinas MarcinkeviA?ius / sud. KatkuvienAi?? J. Vilnius, 2001, p. 11.
3Ai??Aktorius PetkeviA?ius: suvaidinAi??s JAi??zA? KristA?, galAi??jo atsidurti Sibire – NaujienA? portalas Alfa.lt
tablet sildenafil. 4Ai??Prolegomenai kiekvienai bAi??simai metafizikai, galAi??sianA?iai bAi??ti mokslu / I.Kantas ; iA? vok. k. vertAi??, pratarmAi?? ir komentarus paraA?Ai?? Romanas PleA?kaitis. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1972.

Ai??