Niujorkas. KompozitorAi??s dienoraA?A?iai (10)

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??A?ibuoklAi?? MartinaitytAi??
DATA: 2013-12

EfemeriA?ko groA?io blyksniai

aciclovir buy on line.

zoloft reviews

R. DaniseviA?iaus nuotrauka
R. DaniseviA?iaus nuotrauka

Urbanistinis Niujorko peizaA?as, kur aukA?tyn kylanA?ios dangoraiA?iA? vertikalAi??s jau senokai uA?goA?Ai?? elegantiA?kas baA?nyA?iA? smailes, formuodamos naujAi?? kreivAi?? horizonte, daA?nai sukelia efemeriA?ko groA?io pojAi??tA? ai??i?? kitokA? nei stebint natAi??ralius gamtos darinius. Nors, kaip sako raA?ytoja Ayn Rand, ai??zatiduoA?iau graA?iausiAi?? pasaulyje saulAi??lydA? uA? vienAi?? A?vilgsnA? A? Niujorko dangaus kontAi??rAi??. YpaA?, kai negali A?A?iAi??rAi??ti detaliA?. Vien tik figAi??ras. FigAi??ras ir jas suformavusias mintis. Dangus virA? Niujorko ir A?mogaus valia padarAi?? jas matomomis”.
Miesto architektAi??riniA? statiniA? ir jA? tarpusavio sAi??veikos harmonija A?vytAi??jo groA?io blyksniais, kaip ir rudens sezono metu girdAi??ta muzika ai??i?? to paties A?mogiA?kojo proto sukurtas darinys. Tai buvo galima patirti kilnios senovAi??s dvelksmo persmelktoje kanadieA?iA? menininkAi??s Janet Cardiff garsinAi??je instaliacijoje ai??z40 balsA? motetas”, pristatytoje viduramA?iA? menui skirtame Metropoliteno muziejaus padalinyje Cloisters. Puikios akustikos XII a. ispaniA?koje FuentidueAi??a koplyA?ioje per 40 ant stovA? uA?keltA? ir ovalo forma iA?dAi??stytA? garso kolonAi??liA? skambAi??jo nuolat kartojamas 11 minuA?iA? trukmAi??s polifoninis Thomo Tallio motetas ai??zSpem in alium” (1611 m.). Kiekvienas iA? visA? atskirai A?raA?ytA? balsA?, transliuojamA? per jiems skirtAi?? garso kolonAi??lAi?? jungAi??si A? tikrai A?spAi??dingAi?? kerinA?iAi?? visumAi?? ai??i?? beveik fiziA?kai apA?iuopiamAi?? garsinAi?? skulptAi??rAi??, kuriAi?? galima buvo iA?girsti A?vairiais pasirinktais bAi??dais. Kai kurie klausytojai lAi??tai judAi??jo ratu nuo vienos kolonAi??lAi??s prie kitos, sustodami ir A?siklausydami A? per jas sklindanA?ius balsus, kiti ai??i?? tiesiog sustingdavo kur nors koplyA?ios viduryje ir uA?merkdavo akis tarsi norAi??dami visiA?kai susilieti su garsais bei sustiprinti iliuzijAi??, jog yra iA? tiesA? apsupti gyvA? atlikAi??jA?, o ne A?raA?ytA? garsA?. Tasai iliuzinio garso ai??ztikroviA?kumo” patyrimas vis keisdavosi, ypaA? sustiprAi??damas tirA?tesnAi??s faktAi??ros kAi??rinio vietose, vienu metu skambant visiems balsams. RodAi??si, kad visa koplyA?ia pulsuoja nuo aplinkui esanA?io ai??znematomo” choro garsiniA? vibracijA?, sklandanA?iA? erdvAi??je, nuo kuriA? jautresniam klausytojui nevalingai iA?trykA?davo aA?aros. Toks retai sutinkamas tobulo akustinio groA?io iA?gyvenimas suA?adino nenumaldomAi?? norAi?? vAi??l prie jo grA?A?ti arba ieA?koti savo A?taigumu prilygstanA?iA? patyrimA?. O jA? tikrai netrAi??ko kasmetiniame Linkolno menA? centre spalio 24ai??i??lapkriA?io 23 d. vykusiame festivalyje ai??zWhite Light”. YpaA? renesanso ir A?iuolaikinAi??s muzikos programAi?? nepriekaiA?tingai atlikusio ansamblio ai??zTallis Scholars” koncerte (Alice Tully salAi??, lapkriA?io 16 d.), kur skambAi??jo neseniai mirusio britA? kompozitoriaus Johno Tavenerio, esto Arvo PAi??rto ir jauno niujorkieA?io Nico Muhly’o religinAi??s tematikos kAi??riniai, ir kitame festivalio renginyje ai??i?? styginiA? kvarteto JACK koncerte, skirtame austrA? kompozitoriaus Georgo Friedricho Haaso kAi??rybai, pakvietusiame publikAi?? pamirA?ti visus kitus pojAi??A?ius, iA?skyrus girdAi??jimAi?? ir klausytis muzikos visiA?koje tamsoje. Deja, A? A?A? koncertAi?? patekti buvo beveik neA?manoma ai??i?? visi bilietai jau kelias savaites iki renginio buvo iA?parduoti, kas Niujorke, beje, atsitinka gana daA?nai. Savo recenzijoje ai??zNY Times” muzikos kritikas Anthony’s Tommasinis paminAi??jo, jog koncerto pradA?ioje A?vyko tamsos bandymas, t. y. maA?daug minutei buvo iA?jungta A?viesa, kad klausytojai galutinai apsisprAi??stA?, ar jie patogiai jauA?iasi tamsoje ir sugebAi??s joje iA?bAi??ti daugiau nei valandAi??. Testui pavykus prasidAi??jo koncertas, kur tiek publika, tiek ir atlikAi??jai skendAi??jo tamsoje. Laikantis kompozitoriaus instrukcijA?, JACK kvarteto nariai sAi??dAi??jo keturiuose salAi??s kampuose, toli vienas nuo kito, ir grojo iA? atminties. KvartetAi??, pavadintAi?? ai??zIn iij.Noct.”, sudarAi?? 18 muzikiniA? ai??zsituacijA?”, kuriA? eigAi?? ir pakartojimA? skaiA?iA? kAi??rinio metu renkasi patys atlikAi??jai. Kontrastingi epizodai apAi??mAi?? iA? lAi??to gimstanA?ius tirA?tus klasterius, A?vairiausiA? gradacijA? girgA?desius, iA?gaunamus stipriau paspaudA?iant strykus, bei keistos harmonijos XVI a. kompozitoriaus Gesualdo citatAi??. Ai??A? neA?prastAi?? koncertAi?? girdAi??jAi?? klausytojai iA?sineA?Ai?? su savimi keletAi?? efemeriA?ko groA?io blyksniA?, praskaidrinusiA? tamsA?jA? rudens metAi?? ir vAi??l suspindAi??jusiA? jau treA?ius metus vykstanA?iame mini-festivalyje ai??z21c. Liederabend, op. 3″ (lapkriA?io 22ai??i??23 d. BAM Harvey teatras). Inovatyviu poA?iAi??riu garsAi??jantys festivalio organizatoriai ai??zBeth Morrison Projects” ir A?iame projekte pabandAi?? A?kvAi??pti gyvybAi??s, regis, tokiam nuo laiko apdAi??lAi??jusiam vokalinAi??s dainos A?anrui. Festivalio pavadinimas kilo iA? dar XIX a. Europoje paplitusiA? dainA? vakarA? (vokiA?kai ai??zLiederabend”), kur intymioje ir jaukioje namA? aplinkoje vokalistai atlikdavo populiarA? klasikinA? repertuarAi??, o kompozitoriai kAi??rAi?? specialiai tam skirtas dainas bei kartais patys akompanuodavo klavesinu ar fortepijonu. Du festivalio vakarai pristatAi?? iA?samiAi?? operos, muzikinio teatro bei dainos A?anrA? kolekcijAi?? ai??i?? iA? viso nuskambAi??jo 22 A?iuolaikiniA? kompozitoriA? kAi??riniai.

Janet Cardiff garsinAi?? instaliacija ai??z40 balsA? motetasai???. A?ibuoklAi??s MartinaitytAi??s nuotrauka
Janet Cardiff garsinAi?? instaliacija ai??z40 balsA? motetasai???. A?ibuoklAi??s MartinaitytAi??s nuotrauka

Pasitelkdami kino ir vaizdo menininkA? bei A?viesos dizaineriA? minimalistinius vizualinius sprendimus, kiekvienam numeriui labai skoningai ir originaliai pritaikant multimedijA? apipavidalinimAi??, organizatoriai A? spalvingAi?? visumAi?? sujungAi?? A?vairius muzikinius stilius ai??i?? nuo dA?iazo, gospelo ar roko hibridA? (M. Incontrera ar D. T. Little’o kompozicijos), etninAi??s muzikos atgarsiA? (H. Ruo ai??zWritten on the Wind” pipai ir vokalui, M. Fairouzo scena iA? operos ai??zBhutto”) iki kiek grynesnAi??s akademinAi??s muzikos (A. Vrebalovos iA?trauka iA? operos ai??zMileva”). Stulbino ne tik nepriekaiA?tingas techninis projekto A?gyvendinimas bei puikus atlikAi??jA? (NOVUS NY ansamblis ir Trinity Wall Street choras) pasiruoA?imas, ypaA? turint omenyje, jog daugelis kAi??riniA? skambAi??jo pirmAi?? kartAi??, bet ir stiprus akivaizdA?iai juntamas emocinis krAi??vis, panaA?us, tarkime, A? solisto, jau daug kartA? atlikusio kokA? nors vaidmenA? tradicinAi??je operoje ir tiesiog su juo suaugusio. Tarp visA? talentingA? vietiniA? vokalistA? itin iA?siskyrAi?? baritonas Christopheris Burchettas, atlikAi??s keletAi?? vaidmenA? pirmajame festivalio vakare. Toks sAi??kmingas renginys su inscenizuotomis dar nepabaigtA? operA? iA?traukomis funkcionavo tarsi filmo treileriai, skirti suintriguoti A?iAi??rovus, kurie dabar tikrai nekantriai lauks ir tA? operA? premjerA?. Kartu tai uA?tikrino progresyviAi?? A?iuolaikinAi??s operos A?anro ateitA?, kuri bent jau A?A? rudenA? po Niujorko miesto operos bankroto paskelbimo tapo kiek miglota. 70 metA? gyvavusi institucija, siekusi padaryti operAi?? prieinamAi?? paprastiems miestieA?iams ir taip pat statydavusi retesnes bei dabartines operas, galiausiai buvo priversta likviduotis dAi??l finansiniA? sunkumA?. Tiesa, tai buvo ne vienintelAi?? A?okiruojanti A?io rudens naujiena. DAi??l scenos darbininkA? streiko neA?vykAi??s Carnegie Hall salAi??s sezono atidarymo koncertas taip pat sukAi??lAi?? daug diskusijA?. Spaudoje pasirodA?ius informacijai apie tai, kiek uA?dirba scenos darbininkai, kurie, priminsiu, atlieka fizinA? darbAi?? stumdydami fortepijonus ar pastatydami natA? pultus orkestrantams, pasirodAi??, jog jie gerokai virA?ija vidutinA? atlikAi??jA? ar net tos paA?ios organizacijos finansA? direktoriaus atlyginimus. Streiko prieA?astys ai??i?? nepratAi??stos darbo sutartys, kurios, visA? nuostabai, po keleto dienA? vAi??l buvo atnaujintos. Taigi, vietoje A?prastinio atidarymo koncerto ai??i?? rAi??mAi??jams skirtos A?ventinAi??s programos su publikos numylAi??tais atlikAi??jais (A?iuo atveju turAi??jo koncertuoti Filadelfijos simfoninis orkestras ir smuikininkas Joshua Bellas) ai??i?? Carnegie salAi?? klausytojams duris atvAi??rAi?? spalio 3 d. Amerikos simfoninio orkestro koncertu, skirtu XX a. pradA?ios amerikieA?iA? kompozitoriA? muzikai. Daugelis tAi?? vakarAi?? skambAi??jusiA? kAi??riniA? demonstravo stiprA? ritminA? pradAi?? bei modernizmo laikotarpiui bAi??dingAi?? uA?deganA?ios energijos pliAi??psnA?, tarp jA? George’o Antheilo ai??zJazz Symphony”, Edgard’o VarA?se’o ai??zAmAi??riques” ir Aarono Coplando simfonija vargonams su orkestru. Na, o sezonui A?sibAi??gAi??jus, lapkriA?io 17 d., tas pats orkestras, diriguojamas Leono Botsteino vAi??l pakvietAi?? pasiklausyti vien tik amerikieA?iA? modernistA? kompozitoriui Elliottui Carteriui skirto koncerto, aprAi??pusio kelis kAi??rybinius deA?imtmeA?ius. A?ia itin dA?iugu buvo matyti salAi??je daugybAi?? autoriaus, mirusio pernai ir sulaukusio garbingo 102 metA? amA?iaus, gerbAi??jA? ir amA?ininkA?, kurie paprastai A?iuolaikinAi??s muzikos koncertuose apsilanko retokai. KAi?? A?rodAi?? ir kitas Carnegie Hall salAi??je vykAi??s koncertas lapkriA?io 13 d. ai??i?? San Francisko simfoninio orkestro pasirodymas, diriguojant Michael Tilson Thomas. Vakaro programoje, A?alia klasikinio repertuaro, tebuvo vienas dabartinio autoriaus opusas, Steveno Mackey’aus ai??zEating Greens” (1993). Kaip jau A?prasta A?iam dirigentui, jis publikai kAi??rinA? trumpai pristatAi??, vaizdingai apibAi??dindamas pasigirsianA?ius efektus bei jA? kontekstualiAi?? prasmAi??. Tokie supaprastinti komentarai kiek priartino klausytojus prie dar nepaA?A?stamos muzikos. Visgi, net ir dirigentui perspAi??jus dAi??l neA?prastA? garsA?, iA?girdus sulAi??tintAi?? ir tyloje iA?ryA?kAi??jusA? smuiko gergA?dimAi?? arba harmonikos garsus, per salAi?? nuvilnijo juoko banga. Grotesko pojAi??tis lydAi??jo ir kitAi?? A?iuolaikinA? kAi??rinA? ai??i?? amerikieA?iA? kompozitoriaus Christopherio Rouse’o koncertAi?? obojui ir orkestrui, lapkriA?io 14 d. nuskambAi??jusA? Niujorko filharmonijoje. Ch. Rouse’as, jau antrAi?? sezonAi?? uA?imantis garbA? Niujorko filharmonijos kompozitoriaus postAi??, demonstravo puikiai suvaldytos orkestrinAi??s paletAi??s spalvA? A?aismAi??, aiA?kiAi?? formos architektonikAi??, nekeldamas klausytojui ypatingA? suvokimo iA?A?Ai??kiA?. Niujorko filharmonijos orkestras, diriguojamas Alano Gilberto, tAi?? vakarAi?? iA?ties grojo pasigAi??rAi??tinai, atskleisdamas visAi?? savo milA?iniA?ko akustinio potencialo galybAi??. A?inoma, tam padAi??jo ir repertuaro pasirinkimas ai??i?? orkestruotAi??s meistro Richardo Strausso simfoninAi??s poemos ai??zTaip kalbAi??jo Zaratustra” bei ai??zDon A?uanas”.

ai??zLiederabendai???. Rebeccos Greenfield nuotrauka
ai??zLiederabendai???. Rebeccos Greenfield nuotrauka

Po didingA? ir A?Ai??rinA?iA? ryA?kaus orkestrinio skambesio blyksniA? vAi??l grA?A?au A? kamerines Carnegie Hall sales, kur lapkriA?io 20 d. Weill reA?italiA? salAi??je A?vyko Niujorke gyvenanA?io lietuviA? pianisto Gabrieliaus Aleknos reA?italis. Organizuotas Lietuvos konsulato ir skirtas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, A?is renginys sukvietAi?? A?vairiA? A?aliA? diplomatus bei vietinAi??s lietuviA? bendruomenAi??s atstovus. Bene A?domiausiai tAi?? vakarAi?? nuskambAi??jo G. Bacewicz ir V. BaceviA?iaus kAi??riniA? interpretacijos, atliktos su tokia pat A?taiga ir techniniu meistriA?kumu, kaip ir romantinio periodo opusai. Kitas kamerinis renginys, jau skirtas vien A?iuolaikinei amerikietiA?kai muzikai ai??i?? tai kupinas energijos ir iA?radingumo muA?amA?jA? ansamblio ai??zSA? Percussion” koncertas, pavadintas ai??zAmerikietiA?ki modeliai”, A?vykAi??s lapkriA?io 23 d. Carnegie Zankel salAi??je. A?ia skambAi??jo instrumentai, specialiai iA?rasti ar sukurti kiekvienam naujam kAi??riniui: Bryce’o Dessnerio ai??zMusic for Wood and Strings” buvo naudojami A?garsinti cimbolai, o 2002 metA? Davido Lango ai??zthe so-called laws of nature” (ai??ztaip vadinami gamtos dAi??sniai”) ai??i?? suderinti gAi??liA? vazonai, variniai vamzdA?iai ir arbatos puodeliai. MuA?amA?jA? kvartetui talkino ir elektronikos duetas ai??zMatmos”, pateikAi??s trumpAi?? D. Lango kAi??rinio remiksAi?? ir premjerinA? sunkiai suvokiamos formos bei paskirties interliudAi?? ai??zCarnegie Double Music”. Vakaro pabaigoje skambAi??jAi??s D. Lango kAi??rinys stulbino savo sudAi??tinga ritmo architektAi??ra, daA?nai pasiekiama keliems atlikAi??jams unisonu grojant vienodus ritmo modelius subtiliai tembriA?kai besiskirianA?iais instrumentais. VirA? pusvalandA?io trukusiame kAi??rinyje, ritmines konfigAi??racijas sekanA?iA? klausytojo dAi??mesys neatslAi??go nAi?? akimirkai, ir tik paskutinAi??je kAi??rinio dalyje laukAi?? A?ioks toks malonus atokvAi??pis ai??i?? vis kartojamas paprastutis, atmintin lengvai A?stringantis motyvas, grojamas gAi??liA? vazonais ir arbatos puodeliais, skambesio kriA?toliniu skaidrumu priminAi?? stebuklingus Mozarto ai??zUA?burtosios fleitos” varpelius. Ir vAi??l A?vystelAi??jo groA?io blyksniai, A?A?kart priminAi?? kalAi??diniA? egluA?iA? spindesA? ir artAi??janA?ias dA?iugias A?iemos A?ventes Niujorke ai??i?? mieste, kadaise raA?ytojo Kurto Vonneguto poetiA?kai pavadintame ai??znacionaliniu dangoraiA?iA? parku”.

purchase cialis black online

ai??zSA? Percussionai???. Live Well nuotrauka
ai??zSA? Percussionai???. Live Well nuotrauka

acheter nizagara.

viagra online