Niujorkas. KompozitorAi??s dienoraA?A?iai (3)

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??A?ibuoklAi?? MartinaitytAi??

DATA: 2012-04

Niujorkas. KompozitorAi??s dienoraA?A?iai (3)

A?ibuoklAi?? MartinaitytAi??

Kitokie pasauliai

Niujorke telpa visas pasaulis ir daugelis A?aliA? A?ia turi bent jau miniatiAi??rines save reprezentuojanA?ias versijas, tarp jA? ai??i??Ai??Ai?? kinA? kvartalas, maA?oji JeruzalAi??, Italija, Indija, KorAi??ja, Lenkija, Japonija, maA?asis Egiptas ir kt. Ai??iame mieste vos pasukus uA? kampo gali atsidurti tarsi kitoje realybAi??je, kur galioja savi dAi??sniai ir kalba. Nors tiksliai suskaiA?iuoti neA?manoma, paskutiniais ekspertA? duomenimis, Niujorke kalbama net 800 kalbA? ir dialektA?!

Ne tik mieste, bet ir kovo mAi??nesio koncertuose atradau daugybAi?? unikaliA? ir dar nepaA?intA? muzikos pasauliA?, kuriA? gausa ypaA? pasiA?ymAi??jo visAi?? mAi??nesA? trukAi??s festivalis ai??zAmerican Mavericksai???, surengtas San Francisko simfoninio orkestro Carnegie Halle. AngliA?kai ai??zmaverickai??? reiA?kia kitamanA?, originaliA? paA?iAi??rA? A?mogA?, o, anot festivalio kuratoriaus dirigento Michaelo Tilsono Thomaso, tai ai??i?? kompozitoriai, lauA?antys taisykles ir keiA?iantys muzikos istorijAi??. Savo mene atspindintys nepaprastai greitai evoliucionuojanA?io pasaulio kaitAi??, kompozitoriai ai??zmaverikaiai??? A?inojo, kad jA? muzika nebAi??tinai bus ai??zgraA?iai??? ir priimtina klausytojams, taA?iau norAi??jo A?kAi??nyti politinius ir socialinius A?vykius ir savo nepasitenkinimAi?? jais. Siekdami perteikti visAi?? A?mogiA?kosios egzistencijos intensyvumAi??, jie ieA?kojo neA?prastA? garso iA?gavimo bAi??dA?, kAi??rAi?? naujus instrumentus, naudojo netradicines derinimo sistemas ir eklektiA?kai maiA?Ai?? A?vairius A?anrus. Ai??iAi?? nonkonformizmo tradicijAi?? pradAi??jo kompozitorius Charlesas Ivesas, pirmasis atitrAi??kAi??s nuo europietiA?kos klasikinAi??s muzikos tradicijos ir suradAi??s autentiA?kAi?? amerikietiA?kAi?? stiliA?. Jo puoselAi??ta muzikinio koliaA?o technika, sluoksniuojant dvi ar daugiau skirtingas muzikas, vienu metu vykstanA?ias skirtingose tonacijose ir skirtingais tempais, tarsi atspindi amerikietiA?kojo garsinio peizaA?o daugiasluoksniA?kumAi?? ai??i?? A?spAi??dingAi?? iki tol negirdAi??tAi?? kakofonijAi??. Ch. Ivesui bAi??dingas eklektiA?kumas, ritmo sudAi??tingumas ir savotiA?kas naivumas atsiskleidAi?? festivalyje skambAi??jusioje ai??zA Concord Symphonyai??? ai??i?? A?ymiosios fortepijoninAi??s sonatos orkestrinAi??je versijoje.

ai??zAmerican Mavericksai??? ai??i?? tai tAi??stinAi?? San Francisko simfoninio orkestro iniciatyva, prasidAi??jusi 2000 m. vasaros festivaliu, vAi??liau tapusiu kasmetiniu ir peraugusiu A? radijo laidas, multimedijinius projektus bei nuolat atnaujinamAi?? interaktyvA? internetinA? puslapA?. Niujorko festivalis apAi??mAi?? 5 koncertus Carnegie Halle (kovo 27ai??i??30 d.), kur skambAi??jo Henrio Cowello, Johno Cageai??i??o, Mortono Feldmano, Edgaro VarA?seai??i??o, Henrio Partcho, Johno Adamso ir Masono Bateso kAi??riniai, atliekami San Francisko simfoninio orkestro, So Percussion, pianistA? Emanuelio Axai??i??o ir Jeremy Denko, solisA?iA? Jessye Norman ir Joanos La Barbaros; ir iA?tisAi?? mAi??nesA? vykusius renginius, paskaitas ir parodas Niujorko vieA?osios bibliotekos padaliniuose, Whitney muziejuje, Q2 radijo koncertA? salAi??je ir kitur. Paskutiniame festivalio koncerte San Francisko simfoninio orkestro nariai, vokalistAi?? Joan La Barbara ir Meredith Monk vokalinis ansamblis pateikAi?? dvi premjeras ai??i??Ai?? M. Monk ai??zRealm Variationsai??? ir Mortono Subotnicko ai??zJacobai??i??s Room: Monodramaai??? bei Stevo Reicho ir Lukaso Fosso kAi??rinius. Per koncertAi?? pastebAi??jau, kad salAi??je susirinko ne maA?iau ai??zoriginalA?ai??? nei scenoje. EkscentriA?ka iA?vaizda itin iA?siskyrAi?? senoji karta, t. y. toji, kuri hipiA? laikais iA?gyveno savo jaunystAi??s apogAi??jA?. Publikos stebAi??jimas prieA? koncertAi?? prilygo tarsi tyA?ia sureA?isuotam teatriniam performansui, sukurianA?iam gana siurrealistinAi?? atmosferAi??. Publika atitiko tAi?? ai??zindividualistA?-ekscentrikA?ai??? kategorijAi??, kitaip tariant ai??i?? netilpo A? jokiA? apibrAi??A?imA? rAi??mus. Nekilo abejoniA?, kad A?ie ai??zoriginalaiai??? ir savo menA? sferoje turAi??jo pakankamai drAi??sos sulauA?yti nusistovAi??jusias tradicijas. Ko jau ko, o originalumo tAi?? vakarAi?? tikrai nestigo! Kiekvienas iA? keturiA? kAi??riniA? unikaliai perA?engdavo ai??zA?prastos muzikosai??? ribas, suformuodavo tik tam kompozitoriui bAi??dingAi?? garsinA? laukAi?? ir jo A?aidimo taisykles. Net nesuvokiant kodAi??l, muzikos kitoniA?kumas tikrai priblokA?davo. NuspAi??ti, kas pasigirs po akimirkos, buvo beveik neA?manoma, ir visi ilgameA?io klausymosi suformuotA? A?proA?iA? lAi??kesA?iai bergA?dA?iai stengdavosi pasufleruoti tolesnAi?? muzikiniA? A?vykiA? eigAi??.

iliustracija
Johnas Cageai??i??as
Fotografas Rex Rystedt
NuotraukAi?? padovanojo J. Cage Trust

Nonkonformizmo dvasia sklandAi?? ir kitame beveik tuo pat metu vykusiame, Juiliardo mokyklos organizuojamame elektro-akustiniame ir multimedijA? festivalyje ai??zBeyond The Machine 12.1 ai??i?? Synchroneityai???. Pasitelkus A?iuolaikines technologijas, A?ia buvo A?gyvendinti tarpkontinentiniai Johno Cageai??i??o kAi??riniA? atlikimai. ai??zA?iemos muzikAi??ai??? (1957) atliko 3 pianistai, vienu metu grojantys Japonijoje, Kalifornijoje ir Niujorke. Scenoje stovAi??jo trys Yamaha firmos Disklavier fortepijonai, turintys sudAi??tingus sensorius, gebanA?ius A?raA?yti ir atkurti kiekvienAi?? atlikimo niuansAi??. Instrumentai buvo sujungti vienas su kitu per internetAi??, taip perduodant informacijAi??. Vienu instrumentu grojo gyva pianistAi??, o kiti du ai??i?? grojo patys! PianistA? iA? Japonijos ir Kalifornijos instrumentai realiu laiku siuntAi?? signalus instrumentams, stovintiems Juiliardo koncertA? salAi??je, ir, kai atlikAi??jai, kuriuos klausytojai galAi??jo stebAi??ti didA?iuliame ekrane, paspausdavo garsAi?? ar akordAi??, salAi??je esantys instrumentai be jokio vAi??lavimo tuos garsus atkartodavo. Toks virtualaus ir realaus atlikimo derinys kaA?in kodAi??l kAi??rAi?? visiA?ko nerealumo atmosferAi??, greiA?iau primenanA?iAi?? sapnAi?? nei tikrovAi??. PanaA?us pojAi??tis iA?liko ir kituose kAi??riniuose ai??i?? J. Cageai??i??o ai??zRadio Musicai???, ai??zThird Constructionai??? ir ypaA? Nicko Didkovskyai??i??o ai??zZero Waste Biosai???, skirtame iA? lapo skaitanA?iam pianistui ir kompiuteriui. JA? atliekant scenoje iA? abiejA? pusiA? stovAi??jo du Disklavier fortepijonai, o viduryje ai??i??Ai?? didA?iulis kompiuteris ir klaviA?inis sintezatorius, transliuojantis garsus A? abu Disklavier instrumentus. KAi??rinio pradA?ioje kompiuterio ekrane pasirodo du kompiuterio programa generuotos muzikos taktai. Pianistas juos pagroja, o kompiuteris tuo tarpu natomis uA?raA?o, kAi?? girdi ir pateikia atlikAi??jui, kuris ir vAi??l turi tai sugroti. Ai??is procesas ai??i?? begalinis. Kadangi A?mogus ai??i?? ne kompiuteris, tai kiekvienas perskaitymas iA? lapo nAi??ra A?imtu procentA? tikslus, o tai reiA?kia, jog kiekvienos frazAi??s pakartojimas vis labiau nutolsta nuo savo pirminAi??s versijos. Nors kompiuterio generuojamos natos nekAi??rAi?? itin muzikalios kompozicijos, greiA?iau net sukeldavo absurdiA?kumo A?spAi??dA?, visgi spontaniA?kas sudAi??tingos muzikos skaitymas iA? lapo tikrai atrodAi?? atraktyviai, o akrobatiniai pianistAi??s judesiai kerAi??jo A?aibiA?ku greitumu.

Pabuvojusi A?iuose originaliuose muzikos pasauliuose, mintimis grA?A?au prie europietiA?kas ausis lepinusiA? suomiA? kompozitorAi??s Kaijos Saariaho efemeriA?kA? garsA?, iA?girstA? Carnegie Halle. K.Saariaho A?A?met paskirta 2011ai??i??2012 Carnegie Hall Richardo ir Barbaros Debs ai??zkompozitoriaus kAi??dAi??ai???. Ai??kurtas 1995 metais, A?is postas apima iA?tisus metus trunkantA? iA?samA? paskirto kompozitoriaus muzikos pristatymAi?? Niujorko publikai, taip pat naujA? kAi??riniA? uA?sakymAi?? bei atlikimAi?? ir edukacinAi?? veiklAi??. Tarp ankstesniA? A?iAi?? garbAi?? turAi??jusiA? kompozitoriA? galima paminAi??ti LouisAi?? AndAi??riessenAi??, ElliottAi?? CarterA? ir JohnAi?? AdamsAi??. Beje, Carnegie Hall yra ne vienintelAi?? organizacija, besirAi??pinanti A?iuolaikiniais kompozitoriais. Ne maA?iau entuziastingai A?iAi?? sritA? puoselAi??ja Niujorko filharmonijos orkestras, pernai A?kAi??rAi??s prie orkestro reziduojanA?io kompozitoriaus postAi??, kurA? paskyrAi?? suomiui Magnusui Lindbergui.

K. Saariaho muzikos retrospektyva Carnegie Halle prasidAi??jo kovo 5 d. koncertu ai??zVoix, Espaceai???, kur skambAi??jo jos pastarA?jA? dviejA? deA?imtmeA?iA? vokalinAi?? kAi??ryba su elektronika, nepriekaiA?tingai atliekama ansamblio ai??zSolistes XXIai???, diriguojamo Rachido Safiro, ir uA? elektronikAi?? bei multimedijA? instaliacijAi?? atsakingo kompozitorAi??s vyro, Jean-Baptiste BarriA?reai??i??o. Jau kAi??riniA? pavadinimai A?adino aliuzijas A? sapnA? pasaulA?, kurio magiA?ka atmosfera buvo kuriama elektronikos pagalba ai??i?? ai??zAi??choai???, ai??zNuits, adieuxai??? ir ai??zIA? sapnA? gramatikosai???. ai??zNew York Timesai??? recenzentas Allanas Kozinnas K. Saariaho kAi??rybAi?? pavadino ai??zuA?burianA?ia, tarsi ne A?io pasaulio muzikaai??? ir paminAi??jo, kad prieA?koncertiniame pokalbyje pati kompozitorAi??, kalbAi??dama apie tekstA? naudojimAi?? savo muzikoje, A?vardijo skirtumAi?? tarp budrumo ir sapno bAi??senos. Saariaho A?odA?iais, kai esame budrAi??s, kalbame sakiniais, sekvenciA?kai ir logiA?kai judanA?iais laike, taA?iau sapnuojant kalba gali bAi??ti ir keliA? iA?matavimA?, kur susipina praeitis, dabartis ir ateitis ir nebelieka iA? paA?iAi??ros akivaizdA?iA? loginiA? sAi??sajA?. IA? tiesA?, visas koncertas buvo tarsi spalvotas sapnas, nepastebimai pereinantis iA? vienos miego fazAi??s A? kitAi??, iA? vieno spalvoto pasaulio A? kitAi??, taA?iau visgi sapnuojamas to paties A?mogaus. Nepaprastai subtilAi??s vokaliniai efektai ai??i?? A?nabA?dAi??jimas, kvAi??pavimas,Ai??glissandoAi??ai??i?? organiA?kai integruojami su elektronika, daA?nai vos pastebimai transformuojant balsA? tembrus ar paspalvinant juos A?vairaus ilgio reverberacija, ir amorfiA?kos vizualizacijos, gyvai kuriamos koncerto metu, panaudojant scenoje esanA?iA? atlikAi??jA? veidus ir judesius, filmuojamus 2ai??i??3 videokameromis, padAi??jo sukurti tAi?? siurrealistinAi?? sapno atmosferAi??.

iliustracija
Roulette koncertA? salAi??
AutorAi??s nuotrauka

Teko stebAi??ti ir Carnegie Hall surengtus Kaijos Saariaho bei violonA?elininko Ansi Kartuneno meistriA?kumo kursus jauniems atlikAi??jams ir kompozitoriams. Stygininkai parengAi?? kompozitorAi??s solinius kAi??rinius, iA? kuriA? bene A?domiausias pasirodAi?? ai??zSept papillonsai??? (2000) violonA?elei, kur instrumentalisto pirA?tA? judAi??jimas stygomis imitavo drugelio sparnA? plazdAi??jimAi??, sukuriant ne tik patrauklA? vizualinA? efektAi??, bet ir iA?gaunant negirdAi??tus tembrinius niuansus. Su atlikAi??jais daugiausiai dirbo Ansi Kartunenas, dalydamasis savo daugiametAi??s praktikos atliekant A?iuolaikinAi?? muzikAi?? paslaptimis. Pati kompozitorAi?? tik lakoniA?kai iA?sakydavo savo pastabas, daA?niausiai susijusias su bendra muzikos tAi??kme ar atlikAi??jo santykiu su elektronika. Konkurso bAi??du atrinkti 7 jaunieji kompozitoriai turAi??jo galimybAi?? gauti neA?kainojamus K. Saariaho praktinius patarimus, ypaA? pravarA?ius raA?ant styginiams instrumentams.

Atsibudusi po kerinA?iA? K. Saariaho muzikos sapnA?, vAi??l patekau A? kitoniA?kAi?? pasaulA?. Ai??A?kart tai buvo renginys, iA?siskyrAi??s savo koncepcijos neformalumu, visai nebAi??dingu daA?nai elitizmu kaltinamai A?iuolaikinei muzikai. Jau treA?ius metus vykstanti ai??zNaujosios muzikos kepiniA? mugAi??ai??? kovo 11 dienAi?? sukvietAi?? A?iAi??rovus A? Roulette salAi?? Brukline, kur per aA?tuonias valandas jie galAi??jo ne tik pasiklausyti A?vairiA? ansambliA? atliekamos naujosios muzikos, bet ir susipaA?inti su renginyje prisistaA?iusiomis organizacijomis bei paragauti jA? iA?keptA? skanAi??stA?. SalAi??je tvyrojo gardAi??s kvapai, kartu su gyvais garsais viliojantys klausytojus vidun. Tiesa, minios A?urmuliavimas kartais beveik nustelbdavo nuo scenos sklindanA?iAi?? muzikAi??, taA?iau tai, regis, netrukdAi?? nei atlikAi??jams, nei mugAi??s dalyviams. Prie ratu iA?dAi??liotA? stalA? informacija dalijosi apie 40 A?vairaus masto A?iuolaikinAi??s muzikos organizacijA?: New Music USA, Beth Morrison Projects, MATA, TILT Brass, Newspeak ir kt. A?iAi??rovai laisvai judAi??jo tarp stalA?, stabtelAi??dami prie juos sudominusiA? stendA? arba tiesiog norAi??dami paragauti gardAi??siA?. DraugiA?kumo ir familiarumo perpildyta atmosfera priminAi?? maA?o miestelio mugAi??. UoslAi??s ir skonio receptoriA? sukurtas jaukumas ryA?kiai kontrastavo su girdAi??jimo pojAi??A?iais, taA?iau padAi??jo priartinti tAi?? nepaA?A?stamAi?? ir tikrai ne visiems prieinamAi?? muzikAi??. Aplankiau dar vienAi?? pasaulAi??lA? iA? daugybAi??s kitA? ai??i?? iA?oriniA? bei vidiniA? Niujorko pasauliA?.