Niujorkas. KompozitorAi??s dienoraA?A?iai (5)

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Muzika
AUTORIUS: A?ibuoklAi?? MartinaitytAi??
DATA: 2012-12

Niujorkas. KompozitorAi??s dienoraA?A?iai (5)

A?ibuoklAi?? MartinaitytAi??

Diskomforto zonos ir garsA? spAi??stai

Niujorke, kaip ir bet kuriame didmiestyje, kartais visiA?kai netikAi??tai tenka atsidurti diskomforto zonoje, kur apribojama veiksmA? pasirinkimo laisvAi??. YpaA? nemaA?ai tokiA? patirA?iA? atsitinka metro. BAi??na, kad vaA?iuojant poA?eminiais tuneliais traukinys staiga sustoja, ilgam uA?laikydamas keleivius visiA?koje neA?inioje. Prigesus A?viesoms, regis, paaA?trAi??ja visi pojAi??A?iai ai??i??Ai?? ypaA? klausa, fiksuojanti net menkiausius garsinius signalus. Suvoki, kad esi A?kalintas situacijoje be iA?eities, tad lieka tik pakAi??sti tAi?? neA?inia kiek truksianA?iAi?? neA?inomybAi??, o kartu ir psichologinA? bei akustinA? diskomfortAi??.

TikimybAi?? pakliAi??ti A? savotiA?kas diskomforto zonas lydAi??jo ne tik Niujorko metro, bet ir rudens sezono koncertuose. Bene maloniausi begalinio laiko spAi??stai laukAi?? klausytojA? Philipo Glasso operos ai??zEinA?teinas pliaA?eai??? pakartotiniame pastatyme BAM operos teatre rugsAi??jo mAi??nesA?. Ai??is pastatymas buvo ypatingas, nes vAi??l apjungAi?? operos premjeroje dalyvavusias kAi??rybines pajAi??gas ai??i??Ai?? Roberto Willsono reA?isAi??rAi??, Lucindos Childs choreografijAi?? ir Glasso ansamblio atlikimAi??. Niujorkas yra tikriausiai vienintelAi?? vieta pasaulyje, kur ai??zEinA?teinas pliaA?eai??? buvo pastatytas net 4 kartus (1976, 1984, 1992 ir 2012). Operos A?iAi??rovA? laukAi?? beveik 5 valandas trunkanti, jokio nuoseklaus siuA?eto neturinti abstrakti muzikinAi?? kelionAi??. NuskambAi??jus pirmiems trigarsiA? arpedA?io ir supratus, jog tA? paA?iA? motyvA? teks klausytis ilgas valandas, netrukus apAi??mAi?? savotiA?ka nesaugumo bAi??sena. Visgi, po keliA? minuA?iA? (jA?, beje, jau nebeskaiA?iuoji, nes scenoje nuolat girdint skaiA?iuotes ai??zone, two, three…ai??? uA?siimti dar ir laiko skaiA?iavimu bAi??tA? tikrai beprasmiA?ka) A?vyksta kaA?koks lAi??A?is, po kurio tiesiog natAi??raliai A?siliejama A? muzikos tAi??kmAi??, sukelianA?iAi?? nesvarumo bAi??senAi??. Reliatyvumo teorijos iA?radAi??jui EinA?teinui skirtame opuse laikas taip pat tampa reliatyvia sAi??voka. Kartais sunku nuspAi??ti kiek truko vienas ar kitas epizodas, nes A?prastiniai laiko dAi??sniai minimalistinAi??je muzikoje A?gauna kitAi?? pavidalAi??, apgaulingai praplAi??sdami ar sutrumpindami realA?jA? laikAi??. PavyzdA?iui, dvideA?imties minuA?iA? trukmAi??s ekstatiA?kos A?okiA? scenos (Ai??okis I ir II), atrodydavo, tetrunka vos keletAi?? minuA?iA?. Kalbant apie operos siuA?etAi??, kAi??rAi??jai pasirinko kelis motyvus ai??i??Ai?? traukinio, teismo ir erdvAi??laivio ai??i?? netiesiogiai simbolizuojanA?ius tam tikrus A. EinAi??A?teino gyvenimo aspektus. Nors scenoje nebuvo A?prastinio naratyvinio ar linearinio vyksmo, kurA? bAi??tA? galima sekti, visgi tai, kas vyko, pranoko pasirinktos istorijos pasakojimAi??. Ai??alia iA?kalbingA?, taA?iau itin minimaliA? choreografiniA? sprendimA?, A?ia tilpo A?vairios kultAi??rinAi??s uA?uominos, amerikietiA?kojo gyvenimo realijA? atspindA?iai, atpaA?A?stami tik tiems, kas visa tai yra tiesiogiai iA?gyvenAi??s. Tarkime, A?nekamasis epizodas, kur ad absurdum kartojamas vos vienas sakinys, priminAi?? masiniA? reklamA? akibrokA?tiA?kAi?? A?siverA?imAi?? A? kasdienybAi??. Jau vaikystAi??je daugelis esame bandAi?? eksperimentuoti su A?odA?iais ir atradAi??, jog ilgai kartojant kokA? nors A?odA?, pamaA?u ima iA?nykti jo prasmAi??. Kartojimas lyg ir sulAi??tina, o galiausiai uA?migdo logiA?kAi??jAi?? smegenA? funkcijAi??, be kurios dalyvavimo neA?manoma suvokti prieA?astiniA? loginiA? ryA?iA?. Staiga pasijunti lyg iA?mestas A? atvirAi?? erdvAi?? be jokio paraA?iuto ai??i??Ai?? begalinAi??s laisvAi??s pojAi??tis susimaiA?o su neA?inios baime ir tam tikru adrenalino kiekiu, kurA?, manyA?iau, patyrAi?? ir operos klausytojai.

Bruklino muzikos akademija
Bruklino muzikos akademija

Kaip pastebAi??ta A?urnalo ai??zNew Yorkerai??? straipsnyje apie reA?isieriA? R. WillsonAi??, pirmAi??kart klausant A?ios operos atrodo, jog pakliuvai A? kosminAi?? kelionAi??, kur tiesioginAi?? atmosfera yra tokia nepaA?A?stama ir diskomfortiA?ka, jog sunku A? kAi?? nors sutelkti dAi??mesA?. BAi??tent toks susitelkimo nebuvimas bei nuolatinAi?? dAi??mesio kaita ir domina reA?isieriA? ai??i?? jis siekia, kad, uA?uot bandAi?? aprAi??pti veiksmo visumAi??, A?iAi??rovai iA? daugybAi??s vienu metu vykstanA?iA? dalykA? tiesiog pasiimtA? tai, kas jiems patinka. Taigi, scenoje simultaniA?kai vykdavo keli veiksmai, o A?iAi??rovA? dAi??mesys klajodavo nuo vieno personaA?o prie kito, bandant suvokti, kAi?? simbolizuoja jA? judesiai ar veido iA?raiA?kos. DaugiaplaniA? veiksmA? scenas pakeisdavo iA?grynintos ir minimalistinAi??s iA?raiA?kos, savo asketiA?ku paprastumu tik dar labiau stiprinanA?ios siurrealistinAi?? atmosferAi??. Antroje operos pusAi??je viena minimalistinAi?? scena priminAi?? greiA?iau religinA? ar dvasinA? iA?gyvenimAi??, tikrai nedaA?nAi?? operos teatre. Ai??ios scenos sutelktas paprastumas, hipnotizuojantis muzikiniA? motyvA? kartojimas, perkeliantis klausytojAi?? iA?ties A? kitAi?? iA?matavimAi??, harmoningai derAi??jo su minimaliu scenovaizdA?iu, kur bene 8 minutes, regis, trunkanA?ias iA?tisAi?? amA?inybAi??, aklinai juodoje scenoje bolavo amerikieA?iA? menininko Dano Flavino A?viesos skulptAi??ras primenantis A?vytintis staA?iakampio formos gulsA?iai pasvirAi??s baltos A?viesos stulpas, lAi??tai kylantis A? virA?A? ir galiausiai pasiekiantis tobulAi?? vertikaliAi?? pozicijAi??. Ai??is reginys buvo toks paveikus, jog iA?garavus visoms mintims liko tik vaikiA?ka nuostaba ir laukimas stebuklo, kuris scenos pabaigoje tikrai A?vyko. Skambant moteriA?kam balsui ir vargonams, pilnavertAi??s ir palaimingos akimirkos patyrimas beveik leido prisiliesti prie amA?inybAi??s.
Pastarajai savo A?taiga nenusileido finalinAi??s scenos, kontrastuojanA?ios perpildytu scenovaizdA?iu. Veiksmas A?ia vyko keliais lygmenimis: pirmame plane permatomame stikliniame staA?iakampyje po erdvAi?? sklandAi?? EinA?teinas, brAi??A?damas horizontaliAi?? trajektorijAi??, o tuo tarpu kita stiklinAi?? kabina judAi??jo vertikaliai ai??i?? aukA?tyn ir A?emyn. UA? jA? ai??i?? keturiais aukA?tais iA?sidAi??sA?iusios A?vieA?ianA?ios celAi??s, su A?okanA?iais,Ai?? dainuojanA?iais ir grojanA?iais personaA?ais. Visas sintezuotas vyksmas ai??i?? ir muzika, ir regimoji dalis ai??i?? buvo taip standA?iai suaustas A? visumAi??, jog keturios su puse valandos ne tik kad neprailgo, bet pralAi??kAi??, palikusios troA?kimAi?? dar ir dar pasinerti A? Ph. Glasso begaliniA? kartojimA? pasaulA?, perkeiA?iantA? klausytojA? sAi??monAi?? ir muzikinio laiko suvokimAi??.
b_300_225_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-07_nr._3405_Niujorkas_nuvirtes_medis.JPG

TransformuojantA? laiko iA?gyvenimAi?? patyriau ir viename iA? festivalio ai??zBeyond Cageai??? koncertA?, A?vyko spalio 22 d.Ai?? Carnegie Halle,Ai?? kur klausydamasi Johno Cageai??i??o ai??zAtlas Eclipticalisai??? (1961) vAi??lgi pasijutau patekusi A? tam tikrus spAi??stus ai??i?? A?A?kart greiA?iau A? muzikinAi??s tAi??kmAi??s ryA?io trAi??kumAi??. Anot kritiko Harry Rolnicko, jei bAi??tA? leidA?iama naudotis mobiliaisiais, tai A?pusAi??jus koncertui jis bAi??tA? paskambinAi??s saviA?udybiA? linijai. KodAi??l? TAi?? vakarAi?? klausytojai turAi??jo retAi?? progAi?? iA?girsti dvi valandas trukusA? ai??zAtlas Eclipticalisai??? 86 muzikantams, kurA? atliko S.E.M. orkestras, diriguojamas Petro Kotiko, kartu su ai??zA?iemos muzikaai???, atlikta pianistA? Ursulos Oppens ir Josepho Kuberos. J. CaAi??geai??i??as iA?laisvina garsus ir uA?uot kAi??rAi?? muzikinA? vyksmAi??, jie tiesiog egzistuoja patys sau. Tyla tampa tokia pat svarbi, kaip garsai ir triukA?mas. Be to, kompozitorius matuoja laikAi?? kitaip nei A?prasta ai??i?? vietoje A?prastA? taktA? ir ritminiA? vienetA?, jis naudoja chronometrAi??. Taigi, dirigentas nepaprasAi??tai lAi??tais aukA?tyn A?emyn, tarsi A?vytuoklAi??, judanA?iais mostais matavo laikAi??, o ne vedAi?? muzikinAi?? eigAi??. Atsitiktinumo principu pagrA?sta kompozicija neturAi??jo nei apibrAi??A?tos pradA?ios, nei pabaigos, garsai atsirasdavo ir iA?nykdavo be jokios akivaizdA?ios logikos. Klausytojai tuo tarpu atsidAi??rAi?? tokioje bAi??senoje, kur neA?manoma patekti nei savo noru, nei pastangomis, nes savavaliA?kai patirti tokA? diskomfortAi?? vargu ar kas pasiryA?tA?. Visgi, A?gijus drAi??sos perA?engti nepatogumo zonos slenkstA?, galima patirti kaA?kAi??, iA?einanA?io uA? A?prastiniA? normA? ribA?.
Kitokie tyliA? garsA? spAi??stai klausytojA? laukAi?? to paties festivalio kontekste vykusiame itin retai atliekamA? Mortono Feldmano orkestriniA? kAi??riniA? koncerte lapkriA?io 5d. Alice Tully salAi??je. P. Kotiko diriguojamas JanA?A?eko filharmonijos orkestras iA? Ostravos stebino subtiliai atliekamais tyliA? garsA? tembriniais deriniais, ypaA? kAi??rinyje fleitai su orkestru. Dinaminis lygis kartais bAi??davo toks tylus, jog publika bijojo net krustelAi??ti, kad nesuardytA? to A?stabaus tyliA?jA? lAi??tos tAi??kmAi??s garsA? voratinklio, jaukiai apraizgiusio A?iuolaikiniA? technologijA? iA?vargintas ir negebanA?ias sutelkti dAi??mesio ilgesniam laikui klausytojo smegenis.

Niujorko metro traukiniai
Niujorko metro traukiniai

Tiesa, kartais patys klausytojai sukuria savotiA?kAi?? garsinA? diskomfortAi??, dAi??l nepaaiA?kinamA? prieA?asA?iA? pamirA?Ai?? iA?jungti savo mobiliuosius telefonus, kurie lyg tyA?ia suskamba bAi??tent tyliose kAi??riniA? vietose. PraeitAi?? sezonAi?? vienoje ai??zNY Timesai??? recenzijoje perskaiA?iusi apie dirigento nutrauktAi?? kAi??rinA? dAi??l mobiliA?jA? garsA? kiek nustebau, taA?iau spalio 24 d. apsilankiusi Londono simfoninio orkestro, diriguojamo Valerijaus Gergijevo, koncerte Niujorko filharmonijoje, pati susidAi??riau su A?ia problema. Ai??alia sAi??dinA?iA? klausytojA? telefonai prabilo per paA?ias tyliausias vietas, nutraukdami pakylAi??to muzikinio iA?gyvenimo tAi??kmAi??. J. Cageai??i??as neprieA?tarautA? tokiems paA?aliniams triukA?mams ir net paverstA? juos kAi??rinio dalimi, taA?iau vargu ar J. Brahmsas tam pritartA?, ypaA? savo Pirmajame fortepijono koncerte, kurA? tAi?? vakarAi??Ai?? skambino Denisas Matsujevas.

Niujorko filharmonija. AutorAi??s nuotraukos
Niujorko filharmonija. AutorAi??s nuotraukos

Londono simfoninio orkestro, jau beveik A?imtAi?? metA? iA? eilAi??s kasmet apsilankanA?io Niujorke ir visuomet susilaukianA?io didA?iulio publikos antplAi??dA?io, programa buvo skirta J. Brahmso muzikai. KlasikinAi??s muzikos koncertuose A?A?met akivaizdus J. Brahmso perteklius, o A?iuolaikinAi??s muzikos mylAi??tojai bombarduojami jubiliejus A?venA?ianA?iA? Ph. Glasso ir J. Cageai??i??o renginiais. Kad ir pavargus nuo jA? muzikos, visgi ai??zEinA?teinas pliaA?eai??? ai??i?? toks svarbus reiA?kinys, kurA? bAi??tinai reikAi??jo pamatyti ir iA?girsti gyvai. Savo sukAi??rimo laikotarpiu (1976 m.) tikrai buvAi??s vienas iA? tA? radikaliA? muzikos istorijAi?? keiA?ianA?iA? ar tiksAi??liau ai??i?? stumianA?iA? A? dar neiA?tyrinAi??tas teritorijas ai??i?? kAi??riniA?, ir po keturiasdeA?imties metA? A?is opusas vis dar neatrodAi?? pasenAi??s, greiA?iau netgi futuristinis. Kartais, lyginant anksA?iau paraA?ytus kAi??rinius su dabartiniais, atrodo, jog jie turAi??tA? apsikeisti vietomis. Tarkim, ai??zEinA?teinas pliaA?eai??? savo koncepcija ir A?gyvendinimu tikrai buvo novatoriA?kesnis uA? kitas dvi A?iuolaikines operas, matytas A?A? rudenA?. Tai britA? kompozitoriaus Thomo AdA?so opera ai??zAudraai??? pagal W. Shakespeareai???Ai??, lapkriA?io mAi??nesA? pastatyta Metropoliteno operoje ir diriguojama paties autoriaus, arba spalio pabaigoje Montclairo universiteto teatre pastatyta amerikieA?io Davido T. Littleai??i??o spektaklA?Ai?? ai??zAi??uniA?kos dienosai???. Pastaroji paspendAi?? klausytojams A?iaurumo spAi??stus, kur finalinAi??je scenoje tiek kraujo perteklius, tiek nepakeliamai skausmingas akustinis garso lygis visomis prasmAi??mis prievartavo klausytojAi??, A?stumdamas A? visiA?ko psichologinio bei fizinio diskomforto zonAi??.
Prievartos tematikos bAi??ta ir kitame renginyje ai??i?? violonA?elininkAi??s Maya BeiAi??ser projekte ai??zKiturai??? ( BAM Fisher salAi??, spalio 17 d.). Buvusi ansamblio ai??zBang on a Canai??? narAi?? nuolat suranda originaliA? bAi??dA?, kaip suintriguoti klausytojAi??. Ai??A?kart uA?sakiusi kAi??rinius trims kompozitoriams ai??i??Ai?? Eve BegAi??larian, Michaelui Gordonui ir Missy Mazzolli ai??i?? ji kartu su keturiomis A?okAi??jomis atliko multimedijinAi?? ai??zviolonA?elAi??s operAi??ai???. Gana padrikas veiksmas, susijAi??s su moterA? kentAi??jimo, priespaudos bei A?vairiA? pamiA?imo formA? temomis, taip pat judesio, vaizdo (daugiaplanAi??s video projekcijos) ir A?odA?iA? (dainuojamA?, kalbamA? ar projektuojamA? erdvAi??je) interaktyvumas kartais lyg ir nustelbdavo muzikinAi?? iA?raiA?kAi??, kur instrumentas demonstravo be galo turtingAi?? savo techniniA? galimybiA? skalAi??.

SAi??kmingai iA?trAi??kusi iA? A?vairialypiA? muzikiniA? diskomforto zonA?, netikAi??tai, kaip ir visi niujorkieA?iai, pakliuvau A? uragano Sandy spAi??stus. DAi??l neveikianA?io miesto transporto A?kalinta namuose tegalAi??jau klausytis be paliovos siauA?ianA?io intensyvaus vAi??jo gAi??siA?, kuriA?, kad ir kaip norAi??dama, nepajAi??giau ignoruoti. DramatiA?ki garsai ir triukA?mai skatino adrenalino iA?siskyrimAi?? ir nepaliaujamAi?? norAi??, kad A?i gamtos stichijA? garsinAi?? instaliacija turAi??tA? kuo greitesnAi?? pabaigAi??, kurios iA? tiesA? teko kiek palAi??kAi??ti.