Nuo geleA?inkelio tilto arba Kaunasai??i??Vilnius, A?aliakalnisai??i??Antakalnis

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Lietuvos miestai
AUTORIUS:Ai??GintarAi?? AdomaitytAi??
DATA: 2012-12

Nuo geleA?inkelio tiltoAi??arba Kaunasai??i??Vilnius, A?aliakalnisai??i??Antakalnis

GintarAi?? AdomaitytAi??

RaA?ytoja GintarAi?? ADOMAITYTAi?? eseistiA?kai pasakoja apie dviejA? svarbiA? Lietuvos miestA? ai??i?? Kauno ir Vilniaus ai??i?? savastA?. Prisimindama savo giminAi??s istorijAi??, raA?ytoja bando ardyti stereotipus: daA?nokai tiedu miestai yra prieA?inami, taA?iau A?ios esAi?? autorAi?? juos jungia, bendrina. Savitu A?vilgsniu regima ir Kauno, ir Vilniaus architektAi??ra, taA?iau Gintarei Adomaitytei uA? statinius ar kitus A?monijos kAi??rinius ne menkiau svarbesnAi?? yra miesto nenugalAi??ta gamta, jos amA?inas pulsas.

From the Railway Bridge, or Kaunasai??i??Vilnius, A?aliakalnisai??i??Antakalnis

The author GintarAi?? ADOMAITYTAi?? writes about the essences of two important Lithuanian cities, Kaunas and Vilnius. Drawing on her family history, she tries to challenge stereotypes. These two cities are often compared and contrasted with
each other, but the writer of this article connects and unifies them. The architecture of both Vilnius and Kaunas is viewed in an unusual way. However, for this author, untamed nature, and its eternal pulse, is more important than the buildings or other man-made creations.

LengvabAi??diA?kai, beveik koketuodama, paA?adAi??jau ai??zKrantamsai??? esAi?? apie VilniA?. Ai??iAi?? naktA? suvokiu: nepavyks man apie sostinAi?? paraA?yti, tikriausiai ne… Gal man neleista, neskirta ai??i??

jeigu vien apie jAi??.

Manyje pinasi, alsuoja, pulsuoja du miestai ai??i?? priklausau abiem. Vilniui ir Kaunui. Kaunui ir Vilniui.

Kai bandau raA?yti apie KaunAi??, braunasi Vilnius. Kai apie VilniA? ai??i?? Kaunas. Niekada jo nevadinu laikinAi??ja. KAi?? A?ia slAi??pti: kai dabar, XXI amA?iuje, iA?girstu laikinoji sostinAi??, tai sutrinku, A?velniai tariant.

Ir ne tik. Supykstu, erzinuosi.

LaikinumAi?? privalu palikti aniems laikams. Istorijai. Tik jau ne dabarA?iai.

Ai??O A?iAi??nakt?

Tebesu vaikas. Prie lango. Antrame aukA?te. A?aliakalnyje.

Ai?? VilniA?, A? VilniA?, A? VilniA? iA?vyksta mano tAi??vai, o juk ne tik jie. Ir mano sesuo Dainora. TAi??vas jau ai??i?? nebe muzikos mokytojas; chorui nevadovaus. Ir mama nebetaisys sAi??siuviniA?, tA? diktantA?, atpasakojimA?. Jiedu dirbs leidykloje.

Bet Dainora, Dainora… Ji A?stojo A? baleto mokyklAi??. Ji ai??i?? deivAi??.

Mano grakA?A?ioji sesuo neA?asi lagaminAi??lA? ai??i?? tokA? beveik suvenyrinA? A?emodanAi??, o man regisi, kad iA?sineA?a visAi?? gyvenimAi?? ai??i?? mano sesuo, mano tAi??vai.

Nes jie iA?vaA?iuoja A? VilniA?. Automobiliu ai??i?? gal volga, gal pobeda?

AA? lieku Kaune.

Ai?? mokyklAi?? rugsAi??jo pirmAi??jAi?? ai??i?? A? mano pirmAi?? klasAi?? ai??i?? lydAi??s moA?iutAi??.

Mudvi lauksime ai??i?? moA?iutAi?? ir aA?. Kantriai lauksime, kol tAi??vai kada nors Vilniuje gaus erdvesnA? butAi??.

Tuomet A?eima susitiks.

Ai??Ar esate girdAi??jAi?? banalybiA? fontanAi???

Geriausi kaunieA?iai tie, kurie iA?vaA?iavo A? VilniA?…

Arba: jei geriausi kaunieA?iai nebAi??tA? iA?vykAi?? A? VilniA?, tai Kaunas bAi??tA? kitoks… Arba: geriausi vilnieA?iai tie, kurie…

Esu blogiausia pasaulyje kaunietAi?? vilnietAi??. IA?sibarsA?iusi. Neatsirinkusi.

KaA?in ar begalAi??A?iau gyventi Kaune. Per smarkiai ten plaka mano A?irdis. Kitaip. Retsykiais biA?iuliai sako, kad Kaune ai??i??
jei bAi??A?iau ten likus ai??i?? nebAi??tA? pavykAi?? man tapti raA?ytoja.

Siuntu. Ir bandau apsiginti, ir pasakoju.

Apie kAi???

Apie Kauno valandAi??.

Ai??Tarp Kauno autobusA? stoties ir RamybAi??s parko ai??i?? BaA?nyA?ios gatvAi??.

Jei tik keliauju iA? Vilniaus per KaunAi?? (nesvarbu kur, tarkime, A?A? rudenA? keliavau A? VilkijAi??), tai iA?vykstu iA? A?irmAi??nA? namA? gerokai anksA?iau nei reiktA?. Kad pakeliui dovanoA?iau sau vienAi?? valandAi??.

Kauno…

Taigi, nuo Kauno autobusA? stoties einu ta BaA?nyA?ios gatAi??ve, o ji, kad A?inotumAi??te, skamba, dzinguliuoja, girtai patyliukais dainuoja. Kaip kitaip: BaA?nyA?ios gatvAi??je ai??i?? degtinAi??s fabrikas, jo konvejeriai.

Tuomet prieinu Edvardo Flyko laiptus, prie jA? prigludusA? sargo namelA?, kopiu aukA?tyn. Ilgai kopiu ai??i?? iki pat Flyko gatvAi??s. Nuo ten, nuo aukA?to A?aliakalnio, ankstA? rytAi?? matau tokA? KaaaunAi??, tebelydimAi?? to girto fabriko ritmingo dzinguliavimo, kad…

… kad iA?tariu pati sau, o dabar ir raA?au: Kaunas su manimi kalbasi ai??i?? vis dar tebesikalba ai??i?? architektAi??ros kalba. Flyko, DobuA?inskio, Vizbaro, Landsbergio namais, pastatais.

Mudu su juo ai??i?? Kaunas ir aA? ai??i?? kuA?damAi??s kalnais ir pakalnAi??mis, funikulieriais, Ai??A?uolynais ir slAi??niais, o juk ir laiptais, tais Kauno laiptais ai??i?? Kauko, AuA?ros, Vytauto, Aleksoto, DainA? slAi??nio…

Ai??Kokia kalba su manimi kalbasi Vilnius?

Vilnius su manimi bendrauja miA?ko kalba. Gyvenu arti SapieginAi??s. Nuo ten ai??i?? gal iA? ten? ai??i?? pateka saulAi??.

Ai??VasarAi??, ankstyvais rytais, iA? A?irmAi??nA? balkono retsykiais ai??i??
itin retai, juk esu pelAi??da ai??i?? stebiu klasikinA? saulAi??tekA?.

Bet kodAi??l aA? tik apie architektAi??rAi??, apie kalnus ir slAi??nius, apie miA?kus ir saulAi???

O apie A?mones?

Ai??Per smarkiai plakAi?? mano A?irdis tAi?? pavasarA?, kai pagaliau visa A?eima susiliejo Vilniuje. IA? A?aliakalnio atvykome A? AntakalnA?.

Buvau devyneriA?…

IA? Kauno 22-osios mokyklos patekau A? Vilniaus 22-Ai??jAi??. Mano sesuo ai??i?? mano deivAi?? ai??i?? tebesimokAi?? baleto. A?iurlionyje.

Gal kada nors paseksiu ir A?iurlionkAi??s sakmAi?? ai??i?? apie sesAi?? ir ne tik apie jAi??. Ai??iAi??nakt man labiau rAi??pi moA?iutAi??.

Kiek buvo jai, kai atvykome A? VilniA??

Ai??eA?ios deA?imtys ir truputis?

Ai??OninAi??sai??i??A?olinAi??ai??i??VAi??linAi??s.

Nuo liepos pabaigos iki lapkriA?io pradA?ios moA?iutAi??, o ir savo tAi??vus juntu skaudA?iai. A?iemop atlAi??gsta.

Mano moA?iutAi?? Ona BaranauskaitAi??-MedekA?ienAi?? mAi??go kvapniuosius A?irnelius ai??i?? tartum ir paprastas gAi??les. Mat praA?ysta jie per Onines. Kadaise, seniai seniai, Liepojoje, per kiekvienas Onines, bAi??davo jais ai??i?? tais A?irneliais ai??i?? apdovanota. Lyg ir sarmata raA?yti, bet drA?siu: gAi??les prie jos lovos ankstA? rytAi?? merkdavo… tarnaitAi??.

KnygneA?io dukra Ona BaranauskaitAi?? buvo narsi moteris. Rimvydas, GraA?ina, A?ivilAi?? ai??i?? jos vaikA? vardai. IA? Adomo MickeviA?iaus, jo poemA?…

Ai?? VilniA?, A? VilniA?, A? VilniA? iA? Liepojos skubAi??jo mano seneliai ai??i?? Ona ir Ignas. Ai??iauliuose suA?inojo, kad Vilnius okupuotas.

Beliko Kaunas.

Ai?? VilniA?, A? VilniA?, A? VilniA? ai??i?? tik tokiu ritmu gyveno mano mama, ,,AuA?rosai??? gimnazistAi??, skautAi?? A?ivilAi??.

Vilnius rAi??pAi??jo ir Antanui AdomaiA?iui. Kauno aklA?jA? inAi??stitutas ai??i?? taip tarpukariu vadinosi jo mokykla, jo namai, jo prieglauda, jo pasaulis.

Mano aklas tAi??vas man paliko… reikmAi??? poreikA?? pareigAi???.. paA?inti miestAi??. PaveldAi??jau erdvAi??s, krypties jausmAi??.

Man atrodo: privalau, bAi??tina prisiminti gatviA? vardus ai??i?? Kaune, Vilniuje. O juk ne tik vardus. Turiu suvokti tas sankirtas, tas gatviA? santakas ai??i?? kad jausA?iausi mieste jaukiai ir slaptingai ai??i?? nelyg miA?ke.

Jei tik Kaune turiu daugiau laiko ai??i?? gerokai daugiau nei vienAi?? valandAi??, tai uA?kopusi Flyko ar Vytauto laiptais A? A?aliakalnio kalvas per Ai??A?uolynAi?? einu AklA?jA? instituto link ir …

… bet juk tai kita, visai kita istorija.

AA? pasakoju ne apie KaunAi??.

Apie VilniA?.

Ai??OninAi??s ai??i?? tai mano moA?iutAi?? Ona.

A?olinAi?? ai??i?? tai mano tAi??vA? santuoka.

VAi??linAi??s ai??i?? tai… mano miA?kas.

Ne tik VAi??liniA? dienAi??, kur kas daA?niau einu A? RokantiA?kes. Per SapieginAi??. Ten mano slapti takai keleliai.

Tiek to slaptumo…

Bet Vilniuje, pagaliau mAi??sA? Vilniuje, kai jau susiliejome ai??i??
A?eima, SapieginAi?? buvo bene svarbiausia.

Prisigrybaudavome, prisiuogaudavome, prisivaikA?tinAi??davome, prisikalbAi??davome tuose miA?keliuose ai??i?? buvo visko.

Ai??Bet moA?iutAi??, mano inteligentiA?koji moA?iutAi??…

Kaune, pamenu, lankAi??me mudvi visus muziejus, visus teatrus, o dar ir koncertus. Ji vis mane kur nors nusivesdavo.

O Vilniuje?

O jos svajoniA? mieste?

MoA?iutAi?? sukiojosi po AntakalnA?. Jos nebaugino A?monAi??s, kalbantys ar rusiA?kai, ar lenkiA?kai; kodAi??l baugintA? ai??i?? juk gimusi Liepojoje, gyvenusi A?aliakalnyje.

O jau kaip mokAi??jo draugauti su A?ydais…

BiA?iuliavosi su A?ydu mAi??sininku, juo A?avAi??josi, net pavydAi??jo: mAi??sininko dukra Asia smuikuoja!

KAi?? ten Dainoros baletas ar mano liaudies A?okiA? bAi??relis… Ar bereikia sakyti, kad mAi??sA? virtuvAi??s puode kunkuliuodavo gardi mAi??sa ai??i?? smuiko ir tikrojo meno garbei.

Bet ar buvo moA?iutAi?? iA?keliavusi iA? to Antakalnio kur nors toliau?

Nepamenu.

Ai??Man reikAi??jo begalAi??s ai??i?? gal net begalybAi??s ai??i?? laiko, kad prisijaukinA?iau VilniA?.

Ne SenamiestA?, ne UA?upA?, ne Rasas, ne MarkuA?ius ai??i?? jA? ir nereikia jaukintis, jie patys prie mAi??sA? glaudA?iasi, praA?osi, murkia kaip katinai.

Kad prisijaukinA?iau Vilniaus miA?kus, ir ne tik SapieginAi??. Kitus. Tuos, kurie NemenA?inAi??s link. Kad atrasA?iau AntaviliA? pusAi??je eA?erA? brolijAi??.

Kad ne tik pamAi??gA?iau ai??i?? kad pamilA?iau NerA? ai??i?? labiau nei seserA?.

Kiek man reikAi??jo to laiko, kol pagaliau suvokiau, kaip palei VilniAi?? liejasi, rikiuojasi Pavilnys, Naujoji Vilnia.

Kiek visko turAi??jo nutikti, kad net Ai??eA?kinAi??je pramokau vaikA?tinAi??ti ne gatvAi??mis, o nerti ai??i?? trumpinti ar ilginti keliAi?? ai??i??
kiemais.

Kaip ilgai turAi??jau pati su savimi kalbAi??tis, derAi??tis, kol leidau Vilniui A?A?engti A? XXI amA?iA?: kiti atAi??jo laikai, kitokie kyla namai.

Man nebaugi architektA? saviraiA?ka. Gimiau ir gyvenau ai??i?? net devynerius metus! ai??i?? Kaune ai??i?? neatrastame, neatspAi??tame mieste, kuriame tiek architektAi??ros moderno.

Ai??O tas saulAi??tekis, kurA? regiu iA? A?irmAi??nA? balkono? Ta auA?ra nuo NemenA?inAi??s miA?kA?, tie rytai?

Kas man nutiko? Kas A?Ai??ktelAi??jo?

O juk A?Ai??ktelAi??jo…

Dabar jau dalinu pusiau savo gyvenimAi?? ne Vilniui ir Kaunui. Dalinu jA? Vilniui ir Ignalinai.

Ir jei kas nors ai??i?? kada nors ai??i?? pasigestA? tikrosios manAi??s ai??i?? kur galAi??tA? rasti?

A?inoma, Vilniuje, Filharmonijoje, deA?iniajame balkone, ant palangAi??s.

Arba netoli Ignalinos ai??i?? tarp MeironiA? ir PalAi??A?Ai??s ai??i?? kur pelkynuose tviska akivaras.

O jei nerastumAi??te manAi??s nei balkone, nei prie akivaro, tai susitiktume kopdami tais ar anais Kauno laiptais.

Kuriais?

Dar neA?inau. JA? ten daugiau nei A?eA?ios deA?imtys.

Ai??Ak taip, juk raA?au esAi?? apie VilniA?… Dairausi po jo slapA?iausias vietas… IeA?kau jungties: Ignalinaai??i??Vilniusai??i??Kaunas.

Ji yra.

Ji arba jis.

Tai ai??i?? geleA?inkelio tiltas, jungiantis…

O kAi?? gi jis jungia, kokius pasaulius atveria, atskiria ar vienija tas tiltas virA? Vilniaus geleA?inkelio stoties?