Nuo ai??zintegruoto poA?iAi??rioai??? iki dainos

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Aktualijos
AUTORIUS:Ai??Rimantas GuA?as
DATA: 2013-12

Dvi dienas (lapkriA?io 13ai??i??14 d.) vyko tarptautinAi?? konferencija ai??zKultAi??ros paveldas ir ES strategija ai??zEuropa 2020″ ai??i?? siekiant integruoto poA?iAi??rio”. Ai??i konferencija ai??i??Ai??Ai?? vienas iA? Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai renginiA?. Ji buvo surengta, galima sakyti, praA?matniai, kartais net per daug. Kaip ir paprastai tokiais atvejais, teko iA?girsti A?domiA? dalykA?, taip pat bAi??taAi??pakankamaiAi??nuobodA?iA? praneA?imA?, A?iek tiek laiko uA?Ai??mAi?? ritualinAi??s kalbos. Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento nariai, ministerijA? atstovai kalbAi??jo savomis temomis, sava tobulai biurokratine kalba.Ai??Integruotas poA?iAi??ris A? sinerginio efekto aktualizavimAi??, horizontalios inovacijos A?gyvendinimas paveldo aktualizavimo dimensijoje, socialiniai inovacijA? skatinimo tikslai, generuojantys pajamas ai??i??Ai??kiek supratau, pagrindinis panaA?iA? fraziA? tikslas buvo apsvaiginti Europos ParlamentAi?? ir KomisijAi??, ir ai??ziA?kalti” pinigA? paveldo reikalams. Jos taip pat tapo irAi??iA?A?Ai??kiu, paskatinusiuAi??A?vardytiAi??atitinkamusAi??diskursus, ir su jaisAi??integruotisAi??A? ai??zLiteratAi??ros ir meno”Ai??vieA?Ai??jAi?? erdvAi??.
A?odisAi??integracijaAi??buvo kartojamas tiek kartA?, kad pats jo skambesys ne juokais pakyrAi??jo. TaA?iau Europos paveldas yra visA? mAi??sA? bendras, A?vairiais saitais tarpusavyje susijAi??s ir juo rAi??pintis reikia drauge. Ai??i mintis buvo bene labiausiai pabrAi??A?ta. Tik A?ia pat norAi??tA?si savAi??s paklausti, kaip atsitiko, kad Europos kultAi??ros pagrindas ai??i??Ai?? jos krikA?A?ioniA?kosios A?aknys ai??i?? Europos Konstitucijoje liko nepaminAi??tos. Tuo pasirAi??pino politinAi??s korupcijos klasikai, visokie A?rioderiai, A?irakai arAi??bordeliuosenusitrynAi?? berluskoniai. O mes palankiai sutikome…
PrograminA? praneA?imAi?? skaitAi?? Anglijos paveldo A?staigos ai??zEnglich Heritage” generalinis direktorius Simonas Thurley’s. PraneA?imo pavadinimas iA?kalbingas ai??i??Ai??Paveldas: ai??zsmagu turAi??ti” ar Europos visuomenAi??s pamatas?Ai??Vieniems paveldas yra jo tAi??vA? ir protAi??viA? kalba, gyvenimo bAi??das, aplinka, kAi??riniai ir visa, kas sukurta, pastatyta per A?imtmeA?ius. Kitiems ai??i?? graA?us blizgantis vaizdelis per stiklinio dangoraiA?io langAi??, kai A? senamiesA?io panoramAi?? A?velgi kaip A? suvenyrus vitrinoje. Vaizdas pro langAi?? jiems tAi??ra gera investicija. Kad ta ai??zinvesticija” bjauroja, nuvertina visAi?? miestAi??, o ir ilgalaike ekonomine prasme yra menkavertAi??, ai??zinvestuotojams” maA?iausiai rAi??pi. DidA?iausia VakarA? civilizacijos vertybe pradedama laikyti A?mogaus teisAi?? A? bevaisius malonumus. Vienas iA? tokiA? malonumA? ai??i?? A?iltuose kabinetuose susireikA?minusiais veidais kalbAi??ti A?mantriomis frazAi??mis. Ta proga prisiminiau savo biA?iulA? NiklasAi??, dirbusA? Ai??vedijos kultAi??ros paveldo departamente (RiksantikvarieAi??mbetet) vargonA? ekspertu. Kitam tai bAi??tA? buvusi iA?svajota karjeros virA?Ai??nAi??, bet jis tos garbAi??s atsisakAi?? ir prieA? porAi?? metA? iA? departamento pasitraukAi??. PrieA?astis ai??i?? neapsikentAi??generalistA?. Kiek pavyko iA?siaiA?kinti, generalistais vadinamiAi??pakankamaiAi??aukA?tas pareigas einantys specialistai, kurie be perstojo vien tikAi??generuojaAi??A?vairiausias koncepcijas ir strategijas. Anot Niklaso, Ai??vedijos departamentoAi??generalistaiAi??bijo atsakomybAi??s, todAi??l bet kuriuo klausimu vengia turAi??ti aiA?kiAi?? nuomonAi?? ir nuolatAi??politkorektiA?kaiAi??iA?sisukinAi??ja. A?inoma, tai bAi??dinga ne vien paveldo ir juo labiau ne vien Ai??vedijos A?staigoms.Ai??GeneralistA?Ai??ai??i?? t. y. kalbAi??tojA? puoA?niomis, maA?ai A?pareigojanA?iomis frazAi??mis ai??i?? niekur netrAi??ksta. Ko gero, visoje Europoje, jei ne visame pasaulyje valdA?ios A?staigose A?sigali vadybininkai su teisininkais. ProfesinAi?? etika Ai??mai kapituliuoja prieA? manipuliacijas A?statyminiA?, poA?statyminiA?, prieA?A?statyminiA?, antiA?statyminiA? ir kitokiA? teisAi??s aktA? paragrafais. TikrA? savo srities A?inovA? maA?Ai??ja, tarp Lietuvos paveldosaugininkA? ai??zstambiA? A?uvA?”, t. y. platesnio akiraA?io ir gilesnio poA?iAi??rio intelektualA?, kaip ir nebeatsiranda. Kadaise buvo toks PaminklA? konservavimo institutas. Jame dirbo A?imtai A?moniA?, ir turintieji polinkA? galAi??davo susikaupti A?iniA? bei patirties paveldosaugos srityje. Bet sistemingos mokyklos nebuvo ai??i?? kaip sakydavo A?ymusis mAi??sA? paveldosaugos autoritetas Vladas DrAi??ma, parengti specialistams reikia specialistA? jiems parengti. Dabar, kai atvira visa Europa, specialistams parengti bAi??tA? visos sAi??lygos, taA?iau, atrodo, Lietuvoje jA? nelabai reikia, be jA? maA?iau rAi??pesA?iA?. Taigi, pagrindinA? praneA?imAi?? skaitAi?? ne paveldosaugos aplinkos A?mogus, o literatAi??rologAi?? prof. Viktorija DaujotytAi??. Gal dar geriau, nes A?vilgsnis iA? A?alies pamatAi?? esminius dalykus. Jos praneA?imo ai??zLietuva turi kAi?? saugoti” tekstAi?? kiekvienas, bent kiek susijAi??s su paveldu A?mogus turAi??tA? pasidAi??ti ant stalo.

AinAi?? JacytAi??. IA? serijos ai??zSukonstruoti pojAi??A?iaiai???, drobAi??, aliejus, grafitas. 100 cm x 100 cm, 2013
AinAi?? JacytAi??. IA? serijos ai??zSukonstruoti pojAi??A?iaiai???, drobAi??, aliejus, grafitas. 100 cm x 100 cm, 2013

Ir mAi??sA? kultAi??ros ministras, ir V. DaujotytAi?? nemaA?ai dAi??mesio skyrAi?? paA?iai lietuviA? kalbai kaip vienai seniausiA? Europoje ir todAi??l ypaA? saugotinai. TaA?iau A?alia kalbos dar yra ir intonacija ai??i?? taip pat tautinA? tapatumAi?? liudijantis, tautos charakterA? atspindintis, brangintinas dalykas ir rAi??pestingai saugotinas mAi??sA? paveldas. Intonacija yra tvaresnAi?? uA? kalbAi??. Kalbai iA?nykus, A?monAi??ms nutautAi??jus ir pradAi??jus kalbAi??ti kita kalba, liaudies muzikoje intonacijos iA?lieka dar ilgAi?? laikAi?? liudydamos apie A?moniA? tautinAi?? kilmAi??. Intonacija ai??i?? ne vien melodijos vingis ar ritminAi?? formulAi??, tai ir kalbos skambesys. DaA?nai mAi??sA? jaunosios ponios kalba per nosA?, kaA?kaip manieringai miauksAi??damos it katAi??s. IA? toliau sunkiai gali atskirti, kad kalbama lietuviA?kai. Tuomet pagalvoji, kad dainavimas chore yra vienas iA? pagrindiniA? bAi??dA? nuo vaikystAi??s, be tautinAi??s sAi??monAi??s, etiniA? principA?, diegti dar ir kalbos klausAi??. Tam pasitarnaudavo dainA? A?venA?iA? tradicija. Ne veltui mAi??sA? dainA? A?ventAi??s netgi A?trauktos A? UNESCO saugomA?jA? nematerialaus paveldo objektA? sAi??raA?Ai??. PrieA? kelias dienas paminAi??tas to A?vykio deA?imtmetis. DainA? A?ventAi??s atsirado kaip tautinio sAi??jAi??dA?io forma. MAi??sA? kaimynai latviai ir estai savo pirmAi??sias A?ventes surengAi?? dar XIX a., o mes dAi??l spaudos draudimo vAi??lavome. Bet mAi??sA? chorA? sAi??jAi??dis taip pat prasidAi??jo XIX a. pabaigoje, kai kone kiekviename kaime, paprastai prie baA?nyA?ios, kAi??rAi??si chorai. Jie ne vien giedojo baA?nytinA? repertuarAi??, bet ir dainavo J. Naujalio, A?. Sasnausko, S. Ai??imkaus, daugelio kitA? kompozitoriA?, taip pat harmonizuotas liaudies dainas. Tos dainos kAi??lAi?? patriotinAi?? dvasiAi??, tapo tautinAi??s savasties dalimi. JA? niekas pakeisti negali, jos nesensta, kiekvienas lietuvis privalo jas mokAi??ti ar bAi??ti dainavAi??s. Atrodo savaime suprantama, kad iA?kilmingomis progomis choras, o gal ir klausytojai kartu uA?traukia ai??zLietuviais esame mes gimAi??”. Sunku suvokti, kad A? kitA? metA? DainA? A?ventAi??s programAi?? A?i giesmAi?? iA? viso neA?traukta.ai??? (Vienas didA?iai autoritetingas choro profesorius klasikinA? lietuviA?kAi?? choro repertuarAi?? pavadinoAi??archyviniu?!). Ne tokiu A?spAi??dingu pavidalu, be tAi??kstantinio choro, bet kaA?kAi?? panaA?aus teko patirti Ai??vedijoje. Pagal senAi?? tradicijAi?? naktA? iA? balandA?io A? geguA?Ai?? Visbyje buvo A?venA?iama ValpurgijA? naktis, kAi??renami lauA?ai, A?vairiose vietose dainavo moksleiviA?, studentA?, senA? studijA? draugA? chorai. VisA? jA? repertuarAi?? sudarAi?? tik tos paA?ios romantinAi??s dvasios tautinio patriotinio pobAi??dA?io dainosAi??a cappella. Ai??iuolaikiniai ritmai trinktelAi??jo iA?auA?us dienai, kai geguA?Ai??s 1-osios proga pradAi??jo mitinguoti socialdemokratai.
MAi??sA? dainA? A?ventAi??s prasmingos tiek, kiek jos puoselAi??ja tautinAi?? dvasiAi?? ir prakilnaus dainavimoAi??a cappellatradicijAi??. Dainavimas chore ypaA? vaikus vienija ne vien iA?orine drausme, bet ir vidiniais ryA?iais. Tai, kad iA? mokyklos programA? paA?alintas dainavimas chore, didelis kultAi??rinis ir moralinis nuostolis, o taip pat neleistinas netaupumas ir neAi??kiA?kumas. Kiek rAi??pesA?iA? ir nerimo kelia vaikA? santykiai, patyA?ios, negebAi??jimas susikaupti. Kiek susitaupytA? visokiA? psichologA? ir socialiniA? darbuotojA? laiko. A?inoma, jei kalbama apie tikrAi?? chorinA? dainavimAi??. Jis turi ypatingAi?? vertAi?? ir prasmAi??, nes pasiA?ymi ritminiA? ir dinaminiA? niuansA? gausa, taip pat ypaA? skatina girdAi??ti ne tik save, bet ir aplinkinius. BAi??tent pamatAi?? daugiatAi??kstantinA? chorAi?? dainuojantA? be instrumentinio pritarimo, UNESCO atstovai ir A?traukAi?? dainA? A?ventes A? paveldo sAi??raA?Ai??. DainA? A?ventAi??s yra geriausias bAi??das puoselAi??ti ir plAi??toti etninAi?? kultAi??rAi??.

AinAi?? JacytAi??. IA? serijos ai??zSukonstruoti pojAi??A?iaiai???, drobAi??, aliejus, anglis. 100 cm x 100 cm, 2013
AinAi?? JacytAi??. IA? serijos ai??zSukonstruoti pojAi??A?iaiai???, drobAi??, aliejus, anglis. 100 cm x 100 cm, 2013

Kadaise liaudies dainos, pasakos, mA?slAi??s, kita tautosaka buvo sugulusi A? tobulAi?? ugdymo sistemAi??. EtninAi?? kultAi??ra turAi??tA? sudaryti ugdymo pagrindAi??: vaikas atviras viskam, taip pat ir geram skoniui. Deja, jau vaikystAi??je jam pradedami grAi??sti beveidAi??s vartotojA? visuomenAi??sAi??produktai. Pasakojo, kaip pradinukai Motinos dienos proga ai??zdA?iugino” mamytes pseudoangliA?kais ai??zhitais” ir kabaretiniais judesiais. Mokytojos buvo iA?didA?ios, nes jautAi??si ai??zA?iuolaikiA?kos”. Ai?? tAi?? pusAi?? nuslydo ir vaikA? dainavimo konkursas ai??zDainA? dainelAi??”. Vis daA?niau balso vertAi??, A? rankas A?duodant mikrofonAi??, nustumiama A? antrAi?? planAi??, o A? priekA? iA?stumiamas reginys. MaA?os pradinukAi??s mergytAi??s, jau nekalbant apie Ai??gtelAi??jusias pusmerges, uoliai mAi??gdA?ioja visko maA?iusias klubA? A?okAi??jas, o berniukai kartais rengiami taip, it bAi??tA? iA?ruoA?iami A? gAi??jA? vakarAi??lA?. Kuo ne pedofilija? SlogA? A?spAi??dA? sustiprino vaikA? ai??zEurovizijos” koncertai, rengti vAi??lyvAi?? vakarAi??, kai vaikams dera miegoti. Atrodo, visi A?inome, kad ai??zEurovizija” yra ne kas kita, kaip pramogA? verslo prekiA? gamybos konvejeris. Su asmenybAi?? ugdanA?ia muzikos kultAi??ra ji neturi nieko bendro. O viena ai??zaukA?ta” A?vietimo ponia kaA?kurio ai??zDainA? dainelAi??s” konkurso uA?darymo kalboje dalyviams palinkAi??joAi??iA?plaukti A? plaA?iuosiusAi??ai??zEurovizijos“Ai??vandenis. Iki A?iol prisimenama, kaip viena Lietuvos Respublikos kultAi??ros ministrAi?? Muzikos akademijos absolventams dainininkams palinkAi??jo pasiekti tokiA? aukA?tumA?, kaip UrmanaviA?iAi??tAi?? ar MikutaviA?ius.
Ai??ou dvasia persimetAi?? ir A? akademinAi??s muzikos sales bei teatrus. PraneA?Ai??jA? entuziastingas tonas, graA?byliavimas, iA?ankstinAi??s liaupsAi??s atlikAi??jams (kone visi jieAi??legendiniai) pradeda panaA?Ai??ti A? televizinius buy Sertraline projektus.Ai??Publika, nusiA?iAi??rAi??jusi A? visokiA? televiziniA? konkursA? klakeriA? elgsenAi??, triukA?mingai rodo susiA?avAi??jimAi??, net ir visiA?kai sumautam koncertui arba spektakliui kelia ovacijas atsistojusi. Nesibaigiantys televiziniai dainavimo, A?okiA? ir kitokieAi??projektaiAi??laA?as po laA?o ai??zA?kala”, kad tai yra tikrasis menas, kultAi??rinio gyvenimo norma. Ai??tai televiziniai ai??zChorA? karai” ai??i??Ai?? kabaretas, kuriame vedAi??jai laido banalius juokelius, mirga A?viesos, susinami klasikiniA? dainA? ritmai, idant jos bAi??tA? pritaikytos prie ai??zpilvA? A?okio” judesiA?. Tas A?anras turi didelA? pasisekimAi??, bet neturi nieko bendro su aukA?tAi??ja tautine chorine kultAi??ra, kuriAi?? turi puoselAi??ti dainA? A?ventAi??s. Deja, dainA? A?ventAi??se vis labiau A?sigali televiziniA? A?ou skoniai. Po praAi??jusios dainA? A?ventAi??s suabejota, ar nereikia jos iA?braukti iA? UNESCO paveldo sAi??raA?o, nes didA?iAi??jAi?? dalA? sudarAi?? banalAi??s kAi??rinAi??liai su visokiausiA? grupiA? pritarimu. Mat kiti dainA? A?ventAi?? A?sivaizduoja kaip didelA? didelAi??s minios koncertAi??, kuris bAi??tinai turi bAi??ti ai??zA?iuolaikiA?kas”, atraktyvus ir linksmas. Lyg dar nepakaktA?A?vaigA?dA?iA? viagra buy Ai??ir visokiausiA? popsoAi??legendA?Ai??intelektAi?? slopinanA?iA? koncertA?, kuriA? metu klausytojA? minia, kratydamasi muzikos ritmu, triukA?mingai iA?lieja savo jausmus. Sunku iA?saugoti tokA? vertingAi?? paveldAi??, kaip dainA? A?ventAi??, kai aplinkui triumfuoja pramogA? verslas ir ai??zglobalAi??s” afroamerikietiA?ki ritmai bei intonacijos pertrenkia tiek klausAi??, tiek ir skonA?. Kaip buvo pastebAi??ta, daugeliui dainA? net nebereikalingi dirigentai. Kitas dalykas, kad mAi??sA? dainA? A?ventAi??s jau gana seniai virto ne dainA?, o chorvedA?iA? A?ventAi??mis, savotiA?kais benefisais. Dabar dar A?sigali mada diriguoti savos kAi??rybos dainAi??, kad ir balansuojanA?iAi?? ant grafomanijos ribos. Perfrazuodami dr. Simono Thurley’o praneA?imo pavadinimAi??,Ai?? works like viagra. DainA? A?ventAi??s: ai??zsmagu pasidainuoti” ar Lietuvos savasties pamatas?

purchase cialis black buy perictin uk.