Nuo klasikos iki chuliganizmo

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??AustAi??ja AdomaviA?iAi??tAi??

DATA: 2013-04

Nuo klasikos iki chuliganizmo

AustAi??ja AdomaviA?iAi??tAi??

ai??zPlAi??A?ikaiai??? ir ai??zJulijus Cezarisai??? pagal ArtAi??rAi?? AreimAi??

Boriso DauguvieA?io auskaras A?iemet A?teiktas reA?isieriui ArtAi??rui Areimai, apdovanotam ai??zuA? naujA? sceninAi??s iA?raiA?kos formA? paieA?kasai???, nors dar prieA? porAi?? metA? jis buvo priskirtas tiems, kurie iA?tikimi klasikinei teatro kalbai.1 Per gana trumpAi?? laikAi?? Areimos reA?isAi??ra pasikeitAi?? kardinaliai ai??i?? dabar jis jau ai??ztituluojamasai??? teatro chuliganu.

Po estetizmu dvelkusiA? ai??zLaimingA?ai???, tamsaus tragizmo pritvinkusiA? ai??zPrakeiktA?jA?ai??? pirmas ryA?kesnis jauno reA?isieriaus A?ingsnis stiliaus ir formos pokyA?iA? link buvo ai??zAmfitrionasai???, pastatytas Vilniaus MaA?ajame teatre ir subAi??rAi??s buvusius kurso draugus. Ai??is spektaklis yra pereinamasis reA?isieriaus kAi??ryboje. Nuo tada svarbiu teminAi??s spektaklio visumos elementu tapo teatro kontekstas, pradAi??ta maA?inti atotrAi??kA? tarp aktoriA? ir publikos. Paradoksalu, taA?iau naujausi pastatymai rodo, kad reA?isierius iA? tikrA?jA? pasuko tvarkingo chuliganizmo link. AnkstesnA? ryA?A? su klasika ai??i?? savo kAi??rybos keliAi?? Areima gana uA?tikrintai pradAi??jo tvarkingais klasikiniA? pjesiA? pastatymais, liudijanA?iais pagarbAi?? dramaturgo A?odA?iui, ai??i?? dabar iA?duoda tik literatAi??ros pasirinkimas.

Naujausi spektakliai tendencingai analizuoja vienAi?? temAi?? ir nubrAi??A?ia naujo kAi??rybos etapo kontAi??rus. Kad ir kaip ironiA?kai skambAi??tA?, tiek ai??zPlAi??A?ikaiai???, tiek ai??zJulijus Cezarisai??? atskleidA?ia pagaliau subrendusA? reA?isieriaus norAi?? maiA?tauti, o atspirtimi tampa valdA?ios tema. Jos mechanizmAi?? ir A?mogaus santykA? su ja Areima nagrinAi??ja netikAi??tu rakursu, pakeitAi??s ankstesnA? braiA?Ai??, taA?iau vis dar remdamasis klasikos autoritetais. Vis dAi??lto Friedricho von Schillerio dramos ai??zPlAi??A?ikaiai??? ir Williamo Shakespeareai??i??o tragedijos ai??zJulijus Cezarisai??? tekstai scenoje pabyra tik kaip maA?i mozaikos gabalAi??liai, dialogai transformuojami A? gyvAi?? A?nekamAi??jAi?? kalbAi??, nevengiant keiksmA?.

Ai??ai??zPlAi??A?ikaiai??? pagal skirtingus broliA? gyvenimo kelius padalijami A? dvi stilistiA?kai itin kontrastingas veiksmo linijas, kurios tarsi reprezentuoja du skirtingus paties reA?isieriaus kAi??rybos etapus. Pagrindiniu herojumi tampa neigiamas pjesAi??s veikAi??jas. A?ia naujai ir netikAi??tai atsiskleidA?ia Saulius A?iuA?elis. Aktorius kuria A?avaus, simpatiA?ko niekA?o paveikslAi??, tobulAi?? antiherojA? antagonistAi?? ai??i?? jo Francas Moras, spektaklio pabaigoje apimtas narkotinAi??s ekstazAi??s, suA?ybsi net Shakespeareai??i??o Makbeto ar RiA?ardo III atspalviais.

Broliai Morai suprieA?inami kraA?tutinai ai??i?? paskui lengvabAi??dA? KarlAi?? (Tomas RinkAi??nas) seka visa atseit ai??ztarantiniA?kaai??? plAi??A?ikA? gauja, o Francas yra pabrAi??A?tinai vieniA?as (kone visas A?iuA?elio vaidmuo paremtas monologinAi??mis scenomis). Bet abu ligoto tAi??vo, A?kalinto invalido veA?imAi??lyje, sAi??nAi??s sukyla prieA? jA?. Tiesiog vienas, buvAi??s mylimas ir lepinamas, virsta plevAi??sa ir mAi??gaujasi nuodAi??mingais gyvenimo malonumais, o kitAi?? neapykanta, atskirtis paverA?ia veidmainiu tAi??vaA?udA?iu, kurA? valdo pagieA?a ir valdA?ios troA?kimas.

Nors Schilleris savo dramoje koncentruojasi ties Karlu ir jA? supanA?iais plAi??A?ikais, Areimos spektaklis pasakoja Franco, kurA? kamuoja tAi??vo meilAi??s stygius, yra apAi??mAi??s valdA?ios troA?kimas, istorijAi??. PlastiA?kAi?? ir elegantiA?kAi?? piktadarA? praA?udo lengva sAi??kmAi?? ir paranojiA?ka baimAi?? netekti valdA?ios. O Karlo laukia atgaila ir iA?ganymas.

Svarbu pabrAi??A?ti, kad kartu su Areima A? teatrAi?? ateina karta, patyrusi stipriAi?? kino meno A?takAi??. Naujausi A?io reA?isieriaus spektakliai paveikti Quentino Tarantino kAi??rybos, o, pavyzdA?iui, Vido Bareikio pastatymuose atsiranda aliuzijA? A? Stanleyai??i??o Kubricko ar Oliverio Stoneai??i??o, kitA? reA?isieriA? filmus. KinematografiA?kas fragmentiA?kumas ypaA? ryA?kus Areimos ai??zPlAi??A?ikuoseai??? ai??i?? dvi siuA?etinAi??s linijos nesusikerta per visAi?? spektaklA?, taA?iau stipriai veikia viena kitAi??, kol finale susilieja. Deja, aliuzijos A? kino ai??zchuliganoai??? Tarantino stilistikAi?? kiek pretenzingos ir pritemptos. IA? ai??zPasiutusiA? A?unA?ai??? ar ai??zBulvarinio skaitaloai??? pasiskolintas kostiumuotA? nusikaltAi??liA? A?vaizdis, iA?skirtinAi?? muzika, keiksmaA?odA?iA? ai??zpoezijaai??? yra viso labo ai??ztarantiniA?kasai??? inkliuzas, kuriam trAi??ksta ai??zareimiA?kosai??? interpretacijos.

longtimesextablet.

Kostiumuoti ai??zJulijaus Cezarioai??? vyrukai yra gerokai organiA?kesni ir dinamiA?kesni, nors atrodo lyg atklydAi?? iA? ankstesnio Areimos spektaklio, bent jau keikAi??nas Oktavijus (Paulius IgnataviA?ius). JA? laikysena scenoje dviprasmiA?ka ai??i?? plAi??A?ikai ir valdA?ios atstovai viename asmenyje. Apie griaunamAi??jAi?? valdA?ios jAi??gAi?? ai??zPlAi??A?ikuoseai??? kalbAi??jAi??s abstrakA?iau, statydamas ai??zJulijA? CezarA?ai??? reA?isierius kontekstAi?? aktualizuoja ir sukonkretina.

canadian pharmacy accutane.

LaikraA?A?iA? iA?karpos, paskleistos A?iAi??rovA? salAi??je, rodo, kad kiekvienAi?? spektaklA? jo kAi??rAi??jai papildys visa naujomis visuomenAi?? drebinanA?ios, skaldanA?ios ir vienijanA?ios A?iniasklaidos sensacijomis (highlights). PavyzdA?iui, atnaujintame ai??zJulijaus Cezarioai??? variante bokso ringAi?? su Antonijumi (Tomas Kliukas), suvystytu tiesiogine ir perkeltine prasme, pakeitAi?? du stalai, pastatyti vienas prieA?ais kitAi??, ai??i?? uA? jA? susAi??dAi?? konfrontuojanA?iA? pusiA? atstovai A?temptoje tyloje grAi??smingai A?audo akimis, nusitvAi??rAi?? A?irkliA?, atstojanA?iA? ginklus. Finale nebeliko ir pagalbos A?auksmo, pasiskolinto iA? bitlA?, dabar kvieA?iami patys aktoriai ai??i?? kas A? kultAi??ros ministrus, kas A? merus, kas A? partijos vedlius. Taigi kAi??rybinis procesas nenutrAi??kstamas ir spektaklis gali, tiksliau, jam net bAi??tina, reaguoti A? politines ir socialines aktualijas.

Pirmuosiuose spektakliuose sAi??moningai pabrAi??A?Ai??s ribAi?? tarp A?iAi??rovA? salAi??s ir scenos, dabar Areima mezga interaktyvesnA? santykA? su publika. ai??zJulijaus Cezarioai??? personaA?A? A?vaizdis kuriamas A?iAi??rovA? akivaizdoje ir primena priemones, taikomas ai??zA?lifuojantai??? politikA? A?vaizdA?. Spektaklio temos iA? globaliA? ir universaliA? darosi lokalesnAi??s, labiau atliepianA?ios dabarties visuomenei aktualias problemas.

Areimos kuriamo teatro centre buvo ir yra aktorius. Viena iA? reA?isieriaus stiprybiA? yra tai, kad jis padeda aktoriams atskleisti turbAi??t net jiems patiems netikAi??tas puses. Antai RinkAi??nas, romantiA?ko herojaus amplua uA?sitikrinAi??s jau nuo Trigorino vaidmens diplominiame spektaklyje, KarlAi?? ai??zPlAi??A?ikuoseai??? pavaizdavo ne kaip herojA?, puoselAi??jantA? vertybes ir idealus, tapusA? nekalta brolio sAi??mokslo auka, bet kaip nerAi??pestingAi?? plevAi??sAi??, pasiA?ventusA? palaidam gyvenimui.

AnksA?iau Areima (iA?skyrus dviprasmiA?kAi?? ai??zAmfitrionoai??? finalAi??) grieA?tai kontroliavo atlikAi??jus ir pats apibrAi??A?davo kiekvieno vaidmens kontAi??rus. O ai??zJulijaus Cezarioai??? aktoriai gali laisvai improvizuoti. Spektaklis rodomas OKT studijoje, kuri kone savaime skatina A?iAi??rovus uA?megzti kontaktAi?? su veiksmu. Kaip ir kiti A?ia rodyti spektakliai (Olgos Generalovos ai??zPublikaai???, Oskaro KorA?unovo ai??zDugneai???), ai??zJulijus Cezarisai??? atima iA? publikos privilegijAi?? tAi??noti salAi??s tamsoje, kiekvienas vienaip ar kitaip priverA?iamas tapti aktyviu dalyviu.

TodAi??l ir Brutas, staiga vAi??l tapAi??s Tadu Gryn, nesibodi stabtelAi??ti, kad papasakotA?, kaip, prabAi??gus amA?iA? amA?iams nuo antikos, skirtingA? A?aliA? teatrai vaizduos Cezario nuA?udymAi??, kiek dotacijA? kraujui bus skiriama valstybAi??sai??i?? O IgnataviA?ius, tarsi pamirA?Ai??s, kad yra Oktavijus, rauda, klaidingai pasirinkAi??s gyvenimo keliAi??. Kiek vAi??liau jis raudos jau kaip Oktavijus, nuA?udytAi?? karvedA? lygindamas su stirna (JulijA? CezarA? vaidina Tomas Stirna). Ai??is veikAi??jas yra simboliA?kiausias ai??zJulijaus Cezarioai??? personaA?as, veikiau nuoroda negu apibrAi??A?tas asmuo. Iki pabaigos iA?laikoma jo A?takos paslaptis, nes bAi??tent jis yra naujosios valdA?ios, kuri keiA?ia tvarkingus, mandagius senosios kartos valdovus, kvintesencija.

Julijus Cezaris nekelia nei pasitikAi??jimo, nei simpatijA? ai??i?? Stirnai pavyko nervingo A?mogaus, balansuojanA?io ant beprotybAi??s ribos, jauA?ianA?io artyn sAi??linanA?iAi?? mirtA?, vaidmuo. Ai??is pamiA?Ai??lis su neryA?tingu savo pagalbininku Antonijumi (Tomas Kliukas) yra tikras kontrastas elegantiA?kam, klastingam Kasijui (Tomas RinkAi??nas) ir publikAi?? tiesiog pavergianA?iam oratoriui Brutui (Tadas Gryn). Ai??is aktorius, ai??zAmfitrioneai??? sukAi??rAi??s patetiA?ko karvedA?io vaidmenA?, A?sikAi??nijAi??s A? BrutAi??, per visAi?? spektaklA? intuityviai flirtuoja su publika, kol uA?kariauja jos simpatijas. Juk toks yra ir dramaturgo vaizduojamas Brutas ai??i?? paskutinAi??se dramos eilutAi??se net prieA?ai pagerbia jA? kaip ai??zkilniausiAi?? iA? romAi??nA?ai???.

Naujausi Areimos spektakliai rodo, kad reA?isierius tarsi jau A?veikAi?? iki tol kausA?iusiAi?? baimingAi?? pagarbAi?? autoritetams. Dabar kuriamas atviras, kartais sarkastiA?kas, paA?aipus, provokuojanris, na, gal net chuliganiA?kas, bet, svarbiausia, gyvas teatras.

1Ai??Ai??Ai??Ai?? Andrius Jevsejevas, Katastrofinio teatro A?enklai naujajame sezone, In: KultAi??ros barai, 2010, nr. 7/8, p. 43.