Nuo laisvAi??s iki stoties ir atgal

A?URNALAS: METAI
TEMA: TAi??vynAi??s varpai
AUTORIUS:Ai??Sara Poisson
DATA: 2013-12

Petro VileiA?io vardu pavadinta gatvAi?? MaA?eikiA? centre remiasi A? dvi prie geleA?inkelio besijungianA?ias Stoties ir LaisvAi??s gatves. P. VileiA?io (1851ai??i??1926), garsaus inA?inieriaus, matematiko, geleA?inkelininko, verslininko, visuomenAi??s veikAi??jo, politiko, literato, vertAi??jo ai??i?? universalaus A?mogaus, gatvAi?? A?sikirtusi A?ia kaip viena A?iA? trijA? gatviA? trikampio kraA?tinAi??. Ji tarsi saugo menkAi?? erdvAi?? tarp LaisvAi??s ir Stoties gatviA?, laisvAi??s ir stoties dimensijA?.

LaisvAi?? ir stotis. Ir jA? skirtingumAi?? A?enklinantis bei jas jungiantis P. VileiA?io universalumas, kuriame vietos randa A?vairiausi laisvos minties, nepriklausomos dvasios, tikAi??jimo ateitimi, dabartyje A?skeliamos valios vektoriai. Visa tai man, tiesAi?? sakant, vis dar A?iek tiek rAi??pi. Vis pakutena protAi??. Kartais padeda neiA?tirpti visuotiniame, inertiA?kame, konservatyviame rAi??pestyje, kanone, sAi??stingyje, A?rAi??mina mane mano paA?ios tekstA? pavidalo sapnuose.

Mano stotis ai??i?? MaA?eikiai. Apsistojau A?ia prieA? devyniolika metA?, tikAi??dama, kad maA?umas, kaip vienas stipriausiA? krikA?A?ionybAi??s atsparos taA?kA?, tinka man prie veido ir prigimties.

Ai?? maA?umAi?? A?puoliau kaip A? grynumo galimybAi??. Esu birA?ieA?iA? vaikas, atsitiktinai arba neatsitiktinai gimAi??s A?emaitijoje, MaA?eikiA? rajone. Tiksliau ai??i?? PlinkA?iA? dvaro teritorijoje, A?emAi??s Ai??kio technikumo dAi??stytojA? bendrabutyje.

Atsitiktinai ar neatsitiktinai buvau iA?veA?ta iA? A?emaitijos dar kAi??dikystAi??je ir grA?A?au A? MaA?eikius 1994-aisiais. Priklausomai nuo aplinkybiA?, A?A? sugrA?A?imAi?? aiA?kinu minAi??dama banalias gyvenimo aplinkybes arba mistinius A?enklus. Kuo toliau, tuo labiau A?ie aiA?kinimai man lyg neskanus nostalgijos ir ironijos kokteilis. JA? verA?iau pakeisA?iau Budos A?ypsena. BAi??gant metams net tai, kas atrodAi?? neprilygstamai skanu, nustoja skonio ar net apkarsta.

Ai??iame trijA? gatviA? ai??i?? LaisvAi??s, Stoties ir P. VileiA?io ai??i?? apibrAi??A?tame trikampyje dabar kaip tik sAi??dA?iu prie kompiuterio, raA?au. UA? visA? langA? beveik tamsu. Betgi nereikia didelAi??s vaizduotAi??s, kad prisimintum, kaip atrodo pro tris buto langus abipus matomos visA? trijA? gatviA? atkarpAi??lAi??s. Ai??domiausioji ir ilgiausioji jA? ai??i?? Stoties gatvAi??, tiksliau, neasfaltuota jos atkarpa, kuriAi?? puoA?ia lygiagreA?iai, uA? keliA? A?ingsniA? su trenksmu cirkuliuojanA?ios traukiniA? girliandos. Daugiausia tai ai??i?? naftos produktA? cisternos, jos keliauja iA? naftos produktA? gamyklos (dauguma lietuviA? iki A?iol A?sivaizduoja, kad A?i gamykla stovi paA?iuose MaA?eikiuose, nors iA? tiesA? iki jos reiktA? vaA?iuoti dar apie aA?tuoniolika kilometrA?).

Netoli mano namA? A?sikAi??rusiAi?? geleA?inkelio stotA? galAi??tume pavadinti MaA?eikiA? bamba, kuriAi??, kaip ir visas kitas bambas, daugelis uA?mirA?ta. Mat savo vaidmenA? jos jau suvaidino.

MaA?eikiA? gyvenvietAi?? Latvijos pasienyje (iki sienos ai??i?? aA?tuoni kilometrai) iA? pradA?iA? telkAi??si aplink geleA?inkelio stotA?, sovietmeA?iu ai??i?? apie keletAi?? gamyklA?. Ai??iuo metu MaA?eikiams ai??i?? ne tezAi??s, o antitezAi??s, pamaA?u blykA?iojanA?ios sinteze, laikas. Emigracijos banga ir prekybcentriA? aikA?A?iA? dykvietAi??s paA?iame miesto centre MaA?eikius smarkiai sumaA?ino. Jau kelinti metai geleA?inkelio stotis neveikia. Nunykus keleivinio transporto marA?rutams, joje nebAi??ra kAi?? veikti.

PrivatAi??jantys gyvenimai bendras stotis stengiasi aplenkti.

SenAi?? MaA?eikiA? stoties (iA? esmAi??s skirtos keleiviams) bambAi?? nurungAi?? BugeniA? stotis, bambagysle sujungta su naftos perdirbimo gamykla. Tai stotis, kurioje paskirstomi niekada neuA?sistovintys juodojo aukso dirbiniai.

Triskart per dienAi?? iA? MaA?eikiA? A? Ai??iaulius ir atgal kursuojantys keleiviniai traukinukai iA?siverA?ia ir be istorinio stoties pastato. Dabar jis renovuojamas, ir belieka spAi??lioti, ar po visko stotis vis dar bus stotis. Gali bAi??ti, kad stoties sAi??vokAi?? gaivins tik Stoties gatvAi??.

Viagra Super Active cheap

Neasfaltuota Stoties gatvAi??s atkarpa paA?iame MaA?eikiA? centre ir A?irdies ritmo sutrikimus primenantis traukiniA? bildAi??jimas man, raA?anA?iajai, dabar yra tikras lobis, kaip ir visi tie gatviA? pavadinimai. UA?tenka tik spustelAi??ti A?sivaizduojamAi?? atminties mygtukAi?? ai??i?? ir visi kultAi??ros simboliai jau iA?belsti realiais juodais klaviatAi??ros klaviA?ais, bemaA? juodomis raidAi??mis, beveik baltame ekrano lape.

Bandau A?veikti A?io balto virtualaus popieriaus baimAi??, o gal labiau A?odA?io ai??zkultAi??raai??? baimAi??. A?odis ai??zkultAi??raai??? man atrodo pernelyg daugiareikA?mis, negrynas, iA?davikiA?kas, beveik nuodingas. Jei tikAi??A?iau piktAi??jA? esant, manyA?iau, kad tai jis man, o ne kolega iA? ai??zMetA?ai??? A?urnalo A?A? A?odA? pakiA?o. Tai jis, patsai velnias, man paskambino ir papraA?Ai?? paraA?yti apie MaA?eikiA? kultAi??rAi??. Ir dar turbAi??t A?sivaizdavo padedAi??s man apsisprAi??sti, tardamas, kad turAi??A?iau apie MaA?eikiA? kultAi??rAi?? paraA?yti tiesiog ai??zA?iltaiai???. Ar daA?nai piktasis gundo A?iluma?

Dabar turbAi??t tas pats piktasis laiko sugavAi??s mano protAi?? kabliuku, kuris vadinasi ai??zA?iltaiai???, ir nepaleidA?ia. GalbAi??t ai??zA?iltaiai??? raA?yti apie niekada iki A?iol neasfaltuotAi??, pabaisiA?kai duobAi??tAi?? gatvAi??s atkarpAi?? reikA?tA? prisiminti nesenAi?? dialogAi?? su kaimyne:

ai??i?? Jei kam nors pasakytum, kad toks dalykas paA?iame miesto centre, turbAi??t nepatikAi??tA?, ar ne? ai??i?? sakau jai, batA? padais A?iAi??ruodama tos gatvAi??s A?vyrAi??.

ai??i?? Taigi dA?iaukis, kad A?itaip. Vos tik iA?asfaltuos, pasipils mums po langais maA?inA? srautas… dulkAi??s, triukA?mas, iA?metamosios dujos… Argi mums to reikia? ai??i?? sako gretimo daugiabuA?io kaimynAi??, Ai??mai atvesdama mane A? protAi??. Protas visada privalAi??tA? klausti bAi??tent A?itaip: ai??zAr mums to reikia?ai???

To uA?tenka, kad nebenorAi??A?iau jokio asfalto. Net jei koks europietis, panaA?iai kaip vienas mano sveA?ias iA? Norvegijos, stebAi??tA?si ar net dA?iaugtA?si MaA?eikiA? centro A?vyrkeliu tarsi netikAi??tai atrasta istorine atgyvena, bemaA? fosilija. GalbAi??t panaA?i iA?kasena tokiam bAi??tA? ir traukiniA? drebinamas manasis daugiabutis, nelabai toli nuo jo esantys savivaldybAi??s pastatai, ai??zSodrosai??? ir net ValstybinAi??s mokesA?iA? inspekcijos kontorA? kompleksas. Visi jie susitelkAi?? prie nebefunkcionuojanA?ios bambagyslAi??s likuA?io ai??i?? MaA?eikiA? geleA?inkelio cialis black info stoties bambos, palei Stoties ir LaisvAi??s gatves.

Ir nAi?? vienas MaA?eikiA? kultAi??rininkas, tiesiogiai ar virtualiai, be A?iA? palei geleA?inkelA? sutAi??pusiA? institucijA? neapsieis. Kaip tik todAi??l, vos tik pagalvoju apie kultAi??rAi??, mane ima krAi??sti A?altis. Bent jau A?iluma tikrai neuA?plAi??sta.

KarA?tAi?? vasaros dienAi??, kai nesamus kondicionierius turi pavaduoti atlapoti langai, romantiA?ka traukiniA? muzika trukdo susikalbAi??ti telefonu, galbAi??t pakreipia pokalbA? netikAi??ta linkme, pagyvina nuobodA?ius susirinkimus ar net derybas. Ko A?iame santykyje daugiau ai??i?? poezijos, kultAi??ros ar istorijos tapsmo? PaspAi??liokime.

GrA?A?us iA? ai??zFluxus ministerijosai??? renginio Kaune, kur kultAi??ra buvo A?vardyta kaip poezijai visiA?kai prieA?inga galios A?gyvendinimo priemonAi??, kalbAi??ti apie kultAi??rAi?? dar sunkiau. Poetai ir nebAi??tas istorijas kuriantys prozininkai neturAi??tA? kalbAi??ti apie kultAi??rAi??. Apie jAi?? turAi??tA? kalbAi??ti didesniA? atlyginimA? savo protesto akcijose reikalaujantys kultAi??ros darbuotojai, mankA?tinami protesto aistros. Jie geriausiai A?ino, kokios kultAi??ros reikia Lietuvos miestams, miesteliams ir kaimams. Ne taip, kaip inA?inieriaus, matematiko, geleA?inkelininko, verslininko, visuomenAi??s veikAi??jo, politiko, literato, vertAi??jo Petro VileiA?io epochoje ai??i?? universalumo ir kultAi??rinAi??s jaunystAi??s laikais. Tie patys A?monAi??s tiesAi?? geleA?inkelius, kAi??lAi?? Rusijos ekonomikAi??, kAi??rAi?? LietuvAi??, prasigyveno iA? savo verslo, kalbAi??jo apie politikAi?? ir kultAi??rAi??, raA?Ai?? eilAi??raA?A?ius. Tokia daugiadarbystAi??, interesA? platumos ne tik kad nepasendino ir nesumenkino jA? idAi??jA?, bet jas tik grAi??dino ir brandino.

Anais laikais apie kultAi??rAi?? galAi??jo ir norAi??jo kalbAi??ti ne tik poetai, bet ir geleA?inkelieA?iai.

Kai 2003-iaisiais MaA?eikiA? rajono savivaldybAi??s meru tapAi??s gydytojas, buvAi??s vilnietis Vilhelmas DA?iugelis visiems maA?eikiA?kiams pareiA?kAi??, kad MaA?eikiuose kultAi??ros nAi??ra, kiekvienas maA?eikiA?kis tAi?? suprato taip, kaip jam patogiau. Niekam, regis, ir A? galvAi?? neatAi??jo mero paklausti, apie kokiAi?? kultAi??rAi?? kalbAi??ta ar kas tai yra. O kam klausti, jei ir taip aiA?ku.

Kai kas, tiesa, po tokio pareiA?kimo laukAi?? bent jau permainA?.

JA? laukti ilgai nereikAi??jo. UA? 2004 metA? veiklAi?? A? buvusius gamyklos kultAi??ros rAi??mus tais metais persikAi??lAi??s MaA?eikiA? rajono kultAi??ros centras, savivaldybAi??s A?staiga, buvo pripaA?intas geriausiu rajono kultAi??ros centru A?alyje. Ta proga staiga kultAi??rAi?? MaA?eikiuose atradAi??s meras V. DA?iugelis dAi??kojo kultAi??ros darbuotojams ir A?teikAi?? jiems 10 tAi??kst. litA? A?ekA?.

Jei bAi??tum mero paklausAi??s, kaip pasikeitAi?? ar kokiu bAi??du, jo manymu, atsirado kultAi??ra MaA?eikiuose, tikriausiai bAi??tA? pasijutAi??s maA?umAi??lAi?? nejaukiai.

Buvusiam vilnieA?iui merui, lygiai kaip ir kokiam nors A? MaA?eikius atvykusiam Vilniaus menininkui, iA? tiesA? galAi??tA? pasirodyti, kad kultAi??ros MaA?eikiuose nAi??ra.

KultAi??rAi?? A?ia iA? esmAi??s kuria saviveiklininkai, dauguma iA? jA? puoselAi??ja, kad ir geriausias, taA?iau ne miesto, bet kaimo kultAi??ros tradicijas. Vienas kitAi?? veja A?vairiausi mAi??gAi??jiA?ki sambAi??riai, jiems vadovauja apmokami kultAi??ros profesionalai. Tokie kultAi??ros vedliai daA?niausiai prisitaiko prie vakarykA?A?iA? kaimieA?iA? ai??i?? o tokiA? A?moniA? MaA?eikiuose dauguma ai??i?? poreikiA?. IA?imtis bAi??tA? gal tik naftos perdirbimo gamyklos administracija ai??i?? bAi??tA? galima kalbAi??ti apie tam tikrAi?? A?ios A?monAi??s bendruomenAi??s subkultAi??rAi??. Jos ir tipiniA? maA?eikiA?kiA? kultAi??riniai poreikiai daA?niausiai prasilenkia.

Vis dAi??lto paskaitAi?? vietos laikraA?A?ius galAi??tume manyti, kad didA?iAi??jAi?? dalA? laisvalaikio rajono gyventojai praleidA?ia dalyvaudami saviveikloje arba yra saviveiklininkA? sukurtA? kultAi??ros produktA? vartotojai. TodAi??l kadaise mero neatsakingai mestelAi??tAi?? replikAi?? turAi??tume koreguoti: kultAi??ros A?ia yra, taA?iau tai nAi??ra miesto kultAi??ra.

MaA?eikiai nAi??ra laisvai kuriamo miesto kAi??rybinAi?? erdvAi??, kuri remtA?si savarankiA?kA? profesionaliA? menininkA? kAi??ryba, jA? tarpusavio dialogu, apibrAi??A?tesne pilietine pozicija ar pastebimu pasiA?ventimu profesionalaus meno vertybAi??ms, laisvam meno judesiui. Judesiui, kuris keltA? nuostabAi??, taptA? ypatingu meno ar net gyvenimo A?vykiu. Bent jau A?kvepianA?iu A?aidimu, DidA?iojo gyvenimo A?aidimo miniatiAi??ra.

IA? esmAi??s MaA?eikiai daugeliui kultAi??rininkA? yra tapAi?? ne jA? kAi??rybos laisvAi??s, o jaukios, patogios stoties ir stovAi??jimo vieta.

IA?kalbinga, manau, vien jau statistika: savivaldybAi??s KultAi??ros ir sporto skyriui vienas ir tas pats A?mogus vadovauja dvideA?imt aA?tuonerius metus. VieA?osios bibliotekos ir muzikos mokyklos vadovams ai??i?? po trisdeA?imt trejus metus vadovavimo staA?o, kultAi??ros centro vadovas vadovauja trisdeA?imt aA?tuonerius metus, muziejuje tas pats A?mogus direktoriauja net keturiasdeA?imt A?eA?erius metus. Be to, dauguma jA? ne sykA? apdovanoti uA? A?vairiausius nuopelnus. Vadovai, reikia pasakyti, profesionalAi??s ir atsakingi, taA?iau ai??i?? turAi??tume neabejoti, susieti tam tikra stabilumo (stoties? purchase periactin online. ) grandine, kuri neretai, reikia manyti, pristabdo (ar pastato A? vietAi??) kiekvienAi?? jA? atskirai. RevoliucijA?, naujA? idAi??jA? iA? tokio struktAi??rinio darinio tikAi??tis bAi??tA? sunku.

MaA?eikiai ai??i?? maA?as pakraA?A?io miestas, kuriame jauniems, miesto kultAi??ros ugdytiems kultAi??ros darbuotojams tikrai nebAi??tA? labai jauku. Dauguma kultAi??ros centro A?venA?iA? primena kaimo geguA?ines ir jomarkus su smagiais dainorAi??liais, A?okAi??jAi??liais, muzikuotojais, vaidintojais, pasakoriais ar eiliuotojais. O juos visus vienu ypu galAi??tA? nuA?luoti vienintelAi?? gyva TV A?ou A?vaigA?dAi??s A?ypsena. Mat tokia A?ypsena, iA? TV dAi??A?Ai??s nuolat matoma savoje namA? aplinkoje, netgi savesnAi?? nei visa linksma iA?vardytoji kompanija. PridAi??kim ir tai, kad tikriems vakarykA?A?iams kaimieA?iams visos linksmybAi??s, kurias jie mato per televizijAi??, yra ir rodiklis, ir argumentas, ir atskaitos taA?kas. Tad nenuostabu, kad tokie TV A?vaigA?dA?iA? A?vystelAi??jimai MaA?eikiuose susilaukia daugiausia dAi??mesio.

A?vilgtelAi??jAi?? A? kultAi??ros centro repertuarAi?? matytume praktiA?kai tuos paA?ius po visAi?? LietuvAi?? veA?iojamus koncertus ir spektaklius ai??i?? greitAi??jA? kultAi??rmaistA?. Ai?? jA? srautAi?? A?silieja ir meno festivalio ai??zMaA?eikiai 2013ai??? renginiai, kuriA?, drA?skim pasakyti, nejungia niekas, kas suteiktA? jiems pretekstAi?? vadintis festivaliu. Ar esate girdAi??jAi?? apie festivalA? be ypatingos, renginA? A?prasminanA?ios vAi??liavos, festivalA?, kuris truktA? pusantro mAi??nesio? Septintus metus iA? eilAi??s vykstantis festivalis, kurA? tarptautiniu neva paverA?ia vienas ar du uA?sienio kolektyvai, geriausiu atveju ai??i?? puikus renginiA? ciklas su A?alyje A?inomais, garbingais profesionalais. Taip, jie atveA?a aukA?tAi?? kokybAi??, taA?iau bendras iA?skirtinumas, kokia nors ypatinga A?inia MaA?eikiams, maA?eikiA?kiui ar, atvirkA?A?iai, visai Lietuvai jA? nesieja. Tarytum liga uA?sitAi??sAi??s festivalis atspindi ir kaA?kokios miglotos kilmAi??s negaliAi?? tuos profesionalus sutelkti apie A?ia, MaA?eikiuose, gimusiAi?? idAi??jAi??, kurios ypatingumas, originalumas kurstytA? paA?iA? maA?eikiA?kiA? savigarbAi??, nuosavos kAi??rybiA?kos erdvAi??s jausenAi??.

Visa, kas atveA?ama A? MaA?eikius ai??i?? dovana iA? centro, iA? ten, kur viskas geriau, bemaA? nuo paties Dievo. Skirtingai nei A?ia, maA?ame maA?eikiA?kiA? (kai kas juokaudamas sako ai??i?? ai??zmaA?A?jA? kiA?kiA?ai???) mieste. UA?tenka ateiti A? festivalio atidarymo koncertAi?? MaA?eikiA? Ai??v. PranciA?kaus AsyA?ieA?io baA?nyA?ioje: kiekvienas atlikAi??jas pasitinkamas ir palydimas ritualiA?kai atsistojant, kiekvienam atskirai paplojama katuA?iA?, sveikinimo ir padAi??kA? kalbA? ilgis, kuriuo bandoma padidinti organizatoriA? reikA?mAi??, konkuruoja su koncerto trukme. DidA?ioji publikos dalis ai??i?? daugeliui A?inomi rajono politikai, verslininkai, daA?niausiai iA?kart du viename asmenyje. PrieA? A?imtAi?? metA? panaA?aus statuso asmenis bAi??tum sutikAi??s per A?ventas miA?ias. Ir tai, manau, pats puikiausias tvirto, stabilaus, gal netgi A?emaitiA?ko mentaliteto bei maA?os bendruomenAi??s, vienijamos pirmiausia bendro mandagaus ritualo, modelis.

dopoxetine online

Ai??vairiopam stabilumui palanki ir judrumui prieA?iA?ka geografinAi?? nuoA?alAi?? ai??i?? iA? esmAi??s pats A?alies pasienis ai??i?? neskatina aktyvesnAi??s menininkA? tarpusavio ar menininkA? ir visuomenAi??s dialogo. Galima netgi A?tarti, kad kaip tik to ir vengiama. Tyliai, ramiai ir vAi??siai padAi??ti konservai ilgiau laikosi. Ilgiau nei tai, kas A?vieA?ia, atvirame sAi??lytyje su aplinka, neuA?konservuota.

Per du Lietuvos nepriklausomybAi??s deA?imtmeA?ius MaA?eikiuose per vargus pastatyta vienintelAi?? skulptAi??ra, kuri, regis, geriausiai atitinka stabilA?, dialogui, ribos ar taisyklAi??s perA?engimui atsparA? vidutinio maA?eikiA?kio charakterA?. Ai??tai jis, tikrasis stoties A?enklas ai??i?? 2010 metA? liepos 6-Ai??jAi?? SavivaldybAi??s aikA?tAi??je atidengta Lietuvos tAi??kstantmeA?iui A?prasminti skirta skulptAi??rinAi?? lauko rieduliA? kompozicija (skulptorius Zenonas SteponaviA?ius). PaminklAi?? sudaro trys maA?esni rieduliai, ant kuriA? uA?keltas septynias tonas sveriantis akmuo, pargabentas iA? JuodeikiA? kaimo. Ant trijA? pagrindo plokA?A?iA? iA?kalta: ai??z1290 metais lietuviA? A?ygiui A? LivonijAi?? vadovavo kunigaikA?tis MaA?eikaai???; ai??z1871 m. rugsAi??jo 16 d. atidaryta geleA?inkelio linija Liepojaai??i??MaA?eikiaiai??i??Vilniusai???; ai??z1920 m. kovo 1 d. A?kurta MaA?eikiA? miesto savivaldybAi??ai???. Ant visA? plokA?A?iA? ai??i?? po MaA?eikiA? herbAi??, A?raA?as ant pagrindinio akmens A?ymi Lietuvos vardo tAi??kstantmetA?.

SkulptAi??ros A?inia ai??i?? saugAi??s istoriniai-patriotiniai, patikimi, abejoniA? nekeliantys minties akmenys, prieA? kuriuos, tiesAi?? sakant, ne kAi?? tepapAi??si. Viskas bAi??tA? savo vietoje, jei tai nebAi??tA? iA? esmAi??s vienintelAi?? tikra skulptAi??ra, papuoA?usi MaA?eikius po nepriklausomybAi??s atkAi??rimo. Akivaizdu, kad net ir A?ioje vietoje patvirtinta ai??i?? maA?eikiA?kiai renkasi tik gerai laiko iA?bandytus, visuotinai suprantamus, nelyginant iA? aukA?A?iau nulemtus, tradicinius dalykus, neiA?provokuodami nieko, kAi?? galAi??tume sieti tik su MaA?eikiais, tik su A?ia gyvenanA?iais ypatingais, iA?skirtiniais A?monAi??mis.

AnksA?iau uA? A?iAi?? rieduliA? kompozicijAi??, 2004-aisiais, aikA?tAi?? prie savivaldybAi??s paA?ymAi??jo dar tikresnis kaimiA?kos, konservatyvios kultAi??ros simbolis ai??i?? privaA?iai inicijuotas ir finansuotas, tautodailininko sukurtas Ai??A?uolinis koplytstulpis A?ia buvusiai Ai??v. Aloyzo baA?nyA?iai atminti. Galima sakyti, kad A?is A?ventas, kiaurai tradicinis ir skaidriausiai daugumos maA?eikiA?kiA? suvokiamas kAi??rinys buvo neginA?ijamas, vienintelis regimosios MaA?eikiA? kultAi??ros A?enklas. Pirma, jis A?ia atsirado ne meno A?moniA? ar savivaldybAi??s tarnautojA? iniciatyva, be to, nekonkursinAi??mis sAi??lygomis, savivaldybAi??s administracijai neiA?leidus nAi?? lito. Tuometinis savivaldybAi??s vyriausiasis architektas tada sakAi??, kad uA?gniauA?ti iniciatyvos jis neiA?drA?sAi??s. Dar padejavAi??s, kad statyti paminklams savivaldybAi?? pinigA? nAi??ra numaA?iusi.

Sunku, A?inoma, nepastebAi??ti, kad pastaruoju metu potencialios kultAi??rinAi??s MaA?eikiA? erdvAi??s iA?siplAi??tAi?? arba pleA?iasi: restauruoti Renavo dvaro rAi??mai (MaA?eikiA? muziejaus filialas), architektAi??s GraA?inos JukneviA?ienAi??s A?eimos iniciatyva privataus projekto pagrindu restauruota DautarA? dvaro sodyba. VisAi?? vasarAi?? iki pat rugsAi??jo vidurio A?io dvaro sodyba kvietAi?? maA?eikiA?kius A? profesionalios muzikos renginius. Su kaimiA?kai kultAi??rai nebAi??dingu nuoseklumu.

Neilgai trukus bus renovuotos muziejaus ir vieA?osios bibliotekos patalpos.

Toks A?spAi??dis, kad MaA?eikiuose ruoA?iamasi tarytum vestuvAi??ms ar krikA?tynoms. Tarytum visiA?kai naujam gyvenimui ar naujam A?uoliui. Bet ar uA?sistovAi??jAi??s, tAi??kmAi?? praradAi??s vanduo pralauA? senus A?proA?ius, A?sisenAi??jusiAi?? stoties savijautAi??? Kas bus tie naujosios MaA?eikiA? kultAi??ros vestuvininkai? Ar nepritrAi??ks kvapo A?ioje stoties apsiaustyje DautarA? dvaro valdytojams?

Galvoju apie tai A?iAi??rAi??dama LaisvAi??s gatvAi??s pusAi??n. Labai nedidelAi?? jos atkarpAi??lAi?? su Merkelio RaA?kausko gimnazijos prieigomis matau pro vieA?buA?io ir tulpAi??s pavidalo banko pastato tarpAi??.

Tik prieA? pusmetA? prisikasiau iki nuostabios M. RaA?kausko knygos. Jos autorius ai??i?? dviejA? kontroversiA?kA? Lietuvos garsenybiA? ai??i?? Petro Cvirkos ir Antano Venclovos ai??i?? uoA?vis, poeto Tomo Venclovos senelis. M. RaA?kausko knyga pavadinta ai??zUA?raA?ai. DvideA?imt metA? (1885ai??i??1905) A?emaitijos uA?kampyjeai??? (2008). LiteratAi??ros tyrinAi??tojas, vertAi??jas, pedagogas, klasikinAi??s filologijos profesorius M. RaA?kauskas (1885ai??i??1968) kurA? laikAi?? dirbo MaA?eikiA? progimnazijos direktoriumi. Ai??tai dAi??l to kaimiA?kosios kultAi??ros vieta A?alia universalaus geleA?inkelininko P. VileiA?io turi dar vienAi?? svarbA? A?enklAi??.

Jei bAi??tA? mano valia, MaA?eikiA? kultAi??rininkams pasiAi??lyA?iau M. RaA?kausko literatAi??rinio palikimo seminarAi??, kurio centre bAi??tA? ai??zUA?raA?aiai??? ai??i?? iA?tisa laisvos, kAi??rybiA?kos minties mokykla A?iA? laikA? kaimieA?iui ir, tiesAi?? sakant, miesA?ioniui. Tiesa, A?iAi?? idAi??jAi?? apsunkintA? vien jau tai, kad skurstanti MaA?eikiA? vieA?oji biblioteka A?ios knygos nAi??ra A?sigijusi. Ar kam nors daugiau tai rAi??pi? Bibliotekoje, kaip ir kitose kultAi??ros A?staigose, daA?niausiai remiamasi patikimais nacionaliniais projektais ir stichiA?komis privaA?iomis kultAi??rinAi??mis iniciatyvomis. Taip pigiau ir paprasA?iau. O ir kodAi??l turAi??tA? bAi??ti kitaip? Per pastaruosius rinkimus A? rajono tarybAi?? nAi?? vienoje partinAi??je programoje apie kokiAi?? nors MaA?eikiA? kultAi??ros politikAi?? nAi?? neuA?siminta. NAi?? A?odeliu. Sunku patikAi??ti.

PerskaiA?iusi ai??zUA?raA?usai???, tarstelAi??jau netikAi??tai drAi??siai net paA?iai sau: ai??zPo mirties norAi??A?iau bAi??ti knyga, panaA?ia A? A?iAi??.ai??? Ai??i savijauta mane iA? naujo A?enklina, kai A?vilgteliu pro langAi?? deA?inAi??n ai??i?? ten, kur matau M. RaA?kausko gimnazijos fragmentAi??. Tiesa, sutemus A?is fragmentas irgi sutemsta. Ai??vieA?ia tik architekto Mykolo Songailos (1874ai??i??1941) suprojektuoto banko langai.

Kaimo kultAi??ros atstovas ai??i?? nesvarbu, kur jis gyventA? ai??i?? nepajAi??gus diferencijuoti, atskirti subtiliA? vyksmo niuansA? ir struktAi??rA?, kurias net be didesniA? mokslA? A?gunda skirti mieste augAi??s miesto kultAi??ros A?mogus. Man savaip patinka A?ie abu tipai. Mat norom nenorom randu savy juos abu. Vis dAi??lto ir A?iandien prisimenu, kaip 2006-aisiais Poezijos pavasario skaitymus organizavAi??s MaA?eikiA? rajono kultAi??ros centras iA? Vilniaus atvykusiai poetA? delegacijai skyrAi?? baltais minkA?tasuoliais papuoA?tAi?? didA?iAi??jAi?? savo scenAi??, minkA?tai pasodino ten ir poetus. Publikai jie buvo pristatyti entuziastingu vestuviA? pirA?lio stiliumi. SalAi??je buvo apie septynis A?imtus A?iAi??rovA?. Nieko sau, sakysite, taA?iau jie A?ia buvo susigrAi??dAi?? ne poezijos, o tiesiog uA?siAi??mAi?? vietas dAi??l popso A?vaigA?dA?iA? koncerto, kuris programoje buvo numatytas iA? karto po skaitymA?.

Pamenu, kaip nuo tokio kultAi??rinio kokteilio sutriko poetAi?? MarytAi?? KontrimaitAi??. TriukA?mingA?, pusgirA?iA? maA?eikiA?kiA? ir poetA? susitikimAi?? kaA?kas, pamenu, apraA?Ai?? viename A?alies kultAi??ros savaitraA?tyje.

PanaA?i publika susirenka ir A? nemokamus meno festivalio ai??zMaA?eikiaiai??? klasikinAi??s muzikos koncertus.

Tokiais atvejais ramina mano gyvenimo tekstas: tokiA? vietA?, erdviA? ar stoA?iA? su nejaukiomis, juokingomis ar donkichotiA?komis kultAi??ros sandAi??romis pasaulyje yra ir bus tol, kol tvers patsai pasaulis. Ir esame laisvi A?ias vietas pakAi??sti ar jA? neapkAi??sti.

Nesunku jose, tiesa, tiesiog nuskAi??sti.

Savo stotA? bird biotic doxycycline dogs. bandau apmAi??styti laisvai, kartais ap-mAi??stydama taip, tarsi kaA?kAi?? tiesiog apeiA?iau ai??i?? atsargiai, A?valgydamasi iA? toliau, nosA? pasibalnojusi A?iek tiek silpnesniais akinukais.