Nuo pasaulio stogo

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??Daiva Ai??abaseviA?ienAi??
DATA: 2012-12

Nuo pasaulio stogo

Daiva Ai??abaseviA?ienAi??

Apie Vytauto V. Landsbergio filmA? antologijAi??

TeatrologAi?? Daiva Ai??ABASEVIA?IENAi?? pristato 2012 metais iA?leistAi?? kino reA?isieriaus, knygA?, eilAi??raA?A?iA?, dainA? autoriaus ir atlikAi??jo Vytauto V. LANDSBERGIO (g. 1962) filmA? antologijAi??. 5 DVD rinktinAi??je ai??i?? dvideA?imt keturi reA?isieriaus kino kAi??riniai. Tarp jA? ai??i?? vaidybiniai filmai ai??zJonukas ir GrytutAi??ai???, ai??zKai aA? buvau partizanasai???, kino menininko Jono Meko, raA?ytojA? NijolAi??s MiliauskaitAi??s, Vytauto BloA?Ai??s, Grigorijaus KanoviA?iaus ai??i?? dokumentiniai portretai, filmai, skirti Lietuvos istorijos temoms: ai??zBaladAi?? apie DaumantAi??ai??? (apie partizanAi?? JuozAi?? LukA?Ai??), ai??zPartizano A?monaai??? (apie NijolAi?? LukA?ienAi??), ai??zVilties prezidentasai??? (apie politikAi?? KazA? LozoraitA?), metafiziniA? temA? link krypstanA?ios kino juostos ai??zApie apreiA?kimusai??? ir ai??zVilius Orvidasai???.

From the Roof of the World

The theatre critic Daiva Ai??ABASEVIA?IENAi?? reviews the film anthology published in 2012 by the film director, writer, poet, songwriter and performer Vytautas V. LANDSBERGIS (b. 1962). There are 24 of the directorai??i??s film creations in the five-DVD set. Among them are the feature films ai???Jonukas and GrytutAi??ai??i?? and ai???When I was a Partisanai??i??; documentary portraits of the film maker Jonas Mekas and the writers NijolAi?? MiliauskaitAi??, Vytautas BloA?Ai?? and Grigorijus KanoviA?ius; films on themes from
Lithuanian history, ai???The Ballad of Daumantasai??i?? (about the partisan Juozas LukA?a), ai???A Partisanai??i??s Wifeai??i?? (about NijolAi?? LukA?ienAi??), ai???The President of Hopeai??i?? (about the politician Kazys Lozoraitis); and films touching on metaphysical themes, ai???About Manifestationsai??i?? and ai???Vilius Orvidasai??i??.

Lietuvoje A?prastos literatAi??ros antologijos, skirtos tam tikroms temoms. Bet susipaA?inus su neseniai pasirodA?iusia Vytauto V. Landsbergio filmA? antologija, tenka naujai A?vertinti A?io menininko kAi??rybos pasaulA?, paA?velgti A? jam rAi??pimA? temA? svarbAi?? visos lietuviA? kultAi??ros kontekste.

GraikiA?ka A?odA?io ai??zantologijaai??? kilmAi?? (iA?Ai??anthosAi??ai??i?? gAi??lAi??,Ai??legeinAi??ai??i?? skaityti, rinkti, kalbAi??ti) tinka Vytauto V. Landsbergio kAi??rybai apibAi??dinti ai??i?? tai meniniA? portretA?, filosofiniA? minA?iA? ir poetiniA? vaizdiniA? rinkinys. Pats Vytautas V. Landsbergis ai??i?? polifoninis A?mogus, turintis daugelio menininkA? savybiA?. Jis ai??i?? raA?ytojas, kino ir teatro reA?isierius, dainA? kAi??rAi??jas ir jA? atliAi??kAi??jas. Jo kAi??ryba egzistuoja permanentiA?kai, ne epizodiA?kai. Pirmuosius eilAi??raA?A?ius paraA?Ai??s aA?tuntajame XX a. deA?imtAi??metyje, jis ir A?iandien gyvena kupinas naujA? sumanymA? ir idAi??jA?.

Lyginant su komerciniu ar populiariuoju kinu, Vytautas V. Landsbergis kuria opozicinA? kinAi??. Ir temA?, ir A?anrA? poA?iAi??riu jo filmai labai A?vairAi??s, juos kurdamas jis kuria ir save kaip menininkAi??.

Filmuose jam svarbu iA?reikA?ti meninAi?? tiesAi??: kur reikalingas istorinis tikslumas, jis yra tikslus, o kur A?siterpia autentiA?kas kAi??rAi??jo A?vilgsnis, jo poetinAi??s sielos nesustabdysi. KiekvienAi?? filmAi?? supa A?viesus energetinis pradas. Kine ai??i?? tai ne toks daA?nas atvejis. Visuose Vytauto V. Landsbergio filmuose juntamas jo atidus, filosofinis poA?iAi??ris A? A?mogaus sielAi??, netgi A? anapusinA? gyvenimAi??. Matyt, dAi??l to kAi??rAi??jui lengviau kino kalba iA?reikA?ti ryA?kias pasAi??monAi??s vizijas. Landsbergio kAi??ryba vientisa, natAi??rali, paprasta ir ori. Be to, jo darbams bAi??dingas ir mAi??stymo muzikalumas ai??i?? ne vien dAi??l taikliA? muzikiniA? intarpA?, bet ir dAi??l skirtingus fragmentus jungianA?io improvizacinio svaigulio.

FilmA? antologijAi?? sudaro dvideA?imt keturi kAi??riniai. Filmai ai??i?? meniniai, nors daugelis jA? pagrA?sti dokumentika. ReA?isieriui pirmiausia rAi??pi A?mogus istorijoje. Landsbergis tvirtina, kad istorijAi?? gali keisti tik kurianA?ios asmenybAi??s. TodAi??l beveik visA? filmA? epicentre atsiduria Lietuva ir jAi?? kuriantis A?mogus. Tai geriausiai A?rodo filmai ai??zBaladAi?? apie DaumantAi??ai???, ai??zVilties prezidentasai???, ai??zVisa teisybAi?? apie mano tAi??vAi??ai???, ai??zPartizano A?monaai???, ai??zSabasai???. DaA?nAi?? Vytauto V. Landsbergio filmAi?? lydi Ai??arAi??no Nako muzika ai??i?? ji padeda formuoti dramaturginA? audinA?. Ai??is kompozitorius niekada nepataikauja situacijai, stengiasi jAi?? iA?plAi??sti. AbiejA? menininkA? kAi??rybinis duetas byloja ne tik apie reA?isieriaus muzikinAi?? klausAi??, bet ir apie sugebAi??jimAi?? bendrAi?? kAi??rybAi?? paversti visuma.

Landsbergiui svarbi menininko tema. Kaip Dievo pateptieji jo filmuose iA?kyla filmininkas Jonas Mekas, raA?ytojai NijolAi?? MiliauskaitAi??, Vytautas BloA?Ai??, Henrikas Nagys, GriAi??gorijus KanoviA?ius, Liudvikas JakimaviA?ius, dailininkai Ai??arAi??nas Sauka, Petras RepA?ys, Stasys EidAi??riAi??geviA?ius. TaA?iau jis randa bAi??dA? kino kalba atskleisti ir kitokA? pasaulA?. RyA?kiausi filmai ai??i?? ai??zApie apreiA?kimusai???, ai??zVilius Orvidasai???, ai??zNuo pasaulio stogoai???. ReA?isierius puikiai iA?mano A?moniA? psichologijAi?? ir kartu stebina savo filosofiniu poA?iAi??riu A? gyvenimAi??.

VytautAi?? V. LandsbergA? galima vadinti dabarties sAi??jAi??dA?io A?mogumi. Jo kAi??ryba atsako A? laiko provokacijas, iA?A?Ai??kius. Jis kalba autentiA?ku balsu, per savo filmus tarytum braunasi A? tai, kas vadinama teisingumu. Jo patriotizmas ai??i?? aukA?A?iau uA? paprastAi?? patriotizmAi??. Jis iA?augAi??s iA? A?mogiA?kumo ir pasiaukojimo. Filmo ai??zKai aA? buvau partizanasai??? epilogui pasitelkta citata iA? Karlo Gustavo Jungo knygos ai??zAtsiminimai, sapnai, apmAi??stymaiai??? labai tinka Landsbergio kAi??rybai nusakyti: ai??zGaliu A?sivaizduoti, kad galbAi??t jau gyvenau ankstesniuose amA?iuose ir ten susidAi??riau su klausimais, kuriA? tada dar negalAi??jau iA?sprAi??sti. TodAi??l turAi??jau gimti ir vAi??l, nes buvau neA?vykdAi??s man pavestos uA?duotiesai???.Ai?? MisionieriA?kumas yra svarbi Landsbergio kAi??rybos dalis.

Legendiniam Lietuvos partizanui Juozui LukA?ai, slapyvardA?iu Daumantas (1921ai??i??1951), Vytautas V. Landsbergis skyrAi?? ne vienerius metus ir net kelis filmus, nes aplink jA? prasisuko svarbi ir bene skausmingiausia mAi??sA? tautos istorijos dalis. PersismelkAi??s partizaninAi??mis idAi??jomis, reA?isierius per A?ios asmenybAi??s analizAi?? siunA?ia A?iniAi?? A?iai dienai, kuri daA?nai smilksta vienadieniA? problemA? bergA?dume. ai??zBaladAi??s apie DaumantAi??ai??? pradA?ioje ant rudeniA?kai pliko, grubiai iA?akAi??to dirvono vaikas iA? akmenukA? dAi??lioja pamAi??kliA? kaukes, kituose kadruose ai??i?? ant liepto susodinti Daumanto draugai po ilgA? nesimatymA? dalijasi prisiminimais. JA? kalbos lAi??tumas ir bandymas paA?maikA?tauti saugumo tema iA?duoda jA? pozicijos tvirtumAi??. Landsbergis iA?davystAi??s temAi?? priartina taip, jog tu imi realiai jausti praradimo skausmAi??.

Filmuodamas reA?isierius lAi??tai kartu su paukA?A?iA? ir gyvuliukA? garsais ai??zA?valgosiai??? po Lietuvos kaimAi??. Greta kadrai, kuriuose viA?tgaidiA?kas balsas skelbia socialistinAi??s Lietuvos A?eA?tAi??sias gimimo metines. Po to girdime Justo Paleckio absurdiA?kAi?? DainA? A?ventAi??s sveikinimo kalbAi??, kurioje sujungiami ir Gedimino sapnas, ir socializmas. Taip sluoksniuodamas temas ir A?vairius faktus, reA?isierius priartAi??ja prie kAi??rinio A?erdies. Fiksuojamas Daumanto brolio Jurgio LukA?os suA?audymas, motinos sielvartas, kai po keliA? dienA? rastus sAi??naus kraujo likuA?ius ji susemia A? drobulAi?? ir parsineA?usi prie namo uA?kasa po bijAi??nA? krAi??mu. Viena A?eima ai??i?? visos Lietuvos likimas. Skamba faktai apie gilA? tAi??vo skausmAi?? gedint netikAi??tai ir A?iauriai nuA?udyto sAi??naus: tAi??vas naktA? nuogas buvo iA?vestas prie lavono ir iA?kart iA?protAi??jo, o po trijA? mAi??nesiA? mirAi??. Motina drobulAi?? su kraujo likuA?iais iA?kasAi?? ir priglaudAi?? mirusio tAi??vo karste.

ReA?isierius pasakoja istorijAi??. LAi??tai judanti kamera, dokumentinis kiekvienos detalAi??s fiksavimas A?kaitina sAi??monAi??. ReA?isierius taikliai sugretina du gyvenimo siuA?etus: Daumanto intensyviAi?? antisovietinAi?? veiklAi?? ir pagal bukus socialistinius Stalino lozungus gyvenanA?iAi?? LietuvAi??.

BAi??damas ai??zuA? kadroai???, Landsbergis moka prakalbinti paA?ius nekalbiausius A?mones, atrastus paA?iose netikAi??A?iausiose pasaulio A?alyse. ai??zBaladAi??je apie DaumantAi??ai??? aistringai atradAi??s paA?nekovus, juos rodo beveik sustabdytuose kadruose ai??i?? folkAi??neriA?kai mirusioje gamtoje, lAi??tai judant ir ypaA? lAi??tai jiems kalbant. Kartu su Ai??arAi??no Nako lAi??tai plAi??tojama intelektualia muzika filmo veiksmas priartina dar vienAi?? svarbiAi?? ai??i?? meilAi??s ai??i?? temAi??. Nors meilAi?? pirmoje vietoje, Daumantas prieA? tai turi atlikti savo prievolAi?? Lietuvai. Gal dAi??l to, kad A?i tema pati sudAi??tingiausia, reA?isierius kuria net kelis filmus. Prisijungdamas prie NijolAi??s BraA?Ai??naitAi??s-LukA?ienAi??s viso gyvenimo sielvarto, jis sukAi??rAi?? ne tik ai??zBaladAi?? apie DaumantAi??ai???, bet ir filmus ai??zKai aA? buvau partizanasai???, ai??zPartizano A?monaai???. O kadrai, kuriuose Jonas Pajaujis klausinAi??ja JonAi?? KukauskAi?? apie Juozo LukA?os A?Ai??tA?, atskleidA?ia reA?isieriaus psichologijos iA?manymAi??. AntiAi??emocinAi?? reakcija A? A?iurpAi?? kelianA?ius faktus atskleidA?ia grAi??smingAi?? saugumieA?io ramybAi??.

Vaidybinis filmas ai??zKai aA? buvau partizanasai??? (2008) ai??i?? mistinAi?? pasaka, kurios pabaiga ai??i?? sukreA?ianti dokumentinAi?? istorija. Ai??is filmas sukurtas ekspresionistiniais potAi??piais. Trys pagrindinAi??s linijos ai??i?? herojaus vizitas pas psichoanalitikAi?? ir jo pasAi??monAi??s kelionAi?? A? praeitA?, teatro teatre linija ir 1948 metA? lietuviA? partizaninAi??s veiklos nuotrupos. Kino scenaristikoje atskirA? temA? jungtys ai??i?? A?prastas reiA?kinys. TaA?iau taip A?is filmas suskirstomas ne tiek dAi??l siuA?etinAi??s intrigos, kiek dAi??l dar vieno faktoriaus atsiradimo. A?adindamas istorinAi?? atmintA?, filmas tiksliai pataiko A? A?mogaus sAi??monAi??, ir tampa svarbu ne tiek faktai, kiek kaitos ir evoliucijos neiA?vengiamumas. Gyvendami okupuotos sAi??monAi??s bAi??senoje A?monAi??s dar ilgai bus nusikaltAi??liA? ir nusikaltimA? apsuptyje.

Paradoksas: ai??zKai aA? buvau partizanasai??? ai??i?? filmas apie A?mogaus tragedijAi??, bet labai A?viesus. ReA?isierius yra nepakeiA?iamas pasakA? kAi??rAi??jas, todAi??l ir A?iAi?? pasakAi?? suaugusiesiems jis papasakojo savotiA?kai naiviai, paprastai, su kAi??rybai neiA?vengiamais atsitiktinumais, kurie kartais labiau nujauA?iami, kartais plika akimi matomi. Bet ta filmavimo laisvAi?? visAi?? kAi??rybAi?? paverA?ia organiA?ku reiA?kiniu. ai??zKai aA? buvau partizanasai??? ai??i?? atvira kario pozicija, kino A?anro forma iA?reikA?ta mintis, jog ne vien stribai ir jA? kAi??ryba A?iandien klesti aplink mus. Lietuviai mokAi??jo kovoti ir savo pilietiA?kumAi?? jie turi iA?laikyti kasdien. Tokia metodiA?ka filmo ekspozicija jo nedaro statiA?ko, deklaratyvaus. Anaiptol, regime pulsuojantA? nervAi??, kai atkuriama atmintis tampa brandos A?enklu. Partizanai ai??i?? Ramanauskas, DzAi??kas, Daumantas ai??i?? ne vien didvyriai magnetai, tai yra gyvi eilAi??raA?A?iai, kuriems perskaityti A?manomos paA?ios A?vairiausios interpretacijos. TodAi??l ir A?iame filme svarbu tampa ne sAi??voka ai??zpartizanasai???, o kelias, tapsmas juo. Ai??iandien ne kAi?? svarbiau yra bAi??ti partizanu nei 1948-aisiais. TodAi??l kai aristokratas ai??i?? Algimanto Masiulio A?iniuonis ai??i?? finale pasirodo su savo lazda, jis tampa panaA?us ne A? iA? istorijos atklydusA? A?amanAi??, o A? linksmAi?? burtininkAi??, kuriam lazda reikalinga naujoms vizijoms iA?skleisti.

Vytautas V. Landsbergis taikliai derina maksimalius paAi??saulius su minimaliais: miA?kai pritvinkAi?? besislapstanA?iA? partizanA? ir savo keiksmais springstanA?iA? svetimtauA?iA?, o A?ia pat aklinoje tamsoje proA?ektoriaus ai??zakisai??? laksto po partizanA? A?eimos relikvijas, detales, kurios jau seniai praradusios bet kokA? prasmingumAi??. Ai??iame filme labai svarbAi??s patys A?monAi??s, jA? praeities gyvenimas, mAi??stymas. Landsbergis, A? A?A? filmAi?? pasikvietAi??s A?iandien jau anapilin iA?Ai??jusius menininkus, kartu su jais A?tvirtina skausmingA? prisiminimA? prasmAi??. UA?tenka RAi??tos StaliliAi??naitAi??s (1938ai??i??2011) A?vilgsnio, suspaustA? lAi??pA?, skvarbaus A?vilgsnio ir tylos… Algimanto Masiulio (1931ai??i??2008) personaA?as A?kAi??nija aktoriui labai svarbiAi?? tiesos ieA?kojimo temAi??.

JaunesnAi??s kartos aktoriams, tarp kuriA? didA?iausias vaidAi??muo atiteko Gediminui StorpirA?A?iui, pavyko perteikti siaubo ir atminties kankinamas akimirkas. Vytautas V. Landsbergis A? kuriamAi?? pasaulA? organiA?kai integruoja ir ai??zgyvenimiA?kuosiusai??? personaA?us. Nors tai filmas pasaka, jo istorija ne susapnuota, o iA?gyventa. StorpirA?A?io personaA?as dar filmo pradA?ioje retoriA?kai klausia: ai??zMan kaip haliucinacijos A?ia?ai???, o Algimanto Masiulio aiA?kiaregys tAi??sia: ai??zGerai, nuo A?ia ir pradAi??simai???.

Partizaninis Lietuvos judAi??jimas Vytautui V. Landsbergiui visada svarbus. 2011 metais jis sukAi??rAi?? filmAi?? ai??zPartizano A?monaai???. Juozo Daumanto A?mona NijolAi?? BraA?Ai??naitAi??-LukA?ienAi?? sako: ai??zKaip Dievas norAi??s, taip ir busai???. Filmo tekstai skamba kaip poezija. GomurA? grauA?iantis paskutinis Daumanto laiA?kas mylimajai: ai??zKodAi??l laimAi?? sunkiai pasiekiama? Gal tik todAi??l, Niliuk, kad laime ji vadinasai???. Gamta, klykianA?iA? paukA?A?iA? skrydA?iai pirmyn atgal… Daumanto A?Ai??tA? simbolizuoja A? miA?kus nusileidA?ianti saulAi??. Filmas lAi??tas, taA?iau toks tempas ryA?kina kitAi?? ai??i?? iA?davystAi??s temAi??. Viskas taip arti ai??i?? nieko nevyksta, bet A?ia pat saugumieA?iA? A?ingsniai: ar neiA?girs vyrA? knarkimo iA? bunkerio? ReA?isieriui svarbu pabrAi??A?ti, jog vieno asmens iA?davystAi?? gali pakreipti ne tik vieno A?mogaus, bet ir visos tautos likimAi??. (Daumantas: ai??zMano juntamos vienatvAi??s nesutalpinsi tik A? prabAi??gusio laiko tarpAi??ai???.)

ai??zAmerikos ambasadoje neturime automobilio, nes nematom reikalo: jei A?iuo metu Lietuva neturtinga, mes galime A? darbAi?? atvykti pAi??stuteai???, ai??i?? filme ai??zVilties prezidentasai??? (1996) kalba A?viesaus atminimo ambasadorius Stasys Lozoraitis (1924ai??i??1994). Landsbergis jo lAi??pomis prabyla A? mus: ai??zLietuvAi?? turime gelbAi??t visi, arba ji gali praA?Ai??tai???. Ai??A? filmAi?? lydi didA?iulAi?? energija. ai??zAnapilisai???, ai??zPrezidento rinkimai. 1993ai???, ai??zVaA?ingtonas. 1990ai???, ai??zKazimieras Lozoraitis. Roma, 1996ai???, ai??zKonsulas Anicetas Simutis. Niujorkasai???, ai??zViktoras Nakas. VaA?ingtonasai???, ai??zTelevizijos debatai. 1993ai???, ai??zKiti prezidento rinkimai. 1994ai???, ai??zDaniela LozoraitienAi??ai???, ai??zIA?vykimasai??? ir ai??zEpilogasai??? ai??i?? tai vienuolika noveliA?, kuriose reA?isierius suformuluoja klausimAi??: ar galima A?iandien padaryti tokA? posAi??kA?, kokA? siAi??lAi?? jo ekscelencija Stasys Lozoraitis? Per prezidento rinkimus jis tiksliai A?vardijo: ai??zTie, kurie varA?osi su manimi, yra, tikrai, A?monAi??s, kurie nori LietuvAi?? pakeisti ir padaryti kelis A?ingsnius atgal A? labai pavojingAi?? zonAi??, A? labai pavojingAi?? sritA? ir suardyti daug kAi??, kas buvo padaryta per A?iuos metus. GalbAi??t ai??i?? ne gerai, galbAi??t ai??i?? ne tobulai, bet vis dAi??lto kaA?kas buvo padaryta. Ir visa tai A?iandien, jauA?iu, yra pavojujeai???. Tautos jAi??gos vienybAi?? Landsbergis fiksuoja filmuodamas prezidento rinkimo laikotarpA?. Lozoraitis tikAi??jo nauja A?moniA? sAi??junga, ai??zkuri taip greitai neiA?nyksai???. A?iAi??rint filmAi??, akistata su prarasta galimybe labai skaudi. VakarieA?iai jau tAi?? paA?iAi?? dienAi?? garsiai pasauliui iA?tarAi??: ai??zAteis ta diena, kai lietuviai pasakys: ai??zGalbAi??t mes nenusipelnom tokio prezidento?ai??? KryA?mindamas dokumentinius faktus, fiksuodamas A?vairiA? A?moniA? nuomonAi??, A? kai kuriuos klausimus Landsbergis atsako paties Stasio LozoraiA?io apmAi??stymais: ai??zVisAi?? laikAi?? aA? turAi??jau atsakinAi??ti A? tuos paA?ius klausimus. Per visAi?? rinkimA? laikotarpA? labai maA?ai galima buvo diskutuoti apie reikalus, kurie patiems A?monAi??ms yra A?domAi??sai???; ai??zAdamkaus puolimas (jis net grA?A?o A? AmerikAi??) rodo, kad politinAi??s kultAi??ros Lietuvoje nAi??raai???; ai??zTokioj atmosferoj bAi??ti neA?manomaai???. Stasio LozoraiA?io karta turAi??jo istorinA? atstumAi??, jiems lengviau buvo vertinti A?vykius, gyvenimo prasmAi?? A?rodant savo darbais. Vytauto V. Landsbergio kartai to atstumo neliko, todAi??l istorijAi?? reikia sugebAi??ti vertinti A?aibiA?kai. ReA?isierius A?iame filme stengiasi kuo tiksliau stebAi??ti, o stebAi??damas skverbtis A? tai, kas gali sustabdyti tautos regresAi??: A?moniA? psichologijAi??, intelektAi??, masAi??s A?takAi?? individui, politikos veidmainiA?kumAi??.

Rodos, sunki uA?duotis, taA?iau filmas skleidA?iasi lengvai ir skaidriai. Pirmiausia, jis rodo graA?iAi?? LietuvAi??. Ji graA?i savo paprastumu, savo lygumom ir kalvom. Lietuvos groA?A? Landsbergis rodo skambant ilgesingai muzikai. PavyzdA?iui, filme ai??zVilties prezidentasai??? Stasio LozoraiA?io kelionAi?? lydi A?irdA? veriantis vieniA?as Petro VyA?niausko saksofono balsas.

PanaA?iai formuojamas visA? filmA? laukas, reA?isieriaus asmenybAi??s pozicija. TodAi??l, pavyzdA?iui, Grigorijaus KanoviA?iaus mintys filme ai??zIA? niekur niekoai??? (2002) skamba lyg paties reA?isieriaus: ai??zKAi??ryba ai??i?? tai atgaila. Ir nuo tos atgailos priklauso kAi??rinio kokybAi??ai???. Landsbergis istorijAi?? stebi akimis, ir tai veikia A?iAi??rovAi??, nors kadruose nAi??ra tuA?A?iA? emocijA? ar ai??zbarokiA?kaiai??? auginamo meniA?kumo. Per KanoviA?iA? jis tampa istoriku, kuris nori suprasti, kas vis dAi??lto A?vyko. Pagrindinis filmo personaA?as ai??i?? nostalgija. Ir tai labai tikslu visos istorijos atA?vilgiu. ai??zNeapykantos negalima gydyti anestezija, galima jAi?? laikinai nutildyti, ai??i?? sako KanoviA?ius. ai??i?? Reikia mokytis mylAi??ti. Kito priversti mylAi??ti negali, gali tik pats to mokytis.ai???

Vytautas V. Landsbergis tiksliai pagauna, sustabdo tai, kas slypi viename ar kitame A?moguje. UA?tenka filme ai??zAi??vendubrAi??s A?amanasai??? (2001) pamatyti dviraA?iu vaA?iuojantA? DonatAi?? KatkA? su ai??zkatiliukuai??? ant galvos, pamatyti prie nosies baltAi?? lapAi?? prisikiA?usA? VytautAi?? BloA?Ai?? ai??i?? ir portretai jau beveik nupieA?ti. Ir tai reA?isierius ai??zpagaunaai??? A?jungdamas jA? energijAi?? ai??i??
vieno ar kito A?mogaus dinamikAi??, jA? sielos virpesius. Filme poezijos polifonistas BloA?Ai?? iA?skiriamas kaip humanistas. KalbAi??damas apie partizanus, jis liudija: ai??zTai buvo toks herojiA?kas dalykas, kad nereaguot, nepergyvent, nesapnuot, nemiegot per naktis, nenueit ir nenubraukt aA?arAi?? prie pamesto lavono ai??i?? tavo giminaiA?io, sakykim, tavo pusbrolio, kada jis numestas guli nuA?autas, A?skelta galva, nuskeltu kauA?u… AA? tam ir gyvenu, kad bAi??A?iau A?iA? A?iurpiA? dalykA? liudininkas, kad galAi??A?iau vienaip ar kitaip tai perduoti. Ar Ezopo kalba, ar kokia kita… Patriotizmas paprastam A?mogui ai??i?? bAi??tinas ir skiepytinas, taA?iau aukA?tos inteligencijos A?mogui tai yra per maA?a. Nes iA? esmAi??s reikia bAi??ti dideliu A?mogumi, suprasti etikAi?? ir estetikAi??. Tai reiA?kia ai??i?? DievAi?? suprastiai???.

Vytautas V. Landsbergis, uA? kadro kalbindamas paA?nekovAi??, uA?klysta ir A? visus profesinius menininko ai??zuA?kaboriusai???. Vytautas BloA?Ai?? pripaA?A?sta: ai??zNeiA?verA?iamos poezijos nAi??ra. Kartais galima iA?versti geriau negu paraA?ytas originalasai???. VaizdA? ir minA?iA? polifonijAi?? poetas pateikia kaip laisvAi?? stichijAi??, gilius pasAi??monAi??s klodus. Jam tai ai??i?? improvizacinAi??s laisvos ritmikos muzikalumas. Per BloA?Ai??s samprotavimus reA?isierius atskleidA?ia ir bendresnius poeto bruoA?us: ai??zEsu visA? kriziniA? bAi??senA? katalizatoriusai???.

VytautAi?? BloA?Ai?? ir NijolAi?? MiliauskaitAi?? (1950ai??i??2002), kaip ai??zpirmuosius Lietuvoje privataus, namA? gyvenimo poetusai???, Landsbergis rodo ir filme ai??zVerdenAi??ai??? (2004). Visa MiliauskaitAi??s esybAi?? ai??i?? viename mylinA?io poeto eilAi??raA?tyje ai??zTu palikai mane uA?migusA?ai???. Taip A?prasminamas jos atminimas. Poetas vadina jAi?? Barbute:

oi Barbute prisimenu
kiek galios tavo siela man duodavo,Ai??dAi??lAi??to ir
iA?likau: kiti likimo broliai viens po kito
krypuodami A? buv. vienuolyno
grotuotas celes iA?nykdavo
painiam labirinte

paskui, pabAi??gus, grA?A?us A? A?ilA? A?lamesA?
A? pievas, A?alias, A?ydinA?ias, vAi??jas
plaikstAi?? man ant peA?iA? tada madingus ilgus
plaukus, atneA?damas artAi??janA?ios audros kvapAi??

A?aibas, A?alias A?alias, A?puldavo
A? vandens atspindA? upelyje, kur milA?iniA?ki medA?iai
blaA?kAi??si, A?puldavo A? primityviAi?? drobAi?? ant sienos
A?vijais laiptais, kakta A? balkA? atsimuA?damas, kibirkA?timis
iA? akiA? voratinklius nusvilindamasAi??

<...>

Lietuvos A?ventA?jA? menininkA? dinastijai priklauso filmas ai??zVilius Orvidasai???. Skulptoriaus ai??znuo Dievoai??? Viliaus Orvido (1952ai??i??1992) reA?isierius nebuvo sutikAi??s, naudojosi archyvine medA?iaga, filmuota dabar Amerikoje gyvenanA?io operatoriaus Leonardo Surgailos. Filme iA?ryA?kAi??ja Orvido gamtos filosofija: ai??zViskas man gyva buvo, A?varuai???; ai??zAukA?A?iausias kalba per mane. Svarbiausia, nemaiA?yt!ai???; ai??zKo jis iA? manAi??s nor? Tiesiog numarinti tAi?? senAi??jA? ai???aA?ai??i??, kad nebebAi??tA? savimeilAi??s, nebAi??tA? egoizmoai???; ai??zA?odA?iai ai??i?? bejAi??giai, A?ia daugiau pasAi??monAi?? veikia. Atsiduoti aukA?A?iausiai veiklaiai???. Kiekviena Orvido mintis ai??i?? lyg skubAi??jimas A? mirtA?, netausojant savAi??s: ai??zDAi??l ko mes uA?terA?Ai??m vandenA?, uA?terA?Ai??m orAi??. Mes iA?naudojom viskAi??ai???; ai??zOgi viskas gyva yra ai??i?? ir medA?iai gyvi, ir vanduo gyvas… GyvybAi?? yra… Jeigu uA?terA?iu jAi??, tai reiA?kia, mAi??sA? gyslomis teka uA?terA?tas kraujasai???. Orvidas kAi??rybAi?? tapatina su aukojimu A?moniA? sielA? gelbAi??jimui: ai??zKAi??ryba turi tarnauti iA?sivadavimui. Ne pavergimui, bet iA?sivadavimui. A?ia kaA?in kiek priA?iAi??rAi??tojA? nereikia, uA?teks man vieno… Paliksiu paA?iai gamtai formuotis. Geriausia ai??i?? jei aA? dariau dAi??l AukA?A?iausiojo, dAi??l AukA?A?iausiojo tegu ir pasilieka…ai???

Ypatingu humoru trykA?ta filmas ai??zLiudvikasai??? (2007). Poetas, lietuviA? kultAi??ros tyrinAi??tojas Liudvikas JakimaviA?ius atsiskleidA?ia dokumentikai: Liudviko A?eimos meilAi??, kuriAi?? mes matome iA? dokumentiniA? A?eimos filmo kadrA?, betarpiA?kai perduota jaunAi??liui sAi??nui. Be vaikystAi??s prisiminimA? tarytum nebAi??tA? Liudviko. Landsbergis nepaA?ykA?ti laiko ir A? filmAi?? A?terpia istoriA?kai labai prasmingAi?? ir A?maikA?tA? LTV filmAi??, sukurtAi?? pagal JakimaviA?iaus scenarijA? ai??zGaisrininkA? legendosai???. Tarytum iA? JakimaviA?iaus humoro dar 1988 metais A?kvAi??pimo sAi??mAi??si ArAi??nas Sakalauskas, Algirdas DainaviA?ius, Andrius A?ebrauskas, Donatas Katkus ir kiti.

Arba A?tai ai??zAi??Ai??posai??? teatro proziA?kos pradA?ios kadrai, kada Gintaras Varnas, Ai??arAi??nas Nakas, Liudvikas JakimaviA?ius, pats Vytautas V. Landsbergis ai??i?? didA?ioji ai??zmeno tarybaai??? ai??i?? sprendA?ia teatro kryptA?. Jauni ir paA?Ai??lAi?? menininkai it sugreitintame filme kuria naujAi?? teatrAi??: Ai??arAi??nas LeonaviA?ius daA?o lAi??les, Dalia MicheleviA?iAi??tAi??, Ai??arAi??nas Puidokas, Algirdas DainaviA?ius, DA?iugas Siaurusaitis vaidina… Per tokiAi?? ai??zprozAi??ai???, per tiesiogiai skaitomAi?? Liudviko eilAi??raA?tA? prabAi??ga visas menininko gyvenimas. Liudviko veidas… suoliukas A?alia DailAi??s akademijos, sAi??puoklAi??s, ant kuriA? supasi poetas, greta padAi??tas ai??zvisko gyvenime matAi??sai??? portfeliukas, ai??i?? tai ir yra visas Liudvikas. Landsbergis net A?vyti filmuodamas Liudviko JakimaviA?iaus mintis: ai??zHumoras, kaip ir eilAi??raA?A?io raA?ymas, yra tam tikra nuA?vitimo akimirka. NetikAi??ta mintis tau cvankt A? galvAi??… Ir ji, pasirodo, labai juokinga yra. NetikAi??tumo akimirka… KaA?kokia malonAi??, ateinanti neA?inia iA? kur…ai???

Kad paprastumas ir genialumas visada A?alia, A?rodo filmas ai??zJono Meko antologijaai??? (2000). Abu menininkai pasisako uA? fantazijos pasaulius: ai??zMes per daug nusimanom. Mes per daug manom, kad viskAi?? A?inom. Mes nenaudojam to A?inojimo, kuris yra labai labai giliai. Visi mAi??sA? planai ai??i?? iA? pavirA?iaus. Nieko nereikia kontroliuoti. Nieko nereikia planuoti. Nes planuojama tik iA? pavirA?iaus. IA? vidaus planuoti neA?manomaai???. Landsbergis taip susitapatina su Meku, kad kartais sunku atskirti, ar tai yra vieno kalbAi??jimas, o kito teiginys. Jie tarytum abu antrina vienas kitam: ai??zBlogiausiai viskas iA?eina, kai menininkas nori padaryti labai ai??zrimtAi??ai??? kAi??rinA?ai???; ai??zKinas ai??i?? medis su daug A?akA? ir A?akeliA?. Kai kurie pasirenka vienAi?? A?akAi?? ir dirba viena kryptimi. Man A?domios A?vairios A?akos. Tik nespAi??ju…ai???; ai??zNereikia rAi??pintis apie gyvenimAi??. Gyvenimas eina savaimeai???; ai??zPagyvenkim kokA? deA?imtmetA? be A?inojimo. Tik su intuicijaai???; ai??zReikia iA?mokti kapituliuoti ai??i?? pasiduoti, kad vAi??l pradAi??t iA? naujo. IA? niekoai???. Filme apstu teiginiA?, kurie sudaro A?iA? dviejA? kAi??rAi??jA? kino meno filosofijAi??.

Jonui Mekui Vytautas V. Landsbergis paskyrAi?? dar vienAi?? filmAi?? ai??i?? ai??zNiujorkas mano A?uoai??? (2004). ReA?isierius videografuoja MekAi?? su humoru, nedaro jo stabu. Jis primena musytAi??s ai??zistorijAi??ai???, kuri jA? atskiria nuo A?v. PranciA?kaus: ai??zJuk parke ant rankos tupia ne paukA?A?iukas, o tik musytAi??ai???. Tai ai??ztoks pasitikrinimas ai??i?? ar jau A?vyko kokia paA?anga kelionAi??je link A?ventumoai???. Kadaise kino meno iA? Meko trumpai pasimokAi??s Landsbergis pritaria jo pozicijai: ai??zGyvenimas pats turi ai??zeitai??? ir vystytis taip paprastai ir paslaptingaiai???.

Vytauto V. Landsbergio kAi??ryboje filmai portretai seka vienas kitAi??. ai??zPragareai??? (1992) reA?isierius bando A?minti mA?slAi??, kaip susiformavo dailininko Ai??arAi??no Saukos meninis pasaulis. Analizuodamas kAi??rAi??jo biografijAi??, reA?isierius kaip tikras menotyrininkas iA?skleidA?ia dailininko esmAi??, atsigrAi??A?ia A? tapytojo jaunystAi??, A? metAi??, kada, atkAi??rus NepriklausomybAi??, A?mogaus ydos niekur nedingo. Landsbergis lyg niekur nieko paleidA?ia A?raA?Ai??, kuriuo transliuojamos deputatA? muA?tynAi??s seime. Ai??ito negirdAi??ti ir nematyti buvo neA?manoma, ypaA? tokiems A?monAi??ms kaip Sauka. TodAi??l vAi??liau A?ie ai??zviduriaiai??? ir buvo ai??ztraukiamiai??? A? pavirA?iA?; todAi??l A?uvies ar viA?tos viduriai ai??i?? ne Saukos viduriai, tai mAi??sA? realybAi??. Landsbergis labai tiksliai jungia A?iuos dalykus: dokumentika tampa metaforomis, o metaforos virsta realybe. Finale kartu su muzika ai??zpieA?iasiai??? paveikslo figAi??ros, kartu su muzika iA?tapomas visas paveikslas.

ai??zPetras RepA?ysai??? (1993) ai??i?? it grafiko adatAi??le ai??ziA?krapA?tytasai??? menininko atvaizdas. Ir prAi??sai, ir sAi??liai, ir meduoliai, ir A?iemgaliai… visas DonelaiA?io kraA?tas. ReA?isierius A?prasmina ne tik garsaus grafiko, medalininko, bet ir Vilniaus universiteto unikaliA? freskA? autoriaus pasaulA?. Ai??arAi??no Nako muzika ir Petras RepA?ys, vienas kitAi?? papildydami, atskleidA?ia unikalias meno paslaptis.

ai??zPenkias noveles apie StasA?ai??? (1993) Landsbergis sukAi??rAi?? kartu su iA?tikimu operatoriumi Rimvydu Leipumi. A?ia jau skamba Broniaus KutaviA?iaus muzika, labiau atitinkanti egzaltuotAi?? Stasio EidrigeviA?iaus pasaulA?. Viskas prasideda nuo ai??zApsilankymo pas tetAi??ai???, vAi??liau ai??i?? ai??zStasio teatras VarA?uvojeai???, ai??zStasys pas raganAi??ai???, ai??zStasio parodaai??? ir ai??zStasys eina namoai???. Visuose siuA?etuose ai??i?? Ai??sotis, indas, iA? kurio gAi??rAi?? vaikystAi??je, indas, kuris jam A?pila kAi??rybos syvA? visAi?? jo gyvenimAi??.

ai??zEpitafija ant poeto kapoai??? (1998) pasakoja apie ai??zne A?iltAi??, o A?altAi??, bet labai gerAi?? poetAi??ai??? HenrikAi?? NagA? (1920ai??i??1996), kuris LietuvAi?? paliko dar okupacijos pradA?ioje (tuo metu iA?vaA?iavo 70 procentA? raA?ytojA?). Landsbergis per NagA? iA?sako bAi??senAi??, iki pat mirties jaustAi?? ne vieno raA?ytojo emigranto, kuriam gimtoji kalba buvo pagrindinis kAi??rybos A?rankis. ai??zBet tu paspausk rankAi?? visiems jauniems mano broliams, visoms jaunoms mano seserims, poetams, A?odininkams. Pasveikink VilniA?, LietuvAi?? ir visus, kurie myli jAi?? labiau uA? duonAi??, auksAi??, A?lovAi??. Kurie jAi?? myli tik todAi??l, kad ji viena tokia paprasta, tokia graA?i ir A?alia, tokia vargana, bet ir tokia nuostabi.ai??? Anot Liudviko JakimaviA?iaus, tai beveik testamentinis Nagio pasisakymas, kuris gali tapti ir visos Vytauto V. Landsbergio kAi??rybos motto.

ai??zAA? norAi??A?iau, kad daugiau A?moniA? Lietuvoje dA?iaugtA?si gyvenimuai???, ai??i?? filme ai??zVisa teisybAi?? apie mano tAi??vAi??ai??? (2003) sako Vytautas Landsbergis. SAi??nui tAi??vas pirmiausia ai??i?? gyvenimo poetas: ai??zDangus labai pilkas, bet labai savasai???. LietuviA?ko peizaA?o fone Vytautas Landsbergis samprotauja apie esminius gyvenimo taA?kus: ai??zVAi??jas, kuris kalba lapuose, ai??i?? visa tai yra mums dovanota. Ateis laikas, kai mes negirdAi??sime to vAi??jo lapuose ir nematysime to pilko dangaus, ir neatsiremsime A? Ai??A?uolAi??. Mes tikime, kad kaA?kas bus, bet bus kitaip. Ai??itos dovanos mes daugiau neturAi??sime. Tai reikia neprarasti gebAi??jimo vertinti tai, kAi?? mums padovanoja. O tai yra ir mums duoto laiko vertinimas, kurA? tu gali panaudoti geram arba geresniam darbui, veiksmui, pastangai. Ir kaip aA? daA?nai galvoju, tai yra susijAi?? su kitais A?monAi??mis. Jeigu tu gali kam nors padAi??ti, tai yra ne tik verta, bet ir bAi??tina gyventai???.

TaA?iau sAi??nus Landsbergis, paA?indamas tAi??vAi?? LandsbergA? iA? arti, ir A?iAi??rovui praveria namA? duris. ai??zKoncertas biA?iuliamsai??? ai??i?? Raimundui Katiliui, Donatui Katkui, Mstislavui RostropoviA?iui ai??i?? tai ne vien koncertas, o maA?a istorija apie tAi??vo asmeninA? gyvenimAi??, kurios metu pasakojami anekdotai apie menininkA? gyvenimus, geriama arbata ir dalijamasi iA?mintimi. LandsbergiA?ka filmo pabaiga, kai tAi??vas sako: ai??zEik paskui upAi??, sutikAi??s paukA?tA? ai??i?? giedok, sutikAi??s debesA? ai??i?? miegok, kai rasi negyvAi?? A?uvA? ai??i?? grA?A?k atgalai???.

Net ir kurdamas filmAi?? apie Lietuvos krepA?ininkAi?? ArvydAi?? SabonA? (ai??zSabasai???, 1997), pasitelkAi??s Ai??arAi??nAi?? NakAi??, VidmantAi?? BartulA?, PetrAi?? VyA?niauskAi??, Vytautas V. Landsbergis koncentruoja vaizdus, ir per kelias minutes A?iAi??rovas iA?vysta kone sporto genijA?. Ai??is sutelktumas ai??i?? stebAi??tina menininko dovana. Tik kamuolys ir krepA?ys ai??i?? toks A?mogaus likimas. Kam A?iandien rAi??pi A?mogus, kuris garsino LietuvAi???

Savo filmA? herojus Vytautas V. Landsbergis parenka paAi??prastai ai??i?? tuos, kurie greta. Kartais tai sAi??nus Jonas: filme ai??zApie apreiA?kimusai??? jis ai??zaktoriusai???, o ai??zIA? niekur niekoai??? grieA?ia smuikeliu; duktAi?? Julija dalyvauja filme ai??zNuo pasaulio stogoai???, o dailininkAi?? RamunAi?? SkrebAi??naitAi?? ai??i?? filme ai??zKarA?emAi??lAi??ai???. Kviesdamas A?iAi?? menininkAi?? A? savo kAi??rybinAi?? komandAi??, jis greiA?iausiai pasiekia rezultato. SkrebAi??naitAi?? A?pratusi dirbti operatyviai ir labai kAi??rybingai. Jos kostiumai tiksliai charakterizuoja personaA?Ai??, taA?iau kartu kiekvienAi?? sykA? suteikia poetiA?ko atsitraukimo A?spAi??dA?. Kurti pasakA? pasaulA? su A?ia dailininke yra labai smagu: A?iAi??rovas visada patiria stebAi??jimo lengvumAi??. Filme ai??zJonukas ir GrytutAi??ai??? Valentinas Masalskis ai??i?? su baltu kostiumu, it tikras mafijos vadas ir kartu panaA?us A? Samuelio Becketto ai??zBelaukiant Godoai??? kniurkiantA? personaA?Ai?? Poco. Dalios MicheleviA?iAi??tAi??s ai??i?? Mildos kostiumAi??lis leidA?ia aktorei ne tik bAi??ti grakA?A?iai, bet ir plastiA?kai judAi??ti, lakstant po pievAi?? ir laukus A?okte suA?okti savo vaidmenA?.

VisA? filmA? kalba minimalistinAi??, poetiA?ka. AlegorinAi??je pasakoje ai??zJonukas ir GrytutAi??ai??? yra ir taikliA? pastebAi??jimA?, ir supoetintA? apibendrinimA?: ai??zTAi??vai, kaip visada, susibarAi??. O aA? gulAi??jau ir nenorAi??jau pabustiai???. O Algimantas Masiulis ai??i?? Senelis sako: ai??zKai A?eini A? tuos vartus, negali atsigrAi??A?ti atgal. Jokiu bAi??du. Jeigu atsigrAi??A?tum, pavirstum akmeniuai???. Nors A?ios ai??zpasakosai??? istorija ir A?inoma, labai A?domu sekti filmo naratyvAi??. Rodos, naivu, paprasta, bet daug humoro ir tikrumo. A?emiA?ki dalykai pristatyti pakylAi??tai, o anapusybAi?? priartinta prie mAi??sA? kasdienio gyvenimo. Kiekviena scena nufilmuota atpaA?A?stamose vietose. Lietuvoje tiek daug groA?io, o Vytauto V. Landsbergio dAi??ka jA? gali ai??zpaA?iupinAi??tiai???.

KalbAi??damas apie, rodos, A?emiA?kus dalykus, Vytautas V. Landsbergis iA?lieka filosofu. Ai??nekindamas vienAi?? ar kitAi?? savo filmA? herojA? (o tai gali bAi??ti ir paprasta kaimo moterAi??lAi??), jis sugeba pateikti atA?aldytAi?? liaudies sentimentalumAi??. Filme ai??zDvi seserysai??? iA?skleisti vieniA?A? A?moniA? likimai. Landsbergis rodo, kaip paprastas A?mogus kuria istorijAi??, kaip jis tampa kAi??rAi??ju. Finale dailiai apsirengusios moterys maA?ame ir spalvingame dvarelyje gyvena savo gyvenimAi??, taA?iau nuosekliu idAi??jA? puoselAi??jimu pranoksta daA?nAi?? A?iuolaikinA? ai??zsvarbA?ai??? A?mogA?. Rodydamas atskiro A?mogaus gyvenimAi??, reA?isierius taip apibendrina vaizdus, kad imi regAi??ti visAi?? LietuvAi??. Ai??tai viena moA?iutAi??, it dangA? ai??zkarpantiai??? kregA?dAi??, kuria muzikAi??, kurios sielAi?? draskanA?io groA?io A?iandien jau beveik nepatirsi. Lietuvos kaimai iA?tuA?tAi??jo, trobesiai stovi vieniA?i. Per vienAi?? basakojAi?? moA?iutAi??, per vienAi?? kaiman atklydusA? A?mogA?, per vienAi?? pririA?tAi?? A?unA? ir laukA? platybes iA?kyla visa mAi??sA? A?alies istorija.

A?velgdamas A? LietuvAi?? ir A? jAi?? kurianA?ius A?mones, Vytautas V. Landsbergis lyg ai??znuo pasaulio stogoai??? praneA?a: ai??zPasaulis turAi??jo pradA?iAi??, turAi??s ir pabaigAi??. Visi mes apie tai galvojamai???.