ai??zNuostabus sutrikimasai???, arba Documenta be sienA?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai renginiai
AUTORIUS:Ai??Andrius Savickas

DATA: 2012-11

ai??zNuostabus sutrikimasai???, arbaAi??DocumentaAi??be sienA?

sildenafil 100 mg precio.

Andrius SavickasAi??

Apie retrofuturistinA? ir eurocentristinA? kolonializmAi??*

* Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? ai??zKritinio meno organo (Organ Kritischer Kunst ai??i?? OKK, Berlynas) komanda, remdamasi 7-osios Berlyno BienalAi??s (BB7; 27.04-01.07) medA?iaga atliko iA?samiAi?? naujA?Ai?? ai??zkAi??rybiA?kiausio pasaulio miestoai??? meno istebliA?mento madA? analizAi??. OKK surengAi?? parodAi?? ai??z2012-ieji ai??i?? metas iA?davysteiai??? (2012 is the Season for Treason) ir renginiA? ciklAi??, kuris vyko lygia greta su Berlyno bienale 7 (balandA?ioai??i??geguA?Ai??s mAi??n.). OKK pristatAi?? savo tyrimo rezultatus ir suteikAi?? erdvAi?? diskusijai apie kriptofaA?istinAi??s ideologijos (bAi??dingos BB7) strategijas platesniame socialiniame kontekste. Liepos 20 d., penktadienA?, OKK prezentacija, pavadinta ai??zPolitinio meno bienalizacijaai???, rAi??mAi??si jA? surengta paroda ir pabrAi??A?Ai?? A?io projekto santykA? su Documenta (13) ai??i?? meno A?vente, kuri A?iemet okupavo Kaselio miestAi??.ai??? ai??i?? IA? POT spaudos praneA?imo apie Rosa Luxemburg Stiftung Hessen renginA? ai??zPolitinio meno bienalizacijaai???.

Pasak Documenta kuratorAi??s Carolyn Christov-Bakargiev, italai po skurdA?iA? prisistatymA? ankstesnAi??se parodose sugrA?A?ta A? didA?iausiAi?? Vokietijos A?iuolaikinio meno festivalA?. Regis, jie sugrA?A?ta ai??zoriginaliuojuai??? 1930-A?jA? stiliumi! Gaila, taA?iau tiek pastaroji Berlyno bienalAi??, tiek naujausia Documenta, struktAi??riA?kai ir ideologiA?kai remiasi nacionalistiniu ir etniniu tapatybAi??s supratimu. ItalA? ai??zdalyvavimasai??? bAi??tent ir leido A?iam ai??zantikonceptualiamai??? konceptui dar kartAi?? uA?kariauti AfganistanAi?? ai??i?? 2012 m. Documenta vyko ne tik Kaselyje (Vokietija), bet ir Kabule (Afganistanas), Kaire (Egiptas), Banfe (Kanada).

Christov-Bakargiev yra italA? kilmAi??s amerikietAi?? raA?ytoja, meno istorikAi?? ir kuratorAi??. Jai bAi??dinga tapatintis su Vokietijos valdanA?iojo elito diegiama vietine ir tarptautine kultAi??ros politika. Emily Nathan stebisi:

ai??zGana keista, kodAi??l parodos Documenta 13 (Kaselis, Vokietija, 2012 m. birA?elio 9 ai??i?? rugsAi??jo 16 d.) kuratorAi?? Carolyn Christov-Bakargiev nusprendAi?? surengti dvejus metus trukusA? meno paskaitA? ir dirbtuviA? ciklAi?? karo nuniokotame Afganistane. AfganA? seminarai ai??i?? taip juos pavadino rengAi??jai ai??i?? vyko 2010ai??i??2012 m., organizatoriams bendradarbiaujant su Goetheai??i??s Instituto Afganistano padaliniu, Kabulo universiteto Afganistano centru, kitomis kultAi??rinAi??mis institucijomis. TaA?iau, turint omenyje A?iandienines Afganistano socialines ir politines sAi??lygas, toks sprendimas gali atrodyti naivus, jeigu ne pavojingas.ai???1

Skamba ironiA?kai, taA?iau asmenybAi??, kuria pasinaudota siekiant iA?plAi??sti parodAi?? toliau Vokietijos sienA?, buvo bene A?inomiausias pasaulyje meno kuratorius afrikietis, Nigerijoje gimAi??s Okwui Enwezoras, 2002-A?jA? Documenta (11) A?vaigA?dAi??. Enwezoras yra verslininko sAi??nus, galbAi??t tai irAi??lAi??mAi?? jo kolonializmo supratimAi??, pagrA?stAi?? socialinAi??s klasAi??s principu, nutiesusA? keliAi?? ai??znevakarietiA?kasai??? kultAi??ras iA?kelti A? patA? Documenta koncepcijos centrAi??.2 Nors A?is procesas galAi??tA? atrodyti pozityvus, Enwezoras ai??i?? ai??ztobulas kosmopolitasai??? ai??i?? regis, persiAi??mAi?? vakarietiA?ka meno koncepcija su visais fundamentaliai kolonialistiniais jos bruoA?ais. Apie panaA?A? ai??zfenomenAi??ai??? Rogeris Tayloras raA?Ai?? knygoje ai??zMenas ai??i?? A?moniA? prieA?asai??? (Art, an Enemy of the People, 1978), aptardamas istorinA? dA?iazo (su)formavimAi??:

ai??zTezAi?? pademonstruosiu kiek supaprastintu kontrastA? deriniu. Buvimas baltaodA?iu, A?kalintu Naujojo Orleano socialinAi??s patirties, reiA?kAi?? ai??zjuodumAi??ai??? A?traukti A? ai??zbaltumAi??ai???, tokiu bAi??du pasiteisini, kad esi baltasis, taA?iau tuo pat metu vis dAi??lto laikaisi rasinAi??s segregacijos. Projektas buvo kontroversiA?kas ai??i?? jis teigAi?? galimybAi?? bAi??ti baltuoju, bet ir nebAi??ti juo, bAi??ti juodaodA?iu, bet juo nebAi??ti (A?velgiant iA? baltaodA?io perspektyvos). Tai reiA?kAi?? A?neA?ti ai??zjuodumAi??ai??? A? ai??zbaltumAi??ai??? kaip ai??zbaltumAi??ai???, taA?iau tuo pat metu tai, kas A?Ai??jo kaip ai??zbaltumasai???, turAi??jo bAi??ti ai??zjuodumasai???.3

KodAi??l 2012-A?jA? Documenta vyko Afganistane? Christov-Bakargiev bando dabartines savo privilegijuoto gyvenimo tradicijas susieti su A?viesiomis dienomis 1970-A?jA? Kabule, kai jos tautieA?iui Alighiero Boettiai??i??ui ir jo verslo partneriui Gholamui Dastaghirui A?alies sostinAi??je priklausAi?? vieA?butis ai??zOne Hotelai???. Regis, visa kuratorAi??s ai??zempatijaai??? okupuotai A?aliai prasideda ir baigiasi verslo interesais: vieA?ai nAi??ra plaA?iai A?inomas faktas, kad 7-uoju ir 8-uoju deA?imtmeA?iais Afganistane knibdA?dAi??te knibA?dAi??jo europieA?iA? ir amerikieA?iA?, vadinamA?jA? heroino turistA?. Kuratorei neatrodo kontroversiA?ka Afganistano menininkA? vardu raginti ai??zradikaliai A?sivaizduotiai???, kad okupacija neegzistuoja!

ai??zPirminis Documenta organizavimo Afganistane impulsas buvo vaizduotAi??: A?sivaizdavome ne karo scenarijA?, taA?iau tam tikrAi?? tAi??stinumAi?? ai??i?? nuo kunkuliuojanA?io ir tarptautinio gyvenimo Kabule 7-uoju deA?imtmeA?iu, kai ten A?sikAi??rAi?? Boettiai??i??s, iki mAi??sA? laikA?. Atmeskime karo nulemtAi?? atskirtA? ir pasirinkime veikimAi?? hosmAi?? ai??i?? t. y. tarsi situacija bAi??tA? kitokia, negu ji yra A?iandien, tarsi kontrolAi??s punktai, betoninAi??s sienos ir uA?kardos, konfliktai, okupacija ir militarizacija Kabule neegzistuotA? ai??i?? tam pasitelkdami radikaliAi?? vaizduotAi??, nors gyvename kasdienA? militarizuotos zonos nulemtAi?? bei neiA?vengiamai tokA? gyvenimAi??.ai???4

Tai tarptautinAi?? burA?uazijos kasta, gyvenanti Jacquesai??i??o Derrida stiliaus ai??zpoststruktAi??rinAi??jeai??? ai??zbesienAi??jeai??? postkolonialistinAi??je erdvAi??je. Neverta atskirai net minAi??ti fakto, kad bAi??tent tokie meno renginiai moraliai ir ideologiA?kai pateisina nesuskaiA?iuojamA? politiniA? pabAi??gAi??liA?, bandanA?iA? A?sitvirtinti ai??zdemokratiA?kojeai??? VakarA? Europoje, (A?)kalinimAi??, kankinimus ir A?udynes (prisiminkime Oury Jalloh ai??zbylAi??ai???). Tai tAi??kstanA?iai gyvA? pavyzdA?iA?, kad Bakargiev iA?sakyta, Vokietijos elito tempiama ai??zpolitikaai??? (tiksliau, struktAi??rinis ir fundamentalus kultAi??rinis A?ovinizmas) pritaikoma tik privilegijuotoms socialinAi??ms klasAi??ms, pavyzdA?iui, elitiniA? meno renginiA? kuratoriams, kuriems (remiantis tuo paA?iu Derrida), ai??ztiesa egzistuoja tik teksteai???. Vokietija aktyviai propaguoja garsA?jA? rasinio profiliavimo metodAi??, kai ai??znusikaltimA? statistikaai??? sudaro prielaidas policijai kasdien persekioti tuos, kuriA? oda nepakankamai baltaai??i??

ai??z1990-aisiais aA? mAi??gau dirbti su ai??zcentroai??? ir ai??zperiferijosai??? konceptais, nes tuomet jie buvo nauji ir skatino diskusijAi??. Ai??iandien aA? nebevartoju A?iA? terminA? ai??i?? jie tapo pernelyg madingi ir A?gavo neteisingAi?? tonAi??ai???,5 ai??i?? sako kuratorAi??. Alighiero Boettiai??i??s, Documenta (13) ir ai??zskurdA?iojo menoai??? (Arte Povera) A?vaigA?dAi??, ai??zA?avAi??josi kitomis kultAi??romisai???, daug metA? gyveno Afganistane. Vienoje pagrindiniA? Documenta (13) erdviA? Kaselyje ai??i?? Fridericianume buvo eksponuojami plaA?iai A?inomi Boettiai??i??o kilimai-A?emAi??lapiai, pavadinti Mappa. Jiems iA?austi menininkas nuo 1971 iki 1977 m. buvo A?darbinAi??s Kabulo audAi??jas. Boettiai??i??o pamAi??gtas ai??zatsitiktinumo kaip sandoai??? naudojimas yra plaA?iai A?inomas, taA?iau A?is ai??zatsitiktinumasai??? yra (gal ne itin sAi??moningai) suplanuotas ai??i?? kaA?in ar darbdavys nesugebAi??jo aprAi??pinti samdiniA? tinkamomis medA?iagomis (pvz., mAi??lynais siAi??lais vandenynams kilimuose-A?emAi??lapiuose iA?austi). Geltona arba roA?inAi?? pasaulio vandenynA? spalva dabar aiA?kinama tuo, esAi?? Kabulo gyventojos niekada gyvenime nematAi?? vandens telkiniA?, juo labiau nieko nenutuokAi?? apie A?emAi??lapius: ai??zBoettiai??i??s mAi??go tokius netikAi??tumo A?siverA?imus A? dizainAi?? ir skatino gamintojus pasirinkti norimas spalvas pasaulio vandenims,ai??? ai??i?? teigiama Boettiai??i??o parodos gide (Tate Modern; 2012 m. vasario 28 ai??i?? geguA?Ai??s 27 d.).

Gal Kabulo audAi??jA? iA?naudojimas, pagrA?stas ai??zkita kultAi??raai???, kaip tik ir yra tas akivaizdus, taA?iau slepiamas, ingredientas, paverA?iantis ai??zBoettiai??i??oai??? kilimus ai??ziA?skirtiniaisai???? Apie A?A? Bakargiev marketingo vAi??liavneA?A?, taA?iau beviltiA?kai nusisekusA? burA?ujA?, raA?oma:

ai??zPaskutiniame autoportrete, kuriame jis [Alighiero Boetti] pirmAi??kart panaudoja bronzAi??, vaizduojamas menininkas, laikantis A?arnAi??, kuri purA?kia vandenA? ant jo paties galvos. Kadangi galva yra A?kaitusi, uA?piltas vanduo uA?verda, atsiranda garA? debesis ai??i?? tai rodo, kad Boettiai??i??s yra daug idAi??jA? turintis mAi??stytojas, nes jam bAi??tina net atsivAi??sinti.ai???6

AsmeniA?ka ir politiA?ka

Dabar norAi??A?iau kiek nukrypti A? A?alA?. Mano draugas Habibis iA? gimtojo Kabulo (ir iA? Afganistano apskritai) iA?vyko prieA? keletAi?? metA?. Keliaudamas per TurkijAi?? ir Balkanus, sutiko daug aktyvistA? ir/ar tiesiog atjauA?ianA?iA? A?moniA?, kurie kiek sutrumpino jo keliAi?? A? BerlynAi??. PraktinAi?? jA? pagalba nustebino Habibio draugus afganistanieA?ius, net sukAi??lAi?? jiems A?vairiA? A?tarimA?. Mano nuostabai, Habibis pats aktyviai A?sitraukAi?? A? organizacijA?, skleidA?ianA?iA? antirasistinAi?? propagandAi?? Vokietijoje, veiklAi??.

DAi??l to, kad ryA?osi kovoti su rasizmu ir rizikavo keliauti toliau savo ai??zgyvenamosios vietosai??? Berlyne, jis buvo jau ne kartAi?? suimtas ir uA?darytas A? politiniA? pabAi??gAi??liA? kalAi??jimAi??. Tai lAi??mAi?? labai ai??zasmeniA?kaai??? prieA?astis ai??i?? A?tartina odos spalva. Kaip jau tapo A?prasta Vokietijoje, Tiuringijos traukiniA? stotyje policija pareikalavo pateikti ai??ztinkamusai??? identifikacijos A?rodymus. Taip rasinio profiliavimo principas taikomas kasdieniniame gyvenime (beje, vokieA?iai vadovauja ir naujiems Europos/Afrikos antiimigracijos susitarimams).

2012 m. kovo 27 d. Koblenco administracinis teismas atmetAi?? juodaodA?io vokieA?io skundAi?? dAi??l to, kad policija jA? diskriminuoja ai??i?? iA?skiria iA? baltA?jA? gyventojA?, A?tardami nelegalia imigracija (ar kitais nusikaltimais). TeisAi??jas nusprendAi??, kad ai??zrasinAi?? selekcija yra argumentuotaai???, ir tai atvAi??rAi?? keliAi?? tolesniam policijos smurtui.7 ReikAi??tA? paminAi??ti, kad daugelA? metA? oficialiai nesprendA?iama Oury Jalloh byla: politinis pabAi??gAi??lis iA? Siera LeonAi??s prieA? septynerus metus mirAi?? nuo stipraus kAi??no nudegimo, bAi??damas pririA?tas prie ugniai atsparaus A?iuA?inio Dessau areA?tinAi??s vienutAi??je. Nei policija, nei kriminalistai netiria NSU (Nationalsozialistische Untergrund) nusikaltimA? ai??i?? A?i neonacistiniA? A?udikA? gauja siautAi??ja jau daug metA?. Apskritai A?alies specialiosios tarnybos oficialiuose raportuose net nepaA?ymi faA?istinio ekstremizmo grAi??smAi??s visuomenei8

Na, bet grA?A?kime prie Documenta, kurios kuratorAi?? bergA?dA?iai pripaA?A?sta XX a. feminisA?iA? moto ai??zAsmeniA?ka yra politiA?kaai??? (Personal is Political). A?inoma, skaiA?iuoti, koks politiA?kai ir asmeniA?kai motyvuotA? eksponatA? santykis, nAi??ra prasmAi??s, taA?iau vertAi??tA? paminAi??ti, kad paraleliniuose renginiuose dalyvavAi?? Kabulo meno studentai buvo aktyviai raginami remtis savo subjektyvia asmenine patirtimi, taA?iau jokiu bAi??du nelA?sti A? politikAi??, ai??i?? ir dauguma dalyviA? dA?iaugsmingai sutiko su jiems primesta eurocentriA?ka subjekto ir objekto perskyra, klusniai vykdydami nurodymus.9

ai??zAtsitraukimasai???

FirminA? Documenta (13) stiliA? idealiai atitinka Morandiai??i??o stilius: Venecijos bienalAi?? iA?siskiria savo niekad nesibaigianA?iais vakarAi??liais, Bazelis yra ai??zkomercinioai??? meno mugAi??, o Documenta skendi rimtumo ir kuklumo rAi??ke. Nuo pat pradA?iA? A?i meno mugAi?? buvo skirta ai??ziA?gydytiai??? sugniuA?dytAi?? pokarinAi??s Vokietijos visuomenAi??. 1955 m. prasidAi??jAi??s kaip priedAi??lis prie Kaselio burA?uazinAi??s sodininkystAi??s mugAi??s, meno festivalis siekAi?? rodyti kAi??rinius, naciA? uA?draustus ir vadintus ai??ziA?sigimusiu menuai???. Documenta pradAi??ta tais paA?iais metais, kai Vokietija atkAi??rAi?? savo karines pajAi??gas ir buvo priimta A? NATO (beje, Kaselis Ai??ai??i?? vienas kertiniA? Vokietijos karinAi??s industrijos miestA?).10

DidA?ioji parodos dalis sudaryta, laikantis jau minAi??tos ai??zmorandiA?kosai??? spalvA? schemos, kurioje dominuoja ryA?ki geltona, papildyta pasteliniais mAi??lynais ir A?aliais atspalviais. TAi?? patA? galima pasakyti ir apie parodos turinA?. Humoro joje nAi??ra. Erotizmas atsidAi??rAi??s A?tartinai arti Giorgio Morandiai??i??o ai??i?? italA? faA?izmo A?vaigA?dAi??s ir Adolfo Hitlerio portreto. Reikia pripaA?inti, kad net ir tie keli erotiniai parodos ai??zpuslapiaiai??? ai??i?? A?traukiant Vogue A?urnalo korespondentAi?? Lee Miller ai??i?? labai nepatrauklAi??s. Anna Teixeira Pinto apA?valginiame straipsnyje Art Agenda A?urnale paA?ymi, kad pasigedo rimtesniA? analitiniA? pareiA?kimA?11 ai??i?? tokiA?, kurie sAi??moningai dekonstruotA? ai??zracionaliusai??? diskursus, atvedusius A? atominio ginklo sukAi??rimAi?? (juos savo darbuose nuosekliai nagrinAi??ja, pavyzdA?iui, Gustavas Metzgeris). Bakargiev kuratorinAi?? pozicija ai??zviskas gerai, kas atitinka Vokietijos kultAi??rinAi?? politikAi??ai??? akivaizdA?iai linksta A?moniA? sukurtas katastrofas prilyginti gamtinAi??ms: viena vertus, karas vertinamas kaip universalus mirties instinktas, antra vertus, menui suteikiamos antA?mogio savybAi??s atsietai nuo istoriniA? sAi??lygA? A?gauti ai??zenergijosai???12 formAi??, kuri jau pati savaime veda prie ai??zdvasios ekologijosai??? (panaA?us ir naciA? A?kurto Volkswagen moto13).

SkurdAi??s, net apgailAi??tini kuratoriniai sprendimai puikiai dera su ai??zskurdA?iuoju menuai???. Giorgio Morandiai??i??s ai??i?? dar vienas menininkas, susijAi??s su Arte Povera (2009 m. jo darbais buvo dekoruoti Baltieji rAi??mai VaA?ingtone, o Alighiero Boettiai??i??s 2012 m. pristatytas garsiausiuose pasaulio muziejuose: MOMA Niujorke ir Londono Tate Moderne. Giorgio Morandiai??i??o palikimas MOMA muziejuje eksponuotas 2001 m., o Niujorko Metropoliteno muziejuje ai??i?? 2008 m.). Janet Abramowicz monografijoje ai??zGiorgio Morandi: Tylos menasai???14 konstatuoja menininko sAi??sajA? su productos para una ereccion mas larga. Arte Povera faktAi??. Documenta (13) kuratorAi??, atrodo, yra A?sitikinusi, kad menininkai iA?gyvena kaA?kAi?? panaA?aus A? Jobo iA?bandymus ai??i?? esAi?? suvokdami meno kAi??rimo karo akivaizdoje dviprasmybAi??, jie pasirenka kAi??rybAi??, kad atsiribotA? nuo supanA?ios destrukcijos: ai??zMan sAi??dinA?io savo studijoje ir tapanA?io vazas Morandiai??i??o A?vaizdis, kai aplink siautAi??ja faA?izmas, ir yra tai, kAi?? gali menas.ai???15

Christov-Bakargiev, laikoma ai??zviena A?ymiausiA? pasaulyje Italijos pokario meno ir kultAi??ros autoritetA?ai???, saisto Morandi su Arte Povera, bet slepia faA?istinAi?? jo praeitA?. Abramowicz savo knygoje atskleidA?ia tiek Morandiai??i??o giminystAi?? su ai??zskurdA?iuoju menuai???, tiek politines paA?iAi??ras. TodAi??l kuratorei derAi??jo arba paA?iai atlikti ai??ztyrimAi??ai??? ir neA?traukti Morandiai??i??o A? renginio koncepcijAi??, arba bent jau pateisinti tapytojo indAi??lA?, nemeluojant apie tiesiogines jo sAi??sajas su A?vairaus plauko Italijos faA?istais. Monografijos autorAi?? Abramowicz ilgus metus dirbo Morandiai??i??o sekretore ir buvo jo artima draugAi?? ai??i?? sunku netikAi??ti jos argumentais. Jeilio leidyklos interneto puslapyje raA?oma:

ai??zAbramowicz apraA?o glaudA? Morandiai??i??o bendradarbiavimAi?? su Europos meno mainstreamu, A?vardija asmeninius jo santykius su faA?istine politika ir jos vykdytojais, atskleidA?ia tA? santykiA? genezAi?? po Antrojo pasaulinio karo, pabrAi??A?dama menininko apolitiA?kumAi??. Morandiai??i??s liko vienintelis dAi??l faA?istinAi??s praeities neatsakingas Italijos modernistasai??? (Yale University Press informacija).

Pasak Peterio Plagenso (Art in America), Abramowicz ai??zdrAi??siai apraA?o menininkAi?? kaip nepiktA?odA?iaujantA? faA?istA? pakalikAi??ai???.

Christov-Bakargiev yra paraA?iusi iA?samiAi?? knygAi?? apie ai??zSkurdA?jA? menAi??ai???. Arte Povera ai??i?? tai pirmasis kritikA? nukaltas skAi??tinis terminas, apraA?antis ir adaptuojantis rinkai grupAi?? Italijos menininkA?, kAi??rusiA? 7-uoju ir 8-uoju deA?imtmeA?iais. GalAi??tume atleisti Bakargiev dAi??l ai??zapakusios deA?inAi??s akiesai???, dAi??l poA?iAi??ro A? Arte Povera ir jos iniciatoriaus Morandiai??i??o herojiA?kAi?? vaidmenA?, apraA?ytAi?? 1999 m. iA?leistoje knygoje, bet ar tik ne karjeros sumetimais ji taip akivaizdA?iai vengia atitaisyti savo senstelAi??jusios studijos klaidas? Abramowicz pabrAi??A?ia: dAi??l karjeristiniA? motyvA? ir Morandiai??i??s prisiA?liejo prie faA?istA? elitoai??i??

Visa tai kelia daugybAi?? klausimA? apA?valgininkams, net ir pasiduodantiems parodos kuratorAi??s ai??znuostabiam sutrikimuiai???. A?urnalo Frieze redaktoriaus pavaduotoja Christy Lange konstatuoja:

ai??zAi??vieA?ianA?iA? vitrinA? prikimA?toje pritemdytoje erdvAi??je [Fridericianum Rotunda] aA? taip ir nesugebAi??jau rasti sau paaiA?kinimo, kAi?? bendra turi Giorgio Morandiai??i??o tapyba, daiktai iA? jo paties studijos ir greta esanA?iose vitrinose sukiA?tos ai??zBaktrijos princesAi??sai??? ai??i?? III ir II a. pr. Kr. sAi??dinA?iA? moterA? skulptAi??rAi??lAi??s iA? vietoviA?, kurios A?iuo metu priklauso Uzbekijai, TurkmAi??nijai ir Afganistanui. Be abejo, A?ie meno kAi??riniai yra nuostabAi??s, bet neA?A?velgiau jokio akivaizdaus ryA?io, kodAi??l jie yra A?ia ai??i?? nebent kad bAi??tA? sukiA?ti A? vitrinas arba todAi??l, kad greiA?iausiai jokiai kitai A?iuolaikinio meno parodai jie nebetiks.ai???16

Moralinis saugiklis

Tiuringija, kurioje mano draugas Habibis buvo suimtas liepos pradA?ioje, tuo pat metu traukAi?? minias A?urnalistA?, nes paaiA?kAi??jo, kad A?ios Vokietijos A?emAi??s slaptA?jA? tarnybA? padalinio darbuotojai buvo itin glaudA?iai susijAi?? su NSU (Nacionalsocialistiniu pogrindA?iu). VAi??liau A?is padalinys iA?garsAi??jo tuo, kad legaliai sunaikino visus A?rodymus apie neonaciA? A?vykdytas A?mogA?udystes.

Pabaigai noriu pabrAi??A?ti, kad heidegeriA?kAi?? bAi??tA?, kuri siekia atkurti ai??zautentiA?kAi??ai??? socialinAi?? ir psichologinAi?? ai??ztaikAi??ai???, privalo uA?sipulti monumentaliai rimta (arba ai??zalternatyviai moderniai???, pasak Nicolas Bourriaud) kultAi??ros dekonstrukcija. Ji anaiptol nAi??ra prieA?iA?ka faA?istinAi??ms kapitalizmo versijoms, kaip bando teigti Documenta (13), bet prieA?ingai ai??i?? yra artimai, taA?iau slapA?iomis su jomis susijusi: menas yra istorinis konstruktas, kuris turi labai materialiAi?? funkcijAi?? ai??i?? bAi??ti socialiniais klijais, suklijuojanA?iais klasinAi?? visuomenAi?? elito ramybAi??s dAi??lei.

PrieA?ingai nekvestionuojamam, dalyvavimu pagrA?stam (participatory) A?iuolaikiniam menui, kuris A?traukia, taA?iau iA?kreipia ir cenzAi??ruoja socialinAi?? sferAi??, siAi??lau kritiA?kai atsiriboti nuo panaA?iA? meno A?venA?iA? ir ai??zautonomizuotiai??? negatyvAi?? mene ai??i?? t.Ai??y. meno sferai taikyti tokiAi?? pat radikaliAi?? kritikAi??, kokia daA?nai taikoma finansiniams sluoksniams ar valdA?ios administracijai. Tik tokiomis sAi??lygomis galima pasiprieA?inti pasauliui, kurA? siAi??lo A?ovinistiniai (kaip Berlyno bienalAi?? 7) arba subliminaliai spekuliatyvAi??s (kaip Documenta 13) propagandos ginklai. Ai??ie, apsimesdami esantys ai??znekaltiai???, suteikia moralinio saugiklio funkcijAi?? besitAi??sianA?iam Ai??iaurAi??s VakarA? (su kultAi??rine Europos A?irdimi) psichokolonializmui (Whitewash) ir labai konkreA?iai gentrifikacijai17 arba ginklA? gamybai ir prekybai. A?inant A?iuos procesus, Documenta (13) moto ai??zgriAi??tis ir atstatymasai??? yra daug lengviau ai??zsuprantamasai???…

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Emily Nathan Documenta 13: KABUL IN KASSEL, KASSEL IN KABUL; artnet.com http://www.artnet.com/magazineus/news/nathan/kabul-in-kassel-at-Documenta-13-2012.asp

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Thomas McEvilley Documenta 11: [Documentos 11 asocijuotas kuratorius] Maharajas A?iandienos menAi?? apibAi??dino kaip ai??zA?iniA? produkcijAi??ai???, o parodos tikslu A?vardijo ai??zkito apmAi??stymAi??ai??? ai??i?? frieze.com, Issue 69, September 2002: http://www.frieze.com/issue/article/Documenta_112/

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Daugiau A?ia tema: Sharlene Khan. Gatekeeping Africa. http://www.alytusbiennial.com/news/541-gatekeeping-africa.html

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Roger Taylor (1978) Art, an Enemy of the People. Sussex: Harvester Press. p105

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Carolyn Christov-Bakargievand and Golare Kiazand Documenta (13), Afghan Scene Issue 95 | June 2012: http://afghanscene.com/june-issue-june-issue/10157-Documenta-13

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Jennifer Allen International News Digest; ART FORUM, 2012.17.08: http://artforum.com/news/week=200851

6Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Mike Collett-White Boetti ai??i?? Italian artist who put Afghanistan on map, Reuters, Feb 27 2012: http://in.reuters.com/article/2012/02/27/alighieroboetti-art-tate-idINDEE81Q0LF20120227

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? AukA?tesnis teismas pakeitAi?? minimos bylos nagrinAi??jimo kryptA? A?iemet rudenA?. Rheinland-Pfalz Ministerium der Justiz und fur Verbraucherschutz Pressemitteilung Nr. 11/2012; Herausgeber: Verwaltungsgericht Koblenz, 27-03-2012: http://www.mjv.rlp.de/icc/justiz/nav/613/broker.jsp?uMen=613ee68a-b59c-11d4-a73a-0050045687ab&uCon=8f40ae69-1515-6317-84b1-f84077fe9e30&uTem=aaaaaaaa-aaaa-aaaa-aaaa-000000000042

8Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? 2012-ieji yra itin turiningi metai antirasistinAi??s veiklos Vokietijoje atA?vilgiu, pvz.: http://refugeetentaction.net/

9Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Emily Nathan Documenta 13: KABUL IN KASSEL, KASSEL IN KABUL, artnet.com http://www.artnet.com/magazineus/news/nathan/kabul-in-kassel-at-Documenta-13-2012.asp

10Ai??Ai??Ai??Ai?? Daugiau apie A?A? aspektAi??: 1) Documenta 13: ai??zCollapse and Recovery of Collapseai??? by Francisco JosAi??Ai??Avestruz http://chusmartinez13.wordpress.com/2012/09/14/Documenta-13-collapse-and-recovery-of-collapse-by-francisco-jose-avestruz/ (anglA? k.) 2) http://panzerknacken.blogsport.de/ (vokieA?iA? k.)

11Ai??Ai??Ai??Ai?? Anna Teixeira Pinto Documenta 13, art-agenda.com, June 10, 2012 http://www.art-agenda.com/reviews/Documenta-13-3/

12Ai??Ai??Ai??Ai?? Energy unequal Art? Interview with Carolyn Christov-Bakargiev, youtube.com, June 11, 2012 http://www.youtube.com/watch?v=wlibruPjV5E

13Ai??Ai??Ai??Ai?? n0name newsletter Spezial #8 So., 03.06.2012 22:14 CET, A number (13) The Documenta, the hEGEMON: http://www.n0name.de/news/newspz/newspz8.txt

14Ai??Ai??Ai??Ai?? Janet Abramowicz ai??zGiorgio Morandi: The Art of Silenceai??? on GoogleBooks.com: http://books.google.de/books/about/Giorgio_Morandi.html?id=ijce_vZN3FwC&redir_esc=yAi?? and on Yale University Press website: http://yalepress.yale.edu/book.asp?isbn=9780300100365

15Ai??Ai??Ai??Ai?? Emily Nathan , min. veik.

16Ai??Ai??Ai??Ai?? Christy Lange in Frieze Blog (JUNE 06, 2012): Documenta (13). Day One. And so it begins. http://blog.frieze.com/Documenta-13.-day-one.-and-so-it-begins/

17Ai??Ai??Ai??Ai?? 1964-aisiais britA? kilmAi??s sociologAi?? Ruth Glass A?vedAi?? terminAi?? ai??zgentrifikacijaai??? (gentrification), kad A?vardytA? viduriniosios socialinAi??s klasAi??s gyventojA? antplAi??dA? A? pokario miestus: A?ie iA?stAi??mAi?? A?emesnAi??s socialinAi??s klasAi??s darbininkus. Puikus gentrifikacijos pavyzdys yra Londonas, ypaA? istoriniai jo darbininkA? klasAi??s rajonai kaip Islingtonas. ai??zKultAi??raai??? ir ypaA? menas A?itame scenarijuje atlieka itin svarbA? vaidmenA?: Lietuvoje A?ia tema buvo kalbama VEKS (2009) metu (Rafaela Ganga, Europos kultAi??ros sostinAi?? ai??i?? miesto ai??zprisikAi??limasai???? http://www.postscriptum.lt/nr15-miestas-2009/europos-kulturos-sostine-%E2%80%93-miesto-%E2%80%9Eprisikelimas%E2%80%9C/); Vertas dAi??mesio Rosalyn Deutsche ir Cara Gendel Ryan tekstas ai??zGentrifikacijos menasai??? (The Fine Art of Gentrification, October, Vol. 31 (MIT Press: Winter, 1984), 91-111) http://friklasse.dk/files/Fine%20Art%20of%20Gentrification.pdf