Omnia vincit amor, et nos cedamus amori

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
POTEMAi??: AntikinAi?? literatAi??ra
AUTORIUS: A?ivilAi?? NedzinskaitAi??

DATA: 2011-12

Omnia vincit amor, et nos cedamus amori1

Ovidijaus HerojA? laiA?kai

A?ivilAi?? NedzinskaitAi??

Ovidijus,
HerojA? laiA?kai,
iA? lotynA? kalbos iA?vertAi?? Eugenija UlA?inaitAi??,
ser. Europos literatAi??ros paveldas. Antika,
Vilnius: Mintis, 2011, 200 p., [1500] egz., iliustr.

Nedaug rasime poetA?, kuriA? likimas bAi??tA? buvAi??s toks permainingas. Publijus Ovidijus Nasonas (Publius Ovidius Naso, 43 m. pr. Kr. ai??i?? 18/17 m. po Kr.) kaip tik vienas tokiA?. Paskutinis iA? garsiosios romAi??nA? poetA? trijulAi??s, kuriai dar priskiriami Vergilijus ir Horacijus, paskutinis iA? Augusto amA?iaus poetA?, kurio mirtis A?ymi ne tik literatAi??rinAi??s epochos, bet ir viso romAi??nA? ai??zaukso amA?iausai??? pabaigAi??. Mat po Ovidijaus respublika kaip institucija vis labiau nyko, kol galiausiai nustojo egzistavusi, o romAi??nA? literatAi??ra, nors ir buvo kuriama dar kelis A?imtus metA?, jau nesulaukAi?? nei tokiu didA?iu talentu, nei minties galia apdovanotA? poetA?.

Deja, bAi??tent Ovidijaus vertimA? A? lietuviA? kalbAi?? turime itin nedaug. A?ia tikrai gerokai labiau pasisekAi?? jau minAi??tiems Vergilijui ir Horacijui, kuriA? beveik visAi?? poetinA? palikimAi?? galime skaityti lietuviA?kai. Be abejo, turime puikA? Ovidijaus MetamorfoziA?2 ai??i?? svarbiausio ir reikA?mingiausio kAi??rinio ai??i?? vertimAi??, bet tai beveik ir viskas3, kAi?? iki A?iol gimtAi??ja kalba galAi??jome perskaityti. TodAi??l kiekvienas naujas vertimas tampa neeiliniu A?vykiu, nurodanA?iu kitAi?? Ovidijaus poezijos paA?inimo galimybAi??, proga, leidA?ianA?ia ne tik analizuoti iA?verstAi?? kAi??rinA?, bet prisiminti ir permAi??styti visAi?? poeto kAi??rybAi??.

Torquet enim Fortuna parum4

Nuo pat pirmA?jA? A?ingsniA? A? literatAi??ros pasaulA? Ovidijus atrodAi?? pasmerktas sAi??kmei, taA?iau jo likimas buvo A?noringas ir nenuspAi??jamas. Ai?? RomAi?? jis atkeliavo iA? Sulmono kraA?to, esanA?io vidurio Italijoje. Turtingas valstietis, priklausAi??s raiteliA? luomui, tikAi??damasis, kad A?gijAi?? gerAi?? iA?silavinimAi?? jo sAi??nAi??s galAi??s sAi??kmingai verstis advokato ar teisAi??jo amatu, taps politikais ar svarbiais valstybAi??s pareigAi??nais, iA?siuntAi?? PublijA? ir jo brolA? A? sostinAi?? mokytis retorikos ai??i?? mokslo, nuo kurio prasidAi??davo kiekvieno to meto jaunuolio kelias link A?lovAi??s ir karjeros aukA?tumA?. Ovidijus buvo itin gabus mokinys, tad A?iniA? iA? retorikos ir filosofijos buvo iA?vykAi??s gilinti A? A?ymiausius anuomet A?iA? mokslA? centrus: AtAi??nus ir MaA?Ai??jAi?? AzijAi??, kur ypaA? susidomAi??jo graikA? menu ir literatAi??ra. GrA?A?Ai??s dar bandAi?? verstis advokato praktika, taA?iau supratAi??s, kad A?is kelias ne jam, pasitraukAi?? iA? tarnybos ir atsidAi??jo poezijai, nors tAi??vas ir labai prieA?taravo tokiam sAi??naus sprendimui.

Tarnauti poezijos mAi??zoms Ovidijui nebuvo sunku. Viename iA? savo kAi??riniA? jis prasitarAi??, kad net tuomet, kai norA?s kAi?? nors paraA?yti proza, jam vis tiek prasiverA?ianA?ios eilAi??s5. Lengvai eiliuojantA?, iA?silavinusA? ir A?avA? jaunuolA? tuojau pat pastebAi??jo ir priAi??mAi?? literatA? bendAi??ruomenAi??. Vienas pirmA?jA? Ovidijaus kAi??riniA? buvo Amores (MeilAi??s elegijos), kuriose grakA?A?iai, plAi??tojant kokA? nors vienAi?? motyvAi?? (pvz., meilAi?? panaA?i A? karAi??) vaizduojami A?vairAi??s meilAi??s nuotykiai. MeilAi?? A?ia lengva ir lengvabAi??diA?ka, smagus A?aidimas, pikantiA?kas gyvenimo prieskonis ir A?ventAi??. Po A?io elegijA? rinkinio greitai atsirado Heroides (HerojA? laiA?kai), kiek vAi??liau buvo sukurtos didaktinAi??s poemos Ars amatoria (MeilAi??s menas) ir Remedia amoris (Vaistai nuo meilAi??s), o tuomet ir garsiausi poeto kAi??riniai: aA?tuonerius metus raA?ytas mitologinis epas, atskleidA?iantis romAi??niA?kumo esmAi??, Metamorphoses (MetamorfozAi??s) bei Fasti (Fastai, arba A?venA?iA? kalendorius) ai??i?? kAi??rinys apie romAi??nA? A?ventes, jA? kilmAi?? ir apeigas.

Ovidijaus kAi??riniai buvo skaitomi ir mAi??giami, atrodo, kad ir jis pats pagaliau surado laimAi?? treA?iAi?? kartAi?? vedAi??s. Gyvenimas poetui dalijo dovanas ir A?ypsojosi. TaA?iau atAi??jo lemtingieji 8 m. po Kr. Per akimirkAi?? ramybAi?? ir laimAi?? tapo neviltim ir kanA?ia. Pasakojama, kad Ovidijui vieA?int biA?iulio dvare, staiga A? duris pasibeldAi??s pasiuntinys su A?sakymu kuo greiA?iau atvykti pas AugustAi??. Tas uA?sipuolAi??s poetAi?? ir be tardymo ir teismo paskelbAi??s nuosprendA? ai??i?? nedelsiant iA?vykti A? tremtA?. Kuo nusikalto poetas, uA? kAi?? jam buvo paskirta tokia bausmAi??? Mokslininkai jau ne vienAi?? A?imtAi?? metA? bando A?minti A?iAi?? paslaptA?6, taA?iau tikslaus ir patikimo atsakymo neturime iki A?iol. Tad belieka tikAi??ti paties Ovidijaus A?odA?iais, nurodA?iusio dvi tremties prieA?astis: carmen (giesmAi??) ir error predizone on line supplier. (klaida)7. Carmen tikriausiai bus buvusi poema MeilAi??s menas, A?vardytas kaip amoralus ir visuomenAi??s dorovei kenkiAi??s kAi??rinys. Error galAi??jo bAi??ti tiesiog apsirikimas, kuris liko neaiA?kus ir paA?iam poetui.

Kad ir kokios bAi??tA? buvusios tremties prieA?astys, panaA?u, kad Ovidijui tai buvo griaustinis iA? giedro dangaus. PuolAi??s A? neviltA? jis sudegino beveik baigtA? MetamorfoziA? rankraA?tA? ir bandAi?? nusiA?udyti. PoetAi?? iA?gelbAi??jo draugai (beje, nelaimAi??s valandAi?? iA? gausaus bAi??rio liko tik du), atAi??jAi?? paguosti ir iA?lydAi??ti biA?iulio. Greitai po Ovidijaus iA?vykimo jie iA?leido ir Metamorfozes, kurias rAi??pestingai buvo persiraA?Ai??. O poetas iA?vyko A? jam paskirtAi?? tremties vietAi?? Tomus ai??i?? tolimAi?? ir apleistAi?? imperijos uA?kampA? Juodosios jAi??ros pakrantAi??je, dabartinAi?? KonstancAi??. Ten Ovidijus praleido paskutinius deA?imt gyvenimo metA?, paraA?Ai?? Tristia (LiAi??desio elegijas) ir Ex Ponto (LaiA?kus iA? Ponto), kurie kupini skausmo, liAi??desio, dejoniA? ir nenumaldomos, jokiais uA?siAi??mimais neiA?blaA?komos vienatvAi??s. Paskutiniai didA?io poeto kAi??riniai pasiekAi?? sostinAi??, bet jo pelenai net po mirties nesugrA?A?o namo. Jie taip ir liko nesvetingoje barbarA? A?emAi??je.

Bet grA?A?kime prie HerojA? laiA?kA?, kuriuos raA?ydamas poetas dar nenujautAi?? savo liAi??dnos lemties.

Militat omnis amans8

MeilAi??s elegijos ir HerojA? laiA?kai ai??i?? to paties Ovidijaus kAi??rybos tarpsnio kAi??riniai, tarsi dvi to paties reiA?kinio ai??i?? meilAi??s ai??i?? pusAi??s. MeilAi??s elegijose ji vaizduojama iA? vyro pozicijA?: valiAi??kiA?ka ir lengvabAi??diA?ka lyg smagus, niekuo neA?pareigojantis, jaunatviA?kas A?aidimas. HerojA? laiA?kuose situacija tarsi apverA?iama ai??i?? meilAi?? parodoma taip, kaip jAi?? jauA?ia moteris: ji priimama kaip svarbiausias gyvenimo A?vykis, jos netektis suprantama kaip skaudA?iausias likimo smAi??gis, ji A?sivaizduojama it nematoma aA?is, apie kuriAi?? sukasi visas vienos ar kitos moters pasaulis, pati giliausia to pasaulio esmAi?? ir prasmAi??, kurios netekus viskas subyra, sudAi??A?ta, pasimeta.

Mokslininkai vis dar nesutaria dAi??l HerojA? laiA?kA? A?anro. Vieni priskiria A?A? kAi??rinA? epistoliniam A?anrui, kiti jA? laiko elegijos A?anro tAi??sa. Belieka pripaA?inti, kad Ovidijus pasirinko iA?ties originaliAi?? formAi??. Jis kuria literatAi??rinAi?? fikcijAi?? ir tarsi atskleidA?ia, kokie bAi??tA? galAi??jAi?? bAi??ti iA? literatAi??ros kAi??riniA? ir mitologiniA? pasakojimA? A?inomA? moterA? laiA?kai mylimiesiems ar vyrams. Poetas mums pateikia 21 tokA? laiA?kAi??, paraA?ytAi?? eleginiu distichu. 6Ai??kAi??riniai paraA?yti poriniu principu (ParisAi??ai??i?? Helenei, HelenAi?? ai??i?? Pariui, Leandras ai??i?? Hero, Hero ai??i?? Leandrui, Akontijas ai??i?? Kidipei, KidipAi?? ai??i?? Akontijui), o kiti ai??i?? tarsi A? niekur, nereikalaujantys atsako, sukomponuoti kaip atvira ir skaudi iA?paA?intis. Kiekvienas laiA?kas turi savas literatAi??rines ar mitologines iA?takas: tai Homero Iliada ir OdisAi??ja, Aischilo, Sofoklio ir Euripido tragedijos, Vergilijaus Eneida ir kt.

Tad prieA? skaitytojo akis ai??i?? 18 Antikos moterA? monologA?, A?sivaizduojamA? pokalbiA? su A?alia nesanA?iais mylimaisiais. Skirtingos padAi??timi, turtu, kilme, amA?iumi, charakteriu visos moterys atsiduria toje paA?ioje situacijoje: jos paliktos, apgautos, nesulaukianA?ios, paA?enklintos kanA?ios ir skausmo, nebeA?inanA?ios, kaip toliau gyventi, besiblaA?kanA?ios tarp tikAi??jimo ir nevilties, palaidojusios neiA?sipildA?iusias svajones. KAi??riniuose atskleidA?iamas kulminacinis kiekvienos iA? jA? gyvenimo momentas, po kurio likimas negrA?A?tamai pasisuks sAi??kAi??minga arba praA?Ai??tinga linkAi??me. Vaizduojamos moterys A?ioje situacijoje elgiasi skirtingai: vienos svaidosi kaltinimais, grasinimais ir prakeiksmais, kitos stengiasi suprasti, o kartais ir pateisinti mylimA?jA? poelgius, nuolankiai priimti lemtA?. TaA?iau visos nevilties valandAi?? prisimena tai, kas buvo brangiausiaAi??ai??i?? pirmo susitikimo nuostabAi?? ir dA?iaugsmAi??, palaimAi?? bAi??ti kartu, duotus iA?tikimybAi??s paA?adus dievams ir vienas kitam. Moters A?irdis tampa paA?iA? kontrastingiausiA? jausmA? kovos lauku. Deja, dauguma jA? nepakelia iA?siskyrimo skausmo. NeA?inia, meilAi??s pergale ar pralaimAi??jimu reikAi??tA? vadinti Fedros pasitraukimAi?? iA? gyvenimo, melagingai apkaltinus A? jos aistrAi?? neatsakiusA? posAi??nA? HipolitAi??, ar jAi??rai savo gyvybAi?? atidavusiAi?? AfroditAi??s A?ynAi?? Hero, kai suA?inojo, kad uA?gesus ugniai A?vyturyje nuskendo pas jAi?? iA? kitos sAi??siaurio pusAi??s kasnakt plaukAi??s Leandras, ar ant Trojos karalaiA?io Pario laidotuviA? lauA?o susideginusiAi?? nimfAi?? OinonAi??.

Ovidijus sAi??moningai neatskleidA?ia tolesnAi??s savo kAi??riniuose vaizduojamA? moterA? lemties, jis palieka tik uA?uominas (MedAi??jos laiA?kas baigiasi jos grasinimais padaryti kAi?? nors baisaus, mes gi A?inome, kad bausdama JasonAi?? ji nuA?udAi?? savo vaikus) ir iA?kalbingus A?enklus (epitafijas ant kapo), nes skaitytojas apie jA? likimus puikiai A?ino iA? literatAi??ros kAi??riniA? ir mitA?. IA? tiesA? vienos laimingai sulaukAi?? savo vyrA? ir mylimA?jA? (laimingA? istorijA? HerojA? laiA?kuose itin maA?a, tai tik PenelopAi??s ir KidipAi??s pasakojimai), kitos susitaikAi?? su netektimi (MedAi??ja nuA?udA?iusi vaikus persikAi??lAi?? gyventi A? AtAi??nus, HelenAi?? po Trojos karo su vyru Menelajumi grA?A?o A? SpartAi??, palikta negyvenamoje saloje AriadnAi?? iA?tekAi??jo uA? jAi?? suradusio dievo Dioniso), o treA?ios (jA? A?iame Ovidijaus kAi??rinyje yra daugiausia) pasirinko poA?emio pasaulA?, o ne gyvenimAi?? be mylimojo (Dejanira nusidAi??rAi?? suA?inojusi, kad apsivilkAi??s jos dovanotAi?? kentauro Neso krauju suvilgytAi?? drabuA?A? baisiose kanA?iose A?uvo jos vyras Heraklis, Trakijos valdovo dukra FilidAi?? nusiA?udAi?? nesulaukusi iA? Trojos grA?A?tanA?io Demofonto).

Vienoje iA? MeilAi??s elegijA? (I.9) Ovidijus A?aismingai palygino A?simylAi??jusA? jaunuolA? su kariu. Abu jie turi bAi??ti jauni ir ugningi, abiem tenka stovAi??ti sargyboje, vykti A? tolimas A?alis, kAi??sti oro ir gamtos permainas, perprasti prieA?o kAi??slus ir jA? pergudrauti, laukti progos netikAi??tai pulti, neprarasti vilties ir nepasiduoti. Taigi meilAi?? reikalauja iA? vyro daug pastangA? (ai??zKaip ir iA?drA?sta kai kas dar meilAi?? niekais pavadinti, / Kai reikalauja jinai tiek sumaniA? pastangA?!ai??? 31ai??i??32). Kokie gi moters ginkAi??lai tokiam kare, jei ai??zmeilAi??j kiekvienas karysai???? HerojA? laiA?kuose Ovidijus neatsako A? A?A? klausimAi??, palikdamas skaitytojAi?? patA? sprAi??sti, ar tikrai moterys nori kovoti tokiuose mAi??A?iuose, o su MeilAi??s elegijose iA?sakytais A?odA?iais susiA?aukia Fedros iA?mintis:

Lyg A?aidimas atrodo mums meilAi??, kai mylim jaunystAi??j,

Bet jei ateina vAi??liau, tampa sunku mums mylAi??t.

(IV, 25ai??i??26)

Vargu ar visas A?ias moteris romAi??nai anuomet vadino ar A?sivaizdavo esant herojAi??mis. HerojAi??s jos ne tiesiogine A?odA?io prasme, nes nebuvo nei genties vadAi??s, nei mitologinAi??s karA?ygAi??s, nenuveikAi?? didA?iA? darbA?, neatliko pavojingA? A?ygdarbiA?, nebuvo garbinamos ar sudievintos. Jos buvo tik moterys, patyrusios patA? didA?iausiAi?? ne fizinA?, o dvasios skausmAi?? ai??i?? meilAi??s kanA?iAi??. Vienos jAi?? iA?kentAi??jo ir tapo stipresnAi??s, kitos neiA?tvAi??rAi??, palAi??A?o, susinaikino. Bet visos jos vertos herojA? vardo, nes patyrAi?? meilAi??s jAi??gAi?? ir galiAi??, iA?siskyrimo, kuris niekada nAi??ra nei lengvas, nei paprastas, skausmAi?? ir gAi??lAi??.

Tad HerojA? laiA?kai yra kAi??rinys ne tik apie skaudA?iausias moters patirtis, bet ir raktas A? visAi?? Ovidijaus poezijAi??, A? vAi??lesniuose jo kAi??riniuose vaizduojamAi?? mitA? pasaulA?, A?mogaus vietAi?? ir prasmAi?? jame.

Res est solliciti plena timoris amor9

Kiekvienos iA? Ovidijaus vaizduojamA? moterA? istorija yra ypatinga, taA?iau priminti norAi??tA?si vienAi?? iA? jA?. Ai??ios moters vardas kartojamas ir A?iandien, tapAi??s iA?tikimybAi??s simboliu, daA?nai vartojamas kaip locus communis.

Pirmasis PenelopAi??s istorijAi?? OdisAi??joje papasakojo Homeras. IA?tikimoji OdisAi??jo A?mona laukAi?? vyro dvideA?imt metA?. Mat deA?imt metA? OdisAi??jas kovAi??si prie Trojos, o dar deA?imt uA?gaiA?o keliaudamas namo, sustodamas ar ne savo noru sulaikomas svetimose A?alyse. Kol OdisAi??jo nebuvo namuose, uA?augo jo sAi??nus Telemachas, paseno tAi??vas Laertas, o PenelopAi?? turAi??jo apgaudinAi??ti susirinkusius ir jos turtAi?? niokojanA?ius jaunikius. Kadangi pasiA?ymAi??jo iA?mintimi ir gudrumu, PenelopAi?? buvo sumaniusi klastAi??: ji paskelbAi??, kad tekAi??s tuomet, kai nuaus audeklAi??. Dienomis ji dirbdavo, o naktimis savo darbAi?? iA?ardydavo ir taip atitolino vedybA? dienAi??. Kai PenelopAi??s klasta iA?aiA?kAi??jo, ji sugalvojo kitAi?? kliAi??tA?Ai??ai??i?? pareiA?kAi?? tekAi??sianti tik uA? to, kuris laimAi??s A?audymo varA?ybas A?tempAi??s OdisAi??jo lankAi??. JA? sugebAi??jo A?tempti tik pats elgeta persirengAi??s OdisAi??jas, kaip tik tuo metu grA?A?Ai??s namo, o paskui iA? to lanko negailestingai iA?A?audAi??s jaunikius. NegalAi??dama patikAi??ti, kad OdisAi??jas pagaliau grA?A?o, PenelopAi?? dar jA? iA?bandAi??: paklausAi?? to, kAi?? A?inojo tik jie abu, apie vedybA? lovAi??. Tik tada, kai OdisAi??jas atsakAi?? taip, kaip ji ir tikAi??josi, PenelopAi?? puolAi?? jam A? glAi??bA?.

Ovidijus pateikia kitokA? A?ios istorijos variantAi??. Trojos karas pasibaigAi??, visi graikA? kariai grA?A?o namo, tik OdisAi??jas vis nepasirodo, todAi??l PenelopAi?? siunA?ia jam laiA?kAi??, kuriame iA?sako savo nerimAi??, baimes ir abejones. Vargu ar jos kanA?iA? nesulaukiant vyro ir neA?inant, kur jis dabar, vertas visas Trojos karas ir siekis apginti Menelajo garbAi??:

Kas man iA? to, kad kaA?kur guli jAi??sA? rankA? sugriautos

Trojos sienos, dabar tapusios lygia A?eme.

Jei ir toliau, kaip lig A?iol, kol Troja stovAi??jo, aA? liksiu

Laukti vyro, kuris ai??i?? niekas neA?ino, ar grA?A?.

(I,Ai??47ai??i??50)

Ovidijus kitaip interpretuoja situacijAi??, globalinAi?? problemAi?? paverA?ia individualia. PergalAi?? prie Trojos graikams buvo jA? drAi??sos A?rodymas ir pasididA?iavimas, o vyro nesulaukianA?iai moteriai ji tAi??ra baimAi??s prieA?astis. PenelopAi?? bando dA?iaugtis, kad karas pagaliau baigAi??si, taA?iau, atrodo, kad tai dA?iaugsminga tiems, kurie grA?A?o ir pas kuriuos grA?A?o, bet ne jai. TodAi??l PenelopAi?? kartais pagalvoja, kad geriau Trojos karas bAi??tA? nesibaigAi??s ai??i?? tada ji bent A?inotA?, kur yra jos vyras ir baimintA?si tik dAi??l jo gyvybAi??s, o dabar:

Ko aA? bijau, neA?inau, bet bijau lyg pamiA?usi, visko,

RAi??pesA?iui mano plati veriasi baimAi??s erdvAi??.

Ir vandeny, ir A?emAi??j daugybAi?? slypi pavojA?,

Rodos man, jog tai jie kliudo tau grA?A?ti namo.

Bet kol A?ito, kvailelAi??, bijau, gal meilAi?? aistringa

Laiko pagavus tave A?emAi??j kokioj svetimoj.

(I, 71ai??i??76)

IA?sakydama praA?ymus grA?A?ti (ai??zTu tad sugrA?A?ki greiA?iau, apsauga mAi??sA?, viltieai???, I, 110) ir neA?kyriai skA?sdamasi, kad jaunikiai niokoja OdisAi??jo turtAi?? ir namus, kantrioji PenelopAi?? A?odA?iais tarsi antspaudu patvirtina iA?tikimybAi?? OdisAi??jui (ai??zAA?, PenelopAi??, visad liksiu Ulikso A?monaai???, I, 84), net jei jis ir bAi??tA? jAi?? metAi??s dAi??l naujos meilAi??s. Vis dAi??lto laiA?ko pabaigoje ji primena, kad ItakAi??je OdisAi??jo laukia trys svarbiausi A?mogui dalykai: jo ateitisAi??ai??i?? sAi??nus, kurA? dar reikia visko iA?mokyti, jo praeitisAi??ai??i?? tAi??vas, kuriam reikia uA?merkti akis, ir jo dabartisAi??ai??i?? A?mona, kuri viskAi?? atleis, suteiks laimAi?? ir ramybAi?? po visA? karA? ir klajoniA?.

Credula res amor est10

AtskleidAi??s tokias A?vairias ir skirtingas moters praradimA? ir neiA?sipildymA? jausenas, Ovidijus uA?A?iuopAi?? ir vienAi?? svarbiausiA? momentA? ai??i?? meilAi?? yra ta sunkiai paaiA?kinama jAi??ga, valdanti A?mogaus pasaulA?, A?takojanti ir modeliuojanti jo emocijas, dAi??liojanti egzistencines prasmes. Tas sunkiai valdomas meilAi??s gaivalas, pradAi??jAi??s skleistis HerojA? laiA?kuose, vAi??liau kerojosi ir brandA?iausiame Ovidijaus kAi??rinyje MetamorfozAi??s, iA?augo A? kosmologinAi?? jAi??gAi??, apimanA?iAi?? visAi?? visatAi?? ir apskritai bAi??tA?. MeilAi?? A?ia jau suvokiama kaip raktas A? kitAi?? pasaulA?, suteikiantis galimybAi?? sielai persikAi??nyti, keliauti ir mainyti iA?orinius pavidalus, bet likti nepakitusiai savo esmiA? esme.

Nors kai kuriA? Ovidijaus herojA? vardai A?iandien jau nieko mums nebereiA?kia ir net specialistas (esu tikra) bus priverstas atsiversti mitologijos A?inynAi??, taA?iau A?iA? moterA? istorijos liudija apie per amA?ius nesikeiA?ianA?iAi?? A?mogaus prigimtA?, pasakoja apie skausmAi?? ir gAi??lAi??, kuri apima apviltAi?? A?irdA?, verA?ia iA? naujo susimAi??styti apie patA? svarbiausiAi?? iA? A?mogiA?kA? jausmA? ai??i?? meilAi??, kuriai pavaldus ir laikas, ir galingieji Olimpo dievai. Juk vyras ir moteris yra A?moniA? pasaulio duona ir druska, o juos maitinanti versmAi?? trykA?ta iA? meilAi??s A?altinio. Ta meilAi?? teikia gyvybAi?? ir suka amA?inAi??jA? gyvenimo ratAi??:

Tai, kAi?? liepAi?? Amoras daryt, to nedera niekint,

Valdo juk viskAi?? jisai, net ir aukA?A?iausius dievus.

(IV, 11ai??i??12)

Ai??______________________

1Ai??Ai?? ai??zMeilAi?? nugali viskAi??, ir mes paklAi??stame meileiai??? (Vergilius, Eclogae, X, 69).

2Ai??Ai?? Ovidijus, MetamorfozAi??s, iA? lotynA? kalbos vertAi?? Antanas Dambrauskas, Vilnius: Vaga, 1990.

3Ai??Ai?? Kelis paskirus vertimus iA? skirtingA? Ovidijaus rinkiniA? galima perskaityti: RomAi??nA? literatAi??ros chrestomatija, sudarAi?? ir komentarus paraA?Ai?? Dalia DilytAi??, Vilnius: Mintis, 2008.

4Ai??Ai?? ai??zJuk nepakeisi lemtiesai??? (Ovidius, Ex Ponto, I.5, 21).

5Ai??Ai?? Sponte sua carmen numeros veniebat ad aptos, / et quod temptabam scribere versus erat (Tristia, IV.10, 25ai??i??26): ai??zSavaime kAi??rinys A?gaudavo tinkamAi?? ritmAi?? / ir kAi?? tik imdavausi raA?yti, tas tapdavo eilAi??misai???.

6Ai??Ai?? Dalia DilytAi??, AntikinAi?? literatAi??ra, Vilnius: JoA?ara, 1998, p.Ai??344ai??i??345.

7Ai??Ai?? Perdiderint cum me duo crimina: carmen et error (Tristia II, 207): ai??zKadangi mane praA?udAi?? du nusikaltimai: giesmAi?? ir klaidaai???.

serp,5185.1.

8Ai??Ai?? ai??zMeilAi??j kiekvienas karysai??? (Amores, I.9, 1).

9Ai??Ai?? ai??zMeilAi?? juk baimAi??s A?itos pagrindas ir prieA?astisai??? (Heroides, I,Ai??12).

10Ai?? ai??zMeilAi?? yra patikliai??? (VI, 21).