Onos VytautienAi??s kilmAi?? ir giminAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: LDK istorija
AUTORIUS:Ai??Inga BaranauskienAi??
DATA: 2012-02

Onos VytautienAi??s kilmAi?? ir giminAi??

Inga BaranauskienAi??

LenkA? istorikas, GediminaiA?iA? genealogijos tyrinAi??tojas, Janas TAi??gowskis 1995 m. paskelbAi?? straipsnA? apie Vytauto DidA?iojo santuokas, mAi??gindamas apginti Lietuvos metraA?A?iA? plaA?iojo sAi??vado (Bychovco kronikos) teiginA?, kad Vytauto DidA?iojo A?mona Ona buvo Smolensko kunigaikA?A?io Sviatoslavo IvanoviA?iaus duktAi??. Pagrindiniu argumentu jis laiko faktAi??, kad 1413 m. liepos 23 d. VokieA?iA? ordino didysis magistras kreipAi??si A? A?ekijos karaliA? VaclovAi?? IV, praA?ydamas priimti A? tarnybAi?? rusA? kunigaikA?tA? VasilijA?, o tA? paA?iA? metA? rugpjAi??A?io 12 d. ordino sAi??skaitA? knygoje buvo paminAi??tas vynas, nupirktas ai??zVytauto svainiui iA? RusA?ai??? ir jo palydai. TAi??gowskis, nusprendAi??s, kad magistro laiA?ke proteguojamas rusA? kunigaikA?tis Vasilijus ir sAi??skaitA? knygoje paminAi??tas ai??zVytauto svainis iA? RusA?ai??? yra tas pats asmuo, identifikavo jA? kaip Smolensko kunigaikA?tA? ai??i?? Sviatoslavo IvanoviA?iaus sAi??nA? ir Onos VytautienAi??s brolA?.1 Ai??iAi?? tezAi?? jis pakartojo ir kituose savo veikaluose.2

Lietuvoje TAi??gowskio iA?vados sulaukAi?? tam tikro pripaA?inimo. Rimvydas Petrauskas net pareiA?kAi??, esAi?? jos yra labiau pagrA?stos, negu istoriografijoje dar tarpukariu A?sitvirtinusi istoriko Igno Jonyno prielaida,3 kad Ona VytautienAi?? buvusi smulkaus lietuviA? kunigaikA?A?io, Vytauto bendraA?ygio Sudimanto sesuo.4 Vis dAi??lto toks Petrausko vertinimas liko plaA?iau neargumentuotas, o TAi??gowskio hipotezAi??s ir jA? pagrindimas reikalauja nuodugnios analizAi??s.

Ai??ai??zVytauto svainis iA? RusA?ai??? ai??i?? kas jis?

Ai??PirminAi?? TAi??gowskio prielaidAi??, kad rusA? kunigaikA?tis Vasilijus, apie kurA? VokieA?iA? ordino didysis magistras 1413 m. liepos 23 d. raA?Ai?? A?ekijos karaliui Vaclovui IV, ir 1413 m. rugpjAi??A?io 12 d. ordino sAi??skaitA? knygoje paminAi??tas ai??zVytauto svainis iA? rusA?ai??? buvo tas pats asmuo, iA? tikrA?jA? galima priimti. Laiko atA?vilgiu A?iuos paminAi??jimus skiria vos keletas savaiA?iA?, rusA? kunigaikA?A?iai PrAi??sijoje lankydavosi nedaA?nai, iA?kelti alternatyvAi?? pasiAi??lytai Vytauto svainio ruso tapatybAi??s versijai turimi duomenys taip pat neleidA?ia, tad iA? pirmo A?vilgsnio viskas tarsi atitinka.

Vis dAi??lto TAi??gowskis nepateikia jokiA? A?rodymA?, kad Vytauto svainis Vasilijus bAi??tA? buvAi??s Smolensko kunigaikA?tis ir (arba) Bychovco kronikoje nurodyto menamo Onos VytautienAi??s tAi??vo ai??i?? kunigaikA?A?io Sviatoslavo IvanoviA?iaus, 1354ai??i??1386 m. valdA?iusio SmolenskAi??, ai??i?? sAi??nus.

Pirmuoju klausimu istorikui dar bAi??tA? galima pagelbAi??ti: XV a. vidurio lenkA? kronikininkas Janas DAi??ugoszas iA? tikrA?jA? mini Smolensko kunigaikA?tA? VasilijA?, kuris, 1404 m. Vytautui paskutinA? kartAi?? uA?Ai??mus SmolenskAi??, pabAi??go A? VengrijAi??, gyveno karaliaus Zigmanto LiuksemburgieA?io dvare ir A?uvo, A?turmuodamas kaA?kokiAi?? pilA?,5 ai??i?? greiA?iausiai bAi??tent A?is asmuo 1413 m. ir ieA?kojo tarnybos pas Zigmanto brolA? A?ekijos karaliA? VaclovAi?? IV.

TaA?iau jokie A?altiniai nemini, kad Smolensko kunigaikA?tis Sviatoslavas IvanoviA?ius bAi??tA? turAi??jAi??s sAi??nA? VasilijA?. Dar daugiau, tiek rusiA?kame Piskariovo metraA?tyje,6 tiek Lietuvos metraA?A?iA? trumpajame sAi??vade7 minimas Smolensko kunigaikA?tis Vasilijus IvanoviA?ius, 1396 m., kai Vytautas pirmAi?? kartAi?? uA?Ai??mAi?? SmolenskAi??, kartu su Patriku NarimantaiA?iu ieA?kojAi??s prieglobsA?io DidA?iajame Naugarde. TAi??vavardis liudija, kad A?is vienintelis XIVai??i??XV a. sandAi??roje paminAi??tas Smolensko kunigaikA?A?iA? giminAi??s atstovas Vasilijus buvo ne menamo Onos VytautienAi??s tAi??vo Sviatoslavo, bet jo brolAi??no Ivano VasiljeviA?iaus sAi??nus, ir A?is faktas griauna visas TAi??gowskio iA?vadas.

Ai??Antra vertus, tenka svarstyti naujAi?? hipotezAi??: jeigu nerandame patvirtinimo, kad Ona VytautienAi?? bAi??tA? buvusi Smolensko kunigaikA?A?io Sviatoslavo IvanoviA?iaus duktAi??, tai gal jos tAi??vas galAi??jo bAi??ti A?ios dinastijos A?alutinAi??s A?akos atstovas Ivanas VasiljeviA?ius? Daugeliu atA?vilgiA? tokia hipotezAi?? atrodytA? viliojanti, taA?iau, prieA? darant iA?vadas, bAi??tina A?vertinti Smolensko kunigaikA?A?iA? tarpusavio santykius su Lietuvos valdovais ir konkreA?iai su Vytautu.

Ai??Smolensko kunigaikA?A?iA? santykiai su Lietuva

Smolensko santykiai su Lietuva XIVai??i??XV a. pradA?ioje klostAi??si prieA?taringai. Apie 1339 m., valdant kunigaikA?A?iui Ivanui AleksandroviA?iui (1313ai??i??1359), Smolenskas buvo patekAi??s A? Lietuvos A?takAi??, taA?iau 1355 m. santykiai komplikavosi. Algirdas pradAi??jo puldinAi??ti Smolensko A?emes ir per kelerius metus iA? Ivano AleksandroviA?iaus atAi??mAi?? RA?evAi??, BelAi??, MstislavlA? ir ToropecAi??.8 Kariavo jis ir su Sviatoslavo broliu Briansko kunigaikA?A?iu Vasilijum, kurio sAi??nA? (bene tAi?? patA? IvanAi?? VasiljeviA?iA?) 1356 m. paAi??mAi?? A? nelaisvAi??.9 1359 m. SmolenskAi?? valdyti pradAi??jAi??s Sviatoslavas IvanoviA?ius linko Maskvos pusAi??n. Nesantaika uA?truko. Tik 1368 m. rudenA? Sviatoslavas pagaliau pasidavAi?? spaudimui ir prisidAi??jo prie Algirdo A?ygio prieA? MaskvAi??.10

A?ia vertAi??tA? stabtelAi??ti: visiA?kai tikAi??tina, kad Smolensko sAi??junga su Lietuva buvo sutvirtinta tarpdinastinAi??mis vedybomis. Vis dAi??lto prielaidai, kad kaA?kuri Smolensko kunigaikA?tytAi?? bAi??tA? buvusi iA?tekinta uA? Vytauto, prieA?tarauja viena aplinkybAi??. 1370 m. Konstantinopolio patriarchas FilotAi??jus, paskatintas Maskvos metropolito Aleksijaus, uA? sAi??jungAi?? su ai??zugnies garbintojuai??? Algirdu pagrasino Sviatoslavui ekskomunika.11 Jeigu Sviatoslavas bAi??tA? dar ir savo giminaitAi?? iA?tekinAi??s uA? pagonio, A?i jo nuodAi??mAi?? tikrai nebAi??tA? buvusi nutylAi??ta, ir patriarchas greiA?iausiai bAi??tA? paskelbAi??s vedybas negaliojanA?iomis.

Tolesni A?vykiai kelia dar daugiau abejoniA?. 1372ai??i??1374 m. Smolenskas vAi??l suartAi??jo su Maskva, kunigaikA?tis Ivanas VasiljeviA?ius dalyvavo Maskvos didA?iojo kunigaikA?A?io Dmitrijaus IvanoviA?iaus A?ygyje prieA? Algirdo svainA? TverAi??s kunigaikA?tA? MichailAi??.12 O 1380 m. jis minimas kaip Kulikovo mAi??A?io dalyvis.13 Tai rodo, kad A?is kunigaikA?tis stiprino ryA?ius su Maskva, o tai irgi prieA?tarauja prielaidai apie jo dukters vedybas su Vytautu.

Tokiai prielaidai prieA?tarauja ir faktas, kad A? Vytauto kovas su Jogaila 1382ai??i??1384 m. Smolensko kunigaikA?A?iai nesikiA?o, nors 1386 m. mielai parAi??mAi?? prieA? JogailAi?? sukilusA? jo vyresnA?jA? brolA? Polocko kunigaikA?tA? AndriA? AlgirdaitA?. MaiA?tas Sviatoslavui ir Ivanui VasiljeviA?iams brangiai kainavo ai??i?? abu jie A?uvo prie Vechros upAi??s mAi??A?yje su Skirgailos ir Vytauto kariuomene.14 Kiti Smolensko kunigaikA?A?iai pateko A? nelaisvAi??, taA?iau Skirgaila buvo maloningas: jis atidavAi?? SmolenskAi?? Sviatoslavo sAi??nui Jurijui, mat A?is buvo vedAi??s jo sesers dukrAi?? ai??i?? RiazanAi??s kunigaikA?tytAi??, kurios vardas neA?inomas.15

1389 m. Lietuvoje kilo vidaus karas, Vytautas antrAi?? kartAi?? pabAi??go A? PrAi??sijAi??. Pasak TAi??gowskio, tarp A?kaitA?, kuriuos jis perdavAi?? VokieA?iA? ordinui, buvo ir Jurijaus SviatoslavoviA?iaus brolis Glebas, ai??i?? istorikas mano, kad tai dar vienas Vytauto ir Smolensko kunigaikA?A?iA? giminystAi??s A?rodymas.16 TaA?iau tokia interpretacija akivaizdA?iai klaidinga. Ai?? Lietuvos metraA?A?iA? trumpAi??jA? sAi??vadAi?? A?einanA?iame Lietuvos didA?iA?jA? kunigaikA?A?iA? metraA?tyje ai??i?? patikimame A?altinyje, suraA?ytame dar Vytauto laikais, ai??i?? teigiama, kad Glebas SviatoslavoviA?ius A? nelaisvAi?? Vytautui pateko per mAi??A?A?17 (ordino A?altiniai leidA?ia patikslinti, kad A?is mAi??A?is A?vyko 1390 m. rugsAi??jo 28 d. prie Neries, greiA?iausiai ties Eiguliais18). Taigi jis kovojo Skirgailos pusAi??je, nors vAi??liau, matyt, pasinaudojo savo nelaisve, kad uA?megztA? draugystAi?? su Vytautu.

Tai Glebui bent jau iA? dalies pavyko: A?sitvirtinAi??s Lietuvoje, Vytautas atidavAi?? jam SmolenskAi??, o JurijA? SviatoslavoviA?iA? iA?kAi??lAi?? A? RoslavlA?.19 TaA?iau Lietuvos metraA?A?iuose raA?oma, kad Glebas labai greitai pradAi??jo neklausyti Vytauto, ir A?is jau 1395 m. rugsAi??jA? paAi??mAi?? SmolenskAi?? A? savo rankas. Glebas, jo broliai ir kiti giminaiA?iai buvo apgaule iA?vilioti iA? miesto (Vytautas paA?adAi??jo iA?sprAi??sti jA? nesutarimus) ir suimti.20 Paskui Glebui buvo duotas Polonos miestas.21 Kiti Smolensko kunigaikA?A?iai, matyt, irgi buvo paleisti, o gal net gavo A?emiA?, bet nebuvo linkAi?? jomis tenkintis, nes per Smolensko uA?Ai??mimAi?? RiazanAi??je pas savo uoA?vA? buvAi??s, todAi??l laisvAi??je likAi??s Jurijus SviatoslavoviA?ius kurstAi?? maiA?tingas nuotaikas. BAi??tent tada, 1396 m., tariamas Vytauto svainis Vasilijus IvanoviA?ius Smolenskietis kartu su Patriku NarimantaiA?iu pabAi??go A? DidA?jA? NaugardAi??.

VAi??liau jA? keliai iA?siskyrAi??: Patrikas Narimantaitis susitaikAi?? su Vytautu ir atgavo StarodubAi??, o Vasilijus IvanoviA?ius galAi??jo prisidAi??ti prie Jurijaus SviatoslavoviA?iaus.

1400 m., pasinaudodamas Vytauto pralaimAi??jimu prie Vorkslos ir brolio Glebo A?Ai??timi, Jurijus SviatoslavoviA?ius susigrAi??A?ino SmolenskAi??, o jo uoA?vis ir sAi??jungininkas RiazanAi??s kunigaikA?tis Rodislavas OlegoviA?ius 1401 m. uA?puolAi?? Lietuvos valdomAi?? BrianskAi??. Vytauto vasalams Lengveniui AlgirdaiA?iui ir Aleksandrui PatrikaiA?iui (Patriko NarimantaiA?io sAi??nui) pavyko sumuA?ti uA?puolikus prie Liubucko.22 Dar po metA? Lengvenis paAi??mAi?? A? nelaisvAi?? IvanAi?? SviatoslavoviA?iA?, tuo metu valdA?iusA? ViazmAi??, o 1404 m. Vytautas vAi??l uA?Ai??mAi?? SmolenskAi??. Jurijus SviatoslavoviA?ius pabAi??go A? MaskvAi??, vAi??liau A? DidA?jA? NaugardAi??.23 1406 m. jA? vAi??l priAi??mAi?? Maskvos didysis kunigaikA?tis Vasilijus DmitrijeviA?ius ir davAi?? valdyti TorA?okAi??. TaA?iau A?ia Jurijus SviatoslavoviA?ius sukAi??lAi?? precedento neturintA? skandalAi??: pasikAi??sino iA?prievartauti jam tarnavusio Viazmos kunigaikA?A?io (galbAi??t savo giminaiA?io) Semiono MstislavoviA?iaus A?monAi??, o kai A?i pasiprieA?ino, nuA?udAi?? ir jAi??, ir jos vyrAi??. Po to jis pabAi??go A? Aukso OrdAi??, kur ir mirAi??.24 Neatmestina, kad bAi??tent A?ie A?vykiai paskatino jo giminaitA? VasilijA? IvanoviA?iA? pasiieA?koti prieglobsA?io Vengrijoje, nors, aiA?ku, jis galAi??jo pasitraukti ten ir iA?kart po to, kai Vytautas uA?Ai??mAi?? SmolenskAi?? 1404 m.

Taigi, perA?velgus Vytauto santykius su Smolensko kunigaikA?A?iais, tampa aiA?ku, kad jis A?ia gimine nepasitikAi??jo, siekAi?? perimti jos valdomas A?emes ir nerodAi?? palankumo nAi?? vienam iA? jos nariA?. Patys Smolensko kunigaikA?A?iai, iA?skyrus keletAi?? bandymA? A?siteikti, taip pat jautAi?? prieA?iA?kumAi?? Vytautui. Jie nepalaikAi?? jo nei per pirmAi??jA?, nei per antrAi??jA? karAi?? su Jogaila, nors mielai rAi??mAi?? AndriA? AlgirdaitA?. Net kunigaikA?tis Vasilijus IvanoviA?ius, tariamas Vytauto svainis, uA?uot pasinaudojAi??s A?ia giminyste, nusprendAi?? verA?iau trauktis A? VengrijAi??. AtsiA?velgiant A? tai, TAi??gowskio prielaida, kad Vytauto A?mona Ona galAi??jo bAi??ti kilusi iA? Smolensko kunigaikA?A?iA? giminAi??s, atrodo visiA?kai neA?tikAi??tina.

KunigaikA?tis Vasilijus IvanoviA?ius galAi??jo bAi??ti vadinamas Vytauto svainiu nebent todAi??l, kad pats buvo vedAi??s jo giminaitAi??. IA? GediminaiA?iA? artimiausius santykius su Smolensko kunigaikA?A?iais palaikAi?? Andrius Algirdaitis. Be to, kaip matAi??me, su Vasilijum IvanoviA?ium bendradarbiavo Patrikas Narimantaitis. TikAi??tina, kad Vasilijaus IvanoviA?iaus A?mona buvo vieno iA? jA? duktAi?? ar net anAi??kAi??. Vis dAi??lto pats Vasilijus IvanoviA?ius savo giminystei su Vytautu reikA?mAi??s neteikAi?? ir, matyt, prisiminAi?? jAi?? tik po to, kai pasitraukAi?? A? VengrijAi??, siekdamas sureikA?minti savo A?iaip jau nereikA?mingAi?? asmenA?.

Ai??Dar kartAi?? apie Bychovco kronikos nepatikimumAi??

Ai??Jonynas, pirmasis pradAi??jAi??s kritikuoti versijAi??, kad Ona VytautienAi?? buvo Smolensko kunigaikA?A?io Sviatoslavo IvanoviA?iaus duktAi??, pagrA?stai suabejojo A?iAi?? A?iniAi?? pateikusios Bychovco kronikos patikimumu.25 Nors daugelis XIVai??i??XV a. A?vykiA? joje apraA?omi gana tiksliai, patikimA? A?iniA? apie Vytauto A?monas kronikininkas akivaizdA?iai neturAi??jo. Jis pateikAi?? net dvi Onos VytautienAi??s kilmAi??s versijas, pagal pirmAi??jAi?? jos tAi??vas ai??i?? menamas Vytauto uoA?vis ai??i?? buvo net ne Sviatoslavas IvanoviA?ius, o jo sAi??nus Glebas.26 Tai galima laikyti atsitiktinumu, bet mintA? apie Vytauto ir Glebo giminystAi?? Bychovco kronikos autoriui galAi??jo pakiA?ti ir ankstesniA? metraA?A?iA? teiginiai, kad Vytautas, grA?A?Ai??s iA? PrAi??sijos, padarAi?? GlebAi?? valdanA?iuoju Smolensko kunigaikA?A?iu.

Be to, raA?ydamas apie Vytauto A?monas, Bychovco kronikos autorius padarAi?? ir kitAi?? iA?kalbingAi?? klaidAi??: tarp dviejA? tikrA? Vytauto A?monA? ai??i?? 1418 m. liepAi?? mirusios Onos ir Julijonos, kuriAi?? Vytautas vedAi?? tA? paA?iA? metA? gruodA?, ai??i?? A?terpAi?? kaA?kokiAi?? LukomlAi??s ir Starodubo kunigaikA?tytAi?? MarijAi??.27 XIX a. istorikai mAi??gino jA? pataisyti, keisdami A?iAi?? sekAi?? ir skelbdami, esAi?? Marija buvusi pirmoji Vytauto A?mona, bet vAi??liau imta abejoti paA?iu jos egzistavimu, ir turbAi??t pagrA?stai.28

Svarstant Bychovco kronikos A?iniA? patikimumAi??, vertAi??tA? A?vilgtelAi??ti ir A? kitus XVI a. raA?tus, kurie mini Vytauto A?monas. 1501 m. Aleksandro kanceliarija sukurpAi?? falsifikatAi??, liudijantA?, neva Vytautas 1412 m. patvirtino savo A?monos ankstesnius dovanojimus Bresto parapinei baA?nyA?iai. Ai??iame dokumente Vytauto A?mona vadinama Oprasija, nors falsifikatoriai neabejotinai siekAi?? sukurti autentiA?kumo A?spAi??dA?.29

Kitas A?domus A?raA?as yra iA?saugotame vadinamojo 1262 m. Chronografo Vilniuje nuoraA?e, kuris, pasak naujausiA? tyrinAi??jimA?, buvo parengtas XVI a. pirmaisiais deA?imtmeA?iais Supraslyje.30 A?ia prie sakmAi??s apie SovijA?, pagrindA?ianA?ios lietuviA? praktikuotAi?? mirusiA?jA? deginimo paprotA?, yra pastaba, kad ir Vytautas sudegino savo A?monAi?? Ariogaloje, o paskui deginti mirusiuosius buvo nustota (kaip galima spAi??ti, dAi??l krikA?A?ionybAi??s A?vedimo). Jau esu raA?iusi, kad A?i legenda greiA?iausiai remiasi BirutAi??s sudeginimo istorija, mat GAi??luvos piliakalnis, kuriame lokalizuojama Ariogalos pilis, ir greta buvAi??s A?altinis vadinami jos vardu.31 Vis dAi??lto A?iuo atveju svarbiausia tai, kad Chronografo perraA?inAi??tojas A?sivaizdavo Vytauto A?monAi?? buvus pagonAi??, kuri sudeginta pagal pagoniA?kus paproA?ius.

Kitaip tariant, tuo metu, kai buvo raA?oma Bychovco kronika, Vytauto A?monA? skaiA?ius, jA? kilmAi?? ir net vardai buvo jau gerokai primirA?ti. MaA?iausiai neaiA?kumA? kilo dAi??l paskutinAi??s Vytauto A?monos ai??i?? AlA?Ai??nA? kunigaikA?A?io Jono AlgimantaiA?io dukters Julijonos, mat jos giminAi?? XVI a. pirmojoje pusAi??je tebegyvavo.32 TaA?iau ankstesnAi??s Vytauto santuokos buvo apipintos daugybe legendA?. Bychovco kronikos autorius, matyt, pasirinko labiausiai jam patikusias.

Taigi, aiA?kinantis Onos VytautienAi??s kilmAi??, belieka grA?A?ti prie Jonyno ir TAi??gowskio metodikos ai??i?? pirmiausia apibendrinti tai, kAi?? apie didA?iojo kunigaikA?A?io A?monAi?? ir jos gimines galima suA?inoti iA? amA?ininkA? liudijimA?.

viagra international shipping.

Onos VytautienAi??s giminaiA?iai ir jA? padAi??tis Lietuvoje

Ai??altiniA? liudijimai apie Onos VytautienAi??s giminAi?? gana padriki, vis dAi??lto bendrAi?? vaizdAi?? galima susidaryti. Yra A?inoma, kad ji turAi??jo brolA?, iA? kurio, kaip teigia Vytautas vadinamajame ai??zSkunde prieA? JogailAi?? ir SkirgailAi??ai??? A?iedu buvo atAi??mAi?? tAi??vonines valdas.33 Ona VytautienAi?? turAi??jo ir dvi seseris ai??i?? burgundA? riteris A?iliberas de Lanua atsiminimuose raA?Ai??, kad prisistatAi?? joms, kai lankAi??si Vilniuje 1413 m.34

VienAi?? iA? seserA? identifikuoti nesunku ai??i?? minAi??tame ai??zSkunde prieA? JogailAi?? ir SkirgailAi??ai??? Vytautas uA?simena, kad jo A?monos sesuo buvo iA?tekAi??jusi uA? kunigaikA?A?io Jono AlgimantaiA?io AlA?Ai??niA?kio.35 LiubeA?io cerkvAi??s sinodikas (mirusiA?jA? paminAi??jimo sAi??raA?as) leidA?ia nustatyti ir jos vardAi?? ai??i?? Agripina.36

Jonas Algimantaitis, nors pirmAi??kart A? A?altinius pateko kaip Jogailos A?mogus,37 vAi??liau, A?monos ar bent jau giminystAi??s ryA?iA? paveiktas, tapo vienu iA?tikimiausiA? Vytauto rAi??mAi??jA?: abu kartus jA? lydAi??jo A? PrAi??sijAi??, gal net prisidAi??jo prie Vytauto iA?laisvinimo iA? KrAi??vos (AlA?Ai??nus nuo jos skiria vos keliolika kilometrA?).

Vytautui A?sitvirtinus Lietuvoje, Jonas Algimantaitis tapo bemaA? antruoju A?mogumi po valdovo, kurA? laikAi?? buvo jo vietininkas Kijeve. MirAi?? po 1401 m.38 Agripina gyveno gerokai ilgiau uA? vyrAi??, nes 1413 m. buvo dar gyva.

Pora iA?augino keturis sAi??nus: AndriA?, MykolAi??, SimonAi?? ir AleksandrAi??. Vytauto laikais jie irgi uA?Ai??mAi?? itin aukA?tAi?? padAi??tA?: Andrius, kurio vidurinioji duktAi?? Sonka 1422 m. tapo ketvirtAi??ja Jogailos A?mona ir Lenkijos karaliene, ir Mykolas buvo Kijevo vietininkai, Simonas tapo net DidA?iojo Naugardo kunigaikA?A?iu. NepasisekAi?? tik Aleksandrui, turAi??jusiam iA?kalbingAi?? Nemylimojo (Neliubo) pravardAi??: sukilAi??s prieA? VytautAi??, jis prisidAi??jo prie Ai??vitrigailos ir 1405 m. pabAi??go A? Maskvos didA?iAi??jAi?? kunigaikA?tystAi??. Vis dAi??lto A?ia, matyt, ne be pusseserAi??s Sofijos VytautaitAi??s uA?tarimo, gavo valdyti PerejeslavlA?, o po 1408 m. turbAi??t grA?A?o A? LietuvAi??.39

Jonas su Agripina susilaukAi?? ir dukters Julijonos, kuri pirmAi??kart iA?tekAi??jo uA? KaraA?evo kunigaikA?A?io Jono, o 1418 m. pabaigoje tapo antrAi??ja Vytauto A?mona.40 DAi??l jos, beje, irgi tenka polemizuoti su TAi??gowskiu, kuris JulijonAi?? laiko Jono ir Agripinos anAi??ke (sAi??naus Mykolo dukra), remdamasis Vytauto vedyboms iA?duota popieA?iaus dispensa, kur nurodoma sutuoktiniA? treA?iojo laipsnio giminystAi??.41 JokiA? prieA?taravimA? A?iame dokumente nAi??ra: Ona Vytautui buvo pirmojo laipsnio giminaitAi?? (A?mona), Onos sesuo Agripina ai??i?? antrojo laipsnio giminaitAi?? (svainAi??), o Agripinos duktAi?? Julijona ai??i?? atitinkamai treA?iojo laipsnio giminaitAi?? (svainAi??s duktAi??).

Taigi apibendrinus galima pasakyti, kad Agripina, sAi??kmingai susiklosA?ius aplinkybAi??ms, lig tol buvusiAi?? neA?ymiAi?? AlA?Ai??niA?kiA? giminAi?? atvedAi?? A? valdA?ios virA?Ai??nes.

AntrAi??jAi?? Onos VytautienAi??s seserA? taip pat nesunku identifikuoti: DAi??ugoszas mini, kad, puldamas VilniA? 1390 m., Vytautas paAi??mAi?? A? nelaisvAi?? kaA?kokA? kunigaikA?tA? NarimantAi?? ir nuA?udAi?? jA? A?iauriau, negu derAi??jo pagal jo ir savo rangAi??, mat tasai Narimantas buvo vedAi??s tikrAi?? Onos seserA? JulijonAi??, vAi??liau iA?tekAi??jusiAi?? uA? Manvydo.42

Lietuvos metraA?A?iai pateikia kiek kitokias A?inias apie JulijonAi?? ManvydienAi??: A? lotynA? kalbAi?? iA?verstame pasakojime apie KAi??stuA?io konfliktAi?? su Jogaila (Origo regis Jagyelo et Wytholdi ducum Lithuaniae) teigiama, kad iA? pradA?iA? ji buvo iA?tekAi??jusi uA? BirutAi??s giminaiA?io Butrimo, kurA? Jogaila nukankino ant rato kartu su BirutAi??s dAi??de Vidmantu. RusAi??nA? nuoraA?uose bAi??simoji ManvydienAi?? vadinama Vidmanto A?mona, bet A?i klaida akivaizdA?iai A?sivAi??lAi??, praleidus ButrimAi??.43

Istoriografijoje dAi??l Julijonos vedybA? su Butrimu ir Narimantu bAi??ta A?vairiA? pasvarstymA?, o TAi??gowskis A?iA? asmenA? apskritai nelaiko istoriniais.44 Vis dAi??lto Origoai??i?? ir Janas DAi??ugoszas yra patikimi A?altiniai, tad nAi??ra prieA?asA?iA? jais abejoti.

JA? liudijimai vienas kitam neprieA?tarauja. Tapusi naA?le 1382 m. rudenA?, Julijona galAi??jo vAi??l iA?tekAi??ti. 1384 m. Vytautui susitaikius su Jogaila, A?is netgi galAi??jo parinkti jai jaunikA? iA? savo A?alininkA?, siekdamas sutvirtinti taikAi?? su Vytautu ir jo A?eima. O Narimantas greiA?iausiai buvo vienas iA? smulkiA?jA? Lietuvos kunigaikA?A?iA? ai??i?? panaA?iai kaip Jonas AlA?Ai??niA?kis arba Jomantas, 1395ai??i??1399 m. tarnavAi??s Vytautui.

Julijonos treA?iosios vedybos su Manvydu, matyt, A?vyko 1392ai??i??1396 m., nes apie 1396 m. Vytautas paskyrAi?? ManvydAi?? Vilniaus seniAi??nu.45 Po HorodlAi??s unijos A?vedus vaivadA? pareigybAi??, Manvydas tapo Vilniaus vaivada ir buvo juo iki pat mirties 1422ai??i??1423 m. sandAi??roje.46

Taip pat galima neabejoti, kad A?iliberas de Lanua 1413 m. Vilniuje prisistatAi?? bAi??tent Julijonai Manvydienei. Vytautas su Ona tada ilsAi??josi Punioje,47 Manvydas greiA?iausiai irgi buvo iA?vykAi??s iA? Vilniaus, taigi keliaujantA? riterA? turAi??jo priimti bAi??tent Vilniaus vaivadienAi?? (Agripina, matyt, tik palaikAi?? seseriai draugijAi??).

TaA?iau 1407 m. Vytautas, suteikdamas privilegijAi?? Manvydui, jo A?monAi?? vadina Jadvyga!48 Kaip tAi?? paaiA?kinti? Prielaida, kad Manvydas vedAi?? JulijonAi?? jau po pirmosios A?monos mirties, t. y. ne anksA?iau kaip 1408 m., neatrodo A?tikinama. Pirma, Manvydo karjera Vytauto dvare, kaip minAi??ta, prasidAi??jo dar prieA? 1396 m. Antra, net jeigu manysime, kad Julijona buvo gerokai jaunesnAi?? uA? OnAi??, 1408 m. jai vis vien bAi??tA? buvAi?? daugiau kaip keturiasdeA?imt, o tokio amA?iaus moterys nebetekAi??davo. Taigi A?manomas tik vienas paaiA?kinimas ai??i?? Jadvyga turAi??jo bAi??ti Julijonos katalikiA?ko krikA?to vardas, lotyniA?koje privilegijoje pavartotas kaip oficialesnis.

Su Manvydu Julijona susilaukAi?? sAi??naus Jono (IvaA?kos), kuris A?altiniuose pirmAi??kart paminAi??tas 1423 m., o mirAi?? jis 1458 m.49 VaikA? tikriausiai buvo ir daugiau ai??i?? 1407 m. Vytauto privilegijoje jie minimi daugiskaita,50 deja, jA? likimas neA?inomas. Taip pat nieko neA?inoma apie Julijonos vaikus iA? ankstesniA? santuokA?. Ai??altiniuose minimAi?? JonAi?? ButrimAi?? rizikinga laikyti pirmojo Julijonos vyro sAi??numi, mat Butrimas greiA?iausiai buvo A?io didiko vardas, o ne tAi??vavardis. Antra vertus, jo ir jo sAi??naus Jurgio aukA?ta padAi??tis Vytauto dvare tam neprieA?tarautA?.51

Onos seserA? santuokos irgi paneigia hipotetinAi?? jA? kilmAi?? iA? Smolensko kunigaikA?A?iA? ai??i?? A?ie tikrai nebAi??tA? leidAi?? savo giminAi??s moterims tekAi??ti uA? tokiA? vyrA? kaip Jonas AlA?Ai??niA?kis arba Butrimas, tad A?ios giminAi??s iA?takA? derAi??tA? ieA?koti kitur.

buy androgel.

Tuo tikslu reikAi??tA? identifikuoti Onos VytautienAi??s brolA?, kurA? Vytautas mini savo ai??zSkunde prieA? JogailAi?? ir SkirgailAi??ai???. Vienalaikiuose ir jiems artimuose A?altiniuose Vytauto svainiais A?vardijami du asmenys (iA?skyrus gerai A?inomus jo seserA? vyrus) ai??i?? tai Drucko kunigaikA?tis Levas ir EiA?iA?kiA? kunigaikA?tis Sudimantas.52

Pirmasis minimas tik vienAi?? kartAi?? ai??i?? 1384 m. kaip Vytauto sutarties su ordinu liudytojas. Antrasis A? metraA?tininkA? akiratA? patekdavo A?vairiomis aplinkybAi??mis, o jo svainystAi?? su Vytautu liudija bent keletas patikimA? A?altiniA?. Ordino pasiaiA?kinime Konstanco baA?nytiniam susirinkimui (tiksliau, A?io pasiaiA?kinimo vokiA?kame tekste) Sudimantas vadinamas Vytauto ai??zmageai??? (t. y. giminaiA?iu per vedybas), memorandume Summarium von Jagel und Wytaut jis A?vardijamas schwoger (svainis). Vytauto svainiu (swoger) Sudimantas pristatomas ir Senesniojoje DidA?iA?jA? magistrA? kronikoje.53 Regis, Vytauto svainiu SudimantAi?? vadina ir Vygandas Marburgietis, nors A?i jo kronikos vertimo vieta nAi??ra visai aiA?ki.54

Nors Jonynas Onos VytautienAi??s broliu laikAi?? bAi??tent SudimantAi??, mat A?is veikAi?? aktyviau, vis dAi??lto vargu ar galima iA?sprAi??sti A?A? rebusAi??, neaptarus visA? galimA? variantA?.

Levas Druckis, kaip minAi??ta, A? A?altinius pateko tik vienAi?? kartAi?? ai??i?? 1384 m. Duomenys apie Drucko kunigaikA?A?iA? giminAi?? XIV a. pabaigoje irgi labai fragmentiA?ki. Lietuvos metraA?A?iuose Drucko kunigaikA?A?iai minimi daugiskaita, be to, jie pasidavAi?? Vytautui tik 1393 m. pradA?ioje, kai A?is A?ygiavo A? VitebskAi?? malA?inti Ai??vitrigailos maiA?to.55

1372 m. Novgorodo metraA?tis mini Drucko kunigaikA?tA? DmitrijA?, kuris palaikAi?? AndriA? AlgirdaitA? kare su Maskva.56

1380 m. tarp Kulikovo mAi??A?io dalyviA? Sinodinis metraA?tis mini kunigaikA?tA? GlebAi?? DruckA?, vadovavusA? Dmitrijaus IvanoviA?iaus MaskviA?kio prieA?akiniam pulkui. Nikono metraA?tis vadina jA? Brianskiu.57 Tuo remdamiesi kai kurie lenkA? istorikai nusprendAi??, kad A?is Glebas Druckis-Brianskis buvo Briansko kunigaikA?A?io Dmitrijaus AlgirdaiA?io sAi??nus (papildomas argumentas ai??i?? prie 1384 m. sutarties prikabintame jo antspaude pavaizduotas raitelis, panaA?us A? lietuviA?kAi?? VytA?), o TAi??gowskis jA? sutapatino dar ir su Vytauto svainiu Levu.58

Tokioms prielaidoms prieA?tarauja bent keletas aplinkybiA?. Pirma, Drucko kunigaikA?A?iai kildino save iA? RiurikaiA?iA?59 ai??i?? metraA?A?iuose apraA?yta jA? kilmAi??s legenda gal ir pagraA?inta, taA?iau, bAi??dami GediminaiA?iai, Druckiai nebAi??tA? jos iA?galvojAi??. Antra, jeigu Levas Druckis laikAi?? save Riuriko palikuonimi, antspaude jis tikrai galAi??jo bAi??ti pavaizduotas raitas ai??i?? pagal kilmAi?? RiurikaiA?iai nenusileido GediminaiA?iams, netgi buvo uA? juos pranaA?esni. TreA?ia ir svarbiausia ai??i?? Jogailos ketvirtoji A?mona Sonka buvo Andriaus JonaiA?io AlA?Ai??niA?kio ir Drucko kunigaikA?tytAi??s Aleksandros duktAi??.60 Jeigu Drucko kunigaikA?A?iai bAi??tA? buvAi?? Dmitrijaus AlgirdaiA?io palikuonys, Jogaila nebAi??tA? galAi??jAi??s vesti savo vyresniojo brolio anAi??kAi??s ar proanAi??kAi??s be popieA?iaus leidimo (o apie tai jokiA? A?iniA? nAi??ra).

Taigi jei Kulikovo mAi??A?yje dalyvavAi??s Glebas Druckis buvo pavadintas Brianskiu ne dAi??l metraA?tininko klaidos (o tai tikAi??tina), galima daryti prielaidAi??, kad Druckiai buvo ankstesniA?jA? Briansko kunigaikA?A?iA? palikuonys. Tai sietA?si su DruckiA? kilmAi??s legenda, teigianA?ia, kad giminAi??s pradininkas iA? Kijevo pirmiausia pabAi??go A? A?ernigovo A?emAi?? ai??i?? XIV a. Brianskas buvo tapAi??s jos centru. Po to, kai amA?iaus viduryje jA? uA?valdAi?? Smolensko kunigaikA?A?io brolis Vasilijus AleksandroviA?ius, o vAi??liau ai??i?? Algirdas,61 Brianskiai tapo tarnybiniais kunigaikA?A?iais ir vertAi??si kas kaip. PavyzdA?iui, kunigaikA?tis Romanas MichailoviA?ius Brianskis 1374 m. ir 1380 m. minimas kaip Dmitrijaus IvanoviA?iaus MaskviA?kio karvedys, o gyvenimAi?? jis baigAi?? kaip Vytauto vietininkas Smolenske (1401 m. jA? nuA?udAi?? Jurijus SviatoslavoviA?ius).62 Kiti giminAi??s atstovai galAi??jo A?leisti A?aknis Drucke, nors Glebas vAi??liau irgi atsidAi??rAi?? Maskvos kunigaikA?A?io tarnyboje.

Kad ir kaip bAi??tA?, tapatinti LevAi?? DruckA? su Glebu Druckiu (ar Brianskiu) neatrodo logiA?ka: Levas ir Glebas ai??i?? skirtingi vardai, Drucko kunigaikA?A?iA? buvo keletas, taigi jA? tapatinti nAi??ra reikalo.

Patikimi A?altiniai liudija tik viena: Drucko kunigaikA?A?iA? giminAi?? XIV a. antrojoje pusAi??je buvo gausi, bet susiprieA?inusi tarpusavyje. Vienas iA? jos atstovA? ai??i?? Levas ai??i?? buvo Vytauto stovykloje, kiti Vytautui simpatijA? nerodAi?? ir pakluso tik tada, kai A?is atA?ygiavo prie Drucko su kariuomene.63 Taigi labiau tikAi??tina, kad su Vytautu giminiavosi ne visa DruckiA? giminAi??, o tik Levas Druckis. Ai??iAi?? prielaidAi?? patvirtina ir Andriaus AlA?Ai??niA?kio vedybos su Drucko kunigaikA?tyte ai??i?? jeigu jo motina pati bAi??tA? kilusi iA? Drucko kunigaikA?A?iA?, sutuoktiniA? giminystAi?? bAi??tA? buvusi pernelyg artima. Taigi viskas liudija, kad Levas Druckis negalAi??jo bAi??ti Onos VytautienAi??s brolis. Labiausiai tikAi??tina, kad jis buvo vedAi??s Vytauto seserA?, mat 1384 m. sutartyje jis A?raA?ytas prieA? SudimantAi??, kuris, kaip dabar aiA?kAi??ja, lieka vienintelis galimas kandidatas A? Onos brolio vaidmenA?.

Levo Druckio A?mona galAi??jo bAi??ti Vytauto sesuo, kurios vardas neA?inomas, ai??i?? ji greitai mirAi?? ir nepaliko pAi??dsakA? A?altiniuose. Bet galAi??jo ja bAi??ti ir RimgailAi??. Paprastai manoma, kad RimgailAi?? pirmAi?? kartAi?? iA?tekAi??jo tik 1392 m. uA? MozAi??rA? kunigaikA?A?io Henriko. Jos vestuvAi??s buvo planuojamos ir 1389 m. Vytautas, prisidengdamas jomis, mAi??gino uA?imti VilniA?. Vis dAi??lto RimgailAi?? turAi??jo bAi??ti gimusi apie 1370 m. ar net anksA?iau,64 o viduramA?iais merginos tekAi??davo anksti. Verta atkreipti dAi??mesA? A? tai, kad A?ygimantas KAi??stutaitis buvo vedAi??s kunigaikA?tytAi?? OdinceviA?iAi??tAi??, kurios tAi??vas Aleksandras, pasak OdinceviA?iA? genealogijos, iA?vyko tarnauti Maskvos kunigaikA?A?iui, palikAi??s savo tAi??vonijAi?? RepuchovAi?? ir kitus kaimus prie Drucko.65 Galima spAi??ti, kad A?is Aleksandras lydAi??jo AndriA? AlgirdaitA? ir kad A?ia kalbama apie 1378ai??i??1380 m. A?vykius. KAi??stutis, nuvertAi??s JogailAi?? 1381 m., grAi??A?ino PolockAi?? Andriui ir, matyt, pasistengAi?? susigiminiuoti su jo vasalais: A?ygimantas buvo apvesdintas su OdinceviA?iAi??te, kurios vardas neA?inomas, o RimgailAi?? galAi??jo bAi??ti iA?tekinta uA? Drucko kunigaikA?A?io Levo (ar bent jau suA?adAi??ta su juo). Jogailai susigrAi??A?inus valdA?iAi??, Levas Druckis dAi??l savo vedybA?, matyt, pateko A? nemalonAi?? ir turAi??jo prisidAi??ti prie Vytauto. Po 1384 m. A?is kunigaikA?tis daugiau nebeminimas, ir tai verA?ia manyti, kad jis netrukus mirAi??. Taigi RimgailAi?? dar prieA? 1389 m. galAi??jo likti naA?le ir vAi??l iA?tekAi??ti.

TaA?iau grA?A?kime prie Sudimanto ai??i?? regis, vienintelio kandidato A? Onos VytautienAi??s brolius. Apie jA? A?inome gana daug. 1382ai??i??1384 m. Sudimantas buvo pasitraukAi??s A? PrAi??sijAi?? kartu su Vytautu, pasiA?ymAi??jo kaip jo karvedys, liudijo Vytauto sutartA? su ordinu 1384 m. TA? paA?iA? metA? liepAi?? Sudimantas kartu su Vytautu grA?A?o A? LietuvAi??, taA?iau tAi??vonija netrukus vAi??l buvo iA? jo atimta.66

A?ia vertAi??tA? stabtelAi??ti. Sudimanto tAi??vonija neabejotinai buvo EiA?iA?kAi??s ai??i?? 1384 m. sutartyje jis A?raA?ytas kaip ai??zSudemund de Wesiskenai???. Jonynas visai be reikalo pasiAi??lAi?? ai??zWesiskenai??? versti kaip VAi??A?iA?kAi??67 ai??i?? jokia VAi??A?iA?kAi?? XIVai??i??XV a. A?altiniuose neminima. PanaA?iai raA?omas nebent iA?kraipytas EiguliA? pavadinimas, minint prie jA? A?vykusA? Vytauto ir Skirgailos kariuomeniA? susidAi??rimAi?? 1390 m. Bet net ir A?iuo atveju uA?raA?ymA? variantai (?i???i????Ni??N?N???Ni??, ?i???i????N???N?N???Ni??, ?i???i????N???N?N???Ni??, ?i???i??????N??i????N???Ni??, ????N???N?N???Ni??)68 suponuoja, kad neaiA?kiai uA?raA?ytAi?? vietovardA? perraA?inAi??tojai interpretavo bAi??tent kaip EiA?iA?kes.

PaA?ios EiA?iA?kAi??s XIVai??i??XV a. pradA?ios A?altiniuose minimos bent deA?imt kartA? ai??i?? daugiausia kryA?iuoA?iA? sudarytuose Lietuvos puolimo keliA? apraA?ymuose, vadinamuosiuose vegeberichtuose. Apie 1385 m. sudarytame vegeberichte EiA?iA?kAi??s apibAi??dinamos kaip ai??zapleista pilisai???. Kitame vegeberichte, datuojamame 1384ai??i??1388 m., EiA?iA?kAi??s vadinamos miestu (stad), vadinasi, apleista buvo tik pati pilis ir, matyt, neseniai, nes prie jos A?sikAi??rusi gyvenvietAi?? toliau gyvavo.69

Kad EiA?iA?kiA? pilis buvo apleista, iA? pradA?iA? tikriausiai lAi??mAi?? vidaus karas: bAi??gdamas paskui VytautAi?? A? PrAi??sijAi??, Sudimantas galAi??jo jAi?? tiesiog sudeginti. Vis dAi??lto EiA?iA?kiA? pilis stovAi??jo apleista ir po 1384 m. Vadinasi, tAi??voninAi??s valdos iA? Sudimanto vAi??l buvo atimtos, o tai sutampa su Vytauto nusiskundimu: ai??zIr iA? mano A?monos brolio atAi??mAi?? visAi?? jo tAi??viA?kAi??…ai???70

Ai??A? faktAi?? reikAi??tA? vertinti ir platesniame kontekste. Kaip matysime vAi??liau, EiA?iA?kAi??s buvo glaudA?iai susijusios su Naugarduku, gal net priklausAi?? Naugarduko kunigaikA?tystei. 1386 m. pabaigoje ar 1387 m. Jogaila atidavAi?? NaugardukAi?? Vytauto broliui Tautvilui,71 bet jau 1388 m. pavasarA?, galbAi??t vietos diduomenei pakAi??lus maiA?tAi??, jA? vAi??l susigrAi??A?ino Jogailos brolis Kaributas Dmitrijus.72

TikAi??damasis pelnyti A?io AlgirdaiA?io palankumAi??, Sudimantas 1389 m. atskleidAi?? jam, kad Vytautas ruoA?iasi uA?imti VilniA?.73 TikAi??tina, kad iA?davystei SudimantAi?? paskatino naujasis jo svainis Narimantas ai??i?? tai, beje, paaiA?kintA? ir A?iaurA? Vytauto susidorojimAi?? su Narimantu 1390 m. TaA?iau iki 1392 m. Vytauto pyktis atlAi??go. SprendA?iant iA? Vygando MarburgieA?io kronikos, Sudimantas nemaA?ai prisidAi??jo prie antrojo Vytauto susitaikymo su Jogaila, kaip, beje, ir prie pirmojo. TodAi??l, kai 1394 m. jis pateko kryA?iuoA?iams A? nelaisvAi??, A?ie pakorAi?? jA? uA? kojA? ir sudegino.74 TAi??gowskis, tiesa, A?iuo pagrindu mAi??gina tapatinti SudimantAi?? su Narimantu,75 bet tai neiA?laiko kritikos, nes A?iA? kunigaikA?A?iA? mirties aplinkybAi??s toli graA?u nAi??ra vienodos. Be to, kaip minAi??ta, nAi??ra jokio pagrindo teigti, kad Janas DAi??ugoszas NarimantAi?? iA?sigalvojo.

Po Sudimanto mirties Vytautas perAi??mAi?? EiA?iA?kes savo A?inion ir A?jungAi?? A? TrakA? kunigaikA?tystAi??s sudAi??tA? ai??i?? 1429 m. laiA?ke jis vadina jas ai??zsavo dvaruai??? (curia nostra).76 Tai reiA?kia, kad Sudimantas vyriA?kos lyties A?pAi??diniA? nepaliko.

Ai??Kas buvo Onos VytautienAi??s tAi??vas?

Ai??Ar nustaA?ius Onos VytautienAi??s brolA?, galima identifikuoti ir jos tAi??vAi??? Raktas ai??i?? EiA?iA?kAi??s. Vietovardis akivaizdA?iai antroponiminAi??s kilmAi??s. Be to, EiA?iA?kiA? piliavietAi?? taip pat labai iA?kalbinga. Ji yra Lietuvai nebAi??dingo taisyklingo staA?iakampio plano, iA? visA? pusiA? apjuosta aukA?tu pylimu ir grioviu. AikA?telAi??s uA?ima maA?daug 1 ha plotAi??.77 Susidaro A?spAi??dis, kad pilies statytojai mAi??gdA?iojo mAi??rines gardines Lietuvos pilis (Senuosius Trakus, Medininkus, KrAi??vAi??, LydAi??, KaunAi??), kurios savo ruoA?tu buvo statomos, mAi??gdA?iojant Livonijos mAi??rines gardines pilis.

Visos A?ios pilys statytos apie XIV a. vidurA? ai??i?? maA?daug nuo 3-iojo iki 8-ojo deA?imtmeA?io. VAi??lyvesnAi??s mAi??rinAi??s (pvz., Vilniaus aukA?tutinAi??, Gardinas, Naugardukas) pilys buvo statomos vietoj mediniA? piliA? jau susiformavusiose piliavietAi??se, todAi??l buvo jos labiau priderintos prie landA?afto. O ankstyvosios mAi??rinAi??s gardinAi??s pilys statytos tuA?A?iose vietose, daugiausia ankstesnAi??je tarpgentinAi??je dykroje, skyrusioje lietuvius nuo slavA?.

EiA?iA?kiA? pilis (ir vienintelis lietuviA?kas jos analogas RodAi??nAi??, esanti dabartinAi??je Baltarusija) taip pat statyta tuA?A?ioje vietoje, ankstesnAi??s tarpgentinAi??s dykros zonoje. A?inoma, jA? fortifikacijai galAi??jo turAi??ti A?takos ir kai kurios rusAi??nA? pilys (pvz., senoji KrAi??va arba VoluinAi??s Vladimiras), vis dAi??lto EiA?iA?kiA? planas daug taisyklingesnis, o tai liudija vokiA?kos A?takos persvarAi??. Be to, EiA?iA?kAi??s, RodAi??nAi?? ir Lyda sudaro vienAi?? linijAi??, palei kuriAi?? Ai??jo kelias iA? etninAi??s Lietuvos A? NaugardukAi??. Ai??i linija taip pat galAi??jo saugoti Lietuvos centrAi?? nuo galimo kryA?iuoA?iA? A?siverA?imo iA? pietvakariA? pusAi??s. Taigi viskas rodo, kad EiA?iA?kiA? pilis pastatyta XIV a. viduryje ar antrojoje pusAi??je (tam pritaria ir Gintautas Zabiela78).

1349ai??i??1374 m. A?altiniuose minimas Lietuvos didA?iAi??nas EikA?a (ar AikA?a). 1349 m. Algirdas jA? kartu su savo broliu Naugarduko kunigaikA?A?iu Karijotu Mykolu ir SvisloA?Ai??s kunigaikA?A?iu Semionu pasiuntAi?? pas chanAi?? DA?anibekAi??. Derybos, tiesa, nepavyko: chanas Algirdo pasiuntinius suAi??mAi?? ir perdavAi?? Maskvos kunigaikA?A?iui Semionui IA?didA?iajam. TaA?iau 1350 m. pradA?ioje, Algirdui sudarius taikAi?? su Maskva, belaisviai buvo paleisti.79

Istoriografijoje buvo iA?kelta prielaida, kad EikA?a ai??i?? Karijoto sAi??nus.80 TaA?iau jAi?? visiA?kai paneigia kitas A?A? Lietuvos didikAi?? minintis dokumentas. Tai Jurgio KarijotaiA?io, valdA?iusio MoldavijAi??, 1374 m. birA?elio 3 d. raA?tas, kuriuo jis savo iA?tikimam tarnui ai??i?? Belgorodo vietininkui ponui EikA?ui Litavorui uA? narsius A?ygdarbius, atliktus prieA? totorius ties VldiA?iA? kaimu prie Dniestro, dovanoja ZubrovcA? kaimAi??.81

Ai??is dokumentas A?domus daugeliu atA?vilgiA?. Pirma, jis rodo, kad EikA?a negalAi??jo bAi??ti Karijoto sAi??nus, nes Jurgis Karijotaitis vadina jA? savo iA?tikimu tarnu, o ne broliu. Antra, jis atskleidA?ia EikA?os tAi??vo vardAi?? ai??i?? Litavoras (Liutauras).

EikA?os atsiradimas Moldavijoje, Jurgio KarijotaiA?io tarnyboje, taip pat A?domus. PodolAi?? valdAi?? KarijotaiA?iai apie 1365 m. buvo tapAi?? Lenkijos karaliaus Kazimiero vasalais, bet netrukus vAi??l atnaujino ryA?ius su Lietuva ai??i?? taip manyti verA?ia Lietuvos metraA?A?iA? trumpojo sAi??vado pasakojimas apie A?ios A?emAi??s nukariavimAi?? ir praradimAi??.82 Moldavijos valdovu Jurgis Karijotaitis, be abejonAi??s, irgi tapo su Lietuvos parama ai??i?? moldavai jA? pasikvietAi??, tikAi??damiesi, kad A?is apgins juos nuo totoriA?, taigi jam reikAi??jo stiprios kariuomenAi??s. EikA?a galAi??jo bAi??ti Jurgiui KarijotaiA?iui A? pagalbAi?? atsiA?stA? Lietuvos pulkA? vadas. Dovanojimo raA?tas liudija, kad Jurgis Karijotaitis paskyrAi?? jA? savo vietininku Belgorode, kuris tada priklausAi?? Moldavijai, o EikA?a pasiA?ymAi??jo sumuA?damas totorius ir uA? tai buvo apdovanotas papildomomis valdomis. TaA?iau Jurgis Karijotaitis dar tais paA?iais metais buvo nunuodytas, tad EikA?a, jeigu neA?uvo per perversmAi??, turAi??jo grA?A?ti atgal A? LietuvAi??.

Taigi A?altiniuose minimas EikA?os veikimo laikotarpis leidA?ia manyti, kad EiA?iA?kiA? pilA? pastatAi?? bAi??tent jis.

Tai leidA?ia laikyti jA? ir Onos VytautienAi??s, jos seserA? ir brolio tAi??vu. Ona iA?tekAi??jo uA? Vytauto apie 1370ai??i??1372 m. ai??i?? paskutinis jA? dukters Sofijos vaikas gimAi?? 1415 m., tad pati Sofija vargu ar galAi??jo gimti anksA?iau kaip 1373ai??i??1375 m.83 Atitinkamai pati Ona turAi??jo bAi??ti gimusi apie 1355ai??i??1357 m.

Vyriausiasis Agripinos sAi??nus Andrius jau 1389 m. pabaigoje kartu su tAi??vu atstovavo Vytautui derybose su ordinu,84 taigi jis turAi??jo bAi??ti gimAi??s apie 1370 m., o Agripinos santuoka su Jonu AlgimantaiA?iu turAi??jo A?vykti apie 1368ai??i??1370 m. Atitinkamai Agripina galAi??jo bAi??ti A?iek tiek vyresnAi?? uA? OnAi??, gimusi maA?daug 1351ai??i??1355 m.

Julijona neabejotinai buvo jauniausia ai??i?? iA?tekAi??jusi uA? Manvydo apie 1392 m. ar kiek vAi??liau, ji dar spAi??jo susilaukti keleto vaikA?. Be to, jos vedybas su Butrimu (prieA? 1382 m.) greiA?iausiai organizavo Vytauto A?eima. Vis dAi??lto Julijonos gimimo datavimas priklauso nuo to, ar laikysime jos sAi??numi JonAi?? ButrimAi??, A?altiniuose pirmAi??kart paminAi??tAi?? apie 1387ai??i??1389 m. Jeigu taip, vadinasi, Julijona turAi??jo iA?tekAi??ti ne vAi??liau kaip 1370 m. ir atitinkamai turAi??jo bAi??ti gimusi apie 1356 m. Jeigu Jono Butrimo Julijonos sAi??numi nelaikysime (o aA? nebAi??A?iau linkusi to daryti), jos gimimo datAi?? bAi??tA? galima kelti arA?iau 1360 m.

Sudimanto gimimo datAi?? nustatyti sunkiausia, bet kadangi 1382ai??i??1384 m. jis minimas kaip Vytauto karvedys, manytina, kad jis, kaip ir seserys, turAi??jo bAi??ti gimAi??s apie 1350ai??i??1360 m., t. y. bAi??tent tada, kai A?altiniA? liudijimu gyveno jA? numanomas tAi??vas kunigaikA?tis EikA?a.

Onos VytautienAi??s motinos identifikuoti, deja, neA?manoma. Vis dAi??lto galima daryti prielaidAi??, kad ji buvo rusAi??nA? kilmAi??s, nes Ona ir jos seserys A?inomos tik krikA?A?ioniA?kais, staA?iatikiA? tradicijai bAi??dingais vardais, ir neatrodo, kad jos kada nors bAi??tA? turAi??jusios pagoniA?kus. AnalogiA?ka situacija susiklostAi??, pavyzdA?iui, Algirdo ir Julijonos A?eimoje: sAi??nAi??s buvo vadinami tradiciniais lietuviA?kais vardais, o dukterys, tarp jA? ir Marija, iA?tekAi??jusi uA? pagonio Vaidilos, ai??i?? krikA?A?ioniA?kais rusAi??niA?kais.

IA?vados

Apibendrinus atliktAi?? tyrimAi??, galima padaryti tokias iA?vadas:

Ai??1. Lietuvos metraA?A?iA? plaA?iojo sAi??vado (Bychovco kronikos) teiginiui, kad Ona VytautienAi?? buvusi Smolensko kunigaikA?A?io Sviatoslavo duktAi??, ir prielaidai, kad jos tAi??vas buvo kitas Smolensko kunigaikA?A?iA? giminAi??s atstovas, prieA?tarauja visa Vytauto santykiA? su Smolensku istorija.

2. 1413 m. VokieA?iA? ordino dokumentuose minimas ai??zVytauto svainis iA? RusA?ai???, A? kurA? atkreipAi?? dAi??mesA? lenkA? istorikas Janas TAi??gowskis, buvo Smolensko kunigaikA?A?io Sviatoslavo brolAi??no sAi??nus Vasilijus IvanoviA?ius, taA?iau nAi??ra jokio pagrindo laikyti jA? Onos broliu. Labiau tikAi??tina, kad pats Vasilijus IvanoviA?ius buvo vedAi??s Vytauto giminaitAi?? ai??i?? tikriausiai su Smolensko kunigaikA?A?iais artimus ryA?ius palaikiusio Andriaus AlgirdaiA?io arba Patriko NarimantaiA?io dukterA? arba anAi??kAi??.

3. IA?analizavus visus duomenis apie amA?ininkA? minimus Vytauto svainius, tenka pritarti Igno Jonyno hipotezei, kad vadinamajame Vytauto ai??zSkunde prieA? JogailAi?? ir SkirgailAi??ai??? paminAi??tas jo A?monos brolis buvo kunigaikA?tis Sudimantas, A?inomas iA? A?vairiA? to meto A?altiniA?.

4. Sudimanto tAi??vonija ai??zVesiskenai???, paminAi??ta 1384 m. Vytauto sutartyje su Ordinu, laikytinos EiA?iA?kAi??s. O kadangi EiA?iA?kiA? pilies pastatymas datuojamas apytikriai XIV a. viduriu, manytina, kad jos statytojas, o kartu Sudimanto ir Onos VytautienAi??s tAi??vas buvo A?altiniuose 1349ai??i??1374 m. minimas Lietuvos didikas EikA?a, Litavoro (Liutauro) sAi??nus.

5. Be brolio Sudimanto, A?uvusio 1394 m., Ona VytautienAi?? turAi??jo maA?iausiai dvi seseris: AgripinAi??, kuri galAi??jo bAi??ti vyresnAi?? uA? jAi??, ir JulijonAi?? JadvygAi??, kuri tikriausiai buvo uA? jAi?? jaunesnAi??. Agripina buvo iA?tekAi??jusi uA? AlA?Ai??nA? kunigaikA?A?io Jono AlgimantaiA?io. Julijona pirmAi?? kartAi?? iA?tekAi??jo uA? BirutAi??s giminaiA?io Butrimo, A?uvusio 1382 m., antrAi?? ai??i?? uA? Jogailos A?alininko kunigaikA?A?io Narimanto, A?uvusio 1390 m., o treA?iAi?? ai??i?? uA? Vilniaus seniAi??no (vAi??liau vaivados) Manvydo Alberto. Abi Onos seserys uA?Ai??mAi?? aukA?tAi?? padAi??tA? Vytauto dvare ir prisidAi??jo prie savo vyrA? karjeros. Jos mirAi?? po 1413 m.

1Ai??Ai??Ai?? J. TAi??gowski, MaAi??A?eAi??stwa ksiAi??cia Witolda Kiejstutowicza, Rocznik Polskiego Towarzystwa Heraldycznego, 2 (13), 1995, s. 175-176.

2Ai??Ai??Ai?? J. TAi??gowski, Pierwsze pokolenia GiedyminowiczA?w, PoznaAi??-WrocAi??aw, 1999, s. 208.

3Ai??Ai??Ai?? R. Petrauskas, Jan TAi??gowski. Pierwsze pokolenia GiedyminowiczA?w (Biblioteka Genealogiczna. T 2), Lietuvos istorijos metraA?tis, Vilnius, 2001 (1), p. 190.

4Ai??Ai??Ai?? I. Jonynas, Vytauto A?eimyna, Praeitis, Kaunas, 1933, t. 2, p. 200ai??i??213.

5Ai??Ai??Ai?? Jana DAi??ugosza, Kanonika Krakowskiego, DziejA?w Polskich ksiAi??g dwanaAi??cie, Ks. IX, X,Ai??przekAi??ad Karola MecherzyAi??skiego, Krakow, 1868, t. 3, s. 523.

6Ai??Ai??Ai?? ?Y??N????i??Ni???i????N??????? ?i???i??Ni????????N??i??Ni??, ?Y???i???????i?? N????i??Ni???i???????i?? Ni??N?N?N?????Ni?? ?i???i??Ni????????N??i????, Ai??????N??????i??, 1978, Ni??. 34, c. 148, http://www.russiancity.ru/books/b66.htm

7Ai??Ai??Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, Vilnius, 1996, p. 294, 338.

8Ai??Ai??Ai?? I. Jonynas, Algirdas, Lietuvos didieji kunigaikA?A?iai, Vilnius, 1996, p. 39.

9Ai??Ai??Ai?? ??. ??. ?s?i??Ni???i?????i??????, ??N?Ni????Ni????N? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i?? ?i????N?N?????N?????????, ????N??????i??, 1992, Ni??. 4. N?.168, 326ai??i??327.

10Ai?? Ibid., Ni??. 5, N?. 14.

11Ai?? Patriarcho FilotAi??jaus raA?tas apie Smolensko kunigaikA?A?io Sviatoslavo atskyrimAi??, BaltA? religijos ir mitologijos A?altiniai, Vilnius, 1996, t. 1, p. 424ai??i??425.

12Ai?? ?s?i??Ni???i?????i?????? ??. ??., ??N?Ni????Ni????N? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i?? ?i????N?N?????N?????????,Ai?? Ni??. 5, N?. 25, 233.

13Ai?? Ibid., N?. 41.

14Ai?? Ibid., N?. 58.

15Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, p. 319ai??i??320.

16Ai?? J. TAi??gowski, MaAi??A?eAi??stwa ksiAi??cia Witolda Kiejstutowicza, s. 176.

17Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, p. 320.

18Ai?? Vygandas Marburgietis, Naujoji PrAi??sijos kronika, vertAi?? R. Jasas, Vilnius, 1999, p. 199, 367.

19Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, vertAi??, A?vadAi?? ir paaiA?kinimus paraA?Ai?? R. Jasas, Vilnius, 1971, p. 101.

20Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, p. 293ai??i??294.

21Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 101, 256.

22Ai??Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, p. 296.

23Ai?? Ibid., p. 296ai??i??297.

24Ai??Ai?? Ibid., p. 298.

25Ai?? I. Jonynas, Vytauto A?eimyna, p. 194

26Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 101.

27Ai?? Ibid., p. 108.

28Ai?? I. Jonynas, Vytauto A?eimyna, p. 189ai??i??194.

29Ai?? D. AntanaviA?ius, 1380 ir 1412 m. Vytauto falsifikatA? Bresto dvasininkams genezAi??, Lietuvos istorijos metraA?tis, Vilnius, 2003 (1), p. 41ai??i??62.

30Ai?? I. LemeA?kin, Sovijaus sakmAi?? ir 1262 metA? Chronografas (pagal ArchyvinA?, VarA?uvos, Vilniaus ir I. J. Zabelino nuoraA?us), Vilnius, 2009, p. 144.

31Ai?? I. BaranauskienAi??, NepaA?intoji BirutAi??, Voruta, 2008, 6 (648), p. 10.

32Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 108; jo duomenis patvirtina Janas DlugoA?as, nustatAi??s, kad Ona VytautienAi?? buvusi Julijonos VytautienAi??s teta iA? motinos pusAi??s (Jana DAi??ugosza…, t. 4, p. 202 [209]) ir Vytautas, palikAi??s liudijimAi??, kad Jonas Algimantaitis AlA?Ai??niA?kis tikrai buvo vedAi??s jo A?monos seserA? (Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 183).

33Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 183.

34Ai??Ai?? Dvi A?ilibero de Lanua kelionAi??s A? LietuvAi??, KraA?tas ir A?monAi??s, Vilnius, 1983, p. 49.

35Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 183.

36Ai?? I. Jonynas, Vytauto A?eimyna, p. 203.

37Ai?? R. Petrauskas, Lietuvos diduomenAi?? XIV a. pabaigoje ai??i?? XV a. SudAi??tis ai??i?? struktAi??ra ai??i?? valdA?ia, Vilnius, 2003, p. 170.

38Ai?? VisuotinAi?? lietuviA? enciklopedija, Vilnius, 2001, t. 1, p. 389.

39Ai?? Ibid., p. 390.

40Ai?? Jana DAi??ugosza…, t. 4, p. 202 [209].

41Ai?? J. TAi??gowski, MaAi??A?eAi??stwa ksiAi??cia Witolda Kiejstutowicza, s. 181ai??i??182.

42Ai?? Jana DAi??ugosza…, t. 3, p. 462 [467].

43Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 88, 238.

44Ai?? J. TAi??gowski, MaAi??A?eAi??stwa ksiAi??cia Witolda Kiejstutowicza, s. 176.

45Ai?? W. Semkowicz, O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtAi?? polskAi?? w Horodle roku 1413, Lituano-Slavica Posnanensia. Studia Historica, Poznan, 1989, t. 3. s. 16.

46Ai??Ai?? R. Petrauskas, Lietuvos diduomenAi?? XIV a. Pabaigoje ai??i?? XV a., p. 266.

47Ai?? Dvi A?ilibero de Lanua kelionAi??s A? LietuvAi??, p. 49.

48Ai?? W. Semkowicz, O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtAi?? polskAi?? w Horodle roku 1413, s. 18.

49Ai?? R. Petrauskas, Lietuvos diduomenAi?? XIV a. Pabaigoje ai??i?? XV a., p. 267.

50Ai??Ai?? W. Semkowicz, O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtAi?? polskAi?? w Horodle roku 1413, s. 18.

51Ai?? R. Petrauskas, Lietuvos diduomenAi?? XIV a. Pabaigoje ai??i?? XV a., p. 220ai??i??221.

52Ai?? I. Jonynas, Vytauto A?eimyna, p. 205ai??i??207.

53Ai?? Ibid., p. 206-207.

54Ai?? Vygandas Marburgietis, Naujoji PrAi??sijos kronika, p. 210, 378.

55Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, p. 322.

56Ai?? ??. ?? ?s?i??Ni???i?????i??????, ??N?Ni????Ni????N? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i?? ?i????N?N?????N?????????, ????N??????i??, Ni??. 5, N?. 21, 231.

57Ai?? Ibid., N?. 245.

58Ai?? J. TAi??gowski, Pierwsze pokolenia GiedyminowiczA?w, s. 78.

59Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 46, 197-198.

60Ai?? Ibid., p. 104; J. TAi??gowski, Pierwsze pokolenia GiedyminowiczA?w, s. 129ai??i??130.

61Ai?? ??. ??. ?s?i??Ni???i?????i??????, ??N?Ni????Ni????N? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i?? ?i????N?N?????N?????????, Ni??. 5, N?. 168

62Ai?? Ibid., N?. 26, 42, 99, 288.

63Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, p. 322.

64Ai?? J. TAi??gowski, Pierwsze pokolenia GiedyminowiczA?w, s. 228.

65Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, p. 230.

66Ai??Ai?? I. Jonynas, Vytauto A?eimyna, p. 206-207.

67Ai?? Ibid., p. 211-212.

68Ai?? T. Baranauskas, Lietuvos medinAi??s pilys raA?ytiniA? A?altiniA? duomenimis, Lietuvos archeologija, 2003, t. 24, p. 80.

69Ai??Ai?? Ibid., p. 81.

70Ai?? Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 183.

71Ai?? Ibid.

72Ai?? Akta unji Polski z LitwAi?? 1385ai??i??1791, wydali StanisAi??aw Kutrzeba i WAi??adysAi??aw Semkowicz, Krakow, 1932, s. 12ai??i??13, 17, 19ai??i??20.

73Ai?? Vygandas Marburgietis, Naujoji PrAi??sijos kronika, p. 197.

74Ai?? Ibid., p. 210.

75Ai?? J. TAi??gowski, MaAi??A?eAi??stwa ksiAi??cia Witolda Kiejstutowicza, s. 175.

76Ai?? T. Baranauskas, Lietuvos medinAi??s pilys raA?ytiniA? A?altiniA? duomenimis, p. 81.

77Ai?? Lietuvos piliakalniA? atlasas, sudarytojai: Z. Baubonis, G. Zabiela, Vilnius, 2005, t. 2, p. 422.

78Ai?? Ibid.

79Ai?? ??. ??. ?s?i??Ni???i?????i??????, ??N?Ni????Ni????N? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i?? ?i????N?N?????N?????????, Ni??. 5, N?. 314ai??i??315.

80Ai?? J. Puzyna, Korjat i Korjatowicze oraz sprawa podolska, Ateneum WileAi??skie, 1936, t. 11, s. 90; Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika, p. 198.

81Ai?? S. Krakowski, Korjatowicze i sprawa podolska w XIV w. w oAi??wietleniu najnowszej historiografji polskiej, Ateneum WileAi??skie, 1938, t. 13, z. 1, s. 268.

82Ai?? MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, p. 324-325.

83Ai?? J. TAi??gowski, Pierwsze pokolenia GiedyminowiczA?w, s. 212.

84Ai?? Vygandas Marburgietis, Naujoji PrAi??sijos kronika, p. 197-198, 366.