Padedame prancAi??zams atrasti ir suprasti LietuvAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: PrancAi??zija ir Lietuva
AUTORIUS:Ai??GiedrAi?? PranaitytAi??

DATA: 2012-03

Padedame prancAi??zams atrasti ir suprasti LietuvAi??

metronidazole side effects. Su Lietuvos Respublikos ambasadore PrancAi??zijoje Jolanta BalA?iAi??niene

kalbasi GiedrAi?? PranaitytAi??

Pirmiausia norAi??A?iau pasiteirauti, kaip A?sitraukAi??te A? diplomatinA? darbAi???

Ambasadore PrancAi??zijoje buvau paskirta 2009 m. liepos mAi??nesA?. AnksA?iau dirbau Briuselyje ir UA?sienio reikalA? ministerijoje, palaikiau ryA?ius su valstybAi??mis, dalyvaujanA?iomis RytA? partnerystAi??s programoje, ypaA? su PietA? Kaukazo ir Vidurio Azijos A?alimis. 2000-aisiais Lietuvos ambasadoje PrancAi??zijoje dirbau patarAi??ja, o anksA?iau, dar prieA? pereidama A? UA?sienio reikalA? ministerijAi??, buvau Seimo Pirmininko patarAi??ja uA?sienio politikos klausimais.

Ai??Kaip Lietuva uA?mezgAi?? ryA?ius su PrancAi??zija? Beje, prezidentas FranAi??ois Mitterrandai??i??as buvo pirmasis valstybAi??s vadovas, aplankAi??s laisvAi?? LietuvAi??ai??i??

RyA?iai su PrancAi??zija buvo atkurti tokiu pat bAi??du kaip ir su kitomis A?alimis. 2011-aisiais A?ventAi??me atnaujintA? santykiA? dvideA?imtmetA?. Ai??vykus istoriniam lAi??A?iui, kai tapo visiA?kai aiA?ku, kad Lietuva jau atgavo NepriklausomybAi?? ir A?io proceso niekas nebesustabdys, pasipylAi?? pripaA?inimai de jure. PrancAi??zija iA?skirtinAi?? A?alis tuo poA?iAi??riu, kad ji niekada nepripaA?ino Lietuvos okupacijos ir iA?saugojo mAi??sA? valstybAi??s auksAi??. FranAi??ois Mitterrandai??i??as buvo pirmasis VakarA? Europos valstybAi??s vadovas, surengAi??s A? LietuvAi?? valstybinA? vizitAi?? ai??i?? tai aukA?A?iausia vizito forma su visa protokoline dekoracija. Matyt, PrancAi??zija norAi??jo tokiu bAi??du pataisyti kiek paA?lijusiAi?? savo reputacijAi??, juk FranAi??ois Mitterrandai??i??as kartu su Helmutu Kohliu paraA?Ai?? laiA?kAi?? Lietuvos AukA?A?iausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, ragindamas A?vesti NepriklausomybAi??s moratoriumAi??. YpaA? didele patyrusio politiko klaida laikoma tai, kad oficialaus vizito A? RytA? VokietijAi?? jis nuvyko beveik prieA? pat Berlyno sienos griAi??tA?. TikAi??tina, kad bAi??tent bandydamas kiek papudruoti savo A?vaizdA? FranAi??ois Mitterrandai??i??as bene pirmasis iA? didA?iA?jA? valstybiA? vadovA? aplankAi?? daugelA? A?aliA?, atkAi??rusiA? nepriklausomybAi?? po to, kai suiro SovietA? SAi??junga.

Ai??Kiek apie mAi??sA? A?alA? prancAi??zA? pareigAi??nai ir visuomenAi?? A?inojo anksA?iau? Ar A?iuo metu susidomAi??jimas didesnis?

PareigAi??nai A?ino tiek, kiek pareigAi??nams reikia A?inoti. Kalbant apie diplomatijAi??, mano nuomone, PrancAi??zijos administracija yra gana siaurai specializuota, mes dirbame su atskirais departamentais. Be jokios abejonAi??s, abiejA? valstybiA? ryA?iai tapo intensyvesni ir labai pagerAi??jo, Lietuvai A?stojus A? Europos SAi??jungAi??. Atsiranda naujA? interesA?, visiA?kai kitokia santykiA? dinamika, todAi??l reikia koordinuoti daugybAi?? dalykA? ir nuolatos keistis informacija. Dabar esame laikomi lygiaverA?iais partneriais. MAi??sA? valstybei A?stojus A? NATO ir ES, A?is procesas A?gavo naujAi?? pagreitA?.

PrancAi??zijos visuomenAi?? apie LietuvAi?? dabar A?ino daug daugiau negu prieA? dvideA?imt ar prieA? deA?imt metA?. Vyksta intensyvAi??s globalizacijos, kuri PrancAi??zijoje vadinama mondializacija, procesai. Pasaulis darosi vis maA?esnis ir vis labiau perregimas. Visi A?iAi??ri Youtube, skaito ir narA?o internete, kurio spartus populiarAi??jimas labai prisideda ir prie mAi??sA? A?alies geresnio paA?inimo. LietuvAi?? garsino ir garsina meno ir mokslo A?monAi??s, manau, kultAi??ra yra labai svarbi diplomatijos dalis. Menininkas Jonas Mekas, litvakas filosofas Emanuelis Levinas, A?A?ymi antropologAi?? Marija GimbutienAi??, operos solistAi?? Violeta Urmana, kino reA?isierius Ai??arAi??nas Bartas yra A?inomi ir vertinami PrancAi??zijoje.

Ai??Aptarkime kultAi??rinius mainus tarp Lietuvos ir PrancAi??zijos. Kokie prancAi??zA? kultAi??ros elementai dar nAi??ra atrasti lietuviA??

KultAi??riniai mainai vyksta gana intensyviai, esame pasiraA?Ai?? ne vienAi?? dviA?alio bendradarbiavimo sutartA?. PrieA? porAi?? metA? buvo pasiraA?yta strateginAi??s partnerystAi??s deklaracija su konkreA?iu bendradarbiavimo planu.

KalbAi??dama apie Lietuvoje dar neatrastAi?? PrancAi??zijAi??, norAi??A?iau pasakyti, kad tai A?alis, iA?skirtinai mylinti kultAi??rAi??. Parodos ir koncertai gausiai lankomi ne tik ParyA?iuje, bet kiekviename regione ar vietovAi??je. PavyzdA?iui, tris A?imtus tAi??kstanA?iA? gyventojA? turinA?iame AnA?Ai?? veikia trys teatrai, miestas rengia kino festivalA? ir kt. KultAi??ra palyginti dosniai finansuojama net dirA?A? susiverA?imo laikais.

Pirmiausia, ko galAi??tume pasimokyti iA? prancAi??zA? A?vietimo sistemos, yra tai, kad vaikus, ypaA? pradinukus, mokyklose jie ugdo visuomenine ir pilietine dvasia. PatikAi??kite manimi, A?odis patriotizmas PrancAi??zijoje nAi??ra tuA?A?ia sAi??voka. Nuo penkeriA? metA? maA?yliai paA?A?sta valstybAi??s vAi??liavAi??, jos spalvas, mokosi giedoti himnAi?? ir A?ino, kad PrancAi??zija ai??i?? didi A?alis. Jie auga tikrais savo A?alies patriotais. Nuo A?eA?eriA? metA? vaikai jau vedami A? spektaklius, koncertus ir muziejus, nuo RytA? meno iki Luvro. KultAi??riniu poA?iAi??riu jie lankosi visur, kur eina suaugAi?? A?monAi??s.

Vaikai neA?kyriai mokomi jausti socialinA? solidarumAi??, pavyzdA?iui, mano sAi??nus, grA?A?Ai??s iA? mokyklos, pasakojo, kad visa jA? klasAi?? nuvyko A? seneliA? namus. ParodAi?? savo sukurtAi?? spektaklA?, pieA?Ai?? kartu su tA? namA? gyventojais. Tai labai praturtina tiek senyvus A?mones, tiek vaikus, kurie susiduria su visai kitokiu gyvenimu, negu mato namie. Toks bendruomeniA?kumo, visuomeniA?kumo ir gebAi??jimo uA?jausti ugdymas yra labai svarbus ir turi gilias tradicijas PrancAi??zijoje. Tikrai yra ko iA? prancAi??zA? pasimokyti.

Ai??Kokius didA?iausius iA?A?Ai??kius Jums, kaip ambasadorei, tenka A?veikti, o kokias akimirkas laikote dA?iugiausiomis?

DidA?iausias iA?A?Ai??kis man, kaip ir kitiems kolegoms, buvo finansinAi?? krizAi??. Ambasados biudA?etas buvo drastiA?kai sumaA?intas 40 proc., personalo iA?laidos maA?Ai??jo 50 proc. Visi ataA?Ai?? buvo atA?aukti. PajAi??gos smarkiai sumenko, bet ambasados darbo apimtis iA?liko tokia pati.

Maloniausias ir sAi??kmingiausiai pavykAi??s darbas ai??i?? didelAi??s Vytauto Kasiulio paveikslA? kolekcijos perdavimas Lietuvai. Tam pritarAi?? dailininko naA?lAi?? BronAi?? KasiulienAi?? ir sAi??nus Vytautas.

Ai??KokiAi?? A?takAi?? PrancAi??zijos ir Lietuvos santykiams daro valstybiA? vadovA? kaita?

drugs similar to bactrim.

Vadovai keiA?iasi, bet uA?sienio politikos tAi??stinumas vis dAi??lto yra labai aiA?kus, ypaA? nuo tada, kai Lietuva tapo ES nare. KokiA? nors drastiA?kA? pasikeitimA? nAi??ra, nebent nutinka istorijos, kurios dviA?aliams santykiams duoda tam tikrAi?? papildomAi?? teigiamAi?? arba neigiamAi?? impulsAi??. Prisiminkime, kaip viskas komplikavosi dAi??l Michailo Golovatovo bylos ai??i?? Austrija mums draugiA?ka A?alis, bet tai, kas atsitiko, buvo didelis sukrAi??timas, pakenkAi??s A?aliA? santykiams. DiplomatA? darbas yra tiesti tiltus ir tiesinti kelius glaudesniam bendravimui, gerinti santykius tarp valstybiA?, jeigu jie paA?lyja. Mes stengiamAi??s atskleisti lietuviams, kuo ypatingi prancAi??zai, o prancAi??zams padedame atrasti ir suprasti LietuvAi??. Tokia tendencija bAi??dinga visoms mAi??sA? partnerAi??ms Europos SAi??jungoje ir NATO. PanaA?iai plAi??tojami ryA?iai ir su kitomis valstybAi??mis, galbAi??t iA?skyrus A?alis, kuriA? reA?imas neatitinka mums priimtinA? demokratiniA? normA?.

Ai??Koks Lietuvos garbAi??s konsulA? PrancAi??zijoje vaidmuo? Kuo ypatinga jA? veikla?

Kalbant apie garbAi??s konsulus, reikAi??tA? pabrAi??A?ti A?odA? garbAi??s, nes jis daA?nai tarsi uA?mirA?tamas. Tai iA? tikrA?jA? garbingos pareigos. Ai??ie A?monAi??s yra oficialAi??s mAi??sA? atstovai regionuose, dirbantys neatlygintinai. JA? vaidmuo labai svarbus, ne veltui juos pasirenkame tik viskAi?? gerai pasvAi??rAi??. DaA?niausiai tai A?inomi A?monAi??s, turintys nepriekaiA?tingAi?? reputacijAi??, palaikantys glaudA?ius ryA?ius su vietos valdA?ia, su intelektualais. Reikalui esant, konsulai padeda mAi??sA? tautieA?iams. Taigi, garbAi??s konsulA? veikla dvejopa. Viena vertus, jie atlieka konsulinA? darbAi??, nes tarpininkauja, padeda nelaimAi??s iA?tiktam A?mogui, atvykusiam A? sveA?iAi?? A?alA?, ai??i?? tai tarsi neatidAi??liotina greitoji pagalba, kurios prireikia vis daA?niau. Antra vertus, garbAi??s konsulai populiarina savo atstovaujamAi?? A?alA?. Lietuvos garbAi??s konsulato pastato iA?orAi??je ai??i?? mAi??sA? valstybAi??s herbas, visada iA?kabinta vAi??liava. GarbAi??s konsulus vienija tai, kad jie jauA?ia simpatijas mAi??sA? kraA?tui. Kartais net atrodo, kad kai kurie iA? jA? didesni Lietuvos patriotai negu dalis mAi??sA? tautieA?iA? ai??i?? Anne-Marie Goussard ir Pierreai??i??as Minonzio A?irdyje yra lietuviai. Tai nereiA?kia, kad kiti prastesni, bet jiedu ai??i?? patys pirmieji mAi??sA? garbAi??s konsulai.

Ai??Palaikote ryA?ius ir su LietuviA? bendruomene PrancAi??zijoje. Kuo ypatinga Lietuvos ir PrancAi??zijos asociacijos veikla?

LietuviA? bendruomenAi?? PrancAi??zijoje nAi??ra tokia gausi kaip JungtinAi??je KaralystAi??je, Airijoje ar Vokietijoje, bet ji kompaktiA?ka ir draugiA?ka. Jos nariai ai??i?? puikiai iA?silavinAi??, inteligentiA?ki. Ai??iuo metu yra lyg ir dvi bendruomenAi??s. Neseniai A?sikAi??rAi?? PrancAi??zijos lietuviA? jaunimo sAi??junga, sutelkusi aktyvius jaunus A?mones. AA?, kaip ambasadorAi??, sieju su jais dideles viltis. A?velgdama A? jA? veiklAi??, matau Lietuvos ateitA?, nes tai pozityvus, dinamiA?kas, protingas ir patriotiA?kas jaunimas. KitAi?? bendruomenAi??s dalA? sudaro daA?niausiai miA?rios A?eimos, auginanA?ios vaikus. Jie jau pusiau lietuviukai, pusiau prancAi??ziukai. Kiekvienais metais ambasada rengia RugsAi??jo 1-osios A?ventAi??. Jau tapo graA?ia tradicija, kad A?v. KalAi??dA? proga vaikai ambasadoje repetuoja A?ventinA? spektaklA?. Jei A? ParyA?iA? atvyksta garsAi??s A?monAi??s iA? Lietuvos, tokie kaip Tomas Venclova arba Juozas Erlickas, ambasadoje rengiame jA? susitikimAi?? su LietuviA? bendruomene. Ai??v. Augustino baA?nyA?ioje, savo koplyA?ioje, drauge A?venA?iame Vasario 16-Ai??jAi?? ai??i?? rengiamos bendros vaiA?Ai??s, sakomos iA?kilmingos kalbos, vyksta koncertas. Kiek leidA?ia jAi??gos ir labai ribotos finansinAi??s ambasados galimybAi??s, stengiamAi??s palaikyti artimAi?? ryA?A? su lietuviais ir padedame bendruomenei kuo tik galime.

Yra apie dvylika nedideliA? Lietuvos ir PrancAi??zijos asociacijA? regionuose, labai aktyviai jos veikia Elzase ir Turene ai??i?? rengia parodas, konferencijas, koncertus, glaudA?iai bendrauja su Lietuva. Tokie darbai yra tarytum siAi??lai, sudarantys vientisAi?? tA? asociacijA? veiklos audinA?. Bendroji mozaika atrodo gana graA?i.

Ai??Kokie lietuviA? kultAi??ros reiA?kiniai sulaukAi?? daugiausia dAi??mesio PrancAi??zijos vieA?ojoje erdvAi??je?

Su valstybAi??mis, kurios turi gerai veikianA?ius kultAi??ros centrus, tokiomis, pavyzdA?iui, kaip Danija ar A?ekija, negalime lygintis, nes Lietuva kultAi??ros centro neturi. Vis dAi??lto rankA? nenuleidA?iame: bendradarbiaujame su Michelio Sogny fondu, kurA? finansiA?kai remia vienas turtingiausiA? PrancAi??zijos A?moniA? Sergeai??i??as Dassault. Palaikome fondo veiklAi??, suteikdami jam patronaA?Ai??. Beje, Michelis Sogny yra ne tik muzikas, pedagogas, bet ir Lietuvos garbAi??s konsulas Ai??veicarijoje.

Aktyviai bendradarbiaujame su Mstislavo RostropoviA?iaus labdaros ir paramos fondu. Kai minAi??jome Lietuvos NepriklausomybAi??s atkAi??rimo dvideA?imtmetA?, buvo surengtas iA?kilmingas koncertas, kuriame dalyvavo abidvi A?io iA?kilaus menininko ir A?mogaus teisiA? gynAi??jo dukterys, daA?nai atvykstanA?ios A? ParyA?iA?. Kai A?vairiuose koncertuose pasirodo abiejA? minAi??tA? fondA? stipendijomis remiami lietuviA? muzikai, mAi??sA? ambasada stengiasi juos palaikyti, populiarinti.

SAi??kmingai bendradarbiaujame su lietuviA? pianiste MAi??za Rubackyte, kuri gyvena ir dirba ParyA?iuje. Neseniai stotis Radio Classique jos kAi??rybai skyrAi?? specialiAi?? laidAi??. PrieA? porAi?? metA? Gaveau salAi??je buvo surengtas A?ios pianistAi??s koncertas. Jos vardas glaudA?iai siejamas su Lietuva.

KultAi??ra yra nepaprastai svarbi diplomatijos dalis. KultAi??ra ai??i?? tai valstybAi??s veidas, o menininkai ai??i?? patys geriausi ambasadoriai. Menas byloja universalia kalba, nepripaA?A?sta sienA?, vienija tautas, nes yra grindA?iamas bendraA?mogiA?komis vertybAi??mis.

NemenkAi?? dAi??mesA? paprastai patraukia lietuviA? menininkA? darbai, rodomi A?vairiuose festivaliuose. Tai veiksminga ir gera A?alies reklama.

2011 m. lapkriA?io 23 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos ambasadA? ir PrancAi??zijos uA?sienio reikalA? ministerijos archyvA? iniciatyva pirmAi?? kartAi?? buvo surengta bendra konferencija, skirta Baltijos valstybiA? nepriklausomybei ir ryA?iams su PrancAi??zija XX a. aptarti. Visi praneA?imai bus paskelbti atskiru leidiniu.

Saugome ir propaguojame litvakA? palikimAi??. PrancAi??zijoje yra labai daug jA? pAi??dsakA?, nes po karo A?ioje A?alyje apsigyveno nemaA?ai garsiA? meno ir mokslo A?moniA?. Beje, PrancAi??zijos A?ydA? diaspora pati didA?iausia Europoje.

Tikiuosi, kad tvirA?iau atsistojAi?? ant kojA?, vienAi?? dienAi?? A?steigsime ir Lietuvos kultAi??ros centrAi?? ParyA?iuje. Tokia mano ateities vizija.

Ai??Pirmasis PrancAi??zijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Philippeai??i??as de Suremainas yra ne kartAi?? pabrAi??A?Ai??s, kad atkAi??rus mAi??sA? valstybAi??s nepriklausomybAi??, santykiai tarp PrancAi??zijos ambasados Lietuvoje ir Lietuvos ambasados PrancAi??zijoje buvo aktyvAi??s ir labai geri. Kaip dabar sekasi bendradarbiauti abiejA? valstybiA? diplomatams?

AbiejA? valstybiA? ambasadA? santykiai iki A?iol buvo puikAi??s. SAi??kmingai bendradarbiavome su prancAi??zA? diplomatais per visAi?? ankstesnio ambasadoriaus FranAi??ois Laumonier kadencijAi??. Nematau jokiA? prieA?asA?iA?, kodAi??l tai turAi??tA? keistis. Viliuosi, kad A?iAi?? tradicijAi?? tAi??s ir naujai paskirta PrancAi??zijos ambasadorAi?? Maryse Berniau. Vykdome tam tikrus projektus, kuriems reikia aktyvaus abipusio bendradarbiavimo. PavyzdA?iui, Lietuvos ambasada PrancAi??zijoje inicijavo didA?iulA? projektAi?? dAi??l Luvro ekspozicijos Vilniuje 2013-aisiais. PirmAi?? kartAi?? istorijoje Luvro muziejus ketina atveA?ti savo saugomus meno kAi??rinius A? LietuvAi??. To dar nebuvo nAi?? vienoje Ai??iaurAi??s Europos regiono A?alyje. Luvro muziejaus direktorius Henri Loyretteai??i??as A?iuo klausimu labai geranoriA?kas, nors praA?ymA? rengti Luvro ekspozicijas uA?sienyje kasmet gauna nepaprastai daug. Jis neslepia savo simpatijos Lietuvai. Tokio pobAi??dA?io ir masto projektai be glaudaus abiejA? valstybiA? ambasadA? bendradarbiavimo tiesiog negalAi??tA? A?vykti.

Ai??iemet Kaune bus minimos Napoleono armijos persikAi??limo per NemunAi?? 200-osios metinAi??s. Mes visokeriopai remiame iniciatyvAi?? paminAi??ti A?A? istorinA? A?vykA?. GalAi??tume geriau panaudoti Napoleono paveldAi??, nes A?i istorinAi?? asmenybAi?? iki A?iol spinduliuoja A?avesiu, jo gerbAi??jA? PrancAi??zijoje yra labai daug. Imperatoriaus fanai nusibeldA?ia A? tolimiausius Europos kampelius, kad pakeliautA? tais paA?iais keliais, uA?liptA? A? tAi?? paA?iAi?? kalvAi?? ar pabAi??tA? prie to paties namo, kur kadaise lankAi??si garsusis karvedys. Lietuva jiems tikrai turi kAi?? pasiAi??lyti, bet tam reikAi??tA? pasitelkti mAi??sA? istorikus, ValstybinA? turizmo departamentAi??, Kauno ir Vilniaus merijas. Napoleonas Lietuvoje lankAi??si du kartus: tiek A?ygio A? MaskvAi?? pradA?ioje, tiek traukdamasis atgal. TAi?? paveldAi?? tikrai galAi??tume panaudoti kur kas geriau.

Ai??Kaip vertintumAi??te Lietuvos ir PrancAi??zijos ryA?iA? raidAi?? istorijos ir dabarties sankirtoje?

IstorinAi??je plotmAi??je A? viskAi?? reikAi??tA? A?velgti blaiviai. Ai??aliA? santykiai nAi??ra santykiai tarp dviejA? altruistA?, egzistuoja ekonominiai interesai ir prekybos mainai. Puiku, kad Lietuvos ir PrancAi??zijos santykiA? dinamika yra pozityvi, taA?iau ji susijusi ir su globalizacijos procesais, sienA? atvAi??rimu, mAi??sA? A?alies naryste tarptautinAi??se organizacijose. PrancAi??zija ai??i?? didelAi?? A?alis, todAi??l ji gerai A?inoma Lietuvoje. PrancAi??zA? kultAi??ra, muzika, gyvensena ir menas mylAi??ti gyvenimAi?? kelia didA?iulA? susidomAi??jimAi?? mAi??sA? kraA?te. Visa tai susijAi?? ir su vadinamAi??ja ai??zliaudies diplomatijaai??? ai??i?? A?monAi??s greitai atpaA?A?sta jiems suprantamos, jA? pamAi??gtos ir mylimos A?alies kultAi??rAi??, paproA?ius, buitA?.

Lietuva yra kur kas maA?iau A?inoma PrancAi??zijoje, nes mAi??sA? A?alis tradiciA?kai nepriklausAi?? PrancAi??zijos interesA? laukui, geografiniu ir geostrateginiu poA?iAi??riu A?i A?alis daugiau orientavosi A? kitus regionus, bet A?iuo metu mAi??sA? valstybiA? santykiai, manyA?iau, yra jau gerokai glaudesni.

Kiekvienu sudAi??tingu periodu Europa daug ko pasimoko, konsoliduojasi, persitvarko. Manau, ir po A?ios krizAi??s ji taps stipresnAi?? ir solidaresnAi??, o dAi??l to nemaA?ai laimAi??s ir Lietuva su PrancAi??zija. Tai natAi??ralus, evoliucinis kelias, naudingas visoms Europos SAi??jungos valstybAi??ms. Kitos alternatyvos nematau.

DAi??koju uA? pokalbA?.