PagoniA?kas lietuviA?kumas alternatyviojoje muzikoje

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Rasa TylaitytAi??
DATA: 2013-03

PagoniA?kas lietuviA?kumas alternatyviojoje muzikoje

Rasa TylaitytAi??

Kiekvienais metais, artAi??jant Vasario 16-ajai ar Kovo 11-ajai, vieA?ojoje erdAi??vAi??je iA?tvinsta kalbos apie ai??zneonaciA?ai??? arba (kitaip vadinamo) ai??zpatriotiA?koai??? jaunimo eitynes Gedimino prospektu. Grupelei A?ygiuojanA?iA?jA? skanduojant, fone pasirodo ir vienas kitas plakatas, skelbiantis (ne kam kitam, o tam paA?iam jaunimui pirmiausia skirtus) nacionaliniA? A?venA?iA? minAi??jimus koncertine forma (ai??zAUSZRA 16ai???, ai??zIA? kartos A? kartAi??ai??? ir pan.). JA? pagrindAi?? sudaro folk, pop, folk rock, pagan black metal, neo-folk stiliais grojantys kolektyvai, daugelis kuriA? apibAi??dina save ne tik kaip grojanA?ius muzikAi?? su liaudiA?kais motyvais, bet ir kaip baltiA?kAi?? tikAi??jimAi?? ir pasaulAi??A?iAi??rAi?? iA?paA?A?stanA?ius ar A?siliejanA?ius A? world music ai??zjudAi??jimAi??ai???, kartu skelbdami savitumAi?? iA?laikiusiA? kultAi??rA? vienybAi??. DaA?niausiai tokius ir panaA?ius renginius organizuoja VA?Ai?? ai??zBaltijos griaustinisai??? ir jos leidykla Dangus (nuo 1996 m.), besiskelbianti kaip ai??zA?iuolaikinAi??s baltiA?kos muzikos leidyklaai???. Tiesa, Dangus su savAi??ja kAi??rAi??jA? ir pagalbininkA? bendruomene rengia ir pavienius koncertus, ir jau tradiciniais tapusius alternatyviosios muzikos festivalius, aktualizuojanA?ius Lietuvos istorijAi??, baltA? pagonybAi??, skleidA?ianA?ius panteistinAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi?? ir ekologijos idAi??jas. GalbAi??t jau galima kalbAi??ti apie per A?iuos renginius pasimatantA?, per beveik dvideA?imt metA? iA?sivysA?iusA? reiA?kinA?, A?vairiomis kombinacijomis apjungiantA? ai??zpagoniA?kAi??ai??? gyvensenAi??, A?iokias tokias nacionalistines idAi??jas ir etnomotyvais ar temomis pasiA?yminA?iAi?? muzikAi?? ir menus.

2012 m. festivalyje ai??zMAi??nuo juodaragisai??? Andriui Mamontovui garsiai paskelbus, kad ai??zLauA?o A?viesaai??? vadintina Lietuvos pagoniA? himnu, galima bAi??tA? pamAi??ginti ieA?koti tokios, su pagonybe susijusios A?iuolaikinAi??s muzikos iA?takA? kur kas anksA?iau. Kita vertus, vargu ar Atgimimo laikotarpio muzika turAi??jo bAi??tent tokiA? intencijA?, net jeigu dabar tai norima A?A?velgti. Tiesa, pats (nuo 1995 m. rengiamas) festivalis ai??zMAi??nuo juodaragisai??? iA?augo iA? jau prasidAi??jusio sambrAi??zdA?io, organizuojamo Ugniaus LiogAi??s ir jo bendraminA?iA?. Festivalis visada buvo paA?enklintas pagonybAi?? menanA?iais simboliais, runA? uA?raA?ais, skatinimais dalyvauti ai??zpagoniA?kA? menA? naktyjeai???. Renginio dalyviai nuolat kruopA?A?iai atrenkami, puikiai A?inant, kokiAi?? A?iniAi?? jA? atliekama muzika skleidA?ia. Ilgainiui A?is ir kiti panaA?Ai??s festivaliai sutraukia vis didesnAi?? publikAi??, A?eimyniA?kAi??, draugiA?kAi??, kuriai priimtina renginio forma, turinys, gal ir ideologija. JaunystAi??je leidAi??s zinAi?? Raganos ir alus, vedAi??s laidAi?? Tamsos citadelAi??, kurioje apA?velgdavo alternatyviosios, daA?nai sunkiosios muzikos scenas, rengAi??s koncertus, festivalius, leidAi??s A?raA?us LiogAi?? A?iandien iA?ties yra vienas labiausiai nusipelniusiA? alternatyviosios muzikos skleidAi??jA? Lietuvoje, turintis rimtAi?? leidyklAi??, subAi??rAi??s nemaA?Ai?? panaA?iA? muzikiniA? ir dvasiniA? poreikiA? bendruomenAi??, tapAi??s tuo, kurio bijoma, klausomasi, gerbiama, atvirai A?nekantis apie tAi??vo jam ai??zperduotAi??ai??? pagonybAi??.

KAi?? laikyti su pagonybe besisiejanA?ios muzikos pradininkais? GalbAi??t viena iA? jA? ai??i?? tai dar 1994 m. A?sikAi??rusi ir staigiai iA?populiarAi??jusi grupAi?? Zpoan Vtenz, save iA?kart ir konkreA?iai priskyrusi folk/pagan black metal stiliui, o kaip kAi??rybos temas A?vardijusi lietuviA?kAi?? folklorAi??, legendas, pagonybAi??. VAi??liau ypaA? iA?garsAi??jo SkylAi?? su Dainiaus RadzeviA?iaus ir AistAi??s SmilgeviA?iAi??tAi??s tekstais apie SaulAi??s kelionAi?? ar Ai??ventaragA?, Donis, Wejdas, Alfredas Kukaitis, iA?leidAi??s audiokasetAi?? Haestis su gotA? karaliaus laiA?ku, kelione A? TilA?Ai??, A?emAi??s gailesA?iu ir rAi??pesA?iu ir t.Ai??t. KAi?? ir kalbAi??ti apie grupes, siAi??lanA?ias folkloro variacijas, vis iA? naujo A?sukanA?ias susidomAi??jimo etnine kultAi??ra ratAi??, bendradarbiaujanA?ias su etnocentrais, etnologais, muzikologais, dalyvaujanA?ios folkloro festivaliuose… TokiA? A?vairiA? stiliA? ir krypA?iA? grupiA? ir asmenybiA? per beveik 20 metA? prisikaupAi?? nemaA?ai, dalis jA? tapo gerai A?inomos vieA?ojoje erdvAi??je, o klausytojA? rato iA?siplAi??timAi?? patvirtina nuolat augantis festivaliA? lankomumas. Tad kas tai ai??i?? viena jaunimo subkultAi??rA?? JudAi??jimas, sAi??jAi??dis? Tiesiog ai??i?? muzikinio gyvenimo fenomenas?

Ai??musi kaupti medA?iagAi?? ir mintis A?iam raA?iniui, pirmo komentaro iA? grojanA?iojo neo-folk grupAi??je sulaukiau tokio: ai??zpatikAi??k manimi, pusAi?? A?itA? A?moniA? iA? tikrA?jA? BurzumAi??1 laiko didvyriu, o atsigrAi??A?ia A? neopagonybAi?? kartu su visom jos iA?raiA?kom, kad ir kaip banaliai skambAi??tA?, dAi??l gamtos iA?siilgimo ir manymo, kad A?ita ai??zreligijaai??? veda jos artyn. Kaip ir iA?ties romantizuoja tAi?? istorijos laikotarpA?, matydami jA? didingAi?? ir reikalingAi?? susigraA?inti kaip tiesAi?? ir gAi??rA?, o visi kiti, kartu ir krikA?A?ionybAi??, yra okupantai, piktadariaiai???. Tad ir leidau sau iA?skirti kelias paraleliai egzistuojanA?ias tokios muzikos grupiA? kryptis pagal tai, kAi?? jos laiko ir ko nelaiko didvyriais. (A?ia nekalbAi??siu apie tuos atlikAi??jus, kurie nelabai gilinasi A? turinA?, daA?niausiai apsiribodami tik liaudies dainA? A?odA?iais arba kokia viena idAi??ja. Jie labiau girdimi per radijAi?? ir matomi per televizijAi??, neatitinka kurio nors alternatyvaus muzikos stiliaus, todAi??l niekaip neiA?sitenka aptariamame reiA?kinyje.)

Pirmoji ai??i?? grynai ai??zkAi??rAi??jiA?kaai??? kryptis. TurAi??dami ieA?kotojA? gyslelAi??, romantizuodami archajiA?kus dalykus kaip aktualius A?iandienos A?monAi??ms ir ypaA? patiems sau bei atsiduodami interpretacijos laisvei, jie leidA?iasi A? tikAi??rovAi??, kuriAi?? kuria patys. Jie grindA?ia jAi?? bendraA?mogiA?komis vertybAi??mis, jungdami saviraiA?kAi?? su archainio pasaulio liekanomis, pritraukia pagoniA?kus vaizdinius (mitologijAi??, legendas, uA?kalbAi??jimus) prie A?iuolaikiniA? formA?. NebAi??tinai iA?paA?indami neopagonybAi?? ir priklausydami jos bendruomenAi??ms, nepatenkantys A? jokias ryA?kesnes subAi??kultAi??ras, iA?skyrus muzikantA?, bet matydami simboliA? ir reiA?kiniA? bei jA? sampynA? visumAi?? ir jAi?? reikA?dami, deja, dAi??l siauro poA?iAi??rio A? pagoniA?kA? ar panteistiniA? atspalviA? turinA?iAi?? kAi??rybAi?? jie neretai nuraA?omi A? aklA?jA? romantikA? paraA?tes. Jie nekovoja prieA? krikA?A?ionybAi??, globalizacijAi?? ar komunistus, pasitelkia tautosakines temas ne iA?skirtinumui pabrAi??A?ti, o kaip A?domius, kAi??rybAi?? skatinanA?ius vaizdinius. Ai?? tokiA? autentiA?kA? kAi??rAi??jA? gretas galima bAi??tA? A?raA?yti ir kai kurias folkloro grupes, jungianA?ias lietuviA? liaudies dainas su indA? sitros, dhol bAi??gnA?, ispaniA?kos gitaros ir pan. pritarimais, daA?nai jie tiesiog A?iaip bAi??na A?simylAi??jAi?? pasaulio etnomuzikAi??. RyA?kesni atstovai: neo folk ai??i?? Atalyja, A?enklas X, elektronikaAi??ai??i?? Driezhas, pop-rock ai??i?? AistAi?? SmilgeviA?iAi??tAi?? ir SkylAi??. Taip pat A?iai krypA?iai galima priskirti dA?iazo muzikantus, eksperimentuojanA?ius su tradiciniais liaudies instrumentais ar dainA? melodijomis, sutartiniA? motyvais, A?ia galima paminAi??ti Skirmanto Sasnausko dA?iazo kvartetAi??, Perto VyA?niausko ir Veronikos PovilionienAi??s duetAi??, taip pat archaiA?kos muzikos rekonstruktorius ai??i?? etnologus, etnomuzikologus ir pan. A?emynAi??le A?iedkelAi??le / Laimink A?emAi??, laimink gAi??lAi?? / Laimink bitAi??, laimink medA? / Laimink kritusius ant ledo (AistAi?? SmilgeviA?iAi??tAi??, SkylAi??)

Antroji kryptis ai??i?? kokybiA?kai (jeigu galima taip siaubingai iA?sireikA?ti apie muzikAi??) stiprAi??s kAi??rAi??jai ir archaiA?kos muzikos rekonstruktoriai. Turintys aiA?kius tikAi??jimo principus, kovingAi?? dvasiAi?? ir reiA?kiantys savo pasaulAi??jautAi?? teminiais kAi??riniais (daA?nai ai??i?? iA? solidarumo), bendradarbiaujantys su panaA?iA? kovingos, pagoniA?kos bendAi??rystAi??s nuostatA? turinA?iais slavais arAi??ba skandinavais. Ai??ioje kryptyje yra ribiniA? grupiA? ar asmenybiA?, svyruojanA?iA? tarp subtilumo ir staA?iokiA?kumo, A?vardijant susigalvotus ir tikrus okupantus. Tokiems daA?nai priklauso grojantys sunkA?jA? rokAi??, A?vairias metalo atmainas su pagoniA?kais motyvais, kai kurios neo-folk grupAi??s, kuriA? vieni ar kiti nariai neretai priklauso jaunimo judAi??jimams, Romuvai ir kitokioms struktAi??roms. Ilgiau ar trumpiau gyvuojantys, turintys konkreA?ius autoritetus nuo Dangaus veiklos pradA?ios, jie daA?niausiai priklauso neopagoniA?kojo tikAi??jimo subkultAi??rai.

Abejoms A?ioms kryptims bAi??dingas nuoA?irdus tikAi??jimas tuo, kas daroma, aiA?ki kAi??rybos ir pasaulAi??A?iAi??ros ideologija.

Atskiras fenomenas ai??i?? tai lietuviA?kos kultAi??ros kaip simbolio A?traukimas A? muzikinAi?? raiA?kAi??. Post-folk, ambient muzikos kAi??rAi??jas birbynininkas Donatas Bielkauskas (vienas geriausiai vertinamA? tokios scenos kAi??rAi??jA?, senbuvis) yra vienas tA?, kurie pasitelkia ne tik melodijas, tekstus, bet ir instrumentusAi??ai??i?? ne vien kaip prietaisus garsui iA?gauti, o kaip simbolA?. Kaip pavyzdA? A?ia galima paminAi??ti Bielkausko naudojamus autorinius menininko Antano MonA?io A?vilpius ai??i?? molinukus. Toks pasirinkimas veikiausiai nAi??ra tik bandymas iA?siskirti iA? muzikantA? panaudojant naujus tembrus. Vien A?vilpiA? formos yra lyg pagoniA?kA? stabeliA?, o Bielkausko albumuose jie puikuojasi paA?iuose virA?eliuose kaip nebanali idAi??jos iA?raiA?ka. NerAi??kianti apie lietuvybAi?? ar pagonybAi??, perprantama tik klausanA?io, mAi??stanA?io ir jauA?ianA?io, paA?iam kAi??rAi??jui iA? principo neatskleidA?iant poA?iAi??rio A? religijAi?? ir istorijAi??, pabrAi??A?iant, kad jisAi??ai??i?? tik muzikantas, o svarbiausia, kad A?monAi??s bAi??tA? geri…

Viso A?io ai??zBaltijos griaustinioai??? ir jo savininkA? sukurto reiA?kinio, kuris pradA?ioje tikrai panaA?Ai??jo A? jaunimo sambrAi??zdA?, dabar netiktA? pavadinti viena didele, stipriai iA?siplAi??tusia subkultAi??ra, gal veikiau tai tiesiog kritinAi?? masAi?? A?moniA?, vienijamA? vieno ar keliA? bendrA? pasaulAi??jautos ir savivokos (arba tik muzikinio skonio) aspektA?. Vis dAi??lto A?ios ai??zbendruomenAi??sai??? centru lieka ai??zBaltijos griaustinisai??? ai??i?? profesioAi??nali alternatyvios muzikos ir menA? oazAi??. Ai??staiga ir leidykla yra tarytum monopolizavusios pasiAi??lAi?? ir paklausAi??, kas leidA?ia neiA?sibarstyti ir nesusiprieA?inti, o kaip tik ai??i?? telktis ir uA?megzti dialogAi?? kAi??rAi??jams, bendradarbiaujant ir iA?laikant meninAi??s vertAi??s lygA?, uA?imant vis svarbesnAi?? vietAi?? Lietuvos ir viso regiono kultAi??roje. Nors A?i veikla ir susilaukia KultAi??ros ministerijos paAi??ramos (antai festivaliams, kaip skleiAi??dA?iantiems etnokultAi??rAi??), taA?iau didelAi?? dalis vykdomos veiklos yra veikiau idAi??jinAi?? ir dAi??l to tampa dar gerbtinesne. Juoba kad tai anaiptol ne vien muzika: organizuojamos vieA?os paskaitos, menininkA? dirbtuvAi??s (vadinamieji workshopai???ai), per festivalius atliekamos neopagoniA?kos apeigos, A?traukiami amatininkai, etnologai, rekonstrukcine juvelyrika uA?siimantys meistrai, ViduramA?iA? gyvensenAi?? ir karybAi?? rekonstruojantys klubai ir t. t.

Gali bAi??ti, jog visas A?is judAi??jimas atrodo lyg besitAi??sianti rezistencija (nebelikus tikro prieA?o, reikia iA?sigalvoti ai??ztikresniA?ai???) ir jaunimo, pakiliai iA?gyvenusio AtgimimAi??, uA?sitAi??sAi??s A?aidimas, persidavAi??s naujai jaunuoliA? kartai. Kartais taip ir esti, o prieA?ais tampa okupantai ir blogieA?iai, (naujai ar nuo seno) besikAi??sinantys A? etninA? savitumAi??, senAi??jA? tikAi??jimAi??, tautAi?? ir laisvAi??. Kita vertus, tai daA?niau kitokio pobAi??dA?io prieA?inimasis, kai prieA?u tampa kokybiA?kos, bent kiek intelektinAi??s jAi??gos turinA?ios ir reikA?mingo poetinio teksto A?iuolaikinAi??s muzikinAi??s kultAi??ros nereikalingumas. Tada ir prieA?inamasi dvasiniam sustabarAi??jimui, muzikoje neatsiejant formos nuo turinio, kartu iA?laikant etninA? istorinA? sAi??moningumAi?? ir deklaruojant darnA? gyvenimAi?? kaip reikA?mingAi?? A?iuolaikinei visuomenei.

Ai??1 Burzum ai??i?? norvegA? true and evil black metal muzikos projektas, kurio pagrindinis narys yra uA? A?mogA?udystAi?? kalAi??jAi??s Christinas (Vargas) Vikernesas (grafas GriA?nachas), pasiA?ymAi??jAi??s ir keliA? baA?nyA?iA? sudeginimais. Savo muzikAi?? apibAi??dina per pagoniA?ko pasaulio vaizdinius, burtus, ritualus.