ai??zPagrindinis kritikos prieA?as ai??i?? abejingumasai???

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??Neringa KaA?ukauskaitAi??

DATA: 2012-02

ai??zPagrindinis kritikos prieA?as ai??i?? abejingumasai???Ai??

Su prancAi??zA? reA?isieriumi ir kritiku Thierry Jousseai??i??u

kalbasi Neringa KaA?ukauskaitAi??

Ai??Ai??iemetinis tikrai A?iemiA?kas prancAi??zA? kino festivalis ai??zA?iemos ekranaiai??? sulaukAi?? nemaA?ai sveA?iA?. Vienas iA? jA? ai??i?? reA?isierius, scenaristas, aktorius, kino ir muzikos kritikas Thierry Jousseai??i??as, atvykAi??s pristatyti naujo vaidybinio savo filmo ai??zAA? esu niekieno A?emAi??ai???. 1991ai??i??1996 m. jis buvo prancAi??zA? kino A?urnalo Cahiers du cinAi??ma vyriausiasis redaktorius. Ai??is A?urnalas, 1951 m. A?kurtas AndrAi?? Bazino ir puoselAi??jAi??s ai??zautorinio kinoai??? teorijAi??, iA?ugdAi?? prancAi??zA? ai??znaujAi??jAi?? bangAi??ai??? su jos moderniAi??ja kino kalba. Cahiers du cinAi??ma iki A?iol yra vienas A?takingiausiA? kino A?urnalA? pasaulyje, susijAi??s su garsiausiais kino teoretikais, tapAi??s sinefilijos simboliu.

Jousseai??i??as yra keleto vaidybiniA? filmA? reA?isierius, knygA? apie DavidAi?? LynchAi??, Wong Kar Wayai??i??A?, JohnAi?? CassavetesAi?? ir kitus kino menininkus autorius.

Ai??KodAi??l pasirinkote nepelningAi?? ir keistokAi?? kino kritiko profesijAi???

NegalAi??A?iau sakyti, kad pasirinkau. MAi??gau kinAi?? nuo pat vaikystAi??s, norAi??jau kurti filmus ar bent jau apie juos raA?yti. Net negalAi??A?iau vadinti to amatu, nors, aiA?ku, gaunu uA? tai pinigA?, uA?sidirbu duonai. Kino kritikas ai??i?? greiA?iau ne profesija, o meilAi??s kinui padarinys, net tam tikra obsesija.

Ai??Buvote Cahiers du cinAi??ma vyriausiasis redaktorius. KAi?? reiA?kia vadovauti legendai?

Vilkau tos legendos naA?tAi??. Viena vertus, ta garbAi?? stimuliavo, antra vertus, darAi?? spaudimAi??. Buvo sunku, nes visada jauA?iau prieA?taravimAi?? ai??i?? mitas, supantis Cahiersai??i??, blokavo kasdieninA? A?iandienos gyvenimAi??. NorAi??jau, kad leidinys reaguotA? A? gyvAi?? A?iuolaikinio kino procesAi??, uA?uot buvAi??s tik tos legendos atspindys ir auka. TaA?iau dabar, kai A?velgiu iA? laiko atstumo, likAi?? tik geri prisiminimai apie darbAi?? A?iame A?urnale.

Ai??Ar Cahiers du cinAi??ma tebAi??ra toks pats A?takingas kino A?urnalas?

Reikia pasakyti, kad Cahiersai??i?? patyrAi?? skaudA?ius ir sudAi??tingus pokyA?ius. A?urnalas buvo parduotas Le Monde leidiniA? bendrovei. VAi??liau, 2009 m., ai??i?? britA? leidybos kompanijai Phaidon. Redakcijoje vyravo ne kokios nuotaikos. Buvo ir vidiniA? konfliktA?. TaA?iau A?iandien padAi??tis jau daug geresnAi?? ir stabilesnAi??. Komanda dirba gerai, kyla maA?iau problemA? su britA? akcininkais, nors anglA? ir prancAi??zA? nuomonAi??s dAi??l redakcinAi??s politikos kartais iA?siskiria. ManyA?iau, dabar Cahiersai??i?? yra gerame kelyje, nors ankstesnio klestAi??jimo dar neatgavo.

Ai??KodAi??l tiek daug raA?anA?iA?jA? Cahiers du cinAi??ma tampa reA?isieriais? IA? jo kritikA? iA?augo visa ai??znaujosios bangosai??? reA?isieriA? karta, o vAi??liau ai??i?? JAi??s, Olivier Assayas ir kiti. Gal tiesa, kad kritikas, raA?ydamas apie filmus, A?sivaizduoja savAi??jA?, kol galA? gale ryA?tasi jA? daryti?

Manau, daugelis Cahiersai??i?? kritikA? dar prieA? pradAi??dami raA?yti apie kinAi?? norAi??jo kurti filmus. Juostos nuolat sukosi jA? galvose, kol vienAi?? dienAi?? aistra reA?isuoti paAi??mAi?? virA?A?. Tokiu atveju kritika tampa tarpine stotele. Pati kritika savaime nesukelia noro kurti kinAi??. NeuA?tenka bAi??ti kritiku, bendrauti su reA?isieriais, kad pats taptum reA?isieriumi. Turi bAi??ti didelis iA?ankstinis noras sukurti filmAi??. O Cahiers du cinAi??ma redakcijoje paprastai susirenka A?monAi??s, apsAi??sti kino, norintys jA? A?iAi??rAi??ti, apie jA? raA?yti ir jA? kurti.

Beje, pastaraisiais metais pastebiu tendencijAi??, kad vis maA?iau kritikA? imasi reA?isAi??rosai??i??

Ai??Koks kino kritikas, JAi??sA? manymu, yra geras? Kokios asmeninAi??s ir profesinAi??s savybAi??s jam bAi??dingos?

VisA? pirma, geras kino kritikas sugeba A?iAi??rAi??ti ir vertinti bet kokA? filmAi??: nuo absoliuA?iai eksperimentinio iki visiA?kai komercinio, ir susidaro A?domiAi??, savitAi?? nuomonAi?? apie tAi?? kAi??rinA?. Kritikas turi A?inoti kai kAi?? daugiau apie filmAi?? nei A?iaip A?iAi??rovas. IA? gero kritiko tikiuosi gebAi??jimo atskleisti tai, ko kiti nepamatAi??, apie kAi?? nepagalvojo. Man tai labai svarbu. Ir dar, A?inoma, kritikas turi sugebAi??ti tiesiog gerai raA?yti. Tai bAi??tina. Man patinka tie kritikai, kurie nebijo sakyti savo nuomonAi??s, ypaA? jeigu ji neigiama. Su malonumu skaitau kritinA? tekstAi??, su kuriuo visiA?kai nesutinku, bet kuris atveria kAi?? nors nauja, priverA?ia mane suabejoti savo paties vertinimais. Kritiko gebAi??jimas pakeisti kitA? poA?iAi??rA? A? filmAi?? ai??i?? labai vertinga savybAi??.

Ai??O kAi?? reiA?kia kritiko laisvAi??? Ar jis gali laisvai reikA?ti savo nuomonAi??, nesvarbu, teigiamAi?? ar neigiamAi??? Juk A?i profesija labai priklausoma ai??i?? nuo asmeniniA? simpatijA?, nuo redakcijos politikos, o ypaA? nuo rinkos.

Netikiu absoliuA?ia laisve. A?inoma, laisvAi?? egzistuoja, bet ji labai reliatyvi. AbsoliuA?ios laisvAi??s nAi??ra, visi nuo ko nors priklausome. Man asmeniA?kai A?iuo poA?iAi??riu sekAi??si. AA? turAi??jau nemaA?ai laisvAi??s, nes dirbau A?takingame, garsiame kino A?urnale Cahiers du cinAi??ma, pats buvau jo redaktorius. TaA?iau kartais, net turAi??dami nevarA?omAi?? laisvAi??, kaip, sakykime, mano atveju, patys sau susikuriame tam tikrus rAi??mus, kurie riboja ir varA?o. PavyzdA?iui, A?sivaizduojame, kad reikia mAi??gti vienokius filmus ir nemAi??gti kitokiA?.

A?inoma, dienraA?A?iuose, savaitraA?A?iuose ir kituose bendro pobAi??dA?io leidiniuose kritiko laisvAi?? gerokai suvarA?o redakcijos nuostata, rinkos reikalavimai. DaA?nai kino kritikas spaudA?iamas raA?yti apie vienAi?? ar kitAi?? ai??zmedijinA?ai??? filmAi?? ai??i?? apie kurA? daug A?nekama, kuris plaA?iai aptarinAi??jamas, nors kritikui jis gal visai neA?domus kinematografiniu poA?iAi??riu. Gerbiu tuos kino kritikus, kurie nAi??ra pilkos paklusnios avys, kurie A?stengia nustebinti ir iA?dAi??sto savitAi?? nuomonAi??, kad ir kaip sudAi??tinga bAi??tA? jAi?? turAi??ti.

Ai??Gal todAi??l per visAi?? kino istorijAi?? yra tiek maA?ai iA?kiliA? kino kritikA?, teoretikA?? Rizikinga, nepatogu, sunku turAi??ti savitAi?? nuomonAi??, o juo labiau jAi?? apginti.

Taip, A?inoma. Tai sunki profesija. Bet todAi??l dar A?domiau bAi??ti kino kritiku. Jo darbas daA?nai nuvertinamas, daug kas sako, esAi?? kritikuoti lengva, o kurti menAi?? sunku. Manau, tai netiesa. Ir kritikuoti, ir kurti menAi?? yra vienodai sudAi??tinga. Tad ir kritikus kritikuoti reikAi??tA? atsargiai.

Be to, geras kino kritikas turi A?inoti, kaip kuriamas filmas. NeiA?manant techninAi??s kAi??rybos pusAi??s, neA?manoma perprasti kino meno. Friedrichas Nietzsche sakAi??, kad kritikas yra A?iAi??rovas-menininkas. Tokiomis savybAi??mis apdovanotas kritikas A?stengs pajusti filmAi??. A?inoma, gal ne visi filmai tokio pajutimo ir jautrumo yra verti, taA?iau recenzijAi?? raA?anA?io kritiko rankAi?? turAi??tA? vedA?ioti jausmas.

Ai??Kaip, JAi??sA? manymu, pasikeitAi?? kino kritikos vieta ir reikA?mAi?? dabar, kai atsirado internetas, o kino menas vis labiau paklAi??sta komercializacijai? IA? dienraA?A?iA?, savaitraA?A?iA? dingsta kino apA?valgininkA? skiltys, nyksta recenzijos, rimti kino A?urnalai uA?sidaro arba keiA?ia kryptA?ai??i??

A?inoma, kritikos vertAi?? ir reikA?mAi?? A?iandien yra sumaA?Ai??jusi dAi??l rinkos poveikio. Savo ruoA?tu internetas niveliuoja vertinimo lygA?, nes kritikuoti dabar gali visi. Be to, kinas irgi prarado savo simbolinA? kapitalAi?? ai??i?? naujosios technologijos padarAi?? jA? lengvai prieinamAi??, kinAi?? dabar gali daryti, kas tik nori. TodAi??l A?iandien kritikui dar sunkiau pramuA?ti tAi?? luobAi?? ir bAi??ti iA?girstam.

Kritika susilpnAi??jo, mano manymu, dar ir todAi??l, kad dabar kino kritikus rengia A?urnalizmo mokyklos. Suvienodinti mokymo principai lAi??mAi??, kad praradome tAi?? kritikos A?vairovAi??, kokia buvo, sakykim, prieA? trisdeA?imt metA?, kai kino kritikos imdavosi A?monAi??s, turintys skirtingAi?? patirtA? ir iA?silavinimAi??. Tai labai praturtino kino kritikAi??.

Ai??Ar A?iandien kritika dar gali daryti A?takAi?? kino procesui, kad padAi??tA? atgauti prarastAi?? prestiA?Ai?? ir vertAi???

Sunku atsakyti A? A?A? klausimAi??. Jei A?monAi??ms nebereikia kino kritikos, tai ir A?takos ji nebegali daryti. Jei kritikos tekstai skaitomi, vertinami, vadinasi, ji yra svarbi. A?ia vAi??l ta pati istorija ai??i?? jei kino kritikas pasakys kaA?kAi?? nauja, esminga, tai savaime patrauks dAi??mesA? ir darys poveikA?. Kritika juk irgi yra kino istorijos dalis.

Ar A?iandien A?manoma pasiekti tokA? kino kritikos lygA?, koks buvo 6-uoju, 7-uoju, 8-uoju deA?imtmeA?iais, kai ji darAi?? didA?iulAi??Ai??A?takAi??? AiA?ku, ne. TodAi??l A?iuolaikiniams kritikams daug sudAi??tingiau daryti poveikA? kino procesams. Dabar net ir kriterijai nAi??ra labai aiA?kAi??s: kuo remiantis tAi?? kritikAi?? raA?yti? Kritika tapo kino vartotojA? patarAi??ju, kokA? filmAi?? jiems A?iAi??rAi??ti, o kokio ne. Tokios kritikos, kuri A?stengtA? kinematografijai suteikti naujAi?? prasmAi??, yra labai nedaug ir jAi?? raA?yti sunku, nes kino pasaulyje A?sigalAi??jo pagrindinis kritikos prieA?as ai??i?? abejingumas.

Ai??Ar kritiko patirtis netrukdo Jums kaip reA?isieriui? Ar pavyksta nuo jos atsiriboti, kai filmuojate?

Negaliu savo patirties visai nepaisyti, juk anksA?iau buvau ir dabar esu tas pats A?mogus (juokiasi). Kai raA?au scenarijA? ar imuosi montaA?o, daugiau galvoju apie kitA? reA?isieriA? metodus. Kai filmuoju, sutelkiu dAi??mesA? tik A? savo sumanymAi??, nes A?is procesas kelia labai konkreA?ias problemas ir klausimus. Nors, kai uA?siveda kino gamybos maA?ina, viskas susimaiA?o, mano vaizduotAi?? ir pasAi??monAi?? maitina sinefilija, prisiminimai apie kitus filmus. Tai natAi??ralu, nes visa kino istorija yra vagysA?iA? virtinAi??. Visi reA?isieriai vagia vienas iA? kito, nieko visiA?kai originalaus nAi??ra.

Ai??RaA?ote apie kinAi?? ir muzikAi??. Ar tie menai labai artimi? Juk nuo pat kino atsiradimo jie gretinami.

generic viagra cipla.

Kinas, kaip ir muzika, yra menas, susijAi??s su laiku. Abu turi daug panaA?iA? bruoA?A? ir papildo vienas kitAi??. TaA?iau dvyniais jA? nepavadinsi, nes tarpusavyje daug kuo skiriasi. ManyA?iau, pati svarbiausia, esmingiausia bendra jA? savybAi?? ai??i?? ritmas. Muzikos ir vaizdo ryA?ys lemia, kAi?? mAi??gstu kine, o ko ne. Esu labai atidus garsui ai??i?? muzika kine vaidina lemiamAi?? vaidmenA?, nes ji charakterizuoja filmAi??. Jeano-Luco Godardai??i??o juostoms muzika yra labai svarbi. Alfredo Hitchcocko filmus pamAi??gau dAi??l Bernardo Herrmanno muzikos. ElektroninAi??s, ai??zmaA?inA?ai??? muzikos ir garsA? atsiradimas dar labiau suartino muzikAi?? su kinu, iA?laisvino kino garsAi??.

Ai??Kas lemia, kad muzika tampa integralia filmo dalimi arba atvirkA?A?iai ai??i?? svetimkAi??niu?

AbsoliuA?iA? taisykliA? nAi??ra. Taip, Holivudo filmuose skamba daug primityvios, viskAi?? uA?goA?ianA?ios muzikos. Net skausminga tai girdAi??ti. Bet yra ir puikiA? pavyzdA?iA?. Sakykim, naujausiame Davido Fincherio filme ai??zMergina su drakono tatuiruoteai??? labai A?domiai pritaikyta elektroninAi?? muzika. Ai??is reA?isierius ai??i?? vienas iA? tA?, kurie sAi??kmingiausiai A?iuolaikiniame kine naudoja muzikAi??. Muzika turi praturtinti mizanscenAi??, kad suteiktA? jai daugiau spalvA? ir prasmiA?. Dabartinei kino muzikai stinga originalumo, pasigendu A?vairesniA? temA?. Vienas mano draugas kompozitorius juokauja, kad tie reA?isieriai, kurie nesiklauso muzikos namie, verA?iau nenaudotA? jos ir savo filmuose. Manau, jis teisus.

Ai??Kokie artimiausi JAi??sA? planai?

Kas savaitAi?? vedu laidAi?? apie kino muzikAi?? France musique radijuje. Darau nedidelius filmukus internete apie kino muzikAi??. Esu beveik baigAi??s naujAi?? dokumentinAi?? juostAi??, susijusiAi?? su ai??znaujAi??ja bangaai???. RaA?au vaidybinio filmo scenarijA? ai??i?? tai dabar pats svarbiausias mano projektas. Apie naujAi?? knygAi?? kartais pagalvoju, taA?iau nei konkreA?ios idAi??jos, nei leidAi??jo dar neturiu, tik A?inau, kad tai bAi??tA? ne kino kritikos, o laisvesnAi??s formos knyga.

redi sildenafil.

Ai??DAi??koju uA? pokalbA?.