PalinkAi??jimai BernardinA? sodui

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Sodai
AUTORIUS:Ai??Algimantas BaceviA?ius

DATA: 2013-10

PalinkAi??jimai BernardinA? soduiAi??

Algimantas BaceviA?ius

Pritariau ir pritariu Vilniaus vadovA? sprendimui sutvarkyti BernardinA? sodAi??. SudAi??tingas restauracijos projektas jau A?gyvendintas, o rezultatai dar ilgai bus aptariami A?vairiais aspektais. Restauruotas sodas visu groA?iu atsiskleis tik po keleriA? metA?, bent dvejus metus kolekcijos bus taisomos, tobulinamos, turtinamos, reikAi??s atsodinti sunykusius ar neprigijusius augalus.

Svarbu pabrAi??A?ti, kaip gausiai tiek miestieA?iai, tiek sveA?iai lankosi sode ai??i?? ne tik ai??zproginisai??? antplAi??dis oficialaus atidarymo dienAi?? rodo, kokie reikalingi miestui tokio pobAi??dA?io objektai. Lietuvos gamtos mylAi??tojai yra iA?prusAi??. MaA?iau lankytojA?, kurie, skaitydami augalA? pavadinimus, lygino juos su nuosavomis kolekcijomis ar VakarA? Europoje matytais sodais, parkais.

Manau, nesuklysiu botanikos sodus priskirdamas gyviesiems muziejams. Toks palyginimas leidA?ia geriau suprasti esmAi?? ai??i?? sode, kaip ir muziejuje, kaupiamos kolekcijos, rengiamos parodos, stengiamasi A?sigyti kuo daugiau iA?skirtiniA? ai??zeksponatA?ai???, priimamos vertingos dovanos ir pan. Vykdami A? vienAi?? ar kitAi?? botanikos sodAi??, jau iA? anksto A?inome, kAi?? ten pamatysime, ai??i?? kokius augalus, kokiA? gAi??liA? derinius, medA?iA? alAi??jasai??i??

BernardinA? sodo informaciniuose skyduose skelbiama, kad restauracijos projektas atliktas, remiantis XIXai??i??XX a. istorine ikonografine medA?iaga. Doc. dr. Evaldas Vylius Navys savo straipsnyje ai??zVilniaus universiteto Botanikos sodo raidaai??? (Dendrologia Lithuaniae, 2011) nurodo, kad Lietuvos centriniame istoriniame archyve yra iA?likAi??s 1799 m. liepos 19 d. tuometinio vadovo Stanislovo Bonifaco Jundzilo ranka raA?ytas inventorinis augalA? sAi??raA?as, iA? viso 475 pavadinimai. Ai??ie augalai buvo perkelti, panaikinus Botanikos sodAi?? Pilies gatvAi??je. VAi??liau, 1824 m., kolekcijose buvo jau 6565 pavadinimA? augalai, nemaA?ai jA? atgabenta iA? aplinkiniA? miA?kA? ir pievA?. Po 1831 m. sukilimo prasidAi??jus caro valdA?ios represijoms, universitetas buvo uA?darytas. KeiA?iantis sodo pavaldumui, patirta daug praradimA?, kolekcijos iA?draskytos.

Per dabartinAi?? sodo rekonstrukcijAi?? A?alia naujA? augalA? pasodinta ir trilapAi?? ptelija, nurodyta senuosiuose sAi??raA?uose. Ilgainiui ji galAi??tA? sulaukti buvusiA? istoriniA? kaimyniA?: persiniA? alyvA? (Syringa x persica), sveikalapiA? (Clematis integrifolia) ir gelsvA?jA? (Clematis vitalba) raganiA?, A?ilkmedA?iA?. Lietuvoje nuo seno auginami A?eivamedA?iai ai??i?? BernardinA? sodAi?? bAi??tA? galima praturtinti juodojo A?eivamedA?io veislAi??mis (Aurea, Guincho Purple), kompaktiA?ka, net A?iemAi?? patrauklia Pyramidalis. Reikia ieA?koti ir naujA? perspektyviA? augalA?, imtis eksperimentinio sodinimo. ai??zPasiskolintiai??? yra iA? ko ai??i?? dabartinis Vilniaus universiteto Botanikos sodas yra sukaupAi??s vertingas melsviA?, snapuA?iA?, pvz., puikiA?jA? (Geranium x magnificum), astilbiA? kolekcijas, A?ia nuo pavasario iki rudens dA?iugina plaA?ialapAi?? brunera (Brunnera macrophylla), pavasarinis poraitis (Omphaloides verna), termopsis (Termopsis caroliniana), australinAi?? barA?kAi?? (Babtisia australis).

DaugybAi?? A?moniA? iA? viso pasaulio jau kelis deA?imtmeA?ius pavasarA? tradiciA?kai keliauja A? VaA?ingtonAi?? (JAV) pasigroA?Ai??ti sakurA? A?ydAi??jimu. Smagu, kad gAi??rAi??tis japoniA?kA? vyA?niA? A?iedais jau galima ir Vilniuje, Neries pakrantAi??je. BernardinA? sode galAi??tA? atsirasti A?iemos kvapA? sodas, kuriam tiktA? sausmedis (Lonicera x purpusii ai???Winter Beautyai???), kvapnusis putinas (Viburnum farreri ai???Farrerai???s Pinkai???), A?alA?ialunkis (Daphne bholua ai???Jaqueline Postillai???), tarpiniai hamameliai (Hamamelis x intermedia), brizgeniai (Sarcococca hookeriana, Sarcococca confusa) ir kiti augalai. Stipriai kvepiantys krAi??mai A? BernardinA? sodAi?? viliotA? lankytojus net A?iemAi??. Patrauklus visais metA? laikais bAi??na regelio trisparnis (Tripterygium regelii), beje, labai vertinamas ir liaudies medicinos.

Tvarkant BernardinA? sodAi??, pasodinta 160 kalniniA? puA?A?. Nuo XIX a. vidurio jos naudojamos KurA?iA? nerijos kopA? ar greitkeliA? A?laitams sutvirtinti. KraA?tovaizdA?io architektai ir privaA?iA? valdA? savininkai daA?nai sodina jas prie tvorA?, po langais, nes smaili spygliai gina nuo A?sibrovAi??liA?. Tai patvarus, specifinio pritaikymo augalas, darantis poveikA? A?eldyno charakteriui. RAi??A?ies aukA?tis Lietuvoje varijuoja nuo paA?eme besidriekianA?io krAi??mo iki (daA?niausiai) 3ai??i??5 ar net 8 m aukA?A?io medA?io, plotis siekia nuo 4 iki 8 m. Jei negauna pakankamai A?viesos arba neatlaiko tarpusavio konkurencijos, kalninAi?? puA?is po keleriA? metA? praranda taisyklingAi?? formAi?? ir patrauklumAi??, A?vairiai iA?sirieA?ia, iA?retAi??ja jos laja. TodAi??l BernardinA? sode tikslinga sodinti atitinkamas kalninAi??s puA?ies ar jau paplitusiA? kanadiniA? cAi??gA?, europinio kukmedA?io veisles, kitus spygliuoA?ius.

Rekonstrukcijos projekto autoriai sumaniai pritaikAi?? senAi??sias rododendrA? veisles, tokias kaip Cunninghamai??i??s White, hibridizuotAi?? Georgeai??i??o Cunninghamo 1830 m. Pasodintas ir dviskiautis ginkmedis, A? EuropAi?? atveA?tas apie 1727 m. Maloniai nustebino projekto autoriA? pasirinktas senovinis lenteliA? su augalo pavadinimu tvirtinimo bAi??das ai??i?? A? gruntAi?? smeigiamas laikiklis. TaA?iau tokios nuorodos yra ne prie visA? augalA?, jos reikalingos ir BernardinA? sode augantiems Smirnovo rododendrams (R. smirnovii), ir seniesiems medA?iams, ir naujai pasodintiems Ai??A?uolams, liepoms, berA?ams, galbAi??t naudojant maA?esnes, prie kamieno tvirtinamas lenteles. Pavadinimus reikAi??tA? raA?yti be klaidA?. Pasitaiko, kad smulkAi??s VakarA? Europos medelynai etiketAi??se nurodo netikslius, sinoniminius ar ai??zinvalidiniusai??? pavadinimus. BernardinA? sode kai kuriA? augalA? pavadinimai lentelAi??se irgi nurodyti netiksliai. Kadangi atkurtas botanikos sodas, o jam keliami daug aukA?tesni reikalavimai, todAi??l visus netikslumus derAi??tA? iA?taisyti (pvz., tiek paprastA?jA?, tiek visA? kitA? alyvA? pavadinimas lietuviA? kalba raA?omas tik daugiskaita).

Restauruodami Bryanto parkAi?? (0,9 ha) Niujorke, projekto autoriai kreipAi??si A? urbanistAi?? sociologAi?? WilliamAi?? H. Whyteai??i??Ai??, kuris analizuoja miesto problemas ir vieA?Ai??jA? gyvenimAi??, praA?ydami patarimo, kaip iA?guiti vandalus, kurie lauA?o suolus, dauA?o A?viestuvus, kAi??rena lauA?us, girtauja, prekiauja narkotikais ir pan. Atsakymas buvo paprastas: parkas turi tapti miestieA?iA? traukos centru. (J. William Thomson, The Rebirth of New York Cityai??i??s Bryant Park, Spacemaker Press, 1997). Kai buvo sukurtas daugiafunkcinis parkas, daugelio minAi??tA? problemA? nebeliko. Sektinas pavyzdys, taA?iau lankytojA? srautas ir jA? interesai turi bAi??ti subalansuoti taip, kad nedarytA? negatyvaus poveikio BernardinA? sodo esmei, savitumui, jo A?eldiniams. PriemoniA?, skirtA? didinti parkA? lankomumAi??, esama daug ir labai A?vairiA?, taA?iau kiekvienam kraA?te reikia taikyti tas, kurios geriausiai atitinka jo tradicijas ir A?proA?ius.

Analizuodami tiek istorinius sAi??raA?us, tiek senuosius augalus, dar iA?likusius BernardinA? sode, A?sitikinsime, kad didA?iausiai jA? daliai pavadinimus suteikAi?? A?vedas Carlas Linnaeus (1707ai??i??1778), augalA? sistematikos ir jais paremtos medicinos pradininkas, gyvA? gAi??liA? laikrodA?io iA?radAi??jas. Rusijos carienAi?? Jekaterina A?iam A?ymiam gamtininkui siA?sdavo gAi??les ai??i?? dailiuosius auskarAi??lius (Lamprocapnos spectabile), kurie tuo metu dar retai kur buvo auginami. Ai??i gAi??lAi??, kurios rausvi A?irdies formos A?iedai laikomi meilAi??s simboliu, puoA?ia ir BernardinA? sodAi??. Linnaeus iki A?iol gerbiamas tiek Europoje, tiek JAV ai??i?? jam statomi paminklai, A?rengiami skvereliai, veikia jo vardo draugijos, veikalai A?traukiami A? mokyklinius ir universitetinius vadovAi??lius. Kai kuriuose meno kAi??riniuose (skulptAi??ros, bareljefai) Linnaeus vaizduojamas su A?iaurinAi??s linAi??jos (Linnaea borealis L.) A?akele rankoje. Savo vardAi?? A?iam A?emaAi??giam augalui mokslininkas suteikAi?? pats. Ai??iaurinAi?? linAi??ja ypaA? mAi??gstama Skandinavijos ir Vidurio Europos A?alyse. KurA?iA? nerijoje jos vardAi?? iA?garsino RytprAi??siA? gamtininkai. BritA? salose ji, kartu su virA?iais, rododendrais ir A?emaAi??giais spygliuoA?iais, yra puikus gruntAi?? dengiantis, beje, ir vaistinis augalas. Ai??iaurinAi?? linAi??ja, A?traukta A? Lietuvos RaudonAi??jAi?? knygAi??, auga A?alies botaniniuose draustiniuose, pajAi??ryje ir net, pasak doc. GiedrAi??s KmitienAi??s, ValakampiA? miA?ko parke.

Prie VilnelAi??s vingio pagal A?io A?vedA? mokslininko sistemAi?? sukurtas botanikos sodas buvo etaloninis XVIII a. universitetinio botanikos sodo pavyzdys. Jei BernardinA? sode atsirastA? Carlo Linnaeuso atminimui skirtas akcentas (skulptAi??ra, bareljefas ar bent atminimo lenta), tai sutvirtintA? ryA?A? su istorine praeitimi, kuriAi?? primena ir jo pasodinta A?iaurinAi?? linAi??ja.

Jau minAi??jau, kad prieA? 200 metA? dalA? kolekcijA? sudarAi?? vietiniai krAi??mai, A?olAi??s ir pan. Lietuvos bankas platina proginAi?? monetAi??, skirtAi?? lietuvinei naktiA?iedei (Silene lituanica). Paradoksalu, taA?iau A?is patrauklus Lietuvos pievA? augalas plaA?iajai visuomenei iki A?iol maA?ai A?inomas. BernardinA? sodas galAi??tA? bAi??ti viena iA? tA? vietA?, kur lietuvinAi?? naktiA?iedAi?? pristatoma kolekcijose. Gal atsirastA? vietos ir apyniams, ir linams, juk turime atitinkamas su jais susijusias pramonAi??s A?akas?

AtnaujintAi?? erdvAi?? planuojama pritaikyti miestieA?iA? ir atvykAi??liA? kultAi??riniams, edukaciniams, rekreaciniams poreikiams. MiestA? parkai kitose A?alyse imasi A?vairiA? edukaciniA? akcijA?. Viena iA? jA? ai??i?? nemokamai platinami informaciniai leidiniai, pasakojantys apie parko A?eldynus. Antai Niujorko Centrinis parkas (uA? istoriniA? Vanderbilto vartA? plyti 2,5 ha ploto A?eldynas su dekoratyviniA? obelA? alAi??jomis, gAi??lynais, fontanu) kas ketvirtA? leidA?ia 4 puslapiA? informacinA? leidinA? The Conservatory Garden Highlights. Skaitytojai supaA?indinami su gAi??lynA? schemomis, sezoniniais augalais, jA? dauginimo bAi??dais, darbais roA?yne, numatomomis ekskursijomis ir paskaitomis, patariama, A? kuriuos A?eldinius atkreipti dAi??mesA? tam tikru metu. Pateikiama daug klasikiniA? botaniniA? grafiniA? pieA?iniA?.

Jau daugiau kaip 40 metA? veikia Niujorko vieA?ojo meno kompanija (Public Art Company), kurianti lauko galerijas, A?iam tikslui naudojamos ir parkA? erdvAi??s ai??i?? tai padeda pritraukti dar daugiau lankytojA?. Vilniaus dailAi??s akademija galAi??tA? bAi??ti puikus kaimynas/partneris, rengiantis panaA?ius meno projektus.

Gerai sutvarkyti, visavertiA?kai funkcionuojantys sodai ir parkai turi didA?iulA? turistA? traukos potencialAi??. Europos parkus pristatanA?io leidinio naujame numeryje raA?oma, kad Lietuvai atstovauja Palangos botanikos parkas ir Vilniaus universiteto botanikos sodas KairAi??nuose. BernardinA? sodAi?? irgi lankys turistai, taA?iau ar jis bus A?trauktas A? bAi??simus Europos parkA? katalogus, ar bus nominuojamas A?vairiems A?vertinimams? Ar pavyks profesionaliai iA?naudoti visas unikalias jo galimybes? Daug lems miesto savivaldybAi??s dAi??mesys ir sodo veiklos vadyba. GalbAi??t atsiras ai??zbotaninAi??ai??? kavinAi??, kur skanausime kulinarinio paveldo atgaivintAi?? paprastojo Ai??A?uolo giliA? kavAi??? TaA?iau BernardinA? sodas taps visavertis tik tada, kai imsis profesionalios edukacijos. Tai ne tik lauko stendai ar kilnojamosios gAi??liA? parodos, bet ir paskaitos, audio/vizualinAi??s programos A?vairiomis kalbomis, pristatanA?ios Europos dekoratyvinius augalus, Lietuvos gAi??lininkA? kolekcijas, serbentA? ar A?ilauogiA? veisles, supaA?indinanA?ios su mieste gyvenanA?iais paukA?A?iais, su archeologiniais A?ios teritorijos radiniais ir t.Ai??t.

Atlikta BernardinA? sodo rekonstrukcija yra sAi??kminga pradA?ia, neabejoju, kad susiburs profesionali miestieA?iA? mylima komanda, nuolatos didAi??s lojaliA? lankytojA? srautas, o bAi??simieji botanikai, gamtininkai, vaistininkai, menininkai A?ia galAi??s A?gyti pradines A?inias.