PamAi??stymai apie etninAi??s kultAi??ros apsaugAi?? ir iA?likimo perspektyvas

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SMETRAAi??TIS
TEMA: KultAi??rinis paveldas
AUTORIUS:Ai??Vytautas V. Jarutis

DATA: 2013-08

PamAi??stymai apie etninAi??s kultAi??ros apsaugAi?? ir iA?likimo perspektyvas

Vytautas V. Jarutis

Ai??A?anga

Lietuvos Respublikos (toliau LR) Seimo 2002 m. priimtoje IlgalaikAi??je valstybAi??s raidos strategijoje (iki 2015 m.) turtingas Lietuvos istorinis kultAi??ros paveldas ir gyvos kraA?to etnokultAi??rinAi??s tradicijos yra A?vardijamos tarp nedaugelio kitA? A?iuolaikinAi??s Lietuvos valstybAi??s stiprybAi??s faktoriA?[1]. AtsiA?velgiant A? vis didesnA? neigiamAi?? spartAi??janA?ios globalizacijos reiA?kiniA? poveikA? gyvosioms etninAi??s kultAi??ros tradicijoms, jA? apsauga ir puoselAi??jimas formuluojami kaip ilgalaikiai strateginiai valstybAi??s prioritetai svarbAi??s tautinAi??s savimonAi??s ir nacionalinio tapatumo iA?saugojimui. Trys metai iki A?ios strategijos suformulavimo 1999 m. priimtas EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statymas kaip teigiama LR KultAi??ros ministerijos interneto tinklapyje yra pirmasis teisAi??s aktas Europoje, kuriame apibrAi??A?ti valstybAi??s A?sipareigojimai etninei kultAi??rai, nustatantys bendrus lietuviA? etninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindus, etninAi??s kultAi??ros apsaugAi?? ir tAi??stinumAi??, plAi??tros bei turtinimo priemones ir sAi??lygas, kiek to nereglamentuoja kiti A?statymai[2]. Valstybiniu lygmeniu ai??zA?lubuojantai??? Lietuvos A?vaizdA?io formavimo strategijai ir niekaip nesurandant A?iuolaikinAi?? moderniAi?? valstybAi?? reprezentuojanA?iA? formuliA?, 2011 m. balandA?io mAi??n. nacionalinAi??s UNESCO komisijos inicijuotoje diskusijoje skirtoje nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos klausimams Lietuvoje sprAi??sti svarbiausiA? uA? kultAi??ros paveldo apsaugAi?? ir etninAi??s kultAi??ros globAi?? atsakingA? valdA?ios institucijA? atstovA? iniciatyva buvo pasiAi??lyta idAi??ja, kad viena iA? pozicionuojamA? Lietuvos A?vaizdA?io formuluoA?iA? galAi??tA? tapti ai??zLietuvos kaip nematerialaus kultAi??ros paveldo puoselAi??tojos A?vaizdisai???[3]. Taigi per pastarAi??jA? deA?imtmetA? susiklosA?iusioje Lietuvos politinAi??je erdvAi??je A?A?velgtinas siekis kurti unikalA? pasaulyje etninAi??s kultAi??ros globos modelA? ir remiantis juo pozicionuoti LietuvAi?? kaip valstybAi?? teikianA?iAi?? iA?skirtinA? dAi??mesA? nematerialaus kultAi??ros paveldo puoselAi??jimui.

Kyla klausimas, kiek unikalus yra lietuviA?kas etninAi??s kultAi??ros globos modelis pasaulinAi??je nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos praktikoje? NatAi??ralu, kad tokia klausimo formuluotAi?? kreipia dAi??mesA? lyginamosios perspektyvos link, kuriAi?? iA?samiai iA?analizuoti ne A?io straipsnio apimA?iai. TaA?iau siekiant A?vertinti, kas mAi??suose su etninAi??s kultAi??ros apsauga yra gerai, o kas ne taip gerai kaip norAi??tA?si, tikslinga pasiA?valgyti plaA?iau ai??zsavo kiemoai??? ribA? ir palyginti bent jau teisinio nematerialaus paveldo apsaugos reglamentavimo lygmenyje.

Nematerialaus paveldo apsauga: pasaulinAi?? praktika

Visuotinai yra pripaA?A?stama, kad pirmasis pasaulyje nematerialaus paveldo apsaugAi?? reglamentuojantis A?statymas KultAi??ros turtA? apsaugos A?statymas yra priimtas 1950 m. Japonijoje[4]. Kur japoniA?ku terminu bunka-zai (kultAi??ros turtai) A?vardijamos tiek materialios, tiek nematerialios nacionalinAi??s kultAi??ros vertybAi??s. Nematerialioms kultAi??ros vertybAi??ms priskiriant tradicinAi??Ai?? amatininkystAi??Ai?? (A?ventyklA? statybos, kimono gamybos, bonsai ir ikebana gamybos ir kitus A?gAi??dA?ius ir technologijas) bei atlikimo menAi?? (nogaku, kabuki, bunraku teatrA? pasirodymus, arbatos gAi??rimo ceremonijas ir kita). Pasak Smithsonian Instituto Liaudies gyvenimo ir kultAi??ros paveldo centro (ang. Smithsonian Institution Center for Folklife and Cultural Heritage) direktoriaus Richard Kurin, A?is A?statymas paveldAi?? apibrAi??A?Ai??s ne vien materialiomis kategorijomis, bet akcentavAi??s A?moniA? kaip gyvA?jA? turtA? (ang. living treasures) apsaugAi?? ir valstybinAi?? paramAi?? paskatino savarankiA?kA? nacionaliniA? nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos programA? kAi??rimAi?? PietA? KorAi??joje, Filipinuose, JAV, Tailande, PrancAi??zijoje, Rumunijoje, A?ekijoje, Lenkijoje ir kitur[5].

Tenka atkreipti dAi??mesA?, kad palyginti su nacionaliniu, tarptautiniu lygmeniu nematerialA?jA? paveldAi?? saugoti pradAi??ta tik XX a. aA?tuntame deA?imtmetyje. 1972 m. UNESCO priimta Pasaulio kultAi??ros ir gamtos paveldo globos konvencija pasiAi??liusi inventorizuoti nacionalines kultAi??ros vertybes reikA?mingas pasaulio kultAi??ros mastu ir suformulavusi esminius Pasaulio Paveldo SAi??raA?o sudarymo principus aprAi??pAi?? tik materialius paveldo statinius, istorines vietoves ir kultAi??rinius kraA?tovaizdA?ius, taA?iau visiA?kai neA?traukAi?? nematerialaus paveldo formA?. Pirmosios UNESCO rekomendacijos skirtos nematerialaus paveldo apsaugai buvo suformuluotos 1976 m. ai???Rekomendacijose dAi??l liaudies masiA? dalyvavimo ir indAi??lio kultAi??riniame gyvenimeai???, kuriose teigiama, kad bAi??tina saugoti ir populiarinti paveldAi?? bei tradicijas[6]. TarptautinA? tradicinAi??s kultAi??ros ir folkloro juridinAi??s apsaugos dokumentAi?? nuo 1980 m. ruoA?Ai?? UNESCO drauge su IntelektualinAi??s nuosavybAi??s teisiA? agentAi??ra WIPO. 1982 m. WIPO parengAi?? ai???PavyzdinA? folkloro apsaugos nuo neteisAi??to panaudojimo ir kitokios A?alingos veiklos modelA?ai???[7].Ai?? Patobulinta A?io dokumento 1985-A? metA? versija A?gyvendinta Kanadoje, Australijoje, Meksikoje, Indonezijoje ir kitose A?alyse. TaA?iau A? A?ias rekomendacijas Lietuvos etninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos A?statymo rengAi??jai nusprendAi?? nekreipti dAi??mesio, motyvuojant, kad A?A? dokumentAi?? ai??zbAi??tA? netikslinga paA?odA?iui pritaikyti Lietuvoje dAi??l specifiniA? kultAi??riniA? aplinkybiA?, nes minAi??tas dokumentas daugiausia gina A?iabuviA? kultAi??rAi??, jos archajines formasai???, o Lietuva siekia ginti Lietuvos visuomenAi??s tautinAi??s daugumo ai??i?? lietuviA? tradicinAi?? kultAi??rAi??[8].

Atkreipus dAi??mesA? A? spartA? tradicinAi??s kultAi??ros formA? nykimAi?? pasauliniu lygiu ir akultAi??racijos procesus, skatinamus dideliA? politiniA?, socialiniA? ir ekonominiA? pokyA?iA?, 1989 m. UNESCO generalinAi??je konferencijoje ParyA?iuje buvo patvirtintos ai???TradicinAi??s kultAi??ros ir folkloro apsaugos rekomendacijosai???[9]. Ai??iame dokumente visA? A?aliA? vyriausybAi??s yra raginamos iA?saugoti tradicinAi?? kultAi??rAi?? ir folklorAi?? kaip svarbiAi?? A?monijos kultAi??rinio palikimo dalA? ir pateikiami pasiAi??lymai, kaip uA?tikrinti tokiAi?? apsaugAi??. Greta kitA? apsaugos priemoniA? yra rekomenduojama ir juridinAi?? apsauga, kuriAi?? kiekviena valstybAi?? turAi??tA? uA?tikrinti savo A?statymais.

Europos SAi??junga (toliau ai??i?? ES), deklaruodama A?Ai??kA? ai??zsuvienijusi A?vairovAi??ai??? (ang. United in diversity) paA?ymi, kad europieA?iai susibAi??rAi?? A? Europos SAi??jungAi?? siekdami taikos bei gerovAi??s kartu praturtino vieni kitus kultAi??rA?, tradicijA? bei kalbA? gausa. Siekis iA?laikyti ir puoselAi??ti kultAi??rinAi?? A?vairovAi?? ES deklaruojamas jau nuo Mastrichto sutarties laikA?. Europos SAi??jungos sutartyje, kuriAi?? pasiraA?Ai?? Europos valstybAi??s – SAi??jungos narAi??s 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte, greta kitA? svarbiA? dalykA? nurodomas valstybiA?-nariA? siekis didinti tautA? solidarumAi?? ir iA?laikyti pagarbAi?? kiekvienos tautos istorijai, kultAi??rai bei tradicijoms. MinAi??tos sutarties nuostatos buvo iA?plAi??totos Europos SAi??jungos valstybiA?-nariA? virA?Ai??niA? susitikime Amsterdame 1997 m.Ai?? Nors Europos SAi??jungos sutartyje daugiausia kalbama apie laisvosios rinkos ir konkurencijos, bendros Europos valiutos sistemos sukAi??rimAi??, laisvAi?? asmenA?, kapitalo, prekiA? ar paslaugA? judAi??jimAi??, taA?iau neabejotina, kad valstybAi??s-narAi??s deramAi?? dAi??mesA? skiria ir nacionaliniA? valstybiA? tapatumo klausimams. Amsterdamo konferencijoje Europos SAi??jungos sutartis buvo papildyta dokumentais, kuriuose aptariamas valstybiA?-nariA? bendradarbiavimas kultAi??ros ir kitose srityse, siekiant iA?laikyti jA? kultAi??rAi??, kalbAi??, tradicijas bei paproA?ius ir imtis papildomA? priemoniA? regioninei A?vairovei uA?tikrinti. Tai paA?ymima ir Europos SAi??jungos sutarties 128 straipsnyje: ai??zEuropos Bendrija prisideda prie valstybiA?-nariA? kultAi??rA? klestAi??jimo, taip pat gerbia jA? tautinAi?? ir regioninAi?? A?vairovAi??, kartu iA?keldama bendrAi?? kultAi??ros paveldAi??ai???[10]. Pasak Virginijos KondratienAi??s:

ai??zDemokratiA?kas etninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos modelis yra A?tvirtintas Lietuvos nacionalinAi??je teisAi??je. Lietuva buvo pirmoji valstybAi?? Europoje, atskiru A?statymu A?teisinusi etninAi??s kultAi??ros valstybinAi?? globAi??. 1999 m. buvo priimtas EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statymas ir A?steigta Seimui atskaitinga institucija – EtninAi??s kultAi??ros globos taryba. Tai atitiko UNESCO rekomendacijAi?? ir Europos SAi??jungos sutarties dvasiAi??, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje A?tvirtintus bendruosius principus, kuriuose iA?reiA?kiama pagarba tautos sukurtoms vertybAi??ms – gimtajai kalbai, raA?tui, tradicijoms bei paproA?iams.ai???[11]

Kyla klausimas, kokiu lygmeniu UNESCO,Ai?? ES ir kitA? tarptautiniA? institucijA?, atsakingA? uA? nematerialaus paveldo apsaugAi?? rekomendacijos buvo pritaikytos Lietuvoje etninAi??s kultAi??ros globai reglamentuoti ir kiek tas reglamentavimas atitinka ai??zEuropos sAi??jungos sutarties dvasiAi??ai????

Ai??

EtninAi??s kultAi??ros globos konceptualioji problema: kAi?? atrinkti ir kAi?? iA?saugoti?

EtninAi?? kultAi??ra dar ne sAi??vokos, atrankos ir apsaugos lygmenyse, bet nacionalinAi??s svarbos lygmeniu Lietuvos teisAi??kAi??roje buvo pirmAi?? kartAi?? iA?kelta 1996 m. gruodA?io 19 d. LR Nacionalinio saugumo pagrindA? A?statyme, kuriame nurodoma, kad vidaus politika turi ugdyti tautinAi?? savimonAi??, valstybAi?? privalo uA?tikrinti lietuviA? tautos etninAi??s kultAi??ros, kultAi??ros savitumo ir paproA?iA? iA?saugojimAi??, puoselAi??ti tradicinAi?? A?eimAi??, A?vietimo sistema turi ugdyti tautinA? sAi??moningumAi??[12]. Tokiu bAi??du etninAi?? kultAi??ra iA?keliama kaip tautos stabilumo ir iA?likimo garantas.

1998 m. liepos 20 d. LR Seimui buvo pateiktas svarstyti LR EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statymo projektas[13], kurio aiA?kinamajame raA?te buvo nurodoma, kad etninAi?? kultAi??ra padeda iA?laikyti tautos savimonAi??, savarankiA?kAi?? visuomenAi??s ir valstybAi??s gyvenimAi?? pasaulio tautA? bendrijoje ir tai suvokdami A?statymo projekto kAi??rAi??jai Ai??mAi??si kurti teisinius lietuviA? etninAi??s kultAi??ros globos pagrindus:

ai??zPirmieji pasiAi??lymai sukurti ai???EtninAi??s kultAi??ros globos A?statymAi??ai??? nuskambAi??jo dar 1990 m. A?vykusiame I KultAi??ros kongrese. Ai??iAi?? idAi??jAi??, ypaA? skatinamAi?? prof. Norberto VAi??liaus, darAi?? 1995 m. Ai??mAi??si A?gyvendinti KultAi??ros ministerijos etninAi??s kultAi??ros ekspertA? komisija. Buvo pritarta D. UrbanaviA?ienAi??sAi?? 1996 m. geguA?Ai??s mAi??n. pasiAi??lytam projektui. Su A?statymo projektu (bei vAi??lesniais variantais) buvo supaA?indinti A?vairAi??s etninAi??s kultAi??ros ir kitA? sriA?iA? specialistai, nuolat tobulinant parengta per 20 projekto variantA?. TaA?iau tik nuo 1997 m. rudens susiformavo pastovi rengAi??jA? grupAi??, o nuo 1998 m. balandA?io mAi??n. A? jAi?? A?sijungAi?? ir teisininkai.ai???[14]

IdAi??ja teisiA?kai reglamentuoti etninAi??s kultAi??ros globAi??, sprendA?iant iA? A?io paaiA?kinimo, kilo taip vadinamA? ai??zetnokultAi??rininkA?ai??? rate, jAi?? palaikAi?? A?ymus etnologas, mitologijos tyrinAi??tojas Norbertas VAi??lius, kuris, kaip teigiama, ir A?vedAi?? A? ai??zapyvartAi??ai??? etninAi??s kultAi??ros terminAi??. TaA?iau teisininkai kaip ekspertai A? darbo grupAi?? buvo A?jungti tik paskutiniais metais. Vadinasi, iA? esmAi??s A?statymas buvo kuriamas humanitarA?, akademikA?, bet ne teisininkA? rate. Taigi, kaip A?is A?statymas apibrAi??A?Ai?? etninAi?? kultAi??rAi??, kAi?? siAi??lAi?? iA? jos atrinkti ir saugoti ir kaip tai koreliavo su ES ir tarptautine teise, reglamentuojanA?ia A?iAi?? sritA??

Pirmame 1998 m. liepos 20 d. A?statymo projekte etninAi?? kultAi??ra yra apibrAi??A?iama kaip ai??zvisos tautos (etnoso) per A?imtmeA?ius sukurta, iA? kartos A? kartAi?? perduodama ir nuolat atnaujinama kultAi??ros vertybiA? visuma, padedanti iA?laikyti tautinA? tapatumAi?? ir atverianti galimybAi?? kAi??rybiA?kai dalyvauti pasaulio tautA? bendrijojeai???[15]. TaA?iau A?statymiA?kai siAi??lant reglamentuoti etninAi??s kultAi??ros vertybiA? kaupimAi??, apsaugAi?? ir tyrimus iA? esmAi??s etninAi?? kultAi??ra suprantama kaip archyvinis ai??zartefaktasai???, kurA? reikia etnografiniA? ekspedicijA? metu uA?fiksuoti, apraA?yti, dokumentuoti ir saugoti tam skirtose specialiose saugyklose: archyvuose, muziejuose, tyrimo institutuose bei kitose specialiose institucijose (6 str.). Nors, kita vertus, egzistuoja sAi??voka etninAi??s kultAi??ros gyvoji tradicija, kuri apibrAi??A?iama kaip paveldAi??tos tautos kultAi??ros perdavimas, jos kAi??rimas ir atsinaujinimas dabartyje, taA?iau toliau ji niekaip nAi??ra konkretizuojama, nepateikiami jokie smulkesni tipologiniai atrankos kriterijai tik pabrAi??A?iama, kad ValstybAi?? remia nevyriausybines institucijas, uA?siimanA?ias etninAi??s kultAi??ros globa,Ai?? skatina ir koordinuoja jA? pastangas tAi??sti, tyrinAi??ti ir propaguoti gyvAi??jAi?? etninAi??s kultAi??ros tradicijAi??[16]. Taigi toks A?statymo projektas absoliuA?iai nesukAi??rAi?? ir nereglamentavo jokiA? veiksmingA? priemoniA?, kuriomis remiantis bAi??tA? konceptualiai aiA?ku, kas turi bAi??ti atrenkama iA? viso etninAi??s kultAi??ros masyvo ir kaip ai??zgyvosiosai??? etninAi??s kultAi??ros tradicijos turi bAi??ti saugojamos. AtvirkA?A?iai, A?statymo projektas sudarAi?? prielaidas etninAi?? kultAi??rAi?? suvokti iA?imtinai etnografine ai??zinventorizacineai??? prasme, lAi??A?as kreipiant tik etnografiniA? tyrimA? organizavimui, surinktos medA?iagos dokumentavimui ir patalpinimui saugoti tam skirtose saugyklose. Propagavimas gi suvokiamas taip pat ai??zinventorizacineai??? prasme kaip mokslininkA? sukauptA? tyrimA? arba suskaitmenintA? tautosakos ar tautodailAi??s archyviniA? rinkiniA? leidyba. Kyla klausimas, ar tatai buvo rekomenduojama ir UNESCO bei kitA? tarptautiniA? institucijA? rekomendacijose, A? kurias, kaip teigia A?statymo projekto sudarytojai, buvo atsiA?velgiama?

AtvirkA?A?iai, tiek 1976 m. ai???Rekomendacijose dAi??l liaudies masiA? dalyvavimo ir indAi??lio kultAi??riniame gyvenimeai???, tiek 1989 m. ai???TradicinAi??s kultAi??ros ir folkloro apsaugos rekomendacijoseai??? UNESCO ekspertai pabrAi??A?Ai??, kad tradicinAi??s kultAi??ros ir folkloro formos yra bendruomeniA? viduje gyvuojanA?ios ir neformalia komunikacija bei edukacija perduodamos iA? kartos A? kartAi??, siekiant, kad A?is kultAi??rinis tradicijA? perdavimo procesas nebAi??tA? nutrauktas iA?oriniA? masinAi??s kultAi??ros veiksniA?, svarbu nacionaliniu vyriausybiniu lygmeniu sudaryti sAi??lygas A?iA? ai??zgyvA?ai??? kultAi??rinAi??s raiA?kos formA? sklaidai per mokymAi?? ir informacijos prieinamumo didinimAi?? bei verA?iA? propagavimAi??. Taip tarptautiniuose dokumentuose nuosekliai buvo laikomasi kultAi??rinAi??s A?vairovAi??s skatinimo ir kultAi??rinio pliuralizmo principA?. Kaip antai 2001 m. lapkriA?io 2 d. tarptautinAi??je konferencijoje UNESCO ekspertai paskelbia VisuotinAi?? kultAi??rA? A?vairovAi??s deklaracijAi??, kurioje suformuluojamas tikslas: ai??zSaugoti kultAi??rA? A?vairovAi?? kaip gyvastingAi?? ir atsinaujinantA? turtAi??, paveldAi??, kuris turAi??tA? bAi??ti suvokiamas ne kaip statiA?kas reiA?kinys, bet kaip dinamiA?kas procesas, uA?tikrinantis A?monijos iA?likimAi??.ai???[17] IA? A?ios deklaracijos ir anksA?iau minAi??tA? rekomendacijA?, natAi??raliai ai??ziA?plaukAi??ai??? UNESCO 2003 m. spalio 17 d. ParyA?iuje priimta Nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos konvencija, kuriAi?? Lietuva ratifikavo 2005 sausio 21 d.. Ai??ios konvencijos pagrindu kaip analogija materialiam Pasaulio Paveldo SAi??raA?ui[18] buvo sukurti teisiniai pagrindai, kuriuose nurodyti Reprezentatyviojo A?monijos nematerialaus paveldo sAi??raA?o[19] sudarymo kriterijai ir apsaugos procedAi??ros, taip pat apibrAi??A?ta pati nematerialaus paveldo sAi??voka:

ai??zNematerialus kultAi??ros paveldas a?i?? tai ilgainiui nusistovAi??jusi veikla, vaizdai, iA?raiA?kos formos, A?inios, A?gAi??dA?iai, taip pat su jais susijusios priemonAi??s, objektai, A?mogaus veiklos produktai ir su jais susijAi?? kultAi??ros erdvAi??s, kuriuos bendruomenAi??s, grupAi??s ir kai kuriais atvejais pavieniai A?monAi??s pripaA?A?sta savo kultAi??ros paveldo dalimi. Ai??A? nematerialA? kultAi??ros paveldAi??, perduodamAi?? iA? kartos A? kartAi??, bendruomenAi??s ir grupAi??s nuolat atkuria reaguodamos A? savo aplinkAi??, A? sAi??veikAi?? su gamta ir savo istorija, ir jis joms teikia tapatybAi??s ir tAi??stinumo pojAi??tA?, tokiu bAi??du skatindamas pagarbAi?? kultAi??rA? A?vairovei ir A?mogaus kAi??rybingumui.ai???[20]

Siekiant konkretumo ir vengiant daugiaprasmybiA?, konvencijoje labai aiA?kiai iA?skiriamos nematerialaus paveldo sritys[21] inter alia:

a) A?odinAi??s kAi??rybos tradicijose ir iA?raiA?kos formose, A?skaitant kalbAi?? kaip nematerialaus kultAi??ros paveldo raiA?kos priemonAi??;

b) scenos mene,

c) paproA?iuose, apeigose ir A?ventiniuose renginiuose;

d) su gamta ir visata susijusiose mokslo srityse ir veikloje;

e) tradiciniuose amatuose.

Ai??

Taip pat konvencija kaip vienAi?? iA? svarbiausiA? apsaugos bAi??dA? nurodo ne nematerialaus paveldo registravimAi??, kaupimAi?? ir ai??zinventorizavimAi??ai???, bet jo perdavimAi?? per formalA? ir neformalA? A?vietimAi??[22]. Ai??

GrA?A?tant prie jau minAi??to pagrindinio LR teisAi??s akto, skirto saugoti tai, kAi?? apibrAi??A?ia konvencija – LR EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statymo, reikia paA?ymAi??ti, kad konvencijos nuostatos dabar galiojanA?ioje aktualiojoje A?io A?statymo redakcijoje konceptualiajame lygmenyje absoliuA?iai neatsispindi. Nors nuo pirmojo A?io A?statymo projekto 1998 m. praAi??jo jau 15 metA? ir jis buvo perA?iAi??rimas ir koreguojamas ne vienAi?? kartAi?? konceptuali samprata, kas yra laikoma etnine kultAi??ra ir kAi?? konkreA?iai iA? etninAi??s kultAi??ros reikia atrinkti ir saugoti per visAi?? tAi?? laikAi?? nebuvo pakeista, jos korekcijos netgi Ai??jo prieA?inga kryptimi.

Palyginus su 1998 m. projektiniu variantu, galiojanA?iame A?statyme iA? etninAi??s kultAi??ros apibrAi??A?imo lingvistiniame lygmenyje buvo eliminuotas ai??zatsivAi??rimas kAi??rybiA?kam dalyvavimui pasaulio tautA? bendrijojeai???, kuris pakeistas ai??ztautinAi??s savimonAi??s ir etnografiniA? regionA? savitumo iA?laikymuai???[23]. Tai, akivaizdA?iai liudija primordialistinA? siekA? homogenizuotis ai??ztautiniame kiauteai???, o ne atsiverti pasaulio kultAi??rinei A?vairovei, kAi?? deklaruoja konvencija. Taip pat A?statyme teisiA?kai yra ai??zA?lifuojamasai??? archyvinis, ai??zinventorizacinisai??? etninAi??s kultAi??ros globos modelis, konkretizuojant institucijas[24], kuriose etninAi?? kultAi??ra turi bAi??ti kaupiama, inventorizuojama ir saugojama (6 str.):

Ai??EtninAi??s kultAi??ros vertybes kaupia, saugo ir tiria:

1) archyvai, saugyklos, muziejai ir bibliotekos;

2) mokslo ir studijA? institucijos;

3) visuomeninAi??s organizacijos.

4) (Neteko galios nuo 2004 m. lapkriA?io 25 d.)

5) Mokslo ir studijA? institucijos rengia specialistus darbui etninAi??s kultAi??ros kaupimo, apsaugos ir tyrimo institucijose, atlieka etninAi??s kultAi??ros paveldo ir gyvosios tradicijos procesA? tyrimus.

Tiesa, atsirado ir vienas teigiamas poslinkis etninAi??s kultAi??ros apsaugos srityje. Ai?? dabartinA? galiojantA? A?statymAi??, ko nebuvo pirmajame 1998 m. projekte, yra A?trauktas 9 straipsnis. EtninAi??s kultAi??ros ugdymas. Jis atsirado treA?iajame A?statymo projekte[25] 1999 m. Ai??TaA?iau A?is ugdymas daugiausia koncentruojasi ne A? neformalA?jA? tradicijA? perdavimo procesAi??, bet A? etninAi??s kultAi??ros dalykA? integravimAi?? A? bendrojo lavinimo dalykA? programas. Ai??statyme taip ir liko nesukonkretintos etninAi??s kultAi??ros globos sritys, kas inter alia yra apibrAi??A?iama konvencijoje. TodAi??l neabejotinai tai yra pagrindinAi?? prieA?astis, kodAi??l lig A?iol Lietuva nAi??ra parengusi nacionalinio nematerialaus paveldo registro, nors tai imperatyviai yra nurodoma konvencijos 12 str. 1 dalyje: ai??zKad uA?tikrintA? nustatymAi?? ir numatomAi?? apsaugAi??, kiekviena ValstybAi?? Ai??alis, atsiA?velgdama A? joje esamAi?? padAi??tA?, parengia vienAi?? arba daugiau kaip vienAi?? savo teritorijoje esanA?io nematerialaus kultAi??ros paveldo registrAi??. Ai??ie registrai yra reguliariai atnaujinami.ai???[26]

LR KultAi??ros ministerija 2008 m. geguA?Ai??s mAi??nesA? iA?siuntAi?? raA?tAi?? DAi??l tradicinAi??s kultAi??ros vertybiA? sAi??vado modelio kAi??rimo atsakingiems savivaldybAi??se uA? etninAi??s kultAi??ros globAi?? pareigAi??nams, kurie buvo informuojami, kad pasirengtA? TradicinAi??s kultAi??ros vertybiA? sAi??vado kAi??rimo darbams: paskirtA? tam tikslui atsakingAi?? pareigAi??nAi??, pateiktA? informacijAi?? apie turimus materialinius ir techninius resursus. Ai??iame raA?te nurodomas A?io sAi??vado poreikis ir atsakingos vykdanA?iosios ir koordinuojanA?ios institucijos:Ai?? ai??zTai ilgalaikAi?? valstybinAi?? nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos programa, prie kurios jungiasi savivaldybAi??s, svarbiausios etninAi??s kultAi??ros srities kultAi??ros, mokslo, studijA? institucijos, nevyriausybinAi??s organizacijos ir t. t. Programai vadovauja KultAi??ros ministerija, veiklAi?? vykdo ir metodiA?kai Ai??vadovauja Lietuvos liaudies kultAi??ros centras.ai???[27] TaA?iau iki dabar A?is sAi??vadas nAi??ra parengtas ir, manytina, yra A?strigAi??s metodikos kAi??rimo stadijoje. Beje atkreiptinas dAi??mesys, kad terminas yra keiA?iamas, t.y. konvencijoje siAi??loma vadinti nematerialaus kultAi??ros paveldo registru, o LR KultAi??ros ministerija analogiA?kAi?? dalykAi?? vadina TradicinAi??s kultAi??ros vertybiA? sAi??vadu siekdama tarptautinAi??je praktikoje A?sitvirtinusA? terminAi?? nematerialus paveldas ai??zpritemptiai??? prie lietuviA?kosios etninAi??s kultAi??ros.

Apskritai sekant lietuviA? ai??zetnokultAi??rininkA?ai??? pasisakymus vieA?ojoje erdvAi??je, susidaro A?spAi??dis, kad A?odA?io paveldas bijomasi. Ai??vairiose diskusijose, reportaA?uose etninAi?? kultAi??ra iA?keliama kaip opozicija paveldui, argumentuojant, kad etninAi?? kultAi??ra yra visuomenAi??je gyvuojantis, t.y. ai??zgyvasai??? reiA?kinys, o paveldas yra tai, kas buvo sukurta praeityje, bet iki A?iA? dienA? iA?likAi??s tik kaip reliktas, artefaktas, iA? esmAi??s ai??zmirAi??sai??? dalykas[28]. TodAi??l prieA?inamasi bandymams sieti etninAi?? kultAi??rAi?? su paveldu, nes tai lyginama per paralelAi?? ai??zkaip gyvAi?? daiktAi?? pakiA?ti po antkapiuai???.

Vis dAi??lto viena proA?vaistAi?? tokioje monoperspektyvioje etninAi??s kultAi??ros konceptualizavimo ir tipologizavimo stadijoje yra A?A?velgtina -Ai?? LR Tautinio paveldo produktA? A?statymo pasirodymas 2007 m. birA?elio 26 d., kuriame atsiranda iki tol Lietuvoje nematytos sAi??vokos kaip Tautinio paveldo produktai, Tradiciniai gaminiai, Tradicinis amatas[29]. Ai??iame A?statyme aiA?kiai iA?skiriama, kaip to reikalauja konvencija ir kitos UNESCO rekomendacijos, tautinio paveldo produktA? klasifikavimo principai (12 str.) bei kategorijos (13 str.), kuriA? pagrindu sudaromas TradiciniA? amatA? sAi??vadas (14 str.) kaip tik amatininkystAi??s sritA? lieA?ianti nematerialaus paveldo registro dalis. Pagrindinis apsaugos ir tradicinAi??s amatininkystAi??s skatinimo principas, kurA? numato A?is A?statymas yra sertifikavimas, kuris skaidomas A? tris grupes: TradiciniA? amatA? meistro, TradiciniA? amatA? mokymo programA?, TradiciniA? mugiA? (15, 16, 17 str.). Sertifikavimas suteikia iA?skirtinA? statusAi?? tautinio paveldo produkcijai ir jos kAi??rAi??jams, bei tradicinAi??s meistrystAi??s ai??zperdavAi??jamsai??? dalyvauti rinkoje (teikiamas valstybinis ir ES struktAi??riniA? fondA? finansavimas, taikomos mokesA?iA? lengvatos, sudaromos iA?skirtinAi??s sAi??lygos prekybai tradiciniA? mugiA? metu). Tai – padeda ir vartotojui atskirti sertifikuotAi??, t.y. autentiA?kAi?? tautinio paveldo produktAi?? nuo falsifikuotA?, masinAi??s gamybos jA? atmainA?. Ai??is A?statymas buvo kuriamas LR A?emAi??s Ai??kio ministerijos kaimo reikalA? komiteto sudarytoje darbo grupAi??je, kurioje kaip teigiama A?statymo projektAi?? lydAi??jusiame aiA?kinamajame raA?te, dalyvavo Seimo nariai Saulius LapAi??nas ir Bronius PauA?a bei A?vairiA? sriA?iA? specialistai: VAi?? Kulinarijos paveldo fondo, TautodailininkA? sAi??jungos, LietuviA? etninAi??s kultAi??ros draugijos, EtninAi??s kultAi??ros globos tarybos, Istorijos instituto, Lietuvos liaudies buities muziejaus, A?emAi??s Ai??kio ir KultAi??ros ministerijA?, A?emAi??s Ai??kio rAi??mA? bei Seimo Kanceliarijos atstovai. Ai??io A?statymo kAi??rimas, kaip teigia darbo grupAi??s pirmininkas Jonas Jagminas buvo paremtas kruopA?A?iais esamos vidaus (nacionalinAi??s) situacijos tyrimais, sekant uA?sienio A?aliA? patirtimiAi?? bei tarptautiniais dokumentais[30]. TodAi??l jis iA? esmAi??s atitinka tai, kaip tradicinAi?? amatininkystAi?? dar 2001 m. siAi??lAi?? suvokti ir saugoti Tarptautinis kultAi??ros vertybiA? konservavimo ir restauravimo studijA? centras (ICCROM) ekspertA? darbo grupAi??s sudarytame metodiniame raporte ai??zAmatai ir apsaugaai???. Amatai A?ia suvokiami kaip nematerialAi??s tradiciniai gamybos A?gAi??dA?iai ir A?inios (ang. know-how), kuriA? savitumas yra iA?saugotas per A?imtmeA?ius, atspindintis tam tikro regiono kultAi??rinAi?? aplinkAi??, todAi??l vienintelAi??s tinkamos apsaugos priemonAi??s amatA? ai??zgyvybingumuiai??? iA?saugoti yra jA? produkcijos A?traukimas A? rinkos procesus sudarant iA?skirtines sAi??lygas bei investavimas A? tradiciniA? gamybos A?gAi??dA?iA? ir A?iniA? perteikimo ateities kartoms procesAi??[31].

Apibedrinimai ir rekomendacijos

Apibendrinant galima teigti, kad konceptualiame lygmenyje Lietuva 1999 m. rugsAi??jo 21 d. priAi??musi EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statymAi??, jA? grindAi?? plaA?iAi??ja Norberto VAi??liaus sukonstruotos etninAi??s kultAi??ros sampratos versija, modifikuota iA? esmAi??s A? tautinAi??, bet suprantamAi?? visos Lietuvos mAi??stu kaip nacionalinAi?? kultAi??ra, grindA?iama primordialistiniais homogeniA?kos tautos A?sivaizdavimo principais. Ai??io A?statymo kAi??rAi??jai nors deklaruodami sekAi?? tarptautine patirtimi nuAi??jo savarankiA?ku keliu, atmesdami UNESCO, ES ir kitA? tarptautiniA? institucijA? rekomenduojamAi?? taikyti kultAi??rinAi??s A?vairovAi??s pliuralistinA? principAi??. Ai??statymo kAi??rAi??jai, iA? esmAi??s humanitarai, akademinAi??s bendruomenAi??s nariai, t.y. ne teisininkai, etninAi?? kultAi??rAi?? vis dar suvokAi?? ontologiniame lygmenyje, nematydami reikalo konkreA?iau detalizuoti, kas iA? viso etninAi??s kultAi??ros ai??zmasyvoai??? turi bAi??ti atrenkama ir saugojama. EtninAi??s kultAi??ros globa ir jos teisinis reglamentavimas buvo ir yra suvokiamas iA?imtinai ai??zinventorizacineai??? prasme kaip etnografiniA? duomenA? ai??zsaugyklaai???. Tik 1999 m. treA?iajame A?statymo projekte atsirado 9 str. ai???EtninAi??s kultAi??ros ugdymasai???. 2005 m. ratifikavus UNESCO Nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos konvencijAi??, jos nuostatos A? nacionalinAi?? teisAi?? nebuvo inkorporuotos. Ai??statymas liko pirminAi??je bAi??klAi??je, o vieA?ojoje erdvAi??je ai??zetnokultAi??rininkaiai??? akivaizdA?iai suprieA?ino ai??zgyvAi??jAi??ai??? etninAi??Ai?? kultAi??rAi?? su ai??zmirusiuai??? paveldu, nors konvencija akivaizdA?iai skatino formuluoti konkreA?ius atrankos kriterijus ir principus, kokiu bAi??du nematerialus paveldas turi bAi??ti saugomas. Tai lAi??mAi?? nesAi??kmAi?? kuriant nacionalinA? nematerialaus paveldo registrAi?? pervadintAi?? A? TradicinAi??s kultAi??ros vertybiA? sAi??vadAi??, vengiant vartoti sAi??vokAi?? paveldas.

Rekomenduojama: Sekti kitA? valstybiA? pavyzdA?iu ir ai??zneiA?radinAi??ti dviraA?ioai???, o tiesiogiai inkorporuoti 2003 m. UNESCO Nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos konvencijAi?? A? nacionalinAi?? teisAi??, kaip tai yra padarAi?? pvz. prancAi??zai[32]. Arba jei norima eiti savarankiA?ku keliu, tuomet EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statyme reiktA? detaliai iA?skirti etninAi??s kultAi??ros sritis, kurias A?is A?statymas apimtA?, suformuluoti TradicinAi??s kultAi??ros vertybiA? sAi??vado sudarymo principus, atrankos kriterijus ir A?galioti tuo besirAi??pinanA?ias atsakingas vykdomAi??sias institucijas centriniu valstybiniu mastu ir savivaldybiA? lygmenyje. Beje sektinAi?? pavyzdA? jau turime ai??i?? 2007 m. LR Tautinio paveldo produktA? A?statymAi??.

Ai??

Summary

Reflections about the preservation of ethnic culture and the survival perspectives

The article brings to light the conceptual problem of the efficiency of preservation of ethnic culture in Lithuanian legislation. There is trying to answer, how existing regulations of preservation of intangible heritage, recognizable as ethnic culture in Lithuania, correlates with the recommendations of international and European authorities responsible of the preservation and accession of intangible heritage around the World. The outcomes of the article show that main problems of preservation of intangible heritage in Lithuania originate from the conception of ethnic culture, which show non-reflected view of homogenic nation and their traditional, basically rural culture. With the initiations of humanitarians this concept were directly moved into the national law system with hasnai???t reviewed the ontological essence of this term. This caused a lot of problems with selection, documentation, protection and promotion of ethnic culture in Lithuania. Despite Lithuania ratified the UNESCO Convention of intangible cultural heritage protection in 2005, nothing wouldnai???t be done to incorporate the international regulations in the national law system. Ethnic Culture protection model is orientated on conservation and ai???inventorisationai???, without any concrete guidelines and criteria, which heritage should be selected and which ai??i?? protected. Until today Lithuania hasnai???t formulated methodological criteria of selection of national intangible heritage, according which could be created the national inventories of intangible cultural heritage. While the UNESCO Convention imperatively demands of such inventories for effective protection.



[1] LR Seimo nutarimas dAi??l ValstybAi??s ilgalaikAi??s raidos strategijos // ValstybAi??s A?inios,Ai??2002-11-27,Ai??Nr. 113-5029. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=193888> [A?r. 2013 04 30]

[2] EtninAi??, regionA? kultAi??ra ir vaikA? ir jaunimo kultAi??rinAi?? edukacija // LR KultAi??ros ministerija. Prieiga internete: <http://www.lrkm.lt/index.php?3259099251> [A?r. 2013 04 30]

[3] Lietuvos nacionalinAi??s UNESCO komisijos 2011 m. veiklos ataskaita. Prieiga internete: <http://unesco.lt/uploads/UNESCO_komisija_metine_ataskaita2011_2012-03-01.pdf> [A?r. 2013 04 30]

[4] Saito Hirotsugu, Protection of intangible cultural heritage in Japan // Asia-Pacific Database on Intangible Cultural Heritage (ICH). Prieiga internete: <http://www.accu.or.jp/ich/en/pdf/c2005subreg_Jpn2.pdf> [A?r. 2013 04 30]; Law for the protection of Cultural Properties ai??i?? Japan 1950. Prieiga internete: <http://www.wipo.int/tk/en/laws/pdf/japan_cultural.pdf> [A?r. 2013 04 30]

[5] Richard Kurin, Safeguarding Intangible Cultural Heritage in the 2003 UNESCO Convention: a critical appraisal // Museum international, vol. 56, issue 1-2, May 2004, p. 68. Prieiga internete: <http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1350-0775.2004.00459.x/pdf> [A?r. 2013 04 30]

[6] Recommendation on Participation by the People at Large in Cultural Life and their Contribution to It // UNESCO 26 November 1976. Prieiga internete: <http://portal.unesco.org/en/ev.php-URL_ID=13097&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.html> [A?r. 2013 04 30]

[7] Model Provisions for National Laws on the Protection of Expressions of Folklore Against Illicit Exploitation and Other Prejudicial Actions // UNESCO 6 May 1985. Prieiga internete: <http://unesdoc.unesco.org/images/0006/000637/063799eb.pdf> [A?r. 2013 04 30]

[8] EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos A?statymo projekto aiA?kinamasis raA?tas, 1998-07-20, nr. P-1315. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=60158> [A?r. 2013 04 30]

[9] Recommendation on the Safeguarding of Traditional Culture and Folklore // UNESCO 15 November 1989. Prieiga internete: <http://portal.unesco.org/en/ev.php-URL_ID=13141&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.html> [A?r. 2013 04 30]

[10] Europos SAi??jungos sutarties suvestinAi?? redakcija. 2008 05 09 // Europos komitetas prie LR VyriausybAi??s (autentiA?kas vertimas). Prieiga internete: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:115:0013:0045:LT:PDF>Ai?? [A?r. 2013 04 30]

[11] KondratienAi?? V., EtninAi??s kultAi??ros teisAi??s pagrindai Lietuvoje ir Europoje // LRS.lt, 2002-02-16. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2228&p_d=30303&p_k=1>Ai?? [A?r. 2013 04 30]

[12] LR Nacionalinio saugumo pagrindA? A?statymas. 1996 m. gruodA?io 19 d. Nr. VIII-49. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=438145> [A?r. 2013 04 30]

[13] LR EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos A?statymo projektas, 1998-07-20, nr. P-1315. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=60157&p_query=&p_tr2=2> [A?r. 2013 04 30]

[14] EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos A?statymo projekto aiA?kinamasis raA?tas, 1998-07-20, nr. P-1315. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=60158> [A?r. 2013 04 30]

[15] LR EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos A?statymo projektas, 1998-07-20, nr. P-1315.

[16] Ten pat, 8 str. 1 dalis.

[17] UNESCO VisuotinAi?? kultAi??rA? A?vairovAi??s deklaracija. ParyA?ius 2001 m. lapkriA?io 2 d.. Prieiga internete: <http://unesco.lt/uploads/file/failai_VEIKLA/kultura/kulturu_ivairove/Visuotine_Kulturu_ivairoves_deklaracija_LT.pdf> [A?r. 2013 04 30]

[18] World Heritage List, UNESCO. Prieiga internete: <http://whc.unesco.org/en/list> [A?r. 2013 04 30]

[19] Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity, UNESCO. Prieiga internete: <http://www.unesco.org/culture/ich/index.php?lg=en&pg=00011>Ai??Ai?? [A?r. 2013 04 30]

[20] UNESCO Nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos konvencija. ParyA?ius 2003 m. spalio 17 d., 2 str. // LR VyriausybAi??s kanceliarija (autentiA?kas vertimas). Prieiga internete: <http://www.unesco.lt/documents/kultura/nemt.kult.paveldo_apsaugos_konvencija.pdf> [A?r. 2013 04 30]

[21] Ten pat, 2 str. 2 punktas.

[22] Ten pat, 2 str. 3 punktas.

[23] LR EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statymas. 1999 m. rugsAi??jo 21 d. Nr. VIII-1328. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=370909>Ai?? [A?r. 2013 04 30]

[24] Ten pat, 3 str.

[25] EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statymo projektas. 1999-06-16, nr. P-1315(3). Prieiga internte: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=82333> [A?r. 2013 04 30]

[26] UNESCO Nematerialaus kultAi??ros paveldo apsaugos konvencija. 12 str. 1 dalis

[27] LR KultAi??ros ministerija. DAi??l tradicinAi??s kultAi??ros vertybiA? sAi??vado modelio kAi??rimo. 2008 m. geguA?Ai??s mAi??n., nr. Prieiga internete: <http://www.llkc.lt/index.php?721019722>Ai?? [A?r. 2013 04 30]

[28] VaiA?kAi??nas J., EtninAi?? kultAi??ra ai??i?? pertvarkymas ar metodiA?kas naikinimas? // Alkas.lt, 2010 11 23. Prieiga internete: <http://alkas.lt/2010/11/23/j-vaiskunas-etnines-kultura-%E2%80%93-pertvarkymas-ar-metodiskas-naikinimas/> [A?r. 2013 04 30] ; Radijo laida ai??zRaktas: EtninAi?? kultAi??ra ai??i?? pertvarkome ar naikiname?, ved. Audrys Antanaitis // A?iniA? radijas. 2010-11-23. Prieiga internete: <http://www.ziniur.lt/archyvas/2010/8/raktas/12062/etnine-kultura-%E2%80%93-pertvarkome-ar-naikiname> [A?r. 2013 04 30]

[29] LR Tautinio paveldo produktA? A?statymas. 2007 m. birA?elio 26 d. Nr. X-1207, 2 str. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301365&p_query=Tautinio%20paveldo%20produkt%F8&p_tr2=2>Ai?? [A?r. 2013 04 30]

[30] Tautinio paveldo produktA? A?statymo projekto aiA?kinamasis raA?tas. 2006-02-14, nr. XP-1102. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=270614> [A?r. 2013 04 30]

[31] Crafts and Conservation: Synthesis Report for ICCROM. Lucy Donkin 21st June 2001. Prieiga internete: <http://www.iccrom.org/pdf/ICCROM_02_CraftsandConservation_en.pdf> [A?r. 2013 04 30]

[32] La sauvegarde du patrimoine culturel immateriel: un enjeu aux multiples facettes, M. Mahfoud Galloul, IEP de Lyon 2006. Prieiga internete: <http://doc.sciencespo-lyon.fr/Ressources/Documents/Etudiants/Memoires/Cyberdocs/Masters/SECI/mousset_a/pdf/mousset_a.pdf> [A?r. 2013 04 30]