PamirA?ti baimAi??: 7-oji Berlyno bienalAi??

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Menas
AUTORIUS:Ai??AistAi?? Paulina VirbickaitAi??

DATA: 2012-06

PamirA?ti baimAi??:Ai??7-oji Berlyno bienalAi??

AistAi?? Paulina VirbickaitAi??

Ar menas gali iA? tiesA? veikti ir iA? esmAi??s keisti realA? pasaulA?? Koks yra meno poveikis aplinkai? Tokius klausimus uA?duoti gatvAi??je sutiktam menininkui bAi??tA? kiek rizikinga ar bent jau nemandagu, o tikAi??tis tiesaus ir iA?samaus atsakymo ir apskritai neverta. Klausimai sunkAi??s. TaA?iau tai nereiA?kia, kad turime jA? vengti, ai??zpagal nutylAi??jimAi??ai??? sutikdami, kad menas tiesiog veikia ir tiek. Ai??ie klausimai buvo uA?duodami balandA?io 27 dienAi?? atidarytos 7-osios Berlyno bienalAi??s metu. Kas keisA?iausiaAi??ai??i?? bienalAi??s kuratoriai ne tik klausia, bet ir pateikia savo atsakymo variantAi??, sutikdami, jog atsakymA? gali bAi??ti ir kitokiA?.

Ai?? A?iA? metA? Berlyno bienalAi?? menininkai buvo atrenkami ne pagal portfolio groA?A? ar storA?, bet pagal A?sitraukimAi?? A? politinius ar visuomeninius procesus. BienalAi??s temaAi??ai??i?? politika ir menas, arba net menas kaip politikaAi??ai??i?? visuomeniA?kas ir aktyvus, siekiantis konkreA?iais veiksmais keisti konkreA?iAi?? situacijAi??. Tokio meno efektyvumas apskaiA?iuojamas A? protesto mitingus susirinkusiA? A?moniA? skaiA?iumi, A? procesAi?? A?sitraukusiais asmenimis ar pakeistais politikA? nutarimais. Dalyvauti bienalAi??je pakviesti labai A?vairAi??s A?monAi??s: menininkai, politikai, gatvAi??s menininkai ar jA? grupAi??s, kuratoriai. Su jA? idAi??jomis ir metodais, kaip ir paA?ia bienalAi??s koncepcija, galima nesutikti ir ginA?ytis. TaA?iau pirma reikAi??tA? A?dAi??miai iA?klausyti ir, pamirA?us A?proA?ius bei baimAi??, ramiai pagalvoti.

Berlyno bienalAi?? A?steigta 1998 metais kaip A?iuolaikinio meno platforma, skirta jaunA?jA? menininkA? kAi??rybai pristatyti. Ai??ios bienalAi??s tikslasAi??ai??i?? tapti atvira erdve eksperimentams, pristatanA?ia ir tirianA?ia naujausias A?iuolaikinio meno tendencijas. BienalAi?? nuo pat pradA?iA? siekAi?? rodyti nekomercinA?, eksperimentinA? menAi??, nebijodama kontroversijA? irAi??ai??i?? kartaisAi??ai??i?? publikos A?okiravimo. Nuo 2004-A?jA? Vokietijos kultAi??ros ministerija A?iam renginiui skyrAi?? nuolatinA? 2,5 milijono eurA? fondAi??, kas organizatoriams leidA?ia laisvai A?gyvendinti keisA?iausius sumanymus.

Praeitos, 2010 metA?, bienalAi??s, pavadintos ai??zKas laukia ten?ai???, kuratorAi?? Kathrin Rohmberg savo tikslAi?? A?vardijo kaip meno ir tikrovAi??s santykio tyrimAi??. Videofilmai ir instaliacijos kalbAi??jo apie realybAi??Ai??ai??i?? viso pasaulio miestA? gatves, skurdAi??, emigracijAi?? ir meno vietAi?? tarp jA?. 6-Ai??jAi?? bienalAi?? aplankiau gana atsitiktinai, tiesiog lAi??kdama per visus iA? eilAi??s vertus pamatyti Berlyno renginius. TuristaujanA?iai atvykAi??lei iA? ramios, savo sultyse burbuliuojanA?ios Lietuvos didelAi?? bienalAi??s kAi??riniA? dalis pasirodAi?? svetima ir asmeniA?kai neaktuali. Emigracijos Vokietijoje ar skurdo Afrikoje problemas galima suprasti, taA?iau iA? tiesA? A?sijaustiAi??ai??i?? sunku. Toks nemalonus tolimo giminaiA?io iA? provincijos jausmas didmiesA?io gatvAi??seAi??ai??i?? supranti, kad pasaulis daug didesnis ir margesnis, nei tau atrodAi??, ir kartu truputA? nori namo, kur paA?A?stamas kiekvienas gatvAi??s A?enklas, o maA?os bei didelAi??s kaimynA? paslaptys seniai visiems A?inomos ir apkalbAi??tos. Berlyno bienalAi??Ai??ai??i?? nelabai jauki, taA?iau maksimaliai aktuali ir jautri erdvAi??, kurioje nAi??ra vietos pramogoms ir dvasiniam poilsiui. A?inoma, vaA?iuoju ir A? A?iA?metAi??, jau 7-Ai??jAi??, bienalAi??. Tik A?A? kartAi?? jau atlikusi namA? darbusAi??ai??i?? internete susipaA?inusi su koncepcija, kuratoriais ir kai kuriais projektais. Ar tai padAi??jo? Ir taip, ir ne.

Ai??Ai??spAi??dinga kuratoriA? komanda

7-osios Berlyno bienalAi??s kuratoriumi tapo lenkA? menininkas ir parodA? kuratorius Arturas Ai??mijewskis. VarA?uvoje gimAi??s ir skulptAi??ros studijas baigAi??s menininkas 1995 metais atstovavo Lenkijai Venecijos bienalAi??je. Taip pat jisAi??ai??i?? politinio judAi??jimo ai??zKrytyka Politycznaai??? narys ir to paties pavadinimo A?urnalo redaktorius. A.Ai??Ai??mijewskio kAi??riniaiAi??ai??i?? performansai ir videofilmaiAi??ai??i?? provokuojantys ir skandalingi, labiausiai jA? domina socialinAi??s ir politinAi??s temos. 2007 metais jis paskelbAi?? kontroversiA?kAi?? manifestAi?? ai??zTaikomasis socialinis menasai???, kuriame teigiama, jog dabartinis menas tapAi??s neveiksnus, o vadinamoji meno (ir menininkA?) autonomija tAi??ra apgaulingas mitas. AtsakymA? ieA?kanA?iai visuomenei menininkai suteikia tik dar daugiau iA?radingA? klausimA?. Menas tolsta nuo gyvenimo, tampa elitinis ir bejAi??giA?kas, teiA?galintis uA?siimti ai??zaksomine kritikaai???. Jo manymu, iA?eitis iA? A?ios padAi??tiesAi??ai??i?? meno poveikio iA?naudojimas dalyvaujant ir aktyviai veikiant socialiniame lauke. Ai??iandien, praAi??jus penkeriems metams, idealistinAi?? A.Ai??Ai??mijewskio pozicija meno ir jo galimybiA? atA?vilgiu nepasikeitAi??, tik tapo dar konkretesnAi??. TodAi??l nenuostabu, jog 2012-A?jA? Berlyno bienalAi?? kuratorius siekAi?? paversti nebe eksperimentA? ar ieA?kojimA?, o politiniA? veiksmA? lauku.

A. Ai??mijewskis, rengdamas bienalAi??, pasikvietAi?? dar du kuratorius: kolegAi?? lenkAi?? JoannAi?? WarszAi?? ir meno grupAi?? iA? Rusijos VOINA. J. Warsza (g. 1976) yra baigusi VarA?uvos teatro akademijAi??. Jos tyrinAi??jimo sritis taip pat yra socialiniai ir politiniai klausimai. IA? Vilniaus kilusi kuratorAi?? kelis kartus yra A?ia skaiA?iusi paskaitas, 2009 metais dalyvavo X Baltijos tarptautinio meno trienalAi??je. Labai iA?kalbingas treA?iojo kuratoriausAi??ai??i?? grupAi??s VOINA pakvietimas. Tai visame pasaulyje itin radikaliais veiksmais iA?garsAi??jusi, politiA?kai aktyvi grupAi??, protestuojanti prieA? esamAi?? politinAi??, ekonominAi?? ir visuomeninAi?? dabartinAi??s Rusijos santvarkAi??. PasirinkAi?? gyvenimAi?? be pinigA?, persekiojami teisAi??saugos ir turintys milijonus gerbAi??jA? visame pasaulyje, grupAi??s VOINA nariai beatodairiA?kai laikosi savo principA? ir A?sitikinimA?. ai??zMes paAi??mAi??m BerlynAi??. Kitas A?ingsnisAi??ai??i?? revoliucija Rusijojeai???,Ai??ai??i?? taip uA?baigia savo trumpAi?? bienalei raA?ytAi?? pareiA?kimAi?? grupAi??s nariai.

A?inant kuratorius ir jA? poA?iAi??rA? A? nAi??dienA? menAi??, dar prieA? prasidedant bienalei visiems buvo akivaizdu, jog tai nebus tradicinis vizualaus meno renginys. ai??zParodos A?aloja A?iuolaikinA? menAi??. Visi menininkai A?iandien tik ir tegalvoja, kur ir kada jiems surengti kitAi?? parodAi??. TodAi??l kuo maA?iau bienalAi??je bus meno kAi??riniA?, tuo geriauai???,Ai??ai??i?? teigAi?? VOINA atstovai. Pagrindinis kuratorius jiems antrino raA?ydamas: ai??zAi??iandien menui neuA?tenka tik raA?yti projektus fondams ir dalyvauti ekonominAi??s naudos dalybose kuriant ir parduodant. Visa tai nAi??ra blogai, taA?iau menas taip pat turAi??tA? bAi??ti sumanus ir pakankamai kAi??rybiA?kas tam, kad uA?imtA? savo vietAi?? visuomeniniuose procesuose.ai??? Ai?? Berlyno bienalAi?? pakviestA? menininkA? tikslasAi??ai??i?? kurti ne objektus, o politinius A?vykius. Rodyti menAi??, kuris veikia aplinkAi??. Be cinizmo ir pozos, bet su didele idealizmo doze ir maksimaliu A?sitraukimu, kartais net rizikuojant savo reputacija ar gyvenimu. ai??zPamirA?ti baimAi??ai??? (Forget Fear)Ai??ai??i?? toks 7-osios Berlyno bienalAi??s pavadinimas.

Atidarymas ir pagrindinAi?? ekspozicija

Ketvirtadienio vakaras roA?iniais A?iedais A?ydinA?iame Berlyne. VisurAi??ai??i?? gausybAi?? A?moniA?. TAi?? patA? vakarAi??, kai buvo atidaryta bienalAi??, prasidAi??jo ir Berlyno galerijA? savaitgalis. Ai??io renginio metu visame mieste vyksta parodA? atidarymai 51-oje meno galerijoje. KW A?iuolaikinio meno instituto, pastato, kuriame vyksta pagrindinAi?? bienalAi??s dalis ir jos atidarymas, kiemas pilnas A?moniA?. Kvepia A?ia pat parduodamu alum, sumuA?tiniais ir kepsneliais. Yra ir policija bei greitoji. Ai??iA?, rodos, neprireikAi??Ai??ai??i?? atidarymas praAi??jo be mums A?prastiniA? oficialiA? ceremonijA?, bet ir be incidentA?. Pirmasis aukA?tas paA?ymAi??tas ai??zOccupy Biennaleai??? A?enklaisAi??ai??i?? A?ia kuratorius pakvietAi?? ai??zOccupyai??? judAi??jimo atstovus menininkus iA? viso pasaulio, kurie ragino A?iAi??rovus prisijungti ir tiesiog neformaliai bendrauti. DidA?iulAi?? pirmojo aukA?to erdvAi?? uA?grAi??sta palapinAi??mis, A?vairiausiais plakatais ir lozungais: ai??zJei mes visi tapome vartotojais, ar tai reiA?kia, kad menininkai ir politikai dabar yra tapAi?? produktais?ai???, ai??zTai ne mAi??sA? muziejus. Tai mAi??sA? veiksmo vietaai???, ai??zGaliAi?? A?monAi??msai???Ai??ai??i?? tokie ir panaA?Ai??s uA?raA?ai anglA?, vokieA?iA?, ispanA? kalbomis. VisAi?? bienalAi??s laikAi?? A?ia vyks susitikimai, diskusijos ir pokalbiai.

Antrasis aukA?tas skirtas projektui ai??zState of Palestineai??? (Palestinos valstybAi??), A?ia galima pasiimti tokio paties pavadinimo lipdukAi?? ir A?siklijuoti A? pasAi??, taip protestuojant prieA? grieA?tAi?? Izraelio reA?imAi?? pasienio ruoA?e. Tai tAi??stinis palestinieA?io menininko projektas: lipdukai dalijami ne tik parodos metu, yra A?moniA?, iA? tiesA? juos A?siklijavusiA? A? pasAi??. Vienoje iA? projekto dalyviA? nuotraukA? atpaA?inau ir SlavojA? A?iA?ekAi??. Taip pat A?is menininkas sukAi??rAi?? ir su Vokietijos paA?tu iA?platino 20 000 Palestinos valstybei skirtA? paA?to A?enklA?, kurie bus naudojami visame pasaulyje.

TreA?iasis aukA?tas skirtas didA?iausiam pasaulyje JAi??zui Kristui. A?ia dalyvauja du menininkai iA? Lenkijos: skulptorius, didA?iausios pasaulyje JAi??zaus skulptAi??ros autorius, ir videomenininkAi??, dokumentavusi skulptAi??ros statymo ir atidengimo iA?kilmes. Pasakojimas apie tai, kaip lenkai 2001 metais sumanAi?? ir atokiame miestelyje pastatAi?? didA?iausiAi?? pasaulyje JAi??zaus skulptAi??rAi??. Kristaus figAi??ra su postamentu siekia 50 metrA?Ai??ai??i?? yra maA?daug 10 aukA?tA? daugiabuA?io aukA?A?io. Berlyno bienalAi??je dalyvaujantis skulptAi??ros autorius MirosAi??awas Pateckis savo kAi??rinA? vertina nevienareikA?miA?kai. Viena vertus, jis tapo iA?ties A?spAi??dingo projekto autoriumi, kita vertusAi??ai??i?? tai menas, kuriuo kaip A?rankiu naudojasi BaA?nyA?ia, pabrAi??A?dama savo galiAi?? ir autoritetAi??.

VisiA?kai prieA?ingas strategijas pasitelkia lietuviA? kilmAi??s buvAi??s Bogotos (Kolumbija) meras Antanas Mockus. Jis buvo pakviestas dalyvauti Berlyno bienalAi??je kaip politikas, naudojantis menines strategijas. A. Mockaus veiksmai iA?siskiria atviru poA?iAi??riu A? visuomenAi??, pozityvumu. Jo kurta miestelAi??nA? kultAi??ra nukreipta A? saviedukacijAi??, paremtAi?? A?aidybiniais ar vaidybiniais elementais. BienalAi??je jis kalba apie Meksikoje siauA?ianA?ias A?udynes tarp narkotikA? prekeiviA? gaujA?. Nuo neramumA? nuolat kenA?ia ir vietiniai gyventojai. BienalAi??s lankytojai kvieA?iami pasiraA?yti pasiA?adAi??jimAi?? niekada arba bent jau bienalAi??s metu nevartoti narkotikA? tam, kad padAi??tA? sustabdyti A?A? A?iaurA? verslAi?? Meksikoje. PaA?adAi?? galima patvirtinti, pasiraA?ant savo krauju. Autorius vieA?ai pareiA?kAi??, kad jei A?ios akcijos metu A?mogA?udysA?iA? skaiA?ius Meksikoje nesumaA?Ai??s, jis pripaA?insiAi??s esAi??s nevykAi??lis menininkas.

Dar vienas aukA?tas pavadinimu ai??zBreaking the Newsai??? (KarA?A?iausios A?inios) skirtas A?vairiA? menininkA? iA? skirtingA? A?aliA? videofilmams. A?ia rodomi dokumentuoti realAi??s A?vykiai, vykAi?? ne be menininkA? A?sikiA?imo. Ai??tai lenkA? jaunimas mAi??gina blokuoti keliAi?? neonaciA? eisenai VarA?uvoje; Ukrainos ai??zFemenai??? aktyvistAi??s, galvas pasipuoA?usios vainikais ir iA?sirengusios iki pusAi??s, iA? visA? jAi??gA? skambina baA?nyA?ios varpais, protestuodamos prieA? moterA? diskriminacijAi??; dokumentuoti ir protestai prieA? ACTA Niujorke, demonstruojami ir protestA? kadrai iA? Graikijos ar Egipto. Visus A?iuos filmus galima pamatyti ne tik parodoje, bet ir ai??zYoutubeai??? ar ai??zFacebookai???.

Kaip jau turbAi??t pastebAi??jote, Berlyno bienalAi??s projektai niekaip netelpa A? galerinAi??s erdvAi??s rAi??mus. DidelAi?? jA? dalis vyksta laike, bienalei palikdami tik lakoniA?kAi?? darbinAi?? dokumentacijAi??. Gera A?inia ta, kad fiziA?kai A? bienalAi?? galima ir neitiAi??ai??i?? nebent norint aktyviai dalyvauti jos diskusijose ar akcijose. Su visais projektais galima susipaA?inti internete bei bienalAi??s leidiniuose, o dalis jA? pasiekiami tiesiog gatvAi??se.

Parodos kuratorius A. Ai??mijewskis teigia, jog apie bienalAi?? ir jos rezultatus bus galima sprAi??sti tik jai pasibaigus, nes oficialus atidarymas daugeliui projektA? buvo tik A?enklas pradAi??ti veikti. Ai??tai, pavyzdA?iui, iA? teritorijos aplink AuA?vico stovyklAi?? atveA?ti jauni berA?eliai persodinti Berlyne. Projektui pavykus ir medA?iams uA?augus, tai bus iA?kalbingas atminimo A?enklas. BerA?eliA? Ai??gliai vazonuose taip pat eksponuojami ir bienalAi??s patalposeAi??ai??i?? paA?adAi??jAi??s, jog reikiamai pasirAi??pinsi medeliu, gali pasiimti jA? su savimi. Gali pasiimti ir baltarusAi??s Marinos Naprushkinos iA?leistAi?? laikraA?tA? ai??zSelf-Governingai??? (Savivalda). Bendradarbiaujanti su Baltarusijos opozicijos menininkais ir politikais menininkAi?? iA?leido vizualiu komiksA? principu pagrA?stAi?? laikraA?tA?, kalbantA? apie A?mogaus teisiA? paA?eidimus Baltarusijoje ir pieA?iantA? vizijAi??, kokia galAi??tA? bAi??ti A?alis, atAi??jus demokratijai. LaikraA?tis rusA? kalba buvo dedamas A? gyventojA? paA?to dAi??A?utes, o A? bienalAi?? atveA?tas angliA?kasis jo variantas. BienalAi??s sienos iA?paiA?ytos iA?didintais laikraA?A?io fragmentais.

Niekas neA?ino, kuo baigsis ir garsaus vyresnAi??s kartos Vokietijos menininko Olafuro Eliassono projektas, A? menA? universitetAi?? bendradarbiavimui pakvietAi??s… politikus. Vokietijos politikai kvieA?iami A?eA?is mAi??nesius dalyvauti universiteto paskaitose, seminaruose bei kAi??rybinAi??se dirbtuvAi??se kartu su jaunaisiais menininkais. Ai??io eksperimento rezultatus suA?inosime geriausiu atveju po pusAi??s metA?, o gal tai atsilieps visuomenei tik po metA? ar keleriA?. ArbaAi??ai??i?? niekad.

Ai??Tai kas gi vyksta?

Sutiksime su 7-osios Berlyno bienalAi??s filosofija ir tikslais ar ne, taA?iau pripaA?inkimeAi??ai??i?? A?ia keliami klausimai iA? tiesA? aktualAi??s. Menininko autonomijos mitas vis labiau ir greiA?iau blunka vis keistesniame ir uA?daresniame meno rinkos ir institucinio meno rate. Visoje Europoje maA?inamos dotacijos menui, o menininkai ir kuratoriai uA?siAi??mAi?? naudingA? paA?inA?iA? ir surengtA? parodA? bei gautA? taA?kA? skaiA?iavimu. KaA?kas keisto vyksta meno pasaulyje, kuriame menininkai net neslepia, jog jA? svajoniA? virA?Ai??nAi??Ai??ai??i?? patekti A? prestiA?inA? muziejA? arba brangiAi?? galerijAi??. Ir kam gi tuomet reikalingas toks menas, jei ne patiems jo atlikAi??jams, pirkAi??jams ir pardavAi??jams? VisAi?? pasaulA? purtant ekonominAi??ms, politinAi??ms ir ekologinAi??ms krizAi??ms, protestams bei suirutAi??ms, neatsilieka ir meno pasaulis. Protesto akcijos ai??zOccupyai??? keliasi A? muziejus teigdamos, kad kaip ir Volstryte, A?ia irgi valdo auksinis 1 procentas, kuris ir nulemia meno kAi??riniA? ir jA? kAi??rAi??jA? vertAi??.

ai??zJauA?iu, kad iA? ai??zpostai??? epochos atAi??jome A? ai??zprieA?ai??? laikusai???,Ai??ai??i?? mintimis dalijasi jauna menininkAi?? keturiA? A?imtA? puslapiA? bienalAi??s leidinyje. Leidinys pavadinimu ai??zPamirA?k baimAi??ai???Ai??ai??i?? dar vienas didA?iulio kuratoriA? A?dirbio rezultatas. Jame publikuojami interviu su A?vairiais bienalAi??je dalyvaujanA?iais, jos idAi??joms pritarianA?iais arba, prieA?ingai, jas kritikuojanA?iais A?monAi??mis. KultAi??ros namA? MozAi??rA? rajone (Lenkija) darbuotojas, kuris teigia, jog kultAi??ros biurokratA? pareiga yra pakilti nuo stalo ir pradAi??ti bendrauti su menininkais bei rengti projektus, kurie A?trauktA? ne elitAi??, o vidurinius ir paA?ius A?emiausius visuomenAi??s sluoksnius; gauja iA? San Paulo (Brazilija) A?emiausiA? sluoksniA?, A?enklinanA?iA? miestAi?? savo paA?iA? susikurtais raA?menimis, taip protestuojanti prieA? visiA?kAi?? skurde skAi??stanA?iA? A?moniA? ignoravimAi??; menininkai iA? Belgrado (Serbija), kuriantys sAi??kmingas strategijas taikioms pasiprieA?inimo akcijoms; menininkA? grupAi??, A?kAi??rusi partijAi?? ai??zBest Partyai??? (Geriausia partija) ir laimAi??jusi Reikjaviko (Islandija) savivaldos rinkimus, ir dar daug kitA? A?domiA?, abejoti ir klausti verA?ianA?iA? pokalbiA?. Kas juos vienija? TikAi??jimas menininko galiomis ir sugebAi??jimais veikti ir keisti pasaulA?. Trumpai tariant, rasti keliAi?? pro gAi??dA?ius miA?kus, apgauti trigalvA? slibinAi?? ir iA?gelbAi??ti nerimo kankinamAi?? princesAi??Ai??ai??i?? A?iandieninAi?? visuomenAi??.

A?inoma, tokias idealistines idAi??jas, kaip ir kitus tokio pobAi??dA?io visuomeninius judAi??jimus, galima vadinti jaunatviA?kai naiviais. ai??zNa, pakovos, tuomet patys pateks A? tuos aukA?tus postus ir vAi??l viskas bus kaip buvAi??ai???,Ai??ai??i?? atsainiai A?ypsodamiesi kalbasi ramAi??s stebAi??tojai. Ir nors atsainAi??s stebAi??tojai mAi??go A?ypsotis visais laikais, permainos vyko, pasaulis keitAi??si ir, matyt, dar keisis. Gali bAi??ti, jog besibaigiant A?iai Berlyno bienalei paaiA?kAi??s, kad jos dalyviA? veiksmai ir projektai patyrAi?? visiA?kAi?? fiasko: neA?vyko, neA?traukAi??, nepavyko. Bent jau pati jos pradA?ia iA? tiesA? kiek paini ir ai??zsusivAi??lusiai???, sunkokai sekasi komunikuoti tiek su plaA?iAi??ja visuomene, tiek su meno atstovais. Gali bAi??ti ir taip, kad meno pasaulis vienbalsiai atsisakys siAi??lomos strategijos ir ieA?kos bei atras kitus ir kitokius meno kelius. ai??zAA? taip pat bijau. Bet stengiuosi pamirA?ti baimAi??ai???,Ai??ai??i?? raA?o bienalAi??s kuratorius A. Ai??mijewskis leidinio A?A?angos pabaigoje. Nenuostabu. Juk visiems bAi??tA? lengviau pamatyti tradiciA?kesnAi?? bienalAi??, A?prastai aptarti atskirus kAi??rinius, pasiA?ymAi??ti favoritus ir nesukti galvos apie tokius painius dalykus kaip politika ar menininko misija. Kita vertus, kelios dienos, praleistos skaitant didA?iulAi??s apimties bienalAi??s medA?iagAi??, buvo vienas A?domesniA? pastaruoju metu A?vykusiA? susidAi??rimA? su A?iuolaikiniu menu. TaA?iau svarbiausia ir A?domiausia tai, kad Berlyno bienalAi??je keliami klausimai apie meno ir menininkA? dabartA? ir ateitA? verA?ia galvoti ir sprAi??sti kiekvienAi?? asmeniA?kai.