Paroda kaip masinis renginys

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: DailAi??s parodos
AUTORIUS:Ai??Vidas PoA?kus

DATA: 2012-12

Paroda kaip masinis renginys

Vidas PoA?kus

Parodas, kaip ir bet kuriuos kitus masinius renginius, galima skirstyti A? dvi grupes: dideles ir maA?as. A?inoma, pareiA?kus, kad parodosAi??ai??i?? dailAi??s parodosAi??ai??i?? yra renginiai, kuriuose publikai pristatomas menas, bAi??tina pa(si)aiA?kinti, ar parodos iA? tiesA? priskirtinos prie masiniA? renginiA?. Kas yra masinis renginys? TaiAi??ai??i?? A?vykis, vieA?ojoje erdvAi??je suorganizuotas miniai A?moniA?. Ai??io reiA?kinio iA?takas galima aptikti senovAi??s Romoje (jeigu ne dar anksA?iau), o tradicijas, pulsuojanA?ias tai iA?ryA?kAi??janA?ia, tai silpnAi??janA?ia linijaAi??ai??i?? visoje VakarA? civilizacijoje. Kita vertus, masiniai renginiai yra beveik archetipinis, universalus veiksmas, kurio apraiA?kos ir pavidalai egzistuoja skirtingose epochose daugelyje pasaulio A?aliA?.

Tad ar paroda yra masinis renginys? A?inoma. YpaA?, jeigu kalbAi??sime apie tas didA?iAi??sias parodas. MaA?osios daugeliu atvejA? turbAi??t nelaikytinos masiniu renginiu. Nors ir A?iuo atveju reikia turAi??ti omenyje A?vairias sAi??lygas. Kas yra maA?a paroda? TaiAi??ai??i?? paroda, kurioje pristatoma nedaug meno kAi??riniA? (nuo vieno iki keliolikos, reA?iauAi??ai??i?? keliasdeA?imt) ir kurioje dalyvauja vienas arba keli autoriai. Su retomis iA?imtimis maA?a paroda nedaA?nai virsta masiniu renginiu. Tokiam virsmui reikia stipraus masaloAi??ai??i?? ai??zprekAi??s A?enkloai???, intrigos, gal net skandalo. Prisiminkime ne taip seniai Dusetose vykusiAi?? tapytojo Ai??arAi??no Saukos personalinAi?? kAi??rybos parodAi??. Ji tikrai tapo masiniu renginiuAi??ai??i?? ir dAi??l A?iniaskaidos dAi??mesio (realioje bei virtualioje erdvAi??se), ir dAi??l lankytojA?, kurie lyg piligrimai traukAi?? A? Dusetas kaip A? kokiAi?? lietuviA? siurrealizmo Ai??ventAi??jAi?? A?emAi??. TaA?iau pas mus taiAi??ai??i?? gana retas atvejis.

Parodas masiniu renginiu galima laikyti tuomet, kai atidarymo metu A? jas plAi??ste plAi??sta A?iAi??rovai. EksponuojamA? kAi??riniA? beveik nematyti, akys klaidA?ioja kAi??nA?, pakauA?iA?, nugarA?, rankA?, kojA? margumyne. Taip, iA? tiesA? bAi??na tokiA? parodA?. Tam geriausias prielaidas turi prestiA?inAi??s ekspozicinAi??s erdvAi??sAi??ai??i?? Ai??iuolaikinio meno centras, NacionalinAi?? dailAi??s galerija, ai??zTitanikasai???, na, dar viena kita. Bet net ir jose rengiamos parodos vargu ar turi potencialo konkuruoti su ai??zpasaulietiniaisai??? masiniais renginiais. Su tais festivaliais, A?ventAi??mis ir mugAi??mis, kurios beveik kiekvienAi?? savaitgalA? ar net daA?niau A?urmuliuoja Lietuvos miestuose? NebAi??tinai Vilniuje, nors mAi??sA? sostinAi?? galAi??tA? bAi??ti chrestomatinis tokio panfestivalizmo pavyzdys. Ai??v. Baltramiejaus mugAi?? keiA?ia FejerverkA? festivalis, SostinAi??s dienasAi??ai??i?? kokia nors oro balionA? fiesta arba lygiadienio (jeigu ne lygiadienio, tai solsticijos) misterija. Mokslo metA? pradA?iAi?? A?venA?ia mokiniai, pirmakursiA? krikA?tynasAi??ai??i?? studentai, sezono kaitAi??Ai??ai??i?? komerciniA? televizijA? ai??zA?vaigA?dAi??sai??? (ir dar ne bet kur, o reprezentatyviausioje Katedros aikA?tAi??je!), dienAi?? be automobilioAi??ai??i?? kokios nors suinteresuotos A?monAi??s darbuotojai, kariuomenAi??s ir visuomenAi??s suartAi??jimAi??Ai??ai??i?? ministerijos ar kokios kitos militarinAi??s struktAi??ros tarnautojai… Publika tiesiog ai??zpripAi??staai??? (kaip tas balionAi??lis, kuris vienAi?? graA?iAi?? dienAi?? gali ir susprogti) poA?iAi??rio, kad ji negali gyventi be masiniA? renginiA?. Masinis renginys neretai suvokiamas kaip kultAi??ros kvintesencija, kaip esmiA? esmAi??, kaip viso ko A?erdis. VAi??l gajus sovietinis poA?iAi??ris, kad kultAi??ra priklauso liaudA?iai, kad menas turi eiti A? gatves, kad jis turi bAi??ti suprantamas ai??zpaprastamai??? A?mogui, kad neturi kelti blogA? emocijA? ir nepatogiA? klausimA?, nes kitaip neturAi??s prasmAi??s. GalbAi??t hiperbolizavau, galbAi??t vAi??l iA?reiA?kiau intelektualinA? skepsA? ir nepasitenkinimAi?? tuo, kas vyksta ai??zpasaulietinAi??jeai??? sferoje. Bet kultAi??ros seklumas, jos profanavimas ir suvulgarinimas neretai tampa gero tono A?enklu. A?inoma, pateikus tokiAi?? nuomonAi??, visuomet kyla pavojus nukrypti A? kitAi??Ai??ai??i?? kultAi??rinio davatkiA?kumo pusAi??, kai gera tampa viskas, kas kuriama ant senA?, laiko patikrintA? ir jau nuvalkiotA? vertybiA? pamatA?.

Aptarkime vienAi?? konkretA? pavyzdA?, turbAi??t vienAi?? svarbiausiA? dailAi??s A?vykiA? 2012 metaisAi??ai??i?? Ai??iuolaikinio meno centre Lietuvos tapybAi?? reprezentavusA? renginA? ai??zLT00tapybaai???, arba ai??z(Kaip aA? A?ia patekau) Tapyba Lietuvojeai???[1]. MinAi??jau, kad beveik kiekvienas Ai??iuolaikinio meno centre vykstantis renginys (nesvarbu, kas jA? kuruotA?, organizuotA?, uA?sakytA? ir mecenuotA?Ai??ai??i?? vyndariai, vyno platintojai ar Lietuvos dailininkA? sAi??junga) automatiA?kai pretenduoja tapti masinis. Ai??MCAi??ai??i?? tai didelAi?? erdvAi?? su savu prekAi??s A?enklu, pelnytai uA?sidirbtu per kelis deA?imtmeA?ius, todAi??l viskas, kas A?ia vyksta, lyg ir savaime ai??zpasmerktaai??? sAi??kmei arba bent jau didesniam publikos dAi??mesiui. Kita vertus, A?ios parodos pavadinimu (ar paantraA?te, nes A?iAi??rovui taip ir liko neaiA?ku, kuris pavadinimas yra svarbesnis) deklaruojamos ambicijos pristatyti VISAi?? Lietuvos tapybAi??, PLAA?IAi?? (maksimaliai plaA?iAi??) jos panoramAi??, PAGRINDINES ir DOMINUOJANA?IAS tendencijas bei siekiamybes. IA?kalbingas beveik pusA?imA?io dalyviA? ir net kuratoriA? (keturi) skaiA?ius! Vertinant A?iAi?? parodAi?? 2012 metais Ai??MC vykusiA? apA?valginiA? parodA? (turima omenyje ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai???) kontekste, tapytojai (tiksliauAi??ai??i?? jA? kuratoriai) pasirodAi?? A?velgiantys giliau. A?inoma, gilumas tai nAi??ra estetinAi?? kategorija. PanaA?iai sofistikuotas, regis, plaA?iai vartojamas ir nuoA?irdumo kriterijus. GilumAi?? A?iuo atveju lAi??mAi?? konceptualiai panoraminis parodos pobAi??dis. Ekspozicijoje iA? tiesA? siekta atskleisti A?vairius nAi??dienAi??s lietuviA? tapybos niuansus. Jos prieA?taravimus ir paklydimus, tarp kuriA?, regis, sunkiai suderinami reiA?kiniaiAi??ai??i?? konservatyvumas ir novatoriA?kumas (nors A?io aspekto iA? tikrA?jA? buvo galima pasigesti), ekspresyvumas ir fotografiA?kumas (pastaruoju metu ypaA? puoselAi??jama vertybAi??), spalvingumas ir achromatiA?kumas, emocionalumas ir racionalumas etc. Subjektyvaus posluoksnio, kuris neiA?vengiamas kiekvienos, juo labiau kuruojamos, parodos atveju, nebuvo iA?vengta (keturi parodos kuratoriai, lyg keturi muA?kietininkai deklaruodami savo vienybAi??, to neslAi??pAi??). TaA?iau tai nebuvo rodoma taip aktyviai, tiesiog brukama A?iAi??rovui, kaip atsitiko parodosai??i??ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 paroAi??dA?ai??? atveju. Kas geriauAi??ai??i?? atskiros diskusijos tema, taA?iau apskritai derAi??tA? paA?ymAi??ti, jog A?iAi??rovams to personalizmo visiA?kai nereikia. Jiems tai neA?domu. MenininkamsAi??ai??i?? galbAi??t, taA?iau nespecializuotai publikai nerAi??pi, ar menininkas kvieA?iamas dalyvauti parodoje dAi??l to, kad priklauso kokiai nors organizacijai, ar dAi??l draugystAi??s su kuratoriais, ar tiesiog dAi??l savo meniniA? laimAi??jimA?.

Taigi gilumas nAi??ra estetinAi?? kategorija. Bet kodAi??l ja galima apibAi??dinti parodAi?? ai??zLT00tapybaai??? ir negalima jos taikyti kalbant apie parodAi?? ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai???? TodAi??l, kad pirmuoju atveju kiekvienas eksponuojamas artefaktas (nekalbu apie meno kokybAi??) buvo pateikiamas kaip objektas, o antruojuAi??ai??i?? kaip subjektas. Objektai egzistavo autonomiA?kai, patys savaime, o subjektai priklausAi?? nuo kuratoriA?, menininkA? ir suvokAi??jA? (A?iAi??rovA?) intelekto bei nusiteikimo. Tapybos darbai neturAi??jo to kontekstinio balasto, kuris taip slAi??gAi?? ir trukdAi?? susitelkti ties atskirais artefaktais parodoje ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai???. Tapybos kAi??riniai ekspozicijoje atrodAi?? kaip tikslas, dAi??l ko ir buvo kvieA?iami A?iAi??rovai, o parodoje ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai??? kAi??riniai buvo traktuojami kaip priemonAi??, kaip A?rankis, padAi??jAi??s kuratoriui formuoti savo paties A?sivaizduojamas tiesas. Tad, nors buvo afiA?uojamas pliuralizmas, A?iAi??rovai buvo ai??zstatomi prieA? faktAi??ai???, kAi??riniai buvo pateikiami su prikabintais, kartais gal net per prievartAi??, kontekstais. PavyzdA?iui, vienoje iA? 18 parodA? ai??zKolekcininkasai??? taip atsitiko su Kazio Varnelio tapybos paveikslu ai??zEdomai??? (1982 metais akrilu ant 220ai??i??Ai??ai??i??91 cm dydA?io drobAi??s nutapyta geometrinAi?? kompozicija su optinio meno elementais). Tik gerai A?inant kontekstAi??, t. y. kad Varnelis buvo ne tik garsus menininkas, bet ir kolekcininkas, padovanojAi??s Lietuvai savo rinkinius, kad Vilniuje veikia jo vardu pavadintas muziejus (Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas), kad ai??zEdomai??? koreliuoja su to paties pavadinimo darbu iA? Vlado A?uko kolekcijos, A?io pavienio kAi??rinio A?traukimas A? ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai??? erdvAi?? galbAi??t ir turAi??tA? nors kokiAi?? motyvacijAi??. TaA?iau bet kokiu atveju vienos personalijos iA?traukimas ir prievartinis A?kiA?imas A? konkretA? kontekstAi?? neatrodo labai argumentuotas. Nebuvo jis labai A?tikinamas ir fizinAi??s dimensijos prasme (A?is kAi??rinys atsirado A?alia nieko nesakanA?ios Juozo Laivio kolekcijos), nes A? vienAi?? visumAi?? buvo sukergti skirtingi kalibrai, skirtingi mentalitetai, prieA?ingos semantinAi??s struktAi??ros. Tai pasirodAi?? tiesiog atsainu ir nemotyvuota. A?inoma, tokiA? paA?iA? priekaiA?tA? galima paA?erti ir lietuviA? tapybos ekspozicijai, taA?iau ji ai??ziA?loA?Ai??ai??? dAi??l sAi??lyginio pateikiamA? objektA? autonomiA?kumo (kAi??riniai ir autoriai nebuvo A?vardyti, A?iAi??rovas orientavosi pagal ai??zParodos gidAi??ai???Ai??ai??i?? Red.).

Kur problema? ProblemAi?? galbAi??t suformulavo viena dailAi??tyrininkAi??, privaA?iame pokalbyje pareiA?kusi, jog Lietuvoje trAi??ksta profesionaliA? dideles parodas (masinius renginius) suvaldyti pajAi??gianA?iA? kuratoriA?. AA? taip nemanyA?iauAi??ai??i?? kuratoriA? yra pakankamai (kalbant ir apie skirtingus jA? profilius, ir specializacijas), taA?iau bAi??da ta, kad masiniA? renginiA? (taip pat parodA?) organizavimas bei kuravimas priklauso ir nuo ai??zuA?sakanA?iA?jA? muzikAi??ai???. DidesniA?, ypaA? apA?valginiA?, parodA? atveju taiAi??ai??i?? organizacijos. KonkreA?iai galima kalbAi??ti apie dvi institucijas, kurios tradiciA?kai suvokiamos kaip antipodai visomis prasmAi??mis,Ai??ai??i?? apie Lietuvos dailininkA? sAi??jungAi?? ir Ai??iuolaikinio meno centrAi??. Antipodai, kadangi ilgAi?? laikAi?? (nors pastaruoju metu, regis, esama tam tikrA? poslinkiA? A?veikiant A?iuos stereotipus) LDS pateikiama kaip kaA?kas, jeigu ne regresyvaus, tai bent retrospekcinioAi??ai??i?? vis per kairA? ar deA?inA? petA? A?vilgA?iojanA?io Ai?? atgal. LDS aplinkoje kartkartAi??mis ilgesingai prisimenami laikai, kai A?i organizacija valdAi?? tuometinius ParodA? rAi??mus, o vAi??liau ai??zAi??MC berniukaiai??? juos uzurpavo. Ai??MC jo gyvavimo dvideA?imtmeA?iu[2] neretai apibAi??dinamas kaip meno avangardo bastionas, kaip naujoviA? sklaidos A?altinis arba bent retransliatorius. Kiekvienas stereotipas visuomet turi realA? pagrindAi??, kiekvienas atvejisAi??ai??i?? ir teigiamA?, ir neigiamA? niuansA?. Ai??i institucinAi?? mitologijaAi??ai??i?? ne iA?imtis.

boots ireland online.

Antai net ir paroda ai??zLT00tapybaai??? vizualia bei ideologine prasmAi??mis, ekspozicijos architektAi??ra, autoriA? amA?iaus vidurkiu lyg ir atstovauja 9-ojo deA?imtmeA?io tradicijaiAi??ai??i?? dailei, A?aknis atrandanA?iai ekspresionistinAi??je dirvoje, A? iA?raiA?kos ir spalvos problematikAi?? besigilinanA?ioje kAi??ryboje. TradicijA? (savotiA?kA? kultAi??riniA? estafeA?iA?) principas yra pozityvus mokyklos, A?dirbio prasme. TaA?iau jis turi ir tam tikrA? gniuA?danA?iA?, stabdanA?iA? barjerA?. TurbAi??t dAi??l to minAi??toje parodoje ir nebuvo to, kAi?? bAi??tA? galima pavadinti bent kiek radikalesne raiA?ka, novatoriA?kesniu poA?iAi??riu,Ai??ai??i?? A?aidimas vyko taisykliA? ir iA?ankstiniA? susitarimA? apribotame lauke. Kita vertus, paveikslA? sukabinimas tam tikra tvarka dar nAi??ra A?iuolaikinAi??s, konceptualios parodos savybAi?? (A?ioje ekspozicijoje ji buvo beveik uniforminAi??, iA?reikA?ta sunormintA? dydA?iA? bei formatA? grupavimu; beveik visi paveikslai buvo panaA?aus mastelio). Tai tAi??ra tokios paAi??rodos profanacija…

Kita problemaAi??ai??i?? Ai??MC aplinkoje per daug uA?siA?aidA?iama savAi??ja institucijos, kaip avangardo PrometAi??jo, misija. Tad ir ekspozicija ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai??? priminAi?? virimAi?? savose sultyse, ne visuomet pagrA?stAi?? pasitenkinimAi??, atsiduodantA? epataA?o, atitrAi??kimo nuo realybAi??s, gyvenimo dramblio kaulo bokA?te tvaikeliu. Menas A?ia ne toks svarbus, svarbiau tampa parodyti, ai??zkokie mes graA?Ai??s ir protingiai???.

Kyla klausimas, kuo gi skiriasi LDS ir Ai??MC aplinkoje atsiradusios parodos? (Omenyje turiu tas, kurias sieja ryA?kesnis ar silpnesnis tapybinis aspektas; vis dAi??lto tapyba yra integrali dailAi??s sritis.) Pasikartojant galima sakyti, kad LDS paroda ai??zLT00tapybaai??? labiau suvoktina fiziA?kaiAi??ai??i?? joje svarbu tai, kas ir kaip rodoma, akcentasAi??ai??i?? tapybos kAi??riniai kaip tikslas; ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 paroAi??dA?ai???Ai??ai??i?? labiau teorinis projektas, kuriame svarbiausiaAi??ai??i?? tekstas ir teorinis diskursas, o kAi??riniai tAi??ra iliustracijos norimiems postulatams A?rodyti ar tiesiog paskelbti. Reikia pabrAi??A?ti, kad pirmojoje parodoje siekta labai aiA?kios pusiausvyros tarp formos ir turinio, tarp teorijos ir praktikos, tarp idAi??jos (koncepcijos) ir kAi??no. Tas pastangas atskleidA?ia net ir tai, jog parodoje ai??zLT00tapybaai??? du kuratoriai atstovavo LDS, o du buvo iA? Ai??MC. Teorijos ir praktikos atotrAi??kA? rodo fizinis parodos kAi??nasAi??ai??i?? pati ekspozicija ir pristatomoji jos dalis, kuriAi?? sudaro trys lapai vadinamojo gido. JA? perskaiA?ius galima spAi??ti, kad keturi kuratoriai (Rita MikuA?ionytAi??, Kristina StanA?ienAi??, Jurga DaubaraitAi?? ir Airidas GajauskasAi??ai??i?? Red.) norAi??jo pristatyti ai??ztapybAi?? Lietuvoje, jos laukAi?? ir kontekstusai??? (iA? virtualioje A?iniasklaidoje publikuoto praneA?imo), arba, kaip spaudos konferencijoje teigAi?? vienas iA? kuratoriA?, ai??zviename kampe eksponuojami situacionizmo idAi??jA? paveikti menininkA? darbai, kitur esama karo refleksijA?ai???… Vis dAi??lto parodoje tai neiA?ryA?kAi??joAi??ai??i?? ekspozicijoje buvo tik vyriausios, vyresnAi??s, vidurinAi??s, jaunesnAi??s ir jauniausios kartos Lietuvos tapytojA? paveikslai (dauguma autoriA?Ai??ai??i?? vilnieA?iai, dalisAi??ai??i?? iA? Kauno, kaA?kas iA? Ai??iauliA? ir DusetA?). TaA?iau jokiA? kontekstA? beveik nebuvo. IA?imtisAi??ai??i?? nebent Justino VaitiekAi??no kolekcija (beje, neaiA?ku, dAi??l kokiA? prieA?asA?iA? iA?skaidyta A? kelias dalis, o tai dar labiau apsukino vieno autoriaus kAi??rybos suvokimAi?? margoje parodos visumoje). SavotiA?kos A?io menininko rekomendacijos principu A? parodAi?? netikAi??tai pateko ir visiA?kai nenumatytas A?mogusAi??ai??i?? muzikAi?? LaimutAi?? SteponaviA?ienAi?? su savo dviem portretais. (Parodos gide J. VaitiekAi??nas kalba: ai??zMatai, bAi??na, kad pristatomi ne gaminiai, o gyvenimas tapybos metu. LaimutAi?? SteponaviA?ienAi?? yra muzikAi??, kuri pradAi??jo tapyti, todAi??l galvoju jos darbus pasiAi??lyti A?iai parodai. Nugyveno A?mogus pusAi?? amA?iaus ir pasirodo, kad tas (tapybinis) matymas jai svarbus. Tu iA?mokyk mane, sako, kaip reikia A?iAi??rAi??ti. Jos du portretai yra susijAi?? su laiku. Buvo A?domu tapyti figAi??rAi?? iA? natAi??ros ir dar kaA?kAi?? veikianA?iAi??. Ji nepozavo, ji dirbo savo darbAi??. AA? neA?inau, kaip susirenka detalAi??s paveikslui, kaA?kas A?siraA?o, o paveikslas ateina pro kitur, netiesiogiai.ai???) Taip konkretus menininkas iA? tiesA? atskleidAi?? savo kAi??rybinius kontekstus, tam tikrus jo meninAi?? strategijAi?? veikianA?ius principus.

DidA?iausia parodos ai??zLT00tapybaai???, jeigu kalbAi??tume apie pozityviausias A?io renginio ypatybes, vertybAi?? yra ta, kad A?iAi??rovui suteikta galimybAi?? tiesiog kontempliuoti A?velgiant A? paveikslAi?? (tuo tarpu parodoje ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 parodA?ai??? beveik nebuvo paA?iA? artefaktA?, juos atstojo literatAi??riA?kai pateikti kontekstai). Visi tie kontekstai tokiu atveju yra ne tokie ir aktualAi??s, kur kas svarbesnis yra A?iAi??rAi??jimo malonumas. Parodoje ai??zLT00tapybaai???, A?iAi??rint A? Valentino AntanaviA?iaus, Mildos GailiAi??tAi??s, RiA?ardo NemeikA?io, Algimanto Kuro, Vyganto PaukA?tAi??s, Ai??arAi??no ir Nomedos SaukA? ir daugelio kitA? kAi??rinius, tai iA? tikrA?jA? buvo galima patirti. TiesAi?? sakant, sAi??raA?Ai?? galima tAi??sti tiek vyresniA?, tiek jaunesniA?, tiek labai A?inomA?, tiek maA?iau A?inomA? dalyviA? pavardAi??mis, nes kiekvienas kAi??rinys, tebAi??nie jis ir ne visai kokybiA?kas kokiA? nors fiziniA? parametrA? poA?iAi??riu, pateiktas bent jau pagarbiai, A?gyja savaiminAi??s vertAi??s, dAi??l kurios menas ir tampa menu, o ne vien tik mAi??sA? A?emiA?kojo gyvenimo lAi??kesA?iA? iliustracija… Tokiu atveju visuomet galima patirti atradimA? ir netikAi??tumA?Ai??ai??i?? A?ioje parodoje tikrAi?? siurprizAi?? pateikAi?? A?iaulietis menininkas Dainius Trumpis, kurio paveikslai, iA?barstyti A?vairiose ekspozicijos vietose (ir vAi??l!), A?ibAi??jo kaip perlai (iA? dalies perkeltine, o iA? tiesA? ir tiesiogine prasme). Tenka pripaA?inti, jog lietuviA? tapybai iki A?iol trAi??ksta spalvos, formos, pieA?inio, daA?A? tepimo laisvAi??s, kokiAi?? pateikAi?? A?is kol kas maA?ai A?inomas menininkas (reikia tikAi??tis, jog jis progresuos).

Kalbant apie kontekstA? paieA?kas parodoje ai??zLT00tapybaai???, reikia pasakyti, kad tai nebuvo labai originalus A?ingsnis. Dar 2011 metais tame paA?iame Ai??MC tos paA?ios LDS iniciatyva vyko grafikos paroda ai??zGrafikos kontekstai. Deklaracijaai???, kurios siekis taip pat buvo atskleisti menininkus veikianA?ius personalinius ir kultAi??rinius kontekstus. Dailininkai turAi??jo pildyti savo kAi??rybines deklaracijas, verbalizuotai atskleidA?ianA?ias jA? A?aknis. TaA?iau ir tuomet kuratoriA? intencijos (dAi??l paA?ios koncepcijos) bei fizinis parodos pavidalas nesutapo. Kas dAi??l to ai??zkaltasai???? Trumpi parodA? rengimo terminai, LDS organizacinAi??s ypatybAi??s, ribojanA?ios kuratoriA? veiksmA? laisvAi??, ar net paA?iA? menininkA? konservatyvumas, jA? nenoras pasiduoti koncepciniam diktatui? Bet taiAi??ai??i?? jau atskirA? svarstymA? tema…


[1] generic cialis from india safe. Ai??Ai??Ai?? Projekto pavadinimAi?? ai??zLT00tapybaai??? kelios dienos iki parodos atidarymo kuratoriA? iniciatyva norAi??ta pakeisti kituAi??ai??i?? ai??z(Kaip aA? A?ia patekau) Tapyba Lietuvojeai??? ai??i?? Red.

[2]Ai??Ai??Ai?? ai??zLietuvos Respublikos kultAi??ros ministerijos 1992 m. A?steigta institucija pakeitAi?? sovietiniu laikotarpiu veikusius Vilniaus parodA? rAi??mus ir A?sikAi??rAi?? tame paA?iame architekto Vytauto A?ekanausko sukurtame, specialiai meno parodoms skirtame modernistinAi??s architektAi??ros pastate, kuris duris atvAi??rAi?? dar 1969 m.ai??? Interaktyvus: www.cac.lt