ParyA?iaus dienoraA?A?iai: Apie tai, kaip PasaulinAi?? vargonA? diena A?venA?iama ParyA?iuje

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: VargonA? muzika
AUTORIUS:Ai??GabrielAi?? SliA?ytAi??

DATA: 2013-06

ParyA?iaus dienoraA?A?iai: Apie tai, kaip PasaulinAi?? vargonA? diena A?venA?iama ParyA?iuje

GabrielAi?? SliA?ytAi??

A�

Ai??iandien telefonu kalbAi??dama su draugais Lietuvoje paklausiau, kokie renginiai vyks PasaulinAi??s vargonA? dienos proga. Kitame laido gale po pauzAi??s iA?girdau klausimAi??: ai??zAi??iandien PasaulinAi?? vargonA? diena? NeA?inojau.ai??? Puiku, pagalvojau, kAi?? tik gavau apibendrintAi?? visos valstybAi??s, ar bent didelAi??s jos gyventojA? dalies, atsakymAi?? A? savo klausimAi??.

GeguA?Ai??s A?eA?toji ParyA?iaus Dievo Motinos (Notre Dame) katedroje ai??i?? tik dar viena proga pagarbinti garsiausius pasaulyje vargonus. KaA?kodAi??l net nenustebau suA?inojusi, kad A?iandien katedroje vyks net penki vargonA? muzikos koncertai. Turistai, kuriA? katedroje daA?nai bAi??na tiek pat, kiek ir prie Eifelio bokA?to, A?A? pirmadienio vakarAi??, net jei iA? anksto ir nieko neA?inojo apie koncertus, beveik nespragsAi??jo fotoaparatais, taA?iau kartkartAi??mis, ypaA? kAi??riniA? piano dalyse, pasigirsdavo A? suvenyriniA? medaliA? aparatAi?? metamA? monetA? garsas. Gausiai susirinkAi?? tikrieji muzikos klausytojai turAi??jo progAi?? iA?girsti visus penkis tituluotus Dievo Motinos katedros vargoninkus: JeanAi??-PierreE?Ai?? Leguay,YvesE?Ai?? Castagnet, PhilippeE?Ai?? LefebvreE?Ai??, JohannAi?? Vexo ir Olivier Latry.

Nuo sausio mAi??nesio kiekvienAi?? A?eA?tadienio vakarAi?? katedroje vykstantys nemokami vargonA? muzikos koncertai daugeliui A?moniA? jau leido susipaA?inti su atlikAi??jais, kuriems po perklausA? buvo suteikta galimybAi?? parodyti savo meistriA?kumAi??. VargonininkA? talento nemenkino net tai, kad per miA?ias jie tik pritardavo giesmAi??ms. Dalijant komunijAi?? skambanti paprasta Bacho fuga padeda A?monAi??ms susikaupti maldai. Nemeluosiu sakydama, kad kiekvienAi?? sekmadienA? eidama A? miA?ias labai laukiu procesijos, kurios metu skamba didieji katedros vargonai. Taip iA?kilmingai vargonai gaudAi?? ir A?iAi??nakt.

Nuostabu, kad jau devintAi?? amA?iA? (A?iais metais ParyA?iaus Dievo Motinos katedra mini savo 850 metA? jubiliejA?) gyvuojanA?ioje baA?nyA?ioje ne tik palaikomas tikAi??jimas, bet ir rAi??pinamasi profesionaliu muzikavimu. KiekvienAi?? kartAi?? lankantis katedroje A?avi nepriekaiA?tingas vargonininkA? grieA?imas. ViduramA?iais A?kurtos Notre Dame vargonavimo mokyklos tradicijos per amA?ius atkeliavo iki A?iA? dienA?, vis dar veikia ir katedros choro mokykla.

20.30 val. prasidAi??jAi?? koncertai keitAi?? vienas kitAi??, juose skambAi??jo muzika nuo J.Ai??S.Ai??Bacho iki XXIAi??a. kompozitoriA?. Kokie A?stabAi??s atokvAi??piai tarp CAi??zaro Francko, Louis Vierne ir Richardo Wagnerio! VienAi?? A?domiausiA? programA? atliko Olivier Latry. VisiA?kai naujai nuskambAi??jo visiems gerai A?inomi klasikinAi??s orkestrinAi??s muzikos kAi??riniai ai??i?? R. Wagnerio Preliudas ir Izoldos mirties tema iA? operos ai??zTristanas ir Izoldaai???. Esu tikra, jog net Wagneris bAi??tA? buvAi??s patenkintas tokia aranA?uote vargonams. Olivier Latry programos pabaigoje skambAi??jo CamilleE?io Saint-SaAi??nso ai??zMirties A?okiaiai???, kuriA? taip akivaizdA?iai visAi?? vakarAi?? laukAi?? publika. Renginio nuotaika buvo A?ventiA?ka, ir net kartais arogantiA?ka (nes jau visko maA?iusi) paryA?ieA?iA? publika leido sau bAi??ti nuoA?irdi ir ploti garsiau, nei leistA? neraA?ytos tokios A?ventos vietos taisyklAi??s.

PhilippeE?as LefebvreE?as savo improvizacija iA? kiekvieno vargonA? vamzdA?io tarsi iA?traukAi?? visAi?? A?manomAi?? jA? galiAi?? ir garsAi??, kuris, rodos, bAi??tA? galAi??jAi??s priversti virpAi??ti katedros grindis. Jau seniai negirdAi??jau baA?nyA?ioje A?aukiant ai??zbravoai???. Bet Ai??mesjAi?? LefebvreE?as to buvo vertas.

Johannas Vexo pasirinko klasikinAi?? programAi?? ai??i?? J.Ai??S.Ai??Bachas,C.Ai??Franckas, C.Ai??M.Ai??Widoras, L.Ai??Vierne. Labai dA?iaugiausi iA?girdusi taip puikiai atliekamAi?? savo vienAi?? mAi??gstamiausiA? vargonA? muzikos kAi??riniA? ai??i?? Louis Vierne ai??zImpromptuai???. Vierne kompozicijos vyravo beveik visA? atlikAi??jA? programose, ir tai buvo tikras pagarbos atidavimas A?ymiam vargonA? muzikos kompozitoriui.

Vienas nuostabiausiA? dalykA? A?A? vakarAi?? buvo galimybAi?? ne tik girdAi??ti muzikAi??, bet ir matyti, kas darosi ten, virA?uje prie vargonA?, ai??i?? virA? altoriaus kabanA?iose projekcijose bei A?oninAi??se navose A?taisytuose televizoriuose buvo rodomas vaizdas. Ne man vienai tai buvo pirmas kartais, kai pamaA?iau, kaip atrodo garsieji katedros vargonininkai. O koks A?spAi??dis regint visas penkias klaviatAi??ras, besikryA?iuojanA?ias rankas, registrA? perjungimAi??, kojA? pedalizacijAi??! Kokia A?domi visa ta virtuvAi??, kurios taip lengvai nepamatysi, nes vargonA? muzikos atlikAi??jai nuolankiai tarnauja menui ir nesigarsina, nesipuikuoja.

PasaulinAi?? vargonA? dienAi?? Dievo Motinos katedroje vainikavo laisva improvizacija, pavadinta siurprizu. Ir iA? tiesA? publika buvo nustebinta, nes vargonais vienu metu improvizavo net du atlikAi??jaiAi?? ai??i?? Olivier Latry ir PhilippeE?as LefebvreE?as. GarsAi??s paskutiniai vakaro aplodismentai buvo skirti ne tik atlikAi??jams, bet ir patiems vargonams. Jau A?prastu gestu pasirodymo pabaigoje tapo pagarbus atlikAi??jA? nusilenkimas vargonams. Rodos, mintyse jie taria: ai??zMieli klausytojai, dAi??kokite ne man, bet jiems…ai???

PasaulinAi?? vargonA? muzikos diena ParyA?iaus Dievo Motinos katedroje ai??i?? tikras A?ventAi??s etalonas visam pasauliui. Tikriausiai nesuklysiu teigdama, kad visuose A?emynuose vykusiA? A?iai dienai skirtA? renginiA? epicentras buvo ParyA?iuje. Ir aA? A?ia buvau. O dabar buvote ir JAi??s.