PasakAi??lAi??s iA? rAi??sio, arba KodAi??l mes vis dAi??lto ne europieA?iai?

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Svarstymai
AUTORIUS:Ai??Jonas BalA?ius

DATA: 2013-02

PasakAi??lAi??s iA? rAi??sio, arba KodAi??l mes vis dAi??lto ne europieA?iai?

Jonas BalA?ius

LietuviA? tautos ir jos valstybAi??s istorija iA? tikrA?jA? yra didA?iulAi?? mA?slAi?? ir istorikams, ir sociologams, ir kultAi??ros tyrinAi??tojams, ir netgi filosofams. Viena vertus ai??i?? tai stebuklas, liudijantis, kad tauta gali iA?likti susidAi??rusi su, regis, jos egzistavimui beveik neA?manomomis sAi??lygomis. Kita vertus, tai rodo, kad, net ir gyvenant geografiniame Europos centre, tapimas ai??zeuropieA?iuai??? visada buvo daugiau fantazija, iliuzija ar ideologija, t. y. viso A?ios tautos socialinio, kultAi??rinio ir politinio gyvavimo siekiamybAi??, o ne kasdienybAi??. TodAi??l visai pagrA?stai kyla klausimas, kodAi??l ir kokiu bAi??du taip atsitiko ir kodAi??l tai tAi??siasi per visAi?? A?ios tautos, jos periodiA?kai besikartojanA?io valstybingumo atkAi??rinAi??jimo istorijAi???

TiesAi?? sakant, kai A?vairiomis progomis pabandai suformuluoti ir iA?kelti A? dienos A?viesAi?? mintA?, pavyzdA?iui, kad lietuviA? tauta, kaip etnosas, iA? tikrA?jA? yra unikali jau vien dAi??l to, jog per visAi?? savo istorijAi?? ji niekada taip ai??ziki galoai??? ir netapo nei tikra valstybe, nei tikra, europietiA?ko pavyzdA?io visuomene, iA? karto susiduri su nieko nenorinA?iA? suprasti klausytojA? nuostaba ai??i?? audringa emocine reakcija, kuri pasireiA?kia ir kaip visiA?kas nesusigaudymas, apie kAi?? A?ia kalbama, ir su nepaprastu prieA?iA?kumu, vaidingumu, aprioriA?ku, absoliuA?iu nenoru nieko nei girdAi??ti, nei suprasti apie tai. Ir tai man visada pasitarnauja kaip nenuneigiama prielaida, argumentas, kad A?i tauta, deja, taip ir neiA?lindo iA? savo mitologinAi??s praeities ai??i?? emociniA?, mitiniA? ir mistiniA? imperatyvA?, grindA?iamA? anaiptol ne logika ir faktais, o bet kokA? ai??i?? net ir musulmoniA?kAi??jA? ai??i?? fanatizmAi?? pranokstanA?iu uA?sispyrimu. Deja, bAi??tent tokiame, mano A?ia kAi?? tik A?vardytA? nuotaikA?, nuostatA? ir A?sitikinimA? ai??zfoneai??? ypaA? tragiA?kai ir, pasakyA?iau, ai??i??Ai?? netgi beviltiA?kai atrodo pastarojo dvideA?imtmeA?io lietuviA? tautos bei jos iA?sirinktosios valdA?ios desperatiA?kos pastangos sukurti ilgaamA?Ai?? europinio pavyzdA?io Lietuvos valstybAi??.

TaA?iau pradAi??kime nuo paA?iA? pradA?iA?. Ai??iuolaikinAi?? etnologija, sociologija, istorija, politologija ir netgi filosofija neneigia ir negali paneigti minties, kad tautos europietiA?kumas, jos kultAi??rinis, socialinis ir politinis mentalitetas neatsiranda tuA?A?ioje vietoje ir netgi nAi??ra absoliuA?iai sAi??lygojamas nei tautos teritorinAi??s, nei geografinAi??s padAi??ties ar klimato. Tai ai??i?? tik daliniai, nors ir labai reikA?mingi veiksniai, prielaidos, apie kurias, beje, taip A?tikinamai ir vaizdA?iai dar prieA?kariu, t. y. XX a. pirmoje pusAi??je, savo ai??zPedagogikojeai??? yra kalbAi??jAi??s mAi??sA? filosofas Antanas Maceina, visAi?? A?A? procesAi?? apibrAi??A?damas pilnutinio tautinAi??s individualybAi??s ugdymo sAi??voka.

Vienu iA? pamatiniA?, lemianA?iA?, formuojanA?iA? kiekvieno dorovinio individo tautinAi?? ir pilietinAi?? tapatybAi?? veiksniA? A. Maceina A?vardija bAi??tent istorinA? tautos likimAi??. Ai??i sAi??voka ai??i?? iA?skirtinai reikA?minga, turinti lemiamos reikA?mAi??s ne tiktai A?iam tautinAi??s individualybAi??s formavimosi procesui, bet ir jo rezultatui ai??i?? istorinei tautos dabarA?iai.

Jei kada nors tai suprasime ir A?sisAi??moninsime, suvoksime ir visus savo tiek istorinAi??s, tiek dabartinAi??s politinAi??s bei socialinAi??s sAi??monAi??s paklydimus, praradimus, lygiai kaip ir iA? A?io kartaus suvokimo vienareikA?miA?kai iA?plaukianA?iAi?? dabartinAi??s mAi??sA? tautos bei valstybAi??s slinktA? visiA?ko iA?nykimo link! YpaA? tai pasakytina analizuojant kad ir A?iuos ai??i?? 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimus bei jA? rezultatus! A?inoma, naivu bAi??tA? tikAi??tis, kad kas nors A?iuos mano samprotavimus bent perskaitys, juo labiau ai??i?? susimAi??stys, nes, kaip minAi??jau, bAi??tent su europinio pavyzdA?io pilieA?iA?, politiniA? partijA? bendravimo etika bei tradicijomis Lietuva taip pat neturi nieko bendra! TaA?iau apie visa tai ai??i?? kiek vAi??liau.

Dar kartAi?? grA?A?kime prie jau ne kartAi?? A?vairiomis progomis plaA?iai nagrinAi??to klausimo, tapusio ir labai rimta politine, socialine ir pasaulAi??A?iAi??rine kraA?to problema: tad kuo gi jau taip ypatinga toji lietuviA? tautos ir valstybAi??s istorinAi?? bei socialinAi?? praeitis, kuriAi?? filosofas A. Maceina laiko raktu ir A? mAi??sA? tautos bei valstybAi??s istorinAi?? ateitA??

Norint atsakyti A? A?A? pagrindinA? klausimAi??, reikia labai trumpai, taA?iau kartu ir labai konceptualiai perA?velgti esminius baltA? etnoso raidos etapus, vertusius jA? tAi??kstantmeA?iais tyliai, ramiai egzistuoti pirmapradA?iA? bekraA?A?iA? miA?kA? ir tyvuliuojanA?iA? pelkiA? apsuptyje. Visa tai, be abejo, negalAi??jo neturAi??ti A?takos dar tik pradAi??jusiam formuotis A? tautines grupes baltA? etnosui, A?moniA? charakteriui bei vertybinAi??ms orientacijoms. DAi??l to pagrA?stas mAi??sA? etnologAi??s Marijos GimbutienAi??s teiginys, kad senieji baltai savo kultAi??rAi??, vertybines orientacijas puoselAi??jo remdamiesi nuostata ai??i?? graA?iai, darniai, dorai sugyventi su gamta ir su savo artimu.

BAi??tent taip tolimieji mAi??sA? protAi??viai, sprendA?iant pagal iA?likusius A?ios Europos A?emyno dalies geografinius etnonimus ir hidronimus, ir gyveno iA?tisus tAi??kstantmeA?ius. Teritorijoje nuo Volgos aukA?tupio (rusA? baltistas Vladimiras Toporovas latviA? dienraA?A?iui ai??zDienaai??? taip pat patvirtino, kad garsiosios rusA? upAi??s pavadinimas Volga yra kilAi??s iA? bendrinio baltA? kalbA? A?odA?io ilga). Pasirodo, jau tolimieji mAi??sA? protAi??viai A?inojo, kokia tai ilga upAi??, nors jos A?ioA?iA? greiA?iausiai nebuvo pasiekAi??…

PietinAi?? ir vakarinAi?? baltA? genA?iA? gyvenama teritorija lingvistA? ir etnografA? tradiciA?kai apibrAi??A?iama ir A?vardijama kaip teritorija, siekianti dabartinA? KijevAi?? pietuose ir BerlynAi?? vakaruose. DidA?iosios lenkA? upAi??s hidronimas Vysla lengvai iA?A?ifruojamas, sugretinus jos dabartinA? vardAi?? su baltA? kalbos A?odA?iais vislus, visli, kitaip tariant, ai??i?? A?uvinga.

A?velgiant A? dabartinA? A?ios Europos A?emyno dalies A?emAi??lapA?, vis dar gausiai ai??zapkaiA?ytAi??ai??? prabaltiA?kais toponimais ir hidronimais ai??i?? vietoviA?, upiA? ir eA?erA? vardais ai??i?? negalima, bent jau giliai A?irdyje, nenusistebAi??ti ir nepabandyti pasiaiA?kinti, kodAi??l ir kaip A?ia atsitiko, kad iA? visA? A?iA? milijonus kvadratiniA? kilometrA? uA?imanA?iA? teritorijA?, kaA?kada mAi??sA? protAi??viams tAi??kstantmeA?iais priklausiusiA?, beliko tiktai maA?as A?emAi??s gabalAi??lis, droviai ir baikA?A?iai prigludAi??s prie Baltijos jAi??ros?

Atsakymo A? daugelA? tokio pobAi??dA?io klausimA? tikslinga ieA?koti ne vien tik geografinAi??je, bet ir socialinAi??je bei politinAi??je etnoso praeityje. O tai ir reiA?kia, kad tAi??kstantmeA?ius trukAi??s mAi??sA? tolimA?jA? protAi??viA? glAi??dAi??jimas A?ioje dar A?mogaus rankos nepaliestoje Europos A?emyno dalyje, kur supo biblinio rojaus laikus menantys pirmapradA?iai planetos miA?kai, pelkAi??s, upAi??s ir eA?erai, A?spaudAi?? mums, mAi??sA? etniniam charakteriui tokA? A?spaudAi??, kad dar ir A?iandien negalime bAi??ti ir jaustis esAi?? tikri europieA?iai. Nes dauguma dabartinAi??s Europos tautA? ai??i?? ypaA? tai pasakytina apie VakarA? Europos tautas: italus, ispanus, prancAi??zus, vokieA?ius ir anglus ai??i?? A?eina A? kaA?kada egzistavusios Romos imperijos vakariniA? teritorijA? dalA?, kuriAi?? mes, laikydami juos europieA?iais, kaip tik ir tapatiname su Europa. RytinAi?? buvusios Romos imperijos teritorija tradiciA?kai priskiriama graikams ir slavams. TaA?iau pastarieji ir savo etnogeneze, ir charakteriu, arba bAi??du, mAi??sA? neA?avi, todAi??l jA? visose savo svajonAi??se apie sotA? ir laimingAi?? gyvenimAi?? niekada neprisimename. KodAi??l?

Mat lemtingai suskilusi kaA?kada buvusi vieninga ir galinga Romos imperija rutuliojantis istorijai A?gavo skirtingA? geopolitiniA? ir geosocialiniA? dimensijA?, istorikA? ir politologA? taip ir apibrAi??A?iamA?: Bizantija ir VakarA? Europa. Pastaroji, tiesa, daug kartA? mAi??gino politiA?kai atsikurti ir kaip MerovingA? karalystAi??, ir kaip ASventoji Romos imperija, taA?iau ne itin sAi??kmingai. TurbAi??t tokiam buvusios Romos imperijos teritoriniam siekiniui galutinai politiA?kai realizuotis bene labiausiai sutrukdAi?? itin toli paA?engusi A?iA? teritorijA? feodalizacija ir nevisiA?ka kai kuriA? VakarA? Europos etnosA?, tapusiA? tautomis, romanizacija.

buy ambien online legally.

RytinAi??je buvusios Romos imperijos dalyje visi A?ie procesai vyko nepalyginti sAi??kmingiau. CentrinAi?? imperijos dalis, apimanti dabartinAi?? GraikijAi?? ir MaA?Ai??jAi?? AzijAi??, buvo A?ymiai labiau helenizuota bei romanizuota. TodAi??l save A?iA? kraA?tA? (Bizantijos) gyventojai laikAi?? romAi??jais.

Vis dAi??lto ir RytinAi??, ir VakarinAi?? buvusios senovAi??s pasaulio supervalstybAi??s, A?vardijamos kaip Romos imperija, dalys jos A?lugimo metu paveldAi??jo tai, kAi?? mes ir A?iandien A?vardijame kaip krikA?A?ionybAi??, suskilusiAi?? A? RytA?, arba staA?iatikiA?, ir VakarA?, arba katalikA?, o nuo XVI a. ai??i?? dar ir protestantA?, tikAi??jimus. Tai abejoniA? nekeliantis istorinis ir intelektualinis senosios Romos imperijos paveldas, kartu su graikA? ir romAi??nA? raA?tu, filosofija, skulptAi??ra, tapyba bei architektAi??ra galutinai A?tvirtinAi??s kultAi??rinA?, o ne vien tik etninA? A?mogaus, kaip vertybiA? pasaulio ai??zkAi??rAi??joai??? ir A?io pasaulio ai??zpilieA?ioai???, prototipAi??. BAi??da A?ia tik ta, kad ai??zrytinAi??seai??? buvusios imperijos provincijose sukrikA?A?ionintoji A?ios imperijos galia A?gavo vadinamojo orientalistinio despotizmo bruoA?A?, kadangi A?ymiai labiau helenizuotas ir romanizuotas A?iA? kraA?tA? etnosas ir paA?iAi?? krikA?A?ionybAi?? priAi??mAi?? kaip vientisAi?? ir nedalomAi?? intelektualinAi?? dorovinAi?? antikinio pasaulio patirtA?, grindA?iamAi?? ApreiA?kimu ir graikA? bei romAi??nA? filosofija.

Ai??i visuma, remiantis rytietiA?kAi??ja valstybAi??s ir visuomenAi??s valdymo tradicija, buvo itin grieA?tai hierarchizuota ir pavaldi imperatoriui, kaip valstybAi??s ir baA?nyA?ios vadovui.

VakarinAi??je Romos imperijos dalyje dAi??l hunA?, germanA?, vikingA? ir kitA? tautA? kariniA? antpuoliA?, plAi??A?ikavimA? bei nukariavimA? A?is procesas gerokai sulAi??tAi??jo arba ir visai sustojo. Baltijos kraA?tai kalaviju ir ugnimi grindA?iamos ai??zartimo meilAi??sai??? religijos jAi??gAi??, karinAi?? galiAi?? ir A?nirA?A? pajuto tik nuo XII a., kai po nepavykusiA? Kristaus A?emAi??s atkariavimA? prasidAi??jo abiejA? teutonA? ordinA?, A?inomA? kaip kryA?iuoA?iai ir kalavijuoA?iai, karinAi?? ekspansija A? baltA? kraA?tus. PrAi??sams, latviams ir lietuviams A?i ekspansija, uA?trukusi beveik 130 metA?, reiA?kAi?? vos ne tAi?? patA?, kAi?? patyrAi?? ikikolumbinAi??s CentrinAi??s Amerikos indAi??nai ai??i?? ir nepriklausomybAi??s praradimAi??, ir niekada iki tol neregAi??tas, nepatirtas kanA?ias, A?udynes bei visos senosios baltA? kultAi??ros paminklA? sunaikinimAi??. Kitaip tariant, viskas, kAi?? tAi??kstantmeA?ius senieji mAi??sA? protAi??viai laikAi?? savo dorovAi??s pagrindu ai??i?? graA?iai, harmoningai, darniai sugyventi ir su savo artimu, ir su gamta, ai??i?? buvo paversta velnio iA?mone ir pagunda ai??i?? absoliutaus, transcendentinio blogio versme ir prieA?astimi.

viagra purchase.

Kaip rodo konkretAi??s istoriniai pavyzdA?iai, tarkime, ir mano jau minAi??tasis actekA? imperijos uA?kariavimas ir jA? kultAi??ros sunaikinimas, analogiA?kos bet kurio etnoso tradiciniA? vertybiA? griAi??tys, vykstanA?ios dAi??l svetimA?jA? invazijos, uA?kariavimA?, visada labai liAi??dnai baigiasi vertybiA?kai ai??ziA?prievartautiemsai??? etnosams. Ne iA?imtis ir baltai: prAi??sai ir latviai iA?tisiems A?imtmeA?iams prarado teisAi?? A? valstybingumAi??, lietuviai to iA?vengAi??, bet irgi tik dAi??l paskubom sudarytos DidA?iojo kunigaikA?A?io Jogailos vedybinAi??s sAi??jungos su lenkA? karalaite Jadvyga. Lietuva buvo ai??zpriA?lietaai??? prie teritoriA?kai tuo metu kelis kartus maA?esnAi??s karalystAi??s ai??i?? de facto ir de jure iA?tisiems A?imtmeA?iams iA?nyko iA? feodalinAi??s Europos savarankiA?kA? valstybiA? A?emAi??lapio.

Dar baisesnes dorovines transformacijas patyrAi?? tradicinAi?? baltA?, taigi ir lietuviA?, A?eimos sankloda bei samprata. TAi??kstantmeA?iais tarp pelkiA? ir pirmapradA?iA? miA?kA? ant aukA?tesniA? kalneliA? milA?iniA?kuose RytA? Europos plotuose gyvenusios lietuviA? A?eimos buvo iA?siugdA?iusios labai iA?tobulintAi?? jos nariA? giminystAi??s supratimAi??. Visa tai turiningai atsispindi ne tiktai lietuviA? tautosakoje, bet ir lietuviA? pavardA?iA? raA?yme, nors pounijiniais laikais ir gerokai suslavintame. PavyzdA?iui, dar ir mAi??sA? laikais merginos turi kiek kitokiAi?? iA? tAi??vo ar vyro pavardAi??s kilusiAi?? pavardAi??, svarbi jos galAi??nAi??: iA?tekAi??jusios moterys visada yra -ienAi??s, o netekAi??jusios prieA?ingai ai??i?? visada yra -Ai??tAi??s, -ytAi??s ir -aitAi??s. (Pastaraisiais metais A?i tradicija daugeliui lietuvaiA?iA?, susiA?avAi??jusiA? iA? VakarA? sklindanA?ia panfeministine ideologija, tapo nepakeliama naA?ta, todAi??l griebiamasi A?vairiausiA? bAi??dA? nuslAi??pti skirtumAi??.) MAi??sA? protAi??viams tai buvo tik vienas iA? bAi??dA? konkreA?iau ir reikliau apibrAi??A?ti ir socialinA?, ir dorovinA? moters A?eimoje statusAi??. Taip atsitiko ne dAi??l feminisA?iA? iA?garsinto vyrA? seklizmo, apie kurA? vis nesiliaujama trimituoti, o todAi??l, kad nesantuokiniai vaikai buvo didelAi?? naA?ta itin sunkiai besiverA?ianA?iam, neretai net badaujanA?iam Lietuvos kaimui, kAi?? jau kalbAi??ti apie paA?ius ankstyviausius baltA? bendruomenAi??s gyvavimo laikus.

DAi??l tos paA?ios prieA?asties ir jaunosios lietuviA? A?eimos buvo kuriamos kaip galima vAi??liau: Jono Lasickio ir Simono Daukanto liudijimais, lietuvaitAi??s tekAi??davo sulaukusios ir trisdeA?imties metA?, o lenkaitAi??s ai??i?? A?eA?iolikosai??i??devyniolikos, rusaitAi??s ai??i?? trylikosai??i??keturiolikos metA?!

Visa tai mums, lietuviams, karA?iai atsirAi??go prasidAi??jus vadinamajam tautA? kraustymuisi, kurio metu labai negausios, toli viena nuo kitos milA?iniA?kuose plotuose iA?sibarsA?iusios baltA? A?eimos be didesniA? kariniA? konfliktA? demografiA?kai buvo asimiliuotos slavA?, o prasidAi??jus kryA?iuoA?iA? ir kalavijuoA?iA? karinei invazijai A? baltA? A?emes ir joms iA?tuA?tAi??jus, kaip tai atsitiko, tarkime, Suvalkijoje (vietovardis, kilAi??s nuo A?odA?io suvilkti, kai nuolat kryA?iuoA?iA? puldinAi??tose lietuviA? A?emAi??se po A?algirio mAi??A?io Lietuvos didieji kunigaikA?A?iai Ai??mAi??si prievartinAi??s jA? apgyvendinimo politikos).

Nepaisant atskirA? atvejA?, visi didieji mAi??sA? kunigaikA?A?iai, deja, nepasiA?ymAi??jo itin dideliu politiniu A?A?valgumu: uA?tenka prisiminti MindaugAi??, kuris uA? abejotinos vertAi??s iA? kryA?iuoA?iA? ir kalavijuoA?iA? gautAi?? karaliaus karAi??nAi?? padovanojo A?emaitijAi??, JogailAi?? ai??i?? kaip jaunavedA?io kraitA? ai??i?? prie Lenkijos karalystAi??s priA?liejusA? visAi?? Lietuvos DidA?iAi??jAi?? KunigaikA?tystAi??, VytautAi?? DidA?jA? ai??i?? po pergalingo A?algirio mAi??A?io 1424 m. Ordinui atidavusA? visAi?? mAi??sA? numylAi??tAi??jA? gintarinA? pajAi??rA? ai??i?? mainais uA? vandens malAi??nAi?? PalenkAi??je!

Kaip matome, nAi?? vienas jA? taip ir nesuprato, kad pretendentAi?? karaliumi daro ne karAi??na ant galvos, o valstybAi?? ir jos valdoma teritorija. (AnalogiA?kai pasielgta ir XX a. pabaigoje, kai neaiA?kios reputacijos JAV kompanijai ai??zWilliamsai??? mAi??sA? faktinis prezidentas pusvelA?iui atidavAi?? ai??zMaA?eikiA? naftAi??ai???, o iA?rinktasis prezidentas ai??i?? broliukams latviams padovanojo gerAi?? Baltijos jAi??ros A?elfo ai??zgabalAi??ai???!) Taigi lietuviai jau nuo XIII a. prasidAi??jusios abiejA? teutonA? ordinA? karinAi??s invazijos A? LietuvAi?? pagrA?stai nemAi??go jAi??ros, iA? kurios nieko kita, iA?skyrus nelaimAi??, negalAi??jai tikAi??tis. Tai nulAi??mAi?? tradicinA? Lietuvos valdovA? abejingumAi?? savo karinio laivyno problemoms, kai kitos Europos valstybAi??s, ypaA? Rusija ir Ai??vedija, dAi??jo visas A?manomas pastangas, kad neatsiliktA? viena nuo kitos A?ioje srityje.

Apibendrinant galima teigti, kad bAi??tent prievartinis Lietuvos valstybAi??s susikAi??rimas dAi??l Baltijos regione prasidAi??jusiA? religiniA? karA? lAi??mAi?? daugelA? negeroviA?, iA? kuriA? svarbiausia, be abejo, buvo prievartinAi?? christianizacija bei didA?iosios dalies Lietuvos gyventojA? A?baudA?iavinimas! Be to, lietuviai, nors ir suspAi??jo sukurti valstybAi??, deja, taip ir nesugebAi??jo sukurti savo raidyno (skirtingai nei rusai ar lenkai ai??i?? pirmieji graikA?, o antrieji lotynA? alfabeto pagrindu) ir buvo priversti naudotis senovAi??s slavA?, lotynA?, lenkA? kalbomis. TodAi??l lenkams suteikAi?? pagrindAi?? laikyti lietuvius laukiniais ir pagonimis ai??i?? A?odA?iu, necivilizuotais. Ai??i situacija turAi??jo lemiamos A?takos ir lietuviA? bajorijai, pasirinkusiai nutautAi??jimAi?? ir susitapatinimAi?? su lenkA? A?lAi??kta. Tai iA?A?aukAi?? lietuviA? valstieA?iA? socialinA? kultAi??rinA? prieA?iA?kumAi?? vadinamajam ai??zdvaruiai??? bei jo gyvenimo bAi??dui, o kartu uA?tikrino ir Lietuvos, kaip valstybAi??s, istorinA? progiA?kumAi??!

BAi??tent nuo unijos su Lenkija laikA? Lietuva tampa progine valstybe, tai pasirodanA?ia pasaulio valstybiA? politiniame A?emAi??lapyje, tai vAi??l iA? jo pranykstanA?ia. Ai??iuo poA?iAi??riu mes dabar gyvename TreA?iosios Respublikos laikais. Pirmoji, arba bajoriA?koji, savo A?lovingAi??jAi?? egzistencijAi?? uA?baigAi?? labai gAi??dingai ai??i?? 1795 m., po vadinamojo treA?iojo A?eA?pospolitos padalijimo, Antroji, arba valstietiA?koji, ai??i?? 1940 m., po bolA?evikA? invazijos, o TreA?ioji, arba posovietinAi??, kai daugiau nei dvideA?imt metA? tAi??siasi visA? Lietuvos politiniA? partijA? permanentinAi?? klaninAi?? konfrontacija ir iki tol Lietuvos istorijoje neregAi??tas gyventojA? skurdimas, pagimdAi?? masinAi?? tautos emigracijAi?? A? visus A?manomus uA?sienius, daugelio A?urnalistA? ir politologA? A?vardijamAi?? dar ir kaip evakuacija. Taigi kaip valstybAi??, o ypaA? ai??i?? kaip vakarietiA?ko pavyzdA?io demokratija, Lietuva vis dar neuA?baigia pradinAi??s mokyklos. Ai??iAi?? politiA?kai ir socialiai unikaliAi?? Lietuvos situacijAi?? galima A?vardyti ir kaip latentinA? procesAi??, pasibaigsiantA? dar pajAi??gianA?iA? dirbti gyventojA? evakuacija A? svetimus kraA?tus ir Lietuvos seimo transformacija A? milijonieriA? klubAi?? kitA? gyventojA? sAi??skaita. kaip A?inoma, mafijozinAi??s ir kriminalinAi??s politinAi??s struktAi??ros pastAi??mAi??jo daugelA? pasaulio valstybiA? A? ekonominA? ir politinA? bankrotAi??. individai, pasiA?ymintys iA?sivysA?iusia socialine uosle, sprunka iA? tokiA? kraA?tA? kaip A?iurkAi??s iA? skAi??stanA?io laivo. kodAi??l gi Lietuva turAi??tA? bAi??ti iA?imtis? Juoba kad A? A?iAi?? ai??i?? proginAi?? ai??i?? nepriklausomybAi?? mes taip pat atAi??jome iA? mAi??sA? estrados grandA? apdainuoto Raudonojo pragaro, kitaip tariant, iA? rusiA?kai bizantiA?ko totalitarizmo, prakiurksojAi?? ten iA?tisus penkiasdeA?imt metA?!

RusiA?kAi??jA? totalitarizmAi??, kurio iA?takA? visai pagrA?stai turi bAi??ti ieA?koma dar Rusijos carA? suformuotoje ir A?ios imperijos A?tvirtintoje socialinAi??je politinAi??je struktAi??roje, kurios pagrindAi?? sudarAi?? trys didA?iosios vertybAi??s: patvaldystAi??, staA?iatikybAi?? ir vadinamasis liaudiA?kumas (narodnostai??i??), Leninas ir bolA?evikA? partija tik idAi??jiA?kai revidavo bei suabsoliutino. O tai reiA?kAi??, kad partijos virA?Ai??nAi??s liumpenizavo proletariatAi?? bei vargingAi??jAi?? valstietijAi?? ir pavertAi?? tarybine liaudimi. Tai nulAi??mAi?? ne tik Rusijos tautA? asimiliacijAi??, bet ir A?imtmeA?iais ar netgi tAi??kstantmeA?iais ugdytos tradicijos iA?kelti A?mogaus, kaip bAi??tybAi??s, dvasinAi??s prigimties unikalumAi??, pasireiA?kiantA? tautiA?kumu, nuosavybAi??s formA? A?vairove bei religija, praradimAi??.

SAi??voka tarybinis A?mogus (rus. sovetskij A?elovek) turAi??jo ideologiA?kai ir pasaulAi??A?iAi??riA?kai A?prasminti naujAi?? darinA?. Leninas nurodAi??, kad socialistinAi?? valstybAi?? gali valdyti netgi virAi??jos! Ai??iAi?? nuostatAi?? mAi??sA? tautiniai posovietinukai taip pat atkakliai ir nenukrypstamai vykdo, stengiasi A?gyvendinti. TodAi??l ir posovietiniA? visuomeniA? milijonierius ar milijardierius radikaliai skiriasi nuo vakarietiA?kojo. Pastarasis, pavyzdA?iui, Billas Gatesas ar Steveai??i??as Jobsas, paprastai kAi?? nors iA?randa, sugalvoja ir uA?patentavAi?? savo iA?radimus A?diegia A? gamybAi??. Posovietinukas ai??i?? visiA?kai kitoks: jis, kaip visai teisingai yra nurodAi??s dar Karlas Marxas, sugeba tik ai??zparazituotiai???, t. y. arba etatizuoti, arba prichvatizuoti… TodAi??l net A? aukA?A?iausius valstybAi??s valdymo, administravimo postus patekusiuosius, kartais demaskuotus, kaip kyA?ius imanA?ius, aA? visiA?kai suprantu ir netgi… uA?jauA?iu. YpaA? tada, kai jie, nevilties pagauti, staiga ima ir suA?unka visu balsu: tai politinis susidorojimas! Nors iA? tikrA?jA? A? A?iuos aukA?tus postus posovietinukai atAi??jo ne dirbti, o uA?sidirbti!

PamirA?usiems praeitA? siAi??lau bent akimirkAi?? A?sivaizduoti, kaip, pavyzdA?iui, turAi??tA? jaustis Lenkijos pilietis, vadinamas ne lenku, o czlowiek sejmowy! Tikrai ne veltui uA?sienio A?aliA? sociologai ir politologai taip plaA?iai iA?garsintAi?? ai??ztarybinA?ai??? A?mogA? A?sivaizdavo ir vadino homo sovieticus, suprasdami jA? kaip vienmatAi??, tradicines A?mogiA?kAi??sias apibrAi??A?tis, vertybines orientacijas praradusiAi?? bAi??tybAi??, tarsi taA?kAi?? tuA?A?iame mokyklinio sAi??siuvinio lape. TaA?kas juk taip pat neturi jokiA? geometriniA? charakteristikA?: nei ilgio, nei ploA?io, nei aukA?A?io. Stalinas, jei pamenate, tarybinius A?mones vadindavo vintikais, t. y. sraigteliais, o lietuviA? tarybinAi?? poetAi?? Valerija ValsiAi??nienAi?? ai??i?? smiltelAi??mis prie kietojo mAi??ro!

Naujai susiformavusi lietuviA? tautinAi?? daugiapartinAi?? nomenklatAi??ra, kuri, kaip A?inoma, visur ir visada kuo ryA?tingiausiai ai??zkovojaai??? su bet kokio plauko privilegijomis, ideologine prasme ne itin skriaudA?ia eilinius savo tautieA?ius. SovietA? SAi??jungoje gyvenusieji, kaip A?inoma, bent kartAi?? savo gyvenime tarsi ir privalAi??jo nuvykti A? MaskvAi?? aplankyti stebuklingo bolA?evikA? Kaabos akmens, vadinamo dar ir Lenino mauzoliejumi.

Dabar to jau nebereikia. UA?tenka, pavyzdA?iui, bent kartAi?? metuose ateiti A? Pilies gatvAi?? pasiklausyti iA? SignatarA? namA? balkono sklindanA?io Balso. Svarbiausia tai, kad dar vis norima ir A?stengiama ateiti. Vadinasi, vis dar esame nepriklausomi…