Pasakojimas apie negirdimAi?? gyvybAi??s A?irdA?

A?URNALAS: METAI

TEMA: LITERATA?RA ir LITERATA?ROS MOKSLAS IR KRITIKA

AUTORIUS: Gitana VanagaitAi??

DATA: 2011-10

Pasakojimas apie negirdimAi?? gyvybAi??s A?irdA?

Ai??Gitana VanagaitAi??

Pastaraisiais metais vis populiaresnAi?? darosi dokumentinAi?? literatAi??ra: A?vairios autobiografijos, interviu, dienoraA?A?iai, atsiminimai. Beveik visos A?io tipo knygos vienaip ar kitaip prisilieA?ia prie viliojanA?ios, bet vis reA?iau beiA?sipildanA?ios A?mogaus tapsmo istorijos. Pastaroji, A?gavusi knyginAi?? formAi??, t. y. tapusi autoriaus intencijA? bei valios konstruktu, atsiskiria nuo realaus gyvenimo ir pereina A? fikcijos, arba literatAi??ros plotmAi??, A?siliedama A? A?iandien sunkiai aprAi??piamAi?? raA?tijos okeanAi??, taA?iau jame knygos, kurios remiasi A?mogaus gyvenimo faktais bei asmenine patirtimi, nepasimeta. Matyt, todAi??l, kad jos yra vienintelAi?? galimybAi?? sukurti atsvarAi?? tiek literatAi??roje, tiek ir realiame gyvenime, anot Zygmunto Baumano, silpstantiems, trupantiems, prarandantiems ilgalaikAi?? perspektyvAi?? A?moniA? santykiams. Ai??ie pasakojimai apie save, kaip ir visi kiti literatAi??riniai pasakojimai, yra konstruojami per kalbAi??, kuri atspindi kalbanA?iojo ar raA?anA?iojo subjektyvybAi??, nurodo ir atveria A?mogaus patirtA? ai??i?? emocinAi??, psichologinAi?? ir intelektualinAi??.

Ai??io straipsnio objektas ai??i?? Vandos JuknaitAi??s knyga ai??zTariamas iA? tamsosai???. Kaip A?inoma, knygos A?anrinAi?? paantraA?tAi?? ai??i?? pokalbiai su vaikais. Ai??i paantraA?tAi??, tiksliai nusakanti knygos pobAi??dA? bei jos struktAi??rAi??, A?iek tiek ir klaidina, nes A?steigia ypatingAi?? A?iAi??ros perspektyvAi??, naikinanA?iAi?? galimybAi?? A?iuos pokalbius skaityti kaip groA?inAi??s literatAi??ros kAi??rinA?, netgi kaip romanAi??, turintA? siuA?etAi??, kompozicijAi?? bei vidinAi?? struktAi??rAi??. Knygos ai??zTariamas iA? tamsosai??? siuA?eto pagrindas yra A?mogaus ryA?io su kitu A?mogumi istorija, slepianti vidinius ryA?io A?trAi??kius, jo begalinA? trapumAi?? ir absoliuA?iAi?? pirmenybAi?? prieA? visas kitas buvimo pasaulyje formas. ai??zKnygoje nAi??ra aiA?kios fabulos. Ir vis dAi??lto, perskaitAi??s tuos pokalbius, jauA?iu, lyg bAi??tA? kAi??rinyje ir svarus dramatiA?kas dialogas, ir filosofija, ir gyvenimiA?kos fabulos, kurias randame reikA?mingame romaneai???, ai??i?? teigia literatAi??ros kritikas Droras Bursteinas, paraA?Ai??s recenzijAi?? A?iai V. JuknaitAi??s knygai, kuriAi?? neseniai hebrajA? kalba iA?leido Izraelio leidykla ai??zAsiaai???1.

DidA?iausiAi?? nuostabAi?? kelia tai, kad A?mogiA?kosios patirties A?vairialypAi??s formos yra iA?sakytos per kalbAi??, kad yra verbalizuotas metafizinis asmenA? bendravimo lygmuo. UA?raA?yti A?odA?iai skaitanA?iajam atveria fiziA?kai iA?gyvenamAi??, beveik apA?iuopiamAi?? ryA?io energijAi??, uA?gimusiAi?? dialogo metu. TodAi??l knyga turi daug sAi??lyA?io taA?kA? su Martino Buberio dialogo filosofija, kurios iA?skirtinAi?? atrama yra dialoginis AA?ai??i??Tu santykis, o pastarasis, anot Mintauto Gutausko, ai??zyra tiek iA?gryninamas, kad praranda A?prastumAi?? ir atrodo kaip ypaA? retos A?mogiA?kojo gyvenimo akimirkosai???2. Ai??ias retas gyvenimo akimirkas apimantis AA?ai??i??Tu santykis gali bAi??ti iA?skleistas A? susitikimo A?vykA?, jo metu besisteigianA?iAi?? bAi??tA?, kuriAi?? savo ruoA?tu galima A?vardyti iA?skirtiniu M. Buberio filosofijoje prielinksniu ai??ztarpai???. Pastarasis, anot Tomo Sodeikos, yra substantyvuotas prielinksnis, ai??znulemiantis ir ai??ztarpA?moniA?kumoai??? sAi??vokos reikA?mAi??. Tai, kas A?vyksta A?iame ai??ztarpai???, yra ai??zbAi??ties slAi??pinys, persmelkiantis kiekvienAi?? esybAi??ai???. M. Buberis bAi??tA? suvokia tik kaip santykA? ai??i?? kaip patyrimAi?? arba kaip susitikimAi??3. ai??zTikrasis gyvenimas visuomet yra susitikimasai???4, ai??i?? teigia M. Buberis. YpaA? reikA?minga, kad V. JuknaitAi??s knygoje aiA?kiai justi ai??ztarpai??? bAi??ties pirmumas susitinkanA?iA?jA? bAi??ties atA?vilgiu ai??i?? tai minAi??toji AA?ai??i??Tu susitikimo energija, apgaubianti skaitantA?jA?, iA?vedanti jA? A? transcendencijos erdvAi??. Anot M. Gutausko, bAi??tA? galima teigti, kad A?i erdvAi?? neapibrAi??A?ta, todAi??l neatsitiktinaiAi?? M. Buberis kaltinamas Tu mistifikavimu, ir apskritai jis ai??zneturi doktrinosai???, o tai reiA?kia, ai??zkad tamsios vietos, prieA?taravimai gali bAi??ti iA?sprAi??sti tik veikimo plotmAi??je. Tik patirdamas, ai??zvykdydamas dialoginA? A?odA?ai???, galiu suprasti tai, kAi?? Buberis turAi??jo omenyjeai???5. Tiks-liai A?A? M. Buberio filosofijos momentAi?? formuluoja V. JuknaitAi?? interviu vienam reikA?mingiausiA? Izraelio A?iniA? tinklalapiui ai??zYnetai???: ai??zLabai konkreA?iai teko patirti, kad tai, kAi?? M. Buber kalba apie dialogo principAi??, nAi??ra mistikaai???6.

Pasakojimui apie vienAi?? esmingiausiA? ir lemtingiausiA? A?mogaus gyvenimui patirA?iA? ai??i?? ryA?io vienas su kitu patirA?iai ai??i?? V. JuknaitAi?? rinkosi pokalbius su ypatingais vaikais: nematanA?iais, negirdinA?iais, turinA?iais psichinAi?? negaliAi??, tAi??vA? paliktais, iA?gyvenusiais artimA?jA? netektis, jA? sunkias ligas. Visi jie sAi??moningai suvokia savo prarastis ir savo galimybes, visi jie paA?enklinti ypatinga vidine klausa bei gebAi??jimu A?odA?iu A?vardyti bAi??ties prasmAi??, prasiA?vieA?ianA?iAi?? iA? paA?ios tamsiausios patirties gelmAi??s. VisA? jA? laikysena kraA?tutinai etiA?ka. Sunku pasakyti, ar tarp A?iA? dviejA? ypatumA? ai??i?? prarasties ir sAi??moningumo ai??i?? esama sAi??sajos. Kaip raA?Ai?? Vytautas Kavolis: ai??zSuparalyA?iuotos sielos A?mogui reikia iliuzijA?. Bet iliuzijA? nebAi??ra. MAi??sA? sAi??moningumas prasideda mAi??sA? praradimo pajutimu.

SAi??moningumas ai??i?? specifikacija to, kas palieka, visom iliuzijom iA?siformavus. Bet kas niekada neturAi??jo iliuzijA?, neapA?iuopia visA? A?mogiA?kojo sAi??moningumo dimensijA?. Jis neA?ino, kAi?? yra praradAi??s ir neturi A? kAi?? susiA?eisti. Jam lieka tik laboratoriniai eksperimentaiai???7. Tam tikru atA?vilgiu prieA?taringAi?? dialektinA? ryA?A? tarp sAi??moningumo ir laboratoriniA? eksperimentA? knyga ai??zTariamas iA? tamsosai??? liudija ir V. JuknaitAi??. Ten, kur ima kaltis pirmieji sAi??moningumo daigai, atveriantys etinAi?? A?mogaus laikysenAi??, A?sipareigojimAi?? ir atsakomybAi?? kitam, nyksta eksperimentai. TaA?iau viena yra suprasti prasmAi??s begalybAi??, gyventi joje ar su ja, visai kas kita jAi?? A?vardyti, iA?tarti A?odA?iu, pasakyti kitam: ai??zGyventi ir iA?reikA?ti neretai yra prieA?ingi dalykaiai???8.

V. JuknaitAi?? knygoje ryA?kina vienAi?? esminAi?? jos kuriamo pasaulio ypatybAi??: nuolatinAi?? formos, raiA?kos, kalbos kaitAi??. AtrodytA?, lyg autorei rAi??pimos prasmAi??s, tiksliau, viena vienintelAi?? prasmAi?? ai??i?? A?mogaus gyvenimo vertAi??s ai??i?? veda autorAi?? link vis naujos raiA?kos ir semantikos, ji siekia to, kas A?odA?iu, literatAi??riniu tekstu sunkiai iA?sakoma. Ji artAi??ja prie santykio prasmAi??s, kuri byloja tylAi??dama. Gal todAi??l autorAi?? savo nenutrAi??kstamame pasakojime apie gyvenimAi?? ir jA? palaikanA?ias vertes natAi??raliai ateina prie dokumentikos, leisdama jai paA?iai prabilti apie slapA?iausius bAi??ties aspektus. TaA?iau A?i gyvenimo autentika nAi??ra automatiA?kai perkelta A? knygAi?? ai??i?? vykdoma atranka, kuri, anot Wolfgango Iserio, yra sufikcinimo veiksmas9. ai??zNAi??ra jokiA? iA?ankstiniA? taisykliA?, reguliuojanA?iA? atrankAi??. TodAi??l autoriaus pasirinkimAi?? galima nusakyti tik pagal atliktAi?? atrankAi??. Ai??i atranka savo ruoA?tu atskleidA?ia autoriaus pasirinktAi?? poA?iAi??rA? A? duotAi?? pasaulA?ai???10. Atranka yra vykdoma pagal tam tikrAi?? tikslAi??, ai??znors paA?iame fikciniame tekste jis neverbalizuojamas. Taigi, atranka, kaip sufikcinimo veiksmas, atskleidA?ia teksto intencionalumAi??ai???11. IntencionalumAi?? lemianti atranka susijusi su autoriaus vertybine nuostata, jos pagrindu atrinktieji tikrovAi??s elementai, anot W. Iserio, sudAi??liojami A? unikalA? autorinA? A?enklAi??, autorinA? pasakojimAi?? apie pasaulA? ir A?mogA?. LiteratAi??ros tekstas, bAi??damas ai??ztam tikras autoriaus kreipimosi A? pasaulA? bAi??dasai???12, arba gali A?siraA?yti A? bendrAi?? kultAi??rinA? kontekstAi??, arba formuoti jam atsvarAi??. A?vilgsnis A? A?iuolaikinAi?? lietuviA? literatAi??rAi?? rodo, kad V. JuknaitAi??s kAi??ryba yra laike besitAi??sianti pastanga formuoti alternatyvAi?? minAi??tiems V. Kavolio laboratoriniams eksperimentams bei destruktyviai, pagal instrumentinio proto kriterijus gyvenanA?iai visuomenei, kur, anot paA?ios autorAi??s, ai??zsugriuvAi?? patys gyvenimo pamatai, suardyta bendruomenAi??, kur skaudA?iai akivaizdus ne tik materialus skurdas, bet ir vertybiA? badasai???13. Tokia savo pozicija V. JuknaitAi?? priartAi??ja prie tA? nedaA?nA? postmodernizmo autoriA?, kurie tebetvirtina, kad ai??zliteratAi??ra be vertybiA? pasaulio ai??i?? ne literatAi??raai???14. Nes prasmAi?? ir vertybAi?? yra neatsiejamos: literatAi??ra ai??zvisados yra tam tikra veiksmo, poelgio forma, susijusi su prasme, kurios pradA?ios pats klausimas yra beprasmis: prasmAi?? neatsiranda, ji tAi??siasi, ji yra atsakomybAi??s, sAi??moningumo erdvAi??ai???15.

Knygos ai??zTariamas iA? tamsosai??? atsvara laboratoriniams eksperimentams atsiranda iA? absoliuA?iai A?vykusio susitikimo su kitu, to susitikimo metu kalbai atsivAi??rusios buvimo pasaulyje prasmAi??s. Dabarties sociokultAi??roje, kur asmeniniai ryA?iai darosi vis fragmentiA?kesni, kur, anot V. JuknaitAi??s, Emmanuelio Levino veidAi?? keiA?ia televizoriaus ekranas, sAi??moningas ryA?io teigimas yra kaina, kuriAi?? privalu sumokAi??ti uA? ryA?io tikrumAi??, tai lyg atsakymas gyvenime ir literatAi??roje dominuojanA?iam iA?sklidusios tapatybAi??s asmeniui. AnglA? sociologo Anthony Giddenso nuomone, brandA?ioje modernybAi??je iA?nyksta A?mogus kaip subjektas, kaip jauA?ianti atsakomybAi??, galinti veikti ir sprAi??sti bAi??tybAi??. Suskilusi arba iA?siskaidA?iusi tapatybAi?? yra gynybinAi?? asmens reakcija A? nerimAi??, ai??zkad bAi??si nuA?luotas, prarytas, sutriuA?kintas ar uA?valdytas iA? iA?orAi??s uA?griAi??vanA?iA? A?vykiA?ai???16. Asmuo, susidAi??rAi??s su daugybe pavojA?, prieA? kuriuos jauA?iasi bejAi??gis, iA? baimAi??s, kad tie pavojai jo nepraA?udytA?, tarytum pasislepia, iA?sisklaido.

Dialogas, knygos ai??zTariamas iA? tamsosai??? atraminis taA?kas, A? M. Buberio dialoginA? AA?ai??i??Tu santykA? A?traukia ir E. Levino etinA? santykA? su kitu, arba santykA? su veidu, nes veidas kreipiasi A? mane ir sako vienintelA? dalykAi??: ai??zNeA?udyk!ai??? Kaip M. Buberio dialogo filosofijoje Tu, taip ir E. Levino filosofijoje veidas yra suvokiami ne kaip kitas subjektas, veikAi??jas ar intencionalaus patyrimo objektas; veidas kaip pokalbio Tu yra ai??zbe jokios kaimynystAi??s, nesudurstytas ir vientisas, pripildantis visAi?? horizontAi??. Ne todAi??l, kad bAi??tA? tik jis ir daugiau nieko, bet todAi??l, kad visa gyvena jo A?viesojeai???17. E. Levino veidas ne A?iAi??ri, o kreipiasi, byloja, apreiA?kia, todAi??l santykis veidu A? veidAi??, arba A?monAi??s, atsisukAi?? vienas A? kitAi?? veidais ir besikeiA?iantys pasakymais bei prieA?taromis, klausimais bei atsakymais18, yra pagrindinAi?? dialogo sAi??lyga. UA?klausdamas kitAi?? veidas kalba. TodAi??l kalba yra teisingumas. ai??zTeisingumu vadiname A?A? susidAi??rimAi?? su veidu diskurse. Jei tiesa randasi absoliuA?iame patyrime, kuriame buvimas suA?vinta savo savita A?viesa, tai A?i tiesa susikuria ne kur kitur, o tiesiame kalbAi??jime(si), arba teisingumeai???19.

Ai??jimas vis gilyn ir gilyn prie pamatiniA? A?mogaus bAi??ties prasmiA? leidA?ia iA?skirti V. JuknaitAi??s kAi??ryboje filosofinA? lygmenA?, nes orA? A?mogaus buvimAi?? apibrAi??A?ianA?ios sAi??vokos ai??i?? ryA?ys, A?sipareigojimas, atsakomybAi??, santykis ai??i?? yra filosofinAi??s kategorijos, kurias autorAi?? bando A?tvirtinti literatAi??roje, ieA?kodama joms vis kitos kalbos. TodAi??l esminis klausimas ai??i?? kaip V. JuknaitAi??s kuriamo alternatyvaus sAi??moningomis vertybAi??mis grA?sto pasaulio raktas ai??i?? yra klausimas apie kalbAi??: kokia kalba galima papasakoti apie absoliuA?iai A?vykusA?, iA?sipildA?iusA? susitikimAi?? su kitu, jo metu atsivAi??rusias prasmes, tuos A?mogaus gyvenimo A?vykius, kuriuose kaip A?viesa A?vieA?ia prasmAi??s vertikalAi??, jungianti A?mogA? su anapusybe, palaikanti jA? ir teikianti jam stiprybAi??s? Kaip rasti kalbinAi?? raiA?kAi?? kito veidui, tai, anot E. Levino, begalybei, kurioje atsiveria Dievas? Kaip susieti kalbAi?? su ta tamsa, iA? kurios kaip A?olAi??s daigas A?vieA?ia tik numanoma prasmAi??? Filosofai ne kartAi?? svarstAi?? ir dar svarstys A?iAi?? amA?inAi?? kalbos ir bAi??ties ryA?io problemAi??. Be jokios abejonAi??s, A?ioje mAi??stymo paradigmoje galima skirti A?vairias galvojimo tradicijas ir mokyklas, kuriA? tam tikrAi?? mAi??stymo kryptA? apibendrina A?i Georgeai???o Steinerio iA?tarmAi??: ai??zTam tikra prasme joks A?moniA? diskursas, kad ir labai analitinis, negali galutinai A?prasminti paA?ios prasmAi??sai???20. Pasak G. Steinerio, tik muzika ir religinis jausmas aiA?kiai neverbalizuojamos nuovokos bAi??du gali iA?sakyti pirmapradA? esamybiA?kumAi??, kuriame slypi ai??zbAi??tiA?kosios energijos esatysai???: ai??zMuzika ir metafizika (pirmine to A?odA?io prasme), muzika ir religinis jausmas iA? esmAi??s neatskiriami dalykai. Muzikoje ir per muzikAi?? mes bAi??name arA?iausiai tos logika ir A?odA?iais neiA?reiA?kiamos, bet aiA?kiai juntamos bAi??tiA?kosios energijos esaties, kuri mAi??sA? pojAi??A?iams ir refleksijai pateikia grynojo gyvybAi??s stebuklo trupinAi??lA?, prieinamAi?? mAi??sA? nuovokaiai???21.

Knygoje ai??zTariamas iA? tamsosai??? V. JuknaitAi??, kalbindama ir kalbAi??damasi su vaikais, eina link, G. Steinerio poA?iAi??riu, tik nuovokai atsiverianA?ios energijos esaties ir bando kartu su jais rasti jai A?odinAi?? nuorodAi??. Kad tai A?vyktA?, reikAi??jo atsisakyti visA? tradiciniA? literatAi??riniA? konvencijA? ir grAi??A?tis A? tikro A?mogaus veidAi?? ir tikrai jo iA?tartus A?odA?ius. Beje, veidAi??, kaip esminA? dialogo elementAi??, knygoje mini A?eA?tokas Liudas: ai??zTelefonas visiA?kai neatstoja bendravimo su tikru A?mogumi. Kai tu matai A?mogA?, tu su juo bendrauji, o kai kalbi ai??i?? tai yra tiktai kalba. Ji nieko nepasakoai??? (p. 151). Tai dar kartAi?? patvirtina, kad bAi??tina dialogo sAi??lyga yra M. Buberio AA?ai??i??Tu iA?tiktis, pirmesnAi?? ir lemianti pokalbio perAi??jimAi?? A? dialogAi??: ai??zsusitikimo A?vykis, t. y. santykio tarp manAi??s ir kito A?sisteigimas, kuria tikrovAi??ai???22. Ai??ioje tikrovAi??je dingsta Kito savybAi??s (ai??zGeriausias bAi??das susitikti su kitu asmeniu ai??i?? tai net nepastebAi??ti jo akiA? spalvosai???, ai??i?? teigia E. Levinas), kad iA?ryA?kAi??tA? tikroji Kito bAi??ties prasmAi??: ai??zKitas uA?pildo horizontAi?? ne prasmingA? savybiA? detalAi??mis, bet savo prasme, kuri yra vientisa ir nedalomaai???23. A?ia susitinka frazAi??s: M. Buberio ai??zbe jokios kaimynystAi??sai??? ir E. Levino ai??zveidas yra reikA?mAi??, reikA?mAi?? be kontekstoai???. Ai??ios tikrovAi??s refleksija neapA?iuopia, ji iA?gyvenama jusliA?kai: ai??zKai sAi??di A?alia neregio vaiko, jis girdi tavo kvAi??pavimAi??. Tavo kvAi??pavimas apie tave jam pasako viskAi??. Arba kurtieji, kai jie A?sileidA?ia tave A? savo akiA? gelmAi??, beveik negali atlaikyti jos atvirumoai???24. Knygoje A?i nerefleksyvi tikrovAi?? remiasi A?odA?io dviplaniA?kumu: formaliAi??ja grafine puse ir giliAi??ja, slAi??pininga jo struktAi??ra (Vytautas Martinkus), kuri atsiveria beveik fiziA?kai apA?iuopiama energija. matyt, A?i energija randasi iA? giliosios A?mogaus ir jo tariamo A?odA?io sutapties. A?odA?iai, sutapAi?? su juos sakanA?iA?jA? esme, todAi??l aprAi??piantys pirmapradA? pasaulio esamybiA?kumAi?? (M. Buberis), yra uA?raA?yti, iA?laikant sakymo sintaksAi??, daA?nai gramatiniu poA?iAi??riu netaisyklingAi??. V. JuknaitAi??s knyga parodo, kad gramatika ir raA?yba, paklAi??stanA?ios racionalioms taisyklAi??ms, yra bejAi??gAi??s prieA? giliAi??jAi?? reikA?mAi??s patirtA?. Kai Jonas, gimus aA?tuntam vaikui A?eimoje, sako: ai??zIr visada atsimenu: ateini ir taip matai tAi?? tokA? labai maA?Ai?? vaikelA?, tai labai kaA?kaip net keistaai??? (p. 159), jis paliudija nuostaba grindA?iamAi?? santykA? su sunkiai verbalizuojama erdve, kurioje reiA?kiasi gyvybAi??s ir gyvenimo slAi??pinio stebuklas ir kuriuos savo knyga liudija V. JuknaitAi??. Ai??A? esminA? kalbos ryA?A? su iA?gyvenimu, su pasaulio, savAi??s suvokimu knygoje svarsto nuo gimimo nematanti Loreta:

Loreta. Taip. Ne. A?ia dar tik dalis tiesos. Jeigu aA? dabar pasakyA?iau savo jausmAi??, tai manAi??s niekas nesuprastA?. AA? matau, kad trAi??ksta A?odA?iA?, ir neA?inau, kaip juos sukurt. AA? pati kartais su savim jausmais kalbuosi, man nereikia A?odA?iA?.

V. J. Tie netikro gyvenimo draugai kalbasi su tavimi jausmA? kalba?

Loreta. Jie kalba mano kalba, kuria aA? gyvenu. Jie supranta mane, supranta, kaip mane paguost. Jie jausmais iA?reiA?kia savo A?ilumAi?? ir meilAi??, ne A?odA?iais. A?monAi??s tikrame gyvenime negali to suprast (p. 55).

TaA?iau A?iuo atveju kalba yra tik priemonAi??, liudijanti dviejA? A?moniA? susitikimo A?vykA?, jo metu A?sisteigusiAi?? bAi??tA?, kuriAi??, apibAi??dinant M. Buberio terminais, galima vadinti prielinksniu ai??ztarpai??? ar abipusiA?kumu. Ai??ios sAi??vokos, kaip pabrAi??A?iaAi?? M. Buberio filosofijos interpretatoriai, yra itin svarbios. ai??zBuberiui abipusiA?kumas yra ne tiek iA?ankstinAi?? dialogo sAi??lyga, kiek tai, kas steigiasi tikrojo pokalbio metuai???25. TodAi??l abipusiA?kumas, pasak M. Gutausko, yra ne tiek valios, kiek iA?tikties dalykas ai??i?? abipusiA?kumas iA?sipildo kaip mano ir kito ai??zsAi??jungaai???. Nors abipusiA?kumas ir priklauso nuo kito intencijA?, bet nAi??ra joms pavaldus, jis skleidA?iasi kaip ai??ztarpai??? A?vykis, A?vyksta kaip proverA?is, todAi??l nAi??ra nei logiA?kas, nei priklauso nuo partneriA? pastangA?: ai??zTikrojo pokalbio negalima suplanuoti. Tiesa, nuo pat pradA?iA? jis jau turi savyje nustatytAi?? pamatinAi?? tvarkAi??, taA?iau nieko negalima valdyti, pokalbio tAi??kmAi?? priklauso nuo dvasios, ir daugelis atranda tai, kAi?? jis gali pasakyti, ne anksA?iau, negu iA?girsta dvasios A?auksmAi??ai???26.

KeliAi?? A? AA?ai??i??Tu iA?tiktA?, A? santykA? knygoje atveria pokalbis su viena iA? autizmo formA? serganA?iu Roku. Pokalbis, prasidAi??jAi??s dalykiA?kumo, nuomoniA? plotmAi??je, netikAi??tai keiA?ia trajektorijAi??, pereidamas visai A? kitAi?? plotmAi??, kai, anot M. Buberio, A?A?engiama A? karalystAi??, kurioje A?sitikinimA? dAi??sniai negalioja27. Tai santykio plotmAi??, iA? esmAi??s keiA?ianti temAi??, skatinanti prabilti apie ryA?io svarbAi?? A?mogaus gyvenime. Nors jam nusakyti Rokas desperatiA?kai ieA?ko ir neranda A?odinio atitikmens, taA?iau susitikimo iA?tiktis jau palietAi?? jA? ir atvAi??rAi?? jo bAi??ties erdvAi??, joje justi atsakingo artimA?jA? rAi??pesA?io pAi??dsakai, tokie svarbAi??s tiek AA?, tiek Kito suvokimui ir iA?gyvenimui. Jais remdamasis, Rokas bando A?vardyti netekties neapA?iuopiamybAi??, atverianA?iAi?? keliAi?? anapusybei:

Rokas. Ji… mi… mirA?ta. Ir kai buvo mirAi??s palaidojom… tenai… tenai ai??i?? miA?ke.

V. J. MiA?ke palaidojot su tAi??A?iu?

Rokas. Nupirkom tokiAi??, na kur taip atrodo, A?inai. AA? neatsimenu, kaip pavadinasi.

Mokytoja. Paminklas?

V. J. Karstas? DAi??A?Ai???

Rokas. Tokia kaip palaidoti.

V. J. Karstas?

Mokytoja. DAi??A?utAi???

Rokas. Ne.

Mokytoja. Ne?

Rokas. PogA? A? dAi??A?Ai?? ir A? miA?kAi??. Palaidojom. Su tAi??A?iu Ai??jom A? parduotuvAi?? JovarAi??lis.

Mokytoja. Ir kAi?? nupirkot?

Rokas. NepanaA?us toks A? roA?es.

Mokytoja. GAi??liA? nupirkot?

Rokas. GAi??liA?. Na, kai buvo A?iema (p. 86).

Yra knygoje ir prieA?ingA? patirA?iA?. TokiA?, kurios atveria tik tuA?tumAi??. Su ta vidine tuA?tuma vaikai sugyvena skirtingai. Kai kurie patys gyvenamAi??ja vieta pasirinko A?vairius globos namus ar kalAi??jimus kaip vienintelAi?? iA?likimo galimybAi??, nes namai to jiems negarantavo. Laimis, VeliuA?ioniA? specializuotA? globos namA? auklAi??tinis, atsakydamas A? V. JuknaitAi??s klausimus, provokuojanA?ius skaudA?iAi?? vidinAi?? akistatAi?? su nuolatinAi??mis netektimis paA?enklintu gyvenimu, prisimena tam tikras praeities nuotrupas, susidAi??liojanA?ias A? neA?vykusiAi?? jo tapsmo istorijAi??. Toje istorijoje svarbAi??s du poliai: artimA?jA? niekinimas ir savAi??s, kaip jauA?ianA?ios, iA?gyvenanA?ios, suprantanA?ios bAi??tybAi??s suvokimas, kuriai nebuvo leista tokia pasijusti. TodAi??l Laimio kalba jungia ryA?io su artimaisiais absoliutA? nebuvimAi?? ir vaiko atvirumAi?? sau kaip A?mogui, kuriame prigimtis A?brAi??A?Ai?? orumo pojAi??tA?. Gyvenimas iA? visA? jAi??gA? jA? naikino, taA?iau atsakymai dar vis atveria kaA?kur ore tebeplevenanA?ias to orumo liekanas:

V. J. PatAi??vA? turAi??jai nuo maA?ens?

Laimis. Dar prieA? eidamas A? pirmAi?? klasAi??.

V. J. Ir visAi?? laikAi?? muA?Ai???

Laimis. Pirmus dvejus metus ne, kai atsirado jo vaikai, ai??i?? tada… Motina turAi??jo manAi??s atsisakyti. AA? pats norAi??jau vaA?iuoti A? VeliuA?ionis. <...>

V. J. Tau svarbu, kad tavim pasitiki?

Laimis. Jo.

V. J. KodAi??l?

Laimis. NeA?inau.

V. J. Kaip tu A?sivaizduoji savo ateitA??

Laimis. NeA?inau. AA? vienAi?? kartAi?? iA?Ai??jau maudytis, patAi??vis man nesakAi??, kada pareiti. AA? uA?sikalbAi??jau su draugais, kai parAi??jau, pradAi??jo muA?t arklio vadelAi??m. Paskui liepAi?? malkas kapot, kapojau, sviedAi?? A? mane malkA? glAi??biu. StogAi?? dengAi??, A?iferis nukrito, aA? kaltas palikau (p. 107ai??i??108).

PanaA?i yra ir kito VeliuA?ioniA? auklAi??tinio, ArAi??no, istorija. Tik joje pro tariamA? A?odA?iA? tiesiogines prasmes A?alia netekties prasimuA?a pyktis. Pyktis kaip vienintelAi?? vaikui paA?A?stama emocinAi?? patirtis, kuria remiantis turAi??tA? bAi??ti mezgamas ryA?ys su savimi ir pasauliu:

V. J. Ar supranti, kad taisyklAi??s neleidA?ia laikyti tokio A?uns?

ArAi??nas. Jis bAi??tA? normalus A?uo, jei jo bAi??tA? niekas nemuA?Ai??s.

V. J. Ar gali pripaA?inti, kad yra tam tikros taisyklAi??s, kuriA? A?monAi??s turi laikytis?

ArAi??nas. Bet A?itas A?uo kitoks nebus. Jis pats neA?ino, kAi?? pult.

V. J. KodAi??l tu jA? beatodairiA?kai gini?

ArAi??nas. MAi??sA? gyvenimai sutampa, ir tiek. Ai??domu, jei jus taip paspardytA? ir jums reiktA? taip gyvent. Mes kaip futbolo kamuoliai. UA?muA?iu aA? tAi?? moA?iAi??! (Verkia.) (p. 115).

Po pokalbiA? su globos namA? vaikais eina pokalbis su kurA?iuoju Linu. Ai?? pirmAi?? V. JuknaitAi??s klausimAi??: ai??zKai maA?as nubusdavai vienas tamsoj naktA?, kas bAi??davo?ai???, Linas atsako: ai??zMano lova bAi??davo A?alia mamos. Neprisimenu, kad bAi??A?iau buvAi??s naktA? tamsoje vienasai??? (p. 118). V. JuknaitAi??s A?odA?iai: ai??zA?ia iA?eina A? pavirA?iA? ta pulsuojanti gysla, kurioje negirdima plaka gyvybAi??s A?irdisai???28. Jausti kitAi??, savo kantriu buvimu garantuoti jam saugiAi?? bAi??tA? ir taip kurti pasitikAi??jimAi?? savimi, kitais, pasauliu. Kasdieniu buvimu atverti ir patvirtinti vaikui ryA?io neapA?iuopiamybAi??s tikrumAi??. V. JuknaitAi??s pasirinkimas Laimio ir ArAi??no nebAi??tA? atsverti pokalbiu su Linu ryA?kiausiai atveria autorAi??s atranka grA?stos knygos vidinAi?? struktAi??rAi?? ir intencionalumAi?? ai??i?? parodyti vaikystAi??je, o gal ir kAi??dikystAi??je, patirto ryA?io svarbAi?? visam A?mogaus gyvenimui. Ai??i bAi??tinybAi??, iA?sakyta knygos herojaus Lino A?odA?iais ai??zjausti vaikAi?? A?aliaai???, daugelio filosofA? yra A?vardyta kaip pasAi??moningas socialumas, kurA? formuoja abipusis ryA?ys su pirmaisiais globAi??jais. A. Giddenso nuomone, A?is ryA?ys yra pirmesnis uA? ai??zAA?ai??? ir ai??zmaneai??? ir yra lemtingas pamatiniam pasitikAi??jimui, vilA?iai ir ai??zdrAi??sai bAi??tiai???29. Ai??iame pasAi??moningame socialume glAi??di ryA?io su motina ar pirmaisiais globAi??jais prisiminimai. Ai??i tikrovAi??, bAi??dama uA? kalbos ribA?, nesileidA?ia verbalizuojama, bet jos patirtis yra esminAi??, ja remiantis ne tik uA?mezgamas ryA?ys su kitu, bet jis gali bAi??ti pratAi??stas A? amA?inAi??jA? Tu bei A? DievAi??.

_________________________

1 Burstein D. Tariamas iA? tamsos: Vandos JuknaitAi??s pokalbiai su vaikais / Tiesa ir tik tiesa // Prieiga: http://www.haaretz.co.il/hasite/spages/1227490.html. Ai?? lietuviA? kalbAi?? vertAi?? Icchokas Meras.

2 Gutauskas M. Bandymas suprasti dialogAi?? Martino Buberio filosofijoje (Tomo Sodeikos interpretacijA? paralelAi??) // Religija ir kultAi??ra. Mokslo darbai. ai??i?? 2008. ai??i?? Nr. 5 (2). ai??i?? Vilnius: VU Religijos studijA? ir tyrimA? centras. ai??i?? P. 36ai??i??37.

3 Sodeika T. Apie MartinAi?? BuberA? ir jo ai??zreligijos sociologijAi??ai???: curriculum vitae, ai??ztarpA?mogiA?kumasai???, ai??ztarpai??? // Sociologija. Mintis ir veiksmas. ai??i?? 1998. ai??i?? Nr. 1. ai??i?? P. 35.

4 Buberis M. Dialogo principas I: AA? ir Tu. ai??i?? Vilnius: KatalikA? pasaulis, 1998. ai??i?? P. 80.

5 Gutauskas M. Bandymas suprasti dialogAi?? Martino Buberio filosofijoje. ai??i?? P. 38.

6 Lev-Ari Ai??. Ai??oka tamsoje. Interviu su Vanda Juknaite // Prieiga: http://www.ynet.co.il/articles/0,7340,L-4075709,00.html. Ai?? lietuviA? kalbAi?? vertAi?? Icchokas Meras.

7 Kavolis V. A?mogus istorijoje. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1994. ai??i?? P. 244.

8 JuknaitAi?? V. Tariamas iA? tamsos. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2007. ai??i?? P. 7. Toliau cituojant iA? A?ios knygos, nurodomas tik puslapis.

9 Iser W. Fiktyvumas ir A?sivaizdavimas. ai??i?? Vilnius: Aidai, 2002. ai??i?? P. 18.

10 Ten pat. ai??i?? P. 19.

11 Ten pat. ai??i?? P. 19.

12 Ten pat. ai??i?? P. 18.

13 JuknaitAi?? V. LAi??A?io proza // VertybiA? raiA?ka literatAi??roje (moksliniA? straipsniA? rinkinys). ai??i?? Vilnius: VPU leidykla, 2005. ai??i?? P. 219.

14 Martinkus V. Aksiologija ir literatAi??rologija // VertybiA? raiA?ka literatAi??roje (moksliniA? straipsniA? rinkinys). ai??i?? Vilnius: VPU leidykla, 2005. ai??i?? P. 35.

15 Ten pat. ai??i?? P. 35.

16 Giddens A. ModernybAi?? ir asmens tapatumas. ai??i?? Vilnius: Pradai, 2000. ai??i?? P. 74ai??i??75.

17 Buberis M. Dialogo principas I. ai??i?? P. 76.

best medicare online cialis mastercard.

18 Levinas E. Apie DievAi??, ateinantA? A? mAi??stymAi??. ai??i?? Vilnius: Aidai, 2001. ai??i?? P. 289.

19 Levinas E. TotalitAi?? et Infini. Essai sur lai??i??extAi??rioritAi??. ai??i?? La Haye: M. Nijhoff, 1961. ai??i?? P. 43. Cit. iA?: A?epulis N. Akivaizdaus tapatumo kerai // Religija ir kultAi??ra. Mokslo darbai. ai??i?? 2009. ai??i?? Nr. 6 (1ai??i??2). ai??i?? Vilnius: VU Religijos studijA? ir tyrimA? centras. ai??i?? P. 95.

20 Steiner G. Tikrosios esatys. ai??i?? Vilnius: Aidai, 1998. ai??i?? P. 202.

21 Ten pat. ai??i?? P. 204.

22 Gutauskas M. Bandymas suprasti dialogAi?? Martino Buberio filosofijoje. ai??i?? P. 39.

23 Ten pat. ai??i?? P. 44.

24 Lev-Ari Ai??. Ai??oka tamsoje. Interviu su Vanda Juknaite.

25 Gutauskas M. Bandymas suprasti dialogAi?? Martino Buberio filosofijoje. ai??i?? P. 49.

26 Buberis M. Dialogo principas II: Dialogas. Klausimas pavieniui. TarpA?mogiA?kumo pradai. ai??i?? Vilnius: KatalikA? pasaulis, 2001. ai??i?? P. 188.

buy cialis beijing 212. 27 Ten pat. ai??i?? P. 54.

28 NuoA?irdA?iai dAi??koju Vandai Juknaitei uA? A?iAi?? ir kitas sugestijas.

29 Giddens A. ModernybAi?? ir asmens tapatumas. ai??i?? P. 56.