PaA?aukimas – darbas su knyga

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Diana BuA?iAi??tAi??, BirutAi?? GedgaudaitAi??
DATA: 2013-06

PaA?aukimas – darbas su knyga

Diana BuA?iAi??tAi??, BirutAi?? GedgaudaitAi??

Juozo NAUJOKAIA?IO, talentingo vertAi??jo ir ilgameA?io profesionalaus ai??zVagosai??? leidyklos redaktoriaus, A?iemet atA?ventusio 90-metA?, kolegAi??s Diana BUA?IA?TAi?? ir BirutAi?? GEDGAUDAITAi?? papraA?Ai?? pasidalyti prisiminimais apie savo gyvenimAi?? ir A?eimAi??, apie keliAi?? A? lituanistikAi??, A? ai??zVagosai??? leidyklAi??, A? prancAi??zA? literatAi??rAi??. Atsakydamas A? klausimus, vertAi??jas pasakoja ir apie kitus prancAi??zA? literatAi??ros vertAi??jus, su kuriais jam teko bendrauti, apie savo dAi??dAi?? PranAi?? POVILAITAi?? (1900ai??i??1958), legendinA? vertAi??jAi?? ir literatAi??ros kritikAi??, dalijasi vertAi??jo ir redaktoriaus amato paslaptimis, aiA?kina, kuo jA? patraukAi?? Guy de Maupassantai??i??o kAi??riniai, uA?imantys svarbiausiAi?? vietAi?? jo vertimA? sAi??raA?e.

A VOCATION TO WORK WITH BOOKS

Diana BUA?IA?TAi?? and BirutAi?? GEDGAUDAITAi??, colleagues of Juozas NAUJOKAITIS, who is a talented translator and a professional editor with Vaga publishers, and who this year celebrated his 90th birthday, asked him to share his reminiscences about his life and his family, about his interest in Lithuanian studies and French literature, and how he began to work with Vaga publishers. In answering their questions, he talks about other translators of French literature whom he has known, and about his uncle Pranas POVILAITIS (1900ai??i??1958), a famous translator and literary critic. He shares some of the secrets of a translator and editor, and he explains what attracted him to the writings
of Guy de Maupassant, which occupy such a prominent place in his list of translations.

Ai??iA? metA? sausio 1 dienAi?? iA?kiliam vertAi??jui ir redaktoriui Juozui NaujokaiA?iui suAi??jo 90 metA?. Juozas Naujokaitis iA?vertAi?? daug garsiA? pasaulio literatAi??ros klasikos kAi??riniA?: iA? prancAi??zA? kalbos ai??i??Ai?? Julesai??i??io Verneai??i??o ai??zKapitono Granto vaikusai??? (su RoA?e JankeviA?iAi??te), Josepho BAi??dier ai??zRomanAi?? apie TristanAi?? ir IzoldAi??ai???, Bernardai??i??o Clavelio ai??zA?iemos vaisiusai???,Ai?? Guy de Maupassantai??i??o romanus ai??zMont Oriolisai???, ai??zStipri kaip mirtisai???, ai??zPjeras ir A?anasai???, FranAi??ois Mauriaco ai??zLink neA?inomos jAi??rosai???, Henri Troyat ai??zEgletjerA? A?eimAi??ai???, iA? rusA? kalbos ai??i?? Niko Kazantzakio ai??zVAi??l KristA? kala ant kryA?iausai???, Luigi Pirandello romanAi?? ai??zVelionis Matija Paskalisai??? ir kt. VertAi??jas Valdas Petrauskas, ne viename straipsnyje ir recenzijoje nagrinAi??jAi??s vyresniojo kolegos vertimus, negailAi??jo gerA? A?odA?iA?: ai??zJ. Naujokaitis yra iA? tA? vertAi??jA?, kurie A?gudAi?? operuoti tiek leksikos, tiek sintaksAi??s vienetais, nuo maA?iausiA? iki didA?iausiA?. Tai yra didelio meistriA?kumo ir literatAi??rinio talento rodiklisai???1; ai??zJ. Naujokaitis jau seniai turi susikAi??rAi??s savitAi?? metodAi??, kuriuo nuosekliai vadovaujasi kAi??rybiA?kai versdamas kiekvienAi?? autoriA?. Pragmatinio efekto jis siekia, saikingai vartodamas iA?raiA?kos priemones, sumaniai perkonstruodamas tekstAi?? pagal gimtosios kalbos ir logikos dAi??snius, taA?iau nAi??maA? nenutoldamas nuo vertimo invariantoai???2. PripaA?intas talentingu vertAi??ju, Naujokaitis iA?vertAi?? apie dvideA?imt knygA?, o didA?iAi??jAi?? gyvenimo dalA? atidavAi?? verstiniA? knygA? redagavimui. Jo redaguotas knygas, kuriA? dauguma ai??i?? taip pat pasaulio klasikos A?edevrai, sunku bAi??tA? suskaiA?iuoti. Kaip profesionaliam redaktoriui, jam taip pat negailAi??ta nuoA?irdA?iA? pagyrA?. VertAi??jai laikAi?? jA? didA?iausiu autoritetu, gyrAi?? uA? reiklumAi?? ir atsakingumAi??, darbA?tumAi??, kruopA?tumAi?? ir atidumAi??. RamutAi?? RamunienAi??, darbavusis su NaujokaiA?iu prie keliA? savo verstA? knygA?, prieA? trisdeA?imt metA? dA?iaugAi??si ai??zsutikusi tokA? redaktoriA?, kuris kantriai iA?klauso kito nuomonAi??s <...>, netempia visko ant savo kurpalio, nesuniekina kartais ir skurdoko sakinAi??lio, bet taiso, tobulina, negailestingai kovoja su A?vairiomis mAi??sA? kasdieninAi??mis kalbos negerovAi??misai???3. PagarbAi?? taip pat kAi??lAi?? ir tebekelia kitos Juozo NaujokaiA?io savybAi??s: jautrumas, taktas, santAi??rumas, pakantumas ir kuklumas.

SusipaA?inome su Jumis ai??zVagosai??? leidykloje. Bet ir iki ai??zVagosai??? jau buvote sukaupAi??s nemaA?Ai?? gyvenimo ir darbo patirtA?. NorAi??tume nuo pat iA?takA? atsekti JAi??sA? keliAi?? A? lituanistikAi??, A? ai??zVagosai??? leidyklAi??, A? prancAi??zA? literatAi??rAi??. Tad pirmas klausimas bAi??tA? apie vaikystAi?? Suvalkijoje, apie tAi??vus, A?eimAi??. Kaip buvote auklAi??jamas, kur mokAi??tAi??s, ar mAi??gote skaityti knygas? Ar prancAi??zA? kalbos mokAi??tAi??s jau mokykloje?

Esu gimAi??s 1923 metA? sausio 1 dienAi?? Ai??akiA? apskrityje, SlavikA? valsA?iuje, JuA?kakaimiA? kaime, Ai??kininko A?eimoje. UA?augome A?eimoje A?eA?etas ai??i?? sesuo ir penki broliai.

Namuose buvo gana kultAi??ringa aplinka ai??i?? ne naujiena buvo knyga ir laikraA?tis. TAi??tis kurA? laikAi?? buvo virA?aitis, vAi??liau Jurbarko banko filialo vedAi??jas, A?kAi??rAi?? ir kooperatyvAi?? Slavikuose; mama ai??i?? kilusi iA? netolimA? Ai??unkariA? (ValakbAi??dA?io), A?inomo knygneA?io ir Vinco Kudirkos patikAi??tinio Jono PovilaiA?io duktAi??.

PradA?ios mokslus Ai??jau Slavikuose, o 1933 metais kartu su vyresniu broliu Vytautu A?stojau A? Jurbarko gimnazijos antrAi?? klasAi??. MAi??gau skaityti knygas ir mAi??gau kalbas, o labiausiai prancAi??zA? ai??i?? gal todAi??l, kad jAi?? dAi??stAi?? labai gera mokytoja lenkAi??. Mokytojos skatinamas, A?nikau prancAi??zA? kalbAi?? studijuoti savarankiA?kai ir per keletAi?? metA? perskaiA?iau (kartu gilindamasis ir A? gramatikos klausimus) visAi?? A?Ai??snA? prancAi??ziA?kA? knygA?, kurias Ai??miau iA? jos namA? bibliotekAi??lAi??s. BAi??damas septintoje klasAi??je, laimAi??jau paskatinamAi??jAi?? premijAi?? respublikiniame moksleiviA? prancAi??zA? kalbos raA?iniA? konkurse. Padovanojo mokytoja man ir puikA? ai??zLarousseai??i??oai??? A?odynAi??.

Nepriklausomoje Lietuvoje praAi??jo septyniolika JAi??sA? gyvenimo metA?… Kaip JAi??sA? A?eima iA?gyveno istorines pervartas?

Kaip tik tAi?? dienAi??, kai baigiau gimnazijAi?? (1940-A?jA? birA?elio 15-Ai??jAi??), keitAi??si gyvenimas. Stojo neramAi??s laikai, ir aA? keletAi?? metA? nepakilau iA? namA?. Dirbau Ai??kio darbus, o kadangi trAi??ko mokytojA?, 1943ai??i??1944-aisiais Slavikuose mokytojavau. Kaip tik tuo metu buvo iA?leistas Levo Tolstojaus romanas ai??zAna Kareninaai???, verstas A? lietuviA? kalbAi?? Prano PovilaiA?io. Ai??itAi?? vertAi??jAi?? mes gerai paA?inojome ai??i?? jis buvo mano dAi??dAi?? (mamos brolis), bet gyveno toliau, JAi??rAi??je (MarijampolAi??s aps.). Gero pavyzdA?io patrauktas, ir aA? pabandA?iau versti apsakymus iA? prancAi??zA? ir rusA? kalbA?. A?inia, nAi?? minties neturAi??jau, kad jie bAi??tA? kur nors iA?spausdinti: vienintelis skaitytojas buvo mano jaunesnysis brolis…

1944 metA? rudenA?, artAi??jant iA? rytA? frontui, mus, pasienio gyventojus (JuA?kakaimiai ai??i?? prie Ai??eA?upAi??s), vokieA?iai iA?varAi?? A? VokietijAi??. MAi??sA? A?eima atsidAi??rAi?? Berlyne, ir aA? su broliu keletAi?? mAi??nesiA? dirbau Basdorfe, Berlyno priemiestyje, ginklA? gamykloje. Vokietijai A?lugus, per vasarAi?? grA?A?ome A? LietuvAi??.

Kaip apsisprendAi??te tAi??sti mokslus? KodAi??l pasirinkote lituanistikAi??? Kada vAi??l Ai??mAi??tAi??s groA?inAi??s literatAi??ros vertimo?

1945ai??i??1946 metais, neturAi??damas kur dAi??tis, pradAi??jau mokytojauti naujai A?sikAi??rusioje SintautA? progimnazijoje. Bet mAi??sA? A?eimoje taip visi apsigimAi??, kad bAi??tinai ai??i?? A? mokslus. Taigi 1946-A?jA? rudenA?, dar brolio Vytauto paragintas, A?stojau A? Kauno universiteto Filologijos fakultetAi?? ir A?ia trejetAi?? metA? studijavau lietuviA? kalbAi?? ir literatAi??rAi?? ai??i?? lituanistika kaip tik atitiko mano polinkius. Kartu klausiau ir prancAi??zA? kalbos paskaitA?.

Tuo metu pradAi??jau lankytis GroA?inAi??s literatAi??ros leidykloje, ir kadangi turAi??jau savo dAi??dAi??s Prano PovilaiA?io, A?inomo vertAi??jo, tarpininkavimo raA?telA?, Ai??miau teirautis, ar negauA?iau kokio nors vertimAi??lio arba kitokio darbelio. PradA?iai man davAi?? iA?versti pusAi?? nedidelio romano iA? rusA? kalbos. O kai iA?drA?sAi??s pasisiAi??liau versti iA? prancAi??zA? kalbos ir A?teikiau bandymAi??, ai??i?? o bandymui per neiA?manymAi?? paAi??miau knygAi??, kokia pakliuvo po ranka ai??i?? HonorAi?? de Balzaco apysakA? rinkinA?, pirktAi?? turguje, ai??i?? vyriausiasis redaktorius Valys Drazdauskas tAi?? bandymAi?? gerokai iA?peikAi??, bet vis dAi??lto davAi?? versti nedidelAi??, taA?iau ypatingAi?? knygelAi?? ai??i?? Josepho BAi??dier ai??zRomanAi?? apie TristanAi?? ir IzoldAi??ai???. Dabar man atrodo keista, kad toks atsakingas darbas ai??i?? tokio ypatingo stiliaus veikalas ai??i?? buvo patikAi??tas pradedanA?iam vertAi??jui. Per vasarAi?? aA? tAi?? knygelAi?? iA?verA?iau, bet laimAi??, kad ji tada nebuvo iA?leista, o iA?braukta (ideologiniais sumetimais) iA? leidyklos plano. KnygelAi?? iA? naujo iA?verA?iau tik po dvideA?imt metA?.

Tuo laikotarpiu studijavau ir meninio vertimo teorijAi??. YpaA? man patiko ir buvo naudinga Kornejaus A?iukovskio knyga ai??zVysokoje iskusstvoai??? (ai??zAukA?tasis menasai???). SkaiA?iau ne vienAi?? ir grynai teorinA? veikalAi?? (Andrejaus Fiodorovo ir kitA?), bet susidariau nuomonAi??, kad praktinAi??s naudos vertAi??jui jie duoda nedaug: juose daA?niausiai nagrinAi??jami tipiA?ki pavyzdA?iai, pritempti prie tam tikros taisyklAi??s, o praktiniame darbe vertAi??jui nuolatos tenka susidurti su tokiomis konstrukcijomis, kai svetimo teksto neA?manoma A?sprausti A? taisykliA? rAi??mus ir kai tenka vadovautis tik nuojauta ir iA?mone.

Kaip patekote A? ai??zVagosai??? leidyklAi??? KokiAi?? aplinkAi?? joje radote, kaip A?ia jautAi??tAi??s? Ar nesigailite taip ilgai dirbAi??s vienoje A?staigoje?Ai??

1949 metais Kauno universiteto Filologijos fakultetas buvo perkeltas A? VilniA?, bet aA? pasilikau Kaune, nes jau 1948-aisiais buvau pradAi??jAi??s dirbti PedagoginAi??s literatAi??ros leidykloje. Mat, porAi?? metA? padirbAi??jAi??s mokykloje, spAi??jau A?sitikinti, kad mano paA?aukimas ai??i?? ne darbas su vaikais, o darbas su knyga. A?ia iA?dirbau dvylika metA? (korektorium, redaktorium, redakcijos vedAi??ju). Tuo laikotarpiu studijavau ir Vilniaus pedagoginio instituto neakivaizdiniame skyriuje. Studijas ir baigiau dirbdamas 1954-aisiais, A?gijAi??s lietuviA? kalbos ir literatAi??ros mokytojo specialybAi??. VAi??liau padariau bereikalingAi?? pertraukAi?? ai??i?? apie metus laiko (1960ai??i??1961) dirbau ai??zMaA?osios lietuviA?kosios tarybinAi??s enciklopedijosai??? redakcijoje Vilniuje. Darbas su moksline literatAi??ra buvo A?iek tiek naudingas tuo, kad A?pratino paisyti frazAi??s tikslumo ir teksto loginio riA?lumo. Bet kadangi Vilniuje nepavyko rasti buto, be to, pasklido gandas, kad enciklopedija nebebus leidA?iama, grA?A?au A? savo butAi?? Kaune ir stojau A?ia dirbti ai??zVagosai??? leidykAi??los vertimA? redakcijos filiale. Taip iA?sipildAi?? mano svajonAi?? ai??i?? dirbti su groA?ine literatAi??ra.

Aplinka ai??zVagosai??? filiale buvo labai palanki man, pradedanA?iam naujAi?? redaktoriavimo etapAi??. Kambario draugai buvo Vytautas Petrauskas ir Aleksandras A?irgulys ai??i?? abu seni vilkai, prityrAi??, aukA?tos kvalifikacijos vertAi??jai ir redaktoriai, todAi??l visada lengvai iA?sprAi??sdavo visus kylanA?ius sunkumus.

Kai prasidAi??jo namA? statybos vajus, A?sigijau naujAi?? butAi?? Vilniuje ir 1964 metais persikAi??liau A? VilniA?.

ai??zVagojeai??? iA?dirbau trisdeA?imt metA? (iki pensijos), nAi?? minties neturAi??damas iA?eiti kitur: darbas su groA?ine literatAi??ra buvo man kaip tik prie A?irdies.

Tai buvo A?viesus laikotarpis mano gyvenime. Tarp valdanA?iA? A?moniA? ai??zVagojeai??? nebuvo tokiA?, kurie bAi??tA? piktnaudA?iavAi?? savo galia. Ir redaktoriai dirbo darniai, vieningai, jausdami atsakomybAi?? uA? iA?leidA?iamAi?? produkcijAi??. O man A?viesiausi buvo tie keleri metai, kada teko sAi??dAi??ti viename kambaryje su trimis pirmaeiliais redaktoriais ir geriausiais draugais: RoA?e JankeviA?iAi??te, Vytautu Petrausku ir Adomu Drukteniu.

1990 metais buvau priimtas A? Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungAi?? (A? VertAi??jA? sekcijAi??), 2004 metais ai??i?? A? Lietuvos literatAi??ros vertAi??jA? sAi??jungAi??.

Su kuriais kolegomis, A?neA?usiais indAi??lA? A? prancAi??zA? literatAi??ros vertimAi??, teko daugiausia bendradarbiauti ir bendrauti?

PaminAi??siu A?ia keletAi?? vertAi??jA?, su kuriais teko bendrauti.

Palmira A?ebelienAi??-PetrauskaitAi?? (m. 2012). Vienu metu esu jai patarAi??s kai kAi?? apie verstinA? knygA? pasirinkimAi??.

BirutAi?? GedgaudaitAi??. Studijavo Leningrade (dab. Sankt Peterburge). VerA?ia iA? prancAi??zA? ir ispanA? kalbA?. Su ja visAi?? laikAi?? artimai bendravome.

RoA?Ai?? JankeviA?iAi??tAi?? (m. 2012). IA?vertAi?? iA? prancAi??zA? kalbos apie dvideA?imt veikalA?. ai??zVagojeai??? ilgai dirbo redaktore. Su ja artimai bendravome, keletAi?? metA? sAi??dAi??jome viename darbo kambaryje.

Dalia LenkauskienAi?? ai??i?? ilgametAi?? redaktorAi?? ir vertAi??ja iA? rusA? kalbos, vAi??liau ai??i?? vertAi??ja iA? prancAi??zA? ir ispanA? kalbA?. Daug metA? sAi??dAi??jo su manim viename kambaryje. VAi??liau paskirta PasaulinAi??s literatAi??ros bibliotekos redakcijos vedAi??ja.

Dominykas Urbas (m. 1996). ai??zVagosai??? patriarchas, redaktoriA? mokytojas. IA?vertAi?? ir suredagavo po kelias deA?imtis veikalA?. VertAi?? iA?Ai?? rusA?, lenkA?, latviA?, vokieA?iA?, prancAi??zA?, A?ydA? kalbA?. Su juo teko bendrauti, kai jis redagavo maA?Ai?? veikalAi?? ai??i??
Josepho BAi??dier ai??zRomanAi?? apie TristanAi?? ir IzoldAi??ai??? (mano verstAi??) ir kai vertAi?? didelA? veikalAi?? ai??i?? FranAi??ois Rabelais ai??zGargantiua ir PantagriuelA?ai???, kurA? man teko redaguoti.

Aldona MerkytAi?? (m. 2009). Ilgus metus dirbo ai??zVagojeai??? redaktore. IA?vertAi?? daug prancAi??zA? raA?ytojA? prozos kAi??riniA?. Man teko redaguoti jos iA?verstAi?? Marcelio Prousto romanA? cikAi??lo ai??zPrarasto laiko beieA?kantai??? pirmAi??jA? romanAi?? ai??zSvano pusAi??jeai??? ir daug bendrauti tobulinant sudAi??tingAi?? veikalo stiliA?.

RamutAi?? RamunienAi??. Po studijA? Grenoblyje (PrancAi??zija) iki pat A?iA? dienA? vertAi?? prancAi??zA? raA?ytojA? knygas. Jos darbA? sAi??raA?e A?ymiAi?? vietAi?? uA?ima didA?iulis, keturiA? tomA? Romaino Rollandai??i??o veikalas ai??zA?anas Kristofasai???. JA? (ir dar keletAi?? vertimA?) man teko redaguoti ir ilgai su vertAi??ja bendrauti.

Valdas Petrauskas. Dabar gyvena Kanadoje, bet su mAi??sA? leidyklomis ryA?iA? nAi??ra nutraukAi??s. Tai stebAi??tinai darbA?tus ir produktyvus literatas. Yra ne tik iA?vertAi??s iA? anglA?, prancAi??zA?, italA?, ispanA?, portugalA? kalbA? visAi?? A?Ai??snA? A?ymiA? raA?ytojA? veikalA? (tarp jA? ir Cervanteso ai??zDon KichotAi??ai???), bet ir paskelbAi??s daug teoriniA?, publicistiniA? straipsniA? apie vertimo darbAi??. NemaA?ai dAi??mesio yra paskyrAi??s ir mano vertimams, uA? kAi?? aA? jam didA?iai dAi??kingas.

Ar dirbant sunkA? redaktoriaus darbAi?? ai??zVagojeai???, redaguojant ne tik paA?ius geriausius vertAi??jus, kaip JAi??sA? A?ia suminAi??tieji, nekildavo noro atsidAi??ti vien vertimui?

Apie tokiAi?? galimybAi?? pagalvodavau, bet noro tokio nebuvo, nes darbas uA?sidarius nuo kitA? kolegA? turi nemaA?ai minusA?. Ne kiekvienas anuomet galAi??jo turAi??ti po ranka pakankamai A?odynA? ir kitA? pagalbiniA? priemoniA?, be kuriA? vertAi??jo darbas labai sunkus. Ne kiekvienas gali apsieiti be kolegiA?kA? pasitarimA? ir aptarimA?, kuriA? reikalauja nelengvai pasiduodanA?ios problemos, pasitaikanA?ios kiekviename darbe. AA? turAi??jau prieA? akis gyvAi?? pavyzdA? ai??i?? savo dAi??dAi?? PranAi?? PovilaitA?, kuriam iA? tiesA? buvo nelengva grumtis su vienatve dirbant vertAi??ju.

Labai praA?ytume plaA?iau papasakoti apie A?A? A?A?ymA?, jau legendinA? vertAi??jAi??. ai??zVagosai??? direktoriaus Jono A?ekio pasakojimas atsiminimuose ai??zKnygos kAi??rAi??jA? talkojeai??? (1996)
apie PranAi?? PovilaitA? gana fragmentiA?kas, o jam skirtas iA?samus Aleksandro A?irgulio straipsnis4, iA?spausdintas prieA? gerus tris deA?imtmeA?ius, per daug dvelkia sovietinAi??s epochos dvasia.

Kaip jau minAi??jau, Pranas Povilaitis buvo mano dAi??dAi??. GimAi?? jis kartu su A?imtmeA?iu ai??i?? 1900 metais Ai??unkariA? (vAi??liau ValakbAi??dA?io) kaime, Ai??akiA? apskrityje, gausioje Ai??kininko A?eimoje. 1911 metais A?stojo A? VilkaviA?kio gimnazijAi??. PrasidAi??jus karui (1914), visa gimnazija buvo evakuota pirmiau A? VilniA?, vAi??liau A? RusijAi??, A? VoroneA?Ai??.

1918 metais Pranas Povilaitis grA?A?o A? tAi??vynAi?? ir tAi??sAi?? mokslAi?? MarijampolAi??s gimnazijoje. A?ia drauge su kitais moksleiviais verbavo savanorius A? kuriamAi?? Lietuvos kariuomenAi??, o 1919-aisiais pats iA?Ai??jo savanoriu. BaigAi??s Karo mokyklAi??
(I laida), dalyvavo kautynAi??se prieA? rusus bolA?evikus ir lenkus. UA? narsumAi?? buvo apdovanotas VyA?io kryA?iumi su kardais.

LikAi??s toliau tarnauti kariuomenAi??je, A?stojo dar A? Kauno universitetAi?? studijuoti teisAi??s, bet susirgo plauA?iA? dA?iova ir pasitraukAi??Ai?? iA? kariuomenAi??s su kapitono laipsniu.

1925ai??i??1931 metais gydAi??si uA?sieniuose ai??i?? Vokietijos, PrancAi??zijos, Italijos, Ai??veicarijos sanatorijose, iA?tvAi??rAi?? sunkiAi?? plauA?iA? operacijAi??. Negana to, prisimetAi?? ir gerklAi??s dA?iova, ir visus metus jis negalAi??jo kalbAi??ti. UA?sieniuose iA?moko vokieA?iA?, prancAi??zA? ir italA? kalbas ir, dar besigydydamas, pradAi??jo vertimo darbAi??. Pirmoji jo iA?versta knyga ai??i?? Alphonseai??i??o Daudet ai??zLaiA?kai iA? malAi??noai??? ai??i?? buvo iA?leista Kaune 1930 metais.

Ai??veikAi??s ligAi??, Pranas Povilaitis grA?A?o A? tAi??vynAi??. Kaip Lietuvos savanoris, gavo Kaune A?emAi??s sklypAi??, jA? pardavAi?? ir pasistatAi?? namAi?? JAi??rAi??je (MarijampolAi??s aps.), 30 km nuo Kauno. Aplinkui dideli miA?kai, grynas oras, o sunkiai atgautAi?? sveikatAi?? labai reikAi??jo tausoti. Ten buvo lengva susisiekti su Kaunu ir palaikyti ryA?ius su raA?ytojais ir leidAi??jais.

VisAi?? ketvirtAi??jA? deA?imtmetA? Pranas Povilaitis intensyviai dirbo ir iA?vertAi?? apie penkiolika tomA? groA?inAi??s literatAi??ros: iA? prancAi??zA? kalbos ai??i?? Victoro Hugo ai??zVargdieniusai??? (su Viktoru Kamantausku), Axelio Muntheai??i??s ai??zSan Michele knygAi??ai??? ir ai??zKnygAi?? apie A?mones ir A?vAi??risai??? bei kt.; iA? italA? kalbos ai??i?? Antonio Fogazzaro ai??zSenovinA? pasaulAi??lA?ai???; iA? vokieA?iA? ai??i?? Josepho Rotho ai??zRadeckio marA?Ai??ai??? ir Bruno Franko ai??zCervantesAi??ai???; iA? rusA? ai??i?? Fiodoro Dostojevskio ai??zIdiotAi??ai???. Bendradarbiavo ir periodinAi??je spaudoje.

Pirmaisiais sovietiniais metais iA?leido ai??zTarybA? A?alies tautos pasakasai??? ir pradAi??jo versti Michailo Ai??olochovo ai??zTykA?jA? DonAi??ai???. VokieA?iA? okupacijos laikotarpiu iA?vertAi?? Levo Tolstojaus ai??zAnAi?? KareninAi??ai??? ir toliau dirbo prie ai??zTykiojo Donoai???. GrA?A?us sovietA? valdA?iai, A?is didelis veikalas greitai buvo iA?leistas.

Po karo Prano PovilaiA?io sveikata kiek suA?lubavo, teko vAi??l lankytis sanatorijose. Ir vis dAi??lto jis neleido sau atsikvAi??pti: vertAi?? knygAi?? po knygos ir, negana to, skelbAi?? periodinAi??je spaudoje vertimA? recenzijas bei apA?valginius straipsnius. Per trylika pokario metA? iA?vertAi?? keletAi?? stambiA? veikalA?: ai??zTykA?jA? DonAi??ai??? (uA?baigAi??, 4 t.), Maksimo Gorkio ai??zKlimo Samgino gyvenimAi??ai??? (4 t.), Aleksandro Gerceno memuarus ai??zPraeitis ir godosai??? (4 t.). Be A?iA? stambiA?jA?, dar iA?versta visa virtinAi?? vienatomiA? leidiniA?.

Sunku A?vertinti, kokA? didA?iulA? darbAi?? nuveikAi?? per nepilnus trejetAi?? deA?imtmeA?iA? A?is nenuilstantis plunksnos darbininkas, po sunkios ligos taip ir neatgavAi??s visA? jAi??gA?. IA?versta per tris deA?imtis tomA? groA?inAi??s prozos veikalA?, be to, paskelbta apie dvi deA?imtys straipsniA? meninio vertimo klausimais (A?ioje srityje Pranas Povilaitis nepralenktas).

AiA?ku, tiek nuveikti galAi??jo tik valingas, tvirtos dvasios A?mogus. Ir triAi??sAi?? jis be atostogA?, be iA?vykA?, be kurortA?. Net nesveikuodamas dirbdavo uA?sidAi??jAi??s ant lovos kraA?tA? specialA? pultAi??.

Kitas minAi??tinas Prano PovilaiA?io bruoA?as ai??i?? punktualumas: jis stengAi??si trAi??ks plyA? A?teikti rankraA?tA? sutartu laiku. PasAi??kutinis rankraA?tis buvo Alberto Moravijos ai??zRomos apsakymaiai??? (vertAi?? pusiau su Edvardu Viskanta). Darbas Ai??jo nelengvai, gal ir todAi??l, kad su italA? kalba seniai bebuvo susidAi??rAi??s. RankraA?tis vis dAi??lto buvo iA?siA?stas laiku. Bet A?tampa nepraAi??jo geruoju: jau kitAi?? dienAi?? iA?tiko stenokardijos priepuolis. Priepuoliai kartojosi, ligonis buvo paguldytas A? Kauno klinikas, o tos po kiek laiko jA? persiuntAi?? A? DruskininkA? sanatorijAi??. A?ia vienas priepuolis buvo lemtingas. 1958 metA? birA?elio 19 dienAi?? Pranas Povilaitis mirAi??.

Pranas Povilaitis buvo aistringas bibliofilas. Visos sienos jo namuose buvo uA?statytos spintom ir lentynom su knygomis. Jas sutvarkyti daug padAi??jo giminaitAi?? Elena SpurgaitAi??, studentAi?? stomatologAi??. Buvo jinai ir literatAi??, iA?leidusi keturias pasakA? knygeles. ReiA?kAi??si ir visuomeniniame darbe ai??i?? A?kAi??rAi?? JAi??rAi??je parkAi??. Po PovilaiA?io mirties tapusi jo A?pAi??dine, ji iA?laikAi?? bibliotekAi?? ir darbo kabinetAi?? nepaliestus. 1971 metais SpurgaitAi?? taip pat pakirto ankstyva mirtis.

1977 metais abu A?ie Lietuvai, JAi??rei ir mAi??sA? kultAi??rai nusipelnAi?? veikAi??jai buvo iA?kilmingai pagerbti: viena JAi??rAi??s gatvAi?? buvo pavadinta Prano PovilaiA?io, kita ai??i?? Elenos SpurgaitAi??s vardu5.

GrA?A?kime prie JAi??sA?, kaip Prano PovilaiA?io tradicijA? tAi??sAi??jo, darbA?. Tarp JAi??sA? vertimA? neabejotinai didA?iausiAi?? vietAi?? uA?ima Guy de Maupassantai??i??o kAi??riniai. Valdas Petrauskas lietuviA?kuosius A?io prancAi??zA? literatAi??ros klasiko vertimus tyrinAi??janA?iame straipsnyje raA?Ai??: ai??zNiAi??riai sielvartinga ir tragiA?kai sarkastiA?ka Mopasano prozos melodija pirmAi??kart lietuviA?kai pasigirdo romanuose ai??zMont Oriolisai??? ir ai??zStipri kaip mirtisai???, kuriuose J. Naujokaitis pateikAi?? kokybiA?kai naujAi?? didA?iojo prancAi??zA? raA?ytojo interpretacijAi??…ai???6 Kuo gi Jus patraukAi?? A?is prancAi??zA? raA?ytojas?

Guy de Maupassantai??i??ui (1850ai??i??1898) priklauso viena garbingiausiA? vietA? XIX amA?iaus antrosios pusAi??s raA?ytojA? plejadoje. Svarbiausi paties Guy de Maupassantai??i??o paskelbti veikalai ai??i?? aA?tuoniolika noveliA? rinkiniA? ir A?eA?i romanai. Jis laikomas neprilygstamu novelAi??s meistru, bet ir jo romanai vargu ar atsilieka nuo noveliA? tiek daugialype tematika, tiek meniniu A?taigumu. 1891 metais jis raA?Ai?? viename laiA?ke: ai??zPo ilgA? apmAi??stymA? aA? nusprendA?iau neraA?yti nei apsakymA?, nei noveliA?. Viskas ten iki galo iA?sakyta, nuvalkiota, juokinga. Noriu dirbti tik prie romanA?, neeikvodamas jAi??gA? apsakymukams ir nesitraukdamas nuo mAi??gstamo A?anroai???.

Vienu metu, susipaA?inAi??s su Guy de Maupassantai??i??o veikalais, dar neiA?leistais lietuviA? kalba, uA?simojau iA?versti keletAi?? jo romanA?. Ir man pavyko: A?vairiu metu vienas po kito buvo A?traukti A? ai??zVagosai??? planus trys jo romanai: ai??zMont Oriolisai???, ai??zStipri kaip mirtisai??? ir ai??zPjeras ir A?anasai???. Ir aA? paskui juos iA?verA?iau.

Man imponavo gilus raA?ytojo psichologizmas, sugebAi??jimas prasiskverbti A? slapA?iausius herojaus sielos kampelius, o ypaA? meistriA?kai, su menkiausiais niuansais, su poetiA?komis, lyriA?komis intonacijomis atskleisti visAi?? meilAi??s jausmo raidAi?? ai??i??
jo gimimAi??, suA?ydAi??jimAi??, aistros pilnatvAi??. Toji jausmo raida A?taigiausiai pavaizduota romane ai??zStipri kaip mirtisai???. Ai??ia proga norisi atkreipti skaitytojo dAi??mesA?, kad jau paA?iai knygos antraA?tei yra paimta eilutAi?? iA? ai??zGiesmiA? giesmAi??sai???, kurios autorius, kaip manyta, buvAi??s garsusis A?ydA? karalius ir iA?minA?ius Saliamonas. Visas giesmAi??s sakinys toks: ai??zMeilAi?? stipri kaip mirtis, o pavydas sunkus tarsi pragarasai??? (Sigito Gedos vertimas).

Lygiai taip pat gilA?, tiktai kitokios krypties raA?ytojo psichologizmAi?? matome ir romane ai??zPjeras ir A?anasai???. Kai Pjeras suA?ino, kad senas jA? A?eimos biA?iulis mirdamas paliko visAi?? savo turtAi?? vienam A?anui, jis skausmingai svarsto, kokia to prieA?astis, ir prieina iA?vadAi??, kad A?ia kalta motinos neiA?tikimybAi??. Pavydas broliui, sunkus kelias A? praregAi??jimAi??, panieka ir drauge meilAi?? motinai ai??i?? tokia sudAi??tinga herojaus iA?gyvenimA? visuma autoriaus atskleista su nepaprastu psichologiniu A?A?valgumu. Ne veltui tiek A?A?ymAi??s autoriaus amA?ininkai ai??i?? raA?ytojai Anatoleai??i??is Franceai??i??as ir Emileai??i??is Zola, tiek daugelis vAi??lesniA? kritikA? laikAi?? A?A? romanAi??, nors jis maA?esnAi??s apimties uA? kitus, Guy de Maupassantai??i??o kAi??rybos virA?Ai??ne.

Skaitant jo veikalus, man imponavo taip pat ir skaidrus stilistinis pasakojimo audinys. MaA?iau, kad autorius laikosi savo paties teoriniA? nuostatA? apie kAi??rinio stilistikAi??, iA?dAi??stytAi?? publicistiniame straipsnyje ai??zApie romanAi??ai???, paskelbtame (vietoj pratarmAi??s) romane ai??zPjeras ir A?anasai???. BAi??tent: ai??zKad ir koks bAi??tA? daiktas, apie kurA? norime kalbAi??ti, pavadinti jA? galima tik vienu daiktavardA?iu, A?kvAi??pti jam gyvastA? ai??i?? vienu veiksmaA?odA?iu, apibAi??dinti vienu bAi??dvardA?iu. Ir reikia ieA?koti tol, kol tas daiktavardis, tas veiksmaA?odis ir tas bAi??dvardis bus surastas, ir niekad nesitenkinti apytikriu A?odA?iu <...>. Vienokiam ar kitokiam minties niuansui perteikti anaiptol nereikia tos keistos, sudAi??tingos, gausios ir nesuprantamos leksikos, kuri vadinama vaizdinguoju stiliumi ir A?iandien mums brukama <...>ai???7. Manau, kad A?itie raA?ytojo samprotavimai apie bAi??tinumAi?? atkakliai ieA?koti tinkamo A?odA?io ir nesiA?vaistyti bereikalingomis kalbos puoA?menomis, apie atsakingAi?? paA?iAi??rAi?? A? darbAi?? su fraze yra verti ir kiekvieno meninAi??s prozos vertAi??jo dAi??mesio.

Gal galAi??tumAi??te pasidalyti paslaptimi ai??i?? kas yra geras vertimas?

Geras vertimas (groA?inAi??je literatAi??roje) ai??i?? tas, kuris kuo tiksliau perteikia kita kalba originalo prasmAi?? ir stiliA?.

Kuo tiksliau perteikti prasmAi?? ai??i?? tai nusakyti jAi?? anaiptol ne paA?odiA?kai, nors bAi??na tokiA? atvejA?, kada galima kone paA?odA?iui iA?dAi??styti originalo tekstAi?? (sakysim, verA?iant paprastA? A?moneliA? dialogAi?? ir pan.). DaA?niau tenka sakinA? daugiau ar maA?iau transformuoti pagal vertimo kalbos gramatikos reikalavimus. ReA?iau pasitaiko ypaA? painiai suregztA? sakiniA?, kada jA? prasmei atkurti reikia tikro iA?radingumo, kada tikroji sakinio prasmAi?? glAi??di visai kitA? A?odA?iA? deriniuose.

VertAi??jas turi jausti ir atkurti vertime autoriaus stiliA?, t. y. pasakojimo manierAi??, skirtingAi?? pasakojimo bAi??dAi??. Vieno raA?ytojo kalba glausta, trumpasakAi??, kito A?odinga, sakiniai ilgi, iA?tAi??sti; vieno autoriaus kalba sausa, be nebAi??tinA? puoA?menA?, kito vaizdinga, prisotinta gyvA?, A?aismingA? A?odA?iA? ir posakiA?. Nemokyto kaimo A?mogaus ar paprasto darbininko kalboje daA?niau blyksteli frazeologizmai, daA?niau pasimaiA?o barbarizmai ai??i?? A?odeliai ir posakiai, o daugiau ar maA?iau iA?silavinusio inteligento kalba nuosaikesnAi??, grynesnAi??. Visi A?itie kalbos niuansai gerame vertime bAi??na atkurti.

O koks turAi??tA? bAi??ti geras redaktorius? Kokiais principais vadovavotAi??s redaktoriaus darbe?

Geras originalaus veikalo redaktorius galAi??tA? bAi??ti tik specialistas tos srities, kurios veikalAi?? jis redaguoja. Poezijos rinkinA? turAi??tA? redaguoti poetas ar bent jau turintis poetinAi?? gyslelAi??. Originalios prozos kAi??rinA? ai??i?? turintis raA?ytojo palinkimAi??. Be to, vienas dalykas ai??i?? bAi??ti redaktorium garsaus, visA? pripaA?into poeto ar prozininko (Justino MarcinkeviA?iaus, Juozo ApuA?io ar pan.), o kas kita ai??i?? bAi??ti redaktorium pradedanA?io poeto ar prozininko.

VertimA? redaktorius visA? pirma turi bAi??ti pastabus: tik uA?metAi??s akA? A? vertimo ir originalo sakinA?, turi pastebAi??ti, juste pajusti daugelA? dalykA?: ar tiksliai perteikta vertime sakinio prasmAi??, tiesioginAi?? ir perkeltinAi?? (frazeologiniai dariniai), ar tiksliai perteiktas frazAi??s natAi??ralumas (ypaA? dialoge), ar nAi??ra dialoge prikaiA?iota parazitiniA? A?odeliA?, ar nepadaryta kalbos klaidA? (linksniai, prielinksniai ir kt.), o ypaA? sunkesnAi??se vietose ai??i?? ar nenuklysta A? pernelyg didelA? laisvumAi??.

Jeigu A?inoma, kad vertAi??jas yra pakankamai kompetentingas, kartais netikslumai tik paA?ymimi, nurodomi, kad vertAi??jas pats juos savo nuoA?iAi??ra pataisytA?. PrieA?ingu atveju, jei vertAi??jas nAi??ra itin patikimas, redaktorius turi pats rasti tinkamAi?? variantAi??. Tada redaktorius tampa tarsi daliniu vertAi??ju ai??i?? pats turi teisingai iA?versti reikiamAi?? sakinio dalA?.

Redaktoriui reikia po ranka turAi??ti pagalbines darbo priemones, kalbos patarimA? knygeles: ai??zKalbos praktikos patarimaiai???, ai??zSinonimA? A?odynasai???, ai??zFrazeologijos A?odynasai??? ir kt. Ne pro A?alA? turAi??ti ir labai naudingas knygeles ai??zPrielinksniA? vartojimasai???, ai??zTaisyklingai vartokime linksniusai???.

ReziumAi??: redaktoriaus uA?davinys ai??i?? visais atA?vilgiais sutvarkyti tekstAi??, kad jis atitiktA? prasmAi??s ir stiliaus reikalavimus.

AA? pats prie redaguotinA? rankraA?A?iA? iA?sAi??dAi??jau apie keturias deA?imtis metA?, ir per tAi?? laikAi?? teko susidurti su A?vairiais tekstais ir A?vairaus lygio jA? vertimais. Ir stengiausi redaguodamas vadovautis tais paA?iais principais, kuriuos A?ia iA?dAi??sA?iau. Savaime aiA?ku, buvo ir iA?imA?iA?, kaip kiekviename darbe. DAi??l vienA? ar kitA? prieA?asA?iA? vienu kitu atveju teko paspartinti rankraA?A?io rengimAi?? spaudai ir per tai turAi??ti nemaloniA? pasiaiA?kinimA? su vertAi??jais. Bet dAi??jau visas pastangas, kad tokiA? iA?imA?iA? nebAi??tA?.

Ar skaitote verstines knygas? Ar domitAi??s jA? vertimo kokybe?

Kiek leidA?ia nusilpAi??s regAi??jimas, skaitau visokias knygas ir, A?inoma, domiuosi jA? kalba. VisAi?? gyvenimAi?? tuo domAi??jausi, tai buvo nuolatinis mano rAi??pestis.

Kas Jus dA?iugino ir tebedA?iugina gyvenime?

JaunystAi??je ir vyresniame amA?iuje dA?iugino galimybAi?? mokytis ir dirbti patinkamAi?? darbAi??. SenatvAi??je ai??i?? galimybAi??, kiek tai A?manoma, stebAi??ti literatAi??rinA?, meninA? gyvenimAi?? vargA? ir nelaimiA? nukamuotoje A?alyje, galimybAi?? bent kiek dalyvauti artimA?jA? aktyviame gyvenime.

1 Teksto analizAi?? ir sintezAi?? // Meninio vertimo problemos. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1980, p. 145.

2Ai?? Ne vien dAi??l nuotykiA? // Naujos knygos. ai??i?? 1981, Nr. 3, p. 37.

3Ai?? DA?iaugiuosi sutikusi tokA? redaktoriA? // Naujos knygos. ai??i??Ai?? 1983, Nr. 4,
p. 38.

4Ai?? Didelis A?naA?as A? verstinAi?? literatAi??rAi?? // Meninio vertimo problemos. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1980, p. 461ai??i?? 480.

5Ai?? PlaA?iau apie E. SpurgaitAi?? A?r. GintarAi?? ADOMAITYTAi??. SugrA?A?k, ai??zA?aliapAi??keai??? // Krantai. ai??i?? 2012, Nr. 3, p. 46ai??i?? 47.

6Ai?? LietuviA?kojo Mopasano branda // PergalAi??. ai??i?? 1986, Nr. 9, p. 139ai??i??145.

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Gi de MOPASANAS. Mielas draugas. Pjeras ir A?anas. NovelAi??s. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1988, p. 295.