PasaulinAi?? kova: Dovydas prieA? GalijotAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: LietuviA? raA?ytojai iA?eivijoje
AUTORIUS:Ai??Algis MickAi??nas

DATA: 2013-02

PasaulinAi?? kova: Dovydas prieA? GalijotAi??

Algis MickAi??nas

A?inau, kad ten A?olynais sruvo kraujas, o vAi??sios Ai??A?uolynA? ir puA?ynA? laukymAi??s virto kapais. Laukai, miA?kai ir upAi??s regAi??jo karus ir jA? siaubAi??, pakylAi??jimAi?? ir neviltA?, mirtA? ir prisikAi??limAi??, Lietuvos kunigaikA?A?ius ir kryA?iuoA?iA? riterius, partizanus ir A?ydus, naciA? gestapAi?? ir Stalino NKVD. Ai??ioje A?mAi??klA? lankomoje A?emAi??je, kurioje krito A?eA?iA? kartA? kariai, dar galima rasti sagA? nuo jA? uniformA?.

Simon Schama, KraA?tovaizdis ir atmintis

TokA? epigrafAi?? Kanados lietuvis Antanas Ai??ileika, raA?antis anglA? kalba, parinko savo romanui ai??zPogrindisai??? (Underground), pasakojanA?iam apie Lietuvos partizanA? likimus, ir dedikavo jA? ai??ztoms A?eA?ioms kartomsai???. 1953 m. Toronte gimAi??s raA?ytojas Lietuva ir lietuvybe susidomAi??jo tada, kai pradAi??jome jA? kviesti A? Santarosai??i??Ai??viesos suvaA?iavimus skaityti praneA?imA? apie emigrantA? gyvenimAi?? Kanadoje, taip sodriai, vaizdingai apraA?ytAi?? jo kAi??riniuose. Ai??ileika ne kartAi?? dalyvavo ir Santarosai??i??Ai??viesos bendruomenAi??s dalies, A?sikAi??rusios Lietuvoje, metiniuose sAi??skrydA?iuose. Ten daug suA?inojo apie Lietuvos partizanA? kovas ir pasiaukojimAi??, ryA?tingas pastangas atgauti A?alies laisvAi?? arba nors pristabdyti raudonojo maro antplAi??dA?. Antanas taip ai??zA?kaitoai???, kad atvykAi??s A? LietuvAi?? Ai??mAi?? tyrinAi??ti vietoves, kur kovAi??si ai??zmiA?ko broliaiai???, perskaitAi?? A?Ai??snis dokumentA? apie tuos daugiausia jaunus A?mones, atsidAi??rusius ant ribos tarp gyvybAi??s ir mirties, apie jaunystAi??, supAi??dytAi?? bunkeriuose, apie romantiA?kus prisiriA?imus, apie suduA?usias viltis sulaukti VakarA? A?aliA? pagalbos.

ai??zai??i??Ai??vedai susidomAi??jo. Reikia supurtyti Vakarus, o A?inios apie visus tuos partizanus, kurie vis dar kaunasi, praAi??jus trejiems metams po karo baigties, yra kaip tik tai, ko reikia.

ai??i?? PraAi??jus ketveriems metams.

ai??i??Taip, ketveriems, bet A?ia karo pabaiga jie laiko 1945-A?jA? geguA?Ai??. Jei Raudonoji armija bAi??tA? nuA?udA?iusi tave iki to laiko, bAi??tum laikomas vokieA?iA? sAi??jungininkuai??? (p. 158).

Anot Ai??ileikos, pogrindA?io dalyviai tvirtai tikAi??jo esantys vakarieA?iai, laisvos civilizacijos A?monAi??s, todAi??l vylAi??si, kad Vakarai jA? nepaliks vienA? prieA?intis Stalino A?ekistams, ai??zistrebiteliamsai???, nes tai bAi??tA? neteisingaai??i??

ai??zai??i?? Nemanau, kad amerikieA?iai stos A? karAi?? vien todAi??l, kad nemielos rusA? fizionomijos, ai??i?? tarAi?? vienas inA?inieriA?. ai??i?? KuriA? galA? jiems kovoti toliau, kai vokieA?iai nugalAi??ti?

ai??i?? Nes pasiraA?Ai?? Atlanto chartijAi??, ai??i?? atsakAi?? Ignacas. ai??i?? Ruzveltas susitiko su A?erA?iliu Niufaundlande dar prieA? Amerikai A?stojant A? karAi??. Chartijoje teigiama, kad visi turime teisAi?? A? laisvAi?? apsisprendimAi?? ir kad be tautos sutikimo nebus atlikta jokiA? teritoriniA? pakeitimA?.

ai??i?? Skamba labai graA?iai, ai??i?? tarAi?? inA?inierius, ai??i?? bet raudoniesiems ant A?itos chartijos nusispjaut.

ai??i?? Bet jie irgi jAi?? pasiraA?Ai??, ai??i?? tarAi?? Ignacas.

Kambaryje nugriaudAi??jo juokas.

Ignacas buvo geros A?irdies, tai ir pats juokAi??si iA? savAi??s drauge su kitais. JuokAi??si taip smarkiai, kad prieA? tAi??sdamas turAi??jo nusiA?luostyti iA?tryA?kusias aA?aras.

ai??i?? EuropieA?iai yra kaip viena didelAi?? A?eima, o amerikieA?iai ai??i?? jos tAi??sa. Jie mAi??sA? nepamirA?, kaip nepamirA?tA? savo vaikA?ai??? (p. 27).

Deja, realybAi?? iA?sklaidAi?? naivias iliuzijas: ai??zNegi tikiesi, kad kiti rizikuos savo saugumu dAi??l tavAi??s?ai??? (p. 163).

Nors ne centrinAi??s figAi??ros, laisvAi??s kovotojai Ai??ileikos romane nAi??ra kokios nors politinAi??s ideologijos, kokio nors tikAi??jimo gynAi??jai, o tiesiog ryA?tingas ai??zkaimo jaunimasai???. Tie A?monAi??s A?Ai??tbAi??tinai kovAi??si ne uA? turtus, ne uA? sotesnA? kAi??snA?, bet uA? teisAi?? gyventi laisvai. BAi??tent laisvAi??s siekis A? miA?kAi??, A? A?altus bunkerius, daugeliui tapusius kapais, atvedAi?? ir nemaA?ai miestieA?iA? studentA?, mokytA? A?moniA?. Kai pagrindinis romano personaA?as Lukas su broliu pasirodo girioje pas partizanus, vadas nenori jA? priimti:

ai??zai??i?? Man reikia tik tA? vyrA?, kurie neturi kitos iA?eities, aiA?ku? Mums nereikia patriotA? ir karA?takoA?iA?.

ai??i?? Mieliau skaityA?iau MaironA? ir toliau studijuoA?iau universitete, jei galAi??A?iau, ai??i?? pasakAi?? Lukas ir apsidairAi?? aplink. ai??i?? Ir tikrai nemiegoA?iau A?iemAi?? lauke, jei turAi??A?iau kitAi?? pasirinkimAi??.

ai??i?? KurA? laikAi?? pagyvenAi?? bunkeryje, su dA?iaugsmu miegosite lauke. [ai??i??] Ar kuris nors bijote uA?darA? erdviA??

ai??i?? Ne.

ai??i?? Tikrai? IA?tisas savaites teks praleisti po A?eme.

ai??i?? Bet jAi??s A?ia esate laisvi, ai??i?? tarAi?? Lukas.

ai??i?? Taip, tiesa. Mes A?ia laisvi.

ai??i?? Ir mes norime bAi??ti laisvi.

ai??i?? UA? laisvAi?? reikia mokAi??tiai??? (p. 42).

A?ia ir iA?ryA?kAi??ja principinAi?? prielaida: geriau atsisakysime visko, kasdien rizikuosime gyvybe, negu gyvensime paklupdyti ant keliA?. Deja, tarp lietuviA? prisiveisAi?? nemaA?ai ne tik klAi??panA?iA?, bet ir kitus klupdanA?iA? ai??i?? A?ie tapo stribais (??N?Ni??Ni???i???i????Ni???i???i????), Maskvos klapA?iukais, kurie irgi vaizdavo pasaulio ai??zgelbAi??tojusai???, dAi??l to ai??zkilnausai??? tikslo kankindami ir A?udydami savo kraA?to A?mones.

A?ia reikAi??tA? pabrAi??A?ti keletAi?? esminiA? dalykA?, irgi nurodytA? Ai??ileikos romane. SovietA? propaganda skleidAi?? gandus, esAi?? Lietuvos ir Pabaltijo pasiprieA?inimas okupantA? invazijai yra burA?uazinis,Ai?? faA?istinis, prieA? ai??zliaudiesai??? demokratijAi?? nukreiptas iA?puolis, todAi??l reikia sunaikinti tAi?? ai??zbanditA?ai??? gaujAi??.

PartizanA? apsisprendimas nesileisti A? jokias derybas su kagAi??bistais ir jA? pasiuntiniais, nedaryti jokiA? kompromisA? paskatino sukurti mitAi??, ypaA? skleistAi?? sovietmeA?iu, bet daA?nai kartojamAi?? ir dabar, esAi?? partizanai buvo visuomenAi??s ai??zatmatosai???, kriminaliniai ai??zelementaiai???, suA?vAi??rAi??jAi?? ai??zliaudies prieA?aiai???. Ai??ileika baigiamajame knygos A?odyje raA?o:

ai??zTurAi??A?iau pridurti, kad partizanai kartais sulaukia kaltinimA?, esAi?? visi jie buvAi?? tiesiog banditai ar faA?istai ir nusikaltAi??liai, taA?iau dokumentA? apie rimtus jA? nusikaltimus man nepavyko rasti. Vis dAi??lto nAi??ra jokiA? abejoniA?, kad atsirasdavo partizanA?, kurie elgdavosi neleistinai. Kai kuriems iA? jA? karo lauko teismas paskirdavo ir A?vykdydavo mirties bausmAi??. Kiek A?inau, rimA?iausi kaltinimai partizanams kaip judAi??jimui remiasi vien 1960-aisiais sovietA? iA?leista propagandine knyga ai??zVanagai iA? anapusai???. Ai??ioje knygoje visi A?inomi partizanai ir jA? pagalbininkai pavaizduoti nusikaltAi??liais, cinikais ir kvailiais. Nors niekas, perskaitAi??s A?iAi?? A? mases orientuotAi?? knygAi??, ja nepatiki, vis dAi??lto kai kurie kaltinimai gyvuoja iki A?iol, tuo parodydami, kad net blogas pasakojimas gali ilgai iA?gyventiai??? (p. 284).

Anot Ai??ileikos, VakarA? ai??zintelektualaiai??? irgi smerkAi?? Pabaltijo partizanA? kovAi??, nes ji trukdanti Sovietijai ai??zgeranoriA?kaiai??? gelbAi??ti visAi?? pasaulA? iA? burA?uazinAi??s priespaudos. A?ia pasireiA?kia VakarA? ir ne tik VakarA? ai??zintelektualA?ai??? politinis aklumas: jie tiki komunizmo idAi??ja, mesianistine teorija, nesigilindami A? kruvinAi?? praktikAi??. JA? ai??zteologijaai??? irgi mesianistinAi??: pasaulis iA?tiktas nuopuolio ir mes jA? iA?gelbAi??sime, remdamiesi Hegelio neiA?vengiamos istorinAi??s dialektikos absoliuA?iomis tiesomis, nors iA?vertAi?? jas A? iA?virkA?A?iAi?? (marksistinAi??) pusAi??. StebAi??tis tuo nevertAi??tA?, supratus, kad tokio sukirpimo ai??zintelektualaiai??? (o tokiA? netrAi??ksta ir dabar) nAi??ra vakarietiA?ki, nes meldA?iasi dogmai, kuria nedrA?sta abejoti, absoliuA?iai doktrinai, todAi??l iA?vis nepriima VakarA? civilizacijos. Sokratas tokius ai??zintelektualusai??? gerokai apA?iupinAi??tA? ir A?murkdytA? A? jA? paA?iA? absurdiA?kas dogmas.

Kitas pasaulAi??A?iAi??ros polius ai??i?? Ai??ileikos knygoje minimi kovotojai, daugiausia jauni kaimieA?iai, A?emdirbiai, tapAi?? sovietams pavojingi, nes jau turAi??jo A?gijAi?? ai??zmokslAi??ai???, kaip reikia auginti gyvulius, kada laikas sAi??ti javus, nukasti bulves, uA?veisti telyA?iAi??, apkamA?yti A?iaudinA? stogAi?? ir uA? visa tai jaustis asmeniA?kai atsakingiems. Jie net nebuvo girdAi??jAi?? tokiA? keistenybiA? kaip ai??zliaudisai???, nes visi apylinkAi??s A?monAi??s buvo tiesiog kaimynai, giminaiA?iai, visi eidavo vienas kitam A? talkAi??, o staiga juos apA?aukAi?? liaudies prieA?ais ir buoA?Ai??mis. Kas neiA?Ai??jo A? miA?kAi??, pasiliko gyventi savo trobose, daugiausia vaikai ir seniai, irgi buvo pasmerkti, nes turAi??jo A?emAi??s, jAi?? dirbo ir brangino, t. y. elgAi??si visiA?kai prieA?ingai negu ta mistinAi?? ai??zliaudisai???, pripaA?A?stanti ne privaA?iAi??, o kolektyvinAi?? nuosavybAi??, uA? kuriAi?? nejauA?ia jokios asmeninAi??s atsakomybAi??s.

NemaA?ai tos ai??zliaudiesai??? atstovA? susidAi??jo ir siautAi??jo kartu su ai??ziA?laisvintojaisai???, tapAi?? stribais. Ai??ileika apraA?o ir tA? liokajA? ai??zveiklAi??ai???, niekA?iA?kas iA?davystes. NorAi??dami A?rodyti savo paklusnumAi?? naujai valdA?iai, jie bAi??davo net A?iauresni uA? A?ekistus.

A?ia norAi??A?iau A?terpti A?A? tAi?? iA? asmeninAi??s patirties: kartAi?? gavau pusbrolio laiA?kAi??, jis raA?Ai?? adresAi?? suA?inojAi??s iA? mano tAi??vo (jo motinos brolio) ir norAi??tA? kada nors susitikti (kaime mudu ganAi??me karves, Svalioje gaudydavome A?uvis, mynAi??m A?ienAi??, slapstAi??mAi??s nuo babos). Papasakojo, kaip pas juos A? trobAi?? A?sigrAi??sdavo ruskiai su lietuviais stribais, kartAi?? pastatAi?? jA? prie sienos (jam buvo 11 metA?) ir atkiA?Ai?? A?autuvus rAi??kAi??, kad tokA? buoA?Ai?? reikAi??tA? nuA?auti. Dvi jo sesutAi??s, viena A?eA?eriA?, kita ketveriA? metA?, klykAi??, A?sispraudusios A? kertAi??. Po dviejA? mAi??nesiA? juos visus tris ir mamAi?? kaip ai??zliaudies prieA?usai??? iA?trAi??mAi?? penkiolikai metA?, teko kAi??sti baisA? alkA?, nebuvo kur dAi??tis nuo A?alA?ioai??i?? SakAi??, norAi??tA? susitikti su manimi, nes suA?inojo, kad esu, anot jo, ai??zaukA?to moksloai??? ir gal galAi??siu paaiA?kinti, kodAi??l su jais visais A?itaip atsitiko. TAi?? laiA?kAi?? gavau penktadienA?, o penktadieniais po pietA? mano namuose tradiciA?kai susirinkdavo nemaA?ai mano doktorantA? iA? A?vairiA? A?aliA?. LaiA?kAi?? atplAi??A?iau prie jA?, perskaiA?iau ir paklausiau, kAi?? man atsakyti pusbroliui ir kaip su juo A?nekAi??tis, jei pasitaikytA? proga susitikti. Stojo ilga tyla, kol vienas studentas, kinas Jingo Ai??enas, iA?trAi??kAi??s iA? Mao Kinijos, pasakAi??: ai??zJokia pasaulio iA?mintis neA?stengtA? paaiA?kinti tokiA? gelbAi??tojA? uA?krauto absurdo.ai???

Ai??ileika irgi ieA?ko atsakymA? A? panaA?ius klausimus. RaA?o, kad net tokiomis neA?moniA?komis sAi??lygomis draugiA?kas tarpusavio ryA?ys kartais A?veikdavo nepasitikAi??jimAi??, A?tarumAi??, skatinamAi?? to, kad A? partizanA? gretas nuolat mAi??gindavo A?sitrinti iA?davikai, pasiprieA?inimo sAi??jAi??dA? naikindami iA? vidaus.

Pagrindinis veikAi??jas partizanas Lukas gauna uA?duotA? pasiekti Vakarus ir uA?megzti ryA?ius su VakarA? A?valgyba, nes jei ir galima iA? ko nors laukti pagalbos, tai nebent iA? jos. Visos kitos viltys jau seniai A?lugusios: po karo grA?A?Ai?? namo vakarieA?iai pasinAi??rAi?? A? savo futbolAi??, teatrus, kasdienybAi??, todAi??l kaA?koks maA?as, beveik neA?inomas RytA? Europos kraA?tas, dusinamas Stalino, A?iaip ar taip, sAi??jungininko, su kuriuo drauge pavyko A?veikti HitlerA?, jiems nieko nereiA?kAi??. VakarA? A?valgyba irgi nesidomAi??jo nei partizanA? kovomis, nei okupuoto kraA?to gyvenimu, bet ji norAi??jo pasinaudoti partizanais, kaip galinA?iais suteikti A?iniA? apie sovietA? karines pajAi??gas, bazes, transportAi??.

AtsidAi??rAi??s Vakaruose, Lukas pradeda naujAi?? gyvenimAi??, vAi??l A?simyli ir, atrodo, yra visos prielaidos pamirA?ti pareigAi?? savo tautai. TaA?iau vis tiek grA?A?ta A? tAi??vynAi??, nors puikiai A?ino, kad padAi??tis beviltiA?ka. PatekAi??s A? pasalAi??, suimamas, kankinamas ir nuA?udomas.

ai??zRaudonieji RytA? Europoje elgAi??si kaip uA?tvankA? statytojai, telkiantys savo pajAi??gas tam, kad sustabdytA? iA? VakarA? atitekanA?ias A?inias. Bet jie negalAi??jo sulaikyti A?iniA?, besisunkianA?iA? per BBC, taip pat iA? Ai??vedijos ir Lenkijos, kur cenzAi??ra buvo ne tokia grieA?ta, kokia galAi??jo bAi??ti.

Net ir A?alies pogrindyje sklandanA?ios A?inios rasdavo keliA?, kuriais galAi??jo tekAi??ti; atkaklios tarsi vanduo, jos prasiskverbdavo pro plyA?elius ir A?trAi??kimus, susitelkdavo A?emumose ir keldavo slAi??gA? tol, kol iA?trykA?davo A? pavirA?iA?. Galiausiai visus pasiekAi?? A?inia: ir A?K, ir partizanai, ir Ai??kininkai suA?inojo, kad Lukas padarAi?? tai, kas neA?manoma, ai??i?? grA?A?o A? A?alA?.

A?K nekantravo, beveik isteriA?kai troA?ko jA? suA?iupti, pasinaudoti juo savo tikslams. BAi??tA? geriausia sugauti jA? gyvAi??, kad A? Vakarus siA?stA? dezinformacijAi??, arba paversti jA? smogiku, ar bent iA?gauti iA? jo viskAi??, kAi?? A?ino. BAi??tA? labai blogai, jei tektA? jA? nuA?udyti, bet geriau jau taip, nei leisti jam laisvam bAi??gioti po A?alA? tarsi kokiam liaudies didvyriuiai??? (p. 246).

Nors romanas yra sudAi??tingas, per jA? visAi?? eina aiA?ki linija. Kad jAi?? suprastume, reikia prisiminti, kas yra Vakarai. VakarA? civilizacija nubrAi??A?Ai?? ne vien geografines, bet ir mAi??stymo ribas tarp savAi??s ir autokratijos, kuri reiA?kiasi A?vairiais pavidalais ai??i?? per monoteizmus, bizantijas, dievybiA?, pranaA?A? ir asmenybiA? kultus, faA?izmus ir komunizmus. AtskyrAi?? save nuo persiA?kos, autokratiA?kos imperinAi??s Azijos, nuo dievo visA? dievA?, nuo karaliaus visA? karaliA?, prisiskirianA?io sau dieviA?kas teises, atsiribojo nuo tiesA?, kuriomis nevalia abejoti. Vyko A?Ai??tbAi??tinAi?? kova su PersA? imperija: graikai, sukAi??rAi?? savas valstybes ir savus A?statymus, atsisakAi?? gyventi klAi??pAi??dami ant keliA?, ir trys A?imtai spartieA?iA?, paklusAi?? Spartos A?statymams, stojo A? kovAi?? su A?imtais tAi??kstanA?iA? persA?. AtAi??nieA?iai pasiuntAi?? savo laivynAi??, kad uA?darytA? Azijai keliAi?? A? Vakarus. GraikA? raA?ytojai, pavyzdA?iui, Aischilas, apdainavo maA?utAi?? GraikijAi??, kuri A?veikAi?? daug galingesnAi?? PersijAi??. Netiesiogiai paneigAi?? dievybiA? galiAi??, bet ne todAi??l, kad jos nAi??ra galingos, o todAi??l, kad negali iA?sprAi??sti A?moniA? kivirA?A?, nes dievybAi??s laiko A?mones tik A?aislais savo kovose, ai??i?? dabar tai vyksta Artimuosiuose Rytuose. Patys A?monAi??s, nors yra riboti ir klystantys, turAi??tA? nutarti, kaip jie gyvens, ir grieA?tai laikytis savo paA?iA? nusistatytA? taisykliA?. Persijos imperatorius Kserksas pasiAi??lAi?? Spartos karaliui Leonidui valdyti visus plotus Vakaruose, kiek tik jA? uA?ims persA? kariuomenAi??, su sAi??lyga, kad Leonidas priklaups prieA? imperatoriA? kaip vieA?patA?. Vietoj atsakymo karalius sviedAi?? savo ietA? imperatoriaus pusAi??n: mes nesiklaupiame prieA? niekAi??.

Graikai ne tik nubrAi??A?Ai?? tAi?? ribAi?? per VidurA?emio jAi??rAi??, bet ir sukAi??rAi?? Vakarus kaip filosofijAi??, kaip visuotinAi?? sAi??vokAi??, visuotinumAi?? kaip mokslo sAi??lygAi??, o ta sAi??lyga turAi??jo ir turi bAi??ti A?gyvendinama per visuotinA? iA?silavinimAi?? ai??i?? paidea. Aleksandras Didysis A?adAi??jo visose uA?kariautose teritorijose A?vesti visuotinA? lavinimAi??. Net Periklis pareiA?kAi??, kad AtAi??nai yra visuotinAi?? mokykla, A?viesos valstybAi??. IA? principo graikai, kurdami VakarA? civilizacijAi??, suvokAi??, kad riba tarp laisvAi??s ir vergijos yra esmiA?kai svarbi, todAi??l nevalia jos perA?engti.

Po dviejA? su puse tAi??kstanA?io metA? saujelAi?? jaunA? ryA?tingA? lietuviA? taip pat stojo A? A?Ai??tbAi??tinAi?? kovAi?? su A?iuolaikine persiA?ka, tiesa, bizantiA?ko pavidalo, imperija, turinA?ia absoliuA?iai neklystantA? imperatoriA?, pavadintAi?? ai??zsauleai???. SaujelAi?? klapA?iukA? ai??i?? tarp jA? Paleckis, Venclova, Cvirka, SnieA?kus, NAi??ris ir kiti ai??i?? nutarAi?? ir LietuvAi?? apA?viesti tos ai??zneklystanA?ios saulAi??sai??? spinduliais, aiA?ku, su visa persiA?ka hierarchija: aukA?A?iausia tiesa (dialektinis materializmas), neklystantis A?ynys (Stalinas su partine svita), siekiantis tAi?? tiesAi?? A?diegti bet kokia kaina kaip vienintelA? gAi??rA?, kurio dAi??lei reikia sunaikinti visus netikinA?iuosius, net ir tuos, kurie abejoja.

A?ia reikAi??tA? A?terpti pastabAi??: AtAi??nai, kurdami VakarA? civilizacijAi??, nubrAi??A?Ai?? linijAi?? tarp A?mogaus ir ai??zneA?galinA?ioai??? bAi??ti A?mogumi. Kiekvienas, A?galintis bAi??ti A?mogumi, yra laisvas ir A?sipareigojAi??s dalyvauti, kai priimami vieA?i nutarimai, kad jaustA?si atsakingas uA? savo klaidas ir per vieA?Ai?? diskusijAi?? padAi??tA? kitiems taisyti jA? klaidas. Niekieno tiesa nAi??ra absoliuti, kiekvieno pareiga patikrinti savo tiesAi?? vieA?ose diskusijose. Jei kas atsisako tokio vieA?umo, jis atsisako bAi??ti A?mogumi ir gyventi, suvokdamas ne vien savo paties tiesAi??. Tas pats atsitinka ir imperijos klapA?iukams: jie atsisako dalyvauti laisvose vieA?ose diskusijose, tapAi?? vergais, vengia tarti drAi??sesnA? A?odA?, nes uA? tai bus nubausti. Jie ne tik patys atsisako bAi??ti A?monAi??mis, bet griebiasi smurto, kad uA?draustA? tAi?? ir kitiems.

Lietuvos partizanai suvokAi?? vakarietiA?kos civilizacijos esmAi??, savo pareigAi?? vieA?umai, pareigAi?? skleisti A?inias, stengdamiesi bent per bunkeriA? spaudAi?? atremti totalA? imperijos melAi??, pasivadinusA? absoliuA?ia tiesa. PanaA?iai kaip atAi??nieA?iai ir spartieA?iai prieA? tAi??kstanA?ius metA?, jie pakluso pareigai ginti tAi??vynAi??s laisvAi??, kultAi??rAi??, istorijAi??. PartizanA? ryA?tas sietinas ir su gynimu VakarA? civilizacijos lopA?io, iA?ugdA?iusio vieA?Ai?? visuotinumAi??, racionalumAi??, teises ir atsakomybAi??. Ai??ios sAi??vokos tapo visuotinAi??s tuo atA?vilgiu, kad kitos civilizacijos irgi suvokAi?? norinA?ios tapti vakarietiA?komis. Vadinasi, Vakarai ai??i?? ne geografinAi?? vieta, bet filosofinAi?? idAi??ja.

Daugelis mAi??stytojA?, A?ventikA?, A?yniA? ir A?amanA?, be abejo, teisAi??tai kaltina Vakarus dAi??l A?iauraus imperializmo, kolonializmo, iA?naudojimo, arogancijos, vergovAi??s, primena A?vairias kitas kaltes. Bet tuojau pat reikia pripaA?inti, kad tokie netinkami veiksmai tik Vakaruose bAi??na kritiA?kai A?vertinami ir visuotinai pasmerkiami, tik Vakarai reikalauja gilios viso to refleksijos. Taip, vakarieA?iai prekiavo A?monAi??mis, pirko afrikieA?ius, bet tik patys vakarieA?iai visuotinai pasmerkAi?? vergovAi??, niekas nekalba apie afrikieA?ius ir arabus, kurie gaudAi?? juodaodA?ius ir juos pardavinAi??jo. Ai??ioje plotmAi??je ir atsiskleidA?ia intelektualA?, beatodairiA?kai kaltinanA?iA? Vakarus, principinAi?? bAi??da. Teiginiai, kad nusikalstamus veiksmus lAi??mAi?? vakarietiA?ka sistema, yra lauA?ti iA? pirA?to. Pirma, VakarA? sukurta civilizacija nevadintina sistema, nes ji nAi??ra uA?dara ir nuolatos kinta, taisydama savo klaidas, vieA?ai prisiimdama atsakomybAi??, nusikaltAi??lius patraukdama A? vieA?Ai?? teismAi??. Antra, VakarA? civilizacijAi?? sudaro individai, tad jei kuris nors iA? jA? nusiA?engia, uA? tAi?? nusiA?engimAi?? pats ir yra atsakingas. TodAi??l tokie intelektualA? pareiA?kimai, kaip ai??zLietuva yra kaltaai??? arba ai??zlietuviai yra kaltiai???, arba Europa, Amerika yra kaltos, neturi tvirto pagrindo, nors retoriA?kai skamba puikiai. Trumpai tariant, jei mano dAi??dAi?? buvo arkliavagis, nesakykite man, kad aA? esu kaltas ir atsakingas uA? jo veiksmus, todAi??l turAi??A?iau uA? tai sumokAi??ti. Jeigu Luksemburg, Bernsteinas, Berija buvo A?ydai, tai anaiptol nereiA?kia, kad ai??zA?ydai yra kalti ir atsakingiai??? uA? minAi??tA? asmenA? nusikaltimus, todAi??l nusipelnAi?? kanA?iA? ir mirties. Tai iA?vis nevakarietiA?kas mAi??stymas. Kiekvienas, save laikantis intelektualu, uA? laisvAi??, teises ir atsakomybAi?? turAi??tA? stoti savo vardu, kaip tAi?? darAi?? Sokratas, reikalavAi??s teisAi??s kalbAi??ti vieA?ai, garsiai abejoti tiek aukA?A?iausiais autoritetais, tiek paA?iu savimi, nes tai jo, laisvo A?mogaus, pareiga ir atsakomybAi??.

ReikAi??tA? grieA?tai apibrAi??A?ti sokratiA?ko individo esmAi??: Sokratas nereikalavo teisAi??s iA?reikA?ti savo nuomonAi?? ir kad kiti tai nuomonei pritartA? ai??i?? juk jis tvirtino jokios nuomonAi??s neturintis. IA? savAi??s ir iA? kitA? jis reikalavo pripaA?inti ir uA?tikrinti vieA?umAi??, visuotinumAi??, racionalumAi??, suvokiant, kad ir jis, ir visi kiti gali klysti. Abejodamas viskuo, jis skatino visus gyventi vieA?umos reikalais ir saugoti A?mogaus esmAi?? ai??i?? jo laisvAi??. Juk jis nesakAi??: aA? turiu teisAi?? kalbAi??ti, bet pareiA?kAi??, kad draudimas jam, o ir bet kam kitam, dalyvauti vieA?umoje prilygsta AtAi??nA? sunaikinimui.

SokratiA?ko reikalavimo, kad kiekvienas iA? mAi??sA? turi ne tik teisAi??, bet ir pareigAi?? uA?tikrinti visuotinumAi?? ir racionalumAi??, intuityviai laikAi??si ir Lietuvos partizanai, per savo spaudAi??, per kAi??rybiA?kumAi??, daugiausia poezijAi??, bylodami, kad egzistuoja ir kitokia tiesa, ne vien ta, kuriAi?? atneA?Ai?? ant durtuvA? ai??ziA?vaduotojaiai???.

Ai??ileikos romano anglA? kalba virA?elyje yra toks pieA?inys: tarp egliA? slenka ginkluoti raudonieji, o po A?emAi??mis ai??i?? A?viesi elipsAi??s formos erdvAi??, kur A?oka A?simylAi??jAi??liA? pora. Tai aliuzija ir A? AtAi??nA? minties A?viesAi??, sokratiA?kAi?? visuotinAi?? erdvAi??, A? VakarA? civilizacijAi??.

Vakarus smerkiantys, kaltinantys jA? paA?iA? ir kitA? civilizacijA? intelektualai ragina, kad vakarieA?iai prisipaA?intA? ne asmeniA?kai, o pripaA?intA? ai??zkolektyvinAi??ai??? VakarA? kaltAi??. Bet kaA?kodAi??l A?ie kaltintojai vien iA? VakarA? reikalauja pripaA?inti kitA? teises, apginti kitA? gyvybes, interesus, kultAi??rAi??, religinius kultus, etnines maA?umas. Taigi Vakarai, lyg ir turintys aiA?kiAi?? tapatybAi??, vis pasirodo esantys A?is tas daugiau negu jie patys yra, negu kiti juose randa. KitA? civilizacijA? intelektualai raA?yti knygas, straipsnius, kuriuose narsiai smerkia Vakarus, gali tik Vakaruose. Savo A?alyse daugeliui iA?vis neleidA?iama prabilti apie ai??zvisA? kitA?ai??? teises, atsakomybAi??, laisvAi?? ir tolerancijAi??. UA?tat nevarA?omai galima A?Ai??kauti, keikiant tuos dekadantiA?kus, betvarkius, o svarbiausia ai??i?? sekuliarius vakarieA?ius. NeturAi??tume tylomis apeiti tokios dviprasmiA?kos pozicijos, kokios laikosi nemaA?a intelektualA? dalis.

JA? mAi??stymo prielaidos maA?daug aiA?kios: mes turime visuotines A?mogaus teises, mes galime vieA?ai reikA?ti kritiA?kus poA?iAi??rius, mAi??sA? pareiga parodyti Vakarams jA? klaidas, o Vakarai privalo visa tai ne tik toleruoti, bet ir skubiai ai??zpasitaisytiai???. Puiki pozicija, tik gaila, kad ji yra vakarietiA?ka, tAi?? patvirtina patys intelektualA? reikalavimai, kurie Vakaruose jau seniai priimti, pagal juos net patys Vakarai pasikeitAi?? ai??i?? viskAi?? lemia ne ginklai ir prievarta, bet argumentai. Jau per vAi??lu prasilenkti su laisvAi??s klausimu dabarties pasaulyje: visur kyla revoliucijos, ar slapta, ar vieA?ai reikalaujanA?ios A?mogaus teisiA?, kad visi galAi??tA? gyventi kaip autonomiA?ki ir atsakingi individai, uA?uot buvAi?? vergais ir reikalavAi?? paklusnumo iA? kitA?.

MinAi??ti kaltinimai susijAi?? su visur, iA? dalies ir Lietuvoje, plintanA?ia neapykanta VakarA? civilizacijai. Tie, kurie, gyvendami savo A?alyje, neturAi??jo jokiA? A?mogaus teisiA?, vos atsidAi??rAi?? Vakaruose iA?kart nubrAi??A?ia aiA?kiAi?? linijAi?? tarp autokratijos, teokratijos ir visuotinumo, tarsi pamirA?Ai?? visus ai??zkritiA?kusai??? savo iA?A?Ai??kius VakarA? adresu. Bet Europos, Amerikos intelektualai turAi??jo ir turi visas teises, gali kalbAi??ti vieA?ai, jiems nereikia, kaip Lietuvos partizanams, stoti dAi??l to A? A?Ai??tbAi??tinAi?? kovAi??. SaujelAi?? lietuviA?, A?kAi??rusiA? SAi??jAi??dA?, taip pat nubrAi??A?Ai?? linijAi?? tarp VakarA? ir autokratiA?kos, bizantiA?kos imperijos. SAi??jAi??dA?io A?monAi??s tAi??sAi?? partizanA? puoselAi??tAi?? vakarietiA?kAi?? principAi??: mes atsisakome visko, atmetame visus vergvaldA?iA? paA?adus ai??zpagerintiai??? varganAi?? buitA? mainais A? mAi??sA? tylAi??jimAi?? ir dAi??kingumAi??, nes norime patys laisvai kurti savo gyvenimAi??. Nesame visagaliai ir visaA?iniai karaliA? karaliai, dievA? dievai, todAi??l esame ir visada bAi??sime atviri pokyA?iams. Partizanai, SAi??jAi??dis tAi??sAi?? antikos klasikAi??, perspAi??dami A?monijAi??: dabarties ai??zA?venti karaiai???, absoliuA?ios ideologijos, tokios kaip komunizmas, faA?izmas, bizantiA?ko stiliaus imperijos visada kAi??lAi?? ir kels masines A?udynes, kerA?tas gimdys kerA?tAi??, nes bendruomenAi??s, tarnaujanA?ios totalitarinei sistemai, netenka laisvAi??s ir praranda atsakomybAi??.

BAi??tA? ne pro A?alA? ant partizanA? paminklA? ir bunkeriA? uA?raA?yti: ai??zMus paA?aukAi?? A? kovAi?? vien meilAi?? tAi??vynAi??s laisvei.ai???

Principingai kalbant, atsiveria du ai??zpasauliaiai???, viename iA? jA? A?mogus A?gauna vertAi?? tik per savAi??s nuvertinimAi??, kitame A?mogus dar neturi vertAi??s, bet turi sAi??monAi?? ir A?ino atsakymAi?? A? pagrindinA? klausimAi??: jei aA? noriu bAi??ti garbingas, orus, teisingas ir atsakingas, kokiame pasaulyje pasirinkA?iau gyventi? Ar tokiame, kur turAi??siu parduoti savo A?mogiA?kumAi??, ar tokiame, kur galAi??siu jA? atskleisti? Ai??ileikai A?is klausimas ypaA? svarbus, nes A?vairAi??s romano veikAi??jai taip pat sprendA?ia sunkiAi?? dilemAi??: ar likti su partizanais ir neiA?vengiamai A?Ai??ti, ar pasitraukti, bet tada teks iA?duoti savus?

ai??zai??i?? Yra bAi??das, kaip viso to iA?vengti, ai??i?? pasakAi?? Elena, prispaudusi lAi??pas Lukui prie ausies.

Jis paA?velgAi?? jai A? akis. Plikos medinAi??s bunkerio sienos sugAi??rAi?? vienintelAi??s A?vakAi??s A?viesAi??. Lukas apsidairAi??, ar kiti jos negirdi. Jos A?odA?iai skambAi??jo kaip iA?davystAi?? ai??i?? ji siAi??lAi?? pabandyti pasinaudoti amnestija.

Jo atsakymAi?? ji suprato iA? nepritariamo A?vilgsnio, bet akiA? nenusuko. jie daA?nai kalbAi??davosi apie A?iAi?? akimirkAi??, mAi??gindami nuspAi??ti, kokia bus pabaiga, ir sumaA?inti jos baimAi?? A?sivaizduodami jAi??. Bet susitaikyti su savo paA?ios mirtimi buvo neA?manoma, ypaA? dabarai??? (p. 135).

BuvAi??s partizanas Ignacas, pasinaudojAi??s amnestija ir priverstas tarnauti stribams, bandAi?? A?kalbAi??ti buvusius bendraA?ygius, kad A?ie pasiduotA?:

ai??zPrisitaikykit prie A?iA? dienA? pasaulio. Paklausykit, toks pasaulis ir man nepatinka. Galiu A?sivaizduoti kur kas geresnA? gyvenimAi?? nei tas, kurA? turime dabar, bet esu realistas. AmerikieA?iai labai toli. Anglams ir prancAi??zams uA?tenka savA? bAi??dA?. Niekas mums nepadAi??s. Net jei padAi??tA?, Maskva turi planAi??. Kartu sukursime geresnAi?? ateitA?. A?inau, jie padarAi?? klaidA?. Bet visi kartais klystame. Svarbu pasimokyti iA? savo klaidA? ir gyventi toliau. GalbAi??t kadaise pasitraukti A? pogrindA? buvo teisingas A?ingsnis, bet tie laikai seniausiai praAi??jo. Pasiduokite dabar. BAi??kite protingiai??? (p. 133ai??i??134).

TokiA? ai??zprotingA?ai??? prisitaikAi??liA? logika daugumai ai??zmiA?ko broliA?ai??? buvo visiA?kai nepriimtina.

Dabar grA?A?kime prie politinAi??s bendruomenAi??s, kuri nustato ribas, kas galima, o ko ne, esmAi??s. Ai??iame straipsnyje daug kartA? paminAi??ta laisvAi??, dAi??l kurios kovAi??si Lietuvos partizanai. Tuojau pat reikia pabrAi??A?ti, kad laisvAi?? iA?vis prieA?inga supratimui ai??zgaliu daryti kAi?? tik noriuai???. Tokia prielaida artimesnAi?? ai??zpaleistuvysteiai??? (plaA?iAi??ja prasme) negu principingai laisvam gyvenimui. TodAi??l reikia A?kyriai pabrAi??A?ti, kad vienintelis politinAi??s demokratinAi??s bendruomenAi??s taisykliA? A?altinis yra vieA?as jos nariA? sutarimas. OntologiA?kai ir metafiziA?kai kalbant, nAi??ra aiA?ku, ar A?mogus iA? tikrA?jA? laisvas, ar ne. Iki A?iol metafizikai riejasi iA? paskutiniA?jA?, A?rodinAi??dami du prieA?ingus dalykus ai??i?? vieni mano, kad A?mogus turi visiA?kAi?? pasirinkimo laisvAi??, kiti aiA?kina, kad A?mogaus gyvenimas grieA?tai valdomas prieA?asA?iA?. Mums nAi??ra reikalo sprAi??sti A?io spekuliatyvaus klausimo, nes jA? jau iA?sprendAi?? VakarA? civilizacijAi?? kAi??rAi?? ir dabar kuriantys A?monAi??s: laisvAi??, kaip ir garbAi??, orumas, teisingumas, pagarba kitiems, pasireiA?kia tik per elgsenAi??. Jau nuo ApA?vietos laikA? galioja principas, suformuluotas Kanto, kad laisvAi?? turi bAi??ti autonomiA?ka ai??i?? A?mogus yra vieA?ojo gyvenimo taisykliA? kAi??rAi??jas ir pats gyvena pagal taisykles, sukurtas vieA?ame dialoge su visais bendruomenAi??s nariais. Individo autonomija, kaip besAi??lygiA?kas taisykliA? A?altinis, politinAi??je erdvAi??je neleidA?ia jokios savivalAi??s, nes visuotinumas ai??i?? tai racionalAi??s ryA?iai tarp A?moniA?, uA?mezgami pasitelkiant vieA?Ai?? dialogAi??, kad bAi??tA? sukurtos visiems bendros taisyklAi??s.

Vienas nelemtas prietaras, pasklidAi??s net ir VakarA? demokratijose, ypaA? palaikomas valdA?ios, yra toks: demokratija sukuriama kartAi?? ir visiems laikams, pagal jAi?? gyvename, retkarA?iais dalyvaudami rinkimuose. TaA?iau tie retkarA?iais vykstantys rinkimai suteikia progAi?? atlikti tik vienAi?? iA? daugybAi??s pilieA?io pareigA?. Demokratijos vieA?oji erdvAi?? nAi??ra gamtinAi?? tikrovAi??, lyg obuoliai, savaime nokstantys ant A?akA?, ai??i?? ji yra iA? veiklios patirties atsirandantis fenomenas, egzistuojantis tik tol, kol yra kuriamas.

Esame atsakingi uA? savo laisvAi??s turinA? ir jos ribas, tam A?pareigoja ir atminimas A?moniA?, kurie pasiryA?o verA?iau mirti, negu susitaikyti su jos praradimu.Ai??PamAi??styti apie tai ragina ir puikus Antano Ai??ileikos romanas, kurA? A?ia tiek tiek aptariau, Savo intencijas autorius iA?dAi??stAi?? pabaigos A?odyje:

ai??zJei ne SovietA? SAi??jungos griAi??tis ir Lietuvos nepriklausomybAi??s atgavimas 1991-aisiais, A?is romanas nebAi??tA? pasirodAi??s. Ai??ie A?vykiai leido atsiverti A?vairiems archyvams ir rastis asmeniniams memuarams, po kuriA? buvo daugybAi?? istoriniA? publikacijA? apie partizanA? pasiprieA?inimAi?? ir 1944-A?jA? sovietA? okupacijAi??. Vakaruose ne tik apie Lietuvos, bet ir apie Estijos, Latvijos, Ukrainos ir Lenkijos partizanA? rezistencijAi?? A?inoma labai maA?ai. Lietuvos partizanA? pasiprieA?inimas buvo stipriausias ankstyvaisiais metais ai??i?? tada Lietuvoje buvo apie trisdeA?imt tAi??kstanA?iA? aktyviA? partizanA?, o dar daugiau jA? pagalbininkA?. AnkstyvAi??jA? A?eA?tAi??jA? deA?imtmetA? jA? teliko vos pora tAi??kstanA?iA?, ir jie toliau buvo naikinami. Ai??domu, kad SSRS vidaus reikalA? liaudies komisaras Lavrentijus Berija buvo sugavAi??s vienAi?? jA? ai??i?? JonAi?? A?emaitA? (slapyvardA?iu Vytautas), atsiveA?Ai?? jA? A? MaskvAi?? deryboms dAi??l autonomijos, taA?iau Berijai buvo A?vykdyta mirties bausmAi??, o paskui ir A?emaiA?iui, tad telieka spAi??lioti, kaip viskas bAi??tA? baigAi??si, jei abu bAi??tA? likAi?? gyvi.

Buvo kilusiA? nepagrA?stA? spAi??lioniA?, kad britA? mAi??ginimus Baltijos pakrantAi??je iA?laipinti agentA? suA?lugdAi?? liAi??dnai pagarsAi??jAi??s persimetAi??lis Kimas Filbis. AiA?ku viena: sovietai meistriA?kai infiltravo saviA?kius A? britA? slaptAi??jAi?? tarnybAi?? ir daugelis atvykusiA? agentA? buvo dvigubi agentai, o tie, kurie vyko drauge, buvo pasmerkti. Vienas tokiA? agentA?, Anicetas DikaviA?ius, vis dAi??lto iA?gyveno ir sulaukAi?? Lietuvos nepriklausomybAi??s. Kiek A?inoma, iA? britA? jis pareikalavo trisdeA?imt penkeriA? metA? atlyginimo. NeA?inau, ar gavo.

Iki 1991-A?jA? apie partizanA? pasiprieA?inimAi?? buvo A?inoma ne daugiau nei apraA?yta Juozo LukA?os knygoje ai??zPartizanaiai???, iA?leistoje 1950-aisiais, LukA?ai iA?vykus A? Vakarus. Ten jis A?simylAi??jo ir vedAi??, paskui grA?A?o A? LietuvAi??, buvo iA?duotas ir A?uvo, patekAi??s A? pasalAi??. RaA?ydamas A?A? romanAi?? aA? rAi??miausi LukA?os gyvenimo istorija, bet A?ia nAi??ra pasakojimas apie jo gyvenimAi??. Jo meilAi??s istorija buvo dar romantiA?kesnAi?? nei A?ia apraA?ytoji. Nepaisant daugybAi??s skirtumA?, kurdamas romano protagonisto vardAi?? negalAi??jau atsispirti paprastai anagramai ai??zLukA?aai???.

Tie, kurie esate skaitAi?? partizanA? literatAi??ros, pastebAi??site, kad pasinaudojau ne tik LukA?os knyga, bet ir kitomis A?io A?anro klasika tapusiomis knygomis, pasirodA?iusiomis po 1991-A?jA? ai??i?? dauguma iA? jA? iA?leistos tik lietuviA? kalba, A?skaitant, bet ne tik: Adolfo Ramanausko (slapyvardA?iu Vanagas) ai??zDaugel krito sAi??nA?ai???, Povilo PeA?iulaiA?io (slapyvardA?iu LakA?tingala) ai??zAi??itAi?? paimkite gyvAi??ai???, LiAi??to MockAi??no ai??zPavargAi??s herojusai??? ir Liongino BaliukeviA?iaus (slapyvardA?iu DzAi??kas) ai??zPartizano DzAi??ko dienoraA?tisai???. Kitas vertingas A?altinis buvo Rogerio D. Peterseno Resistence and rebellion ai??i?? puiki partizanA? paramos struktAi??rA? tipiA?kame Lietuvos kaime studija. Dabar apie partizanus galima rasti labai daug knygA?. Puiki RytA? Europos partizanA? studija pasirodAi??, kai jau skaiA?iau savo romano korektAi??rAi??, per vAi??lai, kad bAi??tA? turAi??jusi romanui A?takos, bet ji per daug svarbi, kad nebAi??tA? paminAi??ta: Aleksandro Statievo The Soviet Counterinsurgency in the Western Borderlands. Kita svarbi publikacija apie partizanA? judAi??jimo istorijAi?? yra Timothy Snyderio Bloodlandsai??? (p. 283ai??i??284).

O pabaigai norAi??A?iau pacituoti dar vienAi?? ai??zPogrindA?ioai??? iA?traukAi??:

ai??zai??i?? Kaip manai, ar A?ita A?alis kada nors bus laisva? ai??i?? paklausAi?? Lukas.

ai??i?? Gal. AA? neA?inau. Bet dAi??l vieno esu tikras: mes to nebesulauksime.

Jis taip paprastai tAi?? pasakAi??, kad atrodAi??, tarsi ne kartAi?? yra taip sakAi??s. GreiA?iausiai ir kiti partizanai taip manAi??ai??? (p. 265).

Kaip mes ai??i?? kiekvienas ai??i?? atsakytume A? A?itAi?? klausimAi??? Juk atrodo, kad apie laisvAi?? dabar madinga kalbAi??ti vien kAi??niA?ku aspektu, o LaisvAi??s fenomenas niekam nebeA?domus. Ai??ileika su liAi??desiu konstatuoja:

ai??zSenos istorijos Lietuvoje taip ir liko pogrindyje. Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir kitose A?alyse panaA?ioms istorijoms nutiko tas pats. Vakarai jas pamirA?o savo prekybos centruose, jaukiuose priemiesA?iuose ir Amerikos dangoraiA?iuose. UA?augusi imigrantA? vaikA? karta susiliejo su tenykA?A?iais gyventojais, pamirA?dama savo A?aknis, tuos A?altinius ir upokA?nius, iA? kuriA? iA?plaukAi??, iA?skyrus tuos kelis, kuriuos pagavo ir A?suko verpetai, neleisdami nei gyventi dabartimi, nei grA?A?ti A? praeitA?; jie gromuliavo nesuvokiamAi?? istorijAi?? ir dabarties banalybAi??ai??? (p. 279).

Redakcijos prieraA?as: Antano Ai??ileikos ai??zPogrindisai??? jau iA?leistas ir lietuviA? kalba (leidykla Versus aureus A? knygos vertimo pristatymAi?? Vilniaus knygA? mugAi??je pakvietAi?? ir autoriA?). O kino reA?isierius Tomas Donela rengiasi A?A? romanAi?? ekranizuoti.