PasiklydAi?? tarp iliuzijA?

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Parodos
AUTORIUS:Ai??Karolina TomkeviA?iAi??tAi??
DATA: 2013-12

PrieA? 80 metA?, 1933-iaisiais, Kaune buvo surengta pirmoji Lietuvos scenografijos paroda. Ai??iAi?? progAi?? dar prieA? porAi?? metA? prisiminAi?? Marta VosyliAi??tAi??, GiedrAi?? BrazytAi??, Raimonda BitinaitAi??-Ai??irvinskienAi?? ir Ai??iuolaikinio meno centrui (Ai??MC) pasufleravo mintA? apie naujAi?? parodAi??. Ai??MC kuratorAi??s Julija Fomina ir Virginija JanuA?keviA?iAi??tAi?? A?iAi?? idAi??ja pavertAi?? kAi??nu ir rugsAi??jo 6 d. pakvietAi?? A? parodos ai??zIliuzionistai. Apie scenografijAi?? ir A?iuolaikinA? menAi??ai??? atidarymAi??. Nors A?ia paroda buvo norima prisiminti svarbiAi?? sukaktA?, vis dAi??lto nepretenduota uA?pildyti per deA?imtmeA?ius susidariusiA? spragA?, todAi??l ekspozicijos turinys apAi??mAi?? du pastaruosius Lietuvos teatrinio gyvenimo deA?imtmeA?ius.

Likusias spragas iA? dalies uA?pildAi?? rugsAi??jo 5 d. Kaune atidaryta R. BitinaitAi??s-Ai??irvinskienAi??s kuruota paroda ai??zScenos egzotikaai???, kurioje pristatyti eskizai bylojo apie pirmuosius lietuviA? scenografijos A?ingsnius. Pastarosios parodos pavadinimas gerai atspindi pristatomA? kAi??riniA? dvasiAi??: eksponuoti Stasio UA?insko, Liudo Truikio, Antano GudaiA?io, Adomo Galdiko, Kazio Ai??imonio, Adomo Varno bei DomicAi??lAi??s TarabildienAi??s darbai tikrai galAi??jo bAi??ti kiek neA?prasti ir netikAi??ti to meto A?iAi??rovo akiai. ScenovaizdA?iA? ar kostiumA? eskizuose juntama ne tik tolimA? kraA?tA? egzotika, bet ir lietuviA? istorijos A?taka. Paroda atskleidAi??, jog dailininkai jau tada lyg kokie magai drAi??siai eksperimentavo, nuolat ieA?kojo netikAi??tA? vaizdiniA?.

Vis dAi??lto nuo iA?takA? grA?A?kime A? A?iA? dienA? teatro magijAi?? ir A? parodAi?? ai??zIliuzionistai. Apie scenografijAi?? ir A?iuolaikinA? menAi??ai???, kurios pristatymas suA?adino labai A?vairiA? ne tik teatro profesionalA?, bet ir paprastA? A?iAi??rovA? nuomoniA? bei reakcijA?. Vieni piktinosi, kad paroda gavo solidA? finansavimAi??, taA?iau solidumo joje stinga, antriems nepatiko per didelis iliuzijA? kiekis ir kuratoriA? nekompetencija bei tai, jog neparengtas parodos katalogas, treti pyko dAi??l padarytA? klaidA? ar (ne)tyA?ia nenurodytA? pavardA?iA? bei paaiA?kinimA?, ketvirti, nepaisant nepatikusiA? aspektA?, tiesiog pasidA?iaugAi??, kad po ilgo laiko tarpo buvo priminta apie Lietuvos teatro dailininkus.

Paroda ai??zIliuzionistai. Apie scenografijAi?? ir A?iuolaikinA? menAi??ai???, kaip ir teatras, yra tokia daugialypAi??, kad jos ai??zskaitymoai??? bAi??dai gali bAi??ti A?vairAi??s, be to, kuratorAi??s sumanAi?? kelis saugiklius, kurie iA? esmAi??s gali pateisinti kiekvienAi?? ekspozicijos elementAi?? ir pasirinktAi?? paAi??rodos keliAi??. Trys magiA?ki saugikliaiAi??ai??i?? iliuzionistai, scenografija ir A?iuolaikinis menas; jie vienu metu kelia daug klausimA?, taA?iau A? juos visus neatsako.

Ai??domu suA?inoti, kodAi??l parodos rengAi??jos pasirinko A?iuos tris gana abstrakA?ius atspirties taA?kus. Viena parodos kuratoriA? J. Fomina teigia, kad joms su teatru teko susidurti labiau kaip A?iAi??rovAi??ms, bet ne kaip teatro istorikAi??ms ar teatro meno tyrinAi??tojoms. ai??zParodoje rAi??mAi??mAi??s kitA? teatro profesionalA?Ai??ai??i?? kritikA?, fotografA?, scenografA? A?vilgsniais; mAi??ginome uA?A?iuopti tuos Lietuvos teatro praeities ir dabarties fragmentus, kurie, mAi??sA? manymu, padeda paA?velgti A? scenografijAi?? ir A?iuolaikinA? menAi?? vienijanA?ius taA?kus, atskleisti jA? sankirtos trajektorijas. Parodoje pristatomus eksponatus arba veikiauAi??ai??i?? projektus, idAi??jas atrinkome siekdamos atsakyti A? klausimAi??, kuris suformuluotas A?vadiniame tekste: kas ir kaip kuria scenovaizdA??ai???

KuratorAi?? V. JanuA?keviA?iAi??tAi??, paklausta, kokiu keliu buvo eita kuriant A?iAi?? parodAi??, teigAi??, kad, pradedant darbAi??, kuratoriA? uA?duotis buvo paA?velgti tik A? pastarA?jA? keleriA? metA? scenovaizdA?ius. ai??zTaA?iau gyva teatro atmintis ir spektaklius lydinA?ios nuorodos nukreipAi?? mAi??sA? akis A? senesnius laikus ir spektaklius,Ai??ai??i?? kalbAi??jo V. JanuA?keviA?iAi??tAi??.Ai??ai??i?? Pagrindiniais scenografijos ir A?iuolaikinio meno sriA?iA? sAi??lyA?io taA?kais parodoje tapo menininkA? biografijos ir scenografAi??s JAi??ratAi??s PaulAi??kaitAi??s bei teatrologA? mintys apie tai, jog scenovaizdis tik iA? dalies kuriamas scenojeAi??ai??i?? kad tikroji scena, pasak Jurgitos StaniA?kytAi??s, egzistuoja A?iAi??rovo sAi??monAi??je. DairAi??mAi??s menininkA?, kuriems artima A?i mintis. VisA? pirma, kadangi norAi??jome gilintis ne A? individualA? scenografA? darbAi?? studijoje (kuris akcentuojamas eksponuojant scenografijos maketus ir eskizus), o A? teatro scenovaizdA?. Visada A?inojome, kad jo nepavyks tiesiogiai perkelti A? parodAi??: laikantis A?io poA?iAi??rio, tikroji scenografijos paroda vyksta tik teatre spektaklio metu. Tad ieA?kojome tarpininkA?, mediumA?Ai??ai??i?? ai??zakiA?ai???, kurias galAi??tume tarsi pasiskolinti, ir neilgai trukus atsirAi??mAi??me A? teatro fotografijAi?? bei kritikAi?? kaip sritis, kone geriausiai padedanA?ias A?veikti mus nuo teatro scenovaizdA?iA? skiriantA? laiko ir erdvAi??s atstumAi??. Tam tikra prasme A?i paroda yra ir pastarojo meto Lietuvos teatro fotografijos ir kritikos studija, nes gilinomAi??s A? jA? palikimAi??, tendencijas (su tam tikromis iA?lygomis, pavyzdA?iui, teko atsisakyti minties parodyti neseniai Vilniuje iA?samiai pristatytas Michailo RaA?kovskio fotografijas)ai???.

Parodos anotacijoje kuratorAi??s akcentuoja, kad A?iuolaikinAi?? scenografija yra vienas iA? teatro kalbos elementA?, padedanA?iA? kurti teatro iliuzijAi??. Nors daA?nai sakoma, kad teatras prasideda nuo rAi??binAi??s, daugelis A?iAi??rovA?, iA?girdAi?? A?odA? ai??zteatrasai???, pirmiausia jA? tapatina su scena, ta erdve, kuri yra apnuoginama jiems prieA? akis. Per pastaruosius du deA?imtmeA?ius Lietuvoje scena tapdavo nebAi??tinai teatrinAi?? erdvAi??, ne kartAi?? buvo bandyta A?iAi??rovA? salAi?? paversti savotiA?ka scenos dalimi (ai??zAtviras ratasai???, ai??zNo Theatreai???), taA?iau A?iAi??rovo sAi??monAi??je scena iA?lieka dAi??A?ute, kuriAi?? nuo jo skiria plonytAi?? nematoma riba. Ai??tai jums ir iliuzija. J. Fomina ir V. JanuA?keviA?iAi??tAi?? teigia, jog ekspozicijoje A? teatrAi?? A?velgiama kaip A? vienAi?? iA? kasdienybAi??je veikianA?iA? ai??zvaizduotAi??s jAi??gainiA?ai???. TaA?iau kyla klausimas, ar paroda tai atspindi, nes uA?duotas klausimas, kas ir kaip kuria scenovaizdA?, nAi??ra iki galo atsakytas arba atsakytas neriA?liai. Smagu, kad ekspozicijAi?? sudaro daug skirtingA? elementA?: spektakliA? nuotraukos, kritikA? tekstA? iA?traukos, scenografijos detalAi??s ir objektai. Visus juos parodos architektas Valdas Ozarinskas, pasitelkAi??s perregimas tinklines uA?uolaidas, apgyvendina menamose erdvAi??se, sukurdamas dar vienAi?? iliuzijAi??. Tad praskleiskime keletAi?? uA?uolaidA?.

Parodos atidarymo metu teko girdAi??ti nuomonAi??, kad tai greiA?iau A?ymaus teatro fotografo Dmitrijaus Matvejevo personalinAi?? paroda. Nenuostabu, A?io fotografo A?amA?intA? scenovaizdA?iA? tikrai gausu, nes jis A?inomas kaip vienas geriausiA? A?iA? dienA? teatro fotografA?. NuotraukA? panoramAi?? papildo Gintaro ZinkeviA?iaus nespalvotA? nuotraukA? serija ai??zTeatro panaudojimas fotografijojeai???, Gintauto Trimako ir Pauliaus GasiAi??no A?amA?inti kostiumus dAi??vintys aktoriai. A?iAi??rovams primenamas ir Dainiaus LiA?keviA?iaus fotociklas ai??zErdvAi??sai??? (2011), kuriame A?amA?intos skirtingA? teatrA? tuA?A?ios A?iAi??rovA? salAi??s, bylojanA?ios apie teatro ai??zdAi??A?utAi??sai??? esmAi??.

Parodoje gausu iA?traukA? iA? A?vairiA? periodiniA? leidiniA?: atA?viestose kopijose pabraukti sakiniai apie scenografijAi??, kartais jie siejasi ir papildo greta, ekranuose rodomA? spektakliA? iA?traukas, o kartais tiesiog pasimeta erdvAi??je. Tai pastebAi??jo ir scenografAi?? Marta VosyliAi??tAi??: ai??zPamaA?iau savo tekstAi??, deA?imties metA? senumo, jis labai geras, bet kodAi??l jis ten yra? Tik dAi??l to, kad ten yra vienas sakinys apie parodos vardiklA?. Ekspozicijai gyvumo suteikia salAi??s erdvAi??je iA?dAi??styti spektakliA? atributai. Nors iA?traukti iA? spektaklio erdvAi??s jie praranda tAi?? magiA?kAi?? krAi??vA?, taA?iau aplink save kuria menamas istorijas: minkA?ti sniego rutuliai iA? ai??zMaskaradoai??? (reA?. Rimas Tuminas), durys iA? ai??zBelaukiant Godoai??? (reA?. R. Tuminas), taurAi?? iA? ai??zHamletoai??? (reA?. Eimuntas NekroA?ius), butaforiniA? ginklA? kalnas. Ai??domioje prieA?prieA?oje, bylojanA?ioje apie kintanA?ias teatro formas, atsiduria viename salAi??s gale pastatyta ai??zAi??Ai??posai??? teatro dAi??A?Ai??, o kitameAi??ai??i?? kAi??rybinAi??s studijos ai??zPetPunkai??? ir teatro laboratorijos ai??zAtviras ratasai??? instaliacija pagal animacijos spektaklA? ai??zTAi??A?io pasakaai???. Vis dAi??lto parodoje tyrinAi??jant Lietuvos teatrinA? gyvenimAi?? kyla klausimas, ar tikrai matome esminius lietuviA?ko teatro dvideA?imtmeA?io akcentus?ai??? Scenografas Adomas Jacovskis taip pat suabejojo: ai??zBendras vaizdas kaip ir neblogas, A?iuolaikiA?kai atrodo, bet A?sigilinAi??s matau, kad kuratorAi??s nepaA?A?sta Lietuvos teatro ir neA?ino, kas jame vyksta, atrodo, kad atsitiktinai kaA?kAi?? surado. TodAi??l viskas atrodo pavirA?utiniA?kai surinkta. NAi??ra reikA?mingA? scenografijos darbA?. KodAi??l jA? neparodAi??? Kur ta gili potekstAi??, ir neaiA?ku.ai???

Kitas klausimas, kurA? norisi uA?duoti parodos rengAi??joms: ar Lietuvoje egzistuoja tik sostinAi??s teatras? KodAi??l didA?ioji dalis paroAi??dos objektA? pasakoja vien apie Vilniaus teatrinA? gyvenimAi??? Juk Lietuvoje per 20-metA? buvo ir daugiau teatrA? bei A?domiA? scenografA?. Pasak J. Fominos, ekspozicijoje pristatomos idAi??jos, vaizdai, projektai, ir jie byloja ne vien apie teatrinA? gyvenimAi??, bet ir apie tuometAi?? visuomenAi??, A?alies istorijAi??. ai??zBAi??tA? neA?domu A?iAi??rAi??ti A? ai??zteatrinA? gyvenimAi??ai??? kaip A? uA?darAi?? sistemAi??, kuri veikia vien teatre. Parodoje yra vaizdA? archyvas iA? reA?isieriaus Juozo Miltinio, gyvenusio ir kAi??rusio PanevAi??A?yje, palikimo studijA? centro, taip pat dalA? eksponatA? parodai paskolino Kauno dramos teatras, pristatomos spektakliA? iA?traukos ir vaizdai iA? Kauno, Ai??iauliA?, KlaipAi??dos teatrA?. Patys spektakliai juk nuolat keliauja po A?vairias Lietuvos scenas, tad nesutikA?iau, kad pasakojimas koncentruojasi vien ties Vilniumiai???,Ai??ai??i?? teigAi?? kuratorAi??. Vis dAi??lto parodoje pristatomas vadinamasis J.Ai??Miltinio ai??zinternetasai??? (atvirukA? kolekcija) atrodo labiau patekAi??s tik ai??zdAi??l kvapoai??? ir autoritetingo vardo, o ne dAi??l pagrA?stos kuratoriA? motyvacijos. O gal tai dar viena iliuzija, kurios nepavyko iA?sprAi??sti?

Nepaisant miglotA? parodos ai??zIliuzionistai. Apie scenografijAi?? ir A?iuolaikinA? menAi??ai??? aspektA?, reikia pasidA?iaugti, kad tokia paroda A?vyko ir galbAi??t jos sukeltos reakcijos paskatins dar kokybiA?kesnius lietuviA? teatro dailei skirtus veiksmus. Sveikintinos kuratoriA? pastangos per tokA? trumpAi?? laikAi?? ai??zsuvirA?kintiai??? keliA? deA?imtmeA?iA? Lietuvos teatrinA? gyvenimAi??, kurio bAi??ta tiek daug, jog susidaro A?spAi??dis, kad kokybiA?kam ir nuosekliam procesui pritrAi??ko profesionaliA? teatro A?moniA? pagalbos. Ai??domu, kad A?iAi??rovas galAi??jo prisiliesti prie skirtingA? teatro elementA?, taA?iau visumAi?? pajusti buvo sudAi??tinga. Matyt, jAi?? galima pajusti tik tikrame teatre su tikromis iliuzijomis. Taigi parodAi?? apie scenovaizdA? Lietuvos scenose galima A?vardyti kaip didA?iAi??jAi?? iliuzijAi??, kuri slepiama saugiu pavadinimu.

Lost in the midst of illusions

by Karolina TomkeviA?iAi??tAi??

The first Lithuanian scenography exhibition was held in Kaunas eighty years ago, in 1933. Marta VosyliAi??tAi??, GiedrAi?? BrazytAi??, Raimonda BitinaitAi??-Ai??irvinskienAi?? recalled the occasion and prompted the Contemporary Art Centre in Vilnius about a new exhibition. The idea was realized by CAC curators Julija Fomina and Virginija JanuA?keviA?iAi??tAi?? who put together an exhibit Illusionists. On Scenography and Contemporary Art, on at CAC this autumn. The exhibition in a sense commemorated the important anniversary, but did not aspire to fill in the gaps of the long decades when no exhibitions of stage art were arranged, focusing instead on two past decades of Lithuanian scenography. A concurrent event by Raimonda BitinaitAi??-Ai??irvinskienAi?? in Kaunas, entitled The Exotics of the Stage highlighted the first steps of Lithuanian stage art. Like theatre itself, the CAC exhibition was so multifaceted as to offer many ways of reading it, each of them being ai???safeai??i??. The triple protection of ai???illusionism, scenography and contemporary artai??i?? provided justification for any element integrated and any path chosen. The main goal of the event was to present stage design as one of the elements in the creation of theatrical illusion. It is true that many a viewer identity ai???theatreai??i?? with the stage, set up ai???before their eyesai??i?? when they enter the theatre hall. Though quite a few Lithuanian productions find stages away from the institutional theatre building, the audience still has not given up the concept of a box separated from them by a thin invisible line. Thatai??i??s an illusion for you. According to the curators, the exhibition approached theatre as a ai???power station of imaginationai??i?? functioning in everyday life. The question remains though whether the exhibition did answer the question it posed: who and how designed the scenery. The architect of the exhibition Valdas Ozarinskas used a mesh type curtain to separate individual spaces for heterogeneous elements in the showAi??ai??i?? pictures of performances, excerpts from critical reviews, details of scenography and objects,Ai??ai??i?? thus producing another illusion. In spite of these muddled aspects of the exhibition, the efforts to ai???digestai??i?? the Lithuanian theatre life of several decades within such a short time spell are praiseworthy. The impression remains though that the quality of the process suffered from the want of help from professional theatre people. Viewers could experience bits and parts of developments in Lithuanian theatre, but it was difficult to grasp a picture of the whole. Mostly likely it can only be experienced in a real theatre with real illusions. So in a sense the exhibition about the Lithuanian stage sets was yet another illusion under a guise of a safe title.