PaskAi??sti, sudegti, iA?tirpti… arba Wagnerio magija Helsinkyje

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??AudronAi?? A?igaitytAi??
DATA: 2012-10

PaskAi??sti, sudegti, iA?tirpti… arba Wagnerio magija Helsinkyje

AudronAi?? A?igaitytAi??

Violetos UrmanaviA?iAi??tAi??s-Urmanos dar 2011 metA? rudenA? nupasakotas Richardo Wagnerio operos ai??zTristanas ir Izoldaai??? pastatymas paskatino leistis kelionAi??n A? Helsinkio muzikos festivalA?, skirtAi?? miesto 200-osioms metinAi??ms. Ai??vairioje festivalio programoje iA?skirtinAi?? vieta teko du vakarus rodytai Wagnerio operai. Ir, kas nuostabiausia, rodoma ji buvo ne naujajame Suomijos nacionalinAi??s operos teatre ir netgi ne legendinio suomiA? architekto Alvaro Hugo Henriko Aalto suprojektuotoje koncertA? salAi??je ai??zFinlandiaai???, o netoliese prieA? porAi?? metA? iA?kilusiame nuostabiame Helsinkio muzikos centre, kuriame telpa apie 2000 klausytojA? ir kuris ai??i?? tuo pavyko ne tik A?sitikinti, bet ir kaip reta pasimAi??gauti ai??i?? pasiA?ymi itin puikia akustika.

alli on amazon.

A?inoma, svarbiausias kelionAi??s tikslas buvo iA?girsti mAi??sA? Violetos sukurtAi?? IzoldAi??. Juo labiau kad dar 2001 metais Bairoite (Bayreuth) girdAi??ta Violetos ZyglindAi?? (tetralogija ai??zNibelungo A?iedasai???, ai??zValkirijaai???) liudijo jAi?? jau pasirengusiAi?? A?iam, ko gero, vis dar sudAi??tingiausiam operos istorijoje vaidmeniui. TAi??syk ji pasakojo apie bAi??simAi?? ai??zTristano ir Izoldosai??? pastatymAi?? Bairoite ir kvietimAi?? dainuoti jame. Paradoksas, taA?iau minAi??tAi?? operAi?? Bairoite teko klausytis be Violetos Urmanos…

UrmanaviA?iAi??tAi??s-Urmanos Izolda brendo palaipsniui: iA? pradA?iA? ji dainavo ir koncertiniuose, ir sceniniuose pastatymuose BrangAi??nAi??, po to operos fragmentus (antrAi??jA? veiksmAi??) su garsiais dirigentais ai??i?? IzoldAi??… Ir galiausiai sceninA? ai??zTristano ir Izoldosai??? pastatymAi??.

Ai??Urmanos Izoldos geografija A?spAi??dinga: nuo 2008 metA? A?iAi?? partijAi?? ji dainavo KobAi??je (Japonija), BrAi??gence (Austrija), Vienos valstybinAi??je operoje, Berlyno, Kelno filharmonijose, garsiausiose Londono salAi??se (Royal Albert Hall, Royal Festival Hall), taip pat Liucernoje, Dortmunde, Birmingeme, Helsinkyje. Izolda dainuota diriguojant Semyonui Bychkovui, Markusui Stenzui, serui Simonui RattleE?ui ir Esai-Pekkai Salonenui. BAi??tent pastarojo dirigento 2003ai??i??2004 m. pastatymas (drauge su biA?iuliais reA?isieriumi Peteriu Sellarsu ir videoinstaliacijA? kAi??rAi??ju Billu Viola), A? kurA? lietuvaitAi?? buvo pakviesta 2010 metais ir kuris yra pelnAi??s XXI amA?iaus skambanA?io mito A?lovAi??, ir buvo parodytas A?iA? metA? rugpjAi??A?io 18 ir 21 dienomis Helsinkyje bei 24 dienAi?? Stokholme.

Taigi metA? ir prestiA?iniA? saliA? subrandintas R. Wagnerio ai??zTristano ir Izoldosai??? pastatymas leido Helsinkyje iA?gyventi meno poveikio akimirkas, dAi??l kuriA? vertAi??tA? keliauti ir gerokai toliau… Juo labiau kad aukA?A?iausiAi?? atlikimo lygA? pademonstravo visi pastatymo dalyviai: Benas Heppneris (Tristanas), Mati Salminenas (karalius Markas), Michelle DeYoung (BrangenAi??), Jukka Rasilainenas (Kurvenalis), Waltteris Torikka (Melotas) ir jaunAi??jA? jAi??rininkAi?? dainavAi??s Arttu Kataja.

A?avAi??jo visas tarpusavyje puikiai deranA?iA? balsA? ansamblis. GalbAi??t A?ito net ir nepastebAi??tum, jei ne liAi??dna nAi??dienos praktika Lietuvoje. Pastaraisiais metais A?spAi??dA? daA?nai menkina prasti solistA? ansambliai ai??i?? ne tik tarpusavyje nederantys, bet ir vienas kitam trukdantys balsai, verA?iantys net ir puikiausius solistus galvoti ne apie kAi??rinio koncepcijos perteikimAi??, bet apie elementarA? teksto (natA?) iA?dainavimAi??. Matyt, Lietuvos kultAi??ros vadybininkai kol kas savo specialybAi?? suvokia dar tik verslo aspektu, pamirA?dami, kad kur kas A?domesnis yra vadybos (organizavimo!) meninis aspektas.

Tenoras Benas Heppneris pastaraisiais metais A?vairiose pasaulio scenose daA?niausiai dainuoja TristanAi?? ir atlieka koncertines programas. Tad tiek muzikinis tekstas, tiek ir per daugelA? metA? subrandintos emocijos buvo perteiktos nepriekaiA?tingai. O juk atliekant sudAi??tingAi?? Wagnerio muzikinA? tekstAi?? daA?nai pamirA?tama, kad jo operA? personaA?ams bAi??dingas ir psichologiA?kumas, ir jausmingumas, ir charakterio kaita.

Pelnytai didA?iausias ovacijas ir daugybAi?? susiA?avAi??jimo A?Ai??ksniA? pelnAi?? Izolda ai??i?? Violeta UrmanaviA?iAi??tAi??-Urmana.

shelf life teva 3109.

Helsinkio radijo simfoninis orkestras grieA?Ai?? ne orkestrinAi??je, o sAi??dAi??damas scenoje. Esa-Pekka Salonenas penkias valandas trunkantA? veikalAi?? vedAi?? nAi?? akimirkai nepaleisdamas muzikos dramaturgijos gijos ai??i?? kaip kad Wagnerio sumanyta, orkestras tapo pagrindiniu veikalo dalyviu, muzikos vandenynu, padedanA?iu skleistis dainininkams. Stebino viskas: orkestro tembras, frazuotAi??, instrumentA? solo derAi??jimas, apskritai tobulas muzikinio teksto atlikimas. Taip puikiai atliekama Wagnerio ai??zTristanoai??? muzika veikAi?? magiA?kai… GalAi??jo pakakti vien jos.

TaA?iau ne maA?iau uA? dirigentAi?? WagnerA? subtiliai perprato ir kiti du statytojai. ReA?isierius Peteris Sellarsas meistriA?kai kuria iliuzijAi??, kad kiekvienas A?iAi??rovas tiesiogiai dalyvauja veiksme, jauA?ia tAi?? patA?, kAi?? ir operos personaA?ai. Tai pasiekiama, regis, paA?iomis paprasA?iausiomis priemonAi??mis: dainininkai dainuoja ne tik scenoje, bet ir balkonuose, kaip, beje, ir choras.

Viena unikaliausiA? A?ioje Wagnerio dramoje ai??i?? meilAi??s gAi??rimo poveikio akimirka. Tuomet, kai muzikos garsA? jAi??ra ir salAi??s tamsa leido kiekvienam asmeniA?kai iA?gyventi meilAi??s gAi??rimo ai??i?? aistros ai??i?? poveikA?, netikAi??tai salAi??je uA?sidegus A?viesoms ai??zuA?kluptiai??? buvo ne tik Izolda ir Tristanas: atrodAi??, kad tuo metu buvo apnuoginti kiekvieno mAi??sA? jausmai. ai??zAtsivAi??rAi??sai??? buvo ir dirigentas ai??i?? dirigavo emocingai, plaA?iais mostais, atsisukAi??s veidu A? publikAi??, nes vyrA? choras dainavo salAi??s centre esanA?iuose balkonuose.

Lygiai taip pat ai??i?? daug intymiau nei ai??ziA? toloai??? (kaip A?prasta tradiciniuose pastatymuose ai??i?? iA? scenos) ai??i?? girdAi??jome audringAi??jAi?? Tristano ir Izoldos antro veiksmo dueto pradA?iAi??: Izolda kairAi??je, Tristanas deA?inAi??je dainavo A?ia pat, mAi??sA? eilAi??je… Peteris Sellarsas teisingai pajuto ai??i?? dainuodami Wagnerio muzikAi?? dainininkai neturi nieko veikti. Jie, kaip ir orkestras, perteikia Wagnerio muzikos stichijAi?? vilkAi??dami neiA?siskirianA?iais juodais drabuA?iais ir stovAi??dami avanscenoje arba pasirodydami A?vairiose milA?iniA?ko Helsinkio muzikos centro salAi??s vietose ai??i?? netikAi??tai apA?vieA?iami tai paA?ioje palubAi??je, tai balkonuose iA? kairAi??s ar deA?inAi??s… Bet jie neiliustruoja muzikos, nevizualizuoja siuA?eto.

Visas vizualusis kontrapunktas sutelktas milA?iniA?kame ekrane, kuriame Billas Viola pasakoja savAi??jAi?? istorijos versijAi??. Vanduo ir ugnis ai??i?? pagrindiniai to pasakojimo herojai. Taip pat ai??i?? vyras ir moteris, Tristanas ir Izolda, o gal Adomas ir Ieva… Galima bAi??tA? be galo apraA?inAi??ti A?iA? stichijA? metamorfozes… Vanduo ir ugnis ai??i?? jausmA? vandenynas ai??i?? skandino, degino, tirpdAi??… Ne tik TristanAi?? ir IzoldAi?? ai??i?? kiekvienAi??, sAi??dintA? salAi??je…

PavyzdA?iui, finalinis operos epizodas ai??i?? Izoldos mirties scena (vagneriA?kasis ai??znumirti iA? meilAi??sai???). Nuostabaus mirusio jaunuolio kAi??nas paA?arvotas ai??i?? reginys kelia mirties, o gal letarginio miego iliuzijAi??. Staiga vandens laA?ai uA?valdo mAi??sA? regAi??jimo laukAi??, ir netrukus pamatome, kad jie ne krinta iA? virA?aus, o kaA?kokiu stebuklingu bAi??du kyla iA? apaA?ios A? virA?A?, tarsi iA? paA?iA? A?emAi??s gelmiA? A? dangA?. Ir A?is ai??zatvirkA?tinisai??? lietus mAi??sA? akyse virsta liAi??timi, o netrukus tiesiog potvyniu. StiprAi??janA?ios srovAi??s pakelia nejudantA? jaunuolio kAi??nAi??, A?is atgyja ir iA?tirpsta dangaus aukA?tybAi??se… Ir scenoje sAi??dintis orkestras, ir dainininkai susilieja A?iame reginyje: garsas tampa reginiu, o reginys ai??i?? garsu…

Taigi dar kartAi?? tapome Wagnerio muzikos stebuklo liudininkais: jai nereikia teatraliA?kumo, iliustracijos…

Tobula Wagnerio muzikos vizualizacija (sukurtas penkias valandas trunkantis videofilmas!) paskatino pasidomAi??ti Billo Violos asmenybe. Pasirodo, iA? pradA?iA? jis pats muzikavo, vAi??liau mokAi??si kompozicijos pas KarlheinzAi?? StockhausenAi??, domAi??josi A?vairiomis pasaulio religijomis, kol galiausiai pradAi??jo kurti videomenAi??.

Ai??is ai??zTristano ir Izoldosai??? pastatymas iA?ties A?kAi??nija Wagnerio svajones apie ateities muzikinAi?? dramAi??, kurioje svarbus ne siuA?eto vingis, o bAi??senA? kaita. Tad yra A? kAi?? lygiuotis, iA? ko mokytis, ko siekti ir mAi??sA? muzikiniuose teatruose.