PaskutinAi?? stotelAi?? – PaA?aislio vienuolynas

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Kompozitoriai
AUTORIUS:Ai??DanutAi?? PetrauskaitAi??
DATA: 2012-02

PaskutinAi?? stotelAi?? – PaA?aislio vienuolynas

DanutAi?? PetrauskaitAi??

CarinAi??s Rusijos himno autoriaus gyvenimo ir veiklos pAi??dsakais

Ai??

Kauno pakraA?tyje miA?kingoje vietovAi??je stAi??ksantis PaA?aislio vienuolynas mena senAi?? ir permainingAi?? Lietuvos istorijAi?? ai??i?? kamalduliA?, atsikrausA?iusiA? A? LietuvAi?? XVII a. pabaigoje, epochAi??, kai barokinAi??s architektAi??ros A?edevras garsAi??jo puoA?niu interjeru bei visumos darna, 1812 m. besitraukianA?ios Napoleono armijos plAi??A?ikavimus ir 1831 m. sukilimo prieA? visuomeninio ir politinio gyvenimo suvarA?ymus slopinimAi??. Deja, A?is sukilimas tik paspartino carinAi??s Rusijos A?sigalAi??jimAi?? Lietuvoje. PaA?aislyje A?sikAi??rAi?? ortodoksA? vienuoliai, o po 10 metA? ai??i?? Dievo Motinos Ai??mimo A? dangA? (UspenijAi??s) vienuolynas. Tuo metu baA?nyA?ia virto cerkve, buvo sunaikintos skulptAi??ros, pertapytos freskos, pakeista daug dekoratyviniA? ansamblio detaliA?. 1837 m. A?A? vienuolynAi?? aplankAi?? caras Nikolajus I su savo svita, kurioje, tikAi??tina, buvo ir Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas. KaA?in ar tada jis numanAi??, kad po trijA? deA?imtmeA?iA? vAi??l A?ia sugrA?A? ir ras amA?inojo poilsio vietAi??. Apie tai, matyt, nAi?? negalvojo, nes jo pagrindinis tikslas buvo darbuotis caro, Rusijos ir pravoslavA? tikAi??jimo vardan.

online pharmacy accutane.

Nuo vaikystAi??s ai??i?? su muzika

Aleksejus Lvovas gimAi?? 1798 m. geguA?Ai??s 25 d. netoli Talino, tuomet vadinto Reveliu, dvarininko Fiodoro Lvovo ir NadeA?dos Berezinos A?eimoje. (Senos, plaA?ios ir kilmingos LvovA? giminAi??s pradininku yra laikomas Markas DemydoviA?ius, XV a. atvykAi??s iA? Lietuvos A? TverAi?? pas kunigaikA?tA? IvanAi?? MichailoviA?iA?. Ai??io iA?eivio palikuoniai XVI a. gavo Lvovo pavardAi??). Kai gimAi?? Aleksejus, tAi??vas dirbo Estijos gubernijos muitinAi??s inspektoriumi ir tik po keleriA? metA? persikAi??lAi?? A? Rusijos sostinAi??, kur toliau tAi??sAi?? valstybAi??s tarnautojo darbAi??. Jis buvo iA?silavinAi??s, meniA?kos prigimties A?mogus ai??i?? raA?Ai?? eiles, gerai nusimanAi?? apie muzikAi?? ir literatAi??rAi??, savo namuose kaupAi?? natA? ir retA? instrumentA? kolekcijAi??. PastebAi??jAi??s sAi??naus AlioA?os muzikinius gabumus, pats pradAi??jo jA? mokyti grieA?ti smuiku ir muzikos teorijos pagrindA?, vAi??liau samdAi?? privaA?ius mokytojus, daugiausia vokieA?iA? tautybAi??s pedagogus. BAi??damas septyneriA? Aleksejus jau dA?iugino artimuosius savo grojimu namA? koncertuose. TAi??vas nepagailAi??jo jam nupirkti A?ymaus italA? meistro Giovanni Paolo Maggini pagamintAi?? smuikAi?? uA? 3Ai??000 rubliA?. Ai??iuo instrumentu jaunasis atlikAi??jas ypaA? dA?iaugAi??si ir nesiskyrAi?? su juo visAi?? gyvenimAi??. Nors Aleksejus kaip smuikininkas darAi?? sparA?iAi?? paA?angAi??, taA?iau apie muziko duonAi?? ne jis, nei jo tAi??vas negalvojo. Mat LvovA? giminAi??je buvo A?prasta vyrams rinktis kariA? ar valstybAi??s tarnautojA? profesijas. Tad ir Aleksejus 1814 m. pasirinko KeliA? institutAi??, kurA? po ketveriA? metA? baigAi?? kaip geriausias studentas ir tapo diplomuotu inA?inieriumi bei kariu. VAi??liau A?io instituto garbAi??s lentoje A.Ai??Lvovo pavardAi?? buvo A?raA?yta aukso raidAi??mis tarp kitA? labiausiai pasiA?ymAi??jusiA? absolventA?. Nepaisydamas didelio uA?imtumo, studijA? metais A.Ai??Lvovas nepaleido smuiko iA? rankA?, nes be muzikos jau negalAi??jo A?sivaizduoti savo gyvenimo.

Tiesiant kelius ir statant tiltus

A.Ai??Lvovas, kaip geriausias 1818 m. KeliA? instituto absolventas, pateko artilerijos karininko ir tuo metu Rusijos vidaus reikalus tvarkiusio grafo Aleksejaus ArakA?ejevo akiratin. Ai??is jA? pasiuntAi?? A? Novgorodo gubernijAi?? tiesti keliA? ir statyti tiltA?. Jaunajam inA?inieriui teko prisidAi??ti ir prie kareiviniA?, arklidA?iA?, namA? karininkams statybos. A.Ai??ArakA?ejevo bAi??ta ne tik grieA?to, bet ir A?iauraus. Jis A?Ai??jo A? istorijAi?? kaip rusiA?kasis Neronas, taikAi?? policinio valdymo metodus ir stengAi??si maksimaliai iA?naudoti tiek karininkus, tiek ir paprastAi?? darbo jAi??gAi?? ai??i?? baudA?iauninkus. Statybos darbai buvo sezoniniai. Jie vykdavo nuo ankstyvo pavasario iki vAi??lyvo rudens ai??i?? prasidAi??davo 3 val. nakties ir su vienos valandos pertrauka tAi??sdavosi iki 21 val. vakaro. A?iaurumas buvo vienintelAi?? karininkA? priemonAi?? siekiant iA?pildyti grieA?tojo virA?ininko nurodymus ai??i?? jie jA? mAi??gdA?iojo, A? jA? lygiavosi ir stengAi??si jam A?tikti. TaA?iau A.Ai??Lvovo bAi??ta gailestingo ir A?velnaus. Jis matAi?? darbininkA? veiduose kanA?iAi?? ir skausmAi??, sekmadieniais, vienintelAi?? iA?eiginAi?? dienAi??, girdAi??davo rimbA? kirA?ius ir baudA?iamA? asmenA? riksmus, todAi??l stengdavosi vargA?us uA?jausti ir kiek A?manoma padAi??ti. Jautriam ir groA?iui imliam jaunuoliui didA?iausia atgaiva tapo smuikas, nors laiko jam likdavo labai maA?ai. Kamuodavo ir nuovargis, tad kartais muzikuodamas jaunasis inA?inierius uA?migdavo.

A.Ai??Lvovas sugebAi??jo uA?sitarnauti rAi??sA?iojo A.Ai??ArakA?ejevo palankumAi??, net sulaukti iA? jo padAi??kos. Atvykus A? NovgorodAi?? carui Aleksandrui I su sosto A?pAi??diniu Nikolajumi, jis buvo pristatytas kaip puikus karininkas ir inA?inierius. A.Ai??Lvovui buvo malonu iA?girsti pagiriamuosius A?odA?ius, taA?iau jie nepalengvino sunkaus ir monotoniA?ko gyvenimo. Taip bAi??go dienos, mAi??nesiai, metai be vilties iA?sivaduoti iA? alinanA?io darbo. Tik 1825 m., po caro mirties A.Ai??ArakA?ejevui trumpam iA?vykus A? uA?sienA?, A.Ai??Lvovas atsistatydino iA? einamA? pareigA? ir persikAi??lAi?? A? PeterburgAi??, taA?iau inA?inieriaus profesijos nepamirA?o. 1833 m. nutarAi??s padaryti savo naujam virA?ininkui Aleksandrui Benkendorfui staigmenAi??, jo A?emAi??se, Falio dvare netoli Revelio, per upelA? nutiesAi?? originalios konstrukcijos tilAi??. Nikolajus I, iA?vydAi??s A?A? statinA?, pasakAi??: ai??zTai Lvovas savo strykAi?? permetAi?? nuo vieno kranto iki kitoai??? (10, p.Ai??2). II pasaulinio karo metais A?is tiltas buvo sugriautas ir tik senosios fotografijos byloja apie buvusA? jo grakA?tumAi??.

Caro favoritas

1825 m. valdovu tapo Nikolajus I, iA?garsAi??jAi??s kaip vienas reakcingiausiA? Rusijos monarchA?. Jis dar labiau centralizavo ir biurokratizavo valdymo aparatAi??, pertvarkAi?? policijAi??, suformavo A?andarA? korpusAi??, o pirmojo A?efo pareigas patikAi??jo generolui grafui A.Ai??Benkendorfui. Naujasis caras neuA?mirA?o ir Novgorode sutikto A.Ai??Lvovo, padariusio jam didA?iulA? A?spAi??dA?, todAi??l 1826 m. pakvietAi?? jA? A? A?A? korpusAi??. BAi??damas sAi??A?iningas ir doras A?mogus A.Ai??Lvovas pareiA?kAi??, kad dvarininko statusas nedera su slaptosios policijos misija, todAi??l papraA?Ai?? atleisti jA? nuo darbo, susijusio su valstybAi??s paslaptimis. Caras iA?pildAi?? jo praA?ymAi?? ai??i?? paskyrAi?? sekretoriumi A? imperatoriA?kosios kanceliarijos treA?iAi??jA? skyriA? ir suteikAi?? vyriausiojo adjutanto laipsnA?, patikAi??jo tvarkyti gausiAi?? A?andarA? korpuso korespondencijAi??. 1828ai??i??1829 m. A.Ai??Lvovas dalyvavo Rusijos ir Turkijos kare, pasiA?ymAi??jo kovose Bulgarijoje. Jis greitai pelnAi?? caro malonAi?? bei pasitikAi??jimAi?? ir buvo paskirtas lydAi??ti imperatoriA? visose kelionAi??se po RusijAi?? ir uA?sienA?. Ai??iAi?? palydAi?? daugiausia sudarAi?? carui iA?tikimi Dono kazokai ir A?vairiA? etniniA? grupiA? kalnieA?iai iA? uA?kariauto Kaukazo regiono ai??i?? iA? viso 138 raiteliai.

1833 m. A.Ai??Lvovas buvo perkeltas A? kavalerijos pulkAi?? ir tapo imperatoriA?kosios A?eimos sargybiniu. Tarp jo ir caro uA?simezgAi?? glaudi asmeninAi?? draugystAi??. A.Ai??Lvovas daA?nai su juo praleisdavo vakarus, muzikuodavo kartu su kunigaikA?tytAi??mis Aleksandra ir Olga. Kelerius metus A.Ai??Lvovas derino darbAi?? rAi??muose su sekretoriaus pareigomis A?andarmerijos virA?ininko kanceliarijoje, o 1836 m. pabaigoje, mirus tAi??vui ai??i?? RAi??mA? dainininkA? kapelos direktoriui, caro A?sakymu perAi??mAi?? A?A? postAi??, nors jis anksA?iau ir buvo paA?adAi??tas kompozitoriui Michailui Glinkai. A.Ai??Lvovas, dar pelnAi??s ir pulkininko laipsnA?, neatsisakAi?? ir ankstesniA? darbA?. Jam atsirado galimybAi?? daugiau laiko skirti muzikai. VAi??liau jis raA?Ai??: ai??zMuzika man atvAi??rAi?? daug durA?, net A? caro rAi??mus, muzikai aA? esu uA? daug kAi?? dAi??kingasai??? (10, p.Ai??3).

1838 m. lapkriA?io 6 d. A.Ai??Lvovas vedAi?? stambaus Saratovo A?emvaldA?io dukterA? PraskovjAi?? AbazAi??. Svotai jo vestuvAi??se buvo caras Nikolajus I ir grafienAi?? Jelizaveta Benkendorf. Imperatorius tapo ir A.Ai??Lvovo vaikA? krikA?tatAi??viu: Fiodoro ai??i?? 1842, Praskovjos ai??i?? 1844 ir Aleksandro ai??i?? 1846 m.

1840 m. A?vyko nelaimingas atsitikimas ai??i?? A.Ai??Lvovas nukrito nuo pasibaidA?iusio A?irgo ir smarkiai susiA?alojo. Tai lAi??mAi?? jo tarnavimo kariuomenAi??je pabaigAi?? ir klausos sutrikimo pradA?iAi??. 1843 m. A.Ai??Lvovui buvo suteiktas generolo-majoro, po deA?imties metA? ai??i?? hofmeisterio laipsnis. 1853 m. jis tapo tikruoju slaptuoju patarAi??ju, po keleriA? metA? buvo paskirtas senatoriumi. 1855 m. mirus Nikolajui I, jA? pakeitAi?? Aleksandras II, kuris taip pat reiA?kAi?? savo palankumAi?? A.Ai??Lvovui. DAi??l sparA?iai progresuojanA?io kurtumo garbus muzikas ir rAi??mA? tarnautojas 1861 m. atsistatydino iA? dainininkA? kapelos direktoriaus pareigA?. 1863 m. jA?, galutinai apkurtusA?, caras atleido iA? tarnybos, bet suteikAi?? teisAi?? gyventi savo dvaruose.

Ai??domi A.Ai??Lvovo muzikinAi??s bibliotekos istorija: pradA?ioje jAi?? saugojo kompozitoriaus palikuoniai. Jiems mirus, 1919 m. ji buvo atrasta Andrejevkos kaime Saratovo apskrityje. Knygos buvo perduotos BalaA?ovo miestui, o natos ai??i?? Saratovo konservatorijai.

AtlikAi??jas ir pedagogas

Darbuojantis valstybinAi??je tarnyboje Peterburge, smuikas ir styginiA? muzika tapo neatskiriama A.Ai??Lvovo gyvenimo dalimi. Jis tobulino savo meistriA?kumAi??, keliaudamas po RusijAi?? stengdavosi iA?girsti vietinius ir gastroliuojanA?ius smuikininkus, su jais susipaA?inti. 1829 m. jam pavyko apsilankyti NiccolA? Paganini koncerte VarA?uvoje. GirdAi??jAi??s daug istorijA? apie A?A? legendinA? atlikAi??jAi??, daug iA? jo ir tikAi??josi. Nors koncertas ir padarAi?? didA?iulA? A?spAi??dA?, nors jA? nustebino virtuozo sugebAi??jimas techniA?kai tobulai valdyti instrumentAi?? ir iA? jo iA?gauti A?vairiausiA? tembrA? garsus, taA?iau A.Ai??Lvovas pasigedo meninio muzikos A?prasminimo. Jo paties muzikavimui buvo bAi??dingas sodrus garsas, graA?i kantilena, nuoA?irdi interpretacija. Kai kurie muzikos kritikai A?iuos bruoA?us siejo su smuikininko charakterio savybAi??mis ai??i?? A?velnia prigimtimi, kilniaA?irdiA?kumu, jautrumu, sielos tyrumu.

1835 m. A.Ai??Lvovas subAi??rAi?? styginiA? kvartetAi??, kuriame pats grojo I smuiku. 1840 m. Peterburge jis suformavo pirmAi??jA? simfoninA? orkestrAi?? iA? A?vairiais instrumentais grojusiA? dvariA?kiA?. Tiek instrumentininkai, tiek ir vokalistai noriai priimdavo A.Ai??Lvovo pasiAi??lymus dalyvauti muzikiniuose vakaruose, nes tuo metu sostinAi??s gyvenimas dar buvo apmirAi??s. AtlikAi??jA? repertuarAi?? daugiausia sudarAi?? Vienos klasikA? ir ankstyvA?jA? romantikA? kAi??riniai, o dainininkai mAi??gdavo dainuoti italiA?kA? operA? arijas. Koncertai vykdavo kartAi?? per savaitAi?? nuosavame A.Ai??Lvovo name Karavanaja gatvAi??je. KamerinAi?? muzika skambAi??davo nedideliame kambaryje, papuoA?tame kompozitoriaus Felixo Mendelssohno, dainininkA? Giovanni Battistos Rubini, Henriettes Sontag natAi??ralaus dydA?io paveikslais, o orkestrinAi?? ai??i?? erdvioje salAi??je su langais A? gatvAi??. A.Ai??Lvovas A? koncertus kviesdavo muzikAi?? mylinA?ius ir jAi?? suprantanA?ius klausytojus nepaisydamas jA? luomo. Juose apsilankydavo ir Nikolajus I.

Taigi A.Ai??Lvovas tapo muzikinio gyvenimo Peterburge organizatoriumi ir simfoninAi??s muzikos tradicijA? Rusijoje pradininku. Jis buvo ir puikus dirigentas, ypaA? didelA? dAi??mesA? teikAi?? dinaminiams niuansams, prie ko nei atlikAi??jai, nei klausytojai dar nebuvo pratAi??. Stengdamasis iA?gauti pianissimo, jis orkestrantams sakydavo: ai??zGrokite, ponai, taip, kad girdAi??tumAi??te savo kaimynAi?? geriau nei patys saveai??? (5, p.Ai??18). PirmAi?? kartAi?? tai pabandAi?? atlikAi??jai buvo priblokA?ti gauto efekto ai??i?? jie atsistojo ir nusilenkAi?? dirigentui.

A.Ai??Lvovas rengAi?? koncertus ne tik savo namuose, bet ir caro rAi??muose. Juose lankydavosi aristokratai, garbAi??s sveA?iai ir scenos A?vaigA?dAi??s iA? uA?sienio. Du kartus per mAi??nesA? vykdavo imperatoriA?kosios A?eimos koncertai, bet be publikos. Caras grodavo savo mAi??gstamu trimitu, carienAi?? ai??i?? pianinu, prie jA? prisidAi??davo ir kiti dvariA?kiai. Kadangi Nikolajus I natA? nepaA?ino, A.Ai??Lvovui teko jA? mokyti ai??zpaukA?A?iA? metoduai???. Turintis gerAi?? klausAi?? trimitininkas greitai A?simindavo savo partijas nesudAi??tingose pjesAi??se, kurias raA?ydavo pats A.Ai??Lvovas. TaA?iau 1837 m. rAi??muose kilus gaisrui koncertinAi?? veikla nutrAi??ko ir daugiau neatsinaujino. Bet vasaros mAi??nesiais Peterhofe imperatoriA?koji A?eima vAi??l mAi??gindavo kartu muzikuoti. Jie susiburdavo A? chorAi??, kurA? keliais balsais papildydavo RAi??mA? kapelos dainininkai, ir tai teikdavo visiems didA?iausiAi?? malonumAi??. A.Ai??Lvovo iniciatyva 1850 m. Peterburge buvo A?steigta KoncertinAi?? draugija.

A.Ai??Lvovas plaA?iai pagarsAi??jo ir kaip RAi??mA? dainininkA? kapelos direktorius. Jam vadovaujant pakilo choro meninis lygis: prasiplAi??tAi?? dinaminAi?? skalAi??, atsirado didesnAi?? balsA? darna. Kelerius metus kapelmeisteriu kapeloje dirbAi??s M.Ai??Glinka iki savo gyvenimo pabaigos palaikAi?? su A.Ai??Lvovu draugiA?kus ryA?ius ir vertino jA? kaip puikA? klasikiniA? kAi??riniA? interpretatoriA? bei A?iltAi?? A?mogA?. Ai??ios kapelos atliekamos religinAi??s muzikos ypaA? mAi??gdavo klausytis iA? uA?sienio atvykAi?? sveA?iai. 1847 m. tarp jA? buvo ir Hectoras Berliozas, kuris ypaA? susiA?avAi??jo kapelos dainininkais ir jA? vadovu. Jis tvirtino, kad A?is staA?iatikiA? choras skamba daug geriau nei Siksto kapelos giesmininkA? ansamblis Romoje. Toks A?spAi??dis svetimA?aliams galAi??jo susidaryti todAi??l, kad unisoninis grigaliA?kas katalikA? choralas savo struktAi??ra ir muzikos kalba ryA?kiai skyrAi??si nuo daugiabalsiA? staA?iatikiA? baA?nytiniA? giesmiA?.

A.Ai??LvovAi?? jaudino profesionaliA? rusA? muzikA? trAi??kumas, Rusijos teatrai bAi??davo priversti samdyti atlikAi??jus iA? uA?sienio ir sudaryti jiems itin palankias gyvenimo sAi??lygas net ir pasibaigus darbo sutartims. Valstybei tai buvo nemaA?a finansinAi?? naA?ta. A.Ai??Lvovas 1839 m. prie RAi??mA? dainininkA? kapelos A?steigAi?? instrumentines klases, kurias iA? savo asmeniniA? lAi??A?A? aprAi??pino instrumentais bei natomis, o pedagogus ai??i?? net ir algomis. Ai??ios klasAi??s gyvavo penkerius metus, bet vAi??liau dAi??l rAi??mA? intrigA? buvo uA?darytos. Jas pavyko atnaujinti tik po 11 metA?. Pats bAi??damas patyrAi??s pedagogas ir tAi??sdamas klasikinAi??s smuiko mokyklos tradicijas, 1859 m. A.Ai??Lvovas parengAi?? metodinAi?? priemonAi?? ai??zPatarimai pradedanA?iam grieA?ti smuikuai??? ir prie jos pridAi??jo savo 24 kaprisus, kurie ne kartAi?? buvo iA?leisti Rusijoje ir iki A?iol neprarado meninAi??s bei pedagoginAi??s vertAi??s.

Europoje A.Ai??Lvovas iA?garsAi??jo kaip vienas ryA?kiausiA? XIX a. pirmosios pusAi??s Rusijos smuiko meno atstovA?. Tik gaila, kad 1826 m. tapAi??s fligeladjutantu jis savo A?alyje galAi??jo koncertuoti vien salonuose ir labdaringuose renginiuose. TaA?iau iA?vykAi??s A? uA?sienA? smuikininkas pasirodydavo ir plaA?iajai auditoriai. YpaA? jam buvo A?simintina 1840 m. kelionAi?? A? LeipcigAi??, kur garsiojoje ai??zGevandhauzoai??? salAi??je, diriguojant Felixui Mendelssohnui, atliko A?io kompozitoriaus ir savo koncertus smuikui. Jau repeticijos metu F.Ai??Mendelssohnas juokais papraA?Ai?? smuikininko negroti taip gerai, nes jis negalA?s diriguoti. Robertas Schumannas rusA? atlikAi??jo grieA?imAi?? itin palankiai A?vertino savo leidA?iamame laikraA?tyje ai??zNeue Zeitschrift fur Musikai???: ai??zJei Rusijoje grojama taip, kaip groja ponas Lvovas, tai mums reikia vykti A? RusijAi?? ne mokyti, bet mokytisai??? (10, p.Ai??4). Anot A?io vokieA?iA? kompozitoriaus, A.Ai??Lvovo atliekamoje muzikoje ai??i?? daug dainingumo, nuoA?irdumo ir jAi??gos, ji skamba naujai, gaiviai, jos norisi klausytis ir klausytis.

A.Ai??Lvovas buvo vertinamas ir kaip geras ansamblistas. Dresdene jam teko groti su vietos atlikAi??jais, Emse ai??i?? duete kartu su Franczu Lisztu, Berlyne ai??i?? styginiA? kvartete su belgA? smuikininku Charlesai??i??iu Augusteai??i??u de BAi??riotu. Pastarasis, pradA?ioje nepasitikAi??damas rusA? atlikAi??jo gebAi??jimais, skyrAi?? jam II smuiko partijAi??, taA?iau po pirmo kAi??rinio papraA?Ai?? jA? persAi??sti A? I smuikininko vietAi??. Ch.Ai??A.Ai??Beriotas stebAi??josi, kad ai??zmuzikos mAi??gAi??jas, atliekantis tokias svarbias valstybines pareigas, sugebAi??jo taip aukA?tai iA?kelti savo muzikinA? talentAi??ai??? (5, p.Ai??20).

PravoslavA? liturginAi??s muzikos puoselAi??tojas ir kompozitorius

Dalyvaudamas liturginAi??se apeigose A.Ai??Lvovas pastebAi??jo, kad tos paA?ios kalendoriniA? metA? ciklo giesmAi??s staA?iatikiA? atliekamos labai skirtingai. Tai atsitikdavo todAi??l, kad giesmyne buvo uA?raA?yta tik alto partija, o kitus balsus savo nuoA?iAi??ra parinkdavo patys choristai. Siekdamas uA?baigti A?iAi?? savivalAi??, A.Ai??Lvovas Nikolajaus I nurodymu priraA?Ai?? soprano, tenoro ir boso partijas, t.Ai??y. pateikAi?? nesudAi??tingAi?? keturbalsAi?? harmonizuotAi??, siekdamas pagrindinio tikslo ai??i?? iA?saugoti giesmiA? melodijas tokias, kokias patvirtino Ai??v. Sinodas, nieko jose nekeiA?iant. Giesmes jis sudAi??jo A? liturginAi??s pravoslavA? muzikos rinkinA? ai??zIrmosiai??? ir tokiA? bAi??du paklojo pagrindus giesmiA? suvienodinimui. Bet keliAi?? A? gyvenimAi?? jos skynAi??si sunkiai. YpaA? Maskvoje, kur staA?iatikiai buvo ypaA? konservatyvAi??s ir nenorAi??jo nieko keisti. Tad A. Lvovui neliko nieko kita, kaip keliems mAi??nesiams apsigyventi Maskvoje ir bandyti A?tikinti uA?sispyrusius pirklius, dvarininkus bei staA?iatikiA? baA?nyA?ios dvasininkus. Jiems buvo skirta 1859 m. pasirodA?iusi A.Ai??Lvovo broA?iAi??ra ai??zApie baA?nytinius chorus ir keli A?odA?iai apie harmoningo giedojimo kAi??rimo taisyklesai???. Ledai buvo pralauA?ti tik tuomet, kai tikintieji suprato, jog norima ne keisti, bet prieA?ingai ai??i?? iA?saugoti senAi??sias pravoslavA? giesmes.

Su giesmiA? vienodinimu ir jA? atlikimu buvo glaudA?iai susijAi??s A.Ai??Lvovo muzikinis traktatas ai??zApie laisvAi?? arba nesimetriA?kAi?? ritmAi??ai???, pasirodAi??s 1858 m. Analizuodamas kitA? autoriA? kompozicijas, jis pastebAi??jo, kad kompozitoriai, stengdamiesi iA?laikyti reguliarA? ritmAi??, apibrAi??A?tAi?? taktais, sugrAi??sdavo arba iA?tempdavo giesmAi??s A?odA?ius. Toks giedojimas atitiko A?prastinius muzikos dAi??snius, bet nutoldavo nuo maldos, glaudus A?odA?iA? ir muzikos ryA?ys bAi??davo paA?eistas. A.Ai??Lvovas tam kategoriA?kai prieA?inosi: ai??zVisa cerkvinio giedojimo jAi??ga ir svarba slypi maldos A?odA?iuose. AiA?ku, kad toks giedojimas ne tik turi visiA?kai atitikti maldos prasmAi??, kuriAi?? jis lydi, bet ir paA?ios natos turi visiA?kai paklusti A?odA?iA? ritmui, neiA?kraipyti jA?. Nei treliai, nei rulados, nei kitos vingrybAi??s neturi puoA?ti paprastA? ir skaidriA? baA?nytinio giedojimo sAi??skambiA?, kurie kartu su smilkalais kyla A? AukA?A?iausiojo sostAi??ai??? (7). A.Ai??Lvovas, teigdamas, kad ne ritmas turi valdytA? A?odA?ius, o A?odA?iai turi lemti ritmines slinktis, tapo naujos krypties liturginAi??je muzikoje pradininku. Ai??iuos teorinius teiginius jis stengAi??si A?kAi??nyti ir savo kAi??riniuose.

A.Ai??Lvovo kAi??rybinA? palikimAi?? sudaro apie 70 pasaulietiniA? ir religiniA? kAi??riniA?. Pastarieji susilaukAi?? ypaA? palankaus publikos A?vertinimo. Kompozitorius yra sukAi??rAi??s A?vairaus A?anro choriniA? kompozicijA?, pilnos sudAi??ties orkestrui ir chorui pritaikAi??s Giovanni Battistos Pergolesi ai??zStabat Materai???. Labiausiai iA?populiarAi??jo jo ai??zVakarienAi?? Tavo slaptingaai???, ai??zTau, apsigaubusiam A?viesaai???, ai??zTegul tyli visa A?mogaus kAi??rinijaai???, ai??zIA?klausyk, VieA?patieai???, ai??zKarvedA?iui nugalAi??tojuiai???, ai??zYra vertasai???. NikolajA? I ypaA? jaudino malda ai??zTAi??ve mAi??sA?ai???, kurios jis klausydavosi su aA?aromis akyse. A.Ai??Lvovo religiniai kAi??riniai pasiA?ymAi??jo harmonijos turtingumu bei A?vairove, moduliacijA? laisvumu ir groA?iu. TikAi??damas, kad tik tapus staA?iatikiu galima paA?inti tikrAi??sias tikAi??jimo tiesas (taip mAi??stAi?? daugelis Rusijos valdininkA?), jis prisidAi??jo prie pravoslavybAi??s idAi??jA? sklaidos Rusijos pakraA?A?iuose ai??i?? Buriatijoje iA?platino apie 1000 lapA? cerkvAi??se giedamA? giesmiA? su vertimu A? mongolA? kalbAi??. A.Ai??Lvovo pasiekimus religinAi??s muzikos srityje pripaA?ino uA?sienio A?aliA? institucijos. Jis buvo iA?rinktas Ai??v. Cecilijos akademijos Romoje, Berlyno dainavimo akademijos, Bolonijos akademijos garbAi??s nariu, jam buvo suteiktas Florencijos akademijos profesoriaus ir kapelmeisterio vardas.

TaA?iau amA?ininkai, tarp jA? ir M.Ai??Glinka, A.Ai??Lvovo religiniuose kAi??riniuose A?A?velgAi?? didelAi?? vokieA?iA? muzikos A?takAi?? ir kritikavo kompozitoriA? uA? nacionaliniA? bruoA?A? stokAi??. Ai??i kritika buvo pagrA?sta, nes A.Ai??Lvovas rAi??mAi??si ne senosiomis rusA? baA?nytinAi??mis dermAi??mis, o VakarA? Europos muzikai bAi??dinga maA?oro-minoro sistema. Ne visiems buvo suprantamas religinAi??je muzikoje jo propaguojamas A?odA?io diktatas, griaunantis muzikines formas. Nepaisant to, kai kurios A.Ai??Lvovo giesmAi??s iki A?iol iA?liko baA?nyA?iA? chorA? repertuare. 2010 m. geguA?Ai??s 25 d. kompozitorius buvo pagerbtas jo gimtinAi??je Taline. Tuo metu vykusiame tarptautiniame XV pravoslaviA?kos muzikos festivalyje Talino kamerinis choras ai??zPokrovai??? atliko pluoA?tAi?? jo religinAi??s muzikos kAi??riniA?.

RyA?kiausi A.Ai??Lvovo pasaulietinAi??s muzikos opusai yra Koncertas smuikui ir orkestrui, dramatinAi?? fantazija smuikui ir violonA?elei ai??zDvikovaai???, keli divertismentai kameriniam ansambliui, keturios operos ai??i?? ai??zBiankaai???, ai??zUndinAi??ai???, ai??zSeniAi??nas Borisas PetroviA?ius, arba rusA? muA?ikAi??lis ir prancAi??zA? marodieriaiai???, ai??zEmaai???, operetAi?? ai??zVarvaraai??? ir 24 kaprisai smuikui. Daugiausia buvo statomi pavieniai operA? veiksmai. 1845 m. ruoA?iant Peterburgo caro rAi??mA? scenai ai??zBiankAi??ai???, pagrindines partijas atliko to meto Europoje garsAi??s dainininkai ai??i?? P.Ai??Viardo, D.Ai??Rubini, A.Ai??Tamburini. Tais paA?iais metais A?i opera buvo parodyta ir Dresdene. TaA?iau A.Ai??Lvovo sceninAi?? muzika didelio pasisekimo neturAi??jo ir greitai buvo pamirA?ta. Jai, kaip ir visai A.Ai??Lvovo kAi??rybai, yra bAi??dingas eklektiA?kumas, didA?iulAi?? vokieA?iA? ir italA? mokyklA?, ypaA? kompozitoriaus Gaspares Spontini, pas kurA? mokAi??si 1840 m. atostogA? uA?sienyje metu, A?taka. Laiko iA?bandymus atlaikAi?? tik jo kaprisai smuikui.

Nelaukta A?lovAi?? ai??i?? per vienAi?? naktA?

XVIIII a. pabaigoje neoficialiu Rusijos himnu buvo laikomas Osipo Kozlovskio kAi??rinys ai??zPergalAi??s dundesy, pasigirskai???, paraA?ytas pagal polonezo motyvAi?? ir Gavrilo DerA?avino A?odA?ius. TaA?iau Rusijai, laimAi??jusiai karAi?? prieA? Napoleono armijAi??, tokia muzika jau nebetiko. Tuomet buvo nutarta paimti Anglijos himnAi?? ai??zDieve, saugok karaliA?ai???, tik be A?odA?iA?. Bet 1815 m. caras Aleksandras I panoro turAi??ti ir A?odA?ius, todAi??l juos nurodAi?? paraA?yti Vasilijui A.Ai??A?ukovskiui. PraA?ioje poetas sukAi??rAi?? vienAi?? posmAi??, pakeitAi??s jame A?odA? ai??zkaraliusai??? A? A?odA? ai??zcarasai???, vAi??liau pridAi??jo dar kelis kupletus ir taip gimAi?? ai??zRusA? maldaai???. Carui A?odA?iai patiko, buvo iA?leistas A?sakymas atlikti Anglijos himnAi?? su A?iuo tekstu. PirmAi?? kartAi?? jis nuskambAi??jo VarA?uvoje 1816 m., iA?kilmingai sutinkant AleksandrAi?? I. TaA?iau visoje Europoje stiprAi??jant tautinei savimonei atsirado bAi??tinybAi?? kiekvienai valstybei turAi??ti savo himnAi??. Tad ir Nikolajus I panoro, kad uA?sienyje bAi??tA? pasitinkamas ne tik rusiA?kais A?odA?iais, bet ir rusiA?ka muzika.

Egzistuoja dvi himno sukAi??rimo versijos. Viena jA? teigia, kad Nikolajus I paskelbAi?? konkursAi?? himnui sukurti, kuriame dalyvavo M.Ai??Glinka, M.Ai??Vielgorskis ir A.Ai??Lvovas. M.Ai??Glinkos ai??zPatriotinAi?? dainaai??? carui pasirodAi?? pernelyg pasaulietinAi??, M.Ai??Vielgorskio kAi??riniui trAi??ko ryA?kumo, todAi??l pirmenybAi?? atiteko A.Ai??Lvovui. Kalbama, kad M.Ai??Glinka tikAi??josi, jog himnu taps choras ai??zAi??lovAi??ai??? iA? jo operos ai??zGyvybAi?? uA? carAi??ai???. Bet tenka tuo abejoti, nes Nikolajus I norAi??jo, kad himnas bAi??tA? sukurtas pagal poeto V.Ai??A?ukovskio eiles, o M.Ai??Glinkos tuo metu Rusijoje net nebuvo, tad jis ir negalAi??jo sukurti naujos muzikos. Pasak kitos versijos, jokio konkurso caras neorganizavo, o per grafAi?? A.Ai??BenkendorfAi?? tuo klausimu kreipAi??si A? A.Ai??LvovAi??. TeisybAi?? greiA?iausiai buvo kaA?kur per vidurA?. Oficialaus konkurso A?rodymA? niekam nepavyko aptikti, o A.Ai??Lvovo pamotAi??s E.Ai??Lvovos A?odA?iais tariant, apie jA? buvo A?inoma tik patiems artimiausiems caro aplinkos A?monAi??ms. Mat A?is, nebAi??damas uA?tikrintas, kad jo favoritui pavyks, paparaA?Ai?? ir kitA? kompozitoriA? atlikti uA?duotA?.

PradA?ioje A.Ai??Lvovas jautAi?? didelA? nepasitikAi??jimAi?? savimi. Kompozitorius pasakojo: ai??zAA? jauA?iau bAi??tinybAi?? sukurti didingAi??, stiprA?, jausmingAi??, visiems suprantamAi??, nacionaliniA? bruoA?A? turintA? himnAi??, tinkamAi?? cerkvei, kariuomenei, liaudA?iai, pradedant mokytais ir baigiant neiA?manAi??liais. Visos A?ios sAi??lygos mane slAi??gAi?? ir aA? nieko negalAi??jau sukurti. VienAi?? vakarAi??, grA?A?Ai??s vAi??lai A? namus, aA? sAi??dau prie stalo ir per kelias minutes paraA?iau himno melodijAi??. SuharmonizavAi??s paprastai, bet kietai, aA? papraA?iau Benkendorfo, kad A?is iA?klausytA? himnAi??. Apie tai jis praneA?Ai?? Jo Didenybei, A?is lapkriA?io 23 d. su imperatoriene ir kunigaikA?A?iu Michailu atvyko paklausyti himno A? dainininkA? korpusAi??, kur aA? buvau parengAi??s chorAi?? ir du karinius orkestrus. Kelis kartus iA?klausAi??s, imperatorius prancAi??ziA?kai pasakAi??: ai??zTai yra nuostabu, geriau negali bAi??ti. AA?iAi??, tu puikiai mane suprataiai??? (10, p.Ai??4; 5, p.Ai??4).

1833 m. gruodA?io 6 d. himnas buvo atliktas Maskvoje, DidA?iajame teatre, ir sulaukAi?? palankaus kritikA? A?vertinimo. Vienas klausytojA? pasakojo, kad tik iA?girdAi?? pirmuosius himno A?odA?ius atsistojo ne tik diduomenAi??s atstovai, bet ir visa 3000 klausytojA? auditorija ir liko stovAi??ti iki pat kAi??rinio pabaigos. Vaizdas buvo neA?prastas. Tyla, vyravusi didA?iuliame pastate, dvelkAi?? didybe, A?odA?iai ir muzika taip giliai paveikAi?? dalyvavusiA?jA? jausmus, kad daugelis jA? iA? jaudulio net apsiaA?arojo. PirmAi?? kartAi?? skambant himnui visi tylAi??jo, bet teatro orkestrui, chorui ir pulko muzikantams, iA? viso penkiems A?imtams atlikAi??jA?, jA? kartojant, plojimams ir A?Ai??ksniams ai??zvalioai??? nebuvo galo. KilAi??s gaudesys Ai??mAi?? virpinti teatro sienas. Publika nurimo tik tuomet, kai atlikAi??jai himnAi?? dar kelis kartus pakartojo (6).

Ai??i naujiena greitai pasiekAi?? PeterburgAi?? ir gruodA?io 25-Ai??jAi??, prieA?A? iA?varymo iA? Rusijos dienAi??, caras A?sakAi?? atlikti himnAi?? visose A?iemos rAi??mA? salAi??se. Nei intrigos, nei pavydas nepajAi??gAi?? suA?lugdyti A?io kAi??rinio. Akimirksniu jis iA?plito po visus kariuomenAi??s pulkus ir RusijAi??. TA? paA?iA? metA? gruodA?io 31 d. caras jA? patvirtino nacionaliniu Rusijos himnu, A?sakAi?? jA? atlikti visA? A?venA?iA?, paradA? bei iA?kilmiA? metu vietoj senojo Anglijos himno. PirmAi?? kartAi?? naujasis himnas oficialiai nuskambAi??jo 1834 m. rugpjAi??A?io 30 d. minint 1812 m. pergalAi?? prieA? Napoleono karius ir atidengiant Aleksandro kolonAi?? Peterburge.

A.Ai??Lvovo sukurtas himnas buvo laikomas vienu ryA?kiausiu XIX a. rusA? kompozitoriA? kAi??riniA?, A?lovinanA?iA? RusijAi?? kaip galingAi?? valstybAi??. IA?kilmingas, ramus, nesudAi??tingos formos kAi??rinys tiko ir cerkvei, ir rAi??mams. Jis buvo vienas paA?iA? trumpiausiA? tarp Europos himnA?. VienintelA? posmelA?, kurio A?odA?iuose buvo A?kAi??nytas carinAi??s Rusijos valdymo modelis ai??i?? pravoslavybAi??, patvaldystAi?? ir liaudiA?kumas, sudarAi?? A?eA?ios eilutAi??s, atitikusios 16 taktA? muzikinA? periodAi??. Jos buvo kelis kartus pakartojamos ir lengvai A?simenamos.

Himnas tapo malda uA? carAi?? ai??i?? Dievo skirtAi?? valdovAi??, prieA? kurA? A?monAi??s puldavo ant keliA?, nusiimdavo kepures ir verkdavo iA? laimAi??s, todAi??l jis greitai paplito liaudyje. Juo prasidAi??davo ir baigdavosi gyvenimas kareivinAi??se, pamokos mokyklose, ypaA? iA?kilmingai jis skambAi??davo carA? karAi??nacijA? metu blyksint fejerverkams ir gaudA?iant cerkviA? varpams. Himnas buvo giedamas ir oficialiomis, ir neoficialiomis progomis ai??i?? imperatoriA? pasitinkant pokyliuose, keliant tostus A? jo sveikatAi??, jam pasirodant teatro loA?Ai??je ir jAi?? paliekant. Juo baigdavosi ir A.Ai??Lvovo koncertai uA?sienyje. XIX a. pabaigoje pirmieji himno A?odA?iai tapo oficialiu Rusijos devizu. HimnAi?? kaip citatAi?? savo kantatoje ai??z1812 m.ai??? panaudojo Piotras A?aikovskis, tik sovietiniais metais ji iA? kAi??rinio bAi??davo iA?metama.

Nikolajus I, atsilygindamas kompozitoriui, padovanojo jam tabokinAi??, papuoA?tAi?? briliantais. Itin religingas A.Ai??Lvovas iA?Ai??mAi?? patA? didA?iausiAi?? briliantAi?? ir atidavAi?? jA? Dievo Motinos, visA? sielvartaujanA?iA?jA? uA?tarAi??jos, ikonai papuoA?ti. 1847Ai??m. buvo patvirtintas LvovA? giminAi??s herbas, o po metA? imperatorius nurodAi?? jA? papildyti pirmaisiais himno A?odA?iais ai??zDieve, saugok carAi??ai???.

XIX a. pabaigoje, stiprAi??jant antimonarchistinAi??ms nuotaikoms, tiek himnas, tiek jo autorius susilaukAi?? didA?iulAi??s kritikos. Kritikavo jA? ir Vladimiras Stasovas, pareiA?kAi??s, kad A?iame himne nAi??ra nieko tautiA?ka, jis netgi primena protestantA? choralAi??. Rusijoje prasidAi??jus bolA?evikiniam judAi??jimui, buvo bandyta pakeisti himno A?odA?ius ir visai jo atsisakyti, pereiti prie ai??zMarselietAi??sai???. TaA?iau A? I pasaulinio karo frontAi?? kariai dar buvo lydimi skambant A?io himno garsams. Jis, kaip carinAi??s Rusijos valstybingumo simbolis, nustojo gyvavAi??s po 1917 m. Vasario revoliucijos.

Ai??

Ai??

LietuviA?ki A?enklai

Net ir apkurtAi??s A.Ai??Lvovas dar kurA? laikAi?? muzikavo. Tik 1867 m. gydytojams visiA?kai uA?draudus A?iAi?? veiklAi??, jis savo smuikAi?? ai??zpalaidojoai??? ai??i?? A?dAi??jo instrumentAi?? su atleistomis stygomis A? dAi??A?Ai?? ir jAi?? uA?plombavo. Buvo iA?veA?tas gydytis A? uA?sienA?, bet paskutinius savo gyvenimo metus praleido dukters Praskovjos Vaksel dvare Romainiuose.

zofran for hangover.

Nors A.Ai??Lvovas savo atsiminimuose nemini Lietuvos, taA?iau galima daryti prielaidAi??, kad jis ne kartAi?? joje lankAi??si lydAi??damas carAi?? NikolajA? I A?vairiose kelionAi??se. O A?is 1835 m. buvo sustojAi??s Utenos paA?te, 1836 m. ai??i?? Zarasuose, 1837 m. ai??i?? Kaune, 1838 m. ai??i?? Ai??iauliuose, grafo Zubovo dvare. ValstybAi??s tarnautojas ir karininkas A.Ai??Lvovas gerai A?inojo apie padAi??tA? Lietuvoje ir palaikAi?? Nikolajaus I vykdomAi?? rusinimo politikAi?? bei represijas ai??i?? sukilAi??liA? dvarA? konfiskavimAi??, bajorijos A?lugdymAi??, Vilniaus universiteto uA?darymAi??, Lietuvos Statuto panaikinimAi??, katalikA? vienuolynA? uA?darymAi??, kunigA? pamokslA? cenzAi??ravimAi??, lietuviA?kos kultAi??rinAi??s plAi??tros ir A?vietimo stabdymAi??, net draudimAi?? oficialiai minAi??ti Lietuvos vardAi??. Ai??is kraA?tas jam buvo tik Rusijos dalis, kurioje jis visomis iA?galAi??mis siekAi?? prisidAi??ti prie pravoslavybAi??s plAi??tros ir rusA? kalbos dominavimo. TodAi??l Lietuvos mokyklose giedamas A.Ai??Lvovui A?lovAi?? atneA?Ai??s himnas patriotiA?kai nusiteikusiA? mokiniA? ir mokytojA? buvo ne tik ignoruojamas, bet ir nekenA?iamas. TaA?iau jo autorius kartu rAi??mAi?? ir paA?angias idAi??jas ai??i?? keliA? per LietuvAi?? tiesimAi??, Kauno miesto plano tvirtinimAi??, DruskininkA? kurorto plAi??trAi??, A?emAi??s Ai??kio reformA? vykdymAi??. Pats A.Ai??Lvovas dar prieA? oficialA? baudA?iavos panaikinimAi?? buvo pasiryA?Ai??s paleisti A? laisvAi?? per 800 savo baudA?iauninkA? ir padovanoti jiems A?emAi?? su sAi??lygAi??, kad jie nestatys karA?emA? ir neprekiaus alkoholiniais gAi??rimais.

Ai?? Romainius atgabentas paliegAi??s A.Ai??Lvovas jautAi??si kaip Rusijoje, o gal ir dar geriau. Mat senieji dvaro rAi??mai, pastatyti XVI a., suklestAi??jo po keliA? A?imtA? metA?, valdant Simonui SiruA?iui. Pasakojama, kad jie buvo labai prabangAi??s ai??i?? su marmuriniais laiptais ir freskomis iA?puoA?tomis salAi??mis. XIX a. viduryje juose Ai??mAi?? A?eimininkauti grafas Benediktas Henrikas TiA?keviA?ius, bet jo sAi??nus dvarAi?? pardavAi?? carinAi??s armijos karininkui, A?vedA? kilmAi??s dvarininkui Aleksandrui Vakseliui, kuris ir vedAi?? A.Ai??Lvovo dukrAi?? PraskovjAi??. Himno autorius nuolat lankydavosi PaA?aislio staA?iatikiA? vienuolyne ir dosniai jam aukojo. Matyt, kad su vienuoliais buvo sutarta, jog jA? A?emAi??je amA?inojo poilsio vietAi?? ras ne tik jis, bet ir jo artimieji.

Rusijos senato narys A.Ai??Lvovas mirAi?? 1870 m. gruodA?io 16 d. Jo laidotuvAi??s PaA?aislyje vyko itin iA?kilmingai. Buvo paminAi??ti carinio himno autoriaus kaip valstybAi??s veikAi??jo ir kario nuopelnai Rusijos monarchijai ir pravoslavybei, uA? kuriuos jis buvo apdovanotas Rusijos Ai??v. Onos, Ai??v. Stanislavo, Ai??v. Jurgio ir Ai??v. Vladimiro ordinais, Ai??vedijos ai??i?? briliantais puoA?tu kardu, PrAi??sijos ai??i?? Ai??v. Jono iA? JeruzalAi??s ir Raudonojo erelio, Austrijos ai??i?? Ai??v. Leopoldo, Bavarijos ai??i?? Ai??v. Mykolo, Viurtenbergo ai??i?? KarAi??nos, Veimaro ai??i?? Baltojo sakalo, Persijos ai??i?? LiAi??to ir SaulAi??s ordinais. 1883 m. PaA?aislyje A?alia savo vyro buvo palaidota A.Ai??Lvovo A?mona, o 1887 m. ai??i?? A.Ai??Vakselio sesuo Sofija.

KurA? laikAi?? Lietuvoje gyveno ir A.Ai??Lvovo anAi??kas ai??i?? Aleksandras Vakselis, pasirinkAi??s karininko profesijAi??. Jis apylinkAi??se garsAi??jo husariA?kais lAi??bavimais ir aistringomis medA?ioklAi??mis. Buvo vedAi??s Peterburgo muzikiniuose sluosniuose A?inomAi?? pianistAi?? JulijAi?? LvovAi??. 1903 m. PanevAi??A?yje jiems gimAi?? dukrelAi?? Olga, bet po keleriA? metA? A?eima iA?siskyrAi??. A.Ai??Lvovo proanAi??kAi??, apdovanota ypatingais meniniais gebAi??jimais, motinos iA?veA?ta augo ir mokAi??si Rusijoje. Ji tapo didA?iAi??ja poeto Osipo MandelA?tamo meile. Patyrusi daug vargo ir nusivylusi gyvenimu ji, bAi??dama 29 metA?, nusiA?udAi??.

VakseliA? giminAi??, 1909 m. A?sigijusi dvarAi?? Veliuonoje, savo A?aknis A?leido Lietuvoje. A?ia gimAi?? ir augo jos palikuoniai. Vienas jA?, Aleksandras Vakselis (1915ai??i??2003), nors ir tAi??sAi?? kai kurias savo A?eimos tradicijas, ypaA? karo ir statybos srityse, tapo Lietuvos patriotu. Tarpukaryje jis mokAi??si Jurbarko gimnazijoje, Kauno karo mokykloje, aktyviai dalyvavo skautA? veikloje, 1944 m. buvo iA?veA?tas A? VokietijAi??. Ai??sikAi??rAi??s JAV, baigAi?? inA?inerijos mokslus ir A?sitraukAi?? A? lietuviA? visuomeninA? gyvenimAi?? ai??i?? koordinavo KultAi??ros A?idinio statybAi?? Brukline, Ai??jo svarbias pareigas A?vairiose lietuviA?kose organizacijose. A.Ai??Lvovui Lietuva buvo tik stotelAi?? keliaujant iA? Rusijos A? Vakarus, o A.Ai??Vakseliui ai??i?? tAi??vynAi??, pats brangiausias kraA?tas, ir prie jos laisvinimo bylos jis itin daug prisidAi??jo.

A.Ai??Lvovas, manydamas, kad amA?inojo poilsio vietAi?? rado staA?iatikiA? prieglobstyje, nenumatAi?? Rusijos istorijos. 1915 m. rusai, bAi??gdami nuo vokieA?iA?, pasitraukAi?? iA? PaA?aislio ir iA?siveA?Ai?? visas vertybes. I pasaulinio karo metais A?ia veikAi?? kaizerinAi??s vokieA?iA? kariuomenAi??s ligoninAi??, vienuolynas buvo ne tik apiplAi??A?tas, bet ir nusiaubtas. Tik tarpukario metais naujam gyvenimui jA? prikAi??lAi?? seserys kazimierietAi??s, taA?iau neilgam. SovietmetA? vienuolynas vAi??l buvo uA?darytas, o jame viena po kitos A?kurdintos valdiA?kos A?staigos, net psichoneurologinAi?? ligoninAi??. Tik 1992 m. pastatas buvo grAi??A?intas Ai??v. Kazimiero kongregacijos seserims.

A.Ai??Lvovo kapas per istorinius kataklizmus nenukentAi??jo. Ai??iandien jA? priA?iAi??ri vienuolAi??s, nepaisydamos didA?iojo rusofilo vykdytos nutautinimo politikos ir carinAi??s bei bolA?evikinAi??s Rusijos PaA?aislio vienuolynui padarytA? skriaudA?. PrieA? mirtA? ai??i?? visi lygAi??s. Prie kapo iA? A?vairiA? A?aliA? atvykusius ekskursantus atveda ir Kauno gidas Chaimas Bargmanas. 1975 m. apsilankAi??s Maskvoje, Vasilijaus Tropinino bei jo amA?ininkA? muziejuje, jis atkreipAi?? dAi??mesA? A? eksponuojamAi?? A.Ai??Lvovo portretAi??, kurA? 1825Ai??m. Peterburge nutapAi?? lietuviA? dailininkas Juozas OleA?keviA?ius. Ai??is jo darbas, atrodo, dar iki A?iol nAi??ra Lietuvoje A?inomas, nemini jo savo knygoje ir dailAi??tyrininkas Paulius GalaunAi??. TodAi??l Ch.Ai??Bargmanas uA?sibrAi??A?Ai?? gauti A?io portreto kopijAi??. Tai padaryti nebuvo lengva. KurA? laikAi?? muziejus neveikAi??, vAi??liau buvo uA?darytas restauracijai ir tik 2011 m. kovo mAi??n. atvAi??rAi?? duris lankytojams. Paveikslo elektroninAi?? versijAi??, tarpininkaujant Rusijos ambasadai Lietuvoje, vis dAi??lto pavyko gauti. 2011 m. gruodA?io mAi??n. Ch.Ai??Bargmano sumanymAi?? finansiA?kai parAi??mus Kauno rusA? kultAi??ros centro nariui Anatolijui A?upkovui, viena portreto kopija buvo A?rAi??minta ir padovanota Kauno miesto muziejui, kitAi?? yra numatyta A?teikti PaA?aislio vienuolynui. Ai??io paveikslo, kad ir kopijos pavidalu, atkeliavimas A? LietuvAi?? skatina atversti dar maA?ai skaitytAi?? kultAi??ros istorijos puslapA?.

LiteratAi??ra

1. ai??zAlexey Fyodorovich Lai??i??vovai???. The New Grove Dictionary of Music and Musicians. Macmillian Publishers Limited, London, 1995, p. 382ai??i??383.

2. L. A. ai??zVisuomenininkas, kuris neieA?kojo poilsioai???. Aidai. 1981, rugsAi??jisai??i??spalis, p. 331.

3. Paulius GalaunAi??. Tapytojas Juozas OleA?keviA?ius (1777ai??i??1830). Kaunas, 1927.

4. Virginija SkuA?aitAi??. ai??zCarinAi??s Rusijos himno atgarsiai: Kaune ai??i?? unikalus portretasai???. Kauno diena, 2011, gruodA?io 27.

5. ?i???i??Ni??N?, ??. ??. ???i???i????N??i???? ?i??Ni??????Ni????????Ni?? ?i??N???????. ??.-?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????, 1900.

6. ai??z?s?i?????i???i???i??Ni?????i??Ni????N??????? ?????i???? ??Ni?? ?????????i???i??N? I ???? ?????????i???i??N? IIai???. http://history.scps.ru/cavaler/25-1.htm.

7. ai??z?i??N???????, ???i???i????N??i???? ?i??Ni??????Ni????????Ni??ai???. http://drevo-info.ru/articles/355.html.

8. ai??z?i??N???????, ???i???i????N??i???? ?i??Ni??????Ni????????Ni??ai???. ?i????Ni???????i???????i??????Ni???i??N??????? N??i???????i??Ni??N?. ??.ai??i???Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????, 1896, N?. 136.

9. ai??z?i??N???????, ???i???i????N??i???? ?i??Ni??????Ni????????Ni??ai???. ??N??i??Ni?????i???i??N????i??N? N???Ni???????i???????i??????N?. ????N??????i??, 1976, N?. 344ai??i??345.

10. ???i??????Ni?????i???i???????i??, ??. ??. ai??z??N??i??Ni?????i????Ni?? ?? ??Ni????Ni???i??Ni??ai???. http://www.sgu.ru/files/nodes/9848/22.pdf.