Paskutiniosios Valdemaro Kukulo knygos

A?URNALAS: METAI
TEMA: Poezija
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2012-03

Paskutiniosios Valdemaro Kukulo knygos

Viktorija DaujotytAi??

Kad baigAi?? dvi poezijos knygas, Valdas prasitarAi?? dar 2010 metA? pavasarA?, tiesiog taip ir pasakAi??: baigiau. Dabar tos knygos ir iA?Ai??jo ai??i?? balto ir juodo virA?elio (dailininkAi?? JAi??ratAi?? JuozAi??nienAi??) ai??zHomo liberai??? leidykloje (1), tamsiAi??jAi?? su atskambingu rasotu A?viesos lapu (dailininkas Romas Orantas) iA?leido Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla (2). Retas kolegiA?kas susitelkimas, paryA?kinAi??s poezijos leidAi??jo figAi??rAi??, su asmeninAi??s atsakomybAi??s A?enklais palydimuosiuose abiejA? poezijos knygA? A?odA?iuose.

Knygos po mirties, lyg koks apdovanojimas, pasiekAi??s per vAi??lai. Bet ar poezijai kada per vAi??lai? Ar kada per anksti? Juk pirmAi??jAi?? savo knygAi?? ai??zAugimo nerimasai??? Valdemaras Kukulas iA?leido aA?tuoniolikos, nedaA?nas atvejis aniems laikams, baigiantis praAi??jusio amA?iaus aA?tuntajam deA?imtmeA?iui. Po ketveriA? metA? ai??i?? 1982 ai??i?? baigAi?? A?urnalistikos studijas Vilniaus universitete; buvo pusiau lituanistas, lankAi??s lituanistA? seminarus, literatA? bAi??relA?, vadovaujamAi?? Marcelijaus MartinaiA?io. Debiutas ryA?kus, jaunas pasaulis leidA?iasi sueiliuojamas laisvais, melodingais ketureiliais, kaip pastebAi??ta Vytauto Kubiliaus. TaA?iau dar universiteto filologinAi??j aplinkoj jau suabejota eilAi??raA?A?io skambiu lengvumu. Nors kas treji metai iA?leistose knygose esminio lAi??A?io neA?vyko, buvo tiesiog geras poetas. LAi??A?io knyga laikyA?iau ai??zAA?tuonis gAi??lus vakarusai??? (1999); egzistencinAi??s temos, neatskiriamos nuo socialiniA? pajautA?, A?ioje knygoje sugulAi?? A? laisvus ir savitus ritminius derinius, atvirus gyvenimui ir mirA?iai; teisinga, kad A?is rinkinys A?vertintas paA?iA? raA?ytojA? premija; gal tai ir aukA?A?iausias V. Kukulo A?vertinimas. Gavo dar ir JotvingiA? premijAi?? (uA? rinktinAi?? ai??zMAi??sA? A?itie dangAi??sai???, iA?Ai??jusiAi?? 2009-aisiais).

NetikAi??to pavadinimo eilAi??raA?A?iA? rinkinys ai??i?? ai??zJudas taipogi dangujai??? (2006); neteiktina jungtis (reiktA? taip pat) greiA?iausiai stilistiA?kai svarbi. PriartAi??jo prie pamatiniA? arba paskutiniA?jA? A?mogaus klausimA?, jungAi??si A? didA?iA?jA? A?monijos kultAi??ros tekstA? atvertAi?? problemikAi??, galAi??jo judAi??ti tarp Sokrato ir Biblijos. Visi didieji A?mogaus pasakojimai ai??i?? ir su juodu mirties A?enklu. StovAi??ti po juo, kalbAi??ti ir kalbAi??tis su mirtim ir mirties akivaizdoje reikia moralinAi??s drAi??sos ir iA?tvermAi??s. Bet taip pat ir egoizmo, specifinAi??s jo formos, bAi??dingos menininkams. Ir jautrios prigimties vaikams; gal Valdas ir nenustojo justi savyje A?skaudinto vaiko, gal norAi??jo ir apie tai pasakyti raA?ydamas vaikams. Nuo knygos ai??zJudas taipogi dangujai??? A?suko A? nihilizmo keliAi??: filosofijos, bet pirmiausia poetinAi??s jausenos.

Dirbo kaip A?urnalistas, reiA?kAi??si kaip geros estetinAi??s klausos kritikas. Vaisinga vidiniam brendimui buvo biA?iulystAi?? su Vaidotu Dauniu. Itin greitai A?gijo lietuviA? poetinAi??s tradicijos, jos A?akA? ir atA?akA? jutimAi??. GalAi??jo lengvai, nors labiau tik iA? savo pozicijA?, apibAi??dinti vieno ar kito poeto vietAi??, slinktis ir poslinkius. Kiekvienas ir naujai pasirodAi??s vardas galAi??jo bAi??ti A? poezijos tradicijAi?? A?raA?ytas, A?statytas. Jei vieta atsiranda, jei kaA?kas priverstas pasislinkti, poetas yra. Eseistikos knyga ai??zEilAi??raA?A?io namaiai??? (1992) ai??i?? viena gyviausiA? to laiko kritikos knygA? ai??i?? A?tvirtino savitAi?? mintA?, kad eilAi??raA?A?iai pirmiausia yra bAi??senos, dar iki tekstA?, bet ir juose.

ai??zDidA?iadvasiA? A?odA?iA? eros pabaigaai??? (2004) ai??i?? kritikos straipsniA? rinkinys; manAi?? A?ia knyga kylAi??s lyg ir prieA? tAi??kmAi??, kadangi aktualioji kritika atrodAi?? nueinanti A? praeitA?. Sunku su A?ia mintim ginA?ytis ar A?rodinAi??ti prieA?ingai, juk ir jo paties poezija nebuvo rimA?iau analizuota; iA?skirA?iau nebent Nidos GaidauskienAi??s recenzijAi?? apie juodAi??jAi?? Judo knygAi??. Kritika, kaip ir kitos humanistikos sritys, iA?lieka tiek, kiek iA?lieka aktuali, A?adinanti mintis, aiA?kinanti mAi??sA? pasaulA? ir mAi??sA? gyvenimAi??. Daug kas iA? to, kAi?? paskutiniaisiais metais, daugiausia ai??zNemuneai???, raA?Ai?? V. Kukulas, bent jau dabar tebeatrodo gyva, persmelkta vientiso mAi??stymo, netikAi??tA? klausimA?, A? kuriuos jis gal norAi??jo kreipti ir savo poezijos kritikus. Vienoje paskutiniA?jA? apA?valgA? (ai??zAstronominiai skaiA?iai iA? nuliA?ai???) klausAi??, ar galima kalbAi??ti apie poezijAi?? uA? A?mogaus vidinio pasaulio ir jo komplikacijA? ribA?, o jei ne, tai ai??zkodAi??l niekas niekada neprabilo apie A?mogaus sampratAi?? vieno ar kito laikotarpio poetinAi??je kAi??ryboje, vieno ar kito autoriaus lyrikojeai???? Gal ir bylota, bet, jo poA?iAi??riu, nepakankamai. Kaip kritikui V. Kukului reikAi??jo didesnAi??s erdvAi??s, didesnAi??s distancijos, kad tarsi galima bAi??tA? iA?girsti anos pusAi??s gausmAi??. Bet galAi??jo ir knibinAi??tis prie eilAi??raA?A?io, turAi??jo iliuzijA? Pauliaus Ai??irvio eilAi??raA?A?iA? ir jA? paraA?ymo aplinkybiA? analize pademonstruoti ir intelektualines A?io autoriaus galimybes. MAi??stydamas plAi??tAi?? raA?ytojo sAi??vokAi??; raA?antis yra matantis toliau ir daugiau negu tik atskiras tekstas. YpaA? raA?ytojas, esantis abiejose pusAi??se, ai??i?? ir literatAi??ros, ir jos kritikos ai??i?? kaip ir pats V. Kukulas. PlaA?iau A?velgiant, jis buvo dar ir visuomenAi??s kritikas, savo rizika ir atsakomybe bandAi??s struktAi??rinti dabartinio socialinio ir politinio gyvenimo prasmybes ir beprasmybes, jA? tarpusavio sAi??sajas, aA?traus A?vilgsnio, neprisitaikantis, bandAi??s (skurdaus gyvenimo sAi??skaita) iA?likti nepriklausomas. Ai??iuo poA?iAi??riu jis buvo Viktoro Katiliaus, Algirdo Juliaus Greimo, Vytauto Kavolio, iA? dalies ir Tomo Venclovos pusAi??j. Bet visada rasdavo argumentA? Justino MarcinkeviA?iaus reikA?mei, svarbai. AlfonsAi?? MaldonA?, AlgimantAi?? BaltakA?, JuozAi?? MaceviA?iA? laikAi?? draugais. P. Ai??irvys, apie kurA? atkakliai raA?Ai??, tai nutoldamas, tai priartAi??damas, liko aukA?tajame siekiamybiA? horizonte. Lemties brolis ai??i?? Algirdas Verba.

Savo kartoj (penkiasdeA?imtA?jA? gimimo) buvo ir liko jauniausias, gal ir atskiriausias. Niekad nejautAi?? amA?iaus skirtumo, ribA?. EilAi??raA?tyje ai??zSaulAi??lydis mano giesmAi??ai???, suteikusio raktAi?? ir knygai, poetiA?kai apibendrinta: ai??zNiekad / NebuvAi??s jaunas niekad nebAi??siu / Ir senas. AmA?inas bAi??siu / Kaip paskutinis dienos spindulys.ai??? GreiA?iausiai A? A?iAi?? eilutAi?? paskyrimu Valdui rinkinyje ai??zAtsisveikinimasai??? (2006) reagavo J. MaceviA?ius: ai??zTik spindulys? O gal sprogimas? / Ar aidas nebAi??ties gAi??dus? / O jeigu kaA?kieno likimas / Tikrai nuo to kaA?kur suduA??ai???

Kiek A?manoma sAi??A?iningo (sau paA?iam ir kitiems) mAi??stymo ir pedantiA?kos jo raiA?kos A?mogus buvo V. Kukulas, labai smulkaus, labai suspausto, braukomo, taisomo raA?to, neiA?laisvinto. IA?kalbios rankos raA?to faksimilAi??s. KnygA? dailininkai, jauA?iantys besibaigianA?iAi?? rankos raA?to erAi??, mAi??go rankraA?A?ius panaudoti Valdo knygose. RankraA?A?iai kaip grafikos lakA?tai.

PaskutiniA?jA? V. Kukulo knygA? akivaizdoje dar prisimintinas ai??zDidA?iadvasiA? A?odA?iA? eros pabaigosai??? ai??zPratarmAi??sai??? klausimas: ai??zKAi?? menininkui reiA?kia buvimas beveik visada jam prieA?iA?koje visuomenAi??je ir kAi?? visuomenei reiA?kia joje gyvenanA?io menininko aktyvumas?ai??? Autoriaus nuomone, ai??zA? pirmAi??jA? klausimAi?? atsakyti turbAi??t visada sunkiausia, nes jis individualiausias, uA?tat visA? ai??zpolitikuojanA?iA?ai??? menininkA? santykis su santvarka, kad ir kokia ji bAi??tA?, visada be iA?lygA? konfliktiA?kas.ai??? Ai??iuo poA?iAi??riu V. Kukulas, politikuojantis menininkas, mAi??stAi?? prieA?ingai negu V. Kubilius, siekAi??s raA?ytojA? A?sipareigojimA? tautai ir visuomenei. UA? minties aA?trumAi?? mAi??go, vertino ArvydAi?? Ai??liogerA?, Laisvojo A?aulio metaforAi?? taikiusiam ir V. Kavoliui. Liberali laikysena, atsisakymas siaurai angaA?uotis kaip aukA?tesnio laipsnio angaA?avimasis kultAi??rai, kAi??rybai, netgi tautai ir kalbai. LietuviA? kultAi??rai yra svarbu iA?laikyti A?iAi?? nepriklausomAi?? linijAi??. Tikrai argumentuotai A? jAi?? A?raA?ydamas V. KatiliA? (ir papildydamas A. J. Greimo ai??i?? V. Kavolio gretAi??), savo galvosena, laikysena, vertinimais A?ion tradicijon turAi??tA? A?siraA?yti ir pats V. Kukulas.

IA?skirtinis bruoA?as ai??i?? buvimas su literatAi??ra ir joje, A?dAi??mus skaitymas; ypaA? poezijos, permAi??stymas. Dalyvavimas jaunA?jA? literatA? likimuose. Kritika, kartais ir be gailesA?io. MirusiA?jA? literatAi??ros A?moniA? liAi??dAi??jimas ir lydAi??jimas ai??i?? su kokiu giliu A?siklausymu raA?yta apie V. DaunA?, RaimondAi?? JonutA?, A. VerbAi??, DanutAi?? PaulauskaitAi??, ElenAi?? MezginaitAi??… Buvo giliai A?Ai??jAi??s A? likimAi??, A? jo dAi??A?ius, iA?tikusius, tad galimai ir iA?tiksianA?ius: ai??zTelefonas zulintA? tris savaites, / Jei bAi??A?iau mirAi??s.ai??? TragiA?kA?jA? gyvenimA? permAi??stymai iA?gilino jo paties likimo skaudA?iausias rieves. Atsiremdavo A? garbAi??, A? garbAi??s kodeksus, A? iA?tikimybAi??. KaA?ko itin skaudaus neatleido Sigitui Gedai, nesusitaikAi??. Ai??A?velgAi?? galantiA?ko aristokrato dramAi?? chamijoj (Jonui GraiA?iAi??nui dedikuotas ai??zJis grAi??modavo manai???). Itin jautriai jautAi?? savo paties susikurtAi?? literatAi??ros bendruomenAi?? ai??i?? gyvus, bet gal dar labiau mirusius. Atrodo, kad tik V. Kukulo poetinAi??je visatoje natAi??raliai beskamba tokios eilutAi??s:

Paskambinti A? AntakalnA?, A? kapines,

Kur mano skambuA?io jau laukia Ramonas,

Ai??imkus ir jaunas Gavelis, kur skambina

VaiA?iAi??naitAi?? ir MiliauskaitAi?? man mano

Nesamais telefonais. Esu aA? tarp jA?,

Ir jie kalbasi su manim tarsi smuklAi??j pigioj.

ai??zPaskambinti A? AntakalnA?…ai???

Ai?? tik keliais A?trichais atgaivinamAi?? V. Kukulo kontekstAi?? dar reiktA? A?raA?yti asmens sudAi??tingumAi??, bent kelias prieA?tarA? dermes: geranoriA?kumAi?? ir aA?trumAi??, tvarkingumAi?? ir jaunystAi??s bohemiA?kumAi??, palikusA? sunkiA? pAi??dsakA? kAi??ne, laisvAi??s branginimAi?? ir begalinA? prieraiA?umAi??, iA?tikimybAi?? tiems, kuriuos mylAi??jo, bendrAi?? pasaulio mAi??stymAi?? ir KupiA?kio kraA?to matymAi??, savo prigimtinAi??s A?eimos degradacijos jutimAi?? ir, nepaisant visko, prisiriA?imAi?? prie jos. Buvo gabus, imlus, geros galvos, bet prigimtiniA? galimybiA? nesaugojo, manAi??, kad tos paA?ios prigimties yra ir pasmerktas. Knygoje ai??zSaulAi??lydis mano giesmAi??ai??? yra A?raA?yta ir juodA? asmeniniA? linijA?: ai??zAA? pats nieko neatspindA?iu. Danguje / Atsispindi patys ai??i?? ir girtuoklystAi?? / TAi??vo, ir amA?ina bejAi??gystAi?? / Motinosai??? (ai??zMane liudija kitas…ai???). Ir A?raA?yta dedikacija Deimantei, A?monai: tarp skaudumo (ai??zMylAi??ti tAi??, kuri nemyli, yra / Daugiau, negu mylAi??ti tAi??, kuri myli / Taveai???) ir tarp nedalijamos iA?tikimybAi??s: ai??zIr A?vaigA?dAi??s A?ino, kad niekad / NeiA?duosiu tavAi??s, mylimoji.ai??? Gilios A?aknies eilAi??raA?tis, neiA?traukiamos.

Kartais pasiduodavo tai lyg uA?programuotai bejAi??gystei, bet ir grAi??mAi??si iA? paskutiniA?jA?, kruvinais kojA? padais (odos liga) eidamas savo bAi??tinAi??jA? keliAi??. Knygos A?mogus, sukaupAi??s didelAi?? profesionalo bibliotekAi??, pirkAi??s knygas iA? paskutiniA?jA? graA?iA?. Kasdien Ai??jAi??s pirkti spaudos, gyvenimo paliudijimA?, kad ir iA?kreiptA?.

Slenkstis ai??i?? dar palygint A?viesiam penkiasdeA?imtmeA?iui ai??i?? rinktinAi?? ai??zMAi??sA? A?itie dangAi??sai??? (2009). Asmeniniai argumentai poezijos tipologijai ai??i?? toks yra A?ios rinktinAi??s struktAi??ros principas. RinktinAi?? sudaryta pagal poetinio iA?gyvenimo koncentrus. Chronologija sumaiA?yta, vAi??lesni eilAi??raA?A?iai (pagal vidinius sAi??skambius, bet ir pagal silabotonikAi?? ar verlibrAi??) atAi??jo A? pradA?iAi??, ankstesni nukeliavo A? knygos gilumAi??. Ai?? A?iAi?? tipologijAi?? reikia labai A?sigilinti, iA? pirmo skaitymo ji neatsiveria. Kelias itin A?domus; ar iA?gyvenimas-bAi??sena poeto yra prisimenamas ir eilAi??raA?tis tarsi grAi??A?inamas prie psichiniA? A?aknA?, ar iA?gyvenimo branduolys lieka eilAi??raA?tyje ir pagal jA? tekstas prisiglaudA?ia prie jam artimA?. V. Kukulo eilAi??raA?tis atrodo uA?baigtas ir pasitraukAi??s; gal tuo autoriui ir A?domus, kad prie jo nebegalima grA?A?ti, dingusi yra bAi??sena, eilAi??raA?tA? iA?auginusi. Bet bAi??sena prisimenama, gali bAi??ti atskirai brangi, jei eilAi??raA?tis ir silpnesnis. Poetas negali atsitraukti nuo savo dvasios, savo patirties istorijos. Fenomenologiniam poA?iAi??riui A? literatAi??rAi?? paties poeto rinktinAi??s sudarymo bAi??du pristatyta poetinio iA?gyvenimo tipologija gali tapti svarbia medA?iaga. Poetinis iA?gyvenimas kas kita negu A?anrai, bet ir jA? tipologija A?vairi: nuo lyrinio eilAi??raA?A?io, dainos iki baladAi??s, nuo jos iki poemos. Kaip metaforiniai eilAi??raA?A?io tipai figAi??ruoja gAi??las vakaras (ciklas ai??zAA?tuoni gAi??li vakaraiai???) ir atminimas; tai taA?kai, kur A?anriniai apribai ir iA?gyvenimo-bAi??senos linijos sutampa.

BAi??tA? sAi??A?ininga iA? paskutiniA?jA? V. Kukulo poezijos rinkiniA? nors ir labai bendrai bandyti atsakyti A? jo paties klausimAi?? apie A?mogaus sampratAi??. Bet apie jAi?? negalima kalbAi??ti kaip apie tik dabar atsiradusiAi??, o ir aprAi??pti sunku. Gal ir dAi??l to, kad autorius dar labai arti. Galiausiai tai esminis klausimas, jei poezijAi?? suprantame ne tik kaip A?aidimAi??, kad ir aukA?A?iausios estetinAi??s prabos, bet ir kaip mAi??stymAi??, kurio pagrindinAi??s linijos driekiasi patirties horizontu. IA? A?ia ai??i?? ir iA? uA? aA?triausios patyrimo briaunos prasideda kaA?kas kita, kas verA?ia suklusti; eilAi??raA?tis tarsi uA?eina uA? akiA? einanA?iam, A?ino ar tik nujauA?ia, spAi??ja ar ir perspAi??ja: ai??zTau liko gyventi vos metai. / Ir tai nepilni, ir joks uA?kalbAi??jimas / Jau nepadAi??s A?veikti saveai??? (ai??zPro svetimus A?odA?ius vos matytiai???). Ta nuotrauka knygoje ai??i?? dvylikameA?io berniuko prie virtuvinio stalo, apdengto cerata, su knygom ir uA?raA?A? knygute, tas A?vilgsnis, ta geleA?inAi?? lova uA? jo ai??i?? apleistumas, kuris neiA?nyks, ir vaikas tai jau A?ino. Bet ir nuo knygA? nepasitrauks. Nuo poezijos: ai??zO ir viskAi??, kas andai Vilnius, / SukAi??rAi?? poezija. Net svetimkalbAi??ai??? (ai??zIA? didA?iulAi??s nemeilAi??s A?is miestas…ai???).

KodAi??l knyga pavadinta ai??zSaulAi??lydis mano giesmAi??ai???; taip graA?iai, taip poetiA?kai, taip egzistenciA?kai, kad koks nors originalumas netenka prasmAi??s. Valentinas Sventickas A?A?angos A?odyje ai??zKas perkeltaai??? pavadinimo genezei suteikia A?iniA? ar tik spAi??jimA?. Po A. Maldonio mirties iA?Ai??jusi jo knyga ai??zUA? saulAi??lydA?ioai???; Valdas konsultavo parengimAi??, raA?Ai?? A?vadAi??. Bet juolab galAi??jo jausti, kad saulAi??lydis tam sykiui lyg uA?imtas. Balio Sruogos ai??zSaulAi??leidA?io giesmAi??sai???, A?inoma, jau toli, bet atgarsis likAi??s. SaulAi??lydA?io poezija gausi, ir ryA?ys su giesme irgi palyginti daA?nas. Bet V. Kukulas tiesiog jautAi??, kad saulAi??lydis ir jam yra kodas, kodas jo giesmAi??s. Pirmojo knygos eilAi??raA?A?io, pradedanA?io skyriA? ai??zVisareginA?ios liAi??desio akysai???. VisareginA?ios akys vAi??l grAi??A?ina prie Vinco MykolaiA?io-Putino, prie jo chrestomatinio eilAi??raA?A?io ai??zTarp dviejA? auA?rA?ai???: ai??zIA? A?vilganA?iA? bokA?tA? veizi visareginA?ios akys…ai??? Neabejotinai V. Kukului tai A?inoma, kaip A?inoma ir saulAi??lydA?io poetinAi?? topografija. Jis A?A?engia ten, kur jau bAi??ta didA?iA? sielA?. Tarsi jA? artumoje ir akivaizdoje iA?taria: ai??zSaulAi??lydis mano giesmAi?? / PaskutinAi??.ai??? Perkelia paskutinA? A?odA?, nutolina, bet ir iA?ryA?kina, paraA?o didA?iAi??ja raide, ir frazAi?? yra kita nei iA?lygintas pavadinimas. Jau yra gerai suvokAi??s perkAi??limA?, jungA?iA?, atskyrimA?, variacijA?, o ypaA? pakartojimA? prasmAi??. GiesmAi??s turi iA?laikyti jei ne balsaus giedojimo, tai bent tyliai giedanA?ios sAi??monAi??s A?spAi??dA?. V. Kukulo principas: lyg ir giedama, A?siklausius A? paslaptA?, A? gyvybAi??, lyg ir neA?ama tAi?? paslaptA? giedojimu, bet staiga gerklAi?? lyg uA?gniauA?iama: ai??zPaslaptis / Taipogi perregima ir perrAi??kiama, / TodAi??l jos nAi??ra. Yra tik jos neA?Ai??jai.ai??? Tyliai pasirodAi??s sAi??skambis: Donaldo Kajoko buvAi??jas, V. Kukulo neA?Ai??jas… PoetA? vaidmenys ai??i?? visai paA?emAi??j. O melodija tegirdAi??ti paA?iame mariA? dugne. ai??zVadinasi, / Niekam ir niekada. Amenai??? (ai??zMirtiA?kas groA?isai???). Ir todAi??l pritildyta giesmAi?? jau kalbAi??jimas, aiA?kios iA?tartys. Ai??eA?iaeiliai nerimuotA? eiluA?iA? posmai, triskiemeniai ir miA?rieji metrai palankAi??s kalbAi??jimui, iA? vidaus paslankAi??s. KalbAi??jimas A?gilinamas ritmo valios, sAi??skambiA?, kreipimo kaA?ko nepasiekiamo linkui ai??i?? galbAi??t tik miego, didA?iosios malonAi??s:

Miegosit giliai, kiek leidA?ia

Giliai miegoti dangus ir A?emAi??,

Kurioje kraunasi dangaus mAi??lynumo

Miegas. Miegosit ilgai.

Tiek, kiek ilgai leidA?ia miegoti

Miego A?iedai, A?ydintys toli nuo savAi??s.

Ai??ai??zDievas yra vyA?nia…ai???

Tamsu yra pasauly: ai??zUA?kaboriuos tamsos A?Ai??jimo / IeA?ko A? vidA? maA?as maA?ytis / A?mogusai??? (ai??zPaA?iam netekties pakraA?ty…). EilAi??raA?tis lyg prieA?inasi tai beviltybei, lengvina pabaigos eilutAi??: ai??zA?mogus. Tuo didesnis, kad maA?as.ai??? Bet lengvinimas per lengvas. Pozicija: iA?saugoti, apsaugoti, bet gilumoj ai??i?? neviltis. Ekleziasto pakartojimas: ai??zVien tik Ai??kanA? Ai??kanosai???, nors eilAi??raA?A?io pradA?ia ir bandoma prieA?intis: ai??zNe Ai??kanA? Ai??kanos, o klaidA? klaidos…ai??? RaA?anA?ios sAi??monAi??s A?siraA?ymai, persiraA?ymai; poezijoje tai veikia tik ypatingais atvejais, kai kAi??ryba ir egzistencija jau yra suriA?ta A? neatmezgamAi?? mazgAi??:

Apie mane kaip apie tAi?? kaA?tonAi??,

IA? savo palaukAi??s iA?Ai??jusA? kiton

PalaukAi??n, nebus dainuojama.

Nebus dainos apie Ai??A?uolAi??,

IA?Ai??jusA? ginti tAi??vynAi??s A? drebulAi??s

TAi??viA?kAi??. Nieko nebus. KojA?

Liga vadins visi mano sAi??slumAi??.

Ai??ai??zAA? kaip tas medis…ai???

Falsifikacijos problema ai??i?? skaudus sielos atsitrenkimas A? sufalsifikuotAi?? gyvenimAi??. Bandymas didinti tikrovAi??s dozAi?? (lyg nebeveiksmingA? narkotikA?), bet ir didinimas ima veikti kaip falsifikacija. NetikAi??tas eilAi??raA?tis ai??zNemenA?inAi??s plentu Ai??jauai??? ai??i?? neinanA?io tekstas, nAi??jusio. KaA?kas kita ai??i?? kitas veiksmas, kitos intencijos. Lyg lydAi??jimo ai??i?? mirusio, o gal nusiA?udA?iusio(ios). Stipri iA?vidinAi?? kalbos pynAi??, keleriopi mazgai: sintaksAi??s (pirmiausia), fonikos, prasminiA? perAi??mimA?; labiau perAi??mimA? negu perkAi??limA?. Gal kartu, neatskiriamai: ai??zNemaA?iau / Niekuomet A?alesnio, veA?lesnio / Plento. Plento linkui to krAi??mo.ai??? To krAi??mo iA?siskleidimas plento, saviA?udybAi??s, kalbos numanomuose kontekstuose: ai??zEinu, plaukiu / NemenA?inAi??s plentu vienas, / Lenkiamas svetimo gyvenimo.ai??? Ilgas eilAi??raA?tis, Valdas galAi??jo, mokAi??jo raA?yti ilgus eilAi??raA?A?ius, bet ne linijinio pasakojimo, o iA?siskleidimo; pirma iA? centro (daA?niausiai metaforos), o paskui ir iA? pakraA?A?iA?.

SaulAi??lydA?io knygoj daug Ai??jimo, einanA?io. Poezija atiduoda, ko netekta, bet tik perkeltine prasme: ai??zEinu / Ten, kur Ai??jau: po kojomis girgA?da / Kaulai vienatvAi??s ir vienaties / KremzlAi??s, bet aA? einu, ir saulAi?? / Ai??vieA?ia man virA? galvos, palikusi / VietAi?? man mirties karalystAi??jeai??? (ai??zTo tai jau nesulauksitai???). IA? A?ia galima justi tAi?? amA?inAi?? A?viesotamsos A?aismAi??, knygoje labai prisiartintAi?? tamsiAi??ja puse, ai??zA?viesos neA?manomoje aklybAi??jeai??? (ai??zAugalai po perkAi??nijos A?ydiai???). Ir saulAi??tekis negali atsverti saulAi??lydA?io: ai??zSaulAi??tekis susemia visAi?? tamsAi?? / Nakties, ir raudonis jos net kraujuojaai??? (ai??zAugalai po perkAi??nijos A?ydiai???). Metafora iA? eufonijos resursA?, neiA?semiamA?. Bet ir iA? bAi??ties tamsos, neA?veikiamos ir saulAi??tekio.

V. Kukulas nAi??ra metaforA? poetas, bet jA? yra ryA?kiA? ir A?spAi??dingA?, taktiliniA? ai??i?? labiausiai: ai??zKai glostai, lelijos ir roA?Ai??s / IA?auga tiesiog iA? pirA?tA?, iA? kraujo / TekAi??jimoai???; ai??zTraukAi?? A?aknA? naktis iA? kanA?iosai??? (ai??zSu virA?Ai??niA? sodinimu grA?A?o…ai???); ai??zSausa saulAi??s anglis, kuri / Degina kojas, bet eiti reikiaai??? (ai??zJei Dievas yra…ai???). Dar iA? A?alA?io, sniego, ledo, ledAi??jimo: ai??zAi??alA?io A?viesa skaidri uA?lieja / Ir sustingdo ilgai kelioneiai??? (ai??zNugara A?iaurAi??n ir A?iaurAi??nai???); ai??zUA?teks / Menkiausios pAi??dos baltame / Sniege, ir gyvybAi??s stebuklo / Kaip nebAi??ta. Visai lyg nebuvAi??ai??? (ai??zJei Dievas yra…ai???).

Kad ir kaip dominuotA? mirtis, tamsa, vienatvAi??, vis dAi??lto knygos aA?is ai??i?? kAi??ryba, poezija, poetas. KAi??ryba persmelkia mirtA?, tamsAi??, vienatvAi??. IA?kyla ir pridengta ai??i?? ir eilAi??raA?tyje su tAi??vo vaizdiniu (ai??zIA?veA?A?iau A? kalnusai???) galiausiai kalbama apie poezijos tAi??vystAi??: ai??zKopia / Pasiramstydamas ramentais A? savo / VienatvAi?? visA? numylAi??tas poetas / Ir neA?ino, kad negrA?A?imas jau jo.ai??? Ir gal pagrindinis tos temos eilAi??raA?tis ai??i?? ai??zPoezija knygos virA?eliais?ai??? Poezija ne iA? knygos, ne skaitovo balsu, ne iA? televizoriaus ekrano. ai??zPoezija manyje yra didA?iausia / Poezijos falsifikacijaai??? ai??i?? ir savotiA?ka iA?vada, suderinti su A?viesos plyA?iu tamsoje ir tamsos brAi??kA?niu A?viesoje: ai??zTaigi / Gyvas negyvame ir negyvas / Gyvame. Ir tai yra poezija.ai??? Taip, pajuntame silogizmo A?altA? ai??i?? ir ne kartAi??. Bet tokia yra knygos programa ai??i?? gyvenimo lygA?iA? sprendimas, narstymas, jau A?inant paradoksaliAi?? iA?lygAi??: ai??z<...> jei mirA?iau, / PasakyA?iau visAi?? tiesAi?? apie save ir pasaulA?ai??? (ai??zNepraA?au niekoai???). Su nuoskaudos, kartAi??lio drumzlAi??m sAi??monAi??s dugne, su iA?didumo doze: ai??zNepraA?au nieko: many paA?iame / Yra visi akademikai, kardinolai, / Laureatai poetai.ai??? Kaip tikras, graudus aukA?taitis, V. Kukulas yra pakartojAi??s perkeistAi?? Antano Strazdo skundAi??: ai??zPasaulis mane A?eidA?iaai??? (ai??zNepraA?au niekoai???). A?eidA?ia minia, jos akli nuosprendA?iai. Bet kAi?? apie tai begalima pasakyti po Sokrato. Sokratu ir pasakoma: ai??zSokrato mirtis gali juoktis / IA? gyvenimoai??? (ai??zTAi??kstantinAi?? miniaai???). PabrAi??A?tinai ai??i?? Sokratas, ne Platonas. Ir knygoje ai??zAntausis sienaiai???: ai??zGrA?A?tu / JA? pieA?inio linija, savo urvo / ieA?kodamas. Savo Sokrato olosai??? (ai??zMes A?inom…ai???).

Sokratas po tAi??kstanA?iA? metA? tebeteikia galimybAi?? bAi??ti tiems, kuriA? sAi??monAi??s neiA?semia jA? gyvenamas gyvenimas, kurie mato; mato ir paA?iAi?? nuobodA?iausiAi?? kasdienybAi?? kaip kaA?ko atspindA?, A?enklAi??. ai??zReklaminis veidas susinaikina / TAi?? paA?iAi?? reklamos sekundAi??ai??? (ai??zBlogio reklamos metaiai???) ai??i?? ir tai, kaip neatrodytA? paradoksalu, ai??i?? yra viltis; viltis, kad tAi?? paA?iAi?? sekundAi?? pasimato kitas veidas. NeperdAi??ta sakyti, kad poetine nykstanA?ios civilizacijos sociologija (ar filosofija) V. Kukulas buvo tame paA?iame kelyje, kuriuo eidamas A. Ai??liogeris sukAi??rAi?? ai??zNiekA? ir EsmAi??ai???, atrado blyksnA?, Valdo iA? A?viesos perverstAi?? A? tamsAi??: ai??zBlyksnis tamsos / NuA?vieA?ia visAi?? gyvenimAi??ai??? (ai??zIA?A?okame iA? A?sA?iA? mirtiesai???).

PrasmAi??s redukuojamos, galiausiai ir gamta nebeteikia nusiraminimo, nebepapildo groA?io versmiA?: turAi??tA? augti rugiai, o slAi??nis kaip apversto pragaro stogas (ai??zKeista: rugiai turAi??tA? augti…ai???). Galiausiai ai??zviskas, kas A?ydi, teA?ydi tik mirA?iai…ai??? (ai??zPumpuras, bet ne purpuru skleidA?iasiai???). PaA?eista vaikystAi??: ai??zJau vaikystAi??je suvartotas visas / BAi??simas gyvenimasai??? (ai??zLaimingi vaikai, iA?prievartauti…ai???); ai??zKoncentracijos stovyklose auga / Mano ir tavo vaikaiai??? (ai??zMedAi??ja vaikA? darA?elyjeai???).

BaladinAi?? jausena, prigimtinAi??, panaA?iai kaip Jono StrielkAi??no, bet nebAi??tinai kaA?kas A?anrui specifiA?ko. ai??zDevyniA? lyriniA? baladA?iA?ai??? ciklas turAi??tA? priklausyti svarbiesiems V. Kukulo pasiekimams. Galima daryti prielaidAi??, kad jos sumuoja saulAi??lydA?io knygos pasaulAi??vokAi??, jau A?gyjanA?iAi?? ir apokaliptiniA? bruoA?A?. ai??zDar viena nuopuolio baladAi??ai???: A?emAi??, A?monAi??s, miestai, laikas ai??znegalAi??jo pakelt savo svorio. Vis smuko ir smuko.ai??? Skaudi ai??zPasakos variacijaai???, uA?baigianti knygoje iA?barstytus tautosakos atgarsius: nebuvo, nAi??ra. Henriko Radausko patikinimas pasaka nebegalioja, nors kitos baladAi??s pavadinimu dar ir iA?tariama ai??zPasaka yra pasakaai???:

NevedAi?? mAi??nuo sauluA?Ai??s, netekAi??jo

spironolactone without prescription.

SauluA?Ai?? uA? mAi??nesio, nes nebuvo

Pirmo pavasarAi??lio. O, tas paskutinysis

MAi??sA? pavasaris vandeny virA? galvos!

Pavasaris nebAi??ty virA? visos atminties,

Ai??vieA?iant vien vakarinei. AuA?rinei mirus.

ai??zPasakos variacijaai???

MitinAi??s giesmAi??s, pasaulis, kuriuo nebuvo patikAi??ta. Jonas BiliAi??nas ir Maironis yra to paties tautosakos pasaulio dalyviai ai??i?? gamtiniA? galiA? turAi??tojai, jie tebAi??ra, bet A?monAi??s nuo jA? toli: ai??z<...> aukA?tai, ant kalno, / Ai??vietAi?? BiliAi??no A?vaigA?dAi??, o A?emai, pakalnAi??j, / Ai??niokA?tAi?? Maironis. Bet A?monAi??s buvo toli.ai???

IA?mananA?io, kas yra knygos struktAi??ra, pabaigos akcentas ai??i?? beje, kaip rodo greta esanti rankraA?A?io faksimilAi??, ankstesnis uA? pradA?iAi??, ai??i?? ai??zNutekAi??jimas laimAi??s ir laimAi??sai??? (su A?emaitAi??s nujauA?iama A?yme, nors ir nebAi??tinai): ai??zPabandysiu raA?yt apie saulAi??lydA?ius / Taip, lyg niekad nebAi??A?iau jA? matAi??s, lyg niekad / NesimaudAi??s juose.ai??? PaskutinAi??s eilutAi??s kirtis ai??i?? ir viskas ai??i?? lyg intonacinis glaudimasis prie A. Maldonio, Vlado Ai??imkaus. Prie savo gyvenimo galutinio tikslo-netikslo: ai??zTikAi??jimas laimAi??s, tekAi??jimas laimAi??s, ir viskas…ai??? Galiausiai juk knygAi?? uA?baigia ne tas, kuris jAi?? paraA?o.

TikAi??tina, kad ai??zSaulAi??lydis mano giesmAi??ai??? pirmesnAi?? uA? ai??zAntausA? sienaiai???; lyg ir uA?baigta, bet dar siuntusi signalA? apie neuA?baigtumAi??. Ir ne todAi??l, kad liko neA?dAi??tA?, nesudAi??tA? eilAi??raA?A?iA? (kelios linijos tiesiog prasitAi??sia), bet kad likosi kaA?kas esmingai svarbu, nepasakyta, neiA?sakyta. NeiA?semtos bAi??senos. Nuobodis, nuobodulybAi??, nuobodybAi?? ai??i?? nuo Baudelaireai??i??o ir gal iki V. MykolaiA?io-Putino (ai??zAlkanas nuobodis sielAi?? apnuoginoai???) lietuviA? poezijai atpaA?A?stamas splinas.

Egzistencinio pasiprieA?inimo, netgi savotiA?ko kerA?to ar neapykantos (jA? sanpynos LiAi??nAi??s Sutemos ai??zVendetojeai???): ai??zAntausis sienai, antausis / Akmeniui, antausis laikui…ai??? Atrodo, kad A?ia sakoma pozicinAi?? mintis, bet gali bAi??ti ir taip, kad eilAi??raA?tA? pradAi??jo fonika, poetinAi?? fonetika, o gilyn nuvedAi?? sintaksAi??, galiausiai iA?kAi??lusi Ai??jimo prieA? srovAi?? temAi??. Jausmas, kad uA? A?io eilAi??raA?A?io matyti Just. MarcinkeviA?iaus ai??zSienaai???, joje suformuota pasiprieA?inimo neA?veikiamumui pozicija. Netgi ai??zraA?ymas / EilAi??raA?A?iA?, kurie niekad nieko / NeiA?gelbAi??jo, neiA?ganAi??…ai??? lieka arti Just. MarcinkeviA?iaus ai??zA?odA?io sonetoai???: ai??zDaina nepasiremsi kaip lazda. / EilAi??raA?A?iu pasaulio nesutversi.ai??? Gal ir plaA?iau ta linija ai??i?? iki BirutAi??s BaltruA?aitytAi??s: eilAi??raA?tis neiA?gydAi??, nesugrAi??A?ino… KAi??ryba yra A?mogiA?kai bejAi??gAi??.

Sienos knygoje pasirodA?iusiai neapykantai prieA?inami jos ryA?io su meile variantai: ai??zAkmens ant akmens neliks, / Bet iA?liks neapykantaai???; ai??zNeapykanta mintanti meilAi?? tikra / Kaip vanduoai???; ai??zAkmens ant akmens neliks, / TaA?iau kerA?tas iA?liks, o ypaA? / KerA?tas mylinA?iA?, how long does cialis take to work. ergo, mylAi??jusiA?ai???, ai??i?? frazAi??s iA? eilAi??raA?A?io ai??zAkmens ant akmens neliksai???. LotyniA?kas A?terpinys ergo A?enklina silogistinA? minties keliAi??, bandymAi?? jei ne iA?sprAi??sti painiAi??sias gyvenimo lygtis, tai dAi??l jA? apsisprAi??sti. SugrAi??A?inimo pAi??dsakas tekstuose ai??i?? su ryA?kiom asmeninio intonavimo A?ymAi??mis: ai??zAi??domiausia, kad ir savo uA?raA?us / Apie save imu revizuotiai??? (ai??zKaA?kas nepraA?ytas papasakojo…ai???). Revizija greta ergo, vadinas. SprendiniA? ryA?kAi??jimas ai??i?? kaip galutiniA? iA?tarmiA?: ai??zMan nieko / IA? to nesanA?io laiko nereikiaai??? (ai??zLaikas A?iAi??ri A? A?emAi??ai???); ai??zCivilizacija yra A?olAi??ai??? (ai??zMAi??sA? ateitis vien A?olAi??ai???); ai??zMeilAi??s nAi??r, gal tiktai / Begalinis tikAi??jimas meileai??? (ai??zTas, kuris ne A?alia…ai???); ai??zKelio nAi??ra iA? namA?, vadinas, nAi??ra / Ir paA?iA? namA?ai??? (ai??zGuli pavargusios knygosai???); ai??zMano paties akiA? amA?inas rAi??kasai??? (ai??zVaA?iuoju link Nemunoai???). Galiausiai ai??i?? lyg iA? juodA?jA? pranaA?ysA?iA? knygA?:

Ai??aka neiA?sprogs, ir stiebai

NeiA?leis atA?alA?, ir nieko nebus:

Dievas mirAi?? ir neprisikels,

A?emAi?? mirAi?? ir nebesisuks

Apie saulAi?? ir mus, ir tie mes

NebegrA?A?im, nes nAi??ra kur sugrA?A?ti.

ai??zAi??aka, bet lapija neiA?sprogsai???

IA? apokaliptiniA? vaizdiniA?, sutelktA? ir Friedriko Nietzscheai??i??s, jau sunku iA?skelti naujumo A?ieA?irbAi??. Pakartota Dievo mirtis nebAi??ra veiksminga. Bet V. Kukulo ir nedomina nei naujumas, nei koks netikAi??tumas. Gal jau nuo knygos ai??zJudas taipogi dangujai??? jis tarsi nebedalyvauja poezijoj kaip procese. Tik kaA?kokioj ypatingoj poezijos bendrybAi??j, bendrystAi??j, arti filosofijos, kultAi??ros kaip A?mogiA?kA?jA? galimybiA? ir negalimybiA? mAi??stymo. Ai??i gija sienos knygoje paryA?kAi??jusi; raA?oma ant linijA? tA?, kurie jokio raA?to nepaliko (Sokrato, JAi??zaus), raA?oma girdint EkleziastAi??, Baudelaireai??i??Ai??, Nietzscheai??i??Ai??, netikAi??tai ai??i?? ir PaulA? CelanAi??, kalbos grotas, jaustas XX a. pirmosios pusAi??s moderniA?jA? Europos poetA?, skaudA?iais padais lytint ir bevaisAi?? A?emAi??. Bet didA?iausias solidarumas, net pereinant A? niekieno A?emAi??, iA?lieka su gimtAi??ja literatAi??ra. Yra tau tavo literatAi??ra, kuri leidA?ia pasisveikinti ir atsisveikinti. Yra tau J. BiliAi??nas ir Pranas VaiA?aitis, tad gali sakyti: ai??zGyvenimo / Mano saulutAi?? jau leidA?ias, / Bet A?eA?Ai??liA? nesukuria saulAi??ai??? (ai??zAi?? debesA? saulAi??ai???), yra ai??zPaskenduolAi??ai???, tame paA?iame eilAi??raA?tyje prasitAi??sianti tokiomis eilutAi??mis: ai??zElegijA? vAi??jas / Ai??velniai A?iurena eA?ero ajerus, / Kuriuose su Veronika nusiskandinom.ai??? Yra Maironis, leidA?iantis pradAi??ti eilAi??raA?tA? ai??zIA?sisupus plaA?iai…ai???; bet graA?usis anapestas jau sutrikdytas kito epochos ir kitos sAi??monAi??s ritmo: ai??zIA?sisupus plaA?iai, bet parbloA?kia / PlokA?tumoj ta vilnis mano plokA?A?iAi?? / NebuvimAi??.ai??? Suardyta jAi??ros stichija ai??i?? suniekinta, pajAi??ryje ai??i?? skutai ir skeveldros. Jungtis, kad suskambAi??tA? ir iA?nyktA?.

Yra Julius Janonis, vienAi??kart iA?sprendAi??s gyvenimo ir mirties lygtA?. IA? filosofinio, mAi??stomojo flango V. Kukulas ai??zAntausyje sienaiai??? yra pasisukAi??s A? A?A? poetAi??, jaunAi?? mirtininkAi??, iA?tarusA? sveikas, gyvenime. Pakartoja A?iAi??, atrodo, nepakartojamAi?? iA?tartA?: ai??zSveikas, gyvenime! Sveikina / MirA?tantysis tave!ai??? Bet kaip nebAi??ra jausenoj Maironio jAi??ros galingosios, guodA?ianA?iosios stichijos, taip nebeA?manomas ir tragiA?kai graA?us atsisveikinanA?iojo gestas, tad jis iA?skleidA?iamas jau kito horizonto akiratyje: ai??zViskas /Vien tik dulkAi??s ir amA?iA? migla. Sveikas, / Mano buvAi??s gyvenime! Ir jau sudie.ai??? Taip, ir V. MykolaiA?io-Putino atgarsis, jo filosofinis tarpas: ai??z Sudie, gyvenime!ai??? ir Ave vita! V. Kukulas tarpAi?? naikina.

J. Janonis V. Kukulo poezijoje yra prasidAi??jAi??s seniai, gal paA?ioje jaunystAi??je; sunku pasakyti, kada paraA?ytas eilAi??raA?tis ai??zAA? be galo norAi??jau…ai???, bet prasidAi??jAi??s tikrai ne paskutiniaisiais gyvenimo metais. Puiki rimuota silabotonika (taip raA?Ai?? tik J. StrielkAi??nas), toks alsavimas visais plauA?iais:

AA? be galo norAi??jau numirti, kol jaunas,

Kol sveikatos numirti turiu dar, kol kraunas

Ir mirtis, ir gyvybAi??. Ir stiebas kol liaunas,

Jos abi privalAi??jo uA?lAi??A?ti drauge.

Ir toliau transformuotomis posmA? anaforomis: ai??zAA? labai nenorAi??jau paA?emint gyvybAi??s…ai???, ai??zNenorAi??jau mirties nei A?A?eisti, nei skaudint…ai??? SAi??lytis tarp retesnAi??s silabotonikos, grynA?jA? ir miA?riA?jA? jos metrA?, ir pagrindinA? plotAi?? uA?imanA?io verlibro. A?odis ir sakinys yra svarbieji V. Kukulo instrumentai. Sakinio lankstumas, lauA?ymo, perkAi??limo, nukAi??limo galimybAi??s. LaisvAi?? posmo apimtimi, posmo sintaksAi??s galimumai. IA?skirstyti tai, kAi?? galima bAi??tA? sujungti ir kitais posmo pavidalais, bet ir negalima. Verlibro poetas, atnaujintA? jo galimybiA? pasakyti, iA?tarti, suA?aisti taA?ku kaip akcento galimybe.

Ar galima apibendrinti A?A? skaudA? raA?ymAi?? ir ne maA?iau skaudA? skaitymAi??, A?A? pasiryA?imAi?? taip ir palikti. Taip ir palikti ai??i?? kaip paskutiniojo ai??zAntausio sienaiai??? eilAi??raA?A?io pradA?ioj:

Na ir kas? PerskaiA?iau viskAi??, kAi?? perskaityt privalAi??jau,

ParaA?iau, kAi?? paraA?yti norAi??jau. NukrausA?iau apA?nerkA?tAi?? stalAi??.

UA?dangsA?iau langus. Na ir kas? NorAi??jau bAi??ti teisAi??ju.

Netapau. NorAi??jau bAi??t poetu. Netapau. O jei ir tapau, ne iki galo.

Ar tikrai nieko iA? to? ai??zNieko iA? to, bet tiesAi?? A?inoti geriau, ai??i?? sako Jonauskas.ai??? EilutAi??, kuri jau davAi?? atsakymAi??, galima pakartoti. Bet ar poetas, ryA?Ai??sis tamsos poezijai, galiausiai iA? tiesA? paneigAi?? dieviA?kAi??jAi?? arba poetiA?kAi??jAi?? iA?mintA?, mums gal aiA?kiausiai iA?sakytAi?? Jurgio BaltruA?aiA?io: yra kibirkA?tAi??lAi?? A?viesos ir tamsoje… Ne, nepaneigAi??, nors ir esmingai sukeitAi?? sandus vietomis; kad ir cituoto eilAi??raA?A?io paskutinAi??je eilutAi??je: ai??zIr visur liudijau pragarAi??, kalbAi??damas apie dieviA?kAi?? gAi??rA?.ai???

Tamsos byloje neapeinamas eilAi??raA?tis ai??zJuodo paveikslo A?viesa juodaai???. NujauA?iama, kad jis raA?omas girdint (atsimenant, reflektuojant) JuditAi?? VaiA?iAi??naitAi??, jos eilAi??raA?tA? ir knygAi?? ai??zSeno paveikslo A?viesaai??? (1998). PoetAi??, raA?iusi ir aiA?kiai A?inomos mirties akivaizdoje, bet prieA?ais A?viesAi??. V. Kukulo A?viesa juoda ai??i?? oksimoronas, neiA?ardoma prieA?tara ir neiA?ardoma jungtis. Galia: ai??zJuodo paveikslo A?viesa juoda / RaA?o pati, nes yra neapraA?oma.ai??? Juodos A?viesos A?degimas A?vake. A?vakAi??s simbolinimas. Ir galiausiai ai??i?? A?viesos prasiskverbimas ai??i?? ai??znet pro mirtA?ai???:

A?vakAi?? yra tik simbolis motinos,

Slepiamas po pagalve, slepiamas

Nuo mokyklos direktoriaus, maldaknygAi??,

VirtA?si plAi??nimis, giesmynas,

VirtAi??s degAi??siais, ir seno paveikslo

Ai??viesa, prasiskverbianti net pro mirtA?.

Ai??_____________________

(1) Valdemaras Kukulas. Antausis sienai. ai??i?? Vilnius: Homo liber, 2011. ai??i?? 124 p.

(2) Valdemaras Kukulas. SaulAi??lydis mano giesmAi??. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2011. ai??i?? 174 p.