Paslapties dvelksmas

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??Romas Daugirdas

adhd medicine without a prescription.

DATA: 2012-07

Paslapties dvelksmas

Romas Daugirdas

PoetAi?? Tautvyda MarcinkeviA?iAi??tAi?? atsako A? Romo Daugirdo klausimus

Ai??

ai??i?? PradAi??kime nuo biografijos iA?takA?, nulAi??musiA? Tavo posAi??kA? A? literatAi??rAi??. Taigi kas ir kaip pastAi??mAi??jo A? A?ias galeras? (ai??zIA? kur mergaitei tiek drAi??sos, tiek valios geleA?inAi??s?ai???)

ai??i?? Man paA?iai keista, o kitiems gal net pasirodys juokinga po pusAi??s A?imto metA? A?bristi A? vaikystAi??s upAi??, pritariant Herakleitui, kad tas A?bridimas jau visai kitoks ai??i?? ai??zlyg senutAi??, viena ranka prilaikanti Charono irklAi??, atlikinAi??tA? ontario canada rx. pa de deuex vaikiA?kame balete ai??zSnieguolAi?? ir septyni nykA?tukaiai??? (eil. ai??zJuodoji akivaro akisai???). Bet be tA? prisiminimA? niekaip neiA?siversiu, bandydama artAi??ti prie biografijos iA?takA?. Knygos A?mogumi mane suformavo ankstyvoji vaikystAi??s aplinka. TAi??velis buvo lietuviA? kalbos ir literatAi??ros mokytojas, vienu metu mokyklos (ne mano) direktorius, A? namus parsineA?davAi??s kalnus mokiniA? sAi??siuviniA? ir man, paauglei dukteriai, retkarA?iais leisdavAi??s juos taisyti. Namuose buvo sukaupta nemaA?a smetoniA?kA? knygA? ir A?urnalA? biblioteka. O Mama buvo mokslinAi?? bibliografAi??, A? pensijAi?? iA?lydAi??ta iA? Kauno V. Kudirkos centrinAi??s bibliotekos direktorAi??s pavaduotojos pareigA?. Dar nemokAi??dama skaityti tupAi??davau pas MamAi?? A?vairiose bibliotekose, kuriose ji tuo metu dirbo, ir stengdavausi A?sismelkti A? ten buvusias knygas, kuriA? Paslaptis nepaprastai traukAi??. Ir dabar tiktai tuomet, kai konkreA?ioje gyvenimo situacijoje pajuntu kaA?kokA? Paslapties dvelksmAi??, galiu pradAi??ti raA?yti, bandydama priartAi??ti prie jos A?minimo… Ai??iandien suprantu, kad suvokiau tai vaiko pasAi??mone, nes sAi??moningas noras paA?iai raA?yti knygas atsirado tik po dvideA?imties metA?, o vaikystAi??je ir vAi??liau paklausta, kuo noriu bAi??ti, atsakydavau, jog vertAi??ja. Mokykloje mane girdavo uA? raA?inius, juos garsiai turAi??davau skaityti klasAi??s draugams per literatAi??ros pamokas, o pati raA?yti eilAi??raA?A?ius pabandA?iau tik devintoje klasAi??je. Juos iA?spausdino ai??zKauno dienaai???. Mokiausi humanitarinAi??je mokykloje su sustiprintu lietuviA? kalbos ir lotynA? kalbos dAi??stymu, A? susitikimus su mumis, mokiniais, daA?nai bAi??davo kvieA?iami poetai Algimantas Mikuta, Robertas Keturakis, atvaA?iuodavo ir vilnieA?iA? raA?ytojA?. Kai devintoje klasAi??je laimAi??jau respublikiniame mokiniA? raA?iniA? konkurse, susipaA?inau su to meto jaunosiomis literatAi??ros A?vaigA?dutAi??mis ai??i?? poetais Jonu Liniausku, Henriku Bakanu, Ramute Belickaite. PakvieA?iau juos A? savo mokyklAi??, bendravome ir neformalioje aplinkoje. Kaip literatAi??rinis prizas respublikiniame moksleiviA? konkurse man A?siminAi?? mAi??sA?, jaunA?jA? literatA?, kelionAi?? po DzAi??kijAi??, kurios vadovas buvo dramaturgas Juozas Glinskis. O lemiamas posAi??kis A? literatAi??rAi?? ai??i?? 1977-ieji, kai prisivertusi nueiti A? ai??zNemunoai??? A?urnalAi?? ir nuneA?ti keletAi?? savo eilAi??raA?A?iA?, buvau pakerAi??ta poeto R. Keturakio, kuris kaA?kAi?? manyje A?A?velgAi?? ir, ko gero, suprojektavo mano ai??i?? poetAi??s ai??i?? keliAi??. Tokio talentingo jaunA?jA? raA?ytojA? puoselAi??tojo niekados daugiau nesu regAi??jusi. KitAi?? dienAi?? gavau jo laiA?kAi??, kuris man buvo brangesnis uA? visus Rainerio Marijos Rilkeai??i??s patarimus jaunajam raA?ytojui…

ai??i?? EilAi??raA?tyje ai??zMenininkAi??ai??? kiek autoironiA?kai dAi??stai, kokia turAi??tA? bAi??ti menininkAi??. TaA?iau akivaizdu, kad A?monos pareigos sunkiai suderinamos su kAi??rAi??jos paA?aukimu. O kAi?? gi daryti, kai A?eimoje du menininkai (kaip atsitiko Tau)?

ai??i?? PasaulinAi??s literatAi??ros istorija rodo, kad geriau su poezijos paA?aukimu susidorodavo vieniA?os kAi??rAi??jos, apsiribodavusios minimalia buitimi, nors tai nereiA?kia, kad jos bAi??tA? nenorAi??jusios (ar nebandA?iusios) kurti A?eimos. pacituosiu neseniai Anapilin iA?lydAi??tAi?? puikiAi?? rusA? poetAi?? BelAi?? AchmadulinAi??:

?i???i???????????i?? ?????i?? ???i?????i??Ni?????i??N? ??Ni??????Ni??Ni?????i??

?i??Ni??Ni??N? ?i???i????Ni?????????? ?? ??N??i?????i??NZ ?i???i??????NZ,

???? N??i?? Ni???i???????? ??Ni????N?????Ni??Ni?? ???i???i???i??N? ?i???i?? ??????NZ,

?i??Ni???? ????Ni???i?????? ???i?? N?Ni???????? ???i?? ??Ni??N??i????.

O mano A?eimoje, kurioje ai??i?? karA?inama mama, vyras, du vaikai ir A?uo, sklando ne tik MAi??zos, bet ir MuA?ai??i??ai. Apskritai, jei bAi??tA? tekAi?? tekAi??ti ne uA? menininko, bet uA? paprastesnio A?mogaus, bAi??A?iau galAi??jusi bent juokais pareikA?ti kaip Margaret Thatcher prieA? santuokAi?? ai??i?? neplausiu indA?, nevirsiu kiauA?iniA?, nes esu gimusi svarbesniems dalykams (nors nebAi??tinai taip ir buvo, kaip teigAi?? GeleA?inAi?? Ledi suvaidinusi Meryl Streep, A?A?met apdovanota Oskaro statulAi??le).

KAi?? gi daryti, kai A?eimoje du menininkai? Tu pats, Romai, ir paraA?ei atsakymAi?? A? savo klausimAi??: reikia daryti, nuolat kaA?kAi?? daryti. NostalgiA?kai atsimenu buvusius metus, kai Gyvenimo naA?ta dar nebuvo tokia didelAi??, ir mes galAi??jome vienas kitam skaityti kAi?? tik sukurtus opusus. Oras net zvimbdavo nuo MAi??zA? sparnA? vasnojimo kaip nuo skitA? strAi??liA?.

TuA?tuma neegzistavo, nes buvome vienas kitam pirmieji skaitytojai. Dabar pasitaiko visaip. Nors abu dar raA?ome, bet daA?niausiai laukiame, kol susikaups knygos rankraA?tis, nes ne visada turime laiko perskaityti vienas kitam naujausiAi?? kAi??rinA?. O A?iandien architektas Audrys Karalius, praeidamas pro A?alA?, nusistebAi??jo, kad mes su Gintaru devintAi?? valandAi?? ryto, atAi??jAi?? iA? prieA?ingA? LaisvAi??s alAi??jos pusiA?, susitinkame pusiaukelAi??je ir kalbamAi??s kalbamAi??s…

ai??i?? Ai??siskaiA?iau A? Tavo devyniA? iA?leistA? poezijos rinkiniA? pavadinimus ir tarsi pajutau Juditos VaiA?iAi??naitAi??s kAi??rybos dvelksmAi??. AiA?ku, A? akis krenta ne tik A?is formalus dalykas, bet ir miesto A?rAi??mintos gamtos pojAi??tis, nuA?lifuota estetika ir t. t. Koks Tavo santykis su A?ios poetAi??s kAi??ryba, kas jus sieja ir skiria.

ai??i?? Man labai trAi??ksta gyvos Juditos VaiA?iAi??naitAi??s mAi??sA? literatAi??riniame gyvenime ir jos poezijos tAi??stinumo. PoetAi?? buvo itin aukA?tos etinAi??s ir estetinAi??s laikysenos kAi??rAi??ja, A? jos balsAi?? visada vertAi??jo A?siklausyti. turAi??jo subtilA? literatAi??rinA? skonA? ir labai taktiA?kai mokAi??jo iA?sakyti jos pajaustus kieno nors meninAi??s kAi??rybos trAi??kumus. Labai branginu poetAi??s recenzijAi?? apie mano treA?iAi??jAi?? eilAi??raA?A?iA? knygAi?? ai??zMedalionasai???. Kaip puikiai ji suprato poezijAi??, kaip mokAi??jo pagirti ir taktiA?kai bakstelAi??ti A? trAi??kumus! DaA?nai pavartau pomirtinAi?? poetAi??s rinktinAi?? ai??zKristalasai???, ir atrodo, kad Juditos eilAi??raA?A?iai vis labiau apsitraukia Laiko patina, kuri dar labiau juos puoA?ia ir saugo nuo irimo. Bene svarbiausias J. VaiA?iAi??naitAi??s poetinio stiliaus bruoA?as (man), iA?skiriantis jAi?? iA? kitA? poetA? tarpo, yra jos ypatingi rimai. Jie tokie subtilAi??s, jog gali bAi??ti lyginami tik su vienetiniais papuoA?alais. Gaila, kad A?iuolaikinAi?? poezija atsisako rimo kaip kad dailininkas savo paraA?o po geru realistiniu pieA?iniu, juk vertingos ne tik A?iuo metu dailAi??je madingos abstrakcijos. Su J. VaiA?iAi??naite mane sieja absoliuti miestietAi??s jausena, o skiria galbAi??t tai, kad man svarbios egzistencinAi??s pajautos, o savo poetika, ypaA? jaunystAi??je, aA? buvau gerokai uA? J. VaiA?iAi??naitAi?? drastiA?kesnAi??, stengdamasi atskleisti ir tamsiAi??sias moters prigimties puses, kurios lietuviA? poezijoje, regis, dar nebuvo paliestos.

ai??i?? BAi??tA? A?domu, jei iA?sakytum savo nuomonAi?? apie chaosAi??. Ar kAi??rybos tikslas ai??zatkovotiai??? iA? jo nors gabaliukAi?? teritorijos (apie tai bent jau formaliai byloja Tavo klasikinAi?? eilAi??dara)? O gal uA?tenka apsiriboti chaoso atspindA?iais ai??i?? tarsi nuA?vieA?iant jA? iA? visA? pusiA??

ai??i?? Pagal Hesiodo ai??zTeogonijAi??ai???, pirmieji dievai, be kuriA?, atrodytA?, neA?manoma teisinga pasaulio sandara, yra kilAi?? iA? Chaoso ai??i?? jA? tarpe net Gaja ai??i?? motina A?emAi?? ir Erotas ai??i?? meilAi??s dievas, kAi?? jau kalbAi??ti apie ChronAi??, ryjantA? ne tik savo vaikus, bet ir mus kasdienAi??je kovoje uA? bAi??vA?. Taigi chaosas yra gana reikA?minga personifikacija, be kurios neA?manomas visavertis A?mogaus gyvenimas su visais dA?iaugsmais ir skauduliais. TaA?iau kasdieniame gyvenime nesuvaldytas chaosas daA?nai yra blogio A?altinis, pavyzdA?iui, kokia nors dar nenustatyta liga, naikinanti A?mogaus organizmAi??. Taigi ir kAi??ryboje apsiriboti chaoso atspindA?iais, kad ir nuA?vieA?iant jA? iA? visA? pusiA?, ko gero, nepakanka, labiausiai reikalingas kAi??ryboje vienaip ar kitaip A?kAi??nytas, daA?niausiai gana uA?maskuotas, kad negadintA? kAi??rinio meninAi??s vertAi??s, kAi??rAi??jo poA?iAi??ris A? jA? supantA? chaosAi??, jo gyvos emocijos ir vilties kibirkA?tAi??lAi??, A?yminti, kad visa, kas blogiausia, per katarsA? taip pat gali atneA?ti palengvAi??jimAi??.

ai??i?? Esi ai??zdaiktiA?kaai??? poetAi??, nuosekliai judanti nuo konkreA?ios detalAi??s link egzistenciniA? pajautA?. Bet yra ir kitas kelias, kai abstrakcijos yra savotiA?kai personifikuojamos ir sudaiktinamos. Kokius A?ia A?A?velgi privalumus ar povandeninius slenksA?ius?

ai??i?? Kelias, kai abstrakcijos yra savotiA?kai personifikuojamos ir sudaiktinamos, yra prasmingas su sAi??lyga, kad viskas bus daroma A?vieA?iai ir talentingai. Tai taip pat, anot Roberto Frosto, galAi??tA? bAi??ti kelias, kuriuo nAi??jau, tiesiog mano prigimA?iai artimesnAi?? konkreti detalAi??, todAi??l, pavyzdA?iui, man artimas akmeizmas.

ai??i?? PastebAi??jau, kad Tau krikA?A?ionybAi?? ai??i?? kaA?kas daugiau nei abstraktus absoliutas (idealistinAi?? duotybAi??). Bet, einant nuo jo konkreA?ios tikybos praktikos link, nesunku nugrimzti A? didaktikAi?? ir linijinA? mAi??stymAi??. Kaip savo kAi??ryboje bandai iA?sprAi??sti A?iuos neiA?vengiamus prieA?taravimus?

ai??i?? Galima sakyti, kad krikA?A?ionybAi?? man yra idealistinAi?? duotybAi??, be kurios gyvenimas bAi??tA? skurdus ir neturAi??tA? krypties. Dangaus siA?stus A?enklus pastebiu savo gyvenime, juos tik reikia laiku A?minti ir jais pasitikAi??ti. A?inau, kad mano prigimA?iai netiktA? uA?sidaryti kuriame nors vienuolyne ir tyloje, nusiA?alinus nuo pasaulietiniA? reikalA? praktikuoti tikAi??jimAi??. Bet kai gyvenimas, regis, virte verda ir jo slAi??gis toks didelis, kad uA?kamuotas nesAi??kmiA? A?mogus praranda A?io gyvenimo skonA?, krikA?A?ionybAi?? yra tas paskutinis laiptelis, per kurA? nevalia perA?okti, net kai daugiau nAi??ra A? kAi?? atsiremti. kai nAi??ra A?enklA?, jA? nebuvimas vienoje ar kitoje situacijoje taip pat gali bAi??ti A?enklas. Ai?? didaktikAi?? ir linijinA? mAi??stymAi?? mes grimztame patys, kaip ir aA? dabar, tik stengdamasi paA?inti tai, kas ne A?mogaus jAi??goms, nes mintis, kad vienAi??kart ir visiems laikams supratai DievAi??, yra pasipAi??tAi??liA?ka ir dar labiau nutolinanti Jo paslaptA?. Kaip raA?Ai?? Grahamas Greenas, ai??zaA? atsisakyA?iau tikAi??ti DievAi??, kurA? galAi??A?iau suprastiai???. O stengdamiesi jo veikimAi?? pastebAi??ti savo asmeniniame gyvenime ir A? tai gilindamiesi, nebegalime pavirA?utiniA?kai traktuoti savo tikAi??jimo.

ai??i?? Priklausai kol kas dar nelabai gausiai Lietuvoje tikrA?jA? miesto poetA? grupei. Gimei ir iki A?iol gyveni Kaune. Kas Tau yra A?is miestas? PamAi??gink apibAi??dinti KaunAi?? kaip lyrinA? eilAi??raA?A?io herojA?.

ai??i?? Kaip Marguerite Duras yra paraA?iusi ai??zHirosima, mano meileai??? (filmo scenarijA? ir knygAi??), taip Tautvyda MarcinkeviA?iAi??tAi?? galAi??tA? iA?tarti ai??zKaune, mano meileai???, ir tai, nors skambAi??tA? banaliai, bAi??tA? tiesa. Kaunas yra uA?sispyrAi??s, turi maA?iausiai tris kAi??nus ir galvas kaip graikA? ir romAi??nA? deivAi?? HekatAi??, kuri, pajutusi meilAi??s trAi??kumAi??, uA?leidA?ia blogus sapnus. Tos galvos bAi??tA? Centras, Senamiestis ir A?aliakalnis su besidriekianA?iais naujA?jA? statybA? kAi??nais ai??i?? narsiais NarsieA?iais ir paukA?A?io Rok iA?perAi??tais Rokais. Vos aA? pabandau eilAi??raA?tyje, kurio lyrinis herojus yra pats Kaunas, A?mAi??ryti kokiAi?? nors plytAi??, A?yminA?iAi?? naujAi?? vietAi??, kitos HekatAi??s kAi??no dalys lieka nepatenkintos tol, kol jA? ai??zneuA?ganAi??dinuai???, jos irgi nori sulaukti savo eilAi??s… Naujausioje mano knygoje ai??zGreitaeigis Laiko liftasai???, kuriAi?? iA?leido Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, yra eilAi??raA?tis ai??zKaunas rugpjAi??tA?ai???: jame LaisvAi??s alAi??ja A?ingsniuoja dabartiniai spalvingieji A?ios gatvAi??s personaA?ai… Taip norAi??jau bent A?odA?iu iA?saugoti juos tokius, kokius maA?iau, nes kartos keiA?iasi ir po keleriA? metA? ar deA?imtmeA?iA? jA? neliks. Beje, iA? naujausiA?, dar tik juodraA?A?iuose iA?blaA?kytA? mano eilAi??raA?A?iA? taip pat formuojasi Kauno paveikslas.

ai??i?? Daug kartA? esu kaltintas dAi??l tarptautiniA? A?odA?iA? gausos savo tekstuose. Tavo eilAi??raA?A?iuose taip pat jA? nestinga, bet panaA?iA? priekaiA?tA? lyg ir nesusilauki. Ir dar ai??i?? Tavo kAi??ryboje vyrauja klasikiniai tekstai, bet netrAi??ksta ir eilAi??raA?A?iA? proza. Kokias kAi??rybines galimybes (naujas) Tau suteikAi?? A?i forma?

ai??i?? Tarptautiniai A?odA?iai man labai patinka. Juose yra iA?likusi tA? kalbA?, iA? kuriA? jie kilAi??, dvasia ir garsinAi?? raiA?ka. Daugiausia jA? kilAi?? iA? senA? kilniA?jA? graikA? ir lotynA? kalbA?, nors yra ir prancAi??zA?, anglA?, ispanA?, italA? kalbA? dariniA?. Vartojant juos rimuotuose eilAi??raA?A?iuose, galima iA?gauti A?vieA?iAi?? rimAi?? lietuviA?kam A?odA?iui, o vartojant juos eilAi??raA?tyje proza galima jausti, kaip susidaro savotiA?kas garsinis sAi??kurys, tarptautinis A?odis A?suka lietuviA?kus A?odA?ius ir eilAi??raA?A?io karuselAi?? pradeda skrieti. Be to, tarptautiniai A?odA?iai yra iA?skirtinis miesto poetA? bruoA?as, o kas, jeigu ne miesto poetai, turi formuoti intelektualesnAi??, tik jiems bAi??dingAi?? kalbAi?? eilAi??raA?tyje. RaA?yti taip, kaip kalbi, o ne nusimesti tarptautinius A?odA?ius eilAi??raA?tyje lyg nusiplAi??A?tum kaukAi??. Beje, tarptautiniA? A?odA?iA? nevengia ir Alfonsas Nyka-NiliAi??nas. A?inoma, vartodamas juos saikingai.

RaA?yti eilAi??raA?A?ius proza man taip pat patinka. Niekas, jokia forma nevarA?o vienkartinio paties mAi??stymo proceso ir jA? nulAi??musio jausmA? antplAi??dA?io, tad skubu uA?raA?yti, nes kitAi?? kartAi?? viskas vyks kitaip.

ai??i?? StereotipA? demitologizavimas (jA? griovimas) ai??i?? viena meno funkcijA?. Tai galima atlikti racionaliu minties judesiu arba intymiai subjektyviai. Kuris kelias Tau artimesnis? KodAi??l?

ai??i?? Man artimesnis intymiai subjektyvus kelias, nes tokia mano poetinAi?? prigimtis: gilioje sielos kertelAi??je sukirba nerami vibracija, kuri A?enklina eilAi??raA?A?io artAi??jimAi??. ViskAi?? gaubia kamuojanti paslaptis, tad stengdamasi jAi?? iA?lukA?tenti aA? ir paraA?au eilAi??raA?tA?. nusistovAi??jusius stereotipus, kaip man atrodo, grioviau tik jaunystAi??je ai??i?? tol, kol nejuA?ia susiformavo mano poetinis stilius, kurA?, matyt, taip pat reikAi??tA? griauti, kad atsinaujinA?iau, kai kada tai visai sAi??moningai ir darau.

ai??i?? Noriu pasveikinti su naujausia knyga ai??i?? W. Shakespeareai??i??o ai??zSonetA?ai??? vertimais. Jei neklystu, dabar jau keturi lietuviA? autoriai iA?vertAi?? visus sonetus (kur kas daugiau vertAi?? atskirus pluoA?tus). Kurio vertAi??jo darbas Tau buvo artimiausias? Ko pasimokei? Gal net trumpai apibAi??dintum A?iuos keturis variantus. Apskritai kokios A?A?valgos Tave praturtino dirbant su W. Shakespeareai??i??o tekstais?

ai??i?? AA?iAi?? uA? pasveikinimAi??. visus Williamo Shakespeareai??i??o sonetus yra iA?vertAi?? keturi lietuviA? autoriai: Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda ir dabar ai??i?? A?iA? eiluA?iA? autorAi??. Visi didA?iojo anglo sonetA? vertimai yra sveikintini, nes kuo daugiau tA? vertimA? yra, tuo artimesnis mums pats W. Shakespeareai??i??as ir turtingesnAi?? pati literatAi??ra.

PirmAi?? kartAi?? A. Tyruolis sonetus iA?vertAi?? proza 1944 m. anglistinAi??ms studijoms Insbruko universitetui. Po to perkAi??rAi?? poetine forma, daugelA? metA? juos lygino, A?lifavo, stilizavo. Visas A. Tyruolio W. Shakespeareai??i??o sonetA? vertimas lietuviA? kalba iA?leistas 1964 metais. A. Tyruolis verA?ia sklandA?iai, daA?niausiai naudoja moteriA?kus rimus, taA?iau, man regis, jo vertimai netapo labai populiarAi??s dAi??l to, kad kartais A?lubuoja jo vertimo metrika, yra nemaA?ai kirA?io klaidA?, daug sunkiai suprantamA? A?odA?iA?: veikmAi??, likta, A?eismas, narsAi??, kvaptis, apjakAi??lis etc. Be to, labai daA?nai visAi?? strofAi?? vertAi??jas konstruoja vien veiksmaA?odiniais rimais.

1967 m. iA?leisti A. Churgino iA?versti W. Shakespeareai??i??o sonetai. Jiems bAi??dinga aukA?ta rimavimo kultAi??ra, mintis visada sklandi, naudojama klasikinAi?? eilAi??dara, kaitaliojant moteriA?kus ir vyriA?kus rimus, vertAi??jas lieka iA?tikimas savo kadaise iA?sakytai minA?iai, kad kAi??rinA? reikia ne aklai imituoti, bet jo pagrindu sukurti naujAi??.

S. Gedos vertimai (2009) labai sklandAi??s, jis, kaip ir A. Tyruolis, verA?ia beveik vien moteriA?kais rimais, nors daA?nai jA? vietoje vartoja galAi??niA? sAi??skambius. S. Gedos poetinis A?odynas itin turtingas, versti W. Shakespeareai??i??Ai?? XXI a. beveik nerimuotai, laisvokai elgiantis su originalo forma, kai beveik visa nAi??dienAi?? originalioji poezija taip pat nenaudoja rimA?, yra A?domu ir A?iuolaikiA?ka.

TaA?iau aA? asmeniA?kai regiu kitokA? W. Shakespeareai??i??Ai??, man jis yra klasikinAi??s eilAi??daros virtuozas, jo rimai ryA?kAi??s, balsu skaitomi posmai skambAi??s, versdama stengiausi ne perkurti W. Shakespeareai??i??Ai??, bet A?sigilinus palikti kuo daugiau jo paties, A?inoma, tokio, kokA? jA? iA? originalo A?sivaizdavau, ir tiek, kiek leido mano poetinAi?? technika.

ai??i?? Paskutinis klausimas ai??i?? iA? kitos operos. Kadangi Tavo tekstuose yra ir apokaliptiniA? motyvA?, gal galAi??tum atskleisti savo poA?iAi??rA? A? dabartA? ai??i?? ir A?monijos, ir Lietuvos lygmeniu.

ai??i?? Apie apokalipsAi?? aA? nenoriu kranksAi??ti, tai jau uA?fiksuota vienoje seniausiA? Naujojo Testamento knygA?, nebent mano giluminAi??s pajautos eilAi??raA?A?iuose iA?silietA? tam tikrais apokaliptiniais vaizdais. Kaip raA?Ai?? SAi??renas Kierkegaardas, Kristus yra gyvas ir A?iandien, tad kiekvienam A?mogui labai svarbu elgtis taip, kad Jo nenuviltA?, tam yra DeA?imt Dievo A?sakymA? ir asmeninAi?? tobulAi??jimo programa, o A?monijAi?? ir LietuvAi?? sukreA?iantys A?vykiai ai??i?? tai tik sunkAi??s iA?bandymai, turintys patikrinti mAi??sA? tikAi??jimo tvirtumAi??. Nuostabu, kai jam susvyravus, prie jo su nauja jAi??ga grA?A?tama iA? naujo.