PaA?nekesys apie parodAi?? ai??zVietos kartaai??? Kauno fotografijos galerijoje

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografijos parodos
AUTORIUS:Ai??DanutAi?? GambickaitAi??, Jolanta MarciA?auskytAi??-JuraA?ienAi??

DATA: 2012-09

PaA?nekesys apie parodAi?? ai??zVietos kartaai??? Kauno fotografijos galerijoje

DanutAi?? GambickaitAi??, Jolanta MarciA?auskytAi??-JuraA?ienAi??

Ai??is pokalbis yra apie 2012 Ai??Kauno fotografijos galerijoje veikusiAi?? parodAi?? (ir reiA?kinA?) ai??zVietos kartaai???. PirmAi?? kartAi?? paroda parodyta 2011 m. vasarAi?? festivalio ai??zTalino fotografijos mAi??nuoai??? rAi??muose.

DanutAi?? GambickaitAi?? (D. G.) Atsimenu, kad pats pirmas su A?ia paroda (ir reiA?kiniu) susijAi??s klausimas, kuris kilo, ai??i?? kas yra ta ai??zvietos kartaai???? KaA?in kodAi??l nesinorAi??jo pulti vartyti aiA?kinamosios literatAi??ros. NorsAi?? A?iuo atveju labai paranki parodAi?? lydinti kiA?eninAi??-delninAi?? knygelAi?? tuo paA?iu pavadinimu. Joje paaiA?kinta labai daug kas, beveik viskas, todAi??l nelengva apie vietos kartAi?? pasakyti kAi?? nors naujo ir netikAi??to. Parodos kuratorius Vytautas MichelkeviA?ius ten pateikia kelis priAi??jimus prie vietos kartos (reiA?kinio) apibrAi??A?imo. Pirmasis ai??i?? vietos karta sudaro ai??zchebrAi??ai???, bendrijAi??, karasAi??, o toliau kalba pakrypsta apie kuravimo strategijAi?? ai??i?? sava ai??zchebraai???. Antrasis, susijAi??s su atitikmeniu anglA? kalboje, ai??i?? generation of the place, kuris reiA?kia konkreA?ios vietos kartAi?? ir vietos gamybAi??. TaA?iau vartojant vertinA? vietos karta kalbama apie tai, kaip fotografijos konstruoja vietAi??. ai??zVietos kartaiai??? priklausantieji yra gimAi?? tarp 1975-1985 metA?. Dar viena vietos kartos ypatybAi?? ai??i?? kitokia nostalgijos pajauta. Kitokia tuo, kad ji atrodo labiau poetiA?ka ar lyriA?ka nei ankstesniosios (gimusiA? iki 1975). Kaip Jurijus Dobriakovas pavadina, prarastosios kartos nostalgija, ar jaunesniosios (gimusiA? po 1985), kuriAi?? aA? pavadinA?iau, tarkim, neaiA?kiAi??ja karta, nostalgija. KAi?? tu pasakytum apie vietos kartAi??? KAi??, pavyzdA?iui, manai apie tai, kad ji nurodo (ir kuria) linijinio laiko sAi??vokAi??, su kuria vis kovojame?

Jolanta MarciA?auskytAi??-JuraA?ienAi?? (J. M.-J.) Mane apAi??mAi??s dviprasmiA?kas jausmas. Viena vertus, atrodo, kad A?i paroda su visu savo turiniu, ai??zkartosai??? ir sovietmeA?io nostalgijos artikuliacija jau yra buvusi.Ai?? Teoriniuose pamAi??stymuose apie fotografijAi?? (ir ne tik) A?i tema taip daA?nai sutinkama, kad jau nuo pat pradA?iA? negalAi??jau kitaip A?iAi??rAi??ti A? parodAi??, kaip tik A? Dobriakovo (kaA?kodAi??l tik jo) tekstA? vizualinA? iA?siskleidimAi??. Man truputA? A?kyrus tas melancholiA?kas dairymasis atgal, taA?iau reikia pripaA?inti, kad tame vAi??lyvajame sovietmetyje iA? tiesA? yra kaA?kas. Retrogradinis A?vilgsnis, uA?kliAi??damas uA? kasdienybAi??s detaliA?, vaikystAi??s rakandA? ima ir prisilieA?ia prie ai??zateitiesai??? (bet ne socialiniu, o bAi??ties iA?gyvenimo poA?iAi??riu.)Ai?? AA? neA?inau, kaip tai paaiA?kinti. Gal toji karta ai??i?? mediumai tarp dviejA? epochA?? Bet galvoju dar ir apie tai, kad gal A?monAi??s yra pasiilgAi?? utopijos, didingA? ateities projekcijA?, todAi??l ir dairosi atgal. Ai??iandiena A?iandien neA?domi, nenostalgiA?ka. O kodAi??l sakai, kad po 1985-A?jA? gimAi?? ai??i?? neaiA?kioji karta? (Beje, aA? nekovoju prieA? linijinA? laikAi??. SpiralAi??, kuria tiki labiau, irgi sudaryta iA? linijos.)

D. G.Ai??KodAi??l neaiA?kioji? Na, pasirinkau pirmAi?? pasitaikiusA? A?odA?, bet jis nAi??ra netinkamas. Nieko A?ia gudraus ai??i?? ai??zneaiA?kiojiai???, nes dar nepasivadinusi, savAi??s neidentifikavusi. Kalbant apie kovas su linijiniu laiku, gal kiek pasikarA?A?iavau, nes ai??zkovotiai??? ai??i?? skamba grAi??smingai. TurAi??jau omenyje A?vairias teorijas, diskursus (jA? begalAi??), kvestionuojanA?ius linijinio-chronologinio (arba jei tau ai??zlinijaai??? per lanksti, galima sakyti ai??ztiesAi??ai???), taigi tiesinio laiko skaiA?iavimo sistemAi??, kuria paremta, pavyzdA?iui, mAi??sA? vadovAi??linAi?? istorija. Na jei norAi??tum kokio nors apA?iuopiamesnio pavyzdA?io, tai galAi??tA? bAi??ti facebook timelineai???as ai??i?? tokA? tiesinA? laikAi?? turAi??jau omenyje. Beje, su timelineai???u, kiek pamenu, labai kovojai. DAi??l distancijos mAi??sA? supratimas apie vietos kartoje save identifikuojanA?iuosius yra kiek efemeriA?kas, niekada iki galo ai??znepagausimai??? kaip jie jauA?iasi, kAi?? ir kaip atsimena etc. Kita vertus, daugelis vietos kartai aktualiA? reiA?kiniA? neatsirado ir nedingo staiga, kaip staiga (iA? karto) po 90-A?jA? neatsirado nepriklausomybAi?? ai??i?? viskas persidengia, egzistuoja A?vairAi??s liekamieji reiA?kiniai, sluoksniai ir posluoksniai etc.

Man A?domus pastebAi??jimas, kad A?i paroda tau atrodo lyg jau bAi??tA? buvusi, man ji irgi atrodo tarsi jau A?vykusi. O tas vietos kartos (sAi??vokos) dairymasis atgal nostalgija (ir melancholija) yra klampAi??s dalykai, o kalbAi??jimas apie jas dar klampesnis, kaip koks lakusis smAi??lis, tad per daug nespurdAi??damos (kad visai neA?klimptumAi??m) gal judAi??kime toliau. KAi?? tu manai apie paA?iAi?? parodAi???

(J. M.-J.) Apie parodAi?? nieko nemanau. Paroda man ai??znesimanoai???Ai?? dAi??l bent keliA? prieA?asA?iA?. Pirma ai??i?? A?i paroda man labiau regisi kaip tekstas, o ne vaizdA? paroda. (TiesAi?? sakant, taip vertinu visas MichelkeviA?iaus kuruotas parodas, gal A?ia senas A?pratimas? O ir pats jis save kaA?kada pavadino ai??ztekstaA?mogiuai???, tai galvoju, kad tame yra racijos.) Tai ne dAi??l to, kad joje rodomi kAi??riniai bAi??tA? mane nuvylAi??. Nors teko matyti tik ai??zkameriA?kAi??ai??? parodos variantAi?? Kaune, o ne viso pajAi??gumo darinA? Taline, pripaA?A?stu, kad paroda yra gera.Ai?? Gera, nes yra gerA? kAi??riniA?. Ai??siminAi?? Roberto Narkaus ir Mildos ZabarauskaitAi??s saulAi??s zuikiai ant sovietiniA? daugiabuA?iA? langA?, Arnio BalA?iaus fotografijos, imituojanA?ios sovietinAi??s vaikystAi??s situacijas. (Tiesa, A?vilgtelAi??jus A? jas pirmAi??kart, pirA?te pirA?osi RamunAi??s PigagaitAi??s ai??zMano miestelio A?monAi??sai???, bet paskui iA?aiA?kAi??jo, kad A?ia truputA? kas kita.) Dar keletas. TaA?iau paroda vis tiek liko tekstu, nes labai stiprios parodos dalyvius ir jA? kAi??rinius riA?anA?ios siAi??lAi??s. Taip sakant ai??i?? stipri argumentacija, kuri A?oka priekin vaizdo. Kartais ima ir taip nutinka. Galima bAi??tA? reaguoti A? A?iaip jau kiek pabodusiAi?? postsovietinAi??s kartos problemAi??lAi?? alergiA?kai, bet A?ia jau paties rAi??pestis, o ne pagalys A? parodos ratus.

D. G. Jei jau prakalbome apie jAi?? kaip apie tekstAi??, man jame regisi kelios kryptys. Pirmoji kone tiesiogiai atliepianti aptariamos kartos specifiA?kumAi??, problematiA?kumAi??, ypatingumAi??. Ai??iai krypA?iai bAi??tA? galima priskirti Ivars Gravlejs, Arnis BalA?us, Ieva Epnere, Marge Monko, Rimo Sakalausko kAi??rinius. Jie taip ryA?kiai atliepia parodos koncepcijAi??, kad galA? gale jos kontekste ima atrodyti iliustratyviai, jokiu bAi??dA? nesakau, kad jie tokie yra, nes kokios nors kitos parodos kontekste jie atrodytA? visai kitaip. AntrAi??jAi?? kryptA? sudaro parodos temAi?? netiesiogiai arba ne taip (maA?iau) tiesiogiai atliepiantys Elina Ruka, Kaspars Podnieks, Krista Molder, Sigrid Viir, Tado Ai??arAi??no, Ugniaus Gelgudos, Roberto Narkaus ir Mildos ZabarauskaitAi??s, AkvilAi??s AnglickaitAi??s kAi??riniai. Jie parodos kontekste man pasirodAi?? atviresni.

J. M-J. Taip, geras A?odis ai??i?? ai??zatviresniai???. Kai pagalvoji, tai tekstinis parodos charakteris sureguliuoja interpretacijos laukAi?? ir jA? truputA? uA?daro.Ai?? Kaip ir pastebAi??jai anksA?iau, patys organizatoriai pasirAi??pino puikiai viskAi?? A?tekstinti parodAi?? lydinA?ioje A?avingoje knygutAi??je, kas kaip visad padaro savo. SuvarA?o, pateikdamas per daug raktA?. O ir pats kartos arba karaso reiA?kinys gerokai hermetiA?kas, kAi?? jau irgi A?vardijome. Bet patys kAi??riniai, atriA?ti nuo tekstinio parodos voratinklio bAi??tA? net labai atviri. Smulkus pavyzdys, iliustruojantis gabaliukAi?? A?ios minties ai??i?? Tado Ai??arAi??no A?vaigA?dA?iA? karA? personaA?as, kaA?ko besisukinAi??jantis aplink miA?ko Ai??A?uolAi??, klampojantis po sudA?iuvusius A?olynus lietuviA?kuose laukuose. BeA?iAi??rAi??damos A? tas fotografijas su D. T. jau buvom bepradedanA?ios lA?sti ir A? lietuviA? tautosakAi??, ir kaip A? kai kuriuos pasAi??lius negalima eiti, nes laumAi??s sugaus (ypaA?, jei esi bernelis). Prisigamino asociacijA?, kurios buvo A?domesnAi??s negu paties autoriaus siekiama A?vaizdinti ir A?vaizdinta mintis apie plAi??stanA?iAi?? vakarietiA?kos masinAi??s kultAi??ros A?takAi??.

D. G. O aA? A?iAi??rAi??dama Tado Ai??arAi??no fotografijas atsiminiau Talino situacijAi?? tuo sovietmeA?io laikotarpiu, kai Helsinkyje buvo pastatytas naujas didelis televizijos bokA?tas, kurio siunA?iamos bangos buvo tokiosAi?? stiprios, kad A?iaurAi??s Estijos gyventojai be didelio vargo A?iAi??rAi??davo vakarietiA?kas televizijos programas. Tokiu bAi??du mieste susiklostydavo labai kurioziA?kA? situacijA?, pavyzdA?iui, tai vienur, tai kitur prie vakarietiA?kiau atrodanA?iA? maA?inA? trindavosi berniukai kaA?kAi?? burbantys A? savo A?sivaizduojamus laikrodA?ius, tai atkartodami serialo ai??zRatuotas riterisai??? scenas. Arba vienAi?? dienAi?? kaA?kodAi??l staiga A?monAi??s pradAi??jo plAi??sti A? TalinAi??. Pasirodo, tAi?? vakarAi?? suomiA? televizija pradAi??jo transliuoti vienAi?? pirmA?jA? erotiniA? serialA?. Kiek uA?sikalbAi??jau, bet A?tai kaip suveikia atmintis. Ai??iuo atveju atsimenami dalykai (nors ir ne mano, tiksliau manieji ne autentiA?ki) yra labai patrauklAi??s, mAi??sinantys, komiA?ki, kurioziA?ki, keisti. Kalbant apie keistenybes, norAi??A?iau pacituoti JurijA?: ai??z mAi??sA? atmintis pati savaime yra ai??zkeista vietaai???, mus nepaliaujamai traukia ir intriguoja A?vairios keistos vietos ir situacijos, konspiracijos teorijos ir miesto legendos, ai??zTvin Pyksasai???, ai??zautsaideriA?ai??? menas, atsiskyrAi??liA? komunos, niekam neA?inomi keistA? filmA? ir muzikos kAi??rAi??jai, miesto uA?kaboriai, laike uA?sikonservavAi?? rajonai ir t.t.ai???. Tokios tad sovietmeA?io saulAi??lydyje gimusiA?jA? traukos, kurios vienokiu ar kitokiu pavidalu turbAi??t iA?lieka ilgam. Parodoje jos daugiau ar maA?iau aiA?kiai atsiskleidA?ia.

J. M-J. Galvoju, kad mAi??sA? atmintis ai??i?? ir ai??zkeista vietaai???, ir A?iaip jau normaliA?, A?prastA? dalykA? ai??zkeistintojaai???. Turiu galvoj, kad praAi??jus tam tikram laikui, grAi??A?iojamAi??s atgal ir imame keistinti praeitA?. Tiek nedaug laiko palyginti praAi??jo nuo mano paA?ios vaikystAi??s, o viskas joje atrodo taip keistaai??i?? A?inai, A?itaip besvarstant ryA?kAi??ja, kad ai??zvietos kartaai??? iA? tiesA? panaA?Ai??s A? vaikus. Atmintis juos laiko pririA?usi bambagysle prie vAi??lyvojo sovietmeA?io patirties. Tai atliepia Svetlanos Boym reflektyviosios atminties sAi??voka, A?yminti pastangas atgaivinti praeitA? tam, kad bAi??tA? galima jAi?? permAi??styti. TokiA? mAi??ginimA? apstu kine, literatAi??roje, muzikoje, vizualiuosiuose menuose. Nostalgija arba Ostalgija tapo madinga mAi??sA? laiku. Ai??domu, kurioje timelineai???o (arba spiralAi??s) vietoje A?is taA?kas atrodys buvAi??s, kai A?iAi??rAi??sim A? jA? jau iA? ateities.