Patriotizmo pagrindai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Patriotizmas
AUTORIUS:Ai??A?ygimantas Pavilionis
DATA: 2013-03

Patriotizmo pagrindai

A?ygimantas Pavilionis

PopieA?iA?kasis mokymas ir Lietuvos politinAi?? tapatybAi??

Ai??venA?iant 23-iAi??sias atkurtosios nepriklausomybAi??s metines, rengiantis pirmajam pirmininkavimui Europos SAi??jungoje, kalbA? apie bAi??tinybAi?? gilinti tolesnAi?? ES integracijAi?? sAi??kuryje, o kartu iA? A?alies stebint vis labiau iA? kairAi??s bei deA?inAi??s radikalAi??janA?iAi?? visuomenAi??, daA?nai susimAi??stau apie patriotizmo prasmAi??, tikslAi??, mAi??sA? ai??i?? lietuviA? tautos ai??i?? misijAi?? pasaulyje, kuris tampa vis sudAi??tingesnis. Lietuva patyrAi?? labai daug pokyA?iA?, transformacijA?, ir prieA? pasineriant A? tolesnius eksperimentus norisi apmAi??styti tAi?? keliAi??, kurA? nuAi??jome bei ramiai paA?velgti A? ateitA?. JauA?iu, kad turime savo misijAi??, savo paA?aukimAi??, kurA? dAi??l A?vairiA? totalitarizmo traumA? bei pokyA?iA? sunku aiA?kiai suvokti, taA?iau A?inau, kad jis yra daugelio A?moniA? A?irdyje, tik jA? sunku iA?sakyti. Gal ir todAi??l, kad iki A?iol niekas per daug neklausAi?? ai??i?? visa mAi??sA? 23 metA? nepriklausomybAi??s istorija iA? esmAi??s buvo nukreipta A? materialios, o ne dvasinAi??s laisvAi??s atstatymAi??. Materiali laisvAi?? iA? esmAi??s atkurta, galA? gale jos niekada nebus gana ir nuolat turAi??sime dAi??l jos kovoti, nes materialus pradas savaime bus visA? kitA? tautA? ar interesA? taikinys. AtAi??jo pats laikas susirAi??pinti dvasiniais mAi??sA? patriotizmo pagrindais, suvokti savo misijAi??, ilgalaikAi?? tautos iA?likimo strategijAi??, taip pat ir uA?davinius, kuriems esame iA?skirtinai gabAi??s, kuriems turime paA?aukimAi??. Juk bAi??tent dAi??l to iA?likome visAi?? tAi??kstantA? metA?, sugebAi??jome pasiprieA?inti ir palauA?ti nuoA?miausiAi?? totalitarizmo maA?inAi??, kokia tik egzistavo pasaulyje.

Esu dAi??kingas Dievui, kad ieA?kodamas atsakymA? A? A?iuos klausimus turAi??jau galimybAi?? A?sigilinti A? paskutiniA?jA? dviejA? popieA?iA? ai??i?? Jono Pauliaus II bei BenediktoAi??XVIAi??ai??i?? darbus, veiklAi??, kAi??rinius, be kuriA?, tikAi??tina, mAi??sA? kova uA? laisvAi?? nebAi??tA? buvusi sAi??kminga. YpaA? neAi??tikAi??tai pasibaigus Benedikto XVI pontifikatui prieA? mus atsiveria savita tuA?tuma ir neA?inomybAi??. KarA?tligiA?kai bandome dar geriau suprasti kAi?? mums norAi??jo pasakyti A?ie du ypatingi A?monAi??s, kurie uA?baigAi?? epochAi??, atvedusiAi?? mus A? laisvAi?? ir paliko mus lyg vienui vienus su savo laisve ir atsakomybe prieA? sudAi??tingAi?? pasaulA? su visais pasirinkimais. Jonas Paulius II savo pontifikato metu pasikliovAi?? ir visada rAi??mAi??si kardinolu Josephu Ratzingeriu, o A?is visada buvo laikomas genialiu teologu filosofo paA?onAi??je, jie papildAi?? vienas kitAi??. AbiejA? popieA?iA? poveikis buvo giliai socialinis, nukreiptas A? dabarties pasaulA?, abiejA? popieA?iA? poveikis KatalikA? BaA?nyA?iai, ypaA? pasaulieA?iams, buvo beprecedentis. Esu A?sitikinAi??s, kad Ai??ventojo Sosto bei JAV ai??zA?ventoji sAi??jungaai??? A?veikiant komunizmAi?? buvo viena svarbiausiA? iA?oriniA?, taip pat ir vidiniA? atramA? mAi??sA? kelyje A? Kovo 11-Ai??jAi?? ir Sausio 13-Ai??jAi??.

TaA?iau, deja, dalies A?inios, kuriAi?? skleidAi?? popieA?iai, mes iki galo nepriAi??mAi??me. Po nepriklausomybAi??s atgaAi??vimo labai greitai paskendome medA?iaginio, technokratinio, neoliberalaus buvimo terpAi??je, kuri A?iandien iA?sikerojusi visoje ES, praAi??jusiame deA?imtmetyje oficialiai atsiA?egnojusi nuo savo krikA?A?ioniA?kA? A?aknA? ir paveldo. Tektoninis lAi??A?is, atsivAi??rAi??s prieA? mus tik A?stojus A? ES, deja, iki A?iol nAi??ra suprastas. NeA?A?velgdami strateginAi??s, dvasinAi??s grAi??smAi??s mAi??sA? Europos projektui, A?inoma, negalime suprasti pavojA?, kylanA?iA? mAi??sA? paA?iA? patriotizmui, kurA? palengva pamirA?tame, kadangi jo iA? esmAi??s nereikia lengvoje bAi??tyje, mums siAi??lomoje ES kasdienybAi??s. Net atvirkA?A?iai, patriotizmas, kaip ir religinAi?? tapatybAi??, dabartinAi??je ES realiai suvokiamas kaip atgyvena, blogis, prieA?taravimas ai??zbendrajam kompromisuiai???, ai??zBriuseliuiai???, nesusimAi??stant, kad toks Europos projektas palengva tampa svetimas mAi??sA? vertybAi??ms, tapatybei, paA?aukimui.

Politikos filosofijos, strategijos trAi??kumas suvokiant mAi??sA? tautos misijAi?? ypaA? iA?ryA?kAi??jo A?stojus A? ES, kuomet LietuvAi?? uA?griuvo informacijos, pasirinkimA?, dalyvavimA? lavina. Netruko atsiverti A?imtai sektoriniA? pjAi??viA?, receptA?, prioritetA?, daA?nai prieA?taraujanA?iA? tarpusavyje, stokojanA?iA? vientisumo ir bendros programinAi??s krypties. Lietuva skAi??sta materialiose horizontalaus buvimo ES detalAi??se, taA?iau iki A?iol nAi??ra bandA?iusi savo veiklAi?? ES A?vertinti vertikaliu, dvasiniu pjAi??viu, metafiziA?kai, kaip EuropAi?? ir pasaulA? vertina KatalikA? BaA?nyA?ia ai??i?? vienintelAi?? institucija Europoje, kuri nepertraukiamai veikia du tAi??kstanA?ius metA?, ir kuriai niekas kitas tverme ir indAi??liu A? Europos kAi??rimAi?? prilygti negali. Jeigu Lietuva nori ES iA?likti kaip tauta, daranti strateginAi?? A?takAi?? regionui, Europai, pasauliui, tai ji privalo atpaA?inti savo veikimo principus ir misijAi??, kuriAi?? ai??i?? anot Jono PauliausAi??II ai??i?? kiekviena valstybAi?? A?gauna KrikA?to momentu.

I. KrikA?A?ioniA?koji Europos ir tautinAi?? tapatybAi??s: ieA?kant harmonijos

Ar A?manoma suderinti mAi??sA? krikA?A?ioniA?kAi?? europinA? paA?aukimAi??, kurA? A?gijome su 1387 m. krikA?tu, su mAi??sA? senAi??ja lietuviA?ka, gal net iA? dalies pagoniA?ka tapatybe? Kaip dera lietuviA?koji tapatybAi?? su modernios ir visas maA?umas po savo stogu apjungianA?ios valstybAi??s koncepcija, juolab su iki A?tarumo bei kraA?tutinumA? tolerantiA?kos ES vaizdiniu? Arba su globaliu bAi??simuoju pasauliu, kur iA?nyksta bet kokios tradicinAi??s ribos, tapatybAi??s, kur lyg Dangus ir A?emAi??, Rojus ir Pragaras, Juoda ir Balta, Tiesa ir Melas, Tamsa ir Ai??viesa neatskiriamai susilieja?

Jono Pauliaus II ir Benedikto VI atsakymai A? tokius klausimus yra unikalAi??s, nebAi??tinai sutampa, taA?iau juos verta iA?girsti prieA? mums apsisprendA?iant dAi??l tolesnAi??s integracijos A?… kAi?? konkreA?iai pasakyti sunku, nes tai, kas iA?nyra prieA? mAi??sA? akis, yra iA? esmAi??s nepriklausoma nuo mAi??sA? sAi??monAi??s, ketinimA?, tikslA? ar interesA?. Tai yra tiesiog ai??ztaiai???. A?inoma, jeigu mes norime ai??ztaiai??? formuoti, turime paprasA?iausiai sustoti ir susimAi??styti, pabandyti atsikratyti kasdienybAi??s bei dabartinAi??s konjunktAi??ros siAi??lomo pasaulAi??A?iAi??rinio diktato. Kaip tai jau A?imtmeA?ius daro KatalikA? BaA?nyA?ia ir kol kas veda paskui save dalA? pasaulio. Beje, geresniAi??jAi?? dalA?.

Jonas Paulius II tautiA?kumAi?? traktuoja kaip kiekvieno A?mogaus lemtA?, misijAi??, lyg tarpinAi?? tapatybAi??, deranA?iAi?? ir su individualia A?mogaus, ir su platesne regionine ar pasauline krikA?A?ioniA?kAi??ja tapatybe ai??i?? kiekvienas (asmeninis, tautinis, regioninis, religinis) jos lygmuo uA?ima deramAi?? vietAi??, kiekvieno jA? praradimas sukelia egzistencinAi?? tuA?tumAi??, suardo prigimtinAi?? harmonijAi??, metafizinAi?? tvarkAi??.

Tuo tarpu Ratzingeris A? tautiA?kumAi?? A?velgia kur kas negatyviau ai??i?? kaip A? savitAi?? sekuliarizuotAi?? religijos pakaitalAi??, kuris dAi??l globalizacijos vis labiau praranda savo prasmAi??, kadangi iA?nyksta ribos tarp objektyvaus ir subjektyvaus pasaulio, A?mogaus ir tautos, A?monAi??s vis maA?iau save sieja su A?eme, parapija, tauta, regionu ir vienijasi interesA? ar kitokiA? tapatybiA? pagrindu, tarp jA? ir krikA?A?ioniA?kuoju. PaA?iAi?? tautinAi?? valstybAi?? Ratzingeris laiko tiesiogine XVIIai??i??XVIII a. sekuliarizacijos pasekme, kai krikA?A?ionio ir pasaulieA?io sAi??vokos Europoje atsiskyrAi??, tautiA?kumui vis aiA?kiau tampant suabsoliutintu sekuliarios valstybAi??s egzistencijos pagrindu, o religijai vis labiau teliekant privaA?iu pilieA?iA? reikalu. BAi??tent A?i sekuliarizuotos tautinAi??s valstybAi??s koncepcija, sekuliarizuotos politikos atskyrimas nuo moraliniA? ar dvasiniA? pamatA?, Ratzingerio nuomone, ir atvedAi?? EuropAi?? prie didA?iA?jA? konfliktA? XX a., faA?istinio ir komunistinio totalitarizmo iA?kilimo1.

PanagrinAi??kime A?iuos skirtumus atidA?iau. Jono Pauliaus II A?mogus ai??i?? A?gavAi??s prigimtinAi?? metapolitinAi?? laisvAi?? bAi??tent dAi??l savo individualios, tautinAi??s, krikA?A?ioniA?kos tapatybAi??s, A?sijungAi??s A? prigimtinius darinius, nugalAi??jAi??s totalitarizmus, sukAi??rAi??s ai??ztautA? EuropAi??ai???. Jonas PauliusAi??II iA?ryA?kino tikinA?iosios tautos vaidmenA? bendrame pasaulinio iA?sigelbAi??jimo lauke. Savo ruoA?tu jis aiA?kiai atskiria patriotizmAi?? nuo nacionalizmo ai??i?? kadangi niekas negali turAi??ti priekaiA?tA? ai??zteisAi??tai savo A?alies meilei arba jos tapatybAi??s vertinimuiai???2. Jonas Paulius II iA?kelia ai??zmisijinA? patriotizmAi??ai??? ai??i?? tautos gebAi??jimAi?? suvokti savo istorinAi?? misijAi?? globalaus iA?sigelbAi??jimo fone, suvokti savo giliAi?? vertybinAi??, dvasinAi?? tapatybAi??, uA?pildyti A?iuo dvasiniu turiniu savo nacionalinA?, regioninA? ar globalA? veikimAi??, nes tik tokiu keliu tauta gali tapti iA?gelbAi??to, iA?pirkto pasaulio dalimi, tik A?itaip ji gali iA?likti A?emAi??lapyje. Jono Pauliaus II teigimu, sAi??voka ai??ztAi??vynAi??ai??? yra susijusi su ai??ztAi??voai??? arba ai??zmotinos tAi??vynAi??sai??? sAi??voka ai??i?? ji esanti ai??ztapatinama su paveldu, su iA? mAi??sA? tAi??vA? gauta gAi??rybiA? visuma ai??i?? palikimuai???3. Jono Pauliaus II manymu, ai??ztAi??vynAi??s sAi??voka apima vertybes ir dvasinA? turinA?, kurA? sudaro kurios nors konkreA?ios tautos kultAi??raai???4. Anot Jono Pauliaus II, tAi??vynAi??s atspindi ai??zgilA? ryA?A? tarp dvasiniA? ir materialiA? dalykA?, tarp kultAi??ros ir teritorijos ai??i?? iA? tautos jAi??ga atimta teritorija tampa lyg praA?ymas ir net A?auksmas, pasiekiantis paA?ios tautos dvasiAi??ai???5. ai??zTAi??vasai??? Kristaus lAi??pose skamba kaip esminis A?odis ai??i?? ai??zvisa man yra mano TAi??vo duotaai??? (Mt 11, 27; plg. Lk 10, 22). Net ir pati krikA?A?ionybAi?? yra ai??zA?is paveldas, kuriame labai svarbus yra Motinos indAi??lis, todAi??l BaA?nyA?ia vadinama motina: mater ecclesiaai???6. TodAi??l, anot Jono Pauliaus II, ai??zpalikimas, kurA? gauname iA? Kristaus ai??i?? tai A?mogaus tAi??vynAi??s ir kultAi??ros paveldo dalis, kreipiantis amA?inosios TAi??vynAi??s linkai???7. Tauta yra labai svarbi dalis A?io pamatinio ryA?io su dvasiniu paveldu, kuris, savo ruoA?tu, veda A? visuotinA? iA?sigelbAi??jimAi??. Taigi Jonas Paulius II atskleidAi?? dvasinA? ryA?A? tarp A?mogaus ir jo tautinAi??s, kultAi??rinAi??s ir globalios religinAi??s tapatybAi??s. A?mogus, atitrAi??kAi??s nuo savo kultAi??ros, tautos, paveldo, praranda ryA?A? su savo paties paA?aukimu. Savo ruoA?tu, funkcionalistinis ES modelis iA? esmAi??s atmeta galimybAi?? gilintis A? Europos, juo labiau jos tautA? prigimtA? ir tapatybAi??, buvimo Europoje prasmAi?? ar tikslAi??.

Benedikto XVI A?mogus ai??i?? VakarA? Europos A?mogus, ateities A?mogus, kuris praranda ar jau prarado savo tautinAi?? tapatybAi??, skAi??sta medA?iaginiame vartotojiA?kume, palengva grimzta A? nebAi??tA?. Jonui Pauliui II tautiA?kumas buvo vienas svarbiausiA? prigimtiniA? principA?, leidusiA? pasiprieA?inti komunizmui, tarytum atspindintis Vidurio ar RytA? Europos revoliucijA? entuziazmAi?? ir viltA?. O Benediktas XVI kalba apie vieniA?Ai?? jau iA?siplAi??tusios Europos A?mogA?, kuris yra praradAi??s viltA?, tapatybAi??, jauA?iantis savo tradicinAi??s civilizacijos pabaigAi??. IA?rinkto Jono Pauliaus II pirmieji A?odA?iai ai??zNebijokiteai??? buvo nukreipti A? pasiprieA?inimAi??, dvasios laisvAi??, kovAi?? uA? savo krikA?A?ioniA?kAi??, istorinAi??, tautinAi?? prigimtinAi?? tapatybAi??, tikAi??jimAi?? ateitimi, o Benediktas XVI savo apmAi??stymus skiria vieniA?am A?mogui, kuriam siAi??lo surasti savo tapatybAi?? ai??zA?ventA?jA? bendrijoje, komunijojeai???8, kuriai negalioja nei laiko, nei vietos (atitinkamai ir tautiA?kumo) apibrAi??A?imai. Ai??iai krikA?A?ioniA? bendrijai priklauso visi anksA?iau mirusieji, A?iuo metu gyvenantieji ir ateityje gyvensiantys krikA?A?ionys, eschatologinAi??s Dievo KaralystAi??s nariai. Ne atsitiktinai savo kAi??ryboje Ratzingeris tokA? didelA? dAi??mesA? skyrAi?? sekmadieninei Ai??ventA?jA? litanijai, kurioje susivienija visi krikA?A?ionys, gyvieji ir mirusieji.

SimboliA?kas ir Ratzingerio popieA?iaus vardas ai??i?? Benediktas, nurodantis A? po VakarA? Romos imperijos A?lugimo atAi??jusius vadinamuosius Tamsiuosius laikus, pripildytus reliatyvizmo, skepticizmo, netikAi??jimo. 480 m. po Kristaus Umbrijoje gimAi??s Benediktas savuoju pavyzdA?iu, mokymu ir ypaA? Regula padAi??jo tvirtus pagrindus ne tik vakarietiA?kai vienuolinei gyvensenai, bet ir vienuolijA? sistemai, dar vadinamai krikA?A?ioniA?kAi??ja akademija, kuri karA?, ekonominiA? sunkumA?, socialiniA? neramumA?, imperijos A?lugimo sAi??lygomis iA?saugojo klasikinAi??s kultAi??ros idAi??jas, krikA?A?ioniA?kos tradicijos tekstus, tiesiog ai??i?? moralines normas, kuriA? pagrindu vAi??liau susikAi??rAi?? tai, kas vadinama ai??zEuropaai???9, ai??i?? neatsitiktinai 1964Ai??m. spalio 24 d. popieA?ius Paulius VI A?v.Ai??BenediktAi?? paskelbAi?? Europos globAi??ju. Vienas ryA?kiausiA? A?iuolaikiniA? britA? filosofA? Alasdairas MacIntyreai???as dar 1981Ai??m. pasirodA?iusiame moralAi??s filosofijos veikale teigAi??10, kad dabartiniai laikai iA? esmAi??s panaA?Ai??s A? A?v. Benedikto laikus, kai pradAi??ti kurti vienuolynai, padAi??jAi?? iA?saugoti VakarA? civilizacijAi??: ai??zA?iandien svarbiausia sukurti tokias vietinAi??s bendruomenAi??s formas, kuriose artAi??jant naujiems tamsiesiems amA?iams bAi??tA? iA?saugotas pilietiA?kumas, intelektualus ir moralinis gyvenimasai???11. MacIntyreai???as pastebi, kad kaip ir V a., dabar Europoje dominuojanti barbarA? kultAi??ra, kurioje reliatyvizmas yra sumiA?Ai??s su nepamatuojamais norais, kurioje emocija yra pakeitusi protAi??. Kartu jis taikliai ir ironiA?kai A?A?velgia vienAi?? skirtumAi??: ai??zA?A? kartAi?? barbarai jau nelaukia uA? sienA?, jie jau kuris laikas mums vadovauja. [...] A?iandien mes visi laukiame ne Godo, o A?v. Benediktoai???12.

Galima sakyti, kad 2005 m. ir stojusiais naujojo ai??zBenedikto laikaisai??? religinAi?? tapatybAi?? tapo viena svarbiausiA? egzistenciA?kai pasimetusiam, savastA? beprarandanA?iam A?mogui. Daugelis net ir nesusijusiA? su BaA?nyA?ia A?iuolaikiniA? tyrinAi??tojA? pastebi A?A? fenomenAi??Ai??ai??i?? ai??zaplink pasaulA?Ai??ai??i?? nuo pietiniA? JAV valstijA? iki ArtimA?jA? RytA?Ai??ai??i?? visur kyla religijos reikA?mAi??ai???13, o jAi?? skatina bAi??tent globalizacija ai??i?? ai??znaujieji megapoliai tampa rojumi religiniam atgimimuiai???14. KrikA?A?ioniA?koji tapatybAi?? A?gyja ypatingos reikA?mAi??s ypaA? A?iais laikais, kai pasaulis tampa globaliu kaimu, kai nyksta tradicinAi??s bendruomenAi??s, nuo parapijA? iki tautiniA? valstybiA?, yra tradiciniai politiniai, socialiniai, religiniai, moraliniai ar kiti orientyrai, kai dvasinis pasaulis tampa tik vidinAi??s psichologinAi??s bAi??senos iA?raiA?ka, o iA?orinis pasaulis ai??i?? paties A?mogaus sukurtA? prasmiA? rinkiniu. Ratzingeris A?iAi?? bAi??senAi?? A?vardija grA?A?imu A? ai??zpagonybAi??s amA?iA?ai???15, o gal net A? ai??zdar baisesnA?ai??? periodAi??, kadangi pagonybAi??s laikais buvo tikima dievais, o dabar ir A?io tikAi??jimo nebelieka, vertybAi??s niveliuojamos, prasmAi??s ir tiesos tampa reliatyvios. BaA?nyA?ia, kaip ir visas pasaulis, lyg grA?A?ta A? savo iA?takas ai??i?? BaA?nyA?ia A?iuo metu ir vAi??l buriasi iA? pagoniA?, ir ta prasme kartojasi patyrimas, A?gytas JAi??zaus mokiniA? ir paties JAi??zaus, pasakiusio, kad ai??zniekur Izraelyje neradau tokio tikAi??jimoai??? (Mt 8, 10), kaip tarp pagoniA?16. Ratzingeris tiki, kad tame perdAi??m pagoniA?kame, susiskaldA?iusiame pasaulyje bAi??tent krikA?A?ionybAi?? atliks svarbA? apjungiantA? vaidmenA?, BaA?nyA?ia taps stipria ir dvasinga maA?uma, ai??zkupina gyvybAi??sai??? kankiniA? BaA?nyA?ia. Ratzingerio svarstymu, ai??zmatyt, turime atsisveikinti su mintimis apie tautinAi?? BaA?nyA?iAi??; galimas daiktas, mAi??sA? laukia kitoniA?ka, nauja BaA?nyA?ios istorijos epochaai???17, ai??zBaA?nyA?ia [...] daugiau panaA?Ai??s A? maA?umA? BaA?nyA?iAi??, ji gyvuos kaip nedideli, gyvi tikrai A?sitikinusiA? ir tikinA?iA?jA?, iA? savo A?sitikinimo ir tikAi??jimo veikianA?iA? rateliaiai???18. Savo ruoA?tu, A?ie maA?umA? rateliai kartu bus ir naujos, globalios vienybAi??s pagrindas.

Taigi Jonas Pauliaus II Europos ir tautiA?kumo klausimais buvo atgimimo A?auklys ir vienytojas, o Benediktas XVI ai??i?? post-Europos pranaA?as, skelbiantis tradicinAi??s Europos, tautiA?kumo pabaigAi??, siAi??lantis kurti vienuolynus, remtis krikA?A?ioniA?ka metapolitika ir ruoA?tis postistoriniam laikotarpiui. Jonas Paulius II atstovavo XXAi??a. Europai ir jos triumfui prieA? totalitarines sistemas, o Benediktas XVI ai??i?? XXI a. nusivylimui, laukiantiems iA?A?Ai??kiams, kartu ir dutAi??kstantmetei krikA?A?ioniA?kai stipAi??rybei iA?tverti ir A?veikti A?iuos pokyA?ius, remiantis BaA?nyA?ios socialine doktrina, krikA?A?ioniA?ka metapolitika. ES Lisabonos sutartis buvo lyg simbolinis lAi??A?is tarp A?iA? dviejA? popieA?iA? reprezentuojamA? dvasiniA? epochA?. A?inia, A?ie popieA?iA? poA?iAi??rio A? tautiA?kumAi?? skirtumai atspindi ne tik skirtingas epochas, bet kartu ir skirtingas ES A?aliA? istorines patirtis. Jono Pauliaus II paA?iAi??ros artimesnAi??s Vidurio ir RytA? Europos tautoms, o Benedikto XVI ai??i?? labiau atspindi postistorinAi??s Europos dramAi??, A? kuriAi?? palengva A?engia ir Vidurio ir RytA? Europa, nors A?iuo metu ES A?ios dvi tradicijos koegzistuoja ir konfliktuoja. Daugelis Vidurio ir RytA? Europos A?aliA? (iA? dalies ir JungtinAi?? KaralystAi??, deA?inieji A?ios ideologijos laikosi ir PrancAi??zijoje, vis labiau ai??i?? ir Vokietijoje) atstovauja vadinamajai ai??ztautA? Europaiai??? (A?inoma, tai priklauso ir nuo konkreA?iA? vadovaujanA?iA? politiniA? jAi??gA? ar lyderiA? asmeniniA? nuostatA?), daugelis A?iA? A?aliA? pilieA?iA? sieja save su savo tauta, jos misija platesnAi??je ES. Savo ruoA?tu, iA?blAi??sus plAi??tros entuziazmui ir ypaA? po paskutinAi??s didA?iosios finansA? bei ekonomikos krizAi??s RytA? Europos A?alyse atsiranda vis daugiau nusivylimo, skeptiA?kumo, vieniA?umo, kurA? pranaA?auja Benediktas XVI. Dar Jonas Paulius II pastebAi??jo, kad ai??zVakarA? Europos A?alys jau pasiekAi?? bAi??senAi??, kuriAi?? galAi??tume pavadinti ai??zpost-tapatybeai???, taA?iau, deja, A?i bAi??sena A?iuo metu tampa artima ir naujoms ES A?alims.

IA? esmAi??s Europa ai??i?? kaip ir Lietuva ar kiekviena Europos tauta ai??i?? gali pasirinkti tarp A?iA? dviejA? metapolitiniA? vizijA? ai??i?? susivienyti A? tautAi??, suvokianA?iAi?? savo misijAi?? bei paA?aukimAi??, atsiremti A? pamatines krikA?A?ioniA?kas vertybes ir siekti pasaulA? padaryti geresnA?, arba ai??i?? kaip kad Benediktas XVI ne vienAi?? kartAi?? A?spAi??jo savo pontifikato metu ai??i?? ruoA?tis ai??zpost-tapatybAi??sai??? periodui, kuris palengAi??va tampa dabartinAi??s ES esme, kai Lietuva kaip tapatybAi?? tiesiog iA?nyks, bet liks stiprios ir besiprieA?inanA?ios vertybinAi??s grupAi??s, kurios turAi??s jungtis A? platesnius geoAi??politinius, funkcinius ar kitokius darinius, kovojanA?ius uA? savo iA?likimAi?? iki galo.

II. KatalikiA?kumo ir tautiA?kumo sintezAi?? kaip Lietuvos iA?likimo pagrindas

BaA?nyA?ios socialinAi?? doktrina Lietuvoje niekada nebuvo bandyta nuosekliai A?gyvendinti. KrikA?A?ioniA? demokratA? valdymas Lietuvoje buvo epizodinis ir prieA?kario (Antrosios) Respublikos metais, ir atkAi??rus NepriklausomybAi?? 1990 m. ai??i?? abiem atvejais krikA?A?ionys demokratai buvo iA? politinAi??s arenos labai greitai iA?stumti, suA?lugdyti, aktyvesni katalikA? socialiniai sAi??jAi??dA?iai (pavyzdA?iui, ateitininkai) nuo 1926 m. buvo uA?drausti, o po sovietA? okupacijos nesugebAi??jo savo veiklos pakankamai plaA?iai iA?vystyti. Pati BaA?nyA?ia Lietuvoje po sovietA? okupacijos iA? esmAi??s nesugebAi??jo paA?adinti aktyvaus pasaulieA?iA? socialinio veikimo, neiA?skleidAi?? proaktyvios visuomeninAi??s, valstybinAi??s ar net regioninAi??s metapolitinAi??s vizijos, nors jos nariai bent jau formaliai sudaro daugumAi?? A?alies gyventojA?. BaA?nyA?ia iA? esmAi??s apsiriboja savo vidiniu instituciniu gyvenimu, tiesioginiA? baA?nytiniA? pareigA? atlikimu, gynybiA?komis reakcijomis A? atskirA? jautresniA? socialiniA? klausimA? sprendimAi??. KatalikA? bendruomenAi?? nesugeba sukurti realios alternatyvos sekuliarioms A?iniasklaidos priemonAi??ms. KatalikA? bendAi??ruomenAi?? Lietuvoje iki A?iol nesugebAi??jo sukurti ir jokios rimtesnAi??s alternatyvos sekuliariam A?vietimui (Lietuvoje veikia tik kelios katalikiA?kos mokyklos)19. IA? esmAi??s iki A?iol Lietuva taip ir nesugebAi??jo atsikratyti po 1926 m. perversmo A?sigalAi??jusios pozityvistinAi??s tautininkA? tradicijos suvokti tautiA?kumAi?? be gilesnio religinio turinio, atsieti tautinAi?? ir krikA?A?ioniA?kAi?? tapatybes, kas iA? esmAi??s prieA?tarauja Jono Pauliaus II mokymui apie tikAi??jimo ir patriotiA?kumo darnAi??. Po 1990 m. A?iAi?? ideologijAi?? iA? dalies perAi??mAi?? SAi??jAi??dis, o vAi??liau ir TAi??vynAi??s SAi??junga, Lietuvos konservatoriai. Patriotizmo religinA?, krikA?A?ioniA?kAi?? turinA? giliau suvokti trukdo ir abiejA? XXAi??a. sekuliariA? totalitariniA? reA?imA? pAi??dsakai tautos atmintyje. Abi totalitarinAi??s ideologijos siekAi?? anihiliuoti A?mogaus orumAi??, iA?tirpdant individAi?? tariamai aukA?tesniame bei A?ventesniame sekuliariame kolektyviniame darinyje, bandant visapusiA?kai iA?trinti sAi??sajas tarp patriotizmo bei religinio, metafizinio ar metapolitinio paA?aukimo.

KatalikiA?koji tapatybAi?? buvo ir iA?lieka viena svarbiausiA? ne tik susiejant LietuvAi?? su ES, bet ir pasiprieA?inant Rusijos agresijai regione ai??i?? bAi??tent BaA?nyA?ia ir jai artimi socialiniai sAi??jAi??dA?iai buvo didA?iausias pasiprieA?inimo A?altinis tiek (at)kuriant valstybAi?? po Pirmojo pasaulinio karo, tiek partizaninio karo prieA? sovietus metu. Ateitininkai, A?pratAi?? veikti pogrindA?io sAi??lygomis Smetonos reA?imo metais, buvo viena pagrindiniA? atramA? A?steigiant Kaune 1940 m. spalio 9 d. Lietuvos aktyvistA? frontAi??, kuris 1941 m. birA?elio 22 d. priAi??mAi?? sprendimAi?? pradAi??ti sukilimAi??, vAi??liau paskelbAi?? apie laisvos ir nepriklausomos Lietuvos atkAi??rimAi?? ir LaikinAi??jAi?? vyriausybAi??; ateitininkai sudarAi?? A?ymiAi?? dalA? ir pokario partizanA?20. BaA?nyA?ia nuosekliai rAi??mAi?? rezistencijAi?? ir per visAi?? sovietmetA?, kadangi valstybei suA?lugus BaA?nyA?ia likdavo vienintelAi?? nepriklausoma organizuota metapolitinAi?? institucija, prie kurios natAi??raliai prisiA?liedavo dauguma pokario ir sovietmeA?io rezistentA?. GalbAi??t dAi??l A?io vidinio gebAi??jimo prieA?intis ir Antrosios, ir TreA?iosios Respublikos metais A?A? katalikiA?kAi?? Lietuvos visuomenAi??s sparnAi?? buvo bandoma kuo greiA?iau nuslopinti ai??i?? gal bAi??tent A?ioje Lietuvos visuomenAi??s tapatybAi??je Lietuvos valstybingumui prieA?iA?kos jAi??gos A?A?velgdavo didA?iausiAi?? grAi??smAi??, tuo tarpu sekuliari tautinAi?? ar ai??zpagoniA?kojiai??? Lietuvos tapatybAi?? tokios grAi??smAi??s nekAi??lAi??, net atvirkA?A?iai ai??i?? iA? esmAi??s pasitarnavo imperijai.

Alfredo Bumblausko teigimu, Lietuvoje dominavo du istoriniai naratyvai, sAi??lyginai vadintini ai??zpatriotA?ai??? ir ai??zkosmopolitA?ai???21. ai??zPatriotaiai??? esAi?? remiasi visA? pirma pagoniA?kAi??ja tapatybe, atmeta jogailaitiA?kAi??jAi?? ir kaltina unijAi?? su Lenkija kaip visA? bAi??simA? nelaimiA? A?altinA?, Lenkijoje A?A?velgia didA?iausiAi?? pavojA? Lietuvos valstybingumui ir natAi??raliai (nors ir ne visada sAi??moningai) ieA?ko uA?tarimo Rusijoje, neA?A?iAi??ri jokiA? Lietuvos sAi??sajA? nei su Lenkija, nei su gudais/rusAi??nais ar A?ydais, aktyviai pasisako uA? Baltoskandijos idAi??jas ai??i?? A?iAi?? tradicijAi?? 1792Ai??m. pradAi??jAi?? Targovicos konfederatai (tiesa, 1792ai??i??1793 m. jie dar nebuvo linkAi?? radikaliai prieA?inti Lietuvos ir Lenkijos), vAi??liau XX a. tAi??sAi?? prieA?kario tautininkai, A?iai tradicijai simpatizuojantys ir posovietiniai Lietuvos konservatoriai. Savo ruoA?tu, anot Bumblausko, ai??zkosmopolitaiai??? rAi??mAi??si visA? pirma krikA?A?ionybe, visA? bAi??dA? A?altiniu laiko RusijAi??, vertina unijAi?? su Lenkija, taip pat ir gudA?/rusAi??nA? religinAi?? ir etninAi?? tapatybAi?? kaip atskirAi?? nuo maskvAi??niA?kos, pabrAi??A?ia A?ydA? indAi??lA? A? Lietuvos modernizacijAi??, nesuprieA?ina orientacijA? A? Ai??iaurAi??s ir Vidurio EuropAi??. Abu A?ie modeliai, be abejonAi??s, nAi??ra nuoseklAi??s ir baigtiniai, kadangi pirmuoju atveju ai??zpatriotaiai??? bando neteisingai monopolizuoti patriotizmAi?? ar tautinAi?? tapatybAi??, kurios iA? esmAi??s neatmeta antrasis naratyvas; savo ruoA?tu ai??zkosmopolitaiai??? taip ir nesugebAi??jo, ypaA? moderniaisiais laikais, suformuoti visuomenei suvokiamo pasakojimo, bent jau vaizdinio, kuriuo tauta galAi??tA? pasikliauti ir sekti.

TaA?iau didA?iausia klaida, matyt, yra ta, kad A?iuos modelius bandoma dirbtinai suprieA?inti. BaA?nyA?ios tradicijoje, kuriAi?? nuosekliai plAi??tojo Jonas Paulius II, ir kuri padarAi?? didA?iausiAi?? poveikA? Europos tautA? suvienijimui, patriotizmas yra suvokiamas kaip religinio paA?aukimo dalis, kaip misija, kuriAi?? kiekvienai tautai suteikAi?? Kristus kartu su krikA?tu ai??i?? kiekviena tauta vykdo savo misijAi?? bendrame pasaulio iA?ganymo kontekste ir tik tie individai, kurie A?siklauso A? A?iAi?? misijAi??, pajunta savo A?aknis bei vaidmenA? minAi??tAi?? misijAi?? A?gyvendinant, kartu pajunta ir gyvenimo pilnatvAi??. ai??zKosmopolitA?ai??? ir ai??zpatriotA?ai??? atskyrimas nei teoriniame, nei praktiniame lygmenyje neatspindi VakarA? krikA?A?ionybAi??s tradicijos.

Trumpai XX a. treA?iAi?? deA?imtmetA? valdAi?? Lietuvos krikA?A?ionys demokratai negalAi??jo iA?plAi??toti BaA?nyA?ios socialinAi??s politikos geopolitinAi??je ar uA?sienio politikos plotmAi??je, nes konfliktas su Lenkija dAi??l Vilniaus (tiek dAi??l okupacijos, tiek dAi??l Lietuvos BaA?nytinAi??s provincijos nepripaA?inimo) neleido Lietuvos elitui A?sisAi??moninti Ai??ventojo Sosto vykdytos Europos metapolitikos ai??i?? konfliktas su Lenkija netiesiogiai buvo suvokiamas kaip konfliktas su katalikiA?ka Lietuvos tapatybe ir katalikiA?ka metapolitika, lenkiA?kumas ir katalikybAi?? bAi??davo neteisingai sutapatinami. GalA? gale Smetonos tautininkA? reA?imas nuA?alino krikA?A?ioniA?kAi?? Lietuvos elitAi?? nuo valdA?ios vairo, kadangi abiejA? sparnA? geopolitinAi??s vizijos iA? esmAi??s nesutapo. Dabartiniai Lietuvos konservatoriai iA? esmAi??s tAi??sia A?A? pozityvistinA?, liberalA?, kiek romantizuotAi?? prieA?kario tautininkA? naratyvAi??, nedaug kAi?? bendro teturintA? su VakarA? Europos krikA?A?ioniA?ka tradicija. Savo ruoA?tu dabartiniA? Lietuvos ai??zkosmopolitA?ai??? bAi??da yra ta, kad jie nesugebAi??jo iA?laikyti krikA?A?ioniA?kojo politikos turinio, kuriuo pasiA?ymAi??jo LDK elitas iki valstybAi??s sugriovimo XVIII a. A?inoma, negalima paneigti, kad vadinamieji ai??zkosmopolitaiai??? sukAi??rAi?? alternatyvAi?? prieA?karinei tautininkA? sekuliariajai tapatybei, argumentuojant tai siekiu ai??zpereiti nuo XIX a. ai??i?? XX a. susiformavusio gynybinio, etnocentrinio, uA?daro, selektyvaus ar direktyvinio modelio prie atviro, ilgA? istoriniA? distancijA? atmintimi paremto europietiA?ko Lietuvos tapatybAi??s modelioAi??ai??i?? ne stereotipiniu, tradiciniu, nacionalistiniu lietuvybAi??s etnocentrizmu, bet ir Adomo MickeviA?iaus sanklodos lietuviA?ai???22. TaA?iau nei IstorinAi??s atminties akademijos vadovai, nei juos A?kvAi??pAi?? Lietuvos kaip regiono centro idAi??jos autoriai23 nesugebAi??jo perimti senosios Lietuvos tradicijos esminiA? sAi??sajA? su BaA?nyA?ios metapolitika ir dabartine BaA?nyA?ios socialine doktrina, nesusiejo A?ios Adomo MickeviA?iaus, LDK laikus siekianA?ios vizijos su krikA?A?ioniA?ka metapolitine tradicija, kuri buvo ir Lietuvos regioninAi??s galybAi??s, ir pasiprieA?inimo agresyviai Rusijos politikai regione stuburas.

Taigi 2004 m. atgimusi istorinAi?? LDK regioninio centAi??ro metapolitika buvo po keleriA? metA? atmesta kaip Lietuvoje nepritapAi??s projektas, tikAi??tina, dar ir uA?sienio A?aliA? slaptosioms tarnyboms aktyviai tarpininkaujant. Rusija ir Antrosios, ir TreA?iosios Respublikos laikotarpiu sugebAi??jo sAi??kmingai pasinaudoti istorine targovitAi??nA? (ai??zpatriotA?ai???) ir unijos A?alininkA? (ai??zkosmopolitA?ai???) prieA?prieA?a Lietuvoje ir sukurti reikiamas sAi??lygas tautinei ir katalikiA?kai tapatybAi??ms Lietuvoje vystytis atskirai, lyg dviems paralelinAi??ms visatoms, kurios tarpusavyje iA? esmAi??s nesusilieA?ia. Ai??itaip ne tik lieka susiskaldAi??s Lietuvos politinis elitas, bet ir A?sitvirtina iA? esmAi??s prorusiA?ka, antilenkiA?ka Lietuvos geopolitinAi?? orientacija, atskirianti Lietuvos elitAi?? nuo VakarA? krikA?A?ioniA?kos tradicijos. Taigi BasanaviA?iaus Lietuva atgavo nepriklausomybAi??, iA?saugojo tautinAi?? tapatybAi??, bet kartu prarado religinAi??, padovanodama jAi?? savo kaimynams lenkams, todAi??l ilgainiui, ai??i?? ypaA? prie tautininkA?, kuriems sovietA? Rusija padAi??jo ateiti A? valdA?iAi??, ai??i?? iA? esmAi??s tapo geopolitine revizionistinAi??s Rusijos sAi??jungininke. Galima teigti, kad bAi??sima Lietuvos okupacija jau iA? esmAi??s buvo uA?koduota pirminAi??je valstybAi??s geopolitinAi??je vizijoje, todAi??l gali realizuotis ateityje, jeigu ir toliau valstybAi??s politiniai naratyvai bus kuriami atsisakius krikA?A?ioniA?kosios tapatybAi??s ir metapolitikos.

Ai??iandienAi?? Lietuva, deja, vis dar yra tokioje pat kryA?kelAi??je, A? kuriAi?? buvo patekusi tarp dviejA? pasauliniA? karA?. TaA?iau lygiai taip pat ir Lenkija ir po Pirmojo pasaulinio karo, ir dabartiniu metu nesugeba surasti tinkamo balanso tarp tautinAi??s (moderniosios, neoliberalios arba neopagoniA?kos) ir (universaliosios, tradicinAi??s) katalikiA?kos tapatybAi??s. Ai??iAi?? A?tampAi?? A?iandien patiria visos krikA?A?ioniA?kos valstybAi??s, bendruomenAi??s, atskiri individai. Jono Pauliaus II liudijimu, ai??zesame milA?iniA?ko, dramatiA?ko gAi??rio ir blogio, mirties ir gyvybAi??s, ai??zmirties kultAi??rosai??? bei ai??zgyvybAi??s kultAi??rosai???24 konflikto liudytojai. Mes ne tik ai??zsusiduriameai??? su A?iuo konfliktu, bet ir neiA?vengiamai esame jo ai??zvidujeai??? ai??i?? jis palieA?ia mus visus, visi jame dalyvaujame ir esame neiA?vengiamai atsakingi uA? tai, kad apsisprAi??stume besAi??lygiA?kai remti gyvybAi??ai???25. LietuviA?ka specifika A?ia tik ta, kad esame fronto linijoje, todAi??l A?ios A?tampos turi didesnA? poveikA? paA?ios valstybAi??s egzistencijai.

ApmAi??stydamas kalbamas A?tampas regione Oskaras MilaA?ius vienoje savo pranaA?ystAi??je raA?Ai??: ai??zlenkiA?kas katalikiA?kas tikAi??jimas, prisotintas atgimusiu fanatizmu, kitA? tautA? zoologine neapykanta, dar kartAi?? pakels galvAi??. [...] Lenkija dar ryA?kiau atkartos amA?inAi??jAi?? klaidAi??, besistengdama atnaujinti lenkiA?kAi?? katalikybAi??; tarptautinAi??, universali katalikybAi?? jiems svetima, [...] tautiA?kumas negali nustelbti krikA?A?ioniA?ko visuotinumoai???26. Tiek lietuviA?kas, tiek lenkiA?kas nacionalizmas po pirmosios bendros Respublikos sunaikinimo (Rusijai aktyviai dalyvaujant) taip ir nesugebAi??jo atrasti harmoningo abiejA? tautA? sambAi??vio universalioje KatalikA? BaA?nyA?ios metapolitikoje, ai??i?? perfrazuojant MilaA?iA?, pasmerkAi?? save sunaikinimui. MilaA?ius bAi??simAi?? Lietuvos sunaikinimAi?? Antrojo pasaulinio karo metu taip pat sieja su A?sigalAi??jusiu materializmu, metafizinio pasaulio atsisakymu, taA?iau tiki, kad bAi??sima svetimtauA?iA? engAi??jA? prievarta sugrAi??A?ins lietuvius prie tikrA?jA? vertybiA? ai??i?? lietuviA? tauta atsigaus ir ai??zEuropoje atliks moralinA? vaidmenA? kaip Antikos laikais AtAi??naiai???27. Ai??domu, kad vienintelis iA? Lietuvos vyskupA? palaimintuoju paskelbtas Jurgis Matulaitis, simboliA?kai paskirtas Vilniaus vyskupu sunkiais lietuviA? ir lenkA? nesutarimA? laikais (1918ai??i??1925), Jono Pauliaus II pavadintas ai??zVienybAi??s apaA?taluai???28, ne kartAi?? ir lenkA?, ir lietuviA? buvo apkaltintas politinio lojalumo stoka ai??i?? nAi?? viena tauta dAi??l savo tautinio uA?darumo nesugebAi??jo iki galo A?vertinti jo pastangA? suartinti abi tautas dAi??l metapolitiniA? ateities uA?daviniA?29, taA?iau bAi??tent jam 1927 m. pavyko sutaikyti KatalikA? BaA?nyA?iAi?? ir LietuvAi??, sudarant (prieA? pat savo mirtA?) Ai??ventojo Sosto konkordatAi?? su Lietuva30.

Jonas Paulius II yra pabrAi??A?Ai??s ypatingAi?? metapolitinA? senojo Vilniaus vaidmenA?, kuriame harmoningai sugyveno A?vairios tautos bei religijos. PopieA?ius paA?ymAi??jo, kad Vilnius jam yra ypaA? artimas ir bAi??tent lietuviai suteikAi?? Lenkijai ai??zjogailaitiA?kAi??ai??? tapatybAi??, kurios esminAi??s savybAi??s yra ai??zdaugialypiA?kumas ir pliuralizmas, o ne apsiribojimas ir uA?sidarymasai???. ai??zJogailaitiA?kojiai??? tapatybAi?? yra visA? pirma krikA?A?ioniA?koji Lietuvos tapatybAi??, o Jogaila iA? esmAi??s buvo sAi??kmingiausias Lietuvos karalius katalikas, kuris atskleidAi?? visAi?? krikA?A?ioniA?kos Lietuvos potencijAi?? regiono ir visos Europos mastu. PrieA?kariu sudievinta legenda apie taip ir nekarAi??nuotAi?? VytautAi?? tiesiog atskleidA?ia vidinius targovitAi??nA?, Smetonos tautininkA? ir A?iandieniA? Lietuvos deA?iniA?jA? politiniA? jAi??gA? nepilnavertiA?kumo ir provincialumo kompleksus akistatoje su krikA?A?ioniA?ka Europos kultAi??ra. Vytautas Didysis iki A?iol yra kur kas labiau vertinamas nei, pavyzdA?iui, A?v. Kazimieras, kas taip pat atspindi vyraujantA? sekuliarA? tautiA?kAi?? ar net pagoniA?kAi??, provincialA? mentalitetAi??, ai??i?? lietuvis iki A?iol nesijauA?ia jaukiai apmAi??stydamas savo tikrai krikA?A?ioniA?kAi?? ir europietiA?kAi?? tapatybAi??, kuria kadaise didA?iavosi patys lietuviai, o A?iuo metu daugiau didA?iuojasi likusi krikA?A?ioniA?ka Europa bei jaukiau joje besijauA?iantys lenkai.

NorAi??dama atgauti vaidmenA? regione ir krikA?A?ioniA?koje Europoje, Lietuva turi atkurti savo senAi??jAi??, krikA?A?ioniA?kAi??, ai??zjogailaitiA?kAi??jAi??ai??? tapatybAi?? ai??i?? surasti savyje jAi??gA? susigrAi??A?inti A? tautinAi?? savimonAi?? ir krikA?A?ioniA?kAi?? metapolitikAi??, ir kitus Lietuvos krikA?A?ionis (lenkus, baltarusius, ukrainieA?ius, rusus), taip pat ai??zvyresniuosiusai??? savo brolius A?ydus. Jonas Paulius II pripaA?A?sta, kad ai??zjogailaitiA?kasisai??? matmuo mAi??sA? laikais liovAi??si bAi??ti savaime supAi??rantamas dalykas, taA?iau Lietuva ir Lenkija galinA?ios atnaujinti A?iAi?? misijAi??, kuriAi?? vykdAi?? abiejA? tautA? protAi??viai (taip pat ir tragiA?kai KatynAi??je A?uvAi??s Lenkijos Prezidentas Lechas KaczyAi??skis su savo komanda). KatalikiA?koji tapatybAi?? suteiktA? Lietuvai metapolitinAi?? gelmAi??, susietA? jos patriotiA?kumAi?? su krikA?A?ioniA?kAi??ja Europos tradicija, harmonizuotA? santykius su kaimyninAi??mis krikA?A?ioniA?komis A?alimis (visA? pirma Lenkija), pristabdytA? autoritarinAi??s Rusijos vaidmenA? regione, kAi?? Jogailos dinastija suprato prieA? daugiau nei pusAi?? tAi??kstantmeA?io. Lietuva A?gautA? kultAi??riA?kai, geopolitiA?kai reikA?mingo katalikiA?ko forposto vaidmenA?, kurA? pripaA?intA? ne tik konservatyvi Lietuvos visuomenAi??, bet ir daugiamilijoninAi?? katalikA? tauta, kuri ir ES, ir JAV sudaro stipriausiAi?? religinAi?? bendruomenAi??. BAi??tent tokiAi?? misijAi?? A?gyvendino Jogaila ir JogailaiA?iai, kurie ai??znusipelnAi?? neginA?ijamos A?lovAi??s kaip arA?Ai??s tikAi??jimo gynAi??jaiai???31. JogailaiA?iai bandAi?? A?sijungti A? visas tuometines krikA?A?ioniA?kas Europos misijas ir siekAi?? prisistatyti vienais svarbiausiA? Europos gynAi??jA? nuo totoriA? ir turkA?, ai??i?? taip Jogailos laikais Lietuva perAi??mAi?? krikA?A?ionybAi??s pylimo metapolitikAi??, kuriAi?? regione pradA?ioje suformulavo Vengrija, o vAi??liau ir Lenkija su Lietuva32.

Thomasas Albertas Howardas knygoje God and the Atlantic: America, Europe, and the Religious Divide kalbAi??damas apie amerikieA?iA? unikalumAi??, ai??i?? tarytum stebukAi??lAi??, kurio dAi??ka JAV susivienijo, A?sitvirtino pasaulyje, iA?vengAi?? EuropAi?? nusiaubusiA? totalitarizmA?, ai??i?? pabrAi??A?ia, kad A?i sAi??kmAi?? JAV lydAi??jo ir dAi??l sugebAi??jimo iA?vengti istorinAi??s Europos klaidos ai??i?? ai??znulinio poA?iAi??rio A? religijAi??ai???. JAV sugebAi??jo iA?saugoti harmonijAi?? tarp modernios, liberalios visuomenAi??s, savo patriotinAi??s tapatybAi??s ir religijos, iA?vengAi?? savitos laukinAi??s, bekompromisAi??s dechristianizacijos, pradAi??tos PrancAi??zijos revoliucijos metais, kai BaA?nyA?ia buvo suprieA?inta su modernia liberalia visuomene. UA?uot suprieA?inAi?? religijAi?? su patriotizmu, amerikieA?iai ai??zA?tvirtino religijAi?? kaip tokiAi?? ir ypaA? krikA?A?ionybAi?? (daA?nai labai idealizuotomis formomis) kaip Amerikos visuomenAi??s ir demokratinAi??s tvarkos pamatAi??ai???33. JAV A?iuo metu turbAi??t yra vienintelAi?? VakarA? valstybAi??, kurioje ai??zAukA?A?iausioji EsybAi??ai???, o ne civilinAi?? valstybAi?? yra A?tvirtinta kaip A?mogaus orumo ir A?mogaus teisiA? pagrindas34, todAi??l niekur kitur pasaulyje A?mogaus orumas nAi??ra taip sureikA?mintas. JAV lyderiauja pasaulyje pagal principAi?? cuius religio, eius regio, nes, Paduvos universiteto sociologijos profesoriaus Andrea M. Maccarini teigimu, ai??ztik tas, kuris sugeba susieti savo gelminAi?? tapatybAi?? su Dievo paveikslu ir kuris lieka atviras transcendencijai, gali savo A?alA? valdyti, vadinti jAi?? savo A?alimi ir kurti bendrAi?? likimAi?? savo A?alies ribose bei pasaulyje kartu su kitomis A?moniA? bendruomeAi??nAi??misai???35.

A?ygimantas Pavilionis (g. 1971) ai??i?? filosofas, politikos mokslA? daktaras, diplomatas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir A?galiotasis ambasadorius JAV ir Meksikai. Skelbiamas tekstas parengtas pasiremiant daktaro disertacija Ai??ventojo Sosto ir Lietuvos metapolitika, kuriAi?? autorius 2013 m. sausio 18 d. apgynAi?? Vilniaus universiteto TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? institute.

Ai??1 Joseph Ratzinger, Europa ai??i?? I suoi fondamenti oggi e domani, Milano: Edizioni San Paolo, 2004, p. 17ai??i??18.

2 Andre Dupuy, Pope John Paul II and the Challenges of Papal DipAi??lomacy: Anthology (1978ai??i??2003), Vatican City: The Pontifical Council for Justice and Peace, 2004, p. 339.

3 Jonas Paulius II, Atmintis ir tapatybAi??: Pokalbiai tAi??kstantmeA?iA? sandAi??roje, iA? italA? kalbos vertAi?? Juozas Ruzgys, Vilnius: KatalikA? pasaulio leidiniai, 2005, p. 70.

4 Ibid.

5 Ibid., p. 72.

6 Ibid., p. 73.

7 Ibid.

8 George Weigel, Godai???s Choice: Pope Benedict XVI and the Future of the Catholic Church, New York: Harper Perennial, 2006, p. 206.

9 Ibid., p. 215.

10 Alasdair MacIntyre, After Virtue: A Study in a Moral Theory, Noter Dame, Indiana: University of Notre Dame Press, 21984.

11 Robert T. Miller, ai??zWaiting for St. Vladimirai???, in: First Things, 2011, February, p. 37.

12 Alasdair MacIntyre, op. cit., p. 245.

13 Scott M. Thomas, ai??zA Globalized God: Religionai???s Growing Influence in International Politicsai???, in: Foreign Affairs, 2010, November/December, p. 92.

14 Ibid.

15 Joseph Ratzinger, A?emAi??s druska: KrikA?A?ionybAi?? ir KatalikA? BaA?nyA?ia XXI amA?iuje, pokalbis su Peteriu Seewaldu, iA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? GiedrAi?? SodeikienAi??, Vilnius: Alma littera, 2007, p. 130.

16 Ibid.

17 Ibid., p. 17.

18 Ibid., p. 237.

19 JAV KatalikA? BaA?nyA?ia nuo pat JAV susikAi??rimo vienu pagrindiniA? savo tikslA? paskelbAi?? (ir tai puikiai A?gyvendina) kiekvienoje parapijoje A?steigti po vienAi?? katalikiA?kAi?? mokyklAi??. Dauguma privaA?iA? mokyklA? JAV iki A?iol yra katalikiA?kos.

20 Jonas Algirdas Antanaitis, ai??zBirA?elio sukilimo reikA?mAi?? Lietuvos valstybingumuiai???, in: Ateitis, 2011, Nr. 7 (70), p. 7ai??i??10.

21 Alfredas Bumblauskas, ai??zLietuvos etninAi??s A?tampos kaip didA?iA?jA? istorijos naratyvA? prieA?prieA?os iA?davaai???, in: http://www.mdl.projektas.vu.lt/wp-content/uploads/2013/02/2011-lietuvos-etnines-itampos-kaip-didziuju-istorijos-naratyvu-priespriesu-isdava.pdf, p. 4.

22 A?r. http://www.iaa.lt.

23 Vladas SirutaviA?ius, Raimundas Lopata, ai??zLenkiA?kasisai??? istorijos veiksnys Lietuvos politikoje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, p.Ai??47. Lietuvos kaip regioninio centro politikos metmenys buvo paskelbti 2004 m. pavasarA? laikinojo prezidento ArtAi??ro Paulausko kalboje ai??zNaujoji Lietuvos uA?sienio politikaai???, o politiA?kai A?tvirtintos politiniA? partijA? susitarimu ai??zDAi??l pagrindiniA? valstybAi??s uA?sienio politikos tikslA? ir uA?daviniA? 2004ai??i??2008 m.ai???

24 KAi??stutis A. Trimakas, Tegaivina mus Kristus, IA?leido Ai??iaurAi??s Amerikos ateitininkA? valdyba ai??zAteitiesai??? A?urnalo A?imtmeA?io sukakties proga, 2011, p. 16.

25 Evangelium vitae, Nr. 28.

26 Oskaro MilaA?iaus pranaA?ystAi??s: http://mintys.lt/tikAi??jimas/pranaA?ystAi??s.

27 Petro Klimo A?spAi??dA?iai apie OskarAi?? MilaA?iA?, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 1990, Nr. 18.

28 George Matulaitis-Matulewicz, Journal, translated and edited by Sister Ann Mikaila, MVS of the Sisters of the Immaculate Conception of the Blessed Virgin Mary of the Poor, Stockbridge, 2003, p. 18, in: http://www.padrimariani.org/assets/pdf/en/Bl_George_Journal.pdf.

29 ai??zKokia sunki A?ia vyskupo padAi??tis. Ai?? visas puses jA? traukia. Ir lietuviai ir lenkai norAi??tA? jA? A? savo politikos ratelius A?kinkyti. Ir vieni, ir antri stengiasi jA? A? politikos klampynes A?murdytiai??? (Jurgis Matulaitis, UA?raA?ai, PutAi??nam: Nekaltai PradAi??tosios MergelAi??s Marijos Seserys, 1991, p. 229).

30 George Matulaitis-Matulewicz, op. cit., p. 12.

31 Stephen C. Rowel, ai??zLietuva ai??i?? krikA?A?ionybAi??s pylimas?: Vienos XV amA?iaus ideologijos pasisavinimasai???, in: Europos idAi??ja Lietuvoje: istorija ir dabartis, sudarAi?? Darius StaliAi??nas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2002, p. 31.

32 Ibid., p. 32.

33 Thomas Albert Howard, ai??zThe Dialectic and the Double Helixai???, in: First Things, 2011, March, p. 25.

34 Ai??iuo metu A?A? unikalA? ryA?A? JAV tarp religiniA? vertybiA? ir valstybAi??s bandoma suardyti, nors kartu griaunamas JAV unikaliai sukurtas ir Konstitucijoje A?tvirtintas A?mogaus laisvAi??s projektas, kadangi laisvAi?? be ontologiniA? pagrindA?, be tikAi??jimo pagal Dievo paveikslAi?? sukurto A?mogaus orumu sunaikina pati save ai??i?? arba atsiduoda visiA?kai nevarA?omam liberalizmui, ilgainiui sunaikinanA?iam patA? A?mogA?, arba sukuria vis didAi??jantA? valstybAi??s aparatAi?? to paties A?mogaus orumo sAi??skaita.

35 Andrea M. Maccarini, ai??zChristian Europe?ai???, in: First Things, 2012, May, p. 53.