Pavojingos temos

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??A?odA?io laisvAi??
AUTORIUS:Ai??Herkus KunA?ius
DATA: 2012-03

Pavojingos temos

Herkus KunA?ius

Mano biA?iulis, kinA? poetas Jangas Lianas jau daugiau nei dvideA?imt metA? gyvena Londone, tremtyje. Po 1989 m. Tiananmenio aikA?tAi??s A?vykiA? jis nebegrA?A?o A? PekinAi??, pasiliko Vakaruose. Jangas Lianas supranta, kad vos atvyks A? KinijAi??, su juo bus susidorota ai??i?? dings be A?inios ar atsisAi??s A? kalAi??jimAi??. PanaA?iai kaip ir Nobelio taikos premijos laureatas, poetas Liu Siaobo, apie kurA? A?iandien A?inome tik tiek, kad jis ilgiems metams A?kalintas…

Jangas Lianas gimAi?? Berne, Kinijos Liaudies Respublikos diplomato A?eimoje. Valdant Mao Dzedongui, septintajame praeito amA?iaus deA?imtmetyje ai??i?? KultAi??rinAi??s revoliucijos metu ai??i?? buvo iA?siA?stas ai??zperauklAi??jimuiai??? A? Kinijos kaimAi?? ai??i?? penketAi?? metA? iA?buvo ai??zdarboai??? stovykloje, po to iA?Ai??jo A? ai??zlaisvAi??ai???… Tad poetas Jangas Lianas ne iA? nuogirdA? A?ino, kas yra totalitarizmas ir kas gresia, kada apie valdA?iAi?? atsiliepi ne taip, kaip ji norAi??tA?.

RaA?yti kritiA?kai, nesvarbu kurioje A?alyje, visais laikais buvo pavojinga. 1989 m. indA? kilmAi??s raA?ytojui Salmanui Rushdie uA? romanAi?? ai??zAi??Ai??toniA?kos eilAi??sai??? Irane paskelbta fatva ai??i?? mirties nuosprendis. 1991 m. nuA?udytas HitoA?i IgaraA?i, ai??zAi??Ai??toniA?kA? eiliA?ai??? vertAi??jas A? japonA? kalbAi??; 1993 m. ai??i?? vertAi??jas A? norvegA? kalbAi?? Williamas Nygaaras; per pasikAi??sinimAi?? A? turkA? vertAi??jAi?? AzizAi?? NezinAi?? vieA?butyje A?uvo 37 A?monAi??s…

A?urnalistas Georgijus GongadzAi??, pabandAi??s atskleisti Ukrainos valdA?ios korupcinius ryA?ius, dingo be A?inios 2000-aisiais… Rusijos A?urnalistAi?? Ana Politkovskaja, paraA?iusi knygAi?? ai??zKelionAi?? A? pragarAi??. A?eA?Ai??nijos dienoraA?tisai???, buvo nuA?auta 2006 m. prie savo namA? Maskvoje… ArmAi??nA? laikraA?A?io redaktorius ir A?urnalistas Hrantas Dinkas, raA?Ai??s apie armAi??nA? genocidAi??, turkA? nacionalistA? buvo nuA?udytas Stambule 2007 metais… 2011 m. lapkriA?io 22 d. Baku mieste azerbaidA?anieA?iA? raA?ytojAi?? ir gydytojAi?? RafigAi?? Tagi papjovAi?? islamo fundamentalistai…

RaA?ymas tik iA? pirmo A?vilgsnio gali pasirodyti nekaltas uA?siAi??mimas, taA?iau jei tekste svarbesnAi?? istorinAi?? tiesa ir etika, o ne estetika…

Nobelio literatAi??ros premijos laureatas, vokieA?iA? raA?ytojas GA?nteris Grassas prieA? keletAi?? metA? pabandAi?? imtis A?iA? dienA? vokieA?iams ai??znepatogiosai??? temos: 1945 metA? sausio 30 dienAi?? keturiomis rusA? povandeninio laivo S-13 torpedomis buvo nuskandintas garlaivis ai??zWilhelmas Gustloffasai???. A?uvo deA?imt tAi??kstanA?iA? civiliA?, bAi??gusiA? iA? Dancingo A? KylA? nuo kerA?to iA?troA?kusios Raudonosios armijos…

To laikotarpio atmosferai atkurti norAi??A?iau pacituoti sovietinio raA?ytojo ir raudonojo propagandisto Iljos Erenburgo straipsnio ai??zUA?muA?k!ai??? fragmentAi??: ai??zMes supratome: vokieA?iai ai??i?? ne A?monAi??s. Nuo A?iol A?odis ai??zvokietisai??? ai??i?? pats baisiausias prakeiksmas. IA?girdAi?? ai??zvokietisai???, uA?taisysime A?autuvAi??. NekalbAi??sime. Nesipiktinsime. A?udysime. Jei tu per dienAi?? nenuA?udei nors vieno vokieA?io, tavo diena praA?uvo. <...> Jei negalAi??jai nuA?udyti vokieA?io kulka, uA?muA?k durklu.ai???

GA?nterio Grasso dokumentiniame romane ai??zKrabo trajektorijaai??? apraA?yta deA?imties tAi??kstanA?iA? civiliA? A?Ai??tis sukAi??lAi?? nepasitenkinimAi?? Vokietijos A?iniasklaidoje, sujudo intelektualai. Tiesa, politiA?kai korektiA?ki oponentai autoriaus nenuA?ovAi??, taA?iau Nobelio premijos laureatas buvo gerokai iA?bartas, atseit romano pagrindu pasirinktas istorinis faktas nedera prie atgailos dAi??l karo nusikaltimA? fono. Tad ai??zWilhelmo Gustloffoai??? aukA? tema Vokietijoje ai??i?? nepageidautina; panaA?iai kaip ir Drezdeno bombardavimo 1945-A?jA? vasario 13ai??i??15 dienomis faktas, kai buvo nuA?udyta 25 tAi??kstanA?iai civiliA? (patirtAi?? siaubAi?? JAV iA?leistoje knygoje apraA?Ai?? lietuviA? chorvedys ir kompozitorius Juozas Strolia, tuo metu jis gyveno Drezdene).

Iki A?iol pavojinga tema Rusijoje yra 1932ai??i??1933 metA? Holodomoras Ukrainoje, kai dAi??l sAi??moningai Stalino sukelto bado mirAi?? septyni milijonai ukrainieA?iA?.

Tikslinga paminAi??ti ir atkakliai septynis deA?imtmeA?ius neigtas A?udynes KatynAi??je 1940 m., kai NKVD suA?audAi?? 20 tAi??kstanA?iA? internuotA? lenkA? karininkA?. Negana to, Rusijai pagaliau pripaA?inus savo kaltAi??, A?i istorija A?gavo dramatiA?kAi?? tAi??sinA?. NeaiA?kiomis aplinkybAi??mis 2010 m. balandA?io 10 d. suduA?o virA? Smolensko Lenkijos lAi??ktuvas, skraidinAi??s A? aukA? paminAi??jimo ceremonijAi?? valstybinAi?? delegacijAi??. Tada drauge su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu A?uvo 96 A?monAi??s (tarp jA? ai??i?? nemaA?ai Lietuvos draugA?). Ai??i tragedija, uA?uot suvienijusi, dar labiau suprieA?ino A?elektrintAi?? Lenkijos visuomenAi??. O tie, kurie atkakliai teberaA?o apie galimAi?? specialiA?jA? tarnybA? sAi??mokslAi??, dAi??l chimerinAi??s santarvAi??s Rusijos simpatikA? vadinami paranoikais.

GruzinA? raA?ytojas LaA?a BugadzAi?? prieA? deA?imtmetA? iA?spausdino apysakAi?? ai??zPirmasis rusasai???. Remdamasis senA?jA? Gruzijos metraA?tininkA? A?tarimais dAi??l Jurijaus Bogoliubskio ai??i?? Gruzijoje garbinamos karalienAi??s A?v. Tamaros pirmojo vyro polinkiA? A? sodomijAi??, nekrofilijAi?? bei zoofilijAi??, skaitytojams pateikAi?? savo literatAi??rinAi?? versijAi??.

KaA?kuriam ai??ziA? aukA?A?iauai??? perskaiA?ius kAi??rinA?, demokratinAi??s Gruzijos parlamentas reagavo A?aibiA?kai ai??i?? suA?aukAi?? neeilinA? posAi??dA?, o po to kreipAi??si su praA?ymu A? patriarchAi??, kad raA?ytojas bAi??tA? ekskomunikuotas. Tada protestuodamas LaA?a BugadzAi?? emigravo iA? A?alies… deA?imA?iai dienA?.

RusA? raA?ytojui Vladimirui Sorokinui ne iA? A?viesiausios pusAi??s pavaizdavus romane ai??zA?ydri laA?iniaiai??? (1999) NikitAi?? ChruA?A?iovAi?? su Stalinu, sukilAi?? komunistai vieA?ai degino knygas ir reikalavo autoriA? teisti, o ekpertizei pripaA?inus nepakaltinamu ai??i?? uA?daryti beprotnamyje.

IA? A?iA? ir kitA? faktA? drA?stu padaryti iA?vadAi??: raA?ytojams pavojingiausios temos yra ai??zvaldA?iaai??? ir ai??zreligijaai???. Po to eina ne maA?iau ai??zslidA?iosai??? dukterinAi??s potemAi??s ai??i?? ai??zistorinAi?? atmintisai???, ai??zgenocidasai???, ai??zkorupcijaai???, ai??ztautinAi?? nesantaikaai???…

Anuomet Lietuvoje per daug garsiai nekalbAi??ta apie sovietinAi?? okupacijAi??, Stalino lagerius, rezistencijAi??. paragavusiems komunizmo gerai suprantama kodAi??l ai??i?? sovietiniais laikais A?ios temos net A?A?Ai??liausiems raA?ytojams buvo tabu, jas palietAi??s galAi??jai atsidurti Naujojoje Vilnioje ar gerokai toliau. (Kontrasto dAi??lei reikAi??tA? priminti, kad kitaip nei Lietuvoje, buvAi??s frontininkas ir Gulago kalinys Aleksandras SolA?enicynas 1959 m. paraA?Ai?? antitarybinAi?? apysakAi?? ai??zViena Ivano DenisoviA?iaus dienaai???, o 1958ai??i??1968 metais slapta kAi??rAi?? stalinizmAi?? demaskuojantA? ai??zGulago archipelagAi??ai???; beje, kaip ir sugrA?A?Ai??s iA? lageriA? Varlamas Ai??alamovas, tik vidinAi??s bAi??tinybAi??s verA?iamas 1954ai??i??1973 metais raA?Ai??s dokumentinius ai??zKolymos apsakymusai???.)

Ai??iuo metu, kai Lietuvos raA?ytojams nebegresia kalAi??jimas ar beprotnamis, atrodytA?, niekas netrukdo sodria literatAi??ra uA?pildyti savo tautos (ir visA? kitA?) istorinAi??s atminties spragA?. Deja, sAi??kmingiausiai (ir turbAi??t pelningiausiai) to imasi kaA?kas kitas. GalbAi??t todAi??l apie stalinizmo represijas pasakAi?? seka blondinAi?? iA? Holivudo, o apie epochAi?? nuo ChruA?A?iovo iki GorbaA?iovo ai??i?? LKP CK sekretoriai, nesusipratAi??liams A?rodinAi??jantys, kad ir tada jie dirbAi?? Lietuvai… Prie visos pagarbos pastariesiems, nei Berlyno, nei kito vakarA? Europos miesto knygyne neA?sivaizduoju analogiA?kos gauleiterio knygos: ai??zTada mes dirbome Vokietijaiai???.

Lietuvoje, atrodo, A?iuo metu dAi??l A?odA?io laisvAi??s problemA? nAi??ra. Ir vis dAi??lto yra jautri tema, apie kuriAi?? prabilus ir analfabetas nepraleidA?ia progos pasireikA?ti. Tai Holokaustas.

Vieni nenori nieko A?inoti, kiti ai??i?? A?siklausyti. Faktai, skaiA?iai ir argumentai, kad ir kokie iA?kalbingi bAi??tA?, per dvideA?imt nepriklausomybAi??s metA? nepadAi??jo Lietuvos visuomenei susivokti, kas vis dAi??lto A?ia ai??i?? 1941ai??i??1944 metais ai??i?? A?vyko. PasirodAi??, kad paprasA?iau, sukandus dantis, atsipraA?yti ir susimokAi??ti, nei A?sisAi??moninti kaltAi?? dAi??l 200 tAi??kstanA?iA? tAi??vynainiA? A?udyniA?.

Ir A?ia noriu, paliekant Holokausto aukas ramybAi??je, paminAi??ti mAi??sA? literatAi??roje menkai tepaliestas potemes: 1941 m. birA?elio 22ai??i??28 d. sukilimAi?? Kaune; generolo Povilo PlechaviA?iaus 1944 m. vasario mAi??nesA? suformuotAi?? VietinAi?? rinktinAi??; ir, A?inoma, rinktinAi??s majorAi?? AntanAi?? ImpuleviA?iA?, kuris 1942-aisiais buvo SD pavaldaus savisaugos bataliono vadas, jo komanda A?audAi?? A?ydus… Ai??io karininko, saugiai pabaigusio gyvenimAi?? Filadelfijoje, biografija galAi??tA? tapti puikiu pagrindu ai??znepatogiamai??? romanui.

Ir vis dAi??lto kas galAi??tA? bAi??ti pavojingiausia Lietuvos raA?ytojui?.. PrieA? porAi?? mAi??nesiA? antrAi?? kartAi?? gyvenime apsilankiau krepA?inio varA?ybose. Vilniaus ai??zSiemens Arenojeai??? A?aidAi?? ai??zLietuvos rytasai??? ir Kauno ai??zA?algirisai???.

BAi??damas A?iek tiek atokiau nuo sporto, visada galvojau, kad kalbos apie Lietuvos ai??zantrAi??jAi?? religijAi??ai??? tAi??ra A?urnalistA? pramanas. Klydau.

DeA?imt tAi??kstanA?iA? A?krautA? laukine energija A?iAi??rovA?, A?tikAi??jusiA? A?io A?aidimo metafizika, negalAi??jo manAi??s palikti abejingo. VarA?ybos tarp Vilniaus ai??zLietuvos rytoai??? ir Kauno ai??zA?algirioai??? buvo lyg religinAi??s apeigos. AbiejA? pusiA? sektantA? akys fanatiA?kai kibirkA?A?iavo, o gerklAi??s buvo it muedzinA? balsingos. TratAi??jo bAi??gnai, gaudAi?? trimitai, liejosi alus… Staiga pagalvojau, kas atsitiktA?, jei A?sidrAi??sinAi??s per mikrofonAi?? jiems suA?ukA?iau, kad A?is A?aidimas beprasmis, jo nemAi??gstu, galAi??A?iau ai??i?? uA?drausA?iau…

Ir tada galvoje iA?kilo vaizdas: deA?imt tAi??kstanA?iA? krepA?inio fundamentalistA? mane drasko A? deA?imt tAi??kstanA?iA? gabalAi??liA?, panaA?iai kaip islamo fanatikai, iA?mAi??sinAi??jAi?? peiliais azerbaidA?anieA?iA? raA?ytojAi?? RafigAi?? Tagi…

Ai??is vaizdinys pakuA?dAi??jo iA?vadAi??: jei Lietuvoje bus kaA?kada nuA?udytas raA?ytojas, tai tik nepalankiai apraA?Ai??s krepA?inA?. Visos kitos temos ai??i?? A?ia maA?iau pavojingos.